Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 296
STENOGRAMA
2023 m. liepos 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos Seimo nariai, posėdžio svečiai. Pradedame liepos 4 dienos, antradienio, Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.00 val.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto priesaika
Gerbiami kolegos, Respublikos Prezidentas vakar savo dekretu paskyrė G. Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. (Plojimai) Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu G. Jakštą atlikti prisaikdinimo procedūrą.
G. JAKŠTAS. Aš, Gintautas Jakštas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname prisiekusį ministrą ir linkime sėkmės darbuose.
10.04 val.
Patikslintos 2023 m. liepos 4 d. (antradienio) Seimo posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pereiname prie darbinės dalies. Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar dėl darbotvarkės yra norinčių pasisakyti? A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF*). Gerbiama posėdžio pirmininke, frakcijos vardu siūlome išbraukti darbotvarkės 1-6 klausimų bloką – Švietimo įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom. V. Kanopa.
V. KANOPA (LSDPF). Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(2). Frakcijos vardu prašau išbraukti, remdamasis Teisingumo ministerijos išvada. Šis įstatymo projektas pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, lygiateisiškumo principą, todėl siūlytume nesvarstyti paskutiniame sesijos posėdyje projekto, keliančio pagrįstų abejonių. Tai prašytume išbraukti.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?
V. KANOPA (LSDPF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau pasiūlymų? A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi yra daug Teisės departamento ne tik techninio pobūdžio, bet ir rimtų pastabų dėl Sveiktos draudimo įstatymo, darbotvarkės 1-18 klausimo, gal sutiks kolegos, kurie pasirašė kartu šį projektą, kad šiandien paprašytume išbraukti iš darbotvarkės. Patobulinsime ir registruosime rudens sesijoje, jeigu neprieštaraujate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašome išbraukti darbotvarkės 1-15 klausimą – kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuskambėjo keturi pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas A. Vyšniausko frakcijos vardu išbraukti Švietimo įstatymą, tai yra darbotvarkės 1-6 klausimą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Antrasis pasiūlymas – Socialdemokratų frakcijos vardu išbraukti 1-16 klausimą. Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto pateikimą išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Yra išskyrusios nuomonės. Taigi balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 92: už – 70, prieš – 11, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbraukiamas iš šios dienos darbotvarkės.
Trečiasis pasiūlymas – išbraukti darbotvarkės 1-18 klausimą. A. Matulas, pats teikėjas, yra iniciatorius. Išbraukti darbotvarkės 1-18 klausimą ir lydimuosius. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju. Pritarta.
Ir ketvirtasis pasiūlymas frakcijos vardu. L. Girskienė pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Mūsų darbotvarkėje tai yra 1-15 klausimas. Balsuokime. Kas pritariate šiam L. Girskienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 43, prieš – 51, susilaikė 7. Pasiūlymui nepritarta, klausimas lieka darbotvarkėje.
Taip pat turime apsispręsti dėl kelių klausimų, kurie nebuvo įrašyti į Seimo sesijos darbų programą, svarstymo. Pirmasis yra 1-7 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pateikimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad šiandien jį svarstytume? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Antrasis yra 1-17.1 klausimas – Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo projektas, tai yra pateikimas. Taip pat nėra įrašytas. Ar galime svarstyti šiandien? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Ir daugiau… Dar turime. Taip pat 1-19 klausimas pagal seną darbotvarkę – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projektas. Ar galime svarstyti? Dėkui. Pritarta. Taigi dėl visko apsisprendėme.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar galime po balsavimo, po balsavimo dėl darbotvarkės, pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuokime. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 61, prieš – 10, susilaikė 30. Darbotvarkei pritarta.
A. Ažubalis – replika po balsavimo.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, kreipiuosi į tuos, kurie pasisakė už tai, kad šiandien būtų išimtas įstatymo projektas dėl LKP teisinio įvertinimo. Kolegos, aš noriu pasakyti, kad taip balsuodami jūs parodėte vieną paprastą dalyką, kad istorinė atmintis jums nėra svarbi, kad kolaboravimas, kuris tęsėsi 50 metų, jums nėra svarbus. Tokiu atveju ir Ukrainos darbas, ir mūsų aukščiausių valstybės vadovų raginimas steigti tarptautinį tribunolą dėl Rusijos nusikaltimų Ukrainoje jums taip pat skiriasi nuo sovietinės okupacijos. Ponai, jūs pasielgėte labai gėdingai. Šitas balsavimas, aš manau, jūsų politinei karjerai, kuriai partijai jūs bepriklausytumėte, visą laiką liks juoda dėme.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas taip pat norėtų replikuoti. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, rudenį naujos sesijos metu siūlyčiau, kviesčiau ir prašyčiau, kai svarstome darbotvarkę, ne išimti, o išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gera pastaba, atsiprašau, pasitaisysiu, išbrauksime.
Darbotvarkės 1-3 klausimas. Primenu, kad balsavimo intervalas prasidės 11 valandą, nuo 11 valandos iki 11 val. 20 min. balsuosime pirmą kartą.
10.11 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1770 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2922(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis, pasiūlymų dėl jo nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime per balsuoti numatytą laiką.
10.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270(2). Priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų už kalbėti užsirašė A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, bet, aišku, jeigu niekas nekalba prieš, tai labai džiaugiuosi. Tikiuosi, priimsime šitą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą ir tada, tikiuosi, šiame kontekste žymiai geriau bus svarstyti apskritai ir kitus teisės aktus, kurie dabar yra perėję tik pateikimo stadiją. Man atrodo, tada čia yra geras žingsnis didesnio žmogaus orumo gynimo link, ir siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.13 val.
Baudžiamojo kodekso 270, 2711, 2771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2704 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2502(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso trijų straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2502(2). Priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje galime apsvarstyti kelis straipsnius, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Dėl pirmųjų trijų straipsnių nėra niekas pasiūlęs pataisų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. O dėl 4 straipsnio yra Seimo narės pasiūlymas, jį apsvarstysime vėliau, balsuoti numatytu laiku.
10.14 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919 (pateikimas)
Pagal naują darbotvarkę 1-6 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919. Pranešėja – D. Asanavičiūtė. Prašau. Tai yra pateikimas.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamos kolegės ir gerbiami kolegos, yra siūlomas pakeitimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ keisti į „Lietuvos diaspora“.
Kodėl šitas pasiūlymas yra pateiktas? Nes 2021 m. gruodžio 27 d. buvo patvirtintas Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva 2020, 2022, 2030“ ir šiose gairėse vartojama sąvoka „Lietuvos diaspora“ ir apibrėžimas „Lietuvos diaspora užsienyje“. Tai yra užsienyje gyvenanti Lietuvos tautos dalis, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ir politiniu ryšiais. Siekiame platesnio iš Lietuvos kilusių asmenų įtraukimo įgyvendinimo, dėl to ir siūloma šitame įstatyme nustatyti naują, šiek tiek pakeistą sąvoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokį lakonišką pristatymą. Niekas neužsirašė jūsų klausti.
Dėl motyvų užsirašiusių po pateikimo yra vienas. A. Bagdonas kalbės už. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį.
Gerbiami kolegos, nepaisydamas to, kad Lietuvoje išties yra daug įvairiausių iššūkių, džiaugiuosi, kad jau ne kartą grįžtame prie Lietuvos diasporai svarbių klausimų. Dėkoju Daliai, kuri ne kartą jau inicijavo įvairiausius įstatymų projektus, kurie yra svarbūs mūsų bendrapiliečiams, kurie yra išsibarstę po visą pasaulį. Nepaisant to, kad šis įstatymas gali atrodyti daugiau techninis, jis yra labai svarbus lietuvių organizacijoms, veikiančioms užsienyje, tad aš kviečiu dar kartelį šį parlamentą vieningai palaikyti šį įstatymo projektą jam pritariant ir parodyti Lietuvos diasporai, kokia svarbi ji yra Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.17 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pakeitimo projektas Nr. XIVP-2700. T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti pusvalandžio pertraukai? (Balsai salėje: „Galim!“) Dėkui, pritarta.
10.17 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2906 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas. Atsiprašau, 1-8 klausimas pagal naują darbotvarkę – Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 pakeitimo projektas Nr. XIVP-2906. Pranešėjas – M. Matijošaitis. Tai taip pat yra pateikimas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos Seimo narės, noriu pradėti nuo to, kad aktyvi ir girdima nevyriausybinių organizacijų veikla valstybėje yra vienas iš kertinių brandžios demokratijos bruožų, veikla, kuri skatina piliečius įsitraukti į sprendimų priėmimą, ugdo pilietišką ir sąmoningą visuomenę, kuria bendrą gėrį. Dėl to labai svarbu, kad mūsų teisinė bazė atspindėtų realią žemišką situaciją ir išsitaisytume egzistuojančias reglamentavimo spragas, kad NVO sektorius galėtų veikti dar sklandžiau. Taigi mano projektas siūlo vieną iš egzistuojančių problemų sprendinių.
Įstatymo projekto tikslas – sukurti galimybę jaunimo nevyriausybinių organizacijų vadovais tapti asmenims nuo 16 metų. Problema yra gaji jau daugelį metų ir tampa ydinga praktika bei kone taisykle, stebint jaunimo politikos įgyvendinimą regionuose, ypač JNVO, kurios yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys. Joms dažnai faktiškai vadovauja nepilnametis asmuo, o juridinių asmenų registre išviešintas kitas asmuo, sulaukęs pilnametystės. Tai galioja net 95 % jaunimo nevyriausybinių organizacijų. Tokia situacija susidaro tada, kai JNVO pakeitus vadovą naujuoju organizacijos lyderiu tampa žmogus, kuris dar nėra sulaukęs pilnametystės. Stebint tendencijas didžiausiose JNVO Lietuvoje, absoliuti dauguma organizacijų struktūrinių padalinių nėra įsteigti kaip juridiniai asmenys, o jeigu įsteigti juridinių asmenų registrai, išviešintas asmuo ir faktinis organizacijos vadovas skiriasi. Tai sukuria papildomų problemų pareigas einančiam vadovui, kadangi dažnai faktinis vadovas turi ieškoti juridiniam asmeniui oficialiai vadovaujančio asmens ir gauti reikiamą informaciją ar parašus.
Problemų kyla ir kitokių, kai juridinio asmens vadovas visiškai atsako už organizaciją, nors pats joje faktiškai nebeveikia ir negali turėti įtakos kito juridinio asmens – vadovo – paskyrimui.
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atlikta vidinė apklausa parodė, kad tik maždaug 5 % jaunimo NVO yra užregistruotas Juridinių asmenų registre ir jų faktinis bei išviešintas vadovas sutampa. JNVO, kurios nėra įsteigtos kaip juridinis asmuo, kyla problemų dėl galimybės gauti projektinį finansavimą savivaldybėje ar nacionaliniu lygiu, jos priverstos kreiptis į kitas jaunimo organizacijas, kurios sutiktų savo vardu teikti projektinę paraišką ir prisiimti visą atsakomybę už projekto įgyvendinimą, tačiau faktiškai projekte numatytas veiklas įgyvendintų kiti asmenys.
Įstatymo projekte siūloma leisti JNVO vadovauti asmenims nuo 16 metų, turint atitinkamą tėvų sutikimą. Toks sprendimas leistų užbaigti ydingą praktiką, tapusią tendencija, kai JNVO faktiškai ir juridiškai vadovauja skirtingi žmonės, atvertų daugiau galimybių jauniems žmonėms. Mažesnės amžiaus ribos nustatymas paskatintų jaunimą aktyviau veikti savo regiono bendruomenėje ir prisidėtų prie rajonų jaunimo politikos situacijos gerinimo.
Praktikoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai JNVO vadovai savuose miestuose pabaigia vidurinę mokyklą ir nusprendžia išvykti studijuoti į didžiuosius miestus. Tai lemia dažną šių asociacijų vadovų kaitą, o regionuose kiekvienais metais rasti žmogų, kuris norėtų perimti vadovo poziciją ir iš jos kylančias pareigas, ne visada pavyksta. Gimnazijos amžiaus jaunuoliai mažesniuose rajonuose turi puikias galimybes augti, rodyti iniciatyvumą, ieškoti projektinio ar kitokio finansavimo, tačiau yra ribojami būtent dėl to, kad neturi aiškios galimybės vadovauti jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms ir taip prisidėti prie savarankiškos, pilietiškos veiklos savo bendruomenėje.
Šis klausimas itin aktualus savivaldybių jaunimo organizacijų taryboms – ten situacija kritiška. Jaunimas išvažiuoja į didmiesčius, tad situacija stagnuoja, o kartais net ir miršta pati organizacija, nes tiesiog nesuranda pilnamečio vadovo. Lietuvos moksleivių sąjunga, pavyzdžiui, turi 38 padalinius ir vos tik vienas yra įregistruotas Registrų centre, nes visi vadovai nepilnamečiai. Net ir tam, kuris turi juridinį vienetą, vadovauja nepilnametis. Yra JNVO filialų, kuriems oficialiai vis dar Registrų centre vadovauja prieš dešimtmetį organizacijoje veikę žmonės.
Svarbu pažymėti, kad vienintelis iki šiol veikęs kelias, tai yra emancipacija, nėra tinkamas sprendimo kelias. Teisėje emancipacija suprantama kaip nepilnamečio vaiko pripažinimas visiškai veiksniu, savotiškas teisinis išsilaisvinimas nuo įstatymo globėjų, rūpintojų valdžios, visiško teisinio savarankiškumo, kai gali savo veiksmais sau įgyti subjektyvias teises ir prisiimti teisines pareigas, įgijimas. Nepilnametis įgauna visas teises veikti neatsižvelgdamas į tėvų nuomonę, tai yra mokyklos lankymas ar nelankymas, santuoka, nėštumas ir kita. Nedaugelis tėvų ryžtasi atsisakyti absoliučiai visų teisių į vaiką ir nedaugelis vaikų ryžtasi paduoti tėvus į teismą, jog būtų pradėtas teisminis procesas. Ilgas teisinis procesas ir, žinoma, išlaidos. Emancipacijos atveju negali būti išskiriamos ir nustatomos tik tam tikros teisės – tokiu atveju pripažįstamas visiškas jaunuolio nepriklausomumas nuo tėvų ar globėjų. Būtent dėl to šita praktika yra keistina.
Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su daugybe interesų grupių, gauti specialistų vertinimai: ir STT, ir Teisingumo ministerijos, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, NVO vaikams konfederacijos pozicija ir kitos, jos yra įvardintos, prisegta prie projekto. Iš esmės išvados dėl projekto buvo palankios, o dėl iškeltų nuogąstavimų, labiausiai dėl atsakomybės, buvo pasiūlytas sprendimo būdas.
Taigi viliuosi, kad Seimas įsiklausys į argumentus. Aš pats paprašyčiau Vyriausybės išvados ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų norėtų paklausti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, šiandien aptarinėjome frakcijoje jūsų teikiamą projektą, aš preliminariai esu kaip ir šalininkas to pasiūlymo, bet iškyla tikrai nemažai klausimų ir tokių nuogąstavimų, ir kritikos. Man tikrai norėtųsi išgirsti iš jūsų atsakymą, kaip būtent tas atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas? Nes vis tiek galiausiai mes turime probleminių situacijų, pavyzdžiui, kokią nors apgaulingą buhalteriją arba dar kitokių įstatymo pažeidimų, arba kokį nors net neteisėtą įdarbinimą, kokį nors nelegalų ir panašiai, kaip šitose situacijose? Ar tai neapsunkins būtent teisėsaugos pareigūnų veiklos, nes, kaip žinome, nepilnamečiai turi kitokią atsakomybę?
Šiaip tai mūsų Jaunųjų demokratų sąjunga tikrai pasisako netgi už balsavimo teisės paankstinimą savivaldos rinkimuose, tad kaip ir turėtume rimtai svarstyti jūsų pasiūlymą, bet man įdomu tą atsakomybės klausimą ir jo sprendimą išgirsti.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary. Ir ačiū, kad irgi suvokiate lygiai taip pat balsavimo teisės paankstinimo svarbą. Amžiaus kartelė vadovų pozicijoms, pasitikėjimo ir atsakomybės suteikimas jauniems žmonėms, kaip jau minėjau pradžioje, turbūt galioja visoms NVO, įtrauka yra svarbi, bet jaunimo organizacijų veikla ypač svarbi tuo, kad išugdytų įprotį būti pilietiškiems, įsitraukti į sprendimų priėmimą. Labai tiksliai paminėta, kad iš tikrųjų kertinė priežastis, kodėl šitas projektas neatėjo taip anksti, sakykime, prieš dvejus metus, būtent ta, kad norėjosi nuodugniai ištirti, kokia yra sąveika būtent su tų JNVO vadovų atsakomybe. Bet buvo prieita prie to kelio, kad užtektų atitinkamo tėvų sutikimo, emancipacijos keliu, kaip jau minėjau pristatymo metu, eiti tikrai nepriklauso, tėvai būtų, trumpai tariant, labai ūkiškai tariant, atsakingi ir turėtų įsitraukti į problemų sprendimą, jeigu tokių, neduokdie, iškiltų. Trumpai tiek.
Aš esu įsitikinęs, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai atsakingai pažiūrės būtent į šį klausimą ir ras sprendinius.
PIRMININKĖ. Dėkoju, daugiau niekas neužsirašė jūsų klausti. Dėl motyvų po pateikimo užsirašė kalbėti keli Seimo nariai. Motyvai už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau šitas įstatymo projektas pasiekė parlamentą. Jis yra jaunimo organizacijoms labai labai svarbus. Šis įstatymo projektas yra puiki galimybė skatinti jaunus, motyvuotus ir atsakingus žmones įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, atrasti ir ugdyti savo talentus bei įgūdžius. Labai svarbu, kad jauni žmonės, tie, kurie mokosi gimnazijose, jiems yra iki 18 metų, turėtų galimybę nuo 16 metų vadovauti jaunimo organizacijoms. Tikrai yra nemažai pavyzdžių, kuomet yra teisiškai įforminama, kad vienas asmuo vadovauja organizacijai, o iš tikrųjų dažnai nutinka taip, kad visai kiti asmenys, neturintys teisinio pagrindo, vadovauja toms jaunimo organizacijoms. Aš, nepaisydamas tų visų teisinių aspektų, net neabejoju, svarstymo stadijoje jie bus išspręsti, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir suteikti jauniems žmonėms nuo 16 metų vadovauti jaunimo organizacijoms. Taip ne kada nors ateityje kurti, o jau dabar kurti Lietuvos ateitį kartu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.27 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907. Pranešėjas – A. Žukauskas. O toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamos Seimo narės ir nariai, jūsų dėmesiui yra teikiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Papildoma 62 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos švietimo tarybos pirmininkui atlyginama už darbą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma Lietuvos švietimo tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina Seimas.
Šiuo pakeitimu tiesiog norima įvertinti Lietuvos švietimo tarybos pirmininko darbą. Jis yra gana nemažas – organizuojami posėdžiai ir jiems pirmininkaujama. Taip atsirastų teisinė galimybė už tą darbą apmokėti. Šiaip Lietuvos švietimo tarybos nuostatuose yra įrašyta, kad gali būti apmokama, bet nėra tam pagrindo, todėl reikia pakeisti Švietimo įstatymą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Taip, pateikimą baigė pranešėjas, kaip suprantu. Jūsų paklausti nori vienintelė Seimo narė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu paklausti, kiek yra dar tarybų ar kokių nors kitų veikiančių prie Seimo struktūrų, kur yra neapmokamas darbas? Tai vienas klausimas. Čia jau yra sukuriamas precedentas. Iš tikrųjų Švietimo tarybos pirmininko darbas yra sudėtingas, daug reikalaujantis. Aš nieko prieš dėl apmokėjimo, nes ir pati dirbau tą darbą, tik buvau atlyginimo atsisakius, bet reikia vis dėlto, kad būtų protingas atlygis.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tikro nelabai žinau kitų tokių visuomeninių tarybų. Yra tarybų, kurios yra juridiniai asmenys, pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos taryba yra juridinis asmuo, ir ten atlyginimas mokamas. Tuo tarpu Lietuvos švietimo taryba nėra juridinis asmuo ir iki šiol ten niekam jokių išmokų nebuvo mokama. Tos išlaidos nėra didelės, jos būtų mokamos iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės asignavimų, valstybės biudžeto asignavimų, na, ten keliasdešimt eurų gali būti už vieną posėdį. Tai nedideli pinigai, bet pats principas yra toks, na, aš nežinau kitų tokių kitu tarifu.
PIRMININKAS. Tai dėkui, klausimai baigti. Dėl motyvų niekas nepageidauja kalbėti. Tai ačiū pranešėjui.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2888 (pateikimas)
Kitas taip pat jūsų projektas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2888. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, narės, jūsų dėmesiui yra siūlomas nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Iš tikrųjų, veikiant Lietuvos švietimo tarybai, išaiškėjo, kad kai kurios nuostatos paseno, kai kurias sklandesniam darbui reikėtų papildyti, ir buvo sudaryta bendra Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Lietuvos švietimo tarybos atstovų grupė, kuri pateikė siūlymus. Komitetas jiems pritaria.
Čia yra daug tokių redakcinio pobūdžio siūlymų, bet svarbiausi, esminiai pakeitimai yra tai, kad padidinamas universitetų svoris taryboje. Universitetų rektorių konferencija teikia du asmenis, iš jų vienas yra universitetų, vykdančių pedagogų rengimo studijų programas, atstovas. Taip pat Kolegijų direktorių konferencija teikia dabar du vietoj vieno, iš jų vienas yra kolegijų, vykdančių pedagogų rengimo studijų programas, atstovas. Kitas dalykas yra dėl balsavimo, kai, narius skiriančioms institucijoms nesusitarus ar nepaskyrus atstovo, yra patikslinama balsavimo tvarka, nes buvome susidūrę su precedentu, kai slapto balsavimo metu balsai pasiskirstė po lygiai ir nežinojome, ką toliau daryti, teko kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Tai čia yra dabar ta tvarka ir sureguliuojama, kad, jeigu slaptu balsavimu neišrenkama, tai galima atviru balsavimu balsuoti. Taip pat yra kitų nedidelių pataisų, kurios padarytų darbą sklandesnį, kad nepersiklotų renkamo nario iki kadencijos pabaigos laikas ir panašūs redakciniai pataisymai.
PIRMININKAS. Atrodo, paklausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat niekas nepageidauja kalbėti. Tai baigėme šio klausimo aptarimą ir lauksime balsavimo pertraukos.
10.34 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 62, 63 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2990 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo naujais straipsniais įstatymo projektas. Pateikėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Labas rytas, gerbiami kolegos. Dar kartą dėkoju posėdžio pirmininkui. Teikiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimą. Įvairių tyrimų (visi jie nurodyti yra šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte) rezultatų analizė leidžia teigti, kad Lietuva šiuo metu išgyvena jaunimo emocinės sveikatos krizę. Rezultatai akivaizdžiai rodo, kad rodikliai įvairiose jaunimo politikos srityse išlieka gana sudėtingi ir turi didelę sąsają su sunkiausiu iš esmės paauglystės laikotarpiu. Tyrimai taip pat rodo, kad Lietuvoje trūksta infrastruktūros ir kryptingai išmokytų darbuotojų, kurie sugebėtų dirbti su jaunimu paauglystės periodu. Jauniems žmonėms ypač svarbus palaikymas, išklausymas, palydėjimas, individualus dėmesys ir įsigilinimas į konkrečią problematiką. Šiuo metu darbo su jaunimu sistema iš dalies atliepia šiuos iššūkius, tačiau vis dar nepakankamai.
Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, darbuotojų, dirbančių su jaunimu, skaičius auga, tačiau jiems tenka didelis darbo krūvis: 2021 metais vienam jaunimo darbuotojui, dirbančiam atvirajame jaunimo centre arba atviroje jaunimo erdvėje, vidutiniškai teko 103 jauni žmonės, o vienam mobilųjį darbą dirbančiam jaunimo darbuotojui – 63 jauni žmonės. Nors Lietuvoje jaunimo darbuotojų skaičius auga, ši profesija net nėra įtraukta į profesijų katalogą, o dalyje Europos šalių, pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Didžiojoje Britanijoje, jaunimo darbuotojas yra išskiriamas kaip atskira profesija. Universitetuose ir kolegijose yra atskira jaunimo darbuotojų specialybė arba specializacija. Be to, užtikrinamas nuoseklus tokių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kiti elementai, rodantys tokios specialybės profesijos pripažinimą.
Lietuvoje vis labiau susiduriama su kvalifikuotų jaunimo darbuotojų trūkumo problema ir ypač, žinoma, ji yra opi regionuose. Jiems keliami aukšti reikalavimai ir dideli lūkesčiai, tačiau tinkamo ir aiškaus tokio darbo reguliavimo nėra. Jaunimo darbuotojų institutas Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vis dar nėra įtvirtintas. Per pastaruosius dešimt metų buvo sukurta visa jaunimo darbuotojų palaikymo sistema, tačiau šiuo metu jai taip pat kyla daug iššūkių dėl skirtingose įstaigose taikomo skirtingo jaunimo darbuotojų priskyrimo atitinkamai profesijai – metodininkams, renginių organizatoriams ir kitiems. Tokia situacija didina jaunimo darbuotojų profesijos ir veiklos neapibrėžtumą, neaiškumą, mažina jaunimo darbuotojų skaičių ir jų motyvaciją, taip pat, suprantama, ir šios profesijos patrauklumą. Todėl ir siūlau šiandien, siekdama užtikrinti tolygią darbo su jaunimu sistemos plėtrą, atitinkamai keisti Jaunimo politikos pagrindų įstatymą ir jame įteisinti jaunimo darbuotojų profesiją.
Norėčiau pažymėti, kad rengdama šį įstatymą daug konsultavausi su Jaunimo reikalų agentūra, įvairiomis jaunimo organizacijomis, taigi jis, tikiuosi, tikrai atliepia ir jų lūkesčius.
Dėkoju už dėmesį ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis jūsų paklaus A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, tikrai dėkui už įstatymo projektą. Galiu tikrai sakyti, kad jis yra savalaikis, tikrai jį palaikysiu. Tik mane kažkiek neramina net ne tiek šis įstatymo projektas, kiek bendra tendencija. Na, taip, jaunimo darbuotojų reikia – niekas neabejoja, ir kai mes apskritai sprendžiame ir emocines, socialines problemas ir pradedame pereiti prie tokio įtraukiojo požiūrio, kur pamatome kiekvieną žmogų, bandome kiekvienam padėti kaip nors dėl individualizuotų poreikių – viskas yra labai gerai, išskyrus tai, kad pereiname prie valstybės resursų ir specialistų. Popieriuje tai atrodo nuostabiai ir daug kur viskas gerai, bet kai mes pradedame ruošti specialistus ir juos labai išskaidome, tai tada klausimas man yra: kurią strategiją rinktis, ar rasti kokių nors platesnės kvalifikacijos psichologų, kurie galėtų dirbti su įvairiomis grupėmis, ir tada, ypač regionuose, jie turėtų darbo, ar labai specializuoti ir tada tikrai, atrodo, jie būtų tikslingesni, bet tada ar nebus taip, kad, na, Vilniuje ir Kaune mes dar kažką turėsime, o regionuose ne? Idėjai tikrai labai pritariu ir tam, ką jūs darote, bet galvoju, kaip surėmus pečius pasiekti, kad tai taptų kūnu?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Taip, visiškai sutinku su tuo, ką sakote, ir labai svarbu, kad ši iniciatyva nebūtų matoma tokioje šviesoje, kad mėginama kaip nors sugriežtinti reglamentavimą. Iš esmės ką siekiu padaryti, tai tiesiog jį padaryti aiškesnį, labiau suprantamą, kad ir patys žmonės, kurie siekia dirbti su jaunimu, aiškiai matytų tą profesiją, tą specializaciją, atlieptą įvairiais lygmenimis. Manau, kad jeigu bus kokių nors pastabų, o jų tikriausiai bus, tai komitetai galėtų paieškoti kompromisinių variantų. Bet tikrai teikiu šią iniciatyvą būtent ir dėl to, kad iš jaunimo organizacijų ateina toks prašymas dėl poreikio apibrėžti tiksliau ir aiškiau, kas gali ir turi dirbti su jaunimu, kad toks poreikis jau yra. Na, o bendras siekis, žinoma, yra toks, kad darbuotojų, jaunimo darbuotojų, būtų kuo daugiau visoje Lietuvoje. Jūs visiškai teisingai sakote, kad tas tikslas yra ir svarbus, ir ne taip lengva jį realizuoti. Čia, matyt, tikrai reikia suremti pečius ir Seimui, ir Vyriausybei, ir taip pat savivaldai.
PIRMININKAS. Toliau. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Pirmininke, tikrai labai svarbu, kad jaunimas turėtų prieš save pavyzdį auklėtojo, ugdytojo, kuris ne tik kalba, bet ir demonstruoja tai, ką jisai kalba. Bet kai mes vadiname jį jaunimo darbuotoju, kažkaip tas darbas yra labai labai įvairus, ar nebūtų tikslinga susiaurinti – jaunimo ugdytojas, jaunimo vadovas, tai yra žmogus, kuris eina į priekį, rodo pavyzdį? Darbuotojas čia gali būti ir valytojas, ko gero, jaunimo patalpų, dar kas nors. Tai yra vienas mano toks aspektas.
Kitas dalykas, nekalbama apie asmeninę patirtį to darbo. Jūs sakėte, jaunimas pageidauja tokių žmonių. Bet tikrai jaunimas nepageidauja žmonių, kurie nerodo jam pavyzdžio… kuris savo gyvenimu demonstruoja jam, ką jisai kalba. Apie tai šitame įstatyme kažkodėl nekalbama. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už pastabas. Bet nesutikčiau su jumis, nes kaip tik čia ir yra siūlomas nepriekaištingos reputacijos kriterijus. O tai yra iš esmės tai, ką jūs referuojate.
Dėl paties termino. Aš manau, kad bendraujant, įgalinant jaunimą ir bendradarbiaujant su jaunais žmonėmis kaip tik labai svarbu vengti hierarchijos, aš pati asmeniškai nepritarčiau jaunimo vadovo terminui. Man atrodo, čia yra svarbu, kad tie žmonės, kurie dirba su jaunimu, būtų patarėjai, na, tokie žmonės, kurie užsitarnauja pasitikėjimą, ir kad būtų kuo mažiau tuose santykiuose hierarchijos ar didaktikos. Bet tai mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pritardamas jūsų teikiamam projektui, norėčiau paklausti ir galbūt patikslinti, paskui galima pateikti pasiūlymus. Iš tikrųjų ar nebūtų racionalu, kad ir bendruomeninės organizacijos, Nevyriausybinių organizacijų koalicija ir visi kiti irgi turėtų lygiagrečiai tas intensyvesnes programas, nes dabar pilietinio įsitraukimo indeksas yra mažas, pilietinės galios indeksas irgi šiek tiek krito, ir mes matome, kad tie lyderiai ir nevyriausybininkai, bendruomeninių organizacijų vadovai yra vyresnio amžiaus, o jaunimo vis mažiau įsitraukia dėl suprantamų priežasčių, kadangi jiems reikia ir užtikrinti savo ateitį, ir darbą, ir karjeros galimybes. Tai galbūt būtų galima susieti ir kaip nors bendromis jėgomis ir šitose organizacijose tą kryptį paryškinti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš pritarčiau tikrai visoms iniciatyvoms, kurios stiprintų pilietinę visuomenę, stiprintų aktyvias bendruomenes. Vėlesniuose etapuose, darbo komitetuose metu, manau, teikiant iniciatyvas tikrai būtų galima apie tai padiskutuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Taip, tai dėkui. Pažiūrėsime, ar yra dėl motyvų. Taip, A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tik posėdžio pirmininko norėčiau paprašyti, jeigu galima, tylos salėje, nes kartais kalbi ir savęs jau nebegirdi, bet nieko.
Dar kartą noriu padėkoti už projektą. Tikrai po gerbiamos Viktorijos atsakymų man tapo dar aiškiau. Svarbiausia, man atrodo, kad čia būtent reikia išvengti, ypač jeigu kalbame apie probleminį paauglystės laikotarpį, kad mes nuspręstume, ko jaunimui reikia, ir mes dabar juos bandytume kaip nors daugiau disciplinuoti, kontroliuoti, bet aš suprantu, kad tas projektas yra skirtas įgalinti, projektas skirtas auginti, ir man labai patiko atsakymas, kad ir ta profesija skirta veikiau poreikiui parodyti, negu ką nors disciplinuoti, sutelkti, susiaurinti kažkur kvalifikaciją.
Aišku, suprasdami, kad šitas įstatymas, Jaunimo pagrindų įstatymas, turi turėti kontekstą, ir šiandien mes kalbame ir apie Civilinio kodekso pakeitimus, kur ir patį jaunimą vis labiau įtraukiame, jis yra tikrai savalaikis, man atrodo, kompleksiškai teisingas. Tik lieku prie to, kad mums apskritai reikia gerokai permąstyti tą visuomenės, savo resursų parengimą, kad būtų skirta tam įgalinimui kuo daugiau lėšų. Aš tikiuosi, kad pasibaigus karui ar pagerėjus ekonominei situacijai čia iš tiesų yra labai svarbi investicija. Tai labai ačiū Seimo Pirmininkei už tikrai gerą įstatymo projektą.
10.45 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2973 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau kalbančių nėra. Seimo Pirmininkė teisingai daro, pasilikdama tribūnoje, nes toliau jos teikiami projektai. Dabar dviejų projektų blokas – Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972 ir lydimasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2973. Pateikimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiu Lygių galimybių ir Administracinių bylų teisenos įstatymų projektus. Juos parengti paskatino siekis suvienodinti lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacinio pobūdžio sprendimų apskundimo tvarką su kitų ombudsmenų, tai yra Seimo kontrolierių, žvalgybos kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacinių sprendimų apskundimo tvarka.
Šiuo metu tik lygių galimybių kontrolieriaus rekomendaciniai sprendimai, kurie tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, gali būti skundžiami teismui. Nesant teisinių pasekmių sukeliančio sprendimo, jo apskundimas ir nagrinėjimas, kai dalyvauja ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, atskirais atvejais ir mediaciją vykdantys asmenys, vėliau – teismai, yra ilgai besitęsiantis, didelių žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Jis didina ir administracinių teismų darbo krūvį.
Ombudsmeno sprendimo, kuris nėra įpareigojantis, vykdymas iš esmės yra pagrįstas ombudsmeno autoritetu, kvalifikacija ir nepriklausomumu nuo kitų valstybės institucijų, o ne taikant valstybės prievartos priemonės. Tokia yra europinė ombudsmenų veiklos praktika bei rekomendacijos jai.
Šiame kontekste yra svarbus ir Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ta apimtimi, kuria administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą, kuriame buvo konstatuota, kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
Taip pat siūloma Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kuriame numatytas vienintelis įpareigojamojo pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, tai yra įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminus ir sąlygas, pripažinti netekusiu galios.
Privalomojo pobūdžio sprendimas, kurio siūloma atsisakyti, laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu ombudsmeno institucijos priimamų sprendimų tikrosios paskirties ir tikslo. Tokio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas gali būti priimtas tik labai specifinėje srityje – prekių, gaminių ar paslaugų reklamos bei dėl itin siauro subjektų rato – reklamos platintojų.
Be to, kitame Lygių galimybių įstatymo 29 straipsnio 2 dalies punkte yra įtvirtintas bendresnio pobūdžio lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, kuris gali būti priimamas įvairiais diskriminacijos pareiškimo atvejais. Paprastai praktikoje tokio pobūdžio sprendimas priimamas, kai konstatuojama, kad reklamos turinys yra diskriminacinio ar neleidžiamo pobūdžio.
Taigi trumpai pristačiau savo siūlomus pakeitimus ir tikrai mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti pageidavo A. Skardžius, bet nematome jo Seimo salėje. Tai dabar dėl motyvų. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tada spręsime dėl šio projekto balsuodami netrukus, už 10 minučių.
10.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo“ projektas Nr. XIVP-2983 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas Nr. XIVP-2983. Aš viso ilgo pavadinimo neskaitau. Dėl vedimo tvarkos – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš norėčiau pusvalandžio pertraukos dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Prašymas pusvalandžio pertraukos. Balsuojame, ar darome pusvalandžio pertrauką. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pusvalandžio pertraukos. Po to replikos po balsavimo. Bus replika po balsavimo.
Balsavo 62: už – 43, prieš – 13, susilaikė 6. Balsų su kaupu, kad būtų pertrauka. Replikų po balsavimo, matau, užderėjo. Tai pirmiausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, jūs puikiai matėte, kad aš pirmas iš anksto stovėjau prie mikrofono, taip pat jūsų asistentė tą patį matė. Ir aš, nujausdamas, kad A. Vyšniauskas būtent šiuo klausimu atsistojo po manęs, kreipiausi, nes jūs buvote akis nuleidęs, aš į jūsų asistentę kreipiausi ir jūs… Prašau peržiūrėti įrašą ir atsukti viską atgal. Tai yra neteisėtas sprendimas, diskriminuojantis sprendimas ir taip neturi būti.
PIRMININKAS. Apgailestauju, kad asistentė man čia nieko nesignalizavo.
A. GEDVILAS (MSNG). Na, nebejuokinkite tautos.
PIRMININKAS. O taip jau atsitiko, kad aš, matyt, žiūriu į savo kompiuterį ir į tą pusę labiau.
A. GEDVILAS (MSNG). Klausykite, kai norite, jūs viską matote…
PIRMININKAS. Jūs ten tarpusavyje trise…
A. GEDVILAS (MSNG). …ir prašau, šį kartą šitas variantas nepereis.
PIRMININKAS. Šitas variantas jau perėjo.
A. GEDVILAS (MSNG). Ne, neperėjo, neteisėti sprendimai netampa teisėti.
PIRMININKAS. Jau perėjo ir dabar dirbsime pagal darbotvarkę. Toliau. Gerbiamas M. Puidokas – replika.
M. PUIDOKAS (MSNG). Malonu, gerbiamas Jurgi Razma, kad jūs šįkart pamatėte, kad aš antras stovėjau po A. Gedvilo, bet akivaizdu, kad tiek Aidas, tiek aš į jus kreipiausi ir jūs matėte, kad jisai stovėjo eilėje pirmas. Šiuo atveju, na, jūs niekada taip nesielgiate, tai aš tikrai nematau galimybės prieš tai buvusį balsavimą laikyti teisėtu, kai jūs akivaizdžiai matėte ir Sekretoriatas matė, kad A. Gedvilas pirmasis stovėjo prie mikrofono, kad paprašytų pertraukos. Tai šiuo atveju, na, yra neteisėtas veiksmas. Turime visą videoįrangą, kai reikia, jūs ją pasitelkiate, tai pasitelkite, pažiūrėkite ir matysite, kad fiziškai realiai jūsų kolega A. Gedvilas pirmasis stovėjo prie mikrofono. Na, jūs tikrai patyręs ir seniai pirmininkaujate Seimo posėdžiams, tai aš tikrai nemanau, kad dėl tokio balsavimo vertėtų gadintis reputaciją tam, kad bet kokia kaina dėl Stambulo konvencijos kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų šiandien svarstomas. Aš tikrai, na, nemanau, kad verta sukčiauti. Jeigu norėjote, kad taip būtų, taip, tada A. Vyšniauskas turėjo nepatingėti ir atsistoti prie mikrofono pirmas. Tada mes sakytume: taip, gerai, viskas gerai. Dabar gerai nėra, tiesiog turime XXI amžių, yra videotechnologijos, pasižiūrėkite ir jūs, net garsu sakėme, o jūs nuleidote akis ir nežiūrėjote net į mus tam, kad A. Gedvilo pasisakymo nebūtų galima pateikti. Na, tai yra nesąžininga. Jūs patyręs politikas, kam jums gadinti savo reputaciją?
PIRMININKAS. Gerai, aš jums paaiškinsiu. Gerbiamas Mindaugai, jūs irgi jau esate pakankamai patyręs politikas ir žinote, kad iš esmės visose kadencijose kaip tyčia pertraukų prašymo metu pirmiausia yra pamatomi valdančiųjų atstovai. Tai yra toks dėsningumas ir taip jau atsitinka. O dabar, kai jūs atsistojote iš anksto dar prieš kitą klausimą, na, tokios išankstinės eilės čia, Seime, nėra. Paskelbiamas klausimas ir tada žiūrima, kas stovi prie mikrofonų, ir aš bent jau pradedu nuo tos pusės taip žiūrėti iš eilės. Taigi taip yra. Išsprendėme ir dabar dirbame toliau. Replikos nebeduodu. Tai ir V. Mitalas bus nuskriaustas. Kad būtų teisybė, tai nieko, baigiame replikas, pirmininkas turi teisę baigti replikų žanrą. (Balsas salėje: „Buvo paminėtas mano vardas.“) Nesvarbu. Taigi dirbame toliau.
10.54 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas. Bet man Sekretoriatas praneša, kad baigiasi pusvalandis dėl kito projekto, tai I. Pakarklytės teikiamas projektas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2700. Pateikimas.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš gal pradėsiu nuo to: kadangi gerbiamam Vytautui nebuvo suteikta replika, bet žinau, dėl ko ji buvo, tai gerbiama V. Gureckienė yra Sekretoriato vedėja, o ne asistentė. Man atrodo, reikėtų tiksliai įvardinti ir nevartoti tokių pavadinimų.
Taigi mano teikiamas projektas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pataisos – suteiktų galimybę moterims turėti pavardę su galūne -a arba -ia, jeigu ji yra daroma iš pavardės, turinčios atitinkamai tokią pačią galūnę – -a arba -ia.
Kitaip tariant, priėmus šias pataisas, moters pavardė galėtų būti Noreika, Šalna, Šarka, jeigu tokia yra vyriška pavardė, iš kurios daroma moteriška pavardė.
Rašiau jums visiems laišką, kad patikslinčiau būtent tą dalį, kad pavardės pasirinkimas su -a galimas tik tada, jeigu tokia yra ir vyriška pavardė. Išties mes turime daugybę labai gražių lietuviškų pavardžių su galūnėmis -a ir -ia: Juška, Mažeika, Noreika, Lydeka, Šalna, Aušra, Sauka, Stundžia, Gaulia ir kitos. Argi ne paradoksalu, kad dabar turime susiklosčiusią tokią situaciją, kai yra galimybė pasirinkti Lydekės pavardę, tačiau žodis „Lydeka“ negali būti vartojamas kaip moteriška pavardė, ir Lydeka ar Šarka pavardės moterims yra negalimos, net jei šie žodžiai akivaizdžiai yra moteriškos giminės? Turime tokią paradoksalią situaciją, kad moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Šios iniciatyvos tikslas yra sudaryti galimybę, jeigu yra noras, pasirinkti tokią pavardę.
Dabar žinau, kad diskusija labai vystosi dėl to, kiek tai yra kalbos, kiek tai yra asmens privataus gyvenimo klausimas. Vis tik pati rengiau tikrai ne vieną diskusiją ir su kalbininkais, ir su teisininkais, filologais, lingvistais, tai pavardžių klausimas nėra lietuvių kalbos gramatikos klausimas ir niekaip nekeičia tos gramatikos.
Kalbant apie tradicijų puoselėjimą, kaip tik šiandien sueina lygiai 20 metų, kai galioja nutarimas dėl nepriesaginės -ė galūnės moterų pavardėse. Tada vėlgi buvo tos diskusijos labai karštos, aršios. Praėjo du dešimtmečiai, užaugo nauja moterų karta, kokių nors didelių pakitimų mes tikrai nematome ir apskritai dauguma moterų daugiau renkasi tas priesagines, tradicines pavardes. Svarbiausia, kad tas pasirinkimas yra laisvas, laisvė pasirinkti pavardę – ar priesaginę, ar nepriesaginę. Ta tradicija išlieka gyva, o 20 metų yra galimybė ir nepriesaginę pavardę pasirinkti, dėl to kokios nors grėsmės tradicijai čia nėra.
Žmogaus pavardė yra neatsiejama jo tapatybės dalis ir privataus gyvenimo dalis, todėl mes negalime atimti tos pasirinkimo galimybės dėl savo pavardės, vadovaudamiesi tiktai tradicijos argumentu. Žmogus turėtų turėti teisę vadintis taip, kaip jis nori vadintis, jeigu tai atitinka nustatytus teisės aktus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai mes žinome apie asmenvardžius, kas yra svarbu. Taip pat svarbu ir giminė, bet akivaizdu, kad galūnė -a yra moteriškos giminės.
Taip pat pavardės kinta, tai noriu pasakyti, ir tai vėlgi rodo ir -ė galūnė. Taigi tai nėra kažkoks įšaldytas objektas ir tas pačias tradicijas kuriame ir mes patys. Tikrai nei Lietuvos Konstitucija, nei kiti įstatymai nedraudžia mums turėti kalbos formų įvairovės ir pavardžių įvairovės. Tai tiek trumpai apie projektą ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausimų netrūksta. Pirmasis S. Tumėnas klausia.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šitą jūsų pristatomą įstatymo projektą aš suvokiu, visų pirma, kaip savotišką provokaciją Valstybės dienos išvakarėse.
Gerbiama pranešėja, ar, jūsų nuomone, tai, ką jūs čia pristatote, neprieštarauja kokybiškai teisėkūrai? Jeigu mes patvirtinsime jūsų šitą projektą… Vienos pavardės, tai yra su -ė, – Seilė, Zvonkė, Bunkė – buvo įteisintos komisijos nutarimu, kaip ir turi būti. O jeigu priimsime jūsų projektą, patvirtinsime, tai bus priimta įstatymu, vadinasi, vienos pavardės – įstatymu, kitos – nutarimais. Manau, kad tai tik sujaukia kokybišką teisėkūrą.
Antra, kokios priežastys, kad jūs ignoruojate prie Seimo veikiančią komisiją ir net neprašote jos išvados, o prašėte tiktai atskirų kalbininkų? Ar žinote, kad toje komisijoje yra atskira, speciali Vardyno pakomisė, kuri tuos dalykus svarsto? O dabar jūs pasirenkate savo ekspertus, tuos, kurie jums parankesni, patogūs, liberalesni. Ačiū už atsakymus.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Daug klausimų buvo užduota, pabandysiu į visus juos atsakyti. Siūlomas pakeitimas nėra susijęs tik su kalbos reguliavimu, mes kalbame apie asmens privataus gyvenimo reguliavimą. Ir asmens privataus gyvenimo reguliavimas vis tiktai nėra kalbininkų profesinės kompetencijos klausimas, todėl, manau, šį klausimą turėtų spręsti įstatymų leidėjas, taip pat siekdamas subalansuoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija negali būti vienintelė institucija, kurios išvados turi būti paisoma ir būtinai 100 % atsižvelgiama.
Kitas klausimas, į komisiją aš kreipiausi, kreipiausi ir raštu, ir su jais susirašinėjome, taip pat rengėme diskusijas. Tačiau komisija nerodo jokios iniciatyvos šiam klausimui svarstyti. Ir mano, kaip Seimo narės, pareiga yra teikti tokį įstatymo projektą, nes daliai žmonių jis yra tikrai aktualus. Jau dabar yra ir teismuose bylų, žmonės turi gaišti savo laiką, ieškoti kokių nors apėjimo variantų, kad galėtų pasiimti tą norimą pavardę.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū J. Razmai už suteiktą žodį. Prigavau jus, kitus kolegas, ne jus asmeniškai. Jūs sakote – privataus gyvenimo reguliavimas. Kai pasiūliau tėvų pensiją, tai kišimasis į privatų gyvenimą. Matote, kokia yra dviveidystė.
Jums klausimas: istoriškai taip tautinis Lietuvos paveldas susiklostė, kad atskirtume ištekėjusią moterį nuo netekėjusios, moterį nuo vyro, tai čia arti lyčių likvidavimo, jūs čia ir kituose įstatymuose teikiate ir tautinio lietuviškumo degradaciją? Jeigu ne taip, tai kam keisti?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas Valdemarai, už išradingus klausimus. Vėlgi šiandien priminsiu, kad kaip tik prieš 20 metų buvo priimtos tos nepriesaginės galūnės. Tokia tvarka yra ir turbūt matome, kad nieko blogo nenutiko, lietuvių kalba nesugriuvo, šeimos nesugriuvo ir yra tiesiog dar viena galimybė pasirinkti. Nenori, galima nesirinkti. Nematau, kuo turėtų būti galūnės -a istorija šiuo atveju kitokia.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kalbant pagal jūsų logiką, kad tai yra privatus gyvenimas, tai kodėl jūs nesiūlote tuomet iš viso panaikinti bet kokias taisykles – kaip žmogus ten sugalvoja vadintis, taip jis ir galėtų vadintis? Tai, matyt, toks yra tas tolesnis žingsnis, visiškai iš pavardžių darybos eliminuojant bet kokias tradicijas, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir kitas institucijas. Šiuo atveju sukuriate dvejopą reguliavimą, ką jau kolegos minėjo, ir, be abejo, ignoruojate ir tuos pačius Konstitucinio Teismo nutarimus, kurie labai aiškiai sako, kokia yra svarbi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Mano klausimas: kodėl jūs tada varžote kitų moterų teises, vienoms sudarydama galimybę su a raide vadintis, kitoms ne? Ar jūs jaučiate kokį nors skirtumą?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, geras klausimas. Tai išties dabar pavardė turi neprieštarauti gerai moralei, viešajai tvarkai ir atitikti lytį. Galūnė -a, akivaizdu, yra moteriškos giminės galūnė. Turbūt mes visi suprantame, kad šarka, lydeka yra moteriškos giminės žodžiai. Tad atitinka esamus teisės aktus. O jeigu projektui būtų pritarta, aš esu tikra, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai turėtų ir patobulinimų, ir idėjų, kaip toliau jis galėtų judėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi neturėsiu galimybės pasisakyti dėl motyvų, tai aš bandysiu ir paklausti, ir iš dalies palaikyti projektą. Man atrodo, kad apskritai lietuvių kalboje yra daug ir slaviškos, ir germaniškos, ir rusiškos kilmės žodžių. Pačių pavardžių daryba ne kartą kito. Gal jūs pati žinote, kada atsirado tradicija formuoti moteriškas pavardes su -ienė ir -uvienė? Kaip manote, ar kalba yra kintantis, ar nekintantis dalykas, įskaitant ir pavardžių darybą? Jau pati atsakėte prieš tai, kad leidus trumpąsias moteriškas pavardes tik su -ė, be priesagos, kalbai niekas lyg ir nenutiko. Ar manote, kad šiuo atveju kas nors nutiktų?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Manau, kad tikrai nenutiktų. Statistika rodo, kad nuo 2003 metų apie 9 tūkst. moterų pasirinko tokias pavardes. Nežinau, kaip vertinti tą skaičių, didelis ar mažas. Turbūt palyginti su visu, kiek įvyko tų pavardžių keitimų, tai daugiau. Be abejo, pavardžių tradicijos kinta. Nežinau, kiek Seimo narių spėjo susipažinti su eksperto išvada, gerbiamo A. Smetonos. Tikrai yra iš visų pusių vėlgi apžvelgta. Ir anksčiau būta tų moteriškų pavardžių su galūne -ia, pavyzdžiui, tokios pavardės būdavo būdingos tam tikriems regionams.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, man asmeniškai labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų išsaugota. Tokia unikali, graži, išskirtinė kalba. Manau, panašiai mąsto daugelis Seimo narių. Labai noriu išgirsti jūsų nuomonę. Žmogui, puoselėjančiam lietuvių kalbą, koks žodžių junginys, koks vardų junginys lietuviškai klausai skamba lietuviškiau, natūraliau? Ar Ieva Marija Šarkaitė, ar Ieva Marija Šarka? Ar Ieva Marija Lydekė, ar Ieva Marija Lydeka? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas kolega. Čia, aišku, turbūt toks irgi skonio reikalas. Mano projektas leistų pasirinkti, kad būtų galimybė, – ir Lydekaitė, ir Lydeka. Bet taip, tos lietuviškos pavardės su galūne -a dažnai yra tikrai labai gražūs lietuviški žodžiai. Skonio reikalas. Man skamba labai gražiai. Aišku, kita vertus, noriu pasakyti, kad asmeninis skonis turbūt neturėtų nuspręsti tų galūnių. Kaip jau žmogus pats nori pasirinkti, tai tokia galimybė jam turėtų būti suteikta. Taip, pavardžių klausimas apskritai yra kintančios tradicijos, kultūrinis klausimas, nekalbinis. Jeigu būtų priimta galūnė -a, keistųsi kažkiek ir ta tradicija, bet šiaip esu įsitikinusi, kad išliktų pagrindinė, vyraujanti priesaginių pavardžių, įtraukiant kažkiek ir kitų galimų variantų.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip pasakysiu. Viena gerbtina politikė Seime yra nuskambėjusi išsakyta mintimi, kad virš Seimo tik dangus. Ar jums neatrodo, kad šiuo atveju jūs atkartojate šios politikės nuostatą? Kiekvienoje civilizuotoje demokratinėje valstybėje bet kurie sprendimai remiasi ne tik visuomenės, bet ir ekspertų patirtimi. Šiuo atveju Lietuvių kalbos komisijos nuostata turėtų būti galiojanti. Dabar gi jūs išeinate su savo iniciatyva ir sakote: žinote, Seimas nutarė kitaip. Jeigu kitą kartą kas nors iš Seimo narių išeitų ir dėl karybos sakytų: žinote, aš manau, kad mums reikia lėktuvų, tankų mums nereikia. Kaip jūs tai vertintumėte tokiu atveju? Šiuo atveju jūs atsistojate į vieną eilę su tais žmonėmis, kurie mano, kad galima priimti sprendimus nesivadovaujant institucijomis, atsakingomis už tai. Ar tai būtų Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, ar tai būtų lietuviai profesoriai, užimantys garbingą padėtį ir turintys ilgametės patirties. Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Vėl mes grįžtame į diskusijos pradžią, ar pavardžių daryba yra gramatikos klausimas. Ne, pavardžių daryba niekaip nekeičia lietuvių kalbos gramatikos. Man nepavyko sutikti, esu tikra, kad ir jums nepavyks, nė vieno kalbininko ar kalbininkės, kurie pasakytų, kad, na, jeigu jau keičia, tai kokia tai taisyklė pakeis. Tai nėra lietuvių kalbos gramatikos klausimas, tai vis dėlto yra labiau klausimas apie asmens privatų gyvenimą. Taip, apie tradicijas, bet ne apie gramatiką, ne apie kalbą.
PIRMININKAS. Ir paskutinė D. Šakalienė paklaus.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai kaip tik prieš savo klausimą tada ir trumpą repliką pasakysiu. Šiaip Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ištakos yra sovietmetyje ir tai yra visiškai ne iš 1921 metais įkurtos Terminologijos komisijos atėjusi institucija, o sovietinė, biurokratinė. Ji pavardžių darybą remia „Lietuvos pavardžių žodynu“, išleistu būtent sovietmečiu, 1985 metais. Tai, jūsų vertinimu, kaip čia nutinka mūsų visuomenei, kad, viena vertus, mes negalime atskirti lietuvių kalbos, bendrinės lietuvių kalbos, nuo teisės į vardą ir pavardę, tai yra nuo vienos iš tikrai labai svarbių žmogaus teisių? Kaip čia mes susipainiojome, kas yra sovietmečiu primestos biurokratinės taisyklės, iš esmės žudančios mūsų kalbos tolesnį vystymąsi, ir kas yra kalbos saugojimas?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama kolege. Tai taip, išties Lietuvoje kalbos politika yra išlikusi griežta, konservatyvi. Tai buvo absoliučiai suprantama, nes nepriklausomybės pradžioje buvo įvairių tų grėsmių, tačiau nemanau, kad dabar mes turėtume kaip nors saugoti kalbą nuo kalbėtojų gimtąja kalba ir atimti iš jų galimybę pasirinkti asmens vardą ir pavardę. Tai vėlgi – praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau kalbos politika lankstumo neįgavo. Manau, kad čia platesnės diskusijos klausimas, bet jūsų išsakyti argumentai yra labai svarūs.
PIRMININKAS. Ačiū, dabar dėl motyvų. J. Sejonienė – už.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už galimybę. Žinau, kad Dovilė buvo užsirašiusi pirmiau manęs, bet dar kartą pakartosiu savo argumentus, kad lietuvių kalba iš tiesų turi labai daug iš kitų kalbų paimtų žodžių ir kad tų pačių pavardžių daryba keitėsi tikrai ne kartą, ir praeitame amžiuje keitėsi tikrai ne kartą. Prieš 20 metų, kaip minėjo Ieva, mes priėmėme trumpąsias pavardes – be priesagos ir lietuvių kalbai dėl to niekas neatsitiko. Jinai išliko tokia pat sena, unikali, vertinga ir labai graži. Tai prašau jūsų įvertinti, kad kalba dėl šios pavardžių darybos tikrai nesugrius, bet galėsime suteikti galimybę žmonėms, kurie taip vertina savo tapatybę ir taip save įprasmina, tą galimybę turėti. Tai labai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir prieš. Kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man keista, kad kai kam Lietuvos istorija, regis, prasideda tik nuo 1990 metų, tarsi nebuvo Mindaugo, Gedimino, nebuvo 1918 metų ir visos mūsų valstybės įvairių segmentų kūrimo istorijos. Visų pirma, ką čia sakė kolegė, vyriškosios giminės perėmimas moteriai nėra jokia daryba, o toks politikės siūlymas liudija, kad Seime reikia surengti kuo greičiau gramatikos kursus. Nežinau, bet priminsiu, kad ministras S. Kairys rekomendavo įvesti savotišką karantiną šalių agresorių atžvilgiu, tai yra jų meno kūriniams. Čia yra panašus dalykas. Ar mes nemažiname tos skirties dabar steigdami šias pavardes, juk žinome, kad moterų pavardės su fleksija -a yra būdingos rusakalbei aplinkai, būdingos lenkams, jų aplinkoje visa tai įprasta. Ir Seime turime pavyzdžių: turime teisingumo ministrę E. Dobrowolska, su -a, su tuo viskas gerai, ji yra lenkaitė, bet kam šiandien lietuvaitėms reikia teikti tokias pavardes su -a? Kad pamažintų skirtį nuo Prigožina, Petrova, Nekrasova? Nemanau, kad šiandien geriausias metas. Aš tai suprantu kaip savotišką provokaciją ir esu įsitikinęs, kad siekis liberalizuoti pavardžių sudarymo taisykles turi būti pagrįstas objektyviu reikalingumu, gramatikos taisyklėmis, lietuviškų moterų pavardžių sudarymo nuostatomis ir, aišku, komisijos nutarimais, jos net nepaprašyta išvadų šiuo atveju – neteisingai čia buvo sakoma. Taigi nepritariu, kad… Kviečiu nepritarti šitam siūlymui, nes akivaizdu, kad politikai ateina ir išeina, o gramatikos dėsniai niekur nedingsta. Jų negali pakeisti atskirų politikų ir piliečių norai, netgi jeigu tu esi Seimo narys. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkui už išsakytus motyvus. Dabar, kadangi yra balsavimo pertrauka… Ar R. Šarknickas iki balsavimo nori dėl vedimo tvarkos, ar po balsavimo? Replikos būna po balsavimo. Luktelkite, tuoj balsuosime. Balsuojame dėl I. Pakarklytės ką tik pateikto projekto, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 105: už – 55, prieš – 31, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Replikos po balsavimo. E. Jovaiša – pirmasis. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, šiandien aš išgirdau tai, ko nebuvau girdėjęs per visą savo mokslinį gyvenimą. Mes išgirdome teiginį apie tai, kad žodžiai su galūne -a yra moteriškos giminės, ir štai buvo pateiktas pavyzdys, kad tai yra savaime suprantama: Šarka, Lydeka. Norėčiau žinoti, kas aš, Jovaiša, esu?
PIRMININKAS. R. Šarknickas dar anksčiau buvo prie mikrofono. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi Ieva pristatė šį projektą apgaulės būdu, nes jokių išvadų ir kreipimosi į Lietuvių kalbos komisiją nebuvo, neturi, tai vis dėlto po šito apgaulingo pateikimo ir, deja, kai kurių Seimo narių pritarimo (gaila, kad taip akivaizdžiai nesuprato, už ką balsuoja) prašyčiau ekspertų išvadų iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, galėsime tikrai paprašyti, man atrodo, natūralus toks prašymas. Tik nereikėtų teigti, kad čia kažkoks apgaulingas pateikimo būdas buvo. Buvo normalus pateikimas, kaip ir visų kitų projektų.
V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau padėkoti Seimo nariams, kad po pateikimo bus galima svarstyti komitetuose ir toliau diskutuoti. Vis dėlto Meška nėra Meškė, kaip ir Lydeka nėra Lydekė, ir ne -ienė. Tai yra tikrai galimybė pasirinkti žmonėms ir likti Meškomis, Lydekomis, o ne iškraipytais kažkokiais žvėreliais. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad čia vyrams, kurių pavardės baigiasi raide a, yra pretekstas pasisakyti, bet aš nepasisakysiu tuo klausimu.
Dabar po pateikimo pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
A. Vyšniauskas turi papildomų siūlymų ar kitokių.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo… Viktoras sako, Kaimo reikalų komiteto nereikia, tai ir nesiūlysiu, bet gal būtų galima sukeisti, kad TTK būtų papildomas, o Švietimo ir mokslo komitetas visgi pagrindinis, nes tokius klausimus Švietimo ir mokslo komitetas dažniausiai svarsto?
PIRMININKAS. Viską galima, bet nežinau, kokia būtų Seimo narių nuomonė. Gal tiesiog balsuojame. Balsavimas už bus, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, balsavimas prieš – kad Švietimo ir mokslo komitetas pagrindinis.
Už – 31, prieš – 77. Taigi Švietimo ir mokslo komitetas skiriamas pagrindiniu komitetu. Ir, kaip minėjau, paprašoma Seimo vardu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
11.20 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1770 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2922(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar balsuosime eilės tvarka, kaip projektai surašyti darbotvarkėje. Pirmiausia Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-2922(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 97, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 5071 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Baudžiamojo kodekso 270, 2711, 2771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2704 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2502(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar Baudžiamojo kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2502(2). Priėmimas. Visi straipsniai buvo priimti, išskyrus 4 straipsnį, dėl kurio yra Seimo narės I. Haase pasiūlymas. Galbūt ponia Irena galėtų į Seimo tribūną ateiti, nes čia ji gali ir savo pasiūlymą pateikti, ir komiteto nuomonę pasakyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pataisa yra daugiau techninio pobūdžio. Lyginamajame variante 4 punktas buvo likęs, paskui dėl kažkokių priežasčių jis neišliko pačiame projekte. Dabar ištaisome tą techninę klaidą. Komitetas šiandien apsvarstė. Komiteto sprendimas: pritarti nurodytam pasiūlymui. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Manau, kad klaidos ištaisymui galime pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Tikiuosi, kad ir 4 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu.
Ar bus dėl viso dėl motyvų užsirašiusių? V. Semeška nori kalbėti. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, atsisakau, nes nėra prieš kalbančių, taupysime laiką.
PIRMININKAS. Gerai, tada galime iš karto balsuoti, ar priimame šį įstatymą, tiksliau, kodekso pataisas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 80, prieš nėra, susilaikė 27. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919 (pateikimo tęsinys)
Toliau jau pateikimai. Pirmiausia Jaunimo politikos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2919. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 106: už – 98, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo komiteto teisėmis būtų Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Kitokių siūlymų nematau. Priimame ir numatome svarstymą rudens sesijoje.
11.24 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2906 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2906, jį pateikė M. Matijošaitis. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 103: už – 77, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis dėl Civilinio kodekso, aišku, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų komitetų nesiūloma. Svarstymas numatomas rudens sesijoje. Taip pat primenu, kad pats pranešėjas siūlė prašyti Vyriausybės išvados. Manau, tai galime taip pat priimti. Priimame bendru sutarimu. Baigėme svarstyti šį projektą.
11.26 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2907. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 103: už – 96, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2888 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-2888. Pateikimas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 104: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Numatome, kad pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomų nepasiūlyta. Svarstymas – rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
11.27 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61, 62, 63 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2990 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų ir papildymų įstatymo projektas Nr. XIVP-2990, jį pateikė Seimo Pirmininkė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 106: už – 86, prieš nėra, susilaikė 20. Pritarta.
Pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildoma – Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Taip pat, kaip ir dėl kito Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisų projekto. Svarstymas, natūralu, rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
11.28 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2972, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2973 (pateikimo tęsinys)
Toliau dviejų projektų blokas – Lygių galimybių įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai. Balsuosime, ar pritariame šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 104: už – 70, prieš – 6, susilaikė 28. Projektams pritarta po pateikimo.
Dėl Lygių galimybių įstatymo pataisų projekto pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas. Dėl lydimojo Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisų projekto pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas – rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
Kol kas balsavimą baigėme. Dabar pusvalandis praėjo, tai kviesiu į tribūną Seimo Pirmininkę. Sunku dabar tiksliai pasakyti, bet gali būti, kad balsavimo intervalas prasidės šiek tiek anksčiau, bet matysime.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo“ projektas Nr. XIVP-2983 (pateikimo tęsinys)
Dabar bus pateikiamas projektas Nr. XIVP-2983 – Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, 2011 metų viduryje buvo priimta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Lietuva pasirašė ją 2013 metų birželio mėnesį, šių metų gegužės mėnesį Europos Parlamentas ratifikavo šią konvenciją ir paragino valstybes nares, kurios dar nėra to padariusios, nedelsiant ją ratifikuoti. Tokių valstybių Europos Sąjungoje šiuo metu yra šešios, tarp jų ir Lietuvos Respublika. Taigi Lietuva nuo šiol tam tikra apimtimi taikys žemesnį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą nei pati Europos Sąjunga. Demokratinėje teisinėje valstybėje tokia padėtis nėra iki galo suprantama ir, tiesą pasakius, nėra pateisinama.
Prieš beveik 20 metų buvo kilęs iš esmės analogiškas klausimas dėl 1950 metų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ratifikavimo, nes kai kurios jos formuluotės tariamai neatitiko Konstitucijos. 1995 metais pateiktoje išvadoje Konstitucinis Teismas tai paneigė, be kita ko, pažymėdamas, kad teisės nuostatos negali būti aiškinamos taikant tik lingvistinį metodą. Konstitucijos ir konvencijos normų suderinamumo aiškinimas turi būti prasminis, loginis, o ne tik pažodinis, vien tik pažodinis žmogaus teisių aiškinimas yra nepriimtinas žmogaus teisių apsaugos prigimčiai. Konstitucinis Teismas tuomet taip pat akcentavo, kad aiškinant teisės normos turinį svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.
Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo atveju taip pat kyla audringų diskusijų dėl to, kad kai kurios joje vartojamos sąvokos, kaip antai lyties socialinis aspektas arba socialinė lytis, ar nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys arba nestereotipiniai lyčių vaidmenys, tariamai prieštarauja Konstitucijai, o konkrečiai jos 14 straipsniui, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 5 daliai, 29 straipsniui, 38 straipsnio 3, 5 ir 6 dalims, 40 straipsnio 3 daliai ir 41 straipsnio 1 daliai. Tuo remdamasi dalis visuomenės laikosi pozicijos, kad šios konvencijos ratifikavimas neatitinka Lietuvos Respublikos interesų, nes kai kurios jos nuostatos, tos visuomenės dalies manymu, paneigia prigimtinį žmogaus orumą ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo yra ypatingas tarptautinės teisės šaltinis, jo paskirtis – kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje. Šios konvencijos nuostatų visuotinis ir veiksmingas pripažinimas ir jų laikymasis ginant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines laisves reiškia, kad ji atlieka tokią pačią funkciją kaip ir konstitucinės žmogaus teisių ir laisvių garantijos, nes Konstitucija tvirtina šias garantijas šalyje, o konvencija tarptautiniu lygiu. Todėl Konstitucinio Teismo išvada dėl to, ar atitinkamos konvencijos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, yra esminė Seimui apsisprendžiant dėl šios konvencijos ratifikavimo.
Norėčiau pažymėti, kad įvairios nevyriausybinės organizacijos, tiek palaikančios šios konvencijos ratifikavimą, tiek jam prieštaraujančios, ne kartą kreipėsi ir į mane, ir, kiek žinau, į kitus Seimo narius, į kitus kolegas su prašymu šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ieškant bendro sutarimo tarp skirtingų visuomenės grupių, mūsų manymu, iniciatorių manymu, tik Konstitucinis Teismas gali aiškiai ir nešališkai atsakyti, kokie yra Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo tikslai ir tikrasis turinys. Atsižvelgdami į tai ir siekdami atsakyti į daliai visuomenės kylančius klausimus, inicijuojame Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir prašome jūsų palaikymo.
Žinoma, esu pasirengusi atsakyti į jums kylančius klausimus.
PIRMININKAS. Klausiančių nemažai. Pirmoji – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, šiek tiek tragikomiškai atrodo, kai Seimo Pirmininkė, kuri netiki, kad yra prieštaravimas Konstitucijai, dabar stovi ir bando visus įtikinėti, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad yra prieštaravimas. Pagal tai, ką jūs kalbėjote, gal galėtumėte patikslinti, kokios organizacijos į jus kreipėsi, prašydamos pateikti skundą Konstituciniam Teismui?
Kitas dalykas. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kuo Stambulo konvencijos nuostatos prieštarauja universitetų autonomijai? Nes būtent tokį argumentą jūs naudojate nutarimo tekste.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimus. Miela kolege, aš, skirtingai nuo kai kurių kitų Seimo narių, savo asmeninių nuostatų nesistengiu primesti visiems kitiems. Todėl šiandieną ir stoviu šioje tribūnoje, ir pristatau kreipimąsi, tai yra nutarimo projektą su kreipimusi, kuriame, iš tiesų, yra surinkti visi argumentai ar beveik visi argumentai, kuriuos man pavyko rasti atviruose šaltiniuose, viešojoje diskusijoje, taip pat ir tie argumentai, kurie ne kartą buvo kartoti čia, mūsų Seimo salėje, šioje kadencijoje, ankstesnėse kadencijose. Manau, kad tam, kad mes pajudėtume į priekį, žengtume žingsnelį priartindami tas gana skirtingai vertinančias visuomenės dalis, Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtų labai naudingas. Aš, tiesą pasakius, apskritai manau, kad šioje diskusijoje yra tiek daug emocijų, tiek daug nepagrįstų teiginių, kad vienintelis toks racionalus būdas pajudėti iš mirties taško yra atsiklausti Konstitucinio Teismo dėl to, ar jis įžvelgia kokius nors prieštaravimus Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Manau, kad toks siūlymas yra racionalus ir jaučiuosi visiškai užtikrintai šiandieną pristatydama šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, norėčiau jums priminti, kad daugybės įstatymų, priimtų šioje sesijoje, konstitucingumas ir antikonstitucingumas nei jums, nei jūsų kolegoms nelabai rūpėjo, nes vadovavotės buldozerio principu, nors kiti įstatymai buvo žymiai aktualesni Lietuvos žmonėms. O Stambulo konvencijos, kurios dauguma nuostatų jau yra perkeltos į Lietuvos įstatyminę bazę – ir į Baudžiamąjį kodeksą, ir į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, jos atveju jums staiga parūpo šio dokumento konstitucingumas.
Tad norėčiau pasiteirauti, ar tokia praktika galios ir ateityje? Ir kai opozicija sieks išnagrinėti eilinio valdančiųjų buldozeriu priimto įstatymo atitikimą Konstitucijai, jūs tokį kreipimąsi taip pat palaikysite?
Ir dar. Ar nemanote, kad atsiklausti tautos šiuo atveju būtų kur kas svarbiau? Juk apklausose bene pusė Lietuvos Respublikos piliečių pasisako prieš tokios konvencijos ratifikavimą. Ar tikslinga trukdyti Konstitucinio Teismo darbą, kai atsakymas iš principo jau yra suprantamas?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimus. Visų pirma, pasakėte kelis teiginius, į kuriuos turiu reaguoti.
Dėl buldozerio principo. Gerbiamas kolega, tikriausiai, kaip ir mes visi, mokate puikiai skaičiuoti, matote, kaip kasdieną dirbame ir tos daugumos, pakankamai trapios, kurią turime, buldozeriu niekaip nepavadinsi, net ir labai pasistengus. Kažkaip, man atrodo, tos pastabos dėl buldozerio principo, jos tiesiog yra iš kažkokios paralelinės realybės. Aš bent jau jas taip priimu.
Dabar dėl to, kad yra kažkokia skuba ir ypatingas dėmesys. Ne, šiai konvencijai kaip tik dėmesio nepakanka. Ji buvo Lietuvos vardu pasirašyta prieš dešimtmetį ir nuo to laiko niekas nebuvo padaryta. Aš sakyčiau, kad mes labai vėluojame svarstydami šį klausimą.
Dar vienas toks postūmis, priminimas, mums buvo, žinoma, ir Europos Parlamento balsavimas, kuriuo priimtas sprendimas ratifikuoti šią konvenciją. Kaip jau minėjau, Lietuva Europos Sąjungoje lieka viena iš šešių valstybių, kurios vis dar nėra visiškai apsisprendusios, neratifikavusios konvencijos, bet aš manau, kad šią diskusijos dalį mes tikrai galime perkelti į vėlesnį laiką. Nežinia, ar ta diskusija dėl ratifikavimo vyks šioje kadencijoje, o galbūt kokia nors ateities kadencija diskutuos šiuo klausimu ir imsis ratifikavimo. Dabar, šiandien, mes kalbame apie nutarimą ir kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Kaip jau sakiau, galiu pakartoti dar tuos pačius argumentus, manau, kad tai yra tas nešališkas arbitras, kuris gali įvertinti ir atsakyti į dalį bent jau tų baimių ar argumentų, kurie kyla konvencijos oponentams. (Balsai salėje) Kaip? Aš atsakiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Viktorija, jūs neatsakėte į mano kolegės klausimą. Kokios organizacijos kreipėsi į jus, ragindamos paspartinti Stambulo konvencijos priėmimą? Jūs neatsakėte, bet, matote, toliau klausiu.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Tokio klausimo nebuvo, mielas kolega.
D. KEPENIS (LVŽSF). Miela kolegė klausė neseniai. O aš noriu paklausti. Teisininkai ne kartą pareiškė, kad smurtas prieš moteris, smurtas artimoje aplinkoje yra numatytas jau kituose įstatymuose ir ten aptarta, kaip reikia su smurtautojais elgtis ir kaip tą problemą užkardyti. Bet svarbiausia šitoje Stambulo konvencijoje yra socialinė lytis, dėl kurios ir buvo prasmė kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet jūs kažkodėl to neįvardinote. Manau, tai yra pagrindinis faktorius, kuris kiršina mūsų tautą, žmonės nerimauja ir puikiai žino, kas po tuo slypi, tos lyties keitimo operacijos ir taip toliau, ir panašiai. Va čia viskas yra esmė. Aš klausiu jūsų, kodėl kalbame apie antraeilius dalykus, bet nešnekame apie pagrindinį faktorių, kuris skaldo visuomenę ir kiršina ją? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū. Gerbiamas kolega, dėl to, ką jūs dabar ką tiktai išsakėte, tuos argumentus, kuriuos išsakėte, ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kad jis patvirtintų arba paneigtų, ar jūsų tie išsakyti argumentai, baimės, na, aš sakyčiau, galbūt netgi propagandos kokios nors įkvėpti, galbūt ne, ar turi kokio nors pagrindo. Mano argumentai iš šios tribūnos jūsų neįtikins, tačiau galbūt mes galime kreiptis į tą arbitrą, kuris gali visiškai nešališkai atsakyti į tuos kylančius klausimus ir baimes. Manau, kad tai yra toks konstruktyvus žingsnis, kurį šiandien galime žengti.
Dabar kalbėdama apie smurtą prieš moteris aš tikrai negaliu sutikti, kad ši problema jau yra iš esmės išspręsta kitais įstatymais ir nieko čia nereikia daryti. Kai per metus yra sulaukiama virš 50 tūkst. skambučių, kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje ir kai mes žinome, kad didžioji, absoliučiai didžioji dalis besikreipiančių pagalbos yra moterys, akivaizdu, kad problema nėra išspręsta, akivaizdu, kad mums reikia dar daugiau apsaugos moterims, mergaitėms. Tą statistiką mes visi žinome, aš kviečiu ir jus pasidomėti ta statistika, kuri yra visiems prieinama. Manau, kad tą reikėtų irgi… (Balsai salėje)
Apie organizacijas, dėl ko? (Balsai salėje) Aš dar kartą pasakau, kad klausimas ponios A. Širinskienės buvo ne apie tai, o apie visai kitus dalykus. Klausimas buvo apie tai, kas kreipėsi į mane ar į kitus Seimo narius dėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tokių organizacijų ir pavienių žmonių buvo gana daug. Šiandien mes kalbame ne apie ratifikavimą, o apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tai ir siūlau daryti.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Valkiūnas. Bet prieš tai A. Širinskienė nori kažką patikslinti. Tuoj įjungsiu.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis dėlto norėčiau, kad Seimo Pirmininkė įvardintų, kokios organizacijos kreipėsi ir kurių jūs inspiruota dabar teikiate. Nes kartu ir skaidrumas to reikalautų.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Būtinai. Aš mielai pasakysiu, kad į Seimą ir į Seimo narius, kolegas yra ne kartą kreipęsi ir Lietuvos vyskupų konfederacija, ir atskiri Seimo nariai, tokie kaip M. Puidokas, ir Laisvos visuomenės institutas, jums labai gerai pažįstamas, pasisakydami dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo pavojų. Tai aš siūlau dabar į šią temą nesigilinti, galima padaryti atskirą aptarimą šios temos tuomet, kai kalbėsime apie ratifikavimą.
PIRMININKAS. M. Puidokas, nes jo pavardė paminėta.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, šiuo atveju tikrai visi kalbėjo apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl konvencijos, kaip visumos, viso teksto. O jūs dabar formuluojate klausimą, ar krokodilo žalia spalva kelia grėsmę vaikams, besimaudantiems upėje. Mes visi iš anksto žinome atsakymą, kad ne, krokodilo plėšri prigimtis ir aštrūs dantys kelia grėsmę. Šiuo atveju jūs iš anksto žinote atsakymą, kurį gausite iš Konstitucinio Teismo, ir formuluojate dėl atskiros konvencijos dalies. Jūs puikiai žinote, kad 3 ir 4 straipsniai yra būtini, su išimtimis, su išlygomis šios konvencijos ratifikuoti negalime.
PIRMININKAS. Kolega, mes supratome, bet…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, aš vis dėlto atsakysiu. Tikriausiai kiekvienas iš jūsų įsitikinote, šį rytą atsidarę savo elektroninio pašto dėžutes. Yra gana nemažas žmonių skaičius, jiems kyla klausimų, pavyzdžiui, dėl šios konvencijos keliamo pavojaus ir galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Mano galva, Konstitucinis Teismas galėtų atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Pastebėsiu, kad Seimo nariai, tarp jų ir M. Puidokas, gali teikti pasiūlymus dėl nutarimo projekto, kur jau būtų, jo manymu, paliesti esminiai klausimai.
A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų aš netikiu, kad kunigai, Vyskupų konferencija kreipėsi į jus dėl Stambulo konvencijos tam, kad jūs kreiptumėtės į Konstitucinį Teismą. Mano galva, labai negražu ir negarbinga taip manipuliuoti iš šios tribūnos. Man atrodo, tai yra LGBT organizacija, kurios jūs nedrįstate įvardinti.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Miela kolege, aš nemanipuliuoju, aš sakau, kad apie Stambulo konvenciją yra pasisakiusios įvairiausios organizacijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man atrodo, mes per ilgai ir kartojamės. Seimo Pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad kreipimosi tekstuose buvo keliamas klausimas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Gal ir nebuvo tiesmukai siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet klausimai buvo keliami, Pirmininkė atitinkamai reaguoja.
Dar A. Skardžius. Tiek to.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, ne tiek to, aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas pirmininke, jūs, pirmininkaudamas posėdžiui, pateikimo stadijoje padarėte diskusijas. Aš tiesiog prieštarauju tokiai pateikimo procedūrai.
PIRMININKAS. Pratęsime klausimų laiką. (Balsai salėje) Pastaba teisinga. Dabar kaip tik A. Skardžius ir turėtų klausti. (Balsai salėje)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Valdemaras.
PIRMININKAS. Taip, čia pagal pasižymėjimą V. Valkiūnas nespėjo paklausti, nes mes tikrai įsiterpėme.
V. VALKIŪNAS (DPF). Miela Viktorija, Pergale. Jūs pergalės siekiate keistais būdais. Stambulas, Turkija, jau atsisakė šios konvencijos. Jie suprato, kad tai buvo klaida. O Konstitucinis Teismas parodė savo žinias ir suvokimą dėl imigrantų, kam jis tarnauja. Juokėsi ir latviai, ir lenkai dėl jų sprendimo, nes šauti sau į koją – įdomi situacija Konstitucinio Teismo. Jūs sakote, smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje. Išskiriamos moterys. Kodėl? Kitur jūs – prieš skirstymą į lytis.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, jūsų labai eklektiškas pasisakymas. Aš pamėginsiu kaip nors reaguoti. Pirmiausia, kodėl moterys. Čia yra, matyt, rimčiausias klausimas. Kodėl taip koncentruojamasi į moteris ir kodėl Stambulo konvencija yra apie moteris ir mergaites? Jos neproporcingai dažnai patiria smurtą artimoje aplinkoje. Tai yra tikrai rimtas klausimas, jis vertas to, kad mes rimtai apie tai kalbėtume. Tą ir darome.
Atsakant į jūsų pastabą dėl Turkijos. Tikriausiai Turkija neturėtų būti mums visais klausimais tas autoritetas, kuriuo sektume.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, jūs kaip patyrusi šachmatininkė darote ėjimą žirgu, kad šiuo veiksmu turbūt išsaugotumėte koaliciją, likus metams. Juk visiems akivaizdu, kad Stambulo konvencijos laikas jau praėjo, ji šiandien nėra aktuali, ypač Lietuvai, kuri jau prieš smurtą, prieš moteris, prieš smurtą artimoje aplinkoje į savo teisinę sistemą perkėlė visus, net pačius griežčiausius, reglamentavimus, dėl to policija net nežino, kaip išspręsti problemas su esamais ten resursais. Ar jūs nemanote, kad šiandieną jūs, išsukiodama Seimui rankas, kad kreiptumės į Konstitucinį Teismą dėl socialinės lyties, na, ir dėl transseksualų, tiesiog naudojate smurtą artimoje aplinkoje, tai yra Seime?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Net nežinau, kaip į tai reaguoti. Žiūrėkite, visų pirma, šachmatai čia tikrai niekuo dėti ir aš negaliu apsakyti jums, kiek toli nuo garbingos, tiesios šachmatų partijos yra tie argumentai, į kuriuos turiu šiandieną reaguoti atsistojusi čia. Labai labai toli, tai pirma.
Antra, smurtas artimoje aplinkoje, smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, nėra ji išspręsta Lietuvoje taip, kaip, beje, ir nėra išspręsta daugelyje kitų valstybių, bet ši konvencija galbūt galėtų būti dar vienas žingsnis ją sprendžiant. Bet šiandieną mes kalbame ne apie ratifikavimą, o tiktai apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Aš tikrai niekam nesukioju rankų ir manau, kad mes tiesiog labai vėluojame, tai yra mano asmeninė nuomonė. Labai norėtųsi argumentus išgirsti tokius, kurie remiami faktais. O dėl laiko, kada yra laikas priimti ar nepriimti Stambulo konvenciją, ją ratifikuoti, mes galime paklausti ukrainiečių, kurie tą padarė kovodami kare.
PIRMININKAS. M. Puidokas klausia.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tai, gerbiama Pirmininke, kodėl konvencija, skirta neva kovai su smurtu prieš moteris, mus įtraukia į kovą už transseksualų trokštamą pripažinimą? Dokumento neįmanoma ratifikuoti su išlygomis, minėtomis… minėtoms nuostatoms dėl transseksualumo ir socialinės lyties, nes jos yra, kaip aš minėjau, 3 ir 4 straipsniuose. Ar žinote, kad konvencijos laikymąsi, Stambulo konvencijos nuostatas prižiūrės tarptautiniai GREVIO ekspertai, inspektoriai ir už nesilaikymą šalys yra baudžiamos? Ar žinote, kad konvencijos 14 straipsnis įpareigoja šalis švietimo sistemoje mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, kurie yra įvardijami atskirai nuo mokymų apie lyčių lygybę? Dėkui.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Mielas kolega, dar kartą galiu tik pakartoti: siūlau, kad štai dėl šių jūsų išsakytų baimių, tų vadinamųjų argumentų, įtarimų dėl Stambulo konvencijos, atsakytų Konstitucinis Teismas, nes mano atsakymai, manau, jūsų neįtikins.
PIRMININKAS. Ir paskutinis A. Veryga paklaus.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Seimo Pirmininke, na, pirmiausiai norėtųsi paprašyti gal palikti Ukrainą ramybėje ir nevelti šitų klausimų, kurie yra mūsų klausimai, nes Ukrainai tikrai… mums nereiktų su jais gal lygintis pagal šitą kontekstą.
Norėčiau paklausti tikrai ne apie baimes. Konvencija nėra tiesioginio teisinio taikymo dokumentas, jeigu mes kalbame apie apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir panašiai, tektų kažkokius keisti įstatymus, tai, matyt, yra aliuzija į tai, kad kažką reikėtų keisti. Tai ką planuotumėte keisti ir kas trukdo šiandien keisti, neratifikavus šitos konvencijos, jeigu jūs žinote, ką reikia keisti? Kam yra reikalingas tarpinis dokumentas, jeigu jūs jau a priori žinote, kad kažkas yra negerai, kažką Lietuvoje reikėtų padaryti? Labai ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkui, mielas kolega. Aš pati šiuo metu neplanuoju nieko keisti. Aš pati per pastaruosius kelerius metus čia, būdama Seime ir prieš tai, praeitą kadenciją, dirbdama Žmogaus teisių komitete, siūliau taškinius pakeitimus, puikiai suprasdama, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas yra galbūt labai labai tolimas etapas, iki kurio nežinia kada nueisime. Vienas iš mano pasiūlymų buvo, pavyzdžiui, persekiojimo kriminalizavimas, kas taip pat yra ir Stambulo konvencijoje. Labai džiaugiuosi, kad Seimas po diskusijų tam pritarė. Šiandieną vėlgi grąžinu į tą etapą, kuriame esame mes, o mes esame tame etape, kur kreipiamės į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencijos nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai siūlau dabar būti šiame etape, o ateities klausimus palikti ateičiai.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, atsakėte į klausimus per nustatytą intervalą. D. Šakalienė – dėl vedimo tvarkos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai kaip tik dėl vedimo tvarkos ir norėjau pasakyti, kad liko tik mano klausimas, nes matau, kad kolegos A. Navicko nėra salėje, ir norėjau paprašyti leisti jį užduoti.
PIRMININKAS. Na, tikrai septyni atstovai paklausė, Seimo Pirmininkė gana plačiai atsakė. Tikrai čia mes laiko skyrėme, kiek Statutas numato. Bus dar progų diskutuoti toliau. Dabar kol kas darome pauzę dėl šio projekto. Balsuosime per numatytą intervalą.
Tiesa, motyvus dabar galime išklausyti. I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia girdėjau kolegą, referuojantį į apklausas, kurios nurodė, kad didelė dalis žmonių nepalaiko Stambulo konvencijos, bet man taip pat teko matyti apklausų, kur didelė dalis žmonių palaiko konvenciją dėl smurto prieš moteris. Man atrodo, kad čia yra geriausias įrodymas, kad kaip paklausi, taip ir gausi, nes klausimas, kiek žmonių iš tikrųjų žino apie ką konvencija, yra, ypač kai šitiek daug melagienų platinama viešojoje erdvėje ir tos melagienos, atrodo, kyla iš to paties šaltinio, nes vaikšto aplink svietą po įvairias pasaulio valstybes ir vis kažkaip atsigirsta kaip tas pats K. Gundiajevo ir jo aplinkos naratyvas. Man atrodo, niekas nėra Lietuvoje įgaliotas atsakyti, kaip vis dėlto yra su ta Konstitucija, nors labai yra patogu naudoti viešojoje diskusijoje, kad tas ar anas prieštarauja Konstitucijai, bet turbūt yra ir labai patogu vis dėlto nepaklausti Konstitucinio Teismo ir nesužinoti, kaip yra iš tikrųjų.
Čia yra puiki iniciatyva, kuri leistų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas išties duotų atsakymą, kiekgi tai, ką sako žmonės, nurodydami, jog yra kažkoks prieštaravimas Konstitucijai, yra teisinga, o kiek tai vis dėlto yra jų įsivaizdavimas apie tai, kas yra parašyta Konstitucijoje. Todėl labai raginu nebijoti kreiptis į Konstitucinį Teismą. Visaip būna, kuomet Konstitucinis Teismas priima sprendimus, kuriais opozicija džiaugiasi, tai tada opozicija jais džiaugiasi. Na, koks čia sprendimas bus, aš tikrai atsakyti negaliu, bet man atrodo, kad ir koks jis būtų, jį reikės priimti ir tiesiog pagal jį atitinkamai veikti toliau, o jau mažiau spekuliuoti, kas yra ar galbūt nėra. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ir A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Seimo Pirmininkė mums čia išaiškino, kad kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl to, kad inspiravo gerbiamas M. Puidokas, bet manau, kad situacija yra kur kas paprastesnė. Tiesiog dalyvaujame kelių partijų rinkiminiame šou, kuomet trejus metus atidirbęs Seime savo rinkėjui negali nieko parodyti, ką prisižadėjai, ir pagaliau reikia parodyti veiksmą. Štai ir turime Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio šou, kuomet yra bandoma parodyti, kad mes kažką darome, kai per trejus metus negalėjome padaryti, ką prižadėjome. Priešingu atveju greičiausiai ir premjerė I. Šimonytė būtų nekalbėjusi ir taip audringai neagitavusi.
Išties Seimo Pirmininkė nesugebėjo nei įvardinti organizacijų, kurios čia taip audringai reikalavo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nei paaiškinti elementaraus dalyko, kurį pati įrašė į nutarimo projektą, tai yra kuo susijusios Stambulo konvencija ir universitetų autonomija, nes būtent su tokiais argumentais yra bandoma patekti į Konstitucinį Teismą. Tikrai yra apmaudu, kad Seimas yra priverstas dalyvauti dviejų politinių partijų organizuotame rinkiminiame cirke. Manau, kad vis dėlto vienas iš variantų yra tame cirke nedalyvauti ir leisti valdantiesiems patiems apsispręsti dėl savo idėjų ir tariamų prieštaravimų, kuriuos jie bando dabar suvaidinti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Kaip minėjau, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
11.59 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2952, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2953(2) (pateikimas)
Dabar bus pateiktas kitas darbotvarkės klausimas, tiksliau, du projektai: Nr. XIVP-2952, Nr. XIVP-2953(2) – Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisos ir Finansinės apskaitos įstatymo pataisos. Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Noriu pristatyti ką tik įvardintus projektus, juos teikia dešimt Biudžeto ir finansų komiteto įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Rengėjas ir iniciatorius šios iniciatyvos yra Lietuvos bankas.
Esminis teikiamų projektų siūlymas – leisti prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais maksimaliai iki 2 centų apvalinti galutinę už pirkinių krepšelį mokėtiną sumą. Būtent keturi šito tikslo kertiniai akcentai: kad tai būtų taikoma prekybos vietose, kad tai būtų taikoma atsiskaitant grynaisiais pinigais, kad tai būtų apvalinimo funkcija ir kad tai būtų taikoma galutinei pirkinių krepšelio sumai, ne pavienėms prekėms.
O dabar plačiau. Dėl apvalinimo nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Šių monetų kiekis kasmet didėja. Palyginimui: 2002 metais jos tesudarė 35 % visų monetų, o šiuo metu sudaro 58 % visų apyvartoje esančių monetų. Pagal statistiką kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų. Šių monetų panaudojimas vienkryptis – paprastai naudojamas tik vieną kartą atiduoti grąžą. Šių monetų gamyba yra tarši: kaldinimas, transportavimas, tvarkymo ištekliai, CO2 didinimas, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis, pačios monetos metamos arba kaupiamos aplinkoje. Galiausiai monetų leidimas valstybei yra nuostolinga veikla. Kaldinimo kaina yra didesnė nei jų nominalioji vertė, pavyzdžiui, už 1 euro cento 50 monetų ritinėlį mažiausiai yra sumokama iki 1 euro.
Taigi siekiama sumažinti gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Nuo euro įvedimo šalyje Lietuvos gyventojai yra pametę per 2,4 mln. eurų vertės šių monetų. Kasmet dėl negrįžimo į apyvartą šių monetų reikia įlieti papildomai ir tai atsieina daugiau kaip po 0,5 mln. eurų kasmet. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad verslui sąnaudos dėl centų apskaitos per metus sudaro papildomai beveik 3 mln. eurų. Taigi bendrai apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus.
Kaip veiktų pritaikyta apvalinimo funkcija? Būtų apvalinama iki artimiausios 5 centų kartotinės sumos. Apvalinimas būtų neutralus: vieną kartą pirkėjai už krepšelį mokėtų iki 2 centų daugiau, kitą kartą – mažiau. Apvalinimą atliktų išmanieji kasos aparatai, kurie visa apimtimi bus įdiegti nuo 2025 m. gegužės 1 d. Juose bus įdiegta apvalinimo funkcija.
Ir toliau bus galima atsiskaityti 1 ir 2 centų monetomis. Visiškai šių centų išimti iš apyvartos negalime, nes tai bendra visos euro zonos valiuta ir viena šalis negali priimti vienašališkų sprendimų. Apvalinimas nebūtų taikomas mokėjimams, atliekamiems ne grynaisiais pinigais, mokant už atskiras prekes ar paslaugas, mokant per tarpininkus, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas. Tokį apvalinimą jau taiko šešios euro zonos šalys: Airija, Belgija, Suomija, Italija, Nyderlandai, Slovakija. Latvija ir Estija taip pat svarsto šią galimybę. Europos Komisijos vertinimu, apvalinimas poveikio infliacijai nedaro. Eurobarometro duomenimis, apvalinimui pagal praėjusių metų apklausos duomenis pritaria 63 % Lietuvos gyventojų, o vyresnių nei 55 metų grupės palaikymas siekia virš 70 %.
Taigi kviečiu gerbiamus kolegas palaikyti šią iniciatyvą. Dėl jos iš karto prašytume ir Vyriausybės išvados, jeigu šiandien projektui būtų pritarta.
PIRMININKAS. Dėl iniciatyvos nemažai klausiančių. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, dėkoju už pristatymą. Pačiai idėjai išimti iš esmės iš apyvartos 1 ir 2 euro centų monetas pritariu, tačiau man iškyla klausimas, ar tikrai mes norime išimti tik monetas iš apyvartos fiziškai atsiskaitant, ar ne, ar kitose stadijose nevertėtų pagalvoti apie tai, kad jeigu mes išimame monetas iš apyvartos, tai ir kainas reikėtų suvienodinti tiek, kad nebūtų skirtumo tiek atsiskaitant grynaisiais pinigais, tiek banko kortele, nes verslui galbūt tai bus papildomi kaštai, kaip ir sakėte, įsigyti kitus kasos aparatus? Ar nevertėtų svarstyti tai, kad reikėtų tiesiog tas kainas pagal jūsų pateiktą metodiką suvienodinti: vienas padidinti, kitas pamažinti, ir būtų paprasčiau, sąnaudos būtų gerokai mažesnės. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik pabrėšiu, kad ši apvalinimo funkcija kasos aparatuose, kurie jau bus įdiegti nuo 2025 metų, jau dabar pradėti diegti, tai yra etapinis diegimas, tačiau prekybos žemesnieji taškai, kurie privalės turėti, tai tik nuo 2025 metų, bet ir juos pasieks, tai ta funkcija tiesiog aparate jau fiziškai bus įdiegta ir papildomų sąnaudų nebus.
O dėl pačių kainų reguliavimo, tai netgi kalbantis su suinteresuotomis grupėmis, pačių verslo organizacijų interesams atstovaujančios grupės, jeigu taip galima pasakyti, išsakė lūkestį, kad būtent tas reguliavimas nedarytų įtakos kainų reguliavimui. Jie nori išlaikyti, kad rinkodaroje turėtų galimybę pasiūlyti tokią patrauklią prekę, kuri kainuoja 99 centrus. Ir kad ši iniciatyva niekaip nepaveiktų, nereguliuotų, neintervenuotų į kainų nustatymo sritį.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Ponas pranešėjau, neseniai Seimas priėmė sprendimą apmokestinti polietileninius maišelius. Prekybos tinklams maždaug pliusas 8 mln. per metus. Tai kiek verslas uždirbs iš jūsų šio siūlymo? Kiek papildomų milijonų dėl to apvalinimo, kaip jūs kalbate, ir dėl būsimųjų kasos aparatų, kurie apvalins? Kalbama, kad kiekviena transakcija, kurią atlieka pirkėjas, – tai tokios solidžios sumos eis, ar ne, verslui į kišenes. Jie, be abejo, pasinaudos, nustatydami kainas, apvalinimo, skaičiavimo metodika, kurią jūs pateikėte, tą naudingą sau. Ar jau pinigai prarado vertę, euras taip nuvertėjo, kad jau reikia imtis tokių priemonių?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pirmiausia, niekaip nėra siejama su plastikiniais maišeliais, šios iniciatyvos tarp savęs nekoreliuoja. Jeigu atidžiai klausėte pasiūlymo, pateikto projekto, tai bus ne tiktai laimėjimai verslui, bet ir praradimai, nes ir žmonėms, vartotojams mažiau teks mokėti, jeigu suma, pavyzdžiui, krepšelio sieks 10 eurų ir 1 arba 2 centus. Tai jam bus suapvalinta, kad jis turi mokėti 10 eurų, tai yra taip pat prekybininkui nuostolis.
Bet tose šalyse, kurios jau įsidiegė panašų principą, yra vertinamas bendras efektas kaip neutralus. Iš to nei prekybininkai uždirba, nei vartotojai patiria nuostolių. Tiesiog mažiau kišenėse malasi centų, jų mažiau yra išmėtoma, iššvaistoma ir tai daugiau didina sąnaudas.
Pabrėžtina, kad tai nebūtų galima taikyti atsiskaitant už vieną prekę. Tiesiog, sakote, jeigu aš nustatau, kad prekė kainuoja 99 centus, tai tada žmogus turėtų mokėti eurą. Ne, tokiu atveju turi būti krepšelis, daugiau pirkinių tame krepšelyje. Kaip įsidėjus į krepšelį vieną sveriamą prekę iš karto dingsta bet kokia kontrolė tos kainos, nes nežinai, kaip bus, ar ten centas į vartotojo pusę, ar centas į prekybininko pusę. Tai šiuo atveju dar tiesiog bendra išvada, matyt, būtų, kad tos šalys, kurios vertino, yra įvertinusios tokį reguliavimą kaip neutralų.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų žmonės turi nuogąstavimų, kad vis dėlto nebus taip sąžiningai, kaip jūs tikitės, apvalinamos sumos. Vis dėlto sudėtinga ir įsivaizduoti, aš gal ne visai žinau technologinius sprendimus, kad jeigu tu mokėsi grynais, tai tau suskaičiuos kasos aparatas vienaip, jeigu tu mokėsi kortele, tau suskaičiuos kitaip. Ir neapvalins, jeigu tai bus viena prekė, kaip jūs ką tiktai ir pasakėte.
Ir kitas toks momentas. Žinome, kaip vyko litų keitimas į eurus, kad iki šiol žmonės dar tų litų atranda ir keičia. Tai čia noriu, kad taip pat nuramintumėte ir vaikus, kurie savo taupyklėlėse turi monetų ir nerimauja, kas nutiks jų toms santaupoms. Kaip mes… koks bus perėjimas ir atsisakymas tų centų?
Bet dar paaiškinkite, kaip tai atrodys parduotuvėje. Kaip prekybininkai sugebės tą technologiškai padaryti, nes vis dėlto paliekame daug erdvės pasinaudoti?
Ir dar paskutinė klausimo dalis: kodėl dabar vis dėlto dar ir infliacija suprognozuota, ir tos kainos, tikėtina, kils arba bent jau recesija bus ilgesnė, kodėl dabar mes norime dar kažkaip pajautrinti tuos mūsų pirkėjus, gyventojus?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai turbūt nuo pabaigos ir pradėčiau atsakinėti. Pats reguliavimas įsigaliotų tik 2025 m. gegužės 1 d., tai dar tikrai turime gražaus laiko ir infliacijos situacija, matyt, būtų visai kita. Tai yra siejama su išmaniųjų kasos aparatų įdiegimu, juose ir bus apvalinimo funkcija, vieno mygtuko paspaudimas, žmogaus veiksnio praktiškai ten nėra. Tiesiog jeigu matoma galutinė paskaičiuota krepšelio suma yra, na, kaip minėjau, 10 eurų ir 2 centai, spausdinama apvalinimo funkcija ir parodoma, kad mokėtina suma yra 10 eurų. Tokiu atveju žmogaus veiksnys fiziškai yra eliminuojamas, nes apskaita yra kompiuterizuota.
Vaikams žinutė, matyt, yra ta, kad ir toliau norint atsiskaityti po vieną, po du centus ir po 2025 metų ir bet kada bus tai galima atlikti. Kas yra sukaupę, neturėtų irgi labai rūpintis ir skubėti kur nors juos iškeisti, atsiskaitymas tikrai vyks ir ta galimybė bus. Dar netgi skatintina, kad jis vyktų, nes šiuo atveju reguliavimas rodo, kad nebereikėtų kaldinti papildomai, nes kiekvienais metais reikia nukaldinti tų monetų, kurių vertė yra apie pusė milijono eurų, ir vis įdėti į rinką. Tiesiog svarbu, kad tos monetos grįžtų, bet jos paprastai negrįžta. Čia daugiau tokia problema yra sprendžiama.
Manau, ir šviečiamasis darbas dar tuo pačiu metu, kad mes pradedame pakankamai iš anksti, šiandien yra 2023 metų vidurys ir iki to galutinio reguliavimo įsigaliojimo yra dar dveji metai, kad būtų dar ir prisitaikymo galimybės ir visuomenei, ir verslui tam pasiruošti ir numatyti, tai tas laikas būtų ir naudingai, ir prasmingai išnaudotas.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau kolega Mindaugai, patvirtinkite arba paneikite, kad šitas jūsų projektas visiškai nesusijęs su kainomis, su kainų peržiūrėjimu, su kainų apvalinimu arba darantis kokią nors įtaką kainoms, kad tai yra tiktai dėl atsiskaitymo, kad kartais suapvalinant pirkėjas mokės 1, 2 centais mažiau, kartais mokės 1, 2 centais daugiau. Tai pagal sumą išeis visiškai tolygu ir tas pats. Na ir taip pat priminkite, ar yra Europos Sąjungos valstybių, kurios jau tai yra anksčiau įdiegusios, ir kaip tas projektas šiandien laikosi, gyvuoja? Dėkui.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tikrai taip, patvirtinu, kad būtent tai niekaip nesikiša į kainų sudarymą, į kainų reguliavimą, kaip ir dabar galima kainodaroje naudoti kokias norime sumas ir kokius norime dydžius iki 1 cento, iki 99 centų tikslumu, taip ir toliau išliks ir tie… Čia, matyt, ir būtų pažeidžiamos jau kitos europinės direktyvos, jeigu būtų šia iniciatyva bandoma kaip nors reguliuoti, kokios turi būti kainos. To tikrai nesiekiama. O Europos, euro zonos šalys, kaip ir paminėta, yra šešios, kuriose yra naudojama, pirmieji pradėjo suomiai dar 2002 metais, yra airiai, belgai, italai, Nyderlandai ir paskutinė valstybė, kuri yra jau ir artimesnė iš mūsų stojimo perspektyvos, kuri jau taip pat yra ne iš senbuvių įsidiegusi, tai yra Slovakija, rodos, 2017 metais. Jų patirtis, prisitaikymo iššūkiai nesukeldavo problemų. Taip pat tam tikslui, matyt, iš anksto reikia pasiruošti, kad apie šią iniciatyvą žmonės sužinotų ne atėję ir ėmę mokėti, kodėl kasoje čia kažkas kažką suapvalino, o kad jau žinotų, kad toks reguliavimas laukia. Tam reikalinga ir informacinė kampanija, ją yra nusiteikęs vykdyti Lietuvos bankas. Matyt, matant politinę valią, politinį apsisprendimą, tas šviečiamąsias, informacines kampanijas bus galima vykdyti plačiau.
PIRMININKAS. Baigiasi klausti skirtas laikas. Ačiū pranešėjui. Dabar motyvai. A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, teikiamas įstatymo projektas ne tik sumažins administracinę naštą, bet ir sutaupys ne vieną milijoną eurų tiek valstybei, tiek verslo atstovams. Manau, kad iš esmės mes esame pasirengę gyventi ir be 1, ir 2 euro centų monetų. Atsiskaityti smulkiausiomis 1 ar 2 centų monetomis nebereikėtų, todėl asmenys nebeturėtų nešiotis pačių smulkiausių lėšų, už kurias iš esmės nieko negalima nusipirkti. Verslas ilguoju laikotarpiu sutaupytų kasmet beveik po 2,7 mln. eurų, valstybė – po 0,5 mln. eurų. Tačiau visgi manau, kad kainų suapvalinimas turėtų būti taikomas ne tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, bet ir mokant bankinėmis kortelėmis. Tikiu, kad svarstymo stadijoje išties apie tai bus padiskutuota, juolab kad nesinorėtų, kad verslas būtų apkrautas dar papildomais vienokiais ar kitokiais mokesčiais įsigyjant naują kasos aparatą ar kitą tam reikalingą techniką. Tad kviečiu tikrai palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tikrai nesame kategoriškai prieš, tačiau tam tikrų pavojų įžvelgiame. Mano galva, naivu tikėtis, kad visi laisvosios rinkos dalyviai laikysis įstatymo raidės ir apvalins kainą būtent į mažesnę pusę, ypač turint minty, kad didžiausia tikimybė, kad laisvojoje rinkoje verslas paprasčiausiai nenustatys tokių kainų, kurios baigiasi 1 ar 2 centais, tiesiog kaina bus nustatyta į 5 centų pusę. Mes gyvename laisvojoje rinkoje, ir kainas nustato verslas, ne valstybė, dėl to tas apvalinimas turės mažai įtakos. Mes gyvename šalyje, kur net 47 % žmonių gyvena nuo algos iki algos, todėl kiekvienas centas prie cento žmogui yra reikšmingas. Jeigu tie žmonės, kurie siūlo tokį sprendimą, galbūt centų ir neskaičiuoja, tai didelė dalis visuomenės taupo, skaičiuoja kiekvieną centą. Šiandien mes tą centą turime atiduoti už mažą plastikinį maišelį. Tai akivaizdu, kad po šio sprendimo tas pabrangimas įvyks iki 5 centų. Galbūt aplinkosaugiškai tai ir nėra didelė problema, tačiau mes šiandien kalbame apie ekonominį sprendimą ir matome jo akivaizdžias pasekmes.
Kadangi sprendimas palies tiktai grynųjų pinigų operacijas, tai vėlgi karo ir ekstremalių situacijų akivaizdoje bet koks grynųjų pinigų apribojimas jau atrodo šiek tiek pavojingiau ir kelia vis daugiau klausimų, todėl negalime pritarti šitam sprendimui. Tuo labiau, kad šie metai buvo rekordinės infliacijos metai ir jokie pensijų, vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų padidinimai nepavijo infliacijos. Mes turime perkamosios galios mažėjimą Lietuvoje, todėl tokie sprendimai yra nesavalaikiai.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą intervalą, kuris, matyt, anksčiau tikrai neprasidės, nes šiek tiek vėluojame.
12.18 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XIII-992 4 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2976 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės projektas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2976. Pranešėjas turėtų būti A. Kupčinskas.
A. Palionis kol kas dėl vedimo tvarkos.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos – frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos prašymas iki kito posėdžio. Balsuojame.
Balsavo 56: už – 31, prieš – 23, susilaikė 2. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėčiau galbūt kreiptis į šito projekto teikėjus, nes dėl jo daugiau nei 100 hektarų žemės, dėl kurios vyksta ginčai bendruomenėje, taip pat ir teisminiai, paimama iš Alytaus miesto. Kada toks projektas yra teikiamas nepasitarus net su tarybos nariais, su bendruomenių lyderiais, atrodo gana keistai. Aiškinamajame rašte rašoma, kad ten vyksta miesto šventės ir būreliai, o aš pasakysiu, kad iš tų lėktuvų net licencijos…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, šis projektas…
V. BAKAS (DFVL). Gal reikėtų pasitarti prieš tai?
PIRMININKAS. Šis projektas nesvarstomas.
V. BAKAS (DFVL). Taip. Aš tiesiog, kol yra pertrauka…
PIRMININKAS. Jūs pasakėte, kad…
V. BAKAS (DFVL). …raginu pasitarti su bendruomene.
PIRMININKAS. Jūs pasakėte, kad reikia pasitarti. Ačiū. Bet taupome laiką. Nesvarstome šio projekto. A. Kupčinskas nori atsakyti. Labai trumpai. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamam kolegai noriu pasakyti: aš vienas iš teikėjų, bet tikrai būčiau atsakęs į visus klausimus, jeigu būčiau turėjęs galimybę pateikti šį klausimą ir pristatyti jį. Manau, diskusijose tikrai sužinotume visą tiesą, kas ten kaip vyksta. Bet priminsiu, praėjusią kadenciją buvo šitie objektai išbraukti iš Nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašo. Turtas buvo perduotas savivaldybėms. Aš nesiūlau keisti Vyriausybės nutarimo, tai yra kad grąžintume šiuos aerodromus į valstybės sudėtį. Bet gaila, deja, negaliu pristatyti…
PIRMININKAS. Bus proga rudenį. Projektas niekur nedingo.
12.21 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2893 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2893. Teikėjas – A. Bagdonas. Užstrigo kompiuteris, bet vis tiek, aš įvardinau, tai tablo mes nelaukiame.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Šis pakeitimas yra labai nesudėtingas ir paprastas. Vietos savivaldos įstatyme yra įtvirtinta, kad Etikos ir procedūrų bei Antikorupcijos komisijos sudaromos tik iš tarybos narių ir atstovaujama proporcingumo tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš mažumos principu. Tačiau dėl kitų nuolatinių ir laikinųjų komisijų nėra įtvirtintas toks reikalavimas ir dažnai nutinka taip, kad gyventojų palaikymą turintys politikai, dirbantys mažumoje, į tokias komisijas net nėra kviečiami. Šiuo įstatymo projektu siūlau papildyti 22 straipsnio 3 dalį ir nurodyti, kad jeigu būtų tokios komisijos sudaromos, tai į jas būtų kviečiami proporcingai daugumos ir mažumos atstovai. Tiek.
PIRMININKAS. Dabar kompiuteris nerodo, kas užsirašė klausti. Ar yra klausiančių? Tada aš prašyčiau pakelti ranką ir eiti prie šoninio mikrofono. (Balsai salėje) Tuoj pažiūrėsime, galbūt rodys kitame ekrane. Taip, jau matome, kad J. Sabatauskas turėtų klausti. Negalima įjungti. Prašysime per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs siūlote į komisijas, kurios sudaromos kokiai nors problemai spręsti ir kur siūlomas paprastai tarybos atstovas, dažniausiai vienas, jau į jas siūlyti tarybos narius, kurie atstovautų pagal proporciją daugumai ir mažumai. Nesiūlo niekas kelių tarybos narių, ten dažniausiai būna ekspertai, specialistai, bendruomenių atstovai vienos kokios nors teritorijos kokiai nors problemėlei išanalizuoti, ištirti. Kokia prasmė jūsų siūlymo, jeigu ten nebūna kelių tarybos narių, dažniausiai būna vienas, na, maximum du?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Bet aš siūlyčiau jums pasiskaityti aiškinamąjį raštą prieš klausiant. Yra aiškiai parašyta, kad tos komisijos, kurios yra sudaromos iš valstybės tarnautojų, ekspertų bei tarybos narių, kad tarybos nariai į tas komisijas būtų kviečiami tiek iš mažumos atstovų, tiek iš daugumos, proporcingai pagal tarybos narių skaičių. Niekas nekalba apie vieno asmens delegavimą, kalbama apie komisijas, ir vienas asmuo nėra komisija.
PIRMININKAS. Tai va, ar buvote užsirašęs? (Balsas salėje: „Nebuvau.“)
A. BAGDONAS (LSF). Tai viskas.
PIRMININKAS. Viskas, pranešėjas gali grįžti į savo vietą. Motyvai. A. Vyšniauskas – už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš manau, kad tai yra tikrai daugeliui įvairių institucijų aktuali problema. Aš pats kaip buvęs savivaldybės tarybos narys prisimenu atvejus, kai opozicija nebūdavo deleguojama į tam tikras komisijas net ir tada, kai norėdavo. Kai kurios savivaldybės tikrai turi daug įvairių komisijų, į jas deleguojami savivaldybių tarybų nariai, ten, kur nėra įstatymu įtvirtintos prievolės deleguoti ir mažumos arba opozicijos atstovų, dažniausiai renkamasi to nedaryti. Problema yra. Tikrai turėtume ieškoti tokio sprendimo, kad ir opozicija būtų deleguojama į komisijas, komitetus, tarybas ir kitas institucijas. Tikrai palaikau kolegos A. Bagdono siūlomą įstatymo projektą, jis tikrai išsprendžia reikšmingą savivaldos demokratijos problemą. Todėl kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. E. Sabutis – prieš.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau susilaikyti ir Andriui daugiau padirbėti prie šio įstatymo projekto. Kadangi įvairiais kitais įstatymais yra numatyta prievolė tarybai sudaryti įvairiems klausimams spręsti komisijas, arba nuolatines komisijas, kuriose tikrai neturi būti daugumos, mažumos arba proporcingai sudarytų atstovų, tiesiog turi įeiti vienas arba keli tarybos nariai. Šį klausimą bandė užduoti gerbiamas kolega Julius. Dabar išeina tokia situacija, tarkime, jeigu tai yra komisija, kuri sprendžia specifinį klausimą, tai nei iš šio, nei iš to jinai tampa tokia dvigubai ar trigubai didesnė, negu turėtų būti, negu numato kiti įstatymai, ne Vietos savivaldos. Čia turėtų prasidėti, tarkime, politikavimas arba politikų peštynės tarpusavyje, kas daugiau ar mažiau atstovauja. Bet siūlymas lygiai taip pat neatliepia to, nes dauguma lygiai taip pat proporcingai deleguos savo didesnę dalį politikų ir lygiai taip pat galės nulemti.
Todėl šiuo atveju, aš manau, kolegai Andriui reikėtų peržiūrėti ir kitus įstatymus. Juose numatytos įvairios komisijos, kurias turėtų sudaryti, ne sudaryti, bet, tarkim, į kurias yra skiriami tarybos nariai, ir pagalvoti, ar tikrai būtinas štai toks pakeitimas, būtent griežtai nustatantis šias proporcijas. Todėl šiuo atveju siūlyčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime per numatytą intervalą.
12.27 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2979 (pateikimas)
Dabar, kaip ir būdinga paskutiniams sesijos posėdžiams, pradėsime Atmintinų dienų įstatymo pataisų projektų svarstymus. Pirmiausia – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2979. Pranešėja – J. Karpavičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
J. KARPAVIČIENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamo Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – įprasminti vieno kovingiausių XIX amžiuje, ilgiausiai trukusio nacionalinio, pilietinio, socialinio pasipriešinimo Rusijos imperijai istorinę atmintį ir paskelbti sausio 22 dieną 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Šiemet sukanka 160 metų, kai 1863 m. sausio 22 d. Varšuvoje prasidėjęs sukilimas labai greitai kovinga galia ir didele apimtimi išsiplėtė taip pat ir Lietuvoje. Visai neseniai, birželio 15 dieną, sukako 160 metų, kai Lukiškių aikštėje mirties bausmė buvo įvykdyta vienam iš sukilimo vadų – Z. Sierakauskui. Tačiau pasipriešinimas nenuslopo, atvirkščiai, aktyviai veikiant kitiems vadams – A. Mackevičiui Kaune, K. Kalinauskui, sukilimas intensyviai vyko iki 1864 metų pavasario, o pavienis pasipriešinimas – iki tų metų vasaros pabaigos.
Inicijuoti ir teikti šį įstatymo projektą paskatino kelios priežastys. Pirma – šio sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią svarba ir reikšmė buvusioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautoms – lietuviams, lenkams, ukrainiečiams, baltarusiams, siekusiems ginti laisvę ir kovoti už XVIII amžiaus pabaigoje prarastą suverenitetą bei valstybingumo atkūrimą. Aktualu pabrėžti, kad šio 1863–1864 metų sukilimo dalyviai europinėmis vertybėmis grįsto laisvės idealo estafetę perėmė iš T. Kosciuškos ir 1830–1831 metų sukilimo dalyvių, ją savo pavyzdžiu perdavė vėlesnėms kartoms, kurios subrandino modernaus valstybingumo idėją ir XX amžiaus pradžioje atvedė į nepriklausomybę. Istorikai pastebi, kad 1863–1864 metų sukilime naudoto partizaninio karo idėja, tradicija pasiekė ir XX amžių – lietuvių pokario partizanus. Drąsiems mūsų pirmtakams turime būti dėkingi už savo laisvę ir privalome suvokti pareigą saugoti ir gerbti jų atminimą, siekti, kad jis būtų gyvas ir gyvybingas.
Antrasis šio įstatymo projekto teikimo argumentas – 1863–1864 metų sukilimo mastelis mūsų šalyje. Į pasipriešinimą okupacinei rusų valdžiai įsitraukė tūkstančiai įvairių socialinių sluoksnių gyventojų, tarp jų ir moterų, sukilimas apėmė beveik visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Mūsų šalyje gausu su sukilimu susijusių ir jį įprasminančių vietų, sukilėlių vadų, sukilimo dalyvių palaidojimo, mūšių vietų, kitų atminimo ženklų, todėl akivaizdus poreikis juos tvarkyti, sugrąžinti į visuomenės istorinę atmintį, puoselėti prisiminimo kultūrą, paversti ją gyvybinga šiuolaikinio gyvenimo dalimi ir, pabrėžiu, pilietiškumo stiprinimo šaltiniu bei forma. Šių metų pradžioje Prezidentas kreipėsi į savivaldybes, vietos bendruomenes, kviesdamas formuoti kasmetinę tradiciją ir minėti sukilimo metines, įtraukiant ir jaunimą. Šių metų sausio 22 dieną sukilimo vadai ir dalyviai buvo pagerbti iškilmingoje ceremonijoje Rasų kapinėse. Tikimės, kad tai taps dar viena prasminga šio sukilimo atminties stiprinimo tradicija.
Ir trečiasis šio įstatymo pakeitimo teikimo argumentas – 1863–1864 metų sukilėlių kovos prasmė ir reikšmė šių dienų geopolitiniame kontekste. Brutalus Rusijos karas Ukrainoje, autoritarinio režimo siekis perrašyti istoriją, ciniškas noras kvestionuoti ukrainiečių tautinį identitetą ir sunaikinti jų kultūrinę tapatybę dar kartą liudija, kad laisvė agresoriaus kaimynystėje nėra savaime suprantama duotybė, ją reikia ginti, už ją reikia kovoti, taip pat stiprinant ir pilietinį atsparumą. Esu istorikė, leiskite man pacituoti istorinį šaltinį. Vienas iš sukilimo Lietuvoje vadų, K. Kalinauskas, laukdamas mirties bausmės įvykdymo, 1864 metų kovo mėnesį parašė „Laiškus iš po kartuvių“. Jis ragino tęsti kovą su (cituoju) „Maskvos nelaisve. Kol Maskvos nelaisvė bus, mes nieko neturėsime, nebus teisybės, turto ir jokio mokslo, tik išnaudos mus ne dėl mūsų gerovės, bet norėdama mus pražudyti“ (citatos pabaiga). Rusija, siekdama nuslėpti šiandien Ukrainoje vykdomų nusikaltimų žmoniškumui pėdsakus, taip pat elgėsi ir prieš 160 metų – simbolinėje lietuviams vietoje, ant Gedimino kalno, slapta užkasti sukilėlių, kuriems Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta mirties bausmė, palaikai okupanto planuose turėjo likti istorijos užmarštyje, tačiau istorija visuomet triumfuoja, todėl dvidešimties Sausio sukilimo vadų ir sukilėlių palaikų suradimas 2017 metais ir jų valstybinės laidotuvės 2019 metais tapo dar vienu reikšmingu atsidavimo Tėvynei, nepalaužtos stiprybės ir nemirtingumo simboliu, kuris negali neįkvėpti ir dabarties visuomenės.
Manytina, kad teikiamas įstatymo projektas, bendra prasminga visų mūsų veikla prisidės prie ryškaus ir gyvo atminimo žmonių, kurie savo pavyzdžiu ir kova prieš okupacines struktūras ir šiomis dienomis simbolizuoja laisvės siekį, žymi europietiškos istorinės bei kultūrinės tapatybės pagrindą.
Gerbiami Seimo nariai, prašau palaikyti šį įstatymo projektą po pateikimo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, istorike, labai dėkingas už šį jūsų pristatymą. Iš tikrųjų mes turime priaugti prie savo istorijos ir žingsnis po žingsnio ją iš naujo grąžinti į savo sąmonę. Prie jūsų pranešimo norėčiau pridėti keletą dalykų, kad šis sukilimas buvo bendra europinė kovos už laisvę proceso dalis, kadangi sukilimo vadai bendravo su didžiaisiais Italijos, Vokietijos ir kitų kraštų sukilėliais ir įvairiais mąstytojais, kurie sukūrė modernią Europą.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad trijų dalių herbas, būdingas šitam sukilimui, įveda Rusios, kaip atskiro veikėjo, statusą, o tai šiandien yra labai svarbu Ukrainos karo atžvilgiu. Labai tikiuosi, kad ši iniciatyva prisidės prie to, kad bus galų gale pradėti tirti ir XIX amžiaus tremtiniai. Jie yra išstumtieji, jų niekas neatsimena, nors jie buvo lygiai tokie patys tremtiniai, kaip kad yra XX amžiaus tremtiniai. Partizaninis karas yra tas dalykas, kuris neprasidėjo 1863 metų sukilimo metu, nes tai ir Baro konfederacija…
PIRMININKAS. Viršijote laiką. Čia jūs jau ištisą pranešimą skaitote.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Taigi labai džiaugiuosi ir palaikau jūsų projektą.
PIRMININKAS. Klausimo nebuvo, bet, kolegos, nepainiokime žanrų, dėl motyvų reikia užsirašyti. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Taip pat, kaip ir kolega V. Rakutis, palaikau šitą jūsų siūlymą, be jokių abejonių. Štai šiemet valdančiųjų dėka nepavyko įtraukti į atmintinų datų minėjimą labai garsaus S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90 metų sukakties, ji bus čia pat, šį mėnesį. Nepavyko jos įtraukti, nes, matai, čia galbūt nelabai svarbu. Galbūt Prezidentui tai yra svarbu ir gal Prezidentas imtųsi iniciatyvos, kad S. Darių ir S. Girėną mes minėtume visą dešimtmetį iki pat šimtmečio ir kalbėtume ne apie kažką, o apie tvirtą, gražų lietuvį, kuris nieko nebijo, kuris skrenda, kuris tvirtas, sveikas, žvalus? Visą dešimtmetį eikime link šito šimtmečio ir dirbkime darbą, kad taip ir būtų, o ne kaip dabar – pusė mūsų tokio jaunimo netinka kariuomenei.
PIRMININKAS. Klausimas nesusijęs su šiuo projektu, bet čia pranešėja sprendžia, ar yra ką atsakyti.
J. KARPAVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kitas klausiantis – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiama Jolanta, būdama istorikė, dar ir žymi, nurodykite Seimui tas sąsajas, dėl ko jūs manote, kad 1863–1864 metų sukilimas gali būti šiandien aktualus mūsų visuomenėje? Ir ne tik šiandien, bet ką jūs manote apie tai ryt, poryt, po 10, po 20 metų? Kodėl? Ačiū.
J. KARPAVIČIENĖ. Gerbiamas Seimo nary, labai dėkoju jums už šitą klausimą. Aš pabandžiau sudėti pagrindinius argumentus, galiu dar kartą juos pakartoti. Iš tiesų šitas sukilimas yra ilgo proceso, mūsų istorinio ir genetinio kodo, kovos už laisvę stipraus ir agresyvaus Rytų agresoriaus kaimynystėje viena iš dalių. Dėl to Prezidentas mano, kad, įprasmindami šito sukilimo atmintį, padarydami ją, pabrėžiu, gyvybingą ir ypač aktualindami ją tarp jaunimo, padarysime viską, kad mūsų pareiga kovoti už laisvę, tęsti tą tradiciją būtų gyva.
Dar vienas labai svarbus argumentas, ką ir gerbiamas Seimo narys V. Rakutis paminėjo, yra dabartiniame geopolitiniame kontekste Rusijos karo Ukrainoje išryškinta svarba ir šio regiono tautų ir valstybių pareiga ginti Europos civilizacines vertybes. Lietuvoje ta tradicija yra ryški jau nuo XV amžiaus pabaigos ir tai mes turime suvokti, įprasminti, įveiklinti ir perduoti ateities kartoms, ką esame gavę iš mūsų pirmtakų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties gražu, simboliška. Ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste tikrai trūko dėmesio šiam sukilimui, nors jisai kaip simbolis dažnai yra minimas.
Mano klausimas susijęs su tuo pačiu geopolitiniu kontekstu. Aš čia, gerbiama pranešėja. Tiesiai žiūrėkite į mane.
J. KARPAVIČIENĖ. Dabar matau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kai iš nacionalinio transliuotojo skamba žodžiai dėl nacionalinių simbolių, kad tai yra grupuotė, kad tai yra vatnikai, tie, kurie, pavyzdžiui, samito metu kels Lietuvos vėliavą, kaip jūs, kaip Prezidento patarėja, kažkaip nemačiau nei reakcijos, tas pats geopolitinis kontekstas, tas pats… na, bet žodžiai ir mintys, ar nemanote, kad tai yra tikslinė provokacija artėjant samitui? Ačiū.
J. KARPAVIČIENĖ. Ačiū už šį pastebėjimą. Aš nemanau, kad jis yra tiesiogiai susijęs su teikiamo įstatymo prasme. Bet, aišku, tas įvykis, NATO samitas, dar kartą parodo mums, kiek yra svarbios vertybės, už kurias kovoja Ukraina, kovodama už visą Europą, už visą laisvąjį pasaulį.
Ir, beje, gerbiamas Seimo nary, apie S. Dariaus ir S. Girėno žygį. Aišku, yra labai graži, prasminga idėja pernešti Lietuvos idėją iš Amerikos į Europą, bet, kita vertus, tai labai simboliškai rodo egzistencinį euroatlantinį ryšį, kurio reikšmė NATO samite taip pat labai išryškėja. Tai ačiū jums už mintį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai, atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į savo vietą. Dabar motyvai. R. Šarknickas pageidauja pasisakyti už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Prieš tai gal tokį pastebėjimą pasakysiu, kad ne samitas, bet yra Viršūnių susitikimas. Artūrui taip pat noriu akcentuoti, kad yra Viršūnių susitikimas, ne samitas.
Buvo įdomu pasiklausyti pokalbį dviejų istorikų – V. Rakučio ir gerbiamos J. Karpavičienės. Tikrai abejonių nelieka, kad ši data yra svarbi, reikalinga ir ją būtina palaikyti, nes jinai tikrai yra labai svarbi ir geopolitiniame kontekste. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Galėsime netrukus ir balsuoti, bet dar reikia pateikti keletą projektų. Tikiuosi, kad kiti pranešėjai kaip nors greičiau tai padarys.
12.42 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2918 (pateikimas)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2918. Pranešėjas – R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, siūlau pakeisti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 31 punktą, papildant jo dabartinę gegužės 15 dienos redakciją Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautine šeimos diena, Respublikos diena.
Iškart prisipažinsiu, kad mano santykis su Atmintinų dienų įstatymo gyvąja architektūra kęstutiškai masiuliškas, tai yra manau, kad įnykis pildyti Atmintinų dienų įstatymą įvairiomis datomis didina riziką valstybės konstituciniams pagrindams. Su šia aplinkybe susidūriau dar prieš 15 metų, kai kaip politologui teko tirti E. Zingerio iniciatyvą papildyti įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją. Iki šiol įdomu, kaip pavyko tuo metu kai kam išvengti atsakomybės, galbūt ir baudžiamosios, už dokumentų pradanginimus.
Iki šiol manau, kad tas nepaliaujamas atmintinų dienų sąrašo ilgėjimas domina istorikus, politologus aiškinantis, kaip politinius sprendimus veikia istorinė atmintis ir kokiu būdu istorinės praeities vertinimai yra panaudojami politiniuose debatuose. Bet būtent tada privertė suklusti ir teisininkų pastebėjimas: įstatyme fiksuojama, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu.
Taigi, sako konstitucinės teisės žinovai, atmintinos dienos, kaip ir oficialios šventinės dienos, yra tapačios konstituciniams Lietuvos valstybės simboliams – vėliavai, herbui, himnui. Tai reiškia, kad juridinės funkcijos požiūriu jos yra sukonstruotos ir veikia valstybinės bendruomenės integravimo, identifikavimo ir pasaulėžiūros formavimo linkme. Jų, konstitucinės teisės žinovų, nuomone, atmintinų dienų gausėjimas galėtų būti gana įdomios ir nenuspėjamos konstitucinės justicijos bylos dalykas. Paprasčiau tariant, ar politinės iniciatyvos dėl vienos ar kitos dienos įteisinimo atmintina yra konstituciškai svarbios, kaip dera Respublikos konstitucinė jurisprudencija ir Energetikų, Medicinos darbuotojų, Statybininkų, Socialinių darbuotojų, Ligonių ir panašios dienos.
Grįžtu prie gegužės 15 dienos. Tą dieną, kaip žinome, susirinko Steigiamasis Seimas ir vienbalsiai pritarė A. Stulginskio pasiūlytam konstitucinės svarbos aktui. Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką etnologinėmis sienomis ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis valstybėmis. Aktas suprastas kaip Vasario 16-osios akto sutikrovinimas. Vietoj etnografinės Lietuvos fiksuojama etnologinė Lietuva, nes tokia Lietuvos sąvoka yra platesnė ir leidžia prie Lietuvos prijungti tokias teritorijų atkarpas, kurios tuo metu kalbiniu požiūriu jau nėra lietuviškos, bet istoriškai būtų Lietuvos suverenumo.
Bet svarbiausia – Aktas skelbia, kad Steigiamasis Seimas proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką. Ši nuostata buvo pakartota visose vėlesnėse nepriklausomos Lietuvos Konstitucijose. Tai savo pamatiniuose dokumentuose 1949 metais skelbia ir Lietuvos partizanai. Konstitucinė tradicija buvo patvirtinta 1991 m. vasario 9 d. vykusio plebiscito metu, įtvirtinta 1992 m. 25 d. priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnyje.
Priminsiu, kad gegužės 15 dienos Aktas minimas ir Kovo 11-osios akte, tai yra Lietuvos valstybės – Respublikos konstitucinis pamatas. Kitaip tariant, Lietuvai gegužės 15 diena yra svarbi ne tik todėl, kad šią dieną į pirmąjį posėdį susirinko moderniųjų laikų Tautos atstovybė, bet ir dėl to, kad šią dieną Steigiamasis Seimas apsisprendė dėl Lietuvos valstybei ir tautai itin reikšmingo klausimo, tai yra klausimo, kokia bus Lietuva. Vienu balsu buvo pasirinkta respublikos kryptis.
Atsižvelgiant į tai, Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir siūloma Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme gegužės 15 dieną numatyti naują atmintiną dieną – Respublikos dieną, taip pagerbiant demokratinės Lietuvos Respublikos genezę ir pabrėžiant jos, Respublikos, svarbą ir reikšmę šiandien ir rytoj. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Nemažai klausimų. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, labai džiaugiuosi girdėdamas šį jūsų pasiūlymą išplečiant Respublikos šventės sampratą. Manau, kad tai yra labai didelis dalykas stiprinant mūsų istorinę sąmonę apskritai, ir nė kiek neabejoju jūsų kompetencija siūlyti tuos dalykus, žinodamas jūsų nuveiktus darbus šioje srityje, publikuotus Tarybos dokumentus.
Norėčiau tik paklausti. Jūs esate žinomas kaip monarchijos šalininkas. Kaip čia dabar ta respublika iš jūsų lūpų? Prašom.
R. LOPATA (LSF). Vaikystėje buvau monarchijos, bet konstitucinės monarchijos šalininkas. Pažiūros keičiasi.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Belieka pasveikinti, gerbiamas profesoriau Raimundai, su labai motyvuotu, labai rimtu bandymu kiek akcentuoti, išplėsti, sustiprinti mūsų valstybingumą. Ačiū už jūsų ankstesnius tyrimus apie Gegužės 3-iąją. Ji tiesiog buvo pavyzdžiu, klasikiniu pavyzdžiu, kai iš pradžių buvo mažuma Seimo narių, prieš keletą dešimtį metų, buvome apšaukti vos ne tėvynės išdavikais, o dabar Gegužės 3-iąją mini visi. Ir visą 700 metų palikimą, turiu galvoje ir Kunigaikštystės, ir Karūnos, ypač dabartinių grėsmių akivaizdoje, minime visi.
Mano klausimas būtų susijęs su 1791 m. spalio 20 d., tai yra su Abiejų Tautų tarpusavio įžadu ir tos dienos reikšmingumu ir T. Kosciuškos sukilimo kontekste, ir Konstitucijos kontekste. Po pusės metų po Gegužės 3-iosios, spalio 20 dieną, Lietuvos ir Lenkijos Seimai priėmė nutarimą dėl Tarpusavio įžado ir pasidalijo per pusę visą milžinišką Kunigaikštystės ir Karūnos plotą. Valdymas buvo padalytas per pusę, komisariatai – per pusę.
Kokia jūsų nuomonė, ar mes galėtumėme šiek tiek kilstelėti artimiausiais mėnesiais šios datos reikšmę? Iki kokios reikšmės mes galėtume kilstelėti Tarpusavio įžadą tarp Lenkijos ir Lietuvos? Labai jums ačiū.
R. LOPATA (LSF). Kuo reikšmingas Įžadas, jūs pat savo klausime ir atsakėte. Dėl naujo spalio 20 dienos statuso klausimas atviras Seimui apsispręsti, bet turbūt jūs kalbate apie šventinę dieną, maždaug pariteto pagrindu su lenkais, kuriems Gegužės 3-ioji yra valstybinė šventė. Manau, kad galima galvoti, bet, aišku, dėl visko yra Seimo apsisprendimas.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Raimundas visuomet teikia tikrai labai svarbius pasiūlymus, jiems negalima nepritarti. Bet aš turiu vieną klausimą, į kurį man svarbus jūsų atsakymas. Štai vienintelė diena, atsiradusi Lietuvoje, ir šiandien pasaulyje jau plinta, jau kokių 10 šalių paskelbė, kad jie švenčia tą dieną, o ji atsirado Lietuvoje. Bet mes praėjusią kadenciją negalėjome jos čia, Seime, priimti, kadangi ne tie pateikė. Pavadinsiu tą dieną labai aiškiai, tai yra Kliento diena, ją visame pasaulyje, jau daugiau negu 12 šalių švenčia – Kliento dieną kovo 19 dieną. Bet aną kartą buvo vienas Seimo narys, jo čia vardą paminėjote, jis paragino traukti korteles ir mes jos nepriėmėme. Taip, liberalai tą dieną siūlė dar anksčiau, mes pakartojome, nes jaunimas tą dieną sugalvojo, šventė ją ir tą idėją jau pasigavo visas pasaulis, o mes čia negalime priimti. Štai jūs, ponai liberalai, gal galite tą dieną priimti – Kliento – ir švęskime kartu, kad žmogus, atėjęs į bet kokią įstaigą, kur jis jaučiasi klientas, kad būtų gerbiamas, mylimas nors tą vieną dieną. Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, aš tą klausimą supratau. Bet savo pristatyme ir pabrėžiau tam tikrą atsargumą, arba rezervuotumą, dėl tokio pobūdžio siūlymų. Aš labiau pritarčiau teisininkų, konstitucinės teisės žinovų nuomonei, kad, taip sakant, platus ratas įtraukiamų datų į įstatymą iš tikrųjų klibina tam tikra prasme konstitucinius pamatus ir dėl kiekvienos dienos, jos svarbos Respublikai reikia labai labai ramiai, bet atidžiai svarstyti. Taigi – svarstyti kodėl ne, bet dėl sprendimo tai aš būčiau truputį rezervuotas šiuo klausimu.
PIRMININKAS. K. Masiulis dar klausia.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip aš klausimų neturiu, tiesą pasakius.
PIRMININKAS. Tada tuo ir baigiame. Tuo labiau kad laiką jau viršijome. Dar vienas Atmintinų dienų įstatymo pataisų projektas. Tiesa, dėl motyvų prieš K. Masiulis nori kalbėti ar irgi ne?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir prieš nieko nesakysiu, nes reikėtų panaikinti tą įstatymą vieną kartą ir baigti tas komedijas.
PIRMININKAS. Tai lauksime tokios iniciatyvos iš Seimo nario. O dabar kol kas pildome įstatymą ir keičiame. P. Kuzmickienė pateiks projektą Nr. XIVP-2995 – to paties įstatymo, to paties 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
12.52 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2995 (pateikimas)
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, man atrodo, turime šiandien gerų pasiūlymų, kaip pakeisti Atmintinų dienų įstatymą. Prieš tai girdėjome du tokius pristatymus, jiems asmeniškai labai pritariu. Leiskite pristatyti mano kartu su kolegomis parengtą Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą. Jo tikslas – įtvirtinti atmintinų dienų sąraše Vaiko dieną, Pasaulinę vaikų teisių apsaugos dieną ir išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo Tarptautinę vaikų gynimo dieną, taip atsisakant posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo. Kitaip tariant, šiek tiek desovietizuosime atmintinų dienų sąrašą.
Taigi pirmiausia siūlome: atsisakydami birželio 1-osios, siūlome įtvirtinti dvi naujas atmintinas dienas – Vaiko dieną, ją minėtumėme gegužės trečiąjį penktadienį, atkreipiu dėmesį, labai gražiai tarp Motinos ir Tėvo dienos, ir Pasaulinę vaikų teisių apsaugos dieną, ją minėtumėme lapkričio 20 dieną. Šią dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją ir Vaiko teisių konvenciją, vieną svarbiausių žmogaus teisių įstatymų pasaulio istorijoje.
Dabar šiek tiek grįžtant prie birželio 1-osios, manau, tą labai svarbu pasakyti, iš kur ji atsirado. Birželio 1-oji atsirado, jos užuomazgos buvo 1949 metais Maskvoje įvykusios tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungos laiku ir 1950 m. birželio 1 d. pirmąkart buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Na, tik priminsiu, kad tuo metu dar vyko baisūs trėmimai, kaip žinote, buvo tremiami ir vaikai, ir moterys, vaikų didelis skaičius tremtinių sąrašuose, taigi apie vaikų teisių gynimą būtų buvę labai sudėtinga kalbėti bent taip, kaip būdinga Maskvai ir sovietams. Bent jau kalbėti jie mokėjo savotiškai ir manipuliatyviai.
Taigi iki šių dienų Tarptautinė vaikų gynimo diena Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse (ir leiskite pavardinti jas): Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, bei komunistinėse valstybėse, tokiose kaip Kinija, Šiaurės Korėja, Vietnamas, kasmet minima birželio 1 dieną. Tuo tarpu Vakarų šalys: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Kipras, Nyderlandai, Prancūzija, ir Skandinavijos valstybės: Danija, Suomija, Švedija, Pasaulinę vaikų dieną mini lapkričio 20-ąją. Tą dieną, kurią 1959 metais buvo priimta minėta Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija bei kurią 1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, praplečianti ir konkretizuojanti Vaiko teisių deklaracijoje įtvirtintas vaiko teises ir jų apsaugos principus, nustatanti teisinius valstybių įsipareigojimus vaiko teisių apsaugos srityje.
Pabrėšiu, kad šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais, prisiimdama labai svarbius įsipareigojimus.
Reikia pasakyti, kad šios dienos idėja nėra tiktai keleto Seimo narių iniciatyva. Ji aptarta su Vaiko ir šeimos gerovės komisija, kurioje aktyviai dirba nevyriausybinių organizacijų vaikams koalicija, socialiniai partneriai. Kitaip tariant, toks siūlymas yra apgalvotas.
Aš kviečiu pritarti, kad mūsų kalendoriuje atsirastų atmintinos dienos, artimos mums, ir jos neštų su savimi tą tikrąją prasmę. Taigi Vaiko diena ir Vaikų gynimo diena, Vaiko teisių gynimo diena… Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Kodėl reikia panaikinti, išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo birželio 1 dieną kaip Tarptautinę vaikų gynimo dieną? Tai jau yra mūsų tradicija. Tai, kad švenčia tiktai Rytų Europos ir Centrinės Europos šalys, tarkim, tokios kaip Lenkija, Latvija, Estija ir kitos, tai irgi nėra argumentas, svarus argumentas.
O kalbant apie 1949 metais Maskvoje įvykusią Tarptautinę, pabrėžiu, moterų konferenciją, kai buvo priimta ta diena ir pradėta švęsti vėliau, reikia prisiminti, kad buvo, ir jūs rašote, kad 1925 metais, aš radau šaltiniuose, 1924 metais Tautų Lyga priėmusi Ženevos vaikų teisių deklaraciją, toliau, 1959 metais, – Vaiko teisių deklaraciją, patvirtintą Jungtinių Tautų Organizacijos. Čia istoriškai galima dėliotis. Kodėl mes turim naikinti tai, kas yra mūsų tradicija? Aš manau, kad reikia palikti birželio 1-ąją kaip Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir, aišku, tas dvi dienas taip pat galima kaip atmintinas dienas paminėti. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Stengiausi pristatydama akcentuoti, kodėl 1949 metai, tuomet, kai dar vyko tremtys ir vaikai buvo tremiami nepaisant to, kad tarptautinė bendruomenė buvo greičiausiai apgaulingu būdu pakviesta į Maskvos tarptautinius susibūrimus, kodėl svarbu netęsti tokios tradicijos ir ją pakeisti į tokią, kuri būtų artimesnė mums, beje, ir patogesnė, ir gražesnė, kuri nepaprastai gražiai įsilietų, man atrodo, kalendoriuje tarp dviejų prasmingų dienų – Motinos ir Tėvo dienų. Paraginčiau padiskutuoti.
Žinoma, tai yra mūsų siūlymas, bet, kaip jau minėjau, ir pačios organizacijos, kurios rūpinasi vaikų gerove, mato tokią keistą tradiciją, kuri galėtų tikrai būti kitokia. Man rodos, Maskvos sugalvotos tradicijos šiandien mums tikrai nebėra aktualios, juolab kad kalbėjau ir apie kitus dokumentus, kurie mums svarbūs. Na, o tam tikrą skirtį tarp Vakarų valstybių ir Rytų valstybių aš pabrėžiau. Vakarų valstybės vis dėlto kalba apie tikrąją Vaikų teisių gynimo dieną, kuri yra numatyta lapkričio 20 dieną. Tikrai verčiu pagalvoti apie tai, ką Maskva, inicijuodama Vaikų teisių gynimo dieną paskelbti birželio 1 dieną, tuo metu vykdė ir ką iki šiol, kokiais dalykais užsiima. Tai tikrai nėra artima ir priimtina mums data. Žinoma, kviečiu diskutuoti ir apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tiktai norėčiau šiek tiek pasitikslinti, o gal ir pagalvoti, gal reikėtų plačiau padiskutuoti. Kadangi vis tiek visi yra pripratę prie tradicinės šios dienos, šeimos švenčia Vaikų gynimo dieną, retai girdėti, kad minimas žodis „tarptautinis“ – daugiausia ten kalendoriuje būna parašyta. Ar negalvojote palikti tą birželio 1 dieną be žodžio „tarptautinėׅ“, kad liktų Vaikų gynimo diena tiesiog? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tada klausimas, kodėl mes negalime pasirinkti savo dienos? Man atrodytų, jūs labai taikliai paminėjote, kad tokia diena, be abejonės, yra svarbi ir vaikams, ir tėvams, ir visai mūsų bendruomenei, todėl siūloma diena – trečiasis gegužės penktadienis, man atrodo, išpildo ir vaiko, ir šeimos, ir mokyklos bendruomenės lūkestį dar būti ne vasaroje, nutolus kur nors, o galėti šventę švęsti tiek ikimokyklinėje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Kita vertus, galėti su tėvais vakare nuvykti, nežinau, ir kaip nors džiugiai praleisti laiką gražiose vietose. Man atrodo, visai svarstytina vis dėlto pakoreguoti tą datą. Nors jūsų siūlymas irgi, matyt, įdomus.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiama Paule. Na, iš tiesų man galbūt net niekada ir nekilo koks nors sutapatinimas Tarptautinės vaikų gynimo dienos su Maskva. Kažkaip gal kovo 8 diena labiau su tuo tapatinama, bet ir tai jau visuotinai einama link pripažinimo to, kad tai yra tarptautinė diena ir minima.
Norėjau paklausti, ar yra kaip nors derinta su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, su socialiniais partneriais būtent dėl šios dienos, ar yra pritarimas? Nes kažkaip… Kaip kyla? Ar tai yra tiesiog jūsų iniciatyva, ar tai jau yra platesniame rate aptartas klausimas? Kažkaip nesinorėtų labai sugadinti vaikams ir vasaros, nes lapkričio 20 dieną, matyt, nebus taip smagu švęsti, kaip yra birželio 1 dieną, kai yra vasara, kai yra išeinama atostogų. Matyt, vaikams ir mums, visai visuomenei, ši diena jau buvo gana nemažai įaugusi visiems į atmintį, į širdį. Ar tikrai tai yra suderinta su kitais partneriais ir ką jie galvoja?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Greičiausiai ne jūs viena to tapatumo net nematėte. Bet į tai mes ir žiūrime, apžiūrime tas dienas ir atrandame tokių štai sovietinių galbūt reliktų. Labai gera pastaba, kad vis dėlto buvo priprasta švęsti birželio mėnesį – yra šilta, graži diena. Taigi ir siūlymas yra Vaikų dieną švęsti gegužės trečiąjį penktadienį, man atrodo, tiek gražios ir šiltos dienos, tiek tokios, kurių dar ir nėra prasidėjus vasarai, kitaip tariant, nesame išsivažinėję po atostogų vietas.
Taigi Vaikų dieną siūlome minėti gegužės trečiąjį penktadienį. Na, o Tarptautinę, arba Pasaulinę, vaikų teisių apsaugos dieną siūloma minėti lapkričio 20 dieną, tai jau truputį kitokie dalykai.
Stengiausi pabrėžti, kad būtent tas siūlymas yra gerai ir nuosekliai išdiskutuotas su organizacijomis, kurios rūpinasi vaikų gerove, ir aš paminėjau tokią komisiją, kuri yra labai plati, – Vaiko ir šeimos gerovės komisiją. Turėjome labai gerą diskusiją ir didelį palaikymą, kad būtent šios dienos atsirastų ir birželio 1 diena būtų panaikinta. Tikrai sutarimas yra ir tai nėra tiktai Seimo narių pasvarstymas arba jų vienašališkas siūlymas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Pirmininke, kaip diena, taip naujiena. Aš suprantu valdančiąją daugumą, nėra kuo užpildyti darbotvarkės. Bet mano klausimas jums kaip pranešėjai. Kiek dar liko metuose laisvų dienų, neturinčių atmintinų dienų? Ką darysite, kai visos dienos jau bus užimtos? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Žinote, vis dėlto labai geras jūsų klausimas. Man atrodo, Atmintinų metų įstatymas yra labai svarbi mūsų istorijos politikos, pavadinkime, priemonė, ja reikia naudotis atsakingai ir taikliai. Kita vertus, nebijokime diskusijų, net jeigu yra pačių įvairiausių siūlymų, nebijokime kalbėtis. Bet taip, tos dienos užsipildo, man atrodo, mes po truputį pažįstame istoriją. Štai matome, kad ir sukilimo didesnę reikšmę matysime paskelbę, numatę tam tikrą atmintiną dieną. Mes matome, kad ir kitos dienos padeda labiau suprasti ir pažinti save, istoriją, žinoti, kodėl apie tai kalbame. Kita vertus, geras jūsų nuogąstavimas, kad nereikėtų piktnaudžiauti šiuo įstatymu. Vis dėlto apsisprendžiant reikia turėti tam tikrus vektorius. Tikrai taip, į Atmintinų dienų įstatymą reikia žiūrėti nepersistengiant.
PIRMININKAS. Gerbiamas Artūrai, kadangi tą pačią dieną galima minėti kelis dalykus, tai kalendoriaus dienų tikrai nepritrūks, nesijaudinkite. Seimo nariai galės teikti ir teikti tokius projektus.
Toliau klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama komisijos pirmininke, aš manau, čia yra vienas iš pačių sėkmingiausių pačios pasiūlymų. Be jokios abejonės, aš manau, Seimo dauguma balsuos. Truputėlį man pačiam gėda, kad per 30 metų valstybės signatarai ne pačioje pradžioje įkalė tokią kryptį vaikams, jaunimui. Suomijos parlamente, jūs pati esate jame buvusi, atsimenate skulptūrą, vaiko skulptūrą, į kurią nukreiptas kasdienis Suomijos parlamento balsavimas. Aš manau, kad šitas pasiūlymas yra į tašką.
Kiti pasiūlymai. Gegužės mėnuo. Mes čia galvojame svarstyti gegužės 1 dienos, gegužės 3 dienos galimą sukeitimą. Čia kitas klausimas. Spalio 20 diena – Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio įžado, kai per pusę buvo padalinta valstybė, Lietuvos ir Lenkijos komisariatų valdymas irgi svarstytinas. Artėja spalio 20 diena. Bet šitas pasiūlymas yra… Aš abejoju, norėčiau pažiūrėti į akis tiems, kurie balsuos prieš tokį visa apimantį, puikų, humanišką pasiūlymą. Labai ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kadangi esame pasiekę balsavimo intervalą, turbūt Seimo nariai mielai šiek tiek pakeis žanrą. Bet dabar išklausysime… Aš tai pranešiau, kad visi galėtų grįžti į savo vietas. Dabar motyvai. M. Navickienė – už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai ačiū P. Kuzmickienei už pristatymą ir už šią iniciatyvą. Gerbiami kolegos, aš tikrai labai noriu paprašyti jūsų pritarti šiam siūlymui dėl paprastos priežasties. Tai kilo iš pačių vaiko teisių gynėjų, nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių vaikams, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Taip pat diskutuota, tartasi su pačiais vaikais, kaip jie vertina, kad jų diena yra minima ir tapatinama vis dėlto su Sovietų Sąjungoje atsiradusia būtent datos tradicija. Ši data yra skirta kalbėti apie vaikus, apie vaikų apsaugą, apie vaiko teises. Kada šitą dieną minėti, galime tikrai apsispręsti mes patys. Todėl šitas siūlymas yra tikrai išdiskutuotas su visais vaiko teisių gynėjais. Vaiko gerovės taryboje buvo jungtinis posėdis drauge su Šeimos politikos komisija. Toks sprendimas kreiptis į parlamentą su tokiu siūlymu buvo priimtas bendru sutarimu. Ir organizacija „Gelbėkit vaikus“, ir kitos nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su vaikais, ne tik pritarė šiam pasiūlymui, bet ir labai jį palaikė. Realiai patys skatino ir inicijavo tą daryti, todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pasiūlė inicijuoti tokį pakeitimą.
Man atrodo, reikia įsiklausyti į socialinius partnerius, į patį jaunimą, į pačius vaikus ir švęsti tą dieną, kai nepriklausoma Lietuva apsisprendžia, kad būtent šitą dieną mes dedikuosime vaikų klausimams, ir centre bus vaikai, jų apsauga ir gerovė. Aš būčiau tikrai dėkinga, jeigu po pateikimo pritartume šiam sprendimui ir toliau diskutuotume apie tai komitetuose. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai dekonstravimas sovietinio palikimo yra labai svarbus, bet ar tikrai birželio 1-oji yra ta diena, kuri turi patekti į šitą fokusą? Jeigu per 30 metų dar daugiau sustiprėjo šita tradicija, tai, matyt, ji yra įaugusi ir tai yra labai svarbus momentas.
Dabar toliau. Aš tikrai nesu prieš Vaikų dieną, Pasaulinę vaikų teisių ir apsaugos dieną ir tikrai jos gali būti, bet mes nepamirškime, kad Tarptautinė moterų konferencija vyko Maskvoje, o ne Maskvos yra ta iniciatyva, tarptautinė konferencija įvyksta įvairiai, tarptautinės konferencijos įvairiose šalyse vyksta. Viską sumesti tiktai į tai, kad būtent tai yra sovietinis palikimas, žinant ištakas, 1924 ar 1925 metus, kaip yra parašyta, tai yra iš tiesų nekorektiška. Todėl labai siūlau pataisyti įstatymą taip, kad nebūtų išbraukta birželio 1-oji, bet būtų kitos dvi dienos paliktos balsavimui, kad nebūtų viskas sudėta į vieną vietą. Tai ačiū ir tikiuosi, kad bus įstatymas patobulintas. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Tai dabar, kaip ir minėjau, galėsime balsuoti dėl P. Kuzmickienės pateikto projekto. Tiesa, pasakau, kad pratęsiu balsavimo intervalą, kol apsvarstysime visus darbotvarkėje numatytus projektus. Balsuojame, ar pritariame projektui po pateikimo.
Balsavo 103: už – 83, prieš – 4, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Švietimo ir mokslo komitetas yra pagrindinis, svarstymas Seimo rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
Dabar apsispręsime dėl projektų pagal darbotvarkėje nustatytą jų eilę.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo“ projektas Nr. XIVP-2983 (pateikimo tęsinys)
Pirmasis projektas per mūsų šį balsavimo intervalą buvo Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl konvencijos galimo prieštaravimo Konstitucijai projektas Nr. XIVP-2983.
Tai balsuojame, ar pritariame po pateikimo tokiam Seimo nutarimo projektui.
Balsavo 61: už – 52, prieš – 8, susilaikė vienas. Po pateikimo pritarta.
Taip, matau, kad turbūt dėl balsavimo nori pasisakyti M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš prašyčiau mano balsą už įskaityti, ačiū.
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo – įskaitome už. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Taip pat dėl protokolo – mano balsą už prašau įskaityti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame protokole. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip pat.
PIRMININKAS. Taip pat už. Ir V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, valdantieji, džiugu, kad nesąmones darote savo balsais.
PIRMININKAS. Gerai, kad yra, kas teikia džiaugsmo. Tai apsisprendėme. Dabar dėl komitetų – pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos ir svarstymas rudens sesijoje. Dar O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Prašom mano balsą už įskaityti.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame dėl protokolo – už. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Toks pats prašymas.
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Tai kažkaip kaip niekada. (Balsai salėje) Na, jeigu tiek daug prašančių balsus įskaityti, gal iš tiesų reikia perbalsuoti, nes čia mes nebaigsime tų prisipažinimų. Tai gerbiama A. Kubilienė, jūs balsuoti galėsite.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, pirmininke, kad aš galėsiu balsuoti, bet nereikėtų įrašyti balsų tų, kurie nebalsavo. Kolegė O. Leiputė nebalsavo, bent jau rodo šis tablo, kad ji nebalsavo, ir dabar prašo įskaityti už.
PIRMININKAS. Na, mes nežinome priežasčių, gal technika neveikė ar kažkaip ten buvo. Vis tiek žmogaus žodžiu išsakyta valia yra svarbiausias dalykas. Svarbu, kad tuo metu buvo salėje. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, tikrai daugybė žmonių suklydo ar nespėjo. Greitai įvyko tas balsavimas. Prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar vis dėlto gal paleisime lėtą balsavimą, jeigu iškyla tokių problemų.
A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs stebinate šiandien. Jaučiasi, matosi turbūt jūsų nuovargis. Nėra jokių įrodymų, kad žmogus buvo salėje, ir jūs taip drąsiai teigiate, kad galima įskaityti.
PIRMININKAS. Jūs galėsite videomedžiagą patikrinti. Dabar, kaip sutarėme, balsuojame iš naujo, nes tikrai daug buvo tų, kurių balsas nebuvo įskaitytas.
Balsavo 61: už – 55, prieš – 2, susilaikė 4. Ne ypač čia pasikeitė tie skaičiai.
V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėjau repliką po balsavimo. Tikrai norėjau padėkoti tiek kreipimosi iniciatoriams, tiek A. Žukauskui, kuris dirbo labai daug prie vertimo, tikslesnio Stambulo konvencijos vertimo į lietuvių kalbą. Ir norėjau pasakyti, kad tikrai buvo labai smagu matyti, kaip konvencijos priešininkai rangėsi ieškodami įvairiausių argumentų prieš ir nieko įdomaus nepasakė. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto kolegos pabalsavo už visišką manipuliaciją. Iš tikrųjų surašytos sąvokos yra manipuliatyvios ir išrankiota iš konvencijos tai, ko realiai tikimasi, kokio tikimasi Konstitucinio Teismo nutarimo. Būkime biedni, bet teisingi. Nežinau, už ką jūs balsavote? Už tai, kad smurtas yra blogis? Jūs pabalsavote, kad ne. Mes duodame šitą sąvoką teismui? Galbūt jūs taip ir galvojate, tai su tuo jus ir sveikinu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar kartą kviečiu visus teikti pasiūlymus, tobulinti nutarimo projektą.
M. Puidokas – replika.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, visų pirma, kad Laisvės partijos atstovas pripažino, kad konvencijos vertimas yra subjektyvus, nes jį atliko Laisvės partijos atstovas A. Žukauskas šiame mūsų Seime. Akivaizdu, kad kai klausiate ne apie visą teisinį tarptautinį dokumentą kaip konvenciją, kuri galioja ne kaip atskiros dalys, o visa, in corpore, tai yra akivaizdi manipuliacija ir apgavystė. Tikrai elgiatės įžūliai ir neatsakingai.
PIRMININKAS. A. Skardžius – replika.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš nežinau, kodėl čia reikia džiūgauti. Šiaip pats balsavimas skystokai atrodo – tik 52 balsai už.
PIRMININKAS. Niekas čia per daug nedžiūgauja. Pabalsavome ir turime rezultatą, ir tiek.
Gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Palyginkime šį balsavimą taip pat su tuo balsavimu, kur siuntėme prašymą į Konstitucinį Teismą įvertinti vergo, atsiprašau, galimybių paso buvimą Lietuvoje. Tada nusiuntėme iš karto ir skubos tvarka. Dabar… Aš kabutėse sakau. Mes tada atmetėme ir negavo to mūsų klausimo, o dabar šiandien mes siunčiame skubos tvarka. Ačiū Dievui, ne skubos tvarka, vakar dar buvo skubos. Dvejopi standartai tęsiasi. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vieną sakinį tiktai turiu. Aš nesuprantu, kodėl nebalsavę žmonės taip bijo, kad Konstitucinis Teismas panagrinės šitą dokumentą, jis visados būna nagrinėjamas daug plačiau, negu kreipiamasi.
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš jums norėčiau priminti, mieli kolegos, kad lygiai po 10 mėnesių mes vadovausime 46 šalių Europos Tarybos blokui. Įstodami 1993 metais, aš buvau tuo metu salėje su profesoriumi V. Landsbergiu ir su kitais, mes įsipareigojimus pasirašėme Strasbūre. Kaip mes vadovausime Europos Tarybai, kurios vienas pagrindinių prašymų buvo tai padaryti? Tokiu būdu aš prieš būsimus balsavimus siūlyčiau pagalvoti apie mūsų tikrus pasirašytus įsipareigojimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Emanueli, ne konvenciją ratifikuojame šiandien – tik kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Ar A. Ažubalis taip pat nori?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, manau, kad šitas priimtas sprendimas iš tikrųjų yra niekinis, nes jį atliko ir pateikė ne autentifikuotas vertėjas. Paprastai visos konvencijos ir visi juridiniai tekstai yra pateikiami pagal tai, kaip jie yra išversti. Ir jeigu yra paimamas naujas, patikslintas vadinamasis tekstas, jis tada yra niekinis. Tai, kolegos, čia lygiai tokia pati apgavystė, kaip aš galiu išversti, dar ką nors parašyti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamas Audroniau, dar kartą akcentuoju, kad ne konvenciją mes čia ratifikuojame. O jau Konstitucinis Teismas, jeigu mes į jį kreipsimės, tikrai išsiaiškins, koks yra konvencijos tekstas, kurį jis turi nagrinėti.
Dabar ką aš dar padarau, tai pratęsiu posėdžio laiką, manau, kokiam pusvalandžiui. (Šurmulys salėje) V. Pranckietis – replika.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jūs turbūt jautėte, kad replika bus jums. Jūsų, kaip posėdžio pirmininko, pareiga vesti posėdį, nekomentuoti kitų pasakymų. Ačiū visiems protingiems komentavusiems.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Toliau apsispręsime dėl komiteto – Teisės ir teisėtvarkos. Nematau kitų pasiūlymų. Svarstymas Seimo rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
13.21 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2952, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2953(2) (pateikimo tęsinys)
Toliau. Balsuosime dėl Euro įvedimo įstatymo ir lydimojo Finansinės apskaitos įstatymo projektų pataisų. (Balsai salėje) Pateikė M. Lingė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 104: už – 65, prieš – 17, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas būtų skiriamas pagrindiniu komitetu. Pranešėjas prašė Vyriausybės išvados. Svarstymas būtų rudens sesijoje. Priimame visus tuos dalykų aspektus bendru sutarimu.
13.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2893 (pateikimo tęsinys)
Toliau Vietos savivaldos įstatymo pataisa, kurią pateikė A. Bagdonas. Įstatymo projektas Nr. XIVP-2893. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 104: už – 68, prieš – 4, susilaikė 32. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
13.24 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2979 (pateikimo tęsinys)
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2979. Jį pateikė Prezidento vyriausioji patarėja. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 105: už – 101, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
13.25 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2918 (pateikimo tęsinys)
Ir dar vienas Atmintinų dienų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2918, jį pateikė R. Lopata. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 101: už – 86, prieš nėra, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo.
Tai vėl pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
13.26 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2926 (pateikimo tęsinys)
Ir liko mums svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra pateikimo tęsinys, kadangi buvo pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiu pranešėją L. Savicką.
Ar autoriai sprendžia, kas bus pranešėjas? (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos“) Dėl vedimo tvarkos – A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi matau, kad visi šiek tiek pavargę, tai frakcijos vardu prašome šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, bendru sutarimu galime tą priimti. (Balsai salėje) Gerai, priimame bendru sutarimu. E. Pupinis ruošiasi su savo peticijomis. Aš per šoninį mikrofoną klausčiau, kad sąžiningai atsakytų, ar yra kokių formalių aktualumų, kad būtinai dabar turime pritarti tiems nutarimų projektams?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku, kad taip, terminai yra apriboję Peticijų komisijos veiklą. Taip.
PIRMININKAS. Ar yra kokių nors formalių Statuto reikalavimų ar panašiai, ar įstatymų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, yra. Žmonės laukia sprendimų.
PIRMININKAS. Kad žmonės laukia sprendimų, tai daug mes nespėjame, nes rezervinius klausimus mes nebūtinai turime svarstyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisijos veiklą reglamentuoja tam tikri reikalavimai. Ir iš tikrųjų yra reikalavimas priimti per tam tikrus terminus sprendimus ir juos pateikti Seimui, nutarimų projektus.
PIRMININKAS. Atsakymas miglotas. Ministrė Pirmininkė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis tiek trumpą repliką kolegoms iš opozicijos. Gerai, kad mokate gerai skaičiuoti. Gaila, kad mano visą pasiruošimą su krūva statistikos, taip sakant, kol kas nurašėte perniek. Bet, žinokite, rudenį ta statistika atrodys dar nepalankiau tų siūlymų, kuriuos jūs teikiate, atžvilgiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Tik labai trumpas palinkėjimas prieš vasaros pertrauką. Vis dėlto reikėtų būti sąžiningiems. Čia buvome mes apkaltinti kažkokiu nenuoseklumu, tai atsivertėme 2022 metų balandžio mėnesį teiktą įstatymo projektą. Jį, premjere, teikėte su jau buvusiu mūsų kolega ir argumentai yra daugiau negu įtikinantys. Taigi tikėsimės, kad po vasaros atostogų nuoseklumui bus vietos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kam mes darėme pertrauką, jeigu taip norime svarstyti? Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi aš galiu kalbėti be eilės, tai aš vis dėlto perskaitysiu, aš perskaitysiu tai, kokiu motyvu jūsų Vyriausybė atmetė siūlymą tuomet, kai buvo kovidas ir buvo sumažėjusi apyvarta šių veiklų keliasdešimčia procentų. Aš skaitau tiktai vieną sakinį: „Būtų nepagrįsta išskirti vieną iš jų ir jo teikiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms nustatyti PVM lengvatas.“ Tai sakyčiau, kad čia jūs labiau pakeitėte nuomonę negu aš. (Plojimai)
S. SKVERNELIS (DFVL). Tiesiog, matyt, niekaip negalime pabaigti, tai padiskutuokime be pateikimo. Išties tai nesulyginami dalykai. Vyriausybė tuo metu taikė kitas pagalbos priemones, labai veiksmingas ir taiklias. Dėl to buvo tokia pozicija. Bet rudenį mes pasvarstysime.
13.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2941 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerai, rudenį tikrai svarstysime. Gerai, bandome greitai apsispręsti dėl Peticijų komisijos. Pirmoji peticija – projektas Nr. XIVP-2941.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. G. Burokienė dėl vedimo tvarkos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad pastebėjote, kad pažiūrite ir į kitą pusę. Frakcijos vardu prašau pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jūs eisite į teismą, kai paduos pareiškėjas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, į teismą mes neisime ir į teismą galėjote paduoti dar anksčiau. Kadangi posėdžio laikas jau baigėsi, mes tikrai neturime, negalime svarstyti šitų jūsų rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Tai balsuojame dėl pertraukos. Kas už pertrauką? Už – 32, prieš – 58, susilaikė 5. Kadangi opozicijos frakcijos prašymas, tai užtenka balsų. Turbūt pranešėjo klausiu: gal nebandome kitų teikti, nes bus tas pats rezultatas? Gerai, projektų svarstymai baigti. Dabar pagal tradiciją sesiją užbaigs…
13.31 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar yra pareiškimų? Atsiprašau Seimo Pirmininkės, dar pareiškimai. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo klausimu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Tai, manau, čia bendru sutarimu spręsime. (Balsai salėje) Na, dėl visa ko balsuokime. Trumpas balsavimas, ar pertrauka…
Už – 63, prieš – 13, susilaikė 14. Labai aiškus balsavimas.
Aš pastebėsiu, kad buvo pertrauka Seimo narių pareiškimų klausimu, nes toks klausimas įrašytas, o ne dėl vieno konkretaus pareiškimo, kad taip nemanytų kiti pareiškėjai. Dabar replikos po balsavimo – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsiprašau už tokį nesusilaikymą. Bet, klausykite, pirmąkart, kiek metų esu parlamente, girdžiu tokį žanrą – pertraukos ėmimas dėl Seimo narių pareiškimų. Galite kokį nors Statuto straipsnį nurodyti, dar ką nors? Ir kaip čia tie pareiškimai – iki rudens persikels? Ir svarbiausias klausimas: ar tokią praktiką galėsime taikyti ir ateityje, jeigu jau dabar padarome taip? Dėl pareiškimų užsirašo ne tik tie Seimo nariai, dėl pareiškimų kartais užsirašo ir iš tos pusės Seimo narių, jų mes irgi ne visada norime klausyti. Ar čia dabar taip bus ateityje ir kuo remiantis čia tas dalykas vyksta? Fokusas kažkoks. Gal, gerbiamas pirmininke, Violetos paklauskite ar ko nors, stebuklai, nėra taip buvę – dėl Seimo narių pareiškimų pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aš tikrai neprisimenu, kad taip būtų buvę, bet kas nors visada būna pirmą kartą. (Juokas salėje) Jūs pats šitoje dalyje atidarėte šitą pertraukų žanrą.
A. MAZURONIS (DPF). Tai, kaip aš suprantu, ir ateityje dabar tai galios, visąlaik visiems Seimams į ateitį – dėl Seimo narių pareiškimų galėsime po dvi pertraukas imti, taip? Kaip Statute numatyta – dvi pertraukos.
PIRMININKAS. Taip bus, jeigu Etikos komisija neišaiškins kitaip.
A. MAZURONIS (DPF). Klausykite, gerbiamas Jurgi, aš suprantu, jeigu tai padarytų, nežinau… bet kai jūs tokią abrakadabrą darote, nepykite, matyt, atostogos jau prasidėjo anksčiau laiko.
PIRMININKAS. Man keblu neduoti balsuoti pertraukos prašantiems, tą visada darau. R. Šarknickas – replika.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, reikės Seimo statutą tvarkyti, ir tiek. Šiandien jūs parodėte, kas yra žodžio laisvė – atėmėte teisę Seimo nariams padaryti pareiškimus. Štai jūsų laisvė.
PIRMININKAS. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Na, mes dabar jau žinome, kad kitą kartą rinksimės tiktai rudenį ir jau mano pareiškimas bus ryškiai pavėluotas, nes šitame pareiškime buvo pasiūlymas, kaip su kolegomis sveikai praleisti dabar prasidedančią vasarą. (Juokas salėje) Visi mano kolegos iš kiekvienos frakcijos gavo šią knygą, kuri apie tai kalba, ir šią knygą žadu pristatyti, apie ką norėjau pasakyti, liepos 14 dieną 12 valandą čia, Seime, kad ją pradėtų ir skaitytų nuo pirmos klasės, – „Sveikata, jaunumas, grožė“ (Vydūnas). Jūs visi turite progą prisidėti. Pakvieskite mane į savo bibliotekas, aš ją atvešiu ir padovanosiu jūsų vietinėms bibliotekoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pareiškimą iš esmės ir paskelbėte.
K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, tikrai jūsų praktika čia labai keista. Turbūt, jeigu dabar kažkas iš valdančiųjų dar paprašytų pertraukos himno giedojimui, tai jūs irgi lygiai taip pat sakytumėte, kad giedosime rudenį. Tikrai nesinorėtų, kad ta praktika būtų. Galbūt dar tos demokratijos teisės… nes pats pasižiūrėkite, dėl pranešimų užsirašę vien tiktai iš opozicijos. Galbūt taip yra varžomos ir opozicijos teisės. Jūs, kaip pirmininkas, šiuo atveju, manau, tikrai padarėte klaidą.
PIRMININKAS. Galbūt. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija taip išaiškins, tai teks pripažinti klaidą.
Dabar D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, kad Etikos ir procedūrų komisijoje mes tikrai galėsime pasigilinti į šį klausimą, nors iš principo pagal Statutą yra numatyta, kad bet kuriam Seimo posėdyje dėl svarstomo klausimo galima imti pertrauką. Šiuo atveju preliminariai tai tikrai neatrodo, kad turėtų būti problema, bet aš matau kitą problemą: man atrodo, kad visi turbūt yra labai pervargę, nes, pavyzdžiui, visiškai be pagrindo buvo iš esmės pažemintas peticijos teikėjas ir buvo nesvarstyta peticija, nors šitas asmuo, konkretus Lietuvos Respublikos pilietis, niekaip nėra susijęs su mūsų politinėmis kovomis, kurios čia šiuo metu ir vyksta. (Plojimai)
Aš labai norėčiau, kad ką mes galėtume visi padaryti, tai, viena vertus, to nedaryti, kita vertus, na, ir nekerštauti, žinoma, kai viena ar kita salės pusė pasielgia vienaip ar kitaip. Gal sugiedokime himną ir gal rudenį visi grįšime truputį geriau psichologiškai nusiteikę.
PIRMININKAS. Himną tikrai giedosime, bet prieš tai žodis Seimo Pirmininkei.
13.37 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba VI (pavasario) sesijos pabaigos proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mieli kolegos, buvau pasiruošusi ilgą apibendrinančią kalbą, tačiau, žvelgdama į tas kelias paskutines minutes, tiesiog norėčiau nepaisydama visų iššūkių, nepaisydama visų dalykų, kurie vyko aplink Seimą, aplink mus, tiek tolėliau – ten, kur vyksta karas, tiek mūsų kaimynystėje, tiek ir šalies viduje…
Man rodos, kad Seimas pakankamai sėkmingai dirbo. Man rodos, kad įgyvendinome didžiąją dalį tų darbų, kuriuos buvome užsibrėžę, tvirtindami Seimo pavasario sesijos darbotvarkę, ir dėl to noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų. Mūsų neišmušė iš vėžių daugelis dalykų, kurie vyko: nelabai lengvų, galbūt nelabai malonių. Tikrai džiaugiuosi, kad įgyvendinome labai svarbią valstybės tarnybos reformą. Tai yra didelis šio Seimo būtent pavasario sesijos darbas. Džiaugiuosi, kad saugumo, gynybos srityse mes tęsiame savo darbus, kad tęsiame besąlygišką paramą Ukrainai savo rezoliucijomis, savo darbais, savo pareiškimais, savo diplomatinėmis pastangomis, ir, manau, dėl to tikrai turime progą pasidžiaugti. Noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų už tuos darbus, kurie buvo padaryti, ir palinkėti gero poilsio. Jei bus poreikis susirinkti vasarą, tuomet tikriausiai tuos visus pareiškimus kolegos ir galės sakyti. Ačiū visiems už darbą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui Seimo Pirmininkei.
Dabar himnas.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.