Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

posėdžio NR. 296

STENOGRAMA

 

2023 m. liepos 4 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, po­sė­džio sve­čiai. Pra­de­da­me lie­pos 4 die­nos, ant­ra­die­nio, Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruoja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 97 Sei­mo na­riai.

 

10.00 val.

Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro Gin­tau­to Jakš­to prie­sai­ka

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas va­kar sa­vo dek­re­tu pa­sky­rė G. Jakš­tą švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ru. (Plo­ji­mai) Sei­mo sta­tu­tas ir Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Vy­riau­sy­bės na­riai pri­sie­kia Sei­mo po­sė­dy­je. Prie­sai­ką pri­ima Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Mi­nist­ras pri­sie­kia sto­vė­da­mas prie­šais Sei­mo Pir­mi­nin­ką, skai­ty­da­mas prie­sai­kos teks­tą pa­dė­jęs ran­ką ant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos. Pri­sie­kęs mi­nist­ras pa­si­ra­šo var­di­nį prie­sai­kos la­pą. Nu­sta­ty­tas prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas. Tiek šios nuo­sta­tos ne­si­lai­ky­mas, tiek at­si­sa­ky­mas pri­siek­ti ar pa­si­ra­šy­ti var­di­nį prie­sai­kos la­pą ar­ba pa­si­ra­šy­mas su iš­ly­ga reiš­kia, kad mi­nist­ras ne­pri­sie­kė ir ne­ga­li ei­ti pa­rei­gų. Var­di­niai prie­sai­kos la­pai per­duo­da­mi Sei­mo Pir­mi­nin­kui ir sau­go­mi Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je.

Kvie­čiu G. Jakš­tą at­lik­ti pri­saik­di­ni­mo pro­ce­dū­rą.

G. JAKŠTAS. Aš, Gin­tau­tas Jakš­tas, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Svei­ki­na­me pri­sie­ku­sį mi­nist­rą ir lin­ki­me sėk­mės dar­buo­se.

 

10.04 val.

Pa­tiks­lin­tos 2023 m. lie­pos 4 d. (ant­ra­die­nio) Seimo po­sė­džio dar­bo­tvarkės tikslinimas ir tvir­ti­ni­mas

 

Per­ei­na­me prie dar­bi­nės da­lies. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar dėl dar­bo­tvarkės yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti? A. Vyš­niaus­kas. Pra­šom.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du siū­lo­me iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mų blo­ką – Švie­ti­mo įsta­ty­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pra­šom. V. Ka­no­pa.

V. KANOPA (LSDPF). Įsta­ty­mo dėl Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos veik­los ver­ti­ni­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2422(2). Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti, rem­da­ma­sis Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­žei­džia Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­to nuo­sta­tas, ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą, to­dėl siū­ly­tu­me ne­svars­ty­ti pas­ku­ti­nia­me se­si­jos po­sė­dy­je pro­jek­to, ke­lian­čio pa­grįs­tų abe­jo­nių. Tai pra­šy­tu­me iš­brauk­ti.

PIRMININKĖ. Frak­ci­jos var­du?

V. KANOPA (LSDPF). Taip, frak­ci­jos var­du.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dau­giau pa­siū­ly­mų? A. Ma­tu­las. Pra­šom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi yra daug Tei­sės de­par­ta­men­to ne tik tech­ni­nio po­bū­džio, bet ir rim­tų pa­sta­bų dėl Sveik­tos drau­di­mo įsta­ty­mo, dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mo, gal su­tiks ko­le­gos, ku­rie pa­si­ra­šė kar­tu šį pro­jek­tą, kad šian­dien pa­pra­šy­tu­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Pa­to­bu­lin­si­me ir re­gist­ruo­si­me ru­dens se­si­jo­je, jei­gu ne­pri­eš­ta­rau­ja­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du pra­šo­me iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-15 klau­si­mą – krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Nu­skam­bė­jo ke­tu­ri pa­siū­ly­mai. Pir­ma­sis pa­siū­ly­mas A. Vyš­niau­s­ko frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti Švie­ti­mo įsta­ty­mą, tai yra dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mą. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Ant­ra­sis pa­siū­ly­mas – So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti 1-16 klau­si­mą. Įsta­ty­mo dėl Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos veik­los ver­ti­ni­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mą iš­brauk­ti iš šios die­nos dar­bo­tvarkės. Yra iš­sky­ru­sios nuo­mo­nės. Tai­gi bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 92: už – 70, prieš – 11, su­si­lai­kė 11. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta. Klau­si­mas iš­brau­kia­mas iš šios die­nos dar­bo­tvarkės.

Tre­čia­sis pa­siū­ly­mas – iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mą. A. Ma­tu­las, pats tei­kė­jas, yra ini­cia­to­rius. Iš­brauk­ti dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mą ir ly­di­muo­sius. Gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me pri­tar­ti. Dė­ko­ju. Pri­tar­ta.

Ir ket­vir­ta­sis pa­siū­ly­mas frak­ci­jos var­du. L. Girs­kie­nė pa­siū­lė iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės nu­ta­ri­mą dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Mū­sų dar­bo­tvarkėje tai yra 1-15 klau­si­mas. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te šiam L. Girs­kie­nės pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 101: už – 43, prieš – 51, su­si­lai­kė 7. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta, klau­si­mas lie­ka dar­bo­tvarkėje.

Taip pat tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl ke­lių klau­si­mų, ku­rie ne­bu­vo įra­šy­ti į Sei­mo se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, svars­ty­mo. Pir­ma­sis yra 1-7 klau­si­mas – Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad šian­dien jį svars­ty­tu­me? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

Ant­ra­sis yra 1-17.1 klau­si­mas – Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, tai yra pa­tei­ki­mas. Taip pat nė­ra įra­šy­tas. Ar ga­li­me svars­ty­ti šian­dien? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

Ir dau­giau… Dar tu­ri­me. Taip pat 1-19 klau­si­mas pa­gal se­ną dar­bo­tvarkę – Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Ar ga­li­me svars­ty­ti? Dė­kui. Pri­tar­ta. Tai­gi dėl vis­ko ap­si­spren­dė­me.

Da­bar dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me po bal­sa­vi­mo, po bal­sa­vi­mo dėl dar­bo­tvarkės, pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 101: už – 61, prieš – 10, su­si­lai­kė 30. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

A. Ažu­ba­lis – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­gos, krei­piuo­si į tuos, ku­rie pa­si­sa­kė už tai, kad šian­dien bū­tų iš­im­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl LKP tei­si­nio įver­ti­ni­mo. Ko­le­gos, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad taip bal­suo­da­mi jūs pa­ro­dė­te vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką, kad is­to­ri­nė at­min­tis jums nė­ra svar­bi, kad ko­la­bo­ra­vi­mas, ku­ris tę­sė­si 50 me­tų, jums nė­ra svar­bus. To­kiu at­ve­ju ir Uk­rai­nos dar­bas, ir mū­sų aukš­čiau­sių vals­ty­bės va­do­vų ra­gi­ni­mas steig­ti tarp­tau­ti­nį tri­bu­no­lą dėl Ru­si­jos nu­si­kal­ti­mų Uk­rai­no­je jums taip pat ski­ria­si nuo so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos. Po­nai, jūs pa­si­el­gė­te la­bai gė­din­gai. Ši­tas bal­sa­vi­mas, aš ma­nau, jū­sų po­li­ti­nei kar­je­rai, ku­riai par­ti­jai jūs be­prik­lau­sy­tu­mė­te, vi­są lai­ką liks juo­da dė­me.

PIRMININKĖ. S. Tu­mė­nas taip pat no­rė­tų re­pli­kuo­ti. Pra­šau.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ru­de­nį nau­jos se­si­jos me­tu siū­ly­čiau, kvies­čiau ir pra­šy­čiau, kai svars­to­me dar­bo­tvarkę, ne iš­im­ti, o iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ge­ra pa­sta­ba, at­si­pra­šau, pa­si­tai­sy­siu, iš­brauk­si­me.

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mo in­ter­va­las pra­si­dės 11 va­lan­dą, nuo 11 valandos iki 11 val. 20 min. bal­suo­si­me pir­mą kar­tą.

 

10.11 val.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-1539 42 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Nekilno­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-1539 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1770 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2922(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2922(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Vie­nas straips­nis, pa­siū­ly­mų dėl jo nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me jam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Tai­gi ap­si­sprę­si­me per bal­suo­ti nu­ma­ty­tą lai­ką.

 

10.12 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildymo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Su­da­ro du straips­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų už kal­bė­ti už­si­ra­šė A. Na­vic­kas. Pra­šau.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, bet, aiš­ku, jei­gu nie­kas ne­kal­ba prieš, tai la­bai džiau­giuo­si. Ti­kiuo­si, pri­im­si­me ši­tą Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mą ir ta­da, ti­kiuo­si, šia­me kon­teks­te žy­miai ge­riau bus svars­ty­ti ap­skri­tai ir ki­tus tei­sės ak­tus, ku­rie da­bar yra per­ėję tik pa­tei­ki­mo sta­di­ją. Man at­ro­do, ta­da čia yra ge­ras žings­nis di­des­nio žmo­gaus oru­mo gy­ni­mo link, ir siū­lau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė.

 

10.13 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2704 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so tri­jų straips­nių pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je ga­li­me ap­svars­ty­ti ke­lis straips­nius, dėl jų pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Dėl pir­mų­jų tri­jų strai­ps­nių nė­ra nie­kas pa­siū­lęs pa­tai­sų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl 5 straips­nio pa­siū­ly­mų taip pat nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta. O dėl 4 straips­nio yra Sei­mo na­rės pa­siū­ly­mas, jį ap­svars­ty­si­me vė­liau, bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.14 val.

Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2919 (pa­tei­ki­mas)

 

Pa­gal nau­ją dar­bo­tvarkę 1-6 klau­si­mas – Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2919. Pra­ne­šė­ja – D. Asa­na­vi­čiū­tė. Pra­šau. Tai yra pa­tei­ki­mas.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mos ko­le­gės ir ger­bia­mi ko­le­gos, yra siū­lo­mas pa­kei­ti­mas – Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­me var­to­ja­mas są­vo­kas „už­sie­nio lie­tu­viai“ ir „už­sie­nio lie­tu­vių ben­druo­me­nės“ keis­ti į „Lie­tu­vos dias­po­ra“.

Ko­dėl ši­tas pa­siū­ly­mas yra pa­teik­tas? Nes 2021 m. gruo­džio 27 d. bu­vo pa­tvir­tin­tas Lie­tu­vos dias­po­ros po­li­ti­kos stra­te­gi­nės gai­rės „Glo­ba­li Lie­tu­va 2020, 2022, 2030“ ir šio­se gai­rė­se var­to­ja­ma są­vo­ka „Lie­tu­vos dias­po­ra“ ir api­brė­ži­mas „Lie­tu­vos dias­po­ra už­sie­ny­je“. Tai yra už­sie­ny­je gy­ve­nan­ti Lie­tu­vos tau­tos da­lis, ku­rią su­da­ro Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai ir lie­tu­vių kil­mės as­me­nys, taip pat ne­lie­tu­vių kil­mės as­me­nys, kil­di­nan­tys sa­ve iš Lie­tu­vos, sie­jan­tys sa­ve su Lie­tu­va is­to­ri­niu, kul­tū­ri­niu, so­cia­li­niu, eko­no­mi­niu ir po­li­ti­niu ry­šiais. Sie­kia­me pla­tes­nio iš Lie­tu­vos ki­lu­sių as­me­nų įtrau­ki­mo įgy­ven­di­ni­mo, dėl to ir siū­lo­ma ši­ta­me įsta­ty­me nu­sta­ty­ti nau­ją, šiek tiek pa­keis­tą są­vo­ką.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už to­kį la­ko­niš­ką pri­sta­ty­mą. Nie­kas ne­už­si­ra­šė jū­sų klaus­ti.

Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių po pa­tei­ki­mo yra vie­nas. A. Bag­do­nas kal­bės už. Pra­šau.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­pai­sydamas to, kad Lie­tu­vo­je iš­ties yra daug įvai­riau­sių iš­šū­kių, džiau­giuo­si, kad jau ne kar­tą grįž­ta­me prie Lie­tu­vos dias­po­rai svar­bių klau­si­mų. Dė­ko­ju Da­liai, ku­ri ne kar­tą jau ini­ci­ja­vo įvai­riau­sius įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie yra svar­būs mū­sų ben­dra­pi­lie­čiams, ku­rie yra iš­si­bars­tę po vi­są pa­sau­lį. Ne­pai­sant to, kad šis įsta­ty­mas ga­li at­ro­dy­ti dau­giau tech­ni­nis, jis yra la­bai svar­bus lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­joms, vei­kian­čioms už­sie­ny­je, tad aš kvie­čiu dar kar­te­lį šį par­la­men­tą vie­nin­gai pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą jam pri­ta­riant ir pa­ro­dy­ti Lie­tu­vos dias­po­rai, ko­kia svar­bi ji yra Lie­tu­vai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.17 val.

As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo Nr. XIV-903 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2700 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2700. T. V. Ras­ke­vi­čius. Pra­šau.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dė­ko­ju. Frak­ci­jos var­du no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pus­va­lan­džio per­trau­kos.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti pus­va­lan­džio per­trau­kai? (Bal­sai sa­lėje: „Ga­lim!“) Dė­kui, pri­tar­ta.

 

10.17 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so Nr. VIII-1864 2.8 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2906 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas. At­si­pra­šau, 1-8 klau­si­mas pa­gal nau­ją dar­bo­tvarkę – Ci­vi­li­nio ko­dek­so Nr. VIII-1864 pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2906. Pra­ne­šė­jas – M. Ma­ti­jo­šai­tis. Tai taip pat yra pa­tei­ki­mas.

M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mos Sei­mo na­rės, no­riu pra­dė­ti nuo to, kad ak­ty­vi ir gir­di­ma ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­la vals­ty­bė­je yra vie­nas iš ker­ti­nių bran­džios de­mo­kra­tijos bruo­žų, veik­la, ku­ri ska­ti­na pi­lie­čius įsi­trauk­ti į spren­di­mų pri­ėmi­mą, ug­do pi­lie­tiš­ką ir są­mo­nin­gą vi­suo­me­nę, ku­ria ben­drą gė­rį. Dėl to la­bai svar­bu, kad mū­sų tei­si­nė ba­zė at­spin­dė­tų re­a­lią že­miš­ką si­tu­a­ci­ją ir iš­si­tai­sy­tu­me eg­zis­tuo­jan­čias reg­la­men­ta­vi­mo spra­gas, kad NVO sek­to­rius ga­lė­tų veik­ti dar sklan­džiau. Tai­gi ma­no pro­jek­tas siū­lo vie­ną iš eg­zis­tuo­jan­čių pro­ble­mų spren­di­nių.

Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – su­kur­ti ga­li­my­bę jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vais tap­ti as­me­nims nuo 16 me­tų. Pro­ble­ma yra ga­ji jau dau­ge­lį me­tų ir tam­pa ydin­ga prak­ti­ka bei ko­ne tai­syk­le, ste­bint jau­ni­mo po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mą re­gio­nuo­se, ypač JNVO, ku­rios yra įsteig­tos kaip ju­ri­di­niai as­me­nys. Joms daž­nai fak­tiš­kai va­do­vau­ja ne­pil­na­me­tis as­muo, o ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re iš­vie­šin­tas ki­tas as­muo, su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės. Tai ga­lio­ja net 95 % jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų. To­kia si­tu­a­ci­ja su­si­da­ro ta­da, kai JNVO pa­kei­tus va­do­vą nau­juo­ju or­ga­ni­za­ci­jos ly­de­riu tam­pa žmo­gus, ku­ris dar nė­ra su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės. Ste­bint ten­den­ci­jas di­džiau­sio­se JNVO Lie­tu­vo­je, ab­so­liu­ti dau­gu­ma or­ga­ni­za­ci­jų struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių nė­ra įsteig­ti kaip ju­ri­di­niai as­me­nys, o jei­gu įsteig­ti ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­rai, iš­vie­šin­tas as­muo ir fak­ti­nis or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vas ski­ria­si. Tai su­ku­ria pa­pil­do­mų pro­ble­mų pa­rei­gas ei­nan­čiam va­do­vui, ka­dan­gi daž­nai fak­ti­nis va­do­vas tu­ri ieš­ko­ti ju­ri­di­niam as­me­niui ofi­cia­liai va­do­vau­jan­čio as­mens ir gau­ti rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją ar pa­ra­šus.

Pro­ble­mų ky­la ir ki­to­kių, kai ju­ri­di­nio as­mens va­do­vas vi­siškai at­sa­ko už or­ga­ni­za­ci­ją, nors pats jo­je fak­tiš­kai ne­be­vei­kia ir ne­ga­li tu­rė­ti įta­kos ki­to ju­ri­di­nio as­mens – va­do­vo – pa­skyri­mui.

Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­bos at­lik­ta vi­di­nė ap­klau­sa pa­ro­dė, kad tik maž­daug 5 % jau­ni­mo NVO yra už­re­gist­ruo­tas Ju­ri­di­nių as­me­nų re­gist­re ir jų fak­ti­nis bei iš­vie­šin­tas va­do­vas su­tam­pa. JNVO, ku­rios nė­ra įsteig­tos kaip ju­ridi­nis as­muo, ky­la pro­ble­mų dėl ga­li­my­bės gau­ti pro­jek­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bė­je ar na­cio­na­li­niu ly­giu, jos pri­vers­tos kreip­tis į ki­tas jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios su­tik­tų sa­vo var­du teik­ti pro­jek­ti­nę pa­raiš­ką ir pri­si­im­ti vi­są at­sa­ko­my­bę už pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mą, ta­čiau fak­tiš­kai pro­jek­te nu­ma­ty­tas veik­las įgy­ven­din­tų ki­ti as­me­nys.

Įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma leis­ti JNVO va­do­vau­ti as­me­nims nuo 16 me­tų, tu­rint ati­tin­ka­mą tė­vų su­ti­ki­mą. Toks spren­di­mas leis­tų už­baig­ti ydin­gą prak­ti­ką, ta­pu­sią ten­den­ci­ja, kai JNVO fak­tiš­kai ir ju­ri­diš­kai va­do­vau­ja skir­tin­gi žmo­nės, at­ver­tų dau­giau ga­li­my­bių jau­niems žmo­nėms. Ma­žes­nės am­žiaus ri­bos nu­sta­ty­mas pa­ska­tin­tų jau­ni­mą ak­ty­viau veik­ti sa­vo re­gio­no ben­druo­me­nė­je ir pri­si­dė­tų prie ra­jo­nų jau­ni­mo po­li­ti­kos si­tu­a­ci­jos ge­ri­ni­mo.

Prak­ti­ko­je pa­si­tai­ko ne vie­nas at­ve­jis, kai JNVO va­do­vai sa­vuo­se mies­tuo­se pa­bai­gia vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir nu­spren­džia iš­vyk­ti stu­di­juo­ti į di­džiuo­sius mies­tus. Tai le­mia daž­ną šių aso­cia­ci­jų va­do­vų kai­tą, o re­gio­nuo­se kiek­vie­nais me­tais ras­ti žmo­gų, ku­ris no­rė­tų per­im­ti va­do­vo po­zi­ci­ją ir iš jos ky­lan­čias pa­rei­gas, ne vi­sa­da pa­vyks­ta. Gim­na­zi­jos am­žiaus jau­nuo­liai ma­žes­niuo­se ra­jo­nuo­se tu­ri pui­kias ga­li­my­bes aug­ti, ro­dy­ti ini­cia­ty­vu­mą, ieš­ko­ti pro­jek­ti­nio ar ki­to­kio fi­nan­sa­vi­mo, ta­čiau yra ri­bo­ja­mi bū­tent dėl to, kad ne­tu­ri aiš­kios ga­li­my­bės va­do­vau­ti jau­ni­mo ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms ir taip pri­si­dė­ti prie sa­va­ran­kiš­kos, pi­lie­tiš­kos veik­los sa­vo ben­druo­me­nė­je.

Šis klau­si­mas itin ak­tu­a­lus sa­vi­val­dy­bių jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­boms – ten si­tu­a­ci­ja kri­tiš­ka. Jau­ni­mas iš­va­žiuo­ja į did­mies­čius, tad si­tu­a­ci­ja stag­nuo­ja, o kar­tais net ir mirš­ta pa­ti or­ga­ni­za­ci­ja, nes tie­siog ne­su­ran­da pil­na­me­čio va­do­vo. Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­ga, pa­vyz­džiui, tu­ri 38 pa­da­li­nius ir vos tik vie­nas yra įre­gist­ruo­tas Re­gist­rų cen­tre, nes vi­si va­do­vai ne­pil­na­me­čiai. Net ir tam, ku­ris tu­ri ju­ri­di­nį vie­ne­tą, va­do­vau­ja ne­pil­na­me­tis. Yra JNVO fi­lia­lų, ku­riems ofi­cia­liai vis dar Re­gist­rų cen­tre va­do­vau­ja prieš de­šimt­me­tį or­ga­ni­za­ci­jo­je vei­kę žmo­nės.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad vie­nin­te­lis iki šiol vei­kęs ke­lias, tai yra eman­ci­pa­ci­ja, nė­ra tin­ka­mas spren­di­mo ke­lias. Tei­sė­je eman­ci­pa­ci­ja su­pran­ta­ma kaip ne­pil­na­me­čio vai­ko pri­pa­ži­ni­mas vi­siš­kai veiks­niu, sa­vo­tiš­kas tei­si­nis iš­si­lais­vi­ni­mas nuo įsta­ty­mo glo­bė­jų, rū­pin­to­jų val­džios, vi­siš­ko tei­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo, kai ga­li sa­vo veiks­mais sau įgy­ti sub­jek­ty­vias tei­ses ir pri­si­im­ti tei­si­nes pa­rei­gas, įgi­ji­mas. Ne­pil­na­me­tis įgau­na vi­sas tei­ses veik­ti neat­si­žvel­gdamas į tė­vų nuo­mo­nę, tai yra mo­kyk­los lan­ky­mas ar ne­lan­ky­mas, san­tuo­ka, nėš­tu­mas ir ki­ta. Ne­dau­ge­lis tė­vų ryž­ta­si at­si­sa­ky­ti ab­so­liu­čiai vi­sų tei­sių į vai­ką ir ne­dau­ge­lis vai­kų ryž­ta­si pa­duo­ti tė­vus į teis­mą, jog bū­tų pra­dė­tas teis­mi­nis pro­ce­sas. Il­gas tei­si­nis pro­ce­sas ir, ži­no­ma, iš­lai­dos. Eman­ci­pa­ci­jos at­ve­ju ne­ga­li bū­ti iš­ski­ria­mos ir nu­sta­to­mos tik tam tik­ros tei­sės – to­kiu at­ve­ju pri­pa­žįs­ta­mas vi­siš­kas jau­nuo­lio ne­pri­klau­so­mumas nuo tė­vų ar glo­bė­jų. Bū­tent dėl to ši­ta prak­ti­ka yra keis­ti­na.

Įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gi­mo me­tu bu­vo kon­sul­tuo­ta­si su dau­gy­be in­te­re­sų gru­pių, gau­ti spe­cia­lis­tų ver­ti­ni­mai: ir STT, ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, NVO vai­kams kon­fe­de­ra­ci­jos po­zi­ci­ja ir ki­tos, jos yra įvar­din­tos, pri­seg­ta prie pro­jek­to. Iš es­mės iš­va­dos dėl pro­jek­to bu­vo pa­lan­kios, o dėl iš­kel­tų nuo­gąs­ta­vi­mų, la­biau­siai dėl at­sa­ko­my­bės, bu­vo pa­siū­ly­tas spren­di­mo bū­das.

Tai­gi vi­liuo­si, kad Sei­mas įsi­klau­sys į ar­gu­men­tus. Aš pats pa­pra­šy­čiau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, šian­dien ap­ta­ri­nė­jo­me frak­ci­jo­je jū­sų tei­kia­mą pro­jek­tą, aš pre­li­mi­na­riai esu kaip ir ša­li­nin­kas to pa­siū­ly­mo, bet iš­ky­la tik­rai ne­ma­žai klau­si­mų ir to­kių nuo­gąs­ta­vi­mų, ir kri­ti­kos. Man tik­rai no­rė­tų­si iš­girs­ti iš jū­sų at­sa­ky­mą, kaip bū­tent tas at­sa­ko­my­bės klau­si­mas bū­tų spren­džia­mas? Nes vis tiek ga­liau­siai mes tu­ri­me pro­ble­mi­nių si­tu­a­ci­jų, pa­vyz­džiui, ko­kią nors ap­gau­lin­gą bu­hal­te­ri­ją ar­ba dar ki­to­kių įsta­ty­mo pa­žei­di­mų, ar­ba ko­kį nors net ne­tei­sė­tą įdar­bi­ni­mą, ko­kį nors ne­le­ga­lų ir pa­na­šiai, kaip ši­to­se si­tu­a­ci­jo­se? Ar tai ne­ap­sun­kins bū­tent tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų veik­los, nes, kaip ži­no­me, ne­pil­na­me­čiai tu­ri ki­to­kią at­sa­ko­my­bę?

Šiaip tai mū­sų Jau­nų­jų de­mok­ra­tų są­jun­ga tik­rai pa­si­sa­ko net­gi už bal­sa­vi­mo tei­sės pa­anks­ti­ni­mą sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se, tad kaip ir tu­rė­tu­me rim­tai svars­ty­ti jū­sų pa­siū­ly­mą, bet man įdo­mu tą at­sa­ko­my­bės klau­si­mą ir jo spren­di­mą iš­girs­ti.

M. MATIJOŠAITIS (LF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Sei­mo na­ry. Ir ačiū, kad ir­gi su­vo­kia­te ly­giai taip pat bal­sa­vi­mo tei­sės pa­an­k­s­ti­ni­mo svar­bą. Am­žiaus kar­te­lė va­do­vų po­zi­ci­joms, pa­si­ti­kė­ji­mo ir at­sa­ko­my­bės su­tei­ki­mas jau­niems žmo­nėms, kaip jau mi­nė­jau pra­džio­je, tur­būt ga­lio­ja vi­soms NVO, įtrau­ka yra svar­bi, bet jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų veik­la ypač svar­bi tuo, kad iš­ug­dy­tų įpro­tį bū­ti pi­lie­tiš­kiems, įsi­trauk­ti į spren­di­mų pri­ėmi­mą. La­bai tiks­liai pa­mi­nė­ta, kad iš tik­rų­jų ker­ti­nė prie­žas­tis, ko­dėl ši­tas pro­jek­tas ne­at­ėjo taip anks­ti, sa­ky­ki­me, prieš dve­jus me­tus, bū­tent ta, kad no­rė­jo­si nuo­dug­niai iš­tir­ti, ko­kia yra są­vei­ka bū­tent su tų JNVO va­do­vų at­sa­ko­my­be. Bet bu­vo pri­ei­ta prie to ke­lio, kad už­tek­tų ati­tin­ka­mo tė­vų su­ti­ki­mo, eman­ci­pa­ci­jos ke­liu, kaip jau mi­nė­jau pri­sta­ty­mo me­tu, ei­ti tik­rai ne­pri­klau­so, tė­vai bū­tų, trum­pai ta­riant, la­bai ūkiš­kai ta­riant, at­sa­kin­gi ir tu­rė­tų įsi­trauk­ti į pro­ble­mų spren­di­mą, jei­gu to­kių, ne­duok­die, iš­kil­tų. Trum­pai tiek.

Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas tik­rai at­sa­kin­gai pa­žiū­rės bū­tent į šį klau­si­mą ir ras spren­di­nius.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, dau­giau nie­kas ne­už­si­ra­šė jū­sų klaus­ti. Dėl mo­ty­vų po pa­tei­ki­mo už­si­ra­šė kal­bė­ti ke­li Sei­mo na­riai. Mo­ty­vai už – A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­sie­kė par­la­men­tą. Jis yra jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms la­bai la­bai svar­bus. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra pui­ki ga­li­my­bė ska­tin­ti jau­nus, mo­ty­vuo­tus ir at­sa­kin­gus žmo­nes įsi­trauk­ti į vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, at­ras­ti ir ug­dy­ti sa­vo ta­len­tus bei įgū­džius. La­bai svar­bu, kad jau­ni žmo­nės, tie, ku­rie mo­ko­si gim­na­zi­jo­se, jiems yra iki 18 me­tų, tu­rė­tų ga­li­my­bę nuo 16 me­tų va­do­vau­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms. Tik­rai yra ne­ma­žai pa­vyz­džių, kuo­met yra tei­siš­kai įfor­mi­na­ma, kad vie­nas as­muo va­do­vau­ja or­ga­ni­za­ci­jai, o iš tik­rų­jų daž­nai nu­tin­ka taip, kad vi­sai ki­ti as­me­nys, ne­tu­rin­tys tei­si­nio pa­grin­do, va­do­vau­ja toms jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms. Aš, ne­pai­sy­da­mas tų vi­sų tei­si­nių as­pek­tų, net ne­abe­jo­ju, svars­ty­mo sta­di­jo­je jie bus iš­spręs­ti, kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir su­teik­ti jau­niems žmo­nėms nuo 16 me­tų va­do­vau­ti jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­joms. Taip ne ka­da nors at­ei­ty­je kur­ti, o jau da­bar kur­ti Lie­tu­vos at­ei­tį kar­tu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.27 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2907 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2907. Pra­ne­šė­jas – A. Žu­kaus­kas. O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ti kvie­čiu pir­mą­jį pa­va­duo­to­ją J. Raz­mą.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mos Sei­mo na­rės ir na­riai, jū­sų dė­me­siui yra tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mo 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­pil­do­ma 62 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­ta, kad Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kui at­ly­gi­na­ma už dar­bą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Iš­mo­kų mo­kė­ji­mo tvar­ka nu­sta­to­ma Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tuo­se, ku­riuos tvir­ti­na Sei­mas.

Šiuo pa­kei­ti­mu tie­siog no­ri­ma įver­tin­ti Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ko dar­bą. Jis yra ga­na ne­ma­žas – or­ga­ni­zuo­ja­mi po­sė­džiai ir jiems pir­mi­nin­kau­ja­ma. Taip at­si­ras­tų tei­si­nė ga­li­my­bė už tą dar­bą ap­mo­kė­ti. Šiaip Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tuo­se yra įra­šy­ta, kad ga­li bū­ti ap­mo­ka­ma, bet nė­ra tam pa­grin­do, to­dėl rei­kia pa­keis­ti Švie­ti­mo įsta­ty­mą.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Taip, pa­tei­ki­mą bai­gė pra­ne­šė­jas, kaip su­pran­tu. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri vie­nin­te­lė Sei­mo na­rė V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš no­riu pa­klaus­ti, kiek yra dar ta­ry­bų ar ko­kių nors ki­tų vei­kian­čių prie Sei­mo struk­tū­rų, kur yra ne­ap­mo­ka­mas dar­bas? Tai vie­nas klau­si­mas. Čia jau yra su­ku­ria­mas pre­ce­den­tas. Iš tik­rų­jų Švie­ti­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­ko dar­bas yra su­dė­tin­gas, daug rei­ka­lau­jan­tis. Aš nie­ko prieš dėl ap­mo­kė­ji­mo, nes ir pa­ti dir­bau tą dar­bą, tik bu­vau at­ly­gi­ni­mo at­si­sa­kius, bet rei­kia vis dėl­to, kad bū­tų pro­tin­gas at­ly­gis.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Iš tik­ro ne­la­bai ži­nau ki­tų to­kių vi­suo­me­ni­nių ta­ry­bų. Yra ta­ry­bų, ku­rios yra ju­ri­di­niai as­me­nys, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos svei­ka­tos ta­ry­ba yra ju­ri­di­nis as­muo, ir ten at­ly­gi­ni­mas mo­ka­mas. Tuo tar­pu Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­ba nė­ra ju­ri­di­nis as­muo ir iki šiol ten nie­kam jo­kių iš­mo­kų ne­bu­vo mo­ka­ma. Tos iš­lai­dos nė­ra di­de­lės, jos bū­tų mo­ka­mos iš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai skir­tų vals­ty­bės asig­na­vi­mų, vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų, na, ten ke­lias­de­šimt eu­rų ga­li bū­ti už vie­ną po­sė­dį. Tai ne­di­de­li pi­ni­gai, bet pats prin­ci­pas yra toks, na, aš ne­ži­nau ki­tų to­kių ki­tu ta­ri­fu.

PIRMININKAS. Tai dė­kui, klau­si­mai baig­ti. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­pa­gei­dau­ja kal­bė­ti. Tai ačiū pra­ne­šė­jui.

 

10.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas taip pat jū­sų pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888. Pra­šau.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, na­rės, jū­sų dė­me­siui yra siū­lo­mas nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Iš tik­rų­jų, vei­kiant Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bai, iš­aiš­kė­jo, kad kai ku­rios nuo­sta­tos pa­se­no, kai ku­rias sklan­des­niam dar­bui rei­kė­tų pa­pil­dy­ti, ir bu­vo su­da­ry­ta ben­dra Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ir Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos at­sto­vų gru­pė, ku­ri pa­tei­kė siū­ly­mus. Ko­mi­te­tas jiems pri­ta­ria.

Čia yra daug to­kių re­dak­ci­nio po­bū­džio siū­ly­mų, bet svar­biau­si, es­mi­niai pa­kei­ti­mai yra tai, kad pa­di­di­na­mas uni­ver­si­te­tų svo­ris ta­ry­bo­je. Uni­ver­si­te­tų rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja tei­kia du as­me­nis, iš jų vie­nas yra uni­ver­si­te­tų, vyk­dan­čių pe­da­go­gų ren­gi­mo stu­di­jų pro­gra­mas, at­sto­vas. Taip pat Ko­le­gi­jų di­rek­to­rių kon­fe­ren­ci­ja tei­kia da­bar du vie­toj vie­no, iš jų vie­nas yra ko­le­gi­jų, vyk­dan­čių pe­da­go­gų ren­gi­mo stu­di­jų pro­gra­mas, at­sto­vas. Ki­tas da­ly­kas yra dėl bal­sa­vi­mo, kai, na­rius ski­rian­čioms ins­ti­tu­ci­joms ne­su­si­ta­rus ar ne­pa­sky­rus at­sto­vo, yra pa­tiks­li­na­ma bal­sa­vi­mo tvar­ka, nes bu­vo­me su­si­dū­rę su pre­ce­den­tu, kai slap­to bal­sa­vi­mo me­tu bal­sai pa­si­skirs­tė po ly­giai ir ne­ži­no­jo­me, ką to­liau da­ry­ti, te­ko kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją. Tai čia yra da­bar ta tvar­ka ir su­re­gu­liuo­ja­ma, kad, jei­gu slap­tu bal­sa­vi­mu ne­iš­ren­ka­ma, tai ga­li­ma at­vi­ru bal­sa­vi­mu bal­suo­ti. Taip pat yra ki­tų ne­di­de­lių pa­tai­sų, ku­rios pa­da­ry­tų dar­bą sklan­des­nį, kad neper­si­klo­tų ren­ka­mo na­rio iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos lai­kas ir pa­na­šūs re­dak­ci­niai pa­tai­sy­mai.

 PIRMININKAS. At­ro­do, pa­klaus­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė, dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­pa­gei­dau­ja kal­bė­ti. Tai bai­gė­me šio klau­si­mo ap­ta­ri­mą ir lauk­si­me bal­sa­vi­mo per­trau­kos.

 

10.34 val.

Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 61, 62, 63 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2990 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-12 klau­si­mas – Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo nau­jais straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­kė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos. Dar kar­tą dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Tei­kiu Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Įvai­rių ty­ri­mų (vi­si jie nu­ro­dy­ti yra šio įsta­ty­mo pro­jek­to aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te) re­zul­ta­tų ana­li­zė lei­džia teig­ti, kad Lie­tu­va šiuo me­tu iš­gy­ve­na jau­ni­mo emo­ci­nės svei­ka­tos kri­zę. Re­zul­ta­tai aki­vaiz­džiai ro­do, kad ro­dik­liai įvai­rio­se jau­ni­mo po­li­ti­kos sri­ty­se iš­lie­ka ga­na su­dė­tin­gi ir tu­ri di­de­lę są­sa­ją su sun­kiau­siu iš es­mės pa­aug­lys­tės lai­ko­tar­piu. Ty­ri­mai taip pat ro­do, kad Lie­tu­vo­je trūks­ta in­fra­struk­tū­ros ir kryp­tin­gai iš­mo­ky­tų dar­buo­to­jų, ku­rie su­ge­bė­tų dirb­ti su jau­ni­mu pa­aug­lys­tės pe­ri­odu. Jau­niems žmo­nėms ypač svar­bus pa­lai­ky­mas, iš­klau­sy­mas, pa­ly­dė­ji­mas, in­di­vi­du­a­lus dė­me­sys ir įsi­gi­li­ni­mas į kon­kre­čią pro­ble­ma­ti­ką. Šiuo me­tu dar­bo su jau­ni­mu sis­te­ma iš da­lies at­lie­pia šiuos iš­šū­kius, ta­čiau vis dar ne­pa­kan­ka­mai.

Jau­ni­mo rei­ka­lų agen­tū­ros duo­me­ni­mis, dar­buo­to­jų, dir­ban­čių su jau­ni­mu, skai­čius au­ga, ta­čiau jiems ten­ka di­de­lis dar­bo krū­vis: 2021 me­tais vie­nam jau­ni­mo dar­buo­to­jui, dir­ban­čiam at­vi­ra­ja­me jau­ni­mo cen­tre ar­ba at­vi­ro­je jau­ni­mo erd­vė­je, vi­du­ti­niš­kai te­ko 103 jau­ni žmo­nės, o vie­nam mo­bi­lų­jį dar­bą dir­ban­čiam jau­ni­mo dar­buo­to­jui – 63 jau­ni žmo­nės. Nors Lie­tu­vo­je jau­ni­mo dar­buo­to­jų skai­čius au­ga, ši pro­fe­si­ja net nė­ra įtrauk­ta į pro­fe­si­jų ka­ta­lo­gą, o da­ly­je Eu­ro­pos ša­lių, pa­vyz­džiui, Es­ti­jo­je, Suo­mi­jo­je, Mal­to­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, jau­ni­mo dar­buo­to­jas yra iš­ski­ria­mas kaip at­ski­ra pro­fe­si­ja. Uni­ver­si­te­tuo­se ir ko­le­gi­jo­se yra at­ski­ra jau­ni­mo dar­buo­to­jų spe­cia­ly­bė ar­ba spe­cia­li­za­ci­ja. Be to, už­tik­ri­na­mas nuo­sek­lus to­kių dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas, ki­ti ele­men­tai, ro­dan­tys to­kios spe­cia­ly­bės pro­fe­si­jos pri­pa­ži­ni­mą.

Lie­tu­vo­je vis la­biau su­si­du­ria­ma su kva­li­fi­kuo­tų jau­ni­mo dar­buo­to­jų trū­ku­mo pro­ble­ma ir ypač, ži­no­ma, ji yra opi re­gio­nuo­se. Jiems ke­lia­mi aukš­ti rei­ka­la­vi­mai ir di­de­li lū­kes­čiai, ta­čiau tin­ka­mo ir aiš­kaus to­kio dar­bo re­gu­lia­vi­mo nė­ra. Jau­ni­mo dar­buo­to­jų ins­ti­tu­tas Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­me vis dar nė­ra įtvir­tin­tas. Per pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų bu­vo su­kur­ta vi­sa jau­ni­mo dar­buo­to­jų pa­lai­ky­mo sis­te­ma, ta­čiau šiuo me­tu jai taip pat ky­la daug iš­šū­kių dėl skir­tin­go­se įstai­go­se tai­ko­mo skir­tin­go jau­ni­mo dar­buo­to­jų pri­sky­ri­mo ati­tin­ka­mai pro­fe­si­jai – me­to­di­nin­kams, ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riams ir ki­tiems. To­kia si­tu­a­ci­ja di­di­na jau­ni­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­jos ir veik­los ne­apib­rėž­tu­mą, ne­aiš­ku­mą, ma­ži­na jau­ni­mo dar­buo­to­jų skai­čių ir jų mo­ty­va­ci­ją, taip pat, su­pran­ta­ma, ir šios pro­fe­si­jos pa­trauk­lu­mą. To­dėl ir siū­lau šian­dien, siek­da­ma už­tik­rin­ti to­ly­gią dar­bo su jau­ni­mu sis­te­mos plėt­rą, ati­tin­ka­mai keis­ti Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mą ir ja­me įtei­sin­ti jau­ni­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­ją.

No­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad reng­da­ma šį įsta­ty­mą daug kon­sul­ta­vau­si su Jau­ni­mo rei­ka­lų agen­tū­ra, įvai­rio­mis jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, tai­gi jis, ti­kiuo­si, tik­rai at­lie­pia ir jų lū­kes­čius.

Dė­ko­ju už dė­me­sį ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Pir­ma­sis jū­sų pa­klaus A. Na­vic­kas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, tik­rai dė­kui už įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ga­liu tik­rai sa­ky­ti, kad jis yra sa­va­lai­kis, tik­rai jį pa­lai­ky­siu. Tik ma­ne kaž­kiek ne­ra­mi­na net ne tiek šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, kiek ben­dra ten­den­ci­ja. Na, taip, jau­ni­mo dar­buo­to­jų rei­kia – nie­kas ne­abe­jo­ja, ir kai mes ap­skri­tai spren­džia­me ir emo­ci­nes, so­cia­li­nes pro­ble­mas ir pra­de­da­me per­ei­ti prie to­kio įtrau­kio­jo po­žiū­rio, kur pa­ma­to­me kiek­vie­ną žmo­gų, ban­do­me kiek­vie­nam pa­dė­ti kaip nors dėl in­di­vi­du­a­li­zuo­tų po­rei­kių – vis­kas yra la­bai ge­rai, iš­sky­rus tai, kad per­ei­na­me prie vals­ty­bės re­sur­sų ir spe­cia­lis­tų. Po­pie­riu­je tai at­ro­do nuo­sta­biai ir daug kur vis­kas ge­rai, bet kai mes pra­de­da­me ruoš­ti spe­cia­lis­tus ir juos la­bai iš­skai­do­me, tai ta­da klau­si­mas man yra: ku­rią stra­te­gi­ją rink­tis, ar ras­ti ko­kių nors pla­tes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos psi­cho­lo­gų, ku­rie ga­lė­tų dirb­ti su įvai­rio­mis gru­pė­mis, ir ta­da, ypač re­gio­nuo­se, jie tu­rė­tų dar­bo, ar la­bai spe­cia­li­zuo­ti ir ta­da tik­rai, at­ro­do, jie bū­tų tiks­lin­ges­ni, bet ta­da ar ne­bus taip, kad, na, Vil­niu­je ir Kau­ne mes dar kaž­ką tu­rė­si­me, o re­gio­nuo­se ne? Idė­jai tik­rai la­bai pri­ta­riu ir tam, ką jūs da­ro­te, bet gal­vo­ju, kaip su­rė­mus pe­čius pa­siek­ti, kad tai tap­tų kū­nu?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Taip, vi­siš­kai su­tin­ku su tuo, ką sa­ko­te, ir la­bai svar­bu, kad ši ini­cia­ty­va ne­bū­tų ma­to­ma to­kio­je švie­so­je, kad mė­gi­na­ma kaip nors su­griež­tin­ti reg­la­men­ta­vi­mą. Iš es­mės ką sie­kiu pa­da­ry­ti, tai tie­siog jį pa­da­ry­ti aiš­kes­nį, la­biau su­pran­ta­mą, kad ir pa­tys žmo­nės, ku­rie sie­kia dirb­ti su jau­ni­mu, aiš­kiai ma­ty­tų tą pro­fe­si­ją, tą spe­cia­li­za­ci­ją, at­liep­tą įvai­riais lyg­me­ni­mis. Ma­nau, kad jei­gu bus ko­kių nors pa­sta­bų, o jų tik­riau­siai bus, tai ko­mi­te­tai ga­lė­tų pa­ieš­ko­ti kom­pro­mi­si­nių va­rian­tų. Bet tik­rai tei­kiu šią ini­cia­ty­vą bū­tent ir dėl to, kad iš jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­ei­na toks pra­šy­mas dėl po­rei­kio api­brėž­ti tiks­liau ir aiš­kiau, kas ga­li ir tu­ri dirb­ti su jau­ni­mu, kad toks po­rei­kis jau yra. Na, o ben­dras sie­kis, ži­no­ma, yra toks, kad dar­buo­to­jų, jau­ni­mo dar­buo­to­jų, bū­tų kuo dau­giau vi­so­je Lie­tu­vo­je. Jūs vi­siš­kai tei­sin­gai sa­ko­te, kad tas tiks­las yra ir svar­bus, ir ne taip leng­va jį re­a­li­zuo­ti. Čia, ma­tyt, tik­rai rei­kia su­rem­ti pe­čius ir Sei­mui, ir Vy­riau­sy­bei, ir taip pat sa­vi­val­dai.

PIRMININKAS. To­liau. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, tik­rai la­bai svar­bu, kad jau­ni­mas tu­rė­tų prieš sa­ve pa­vyz­dį auk­lė­to­jo, ug­dy­to­jo, ku­ris ne tik kal­ba, bet ir de­monst­ruo­ja tai, ką ji­sai kal­ba. Bet kai mes va­di­na­me jį jau­ni­mo dar­buo­to­ju, kaž­kaip tas dar­bas yra la­bai la­bai įvai­rus, ar ne­bū­tų tiks­lin­ga su­siau­rin­ti – jau­ni­mo ug­dy­to­jas, jau­ni­mo va­do­vas, tai yra žmo­gus, ku­ris ei­na į prie­kį, ro­do pa­vyz­dį? Dar­buo­to­jas čia ga­li bū­ti ir va­ly­to­jas, ko ge­ro, jau­ni­mo pa­tal­pų, dar kas nors. Tai yra vie­nas ma­no toks as­pek­tas.

Ki­tas da­ly­kas, ne­kal­ba­ma apie as­me­ni­nę pa­tir­tį to dar­bo. Jūs sa­kė­te, jau­ni­mas pa­gei­dau­ja to­kių žmo­nių. Bet tik­rai jau­ni­mas ne­pa­gei­dau­ja žmo­nių, ku­rie ne­ro­do jam pa­vyz­džio… ku­ris sa­vo gy­ve­ni­mu de­monst­ruo­ja jam, ką ji­sai kal­ba. Apie tai ši­ta­me įsta­ty­me kaž­ko­dėl ne­kal­ba­ma. Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už pa­sta­bas. Bet ne­su­tik­čiau su ju­mis, nes kaip tik čia ir yra siū­lo­mas ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos kri­te­ri­jus. O tai yra iš es­mės tai, ką jūs re­fe­ruo­ja­te.

Dėl pa­ties ter­mi­no. Aš ma­nau, kad ben­drau­jant, įga­li­nant jau­ni­mą ir ben­dra­dar­biau­jant su jau­nais žmo­nė­mis kaip tik la­bai svar­bu veng­ti hie­rar­chi­jos, aš pa­ti as­me­niš­kai ne­pri­tar­čiau jau­ni­mo va­do­vo ter­mi­nui. Man at­ro­do, čia yra svar­bu, kad tie žmo­nės, ku­rie dir­ba su jau­ni­mu, bū­tų pa­ta­rė­jai, na, to­kie žmo­nės, ku­rie už­si­tar­nau­ja pa­si­ti­kė­ji­mą, ir kad bū­tų kuo ma­žiau tuo­se san­ty­kiuo­se hie­rar­chi­jos ar di­dak­ti­kos. Bet tai ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pri­tar­da­mas jū­sų tei­kia­mam pro­jek­tui, no­rė­čiau pa­klaus­ti ir gal­būt pa­tiks­lin­ti, pas­kui ga­li­ma pa­teik­ti pa­siū­ly­mus. Iš tik­rų­jų ar ne­bū­tų ra­cio­na­lu, kad ir ben­druo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ko­a­li­ci­ja ir vi­si ki­ti ir­gi tu­rė­tų ly­gia­gre­čiai tas in­ten­sy­ves­nes pro­gra­mas, nes da­bar pi­lie­ti­nio įsi­trau­ki­mo in­dek­sas yra ma­žas, pi­lie­ti­nės ga­lios in­dek­sas ir­gi šiek tiek kri­to, ir mes ma­to­me, kad tie ly­de­riai ir ne­vy­riau­sy­bi­nin­kai, ben­druo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai yra vy­res­nio am­žiaus, o jau­ni­mo vis ma­žiau įsi­trau­kia dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių, ka­dan­gi jiems rei­kia ir už­tik­rin­ti sa­vo at­ei­tį, ir dar­bą, ir kar­je­ros ga­li­my­bes. Tai gal­būt bū­tų ga­li­ma su­sie­ti ir kaip nors ben­dro­mis jė­go­mis ir ši­to­se or­ga­ni­za­ci­jo­se tą kryp­tį pa­ryš­kin­ti?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš pri­tar­čiau tik­rai vi­soms ini­cia­ty­voms, ku­rios stip­rin­tų pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, stip­rin­tų ak­ty­vias ben­druo­me­nes. Vė­les­niuo­se eta­puo­se, dar­bo ko­mi­te­tuo­se me­tu, ma­nau, tei­kiant ini­cia­ty­vas tik­rai bū­tų ga­li­ma apie tai pa­dis­ku­tuo­ti. Dė­kui.

PIRMININKAS. Taip, tai dė­kui. Pa­žiū­rė­si­me, ar yra dėl mo­ty­vų. Taip, A. Na­vic­kas – už.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tik po­sė­džio pir­mi­nin­ko no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, jei­gu ga­li­ma, ty­los sa­lė­je, nes kar­tais kal­bi ir sa­vęs jau ne­be­gir­di, bet nie­ko.

Dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti už pro­jek­tą. Tik­rai po ger­bia­mos Vik­to­ri­jos at­sa­ky­mų man ta­po dar aiš­kiau. Svar­biau­sia, man at­ro­do, kad čia bū­tent rei­kia iš­veng­ti, ypač jei­gu kal­ba­me apie pro­ble­mi­nį pa­aug­lys­tės lai­ko­tar­pį, kad mes nu­spręs­tu­me, ko jau­ni­mui rei­kia, ir mes da­bar juos ban­dy­tu­me kaip nors dau­giau dis­cip­li­nuo­ti, kon­tro­liuo­ti, bet aš su­pran­tu, kad tas pro­jek­tas yra skir­tas įga­lin­ti, pro­jek­tas skir­tas au­gin­ti, ir man la­bai pa­ti­ko at­sa­ky­mas, kad ir ta pro­fe­si­ja skir­ta vei­kiau po­rei­kiui pa­ro­dy­ti, ne­gu ką nors dis­cip­li­nuo­ti, su­telk­ti, su­siau­rin­ti kaž­kur kva­li­fi­ka­ci­ją.

Aiš­ku, su­pras­da­mi, kad ši­tas įsta­ty­mas, Jau­ni­mo pa­grin­dų įsta­ty­mas, tu­ri tu­rė­ti kon­teks­tą, ir šian­dien mes kal­ba­me ir apie Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mus, kur ir pa­tį jau­ni­mą vis la­biau įtrau­kia­me, jis yra tik­rai sa­va­lai­kis, man at­ro­do, kom­plek­siš­kai tei­sin­gas. Tik lie­ku prie to, kad mums ap­skri­tai rei­kia ge­ro­kai per­mąs­ty­ti tą vi­suo­me­nės, sa­vo re­sur­sų pa­ren­gi­mą, kad bū­tų skir­ta tam įga­li­ni­mui kuo dau­giau lė­šų. Aš ti­kiuo­si, kad pa­si­bai­gus ka­rui ar pa­ge­rė­jus eko­no­mi­nei si­tu­a­ci­jai čia iš tie­sų yra la­bai svar­bi in­ves­ti­ci­ja. Tai la­bai ačiū Sei­mo Pir­mi­nin­kei už tik­rai ge­rą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

10.45 val.

Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo Nr. IX-1826 29 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2972, Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 18 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2973 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Dė­kui. Dau­giau kal­ban­čių nė­ra. Sei­mo Pir­mi­nin­kė tei­sin­gai da­ro, pa­si­lik­da­ma tri­bū­no­je, nes to­liau jos tei­kia­mi pro­jek­tai. Da­bar dvie­jų pro­jek­tų blo­kas – Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 29 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2972 ir ly­di­ma­sis Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo 18 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2973. Pa­tei­ki­mas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Ly­gių ga­li­my­bių ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mų pro­jek­tus. Juos pa­reng­ti pa­ska­ti­no sie­kis su­vie­no­din­ti ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio spren­di­mų ap­skun­di­mo tvar­ką su ki­tų om­bud­sme­nų, tai yra Sei­mo kon­tro­lie­rių, žval­gy­bos kon­tro­lie­rių ir vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­riaus re­ko­men­da­ci­nių spren­di­mų ap­skun­di­mo tvar­ka.

Šiuo me­tu tik ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus re­ko­men­da­ci­niai spren­di­mai, ku­rie tie­sio­giai ne­su­ku­ria nei tei­sių, nei pa­rei­gų, ga­li bū­ti skun­džia­mi teis­mui. Ne­sant tei­si­nių pa­sek­mių su­ke­lian­čio spren­di­mo, jo ap­skun­di­mas ir nag­ri­nė­ji­mas, kai da­ly­vau­ja iki­teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo ins­ti­tu­ci­jos, at­ski­rais at­ve­jais ir me­dia­ci­ją vyk­dan­tys as­me­nys, vė­liau – teis­mai, yra il­gai be­si­tę­sian­tis, di­de­lių žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių ir fi­nan­si­nių re­sur­sų rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas. Jis di­di­na ir ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų dar­bo krū­vį.

Om­bud­sme­no spren­di­mo, ku­ris nė­ra įpa­rei­go­jan­tis, vyk­dy­mas iš es­mės yra pa­grįs­tas om­bud­sme­no au­to­ri­te­tu, kva­li­fi­ka­ci­ja ir ne­pri­klau­so­mu­mu nuo ki­tų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, o ne tai­kant vals­ty­bės prie­var­tos prie­mo­nės. To­kia yra eu­ro­pi­nė om­bud­sme­nų veik­los prak­ti­ka bei re­ko­men­da­ci­jos jai.

Šia­me kon­teks­te yra svar­bus ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. lap­kri­čio 9 d. nu­ta­ri­mas dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo 18 straips­nio 2 da­lies ta ap­im­ti­mi, ku­ria ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų kom­pe­ten­ci­jai ne­pri­ski­ria­ma tir­ti Sei­mo kon­tro­lie­riaus spren­di­mo at­si­sa­ky­ti nag­ri­nė­ti skun­dą, ku­ria­me bu­vo kon­sta­tuo­ta, kad toks tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai.

Taip pat siū­lo­ma Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 29 straips­nio 2 da­lies 7 punk­tą, ku­ria­me nu­ma­ty­tas vie­nin­te­lis įpa­rei­go­ja­mo­jo po­bū­džio ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus spren­di­mas, tai yra įpa­rei­go­ti re­kla­mos veik­los sub­jek­tus nu­trauk­ti ne­lei­džia­mą re­kla­mą ir nu­sta­ty­ti šio įpa­rei­go­ji­mo įvyk­dy­mo ter­mi­nus ir są­ly­gas, pri­pa­žin­ti ne­te­ku­siu ga­lios.

Pri­va­lo­mo­jo po­bū­džio spren­di­mas, ku­rio siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti, lai­ky­ti­nas per­tek­li­niu ir ne­ati­tin­kan­čiu om­bud­sme­no ins­ti­tu­ci­jos pri­ima­mų spren­di­mų tik­ro­sios pa­skir­ties ir tiks­lo. To­kio po­bū­džio ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus spren­di­mas ga­li bū­ti pri­im­tas tik la­bai spe­ci­fi­nė­je sri­ty­je – pre­kių, ga­mi­nių ar pa­slau­gų re­kla­mos bei dėl itin siau­ro sub­jek­tų ra­to – re­kla­mos pla­tinto­jų.

Be to, ki­ta­me Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo 29 straips­nio 2 da­lies punk­te yra įtvir­tin­tas ben­dres­nio po­bū­džio ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus spren­di­mas, ku­ris ga­li bū­ti pri­ima­mas įvai­riais dis­kri­mi­na­ci­jos pa­reiš­ki­mo at­ve­jais. Pa­pras­tai prak­ti­ko­je to­kio po­bū­džio spren­di­mas pri­ima­mas, kai kon­sta­tuo­ja­ma, kad re­kla­mos tu­ri­nys yra dis­kri­mi­na­ci­nio ar ne­lei­džia­mo po­bū­džio.

Tai­gi trum­pai pri­sta­čiau sa­vo siū­lo­mus pa­kei­ti­mus ir tik­rai mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­simus.

PIRMININKAS. Jū­sų pa­klaus­ti pa­gei­da­vo A. Skar­džius, bet ne­ma­to­me jo Sei­mo sa­lė­je. Tai da­bar dėl mo­ty­vų. Dėl mo­ty­vų nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ta­da sprę­si­me dėl šio pro­jek­to bal­suo­da­mi ne­tru­kus, už 10 mi­nu­čių.

 

10.49 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl išva­dos, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo 3 straips­nio c ir d punk­tai, 4 straips­nio 3 da­lis ir 14 straips­nis ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai, pa­tei­ki­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2983 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 1-14 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą pro­jek­tas Nr. XIVP-2983. Aš vi­so il­go pa­va­di­ni­mo ne­skai­tau. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš no­rė­čiau pus­va­lan­džio per­trau­kos dėl šio pro­jek­to.

PIRMININKAS. Pra­šy­mas pus­va­lan­džio per­trau­kos. Bal­suo­ja­me, ar da­ro­me pus­va­lan­džio per­trau­ką. (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me dėl pus­va­lan­džio per­trau­kos. Po to re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. Bus re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

Bal­sa­vo 62: už – 43, prieš – 13, su­si­lai­kė 6. Bal­sų su kau­pu, kad bū­tų per­trau­ka. Re­pli­kų po bal­sa­vi­mo, ma­tau, už­de­rė­jo. Tai pir­miau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, jūs pui­kiai ma­tė­te, kad aš pir­mas iš anks­to sto­vė­jau prie mik­ro­fo­no, taip pat jū­sų asis­ten­tė tą pa­tį ma­tė. Ir aš, nu­jaus­da­mas, kad A. Vyš­niaus­kas bū­tent šiuo klau­si­mu at­si­sto­jo po ma­nęs, krei­piau­si, nes jūs bu­vo­te akis nu­lei­dęs, aš į jū­sų asis­ten­tę krei­piau­si ir jūs… Pra­šau per­žiū­rė­ti įra­šą ir at­suk­ti vis­ką at­gal. Tai yra ne­tei­sė­tas spren­di­mas, dis­kri­mi­nuo­jan­tis spren­di­mas ir taip ne­tu­ri bū­ti.

PIRMININKAS. Ap­gai­les­tau­ju, kad asis­ten­tė man čia nie­ko ne­si­gna­li­za­vo.

A. GEDVILAS (MSNG). Na, ne­be­juo­kin­ki­te tau­tos.

PIRMININKAS. O taip jau at­si­ti­ko, kad aš, ma­tyt, žiū­riu į sa­vo kom­piu­te­rį ir į tą pu­sę labiau.

A. GEDVILAS (MSNG). Klau­sy­ki­te, kai no­ri­te, jūs vis­ką ma­to­te…

PIRMININKAS. Jūs ten tar­pu­sa­vy­je tri­se…

A. GEDVILAS (MSNG). …ir pra­šau, šį kar­tą ši­tas va­rian­tas ne­per­eis.

PIRMININKAS. Ši­tas va­rian­tas jau per­ėjo.

A. GEDVILAS (MSNG). Ne, ne­per­ėjo, ne­tei­sė­ti spren­di­mai ne­tam­pa tei­sė­ti.

PIRMININKAS. Jau per­ėjo ir da­bar dirb­si­me pa­gal dar­bo­tvarkę. To­liau. Ger­bia­mas M. Pui­do­kas – re­pli­ka.

M. PUIDOKAS (MSNG). Ma­lo­nu, ger­bia­mas Jur­gi Raz­ma, kad jūs šį­kart pa­ma­tė­te, kad aš ant­ras sto­vė­jau po A. Ged­vi­lo, bet aki­vaiz­du, kad tiek Ai­das, tiek aš į jus krei­piau­si ir jūs ma­tė­te, kad ji­sai sto­vė­jo ei­lė­je pir­mas. Šiuo at­ve­ju, na, jūs nie­ka­da taip ne­si­el­gia­te, tai aš tik­rai ne­ma­tau ga­li­my­bės prieš tai bu­vu­sį bal­sa­vi­mą lai­ky­ti tei­sė­tu, kai jūs aki­vaiz­džiai ma­tė­te ir Sek­re­to­ria­tas ma­tė, kad A. Ged­vi­las pir­ma­sis sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no, kad pa­pra­šy­tų per­trau­kos. Tai šiuo at­ve­ju, na, yra ne­tei­sė­tas veiks­mas. Tu­ri­me vi­są vi­deoįran­gą, kai rei­kia, jūs ją pa­si­tel­kia­te, tai pa­si­tel­ki­te, pa­žiū­rė­ki­te ir ma­ty­si­te, kad fi­ziš­kai re­a­liai jū­sų ko­le­ga A. Ged­vi­las pir­ma­sis sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no. Na, jūs tik­rai pa­ty­ręs ir se­niai pir­mi­nin­kau­ja­te Sei­mo po­sė­džiams, tai aš tik­rai ne­ma­nau, kad dėl to­kio bal­sa­vi­mo ver­tė­tų ga­din­tis re­pu­ta­ci­ją tam, kad bet ko­kia kai­na dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos krei­pi­ma­sis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą bū­tų šian­dien svar­sto­mas. Aš tik­rai, na, ne­ma­nau, kad ver­ta suk­čiau­ti. Jei­gu no­rė­jote, kad taip bū­tų, taip, ta­da A. Vyš­niaus­kas tu­rė­jo ne­pa­tin­gė­ti ir at­si­sto­ti prie mik­ro­fo­no pir­mas. Ta­da mes sa­ky­tu­me: taip, ge­rai, vis­kas ge­rai. Da­bar ge­rai nė­ra, tie­siog tu­ri­me XXI am­žių, yra vi­deotech­no­lo­gi­jos, pa­si­žiū­rė­ki­te ir jūs, net gar­su sa­kė­me, o jūs nu­lei­do­te akis ir ne­žiū­rė­jo­te net į mus tam, kad A. Ge­d­vi­lo pa­si­sa­ky­mo ne­bū­tų ga­li­ma pa­teik­ti. Na, tai yra ne­są­ži­nin­ga. Jūs pa­ty­ręs po­li­ti­kas, kam jums ga­din­ti sa­vo re­pu­ta­ci­ją?

PIRMININKAS. Ge­rai, aš jums pa­aiš­kin­siu. Ger­bia­mas Min­dau­gai, jūs ir­gi jau esa­te pa­kan­ka­mai pa­ty­ręs po­li­ti­kas ir ži­no­te, kad iš es­mės vi­so­se ka­den­ci­jo­se kaip ty­čia per­trau­kų pra­šy­mo me­tu pir­miau­sia yra pa­ma­to­mi val­dan­čių­jų at­sto­vai. Tai yra toks dės­nin­gu­mas ir taip jau at­si­tin­ka. O da­bar, kai jūs at­si­sto­jo­te iš anks­to dar prieš ki­tą klau­si­mą, na, to­kios iš­anks­ti­nės ei­lės čia, Sei­me, nė­ra. Pa­skel­bia­mas klau­si­mas ir ta­da žiū­ri­ma, kas sto­vi prie mik­ro­fo­nų, ir aš bent jau pra­de­du nuo tos pu­sės taip žiū­rė­ti iš ei­lės. Tai­gi taip yra. Iš­spren­dė­me ir da­bar dir­ba­me to­liau. Re­pli­kos ne­be­duo­du. Tai ir V. Mi­ta­las bus nu­skriaus­tas. Kad bū­tų tei­sy­bė, tai nie­ko, bai­gia­me re­pli­kas, pir­mi­nin­kas tu­ri tei­sę baig­ti re­pli­kų žan­rą. (Bal­sas sa­lė­je: „Bu­vo pa­mi­nė­tas ma­no var­das.“) Ne­svar­bu. Tai­gi dir­ba­me to­liau.

 

10.54 val.

As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo Nr. XIV-903 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2700 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-15 klau­si­mas. Bet man Sek­re­to­ria­tas pra­ne­ša, kad bai­gia­si pus­va­lan­dis dėl ki­to pro­jek­to, tai I. Pa­kar­kly­tės tei­kia­mas pro­jek­tas – As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2700. Pa­tei­ki­mas.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš gal pra­dė­siu nuo to: ka­dan­gi ger­bia­mam Vy­tau­tui ne­bu­vo su­teik­ta re­pli­ka, bet ži­nau, dėl ko ji bu­vo, tai ger­bia­ma V. Gu­rec­kie­nė yra Sek­re­to­ria­to ve­dė­ja, o ne asis­ten­tė. Man at­ro­do, rei­kė­tų tiks­liai įvar­din­ti ir ne­var­to­ti to­kių pa­va­di­ni­mų.

Tai­gi ma­no tei­kia­mas pro­jek­tas – As­mens var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se pa­tai­sos – su­teik­tų ga­li­my­bę mo­te­rims tu­rė­ti pa­var­dę su ga­lū­ne -a ar­ba -ia, jei­gu ji yra da­ro­ma iš pa­var­dės, tu­rin­čios ati­tin­ka­mai to­kią pa­čią ga­lū­nę – -a ar­ba -ia.

Ki­taip ta­riant, pri­ėmus šias pa­tai­sas, mo­ters pa­var­dė ga­lė­tų bū­ti No­rei­ka, Šal­na, Šar­ka, jei­gu to­kia yra vy­riš­ka pa­var­dė, iš ku­rios da­ro­ma mo­te­riš­ka pa­var­dė.

Ra­šiau jums vi­siems laiš­ką, kad pa­tiks­lin­čiau bū­tent tą da­lį, kad pa­var­dės pa­si­rin­ki­mas su -a ga­li­mas tik ta­da, jei­gu to­kia yra ir vy­riš­ka pa­var­dė. Iš­ties mes tu­ri­me dau­gy­bę la­bai gra­žių lie­tu­viš­kų pa­var­džių su ga­lū­nė­mis -a ir -ia: Juš­ka, Ma­žei­ka, No­rei­ka, Ly­de­ka, Šal­na, Auš­ra, Sau­ka, Stun­džia, Gau­lia ir ki­tos. Ar­gi ne pa­ra­dok­sa­lu, kad da­bar tu­ri­me su­si­klos­čiu­sią to­kią si­tu­a­ci­ją, kai yra ga­li­my­bė pa­si­rink­ti Ly­de­kės pa­var­dę, ta­čiau žo­dis „Ly­de­ka“ ne­ga­li bū­ti var­to­ja­mas kaip mo­te­riš­ka pa­var­dė, ir Ly­de­ka ar Šar­ka pa­var­dės mo­te­rims yra ne­ga­li­mos, net jei šie žo­džiai aki­vaiz­džiai yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės? Tu­ri­me to­kią pa­ra­dok­sa­lią si­tu­a­ci­ją, kad mo­te­riš­kos gi­mi­nės pa­var­dės mo­te­rims yra ne­ga­li­mos. Šios ini­cia­ty­vos tiks­las yra su­da­ry­ti ga­li­my­bę, jei­gu yra no­ras, pa­si­rink­ti to­kią pa­var­dę.

Da­bar ži­nau, kad dis­ku­si­ja la­bai vys­to­si dėl to, kiek tai yra kal­bos, kiek tai yra as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo klau­si­mas. Vis tik pa­ti ren­giau tik­rai ne vie­ną dis­ku­si­ją ir su kal­bi­nin­kais, ir su tei­si­nin­kais, fi­lo­lo­gais, ling­vis­tais, tai pa­var­džių klau­si­mas nė­ra lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos klau­si­mas ir nie­kaip ne­kei­čia tos gra­ma­ti­kos.

Kal­bant apie tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą, kaip tik šian­dien su­ei­na ly­giai 20 me­tų, kai ga­lio­ja nu­ta­ri­mas dėl ne­pri­esa­gi­nės -ė ga­lū­nės mo­te­rų pa­var­dė­se. Ta­da vėl­gi bu­vo tos dis­ku­si­jos la­bai karš­tos, ar­šios. Pra­ėjo du de­šimt­me­čiai, už­au­go nau­ja mo­te­rų kar­ta, ko­kių nors di­de­lių pa­ki­ti­mų mes tik­rai ne­ma­to­me ir ap­skri­tai dau­gu­ma mo­te­rų dau­giau ren­ka­si tas prie­sa­gi­nes, tra­di­ci­nes pa­var­des. Svar­biau­sia, kad tas pa­si­rin­ki­mas yra lais­vas, lais­vė pa­si­rink­ti pa­var­dę – ar prie­sa­gi­nę, ar ne­pri­esa­gi­nę. Ta tra­di­ci­ja iš­lie­ka gy­va, o 20 me­tų yra ga­li­my­bė ir ne­pri­esa­gi­nę pa­var­dę pa­si­rink­ti, dėl to ko­kios nors grės­mės tra­di­ci­jai čia nė­ra.

Žmo­gaus pa­var­dė yra ne­at­sie­ja­ma jo ta­pa­ty­bės da­lis ir pri­va­taus gy­ve­ni­mo da­lis, to­dėl mes ne­ga­li­me at­im­ti tos pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės dėl sa­vo pa­var­dės, va­do­vau­da­mie­si tik­tai tra­di­ci­jos ar­gu­men­tu. Žmo­gus tu­rė­tų tu­rė­ti tei­sę va­din­tis taip, kaip jis no­ri va­din­tis, jei­gu tai ati­tin­ka nu­sta­ty­tus tei­sės ak­tus, ne­pri­eš­ta­rau­ja vie­ša­jai tvar­kai ir ge­rai mo­ra­lei. Tai mes ži­no­me apie as­men­var­džius, kas yra svar­bu. Taip pat svar­bu ir gi­mi­nė, bet aki­vaiz­du, kad ga­lū­nė -a yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės.

Taip pat pa­var­dės kin­ta, tai no­riu pa­sa­ky­ti, ir tai vėl­gi ro­do ir -ė ga­lū­nė. Tai­gi tai nė­ra kaž­koks įšal­dy­tas ob­jek­tas ir tas pa­čias tra­di­ci­jas ku­ria­me ir mes pa­tys. Tik­rai nei Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ja, nei ki­ti įsta­ty­mai ne­drau­džia mums tu­rė­ti kal­bos for­mų įvai­ro­vės ir pa­var­džių įvai­ro­vės. Tai tiek trum­pai apie pro­jek­tą ir mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­si­mų ne­trūks­ta. Pir­ma­sis S. Tu­mė­nas klau­sia.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ši­tą jū­sų pri­sta­to­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą aš su­vo­kiu, vi­sų pir­ma, kaip sa­vo­tiš­ką pro­vo­ka­ci­ją Vals­ty­bės die­nos iš­va­ka­rė­se.

Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, ar, jū­sų nuo­mo­ne, tai, ką jūs čia pri­sta­to­te, ne­pri­eš­ta­rau­ja ko­ky­biš­kai tei­sė­kū­rai? Jei­gu mes pa­tvir­tin­si­me jū­sų ši­tą pro­jek­tą… Vie­nos pa­var­dės, tai yra su -ė, – Sei­lė, Zvon­kė, Bun­kė – bu­vo įtei­sin­tos ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mu, kaip ir tu­ri bū­ti. O jei­gu pri­im­si­me jū­sų pro­jek­tą, pa­tvir­tin­si­me, tai bus pri­im­ta įsta­ty­mu, va­di­na­si, vie­nos pa­var­dės – įsta­ty­mu, ki­tos – nu­ta­ri­mais. Ma­nau, kad tai tik su­jau­kia ko­ky­biš­ką tei­sė­kū­rą.

An­tra, ko­kios prie­žas­tys, kad jūs ig­no­ruo­ja­te prie Sei­mo vei­kian­čią ko­mi­si­ją ir net ne­pra­šo­te jos iš­va­dos, o pra­šė­te tik­tai at­ski­rų kal­bi­nin­kų? Ar ži­no­te, kad to­je ko­mi­si­jo­je yra at­ski­ra, spe­cia­li Var­dy­no pa­ko­mi­sė, ku­ri tuos da­ly­kus svars­to? O da­bar jūs pa­si­ren­ka­te sa­vo eks­per­tus, tuos, ku­rie jums pa­ran­kes­ni, pa­to­gūs, li­be­ra­les­ni. Ačiū už at­sa­ky­mus.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Daug klau­si­mų bu­vo už­duo­ta, pa­ban­dy­siu į vi­sus juos at­sa­ky­ti. Siū­lo­mas pa­kei­ti­mas nė­ra su­si­jęs tik su kal­bos re­gu­lia­vi­mu, mes kal­ba­me apie as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo re­gu­lia­vi­mą. Ir as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo re­gu­lia­vi­mas vis tik­tai nė­ra kal­bi­nin­kų pro­fe­si­nės kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas, to­dėl, ma­nau, šį klau­si­mą tu­rė­tų spręs­ti įsta­ty­mų lei­dė­jas, taip pat siek­da­mas su­ba­lan­suo­ti žmo­gaus tei­sę į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja ne­ga­li bū­ti vie­nin­te­lė ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios iš­va­dos tu­ri bū­ti pai­so­ma ir bū­ti­nai 100 % at­si­žvel­gia­ma.

Ki­tas klau­si­mas, į ko­mi­si­ją aš krei­piau­si, krei­piau­si ir raš­tu, ir su jais su­si­ra­ši­nė­jo­me, taip pat ren­gė­me dis­ku­si­jas. Ta­čiau ko­mi­si­ja ne­ro­do jo­kios ini­cia­ty­vos šiam klau­si­mui svars­ty­ti. Ir ma­no, kaip Sei­mo na­rės, pa­rei­ga yra teik­ti to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą, nes da­liai žmo­nių jis yra tik­rai ak­tu­a­lus. Jau da­bar yra ir teis­muo­se by­lų, žmo­nės tu­ri gaiš­ti sa­vo lai­ką, ieš­ko­ti ko­kių nors apė­ji­mo va­rian­tų, kad ga­lė­tų pa­si­im­ti tą no­ri­mą pa­var­dę.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū J. Raz­mai už su­teik­tą žo­dį. Pri­ga­vau jus, ki­tus ko­le­gas, ne jus as­me­niš­kai. Jūs sa­ko­te – pri­va­taus gy­ve­ni­mo re­gu­lia­vi­mas. Kai pa­siū­liau tė­vų pen­si­ją, tai ki­ši­ma­sis į pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Ma­to­te, ko­kia yra dvi­vei­dys­tė.

Jums klau­si­mas: is­to­riš­kai taip tau­ti­nis Lie­tu­vos pa­vel­das su­si­klos­tė, kad at­skir­tu­­me iš­te­kė­ju­­sią mo­te­rį nuo netekėju­sios, mo­te­rį nuo vy­ro, tai čia ar­ti ly­čių lik­vi­da­vi­mo, jūs čia ir ki­tuo­se įsta­ty­muo­se tei­kia­te ir tau­ti­nio lie­tu­viš­ku­mo de­gra­da­ci­ją? Jei­gu ne taip, tai kam keis­ti?

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Val­de­ma­rai, už iš­ra­din­gus klau­si­mus. Vėl­gi  šian­dien pri­min­siu, kad kaip tik prieš 20 me­tų bu­vo pri­im­tos tos ne­pri­esa­gi­nės ga­lū­nės. To­kia tvar­ka yra ir tur­būt ma­to­me, kad nie­ko blo­go ne­nu­ti­ko, lie­tu­vių kal­ba ne­su­griu­vo, šei­mos ne­su­griu­vo ir yra tie­siog dar vie­na ga­li­my­bė pa­si­rink­ti. Ne­no­ri, ga­li­ma ne­si­rink­ti. Ne­ma­tau, kuo tu­rė­tų bū­ti ga­lū­nės -a is­to­ri­ja šiuo at­ve­ju ki­to­kia.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kal­bant pa­gal jū­sų lo­gi­ką, kad tai yra pri­va­tus gy­ve­ni­mas, tai ko­dėl jūs ne­siū­lo­te tuo­met iš vi­so pa­nai­kin­ti bet ko­kias tai­syk­les – kaip žmo­gus ten su­gal­vo­ja va­din­tis, taip jis ir ga­lė­tų va­din­tis? Tai, ma­tyt, toks yra tas to­les­nis žings­nis, vi­siš­kai iš pa­var­džių da­ry­bos eli­mi­nuo­jant bet ko­kias tra­di­ci­jas, Vals­ty­bi­nę lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ją ir ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Šiuo at­ve­ju su­ku­ria­te dve­jo­pą re­gu­lia­vi­mą, ką jau ko­le­gos mi­nė­jo, ir, be abe­jo, ig­no­ruo­ja­te ir tuos pa­čius Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus, ku­rie la­bai aiš­kiai sa­ko, ko­kia yra svar­bi Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja.

Ma­no klau­si­mas: ko­dėl jūs ta­da var­žo­te ki­tų mo­te­rų tei­ses, vie­noms su­da­ry­da­ma ga­li­my­bę su a rai­de va­din­tis, ki­toms ne? Ar jūs jau­čia­te ko­kį nors skir­tu­mą?

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ge­ras klau­si­mas. Tai iš­ties da­bar pa­var­dė tu­ri ne­pri­eš­ta­rau­ti ge­rai mo­ra­lei, vie­ša­jai tvar­kai ir ati­tik­ti ly­tį. Ga­lū­nė -a, aki­vaiz­du, yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės ga­lū­nė. Tur­būt mes vi­si su­pran­ta­me, kad šar­ka, ly­de­ka yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės žo­džiai. Tad ati­tin­ka esa­mus tei­sės ak­tus. O jei­gu pro­jek­tui bū­tų pri­tar­ta, aš esu tik­ra, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas tik­rai tu­rė­tų ir pa­to­bu­li­ni­mų, ir idė­jų, kaip to­liau jis ga­lė­tų ju­dė­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Se­jo­nie­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi ne­tu­rė­siu ga­li­my­bės pa­si­sa­ky­ti dėl mo­ty­vų, tai aš ban­dy­siu ir pa­klaus­ti, ir iš da­lies pa­lai­ky­ti pro­jek­tą. Man at­ro­do, kad ap­skri­tai lie­tu­vių kal­bo­je yra daug ir sla­viš­kos, ir ger­ma­niš­kos, ir ru­siš­kos kil­mės žo­džių. Pa­čių pa­var­džių da­ry­ba ne kar­tą ki­to. Gal jūs pa­ti ži­no­te, ka­da at­si­ra­do tra­di­ci­ja for­muo­ti mo­te­riš­kas pa­var­des su -ie­nė ir -uvie­nė? Kaip ma­no­te, ar kal­ba yra kin­tan­tis, ar ne­kin­tan­tis da­ly­kas, įskai­tant ir pa­var­džių da­ry­bą? Jau pa­ti at­sa­kė­te prieš tai, kad lei­dus trum­pą­sias mo­te­riš­kas pa­var­des tik su -ė, be prie­sa­gos, kal­bai nie­kas lyg ir ne­nu­ti­ko. Ar ma­no­te, kad šiuo at­ve­ju kas nors nu­tik­tų?

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ma­nau, kad tik­rai ne­nu­tik­tų. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad nuo 2003 me­tų apie 9 tūkst. mo­te­rų pa­si­rin­ko to­kias pa­var­des. Ne­ži­nau, kaip ver­tin­ti tą skai­čių, di­de­lis ar ma­žas. Tur­būt pa­ly­gin­ti su vi­su, kiek įvy­ko tų pa­var­džių kei­ti­mų, tai dau­giau. Be abe­jo, pa­var­džių tra­di­ci­jos kin­ta. Ne­ži­nau, kiek Sei­mo na­rių spė­jo su­si­pa­žin­ti su eks­per­to iš­va­da, ger­bia­mo A. Sme­to­nos. Tik­rai yra iš vi­sų pu­sių vėl­gi ap­žvelg­ta. Ir anks­čiau bū­ta tų mo­te­riš­kų pa­var­džių su ga­lū­ne -ia, pa­vyz­džiui, to­kios pa­var­dės bū­da­vo bū­din­gos tam tik­riems re­gio­nams.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, man as­me­niš­kai la­bai svar­bu, kad lie­tu­vių kal­ba bū­tų iš­sau­go­ta. To­kia uni­ka­li, gra­ži, iš­skir­ti­nė kal­ba. Ma­nau, pa­na­šiai mąs­to dau­ge­lis Sei­mo na­rių. La­bai no­riu iš­girs­ti jū­sų nuo­mo­nę. Žmo­gui, puo­se­lė­jan­čiam lie­tu­vių kal­bą, koks žo­džių jun­gi­nys, koks var­dų jun­gi­nys lie­tu­viš­kai klau­sai skam­ba lie­tu­viš­kiau, na­tū­ra­liau? Ar Ie­va Ma­ri­ja Šar­kai­tė, ar Ie­va Ma­ri­ja Šar­ka? Ar Ie­va Ma­ri­ja Ly­de­kė, ar Ie­va Ma­ri­ja Ly­de­ka? Ačiū.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Čia, aiš­ku, tur­būt toks ir­gi sko­nio rei­ka­las. Ma­no pro­jek­tas leis­tų pa­si­rink­ti, kad bū­tų ga­li­my­bė, – ir Ly­de­kai­tė, ir Ly­de­ka. Bet taip, tos lie­tu­viš­kos pa­var­dės su ga­lū­ne -a daž­nai yra tik­rai la­bai gra­žūs lie­tu­viš­ki žo­džiai. Sko­nio rei­ka­las. Man skam­ba la­bai gra­žiai. Aiš­ku, ki­ta ver­tus, no­riu pa­sa­ky­ti, kad as­me­ni­nis sko­nis tur­būt ne­tu­rė­tų nu­spręs­ti tų ga­lū­nių. Kaip jau žmo­gus pats no­ri pa­si­rink­ti, tai to­kia ga­li­my­bė jam tu­rė­tų bū­ti su­teik­ta. Taip, pa­var­džių klau­si­mas ap­skri­tai yra kin­tan­čios tra­di­ci­jos, kul­tū­ri­nis klau­si­mas, ne­kal­bi­nis. Jei­gu bū­tų pri­im­ta ga­lū­nė -a, keis­tų­si kaž­kiek ir ta tra­di­ci­ja, bet šiaip esu įsi­ti­ki­nu­si, kad iš­lik­tų pa­grin­di­nė, vy­rau­jan­ti prie­sa­gi­nių pa­var­džių, įtrau­kiant kaž­kiek ir ki­tų ga­li­mų va­rian­tų.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip pa­sa­ky­siu. Vie­na gerb­ti­na po­li­ti­kė Sei­me yra nu­skam­bė­ju­si iš­sa­ky­ta min­ti­mi, kad virš Sei­mo tik dan­gus. Ar jums ne­at­ro­do, kad šiuo at­ve­ju jūs at­kar­to­ja­te šios po­li­ti­kės nuo­sta­tą? Kiek­vie­no­je ci­vi­li­zuo­to­je de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je bet ku­rie spren­di­mai re­mia­si ne tik vi­suo­me­nės, bet ir eks­per­tų pa­tir­ti­mi. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nuo­sta­ta tu­rė­tų bū­ti ga­lio­jan­ti. Da­bar gi jūs iš­ei­na­te su sa­vo ini­cia­ty­va ir sa­ko­te: ži­no­te, Sei­mas nu­ta­rė ki­taip. Jei­gu ki­tą kar­tą kas nors iš Sei­mo na­rių iš­ei­tų ir dėl ka­ry­bos sa­ky­tų: ži­no­te, aš ma­nau, kad mums rei­kia lėk­tu­vų, tan­kų mums ne­rei­kia. Kaip jūs tai ver­tin­tu­mė­te to­kiu at­ve­ju? Šiuo at­ve­ju jūs at­si­sto­ja­te į vie­ną ei­lę su tais žmo­nė­mis, ku­rie ma­no, kad ga­li­ma pri­im­ti spren­di­mus ne­si­va­do­vau­jant ins­ti­tu­ci­jo­mis, at­sa­kin­go­mis už tai. Ar tai bū­tų Lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ins­ti­tu­tas, ar tai bū­tų lie­tu­viai pro­fe­so­riai, už­iman­tys gar­bin­gą pa­dė­tį ir tu­rin­tys il­ga­me­tės pa­tir­ties. Ačiū.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Vėl mes grįž­ta­me į dis­ku­si­jos pra­džią, ar pa­var­džių da­ry­ba yra gra­ma­ti­kos klau­si­mas. Ne, pa­var­džių da­ry­ba nie­kaip ne­kei­čia lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos. Man ne­pa­vy­ko su­tik­ti, esu tik­ra, kad ir jums ne­pa­vyks, nė vie­no kal­bi­nin­ko ar kal­bi­nin­kės, ku­rie pa­sa­ky­tų, kad, na, jei­gu jau kei­čia, tai ko­kia tai tai­syk­lė pa­keis. Tai nė­ra lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­kos klau­si­mas, tai vis dėl­to yra la­biau klau­si­mas apie as­mens pri­va­tų gy­ve­ni­mą. Taip, apie tra­di­ci­jas, bet ne apie gra­ma­ti­ką, ne apie kal­bą.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nė D. Ša­ka­lie­nė pa­klaus.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai kaip tik prieš sa­vo klau­si­mą ta­da ir trum­pą re­pli­ką pa­sa­ky­siu. Šiaip Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­ta­kos yra so­viet­me­ty­je ir tai yra vi­siš­kai ne iš 1921 me­tais įkur­tos Ter­mi­no­lo­gi­jos ko­mi­si­jos at­ėju­si ins­ti­tu­ci­ja, o so­vie­ti­nė, biu­ro­kratinė. Ji pa­var­džių da­ry­bą re­mia „Lie­tu­vos pa­var­džių žo­dy­nu“, iš­leis­tu bū­tent so­viet­me­čiu, 1985 me­tais. Tai, jū­sų ver­ti­ni­mu, kaip čia nu­tin­ka mū­sų vi­suo­me­nei, kad, vie­na ver­tus, mes ne­ga­li­me at­skir­ti lie­tu­vių kal­bos, ben­dri­nės lie­tu­vių kal­bos, nuo tei­sės į var­dą ir pa­var­dę, tai yra nuo vie­nos iš tik­rai la­bai svar­bių žmo­gaus tei­sių? Kaip čia mes su­si­pai­nio­jo­me, kas yra so­viet­me­čiu pri­mes­tos biu­ro­kratinės tai­syk­lės, iš es­mės žu­dan­čios mū­sų kal­bos to­les­nį vys­ty­mą­si, ir kas yra kal­bos sau­go­ji­mas?

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma ko­le­ge. Tai taip, iš­ties Lie­tu­vo­je kal­bos po­li­ti­ka yra iš­li­ku­si griež­ta, kon­ser­va­ty­vi. Tai bu­vo ab­so­liu­čiai su­pran­ta­ma, nes ne­pri­klau­so­my­bės pra­džio­je bu­vo įvai­rių tų grės­mių, ta­čiau ne­ma­nau, kad da­bar mes tu­rė­tu­me kaip nors sau­go­ti kal­bą nuo kal­bė­to­jų gim­tą­ja kal­ba ir at­im­ti iš jų ga­li­my­bę pa­si­rink­ti as­mens var­dą ir pa­var­dę. Tai vėl­gi – pra­ėjo dau­giau nei trys de­šimt­me­čiai, ta­čiau kal­bos po­li­ti­ka lanks­tu­mo ne­įga­vo. Ma­nau, kad čia pla­tes­nės dis­ku­si­jos klau­si­mas, bet jū­sų iš­sa­ky­ti ar­gu­men­tai yra la­bai sva­rūs.

 PIRMININKAS. Ačiū, da­bar dėl mo­ty­vų. J. Se­jo­nie­nė – už.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui už ga­li­my­bę. Ži­nau, kad Do­vi­lė bu­vo už­si­ra­šiu­si pir­miau ma­nęs, bet dar kar­tą pa­kar­to­siu sa­vo ar­gu­men­tus, kad lie­tu­vių kal­ba iš tie­sų tu­ri la­bai daug iš ki­tų kal­bų pa­im­tų žo­džių ir kad tų pa­čių pa­var­džių da­ry­ba kei­tė­si tik­rai ne kar­tą, ir pra­ei­ta­me am­žiu­je kei­tė­si tik­rai ne kar­tą. Prieš 20 me­tų, kaip mi­nė­jo Ie­va, mes pri­ėmė­me trum­pą­sias pa­var­des – be prie­sa­gos ir lie­tu­vių kal­bai dėl to nie­kas ne­at­si­ti­ko. Ji­nai iš­li­ko to­kia pat se­na, uni­ka­li, ver­tin­ga ir la­bai gra­ži. Tai pra­šau jū­sų įver­tin­ti, kad kal­ba dėl šios pa­var­džių da­ry­bos tik­rai ne­su­grius, bet ga­lė­si­me su­teik­ti ga­li­my­bę žmo­nėms, ku­rie taip ver­ti­na sa­vo ta­pa­ty­bę ir taip sa­ve įpras­mi­na, tą ga­li­my­bę tu­rė­ti. Tai la­bai kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ir prieš. Kal­ba S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, man keis­ta, kad kai kam Lie­tu­vos is­to­ri­ja, re­gis, pra­si­de­da tik nuo 1990 me­tų, tar­si ne­bu­vo Min­dau­go, Ge­di­mi­no, ne­bu­vo 1918 me­tų ir vi­sos mū­sų vals­ty­bės įvai­rių seg­men­tų kū­ri­mo is­to­ri­jos. Vi­sų pir­ma, ką čia sa­kė ko­le­gė, vy­riš­ko­sios gi­mi­nės pe­rė­mi­mas mo­te­riai nė­ra jo­kia da­ry­ba, o toks po­li­ti­kės siū­ly­mas liu­di­ja, kad Sei­me rei­kia su­reng­ti kuo grei­čiau gra­ma­ti­kos kur­sus. Ne­ži­nau, bet pri­min­siu, kad mi­nist­ras S. Kai­rys re­ko­men­da­vo įves­ti sa­vo­tiš­ką ka­ran­ti­ną ša­lių ag­re­so­rių at­žvil­giu, tai yra jų me­no kū­ri­niams. Čia yra pa­na­šus da­ly­kas. Ar mes ne­ma­ži­na­me tos skir­ties da­bar steig­da­mi šias pa­var­des, juk ži­no­me, kad mo­te­rų pa­var­dės su flek­si­ja -a yra bū­din­gos ru­sa­kal­bei ap­lin­kai, bū­din­gos len­kams, jų ap­lin­ko­je vi­sa tai įpras­ta. Ir Sei­me tu­ri­me pa­vyz­džių: tu­ri­me tei­sin­gu­mo mi­nist­rę E. Dob­ro­wols­ka, su -a, su tuo vis­kas ge­rai, ji yra len­kai­tė, bet kam šian­dien lie­tu­vai­tėms rei­kia teik­ti to­kias pa­var­des su -a? Kad pa­ma­žin­tų skir­tį nuo Pri­go­ži­na, Pet­ro­va, Ne­kra­so­va? Ne­ma­nau, kad šian­dien ge­riau­sias me­tas. Aš tai su­pran­tu kaip sa­vo­tiš­ką pro­vo­ka­ci­ją ir esu įsi­ti­ki­nęs, kad sie­kis li­be­ra­li­zuo­ti pa­var­džių su­da­ry­mo tai­syk­les tu­ri bū­ti pa­grįs­tas ob­jek­ty­viu rei­ka­lin­gu­mu, gra­ma­ti­kos tai­syk­lė­mis, lie­tu­viš­kų mo­te­rų pa­var­džių su­da­ry­mo nuo­sta­to­mis ir, aiš­ku, ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mais, jos net ne­pa­pra­šy­ta iš­va­dų šiuo at­ve­ju – ne­tei­sin­gai čia bu­vo sa­ko­ma. Tai­gi ne­pri­ta­riu, kad… Kvie­čiu ne­pri­tar­ti ši­tam siū­ly­mui, nes aki­vaiz­du, kad po­li­ti­kai at­ei­na ir iš­ei­na, o gra­ma­ti­kos dės­niai nie­kur ne­dings­ta. Jų ne­ga­li pa­keis­ti at­ski­rų po­li­ti­kų ir pi­lie­čių no­rai, net­gi jei­gu tu esi Sei­mo na­rys. Kvie­čiu ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui už iš­sa­ky­tus mo­ty­vus. Da­bar, ka­dan­gi yra bal­sa­vi­mo per­trau­ka… Ar R. Šar­knic­kas iki bal­sa­vi­mo no­ri dėl ve­di­mo tvar­kos, ar po bal­sa­vi­mo? Re­pli­kos bū­na po bal­sa­vi­mo. Luk­tel­ki­te, tuoj bal­suo­si­me. Bal­suo­ja­me dėl I. Pa­kar­kly­tės ką tik pa­teik­to pro­jek­to, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 105: už – 55, prieš – 31, su­si­lai­kė 19. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. E. Jo­vai­ša – pir­ma­sis. Pra­šau.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­me, šian­dien aš iš­gir­dau tai, ko ne­bu­vau gir­dė­jęs per vi­są sa­vo moks­li­nį gy­ve­ni­mą. Mes iš­gir­do­me tei­gi­nį apie tai, kad žo­džiai su ga­lū­ne -a yra mo­te­riš­kos gi­mi­nės, ir štai bu­vo pa­teik­tas pa­vyz­dys, kad tai yra sa­vai­me su­pran­ta­ma: Šar­ka, Ly­de­ka. No­rė­čiau ži­no­ti, kas aš, Jo­vai­ša, esu?

PIRMININKAS. R. Šar­knic­kas dar anks­čiau bu­vo prie mik­ro­fo­no. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ka­dan­gi Ie­va pri­sta­tė šį pro­jek­tą ap­gau­lės bū­du, nes jo­kių iš­va­dų ir krei­pi­mo­si į Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ją ne­bu­vo, ne­tu­ri, tai vis dėl­to po ši­to ap­gau­lin­go pa­tei­ki­mo ir, de­ja, kai ku­rių Sei­mo na­rių pri­ta­ri­mo (gai­la, kad taip aki­vaiz­džiai ne­su­pra­to, už ką bal­suo­ja) pra­šy­čiau eks­per­tų iš­va­dų iš Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, ga­lė­si­me tik­rai pa­pra­šy­ti, man at­ro­do, na­tū­ra­lus toks pra­šy­mas. Tik ne­rei­kė­tų teig­ti, kad čia kaž­koks ap­gau­lin­gas pa­tei­ki­mo bū­das bu­vo. Bu­vo nor­ma­lus pa­tei­ki­mas, kaip ir vi­sų ki­tų pro­jek­tų.

V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­dė­ko­ti Sei­mo na­riams, kad po pa­tei­ki­mo bus ga­li­ma svars­ty­ti ko­mi­te­tuo­se ir to­liau dis­ku­tuo­ti. Vis dėl­to Meš­ka nė­ra Meš­kė, kaip ir Ly­de­ka nė­ra Ly­de­kė, ir ne -ie­nė. Tai yra tik­rai ga­li­my­bė pa­si­rink­ti žmo­nėms ir lik­ti Meš­komis, Ly­de­komis, o ne iš­krai­py­tais kaž­ko­kiais žvė­re­liais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ma­tau, kad čia vy­rams, ku­rių pa­var­dės bai­gia­si rai­de a, yra pre­teks­tas pa­si­sa­ky­ti, bet aš ne­pa­si­sa­ky­siu tuo klau­si­mu.

Da­bar po pa­tei­ki­mo pa­grin­di­nis bū­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

A. Vyš­niaus­kas tu­ri pa­pil­do­mų siū­ly­mų ar ki­to­kių.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man at­ro­do… Vik­to­ras sa­ko, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­rei­kia, tai ir ne­siū­ly­siu, bet gal bū­tų ga­li­ma su­keis­ti, kad TTK bū­tų pa­pil­do­mas, o Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas vis­gi pa­grin­di­nis, nes to­kius klau­si­mus Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas daž­niau­siai svars­to?

PIRMININKAS. Vis­ką ga­li­ma, bet ne­ži­nau, ko­kia bū­tų Sei­mo na­rių nuo­mo­nė. Gal tie­siog bal­suo­ja­me. Bal­sa­vi­mas už bus, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­grin­di­nis, bal­sa­vi­mas prieš – kad Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas pa­grin­di­nis.

Už – 31, prieš – 77. Tai­gi Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ski­ria­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu. Ir, kaip mi­nė­jau, pa­pra­šo­ma Sei­mo var­du Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­dos.

 

11.20 val.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-1539 42 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Nekilno­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-1539 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1770 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2922(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Da­bar bal­suo­si­me ei­lės tvar­ka, kaip pro­jek­tai su­ra­šy­ti dar­bo­tvarkėje. Pir­miau­sia Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro įsta­ty­mo pa­tai­sų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2922(2). Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107: už – 97, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.21 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildymo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 5071 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2270(2). Taip pat pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 108: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.21 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 270, 2711, 2771 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2704 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Da­bar Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2502(2). Pri­ėmi­mas. Vi­si strai­ps­niai bu­vo pri­im­ti, iš­sky­rus 4 straips­nį, dėl ku­rio yra Sei­mo na­rės I. Ha­a­se pa­siū­ly­mas. Gal­būt po­nia Ire­na ga­lė­tų į Sei­mo tri­bū­ną at­ei­ti, nes čia ji ga­li ir sa­vo pa­siū­ly­mą pa­teik­ti, ir ko­mi­te­to nuo­mo­nę pa­sa­ky­ti.

I. HAASE (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, pa­tai­sa yra dau­giau tech­ni­nio po­bū­džio. Ly­gi­na­ma­ja­me va­rian­te 4 punk­tas bu­vo li­kęs, pas­kui dėl kaž­ko­kių prie­žas­čių jis ne­iš­li­ko pa­čia­me pro­jek­te. Da­bar iš­tai­so­me tą tech­ni­nę klai­dą. Ko­mi­te­tas šian­dien ap­svars­tė. Ko­mi­te­to spren­di­mas: pri­tar­ti nu­ro­dy­tam pa­siū­ly­mui. Už – 9, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. Ma­nau, kad klai­dos iš­tai­sy­mui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Ti­kiuo­si, kad ir 4 straips­niui ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Ar bus dėl vi­so dėl mo­ty­vų už­si­ra­šiu­sių? V. Se­meš­ka no­ri kal­bė­ti. Pra­šom.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, at­si­sa­kau, nes nė­ra prieš kal­ban­čių, tau­py­si­me lai­ką.

PIRMININKAS. Ge­rai, ta­da ga­li­me iš kar­to bal­suo­ti, ar pri­ima­me šį įsta­ty­mą, tiks­liau, ko­dek­so pa­tai­sas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107: už – 80, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 27. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.24 val.

Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2919 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau jau pa­tei­ki­mai. Pir­miau­sia Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2919. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 106: už – 98, prieš – 1, su­si­lai­kė 7. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ko­mi­te­to tei­sė­mis bū­tų Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ja. Ki­to­kių siū­ly­mų ne­ma­tau. Pri­ima­me ir nu­ma­to­me svars­ty­mą ru­dens se­si­jo­je.

 

11.24 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so Nr. VIII-1864 2.8 straips­nio 2 da­lies pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2906 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2906, jį pa­tei­kė M. Ma­ti­jo­šai­tis. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 103: už – 77, prieš – 1, su­si­lai­kė 25. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Pa­grin­di­nis dėl Ci­vi­li­nio ko­dek­so, aiš­ku, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų ne­siū­lo­ma. Svars­ty­mas nu­ma­to­mas ru­dens se­si­jo­je. Taip pat pri­me­nu, kad pats pra­ne­šė­jas siū­lė pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ma­nau, tai ga­li­me taip pat pri­im­ti. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu. Bai­gė­me svars­ty­ti šį pro­jek­tą.

 

11.26 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2907 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2907. Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 103: už – 96, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 7. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas nu­ma­to­mas ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2888 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2888. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 104: už – 102, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pri­tar­ta.

Nu­ma­to­me, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mų ne­pa­siū­ly­ta. Svars­ty­mas – ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.27 val.

Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. IX-1871 2, 6, 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 61, 62, 63 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2990 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų ir pa­pil­dy­mų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2990, jį pa­tei­kė Sei­mo Pir­mi­nin­kė. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 106: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 20. Pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis bū­tų So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­ma – Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ja. Taip pat, kaip ir dėl ki­to Jau­ni­mo po­li­ti­kos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to. Svars­ty­mas, na­tū­ra­lu, ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.28 val.

Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo Nr. IX-1826 29 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2972, Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo Nr. VIII-1029 18 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2973 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau dvie­jų pro­jek­tų blo­kas – Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me šiems pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 104: už – 70, prieš – 6, su­si­lai­kė 28. Pro­jek­tams pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Dėl Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to pa­grin­di­nis bū­tų Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Dėl ly­di­mo­jo Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to pa­grin­di­nis bū­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas – ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Kol kas bal­sa­vi­mą bai­gė­me. Da­bar pus­va­lan­dis pra­ėjo, tai kvie­siu į tri­bū­ną Sei­mo Pir­mi­nin­kę. Sun­ku da­bar tiks­liai pa­sa­ky­ti, bet ga­li bū­ti, kad bal­sa­vi­mo in­ter­va­las pra­si­dės šiek tiek anks­čiau, bet ma­ty­sime.

 

11.29 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl išva­dos, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo 3 straips­nio c ir d punk­tai, 4 straips­nio 3 da­lis ir 14 straips­nis ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai, pa­tei­ki­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2983 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar bus pa­tei­kia­mas pro­jek­tas Nr. XIVP-2983 – Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl iš­va­dos, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo 3 straips­nio c ir d punk­tai, 4 straips­nio 3 da­lis ir 14 straips­nis ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, 2011 me­tų vi­du­ry­je bu­vo pri­im­ta Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ja dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo. Lie­tu­va pa­si­ra­šė ją 2013 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį, šių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį Eu­ro­pos Par­la­men­tas ra­ti­fi­ka­vo šią kon­ven­ci­ją ir pa­ra­gi­no vals­ty­bes na­res, ku­rios dar nė­ra to pa­da­riu­sios, ne­del­siant ją ra­ti­fi­kuo­ti. To­kių vals­ty­bių Eu­ro­pos Są­jun­go­je šiuo me­tu yra še­šios, tarp jų ir Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. Tai­gi Lie­tu­va nuo šiol tam tik­ra ap­im­ti­mi tai­kys že­mes­nį žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos stan­dar­tą nei pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga. De­mo­kra­tinėje tei­si­nė­je vals­ty­bė­je to­kia pa­dė­tis nė­ra iki ga­lo su­pran­ta­ma ir, tie­są pa­sa­kius, nė­ra pa­tei­si­na­ma.

Prieš be­veik 20 me­tų bu­vo ki­lęs iš es­mės ana­lo­giš­kas klau­si­mas dėl 1950 me­tų Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo, nes kai ku­rios jos for­mu­luo­tės ta­ria­mai ne­ati­ti­ko Kon­sti­tu­ci­jos. 1995 me­tais pa­teik­to­je iš­va­do­je Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tai pa­nei­gė, be ki­ta ko, pa­žy­mė­da­mas, kad tei­sės nuo­sta­tos ne­ga­li bū­ti aiš­ki­na­mos tai­kant tik ling­vis­ti­nį me­to­dą. Kon­sti­tu­ci­jos ir kon­ven­ci­jos nor­mų su­de­ri­na­mu­mo aiš­ki­ni­mas tu­ri bū­ti pra­smi­nis, lo­gi­nis, o ne tik pa­žo­di­nis, vien tik pa­žo­di­nis žmo­gaus tei­sių aiš­ki­ni­mas yra ne­pri­im­ti­nas žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos pri­gim­čiai. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tuo­met taip pat ak­cen­ta­vo, kad aiš­ki­nant tei­sės nor­mos tu­ri­nį svar­biau­sia ne tai, ko­kia kon­kre­čia žo­di­ne for­ma ati­tin­ka­ma tai­syk­lė yra su­for­mu­luo­ta, o tai, kad re­mian­tis jos teks­tu bū­tų ga­li­ma ne­abe­jo­ti­nai su­pras­ti, jog kal­ba­ma apie tam tik­riems sub­jek­tams skir­tą nuo­ro­dą ati­tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis veik­ti ati­tin­ka­mu bū­du.

Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo at­ve­ju taip pat ky­la aud­rin­gų dis­ku­si­jų dėl to, kad kai ku­rios jo­je var­to­ja­mos są­vo­kos, kaip an­tai ly­ties so­cia­li­nis as­pek­tas ar­ba so­cia­li­nė ly­tis, ar ne­ste­re­o­ti­pi­niai ly­ties so­cia­li­niu as­pek­tu pa­grįs­ti vaid­me­nys ar­ba ne­ste­re­o­ti­pi­niai ly­čių vaid­me­nys, ta­ria­mai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, o kon­kre­čiai jos 14 straips­niui, 25 straips­nio 1 da­liai, 26 straip­s­nio 5 da­liai, 29 straips­niui, 38 straips­nio 3, 5 ir 6 da­lims, 40 straips­nio 3 da­liai ir 41 straips­nio 1 da­liai. Tuo rem­da­ma­si da­lis vi­suo­me­nės lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad šios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mas ne­ati­tin­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­te­re­sų, nes kai ku­rios jos nuo­sta­tos, tos vi­suo­me­nės da­lies ma­ny­mu, pa­nei­gia pri­gim­ti­nį žmo­gaus oru­mą ir ke­lia pa­vo­jų vi­suo­me­nės ben­dra­jam gė­riui.

Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­ja dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo yra ypa­tin­gas tarp­tau­ti­nės tei­sės šal­ti­nis, jo pa­skir­tis – ko­vo­ti su smur­tu prieš mo­te­ris ir smur­tu šei­mo­je. Šios kon­ven­ci­jos nuo­sta­tų vi­suo­ti­nis ir veiks­min­gas pri­pa­ži­ni­mas ir jų lai­ky­ma­sis gi­nant ir to­liau įgy­ven­di­nant žmo­gaus tei­ses ir pa­grin­di­nes lais­ves reiš­kia, kad ji at­lie­ka to­kią pa­čią funk­ci­ją kaip ir kon­sti­tu­ci­nės žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ga­ran­ti­jos, nes Kon­sti­tu­ci­ja tvir­ti­na šias ga­ran­ti­jas ša­ly­je, o kon­ven­ci­ja tarp­tau­ti­niu ly­giu. To­dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­da dėl to, ar ati­tin­ka­mos kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos ati­tin­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją, yra es­mi­nė Sei­mui ap­si­spren­džiant dėl šios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo.

No­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad įvai­rios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, tiek pa­lai­kan­čios šios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mą, tiek jam prieš­ta­rau­jan­čios, ne kar­tą krei­pė­si ir į ma­ne, ir, kiek ži­nau, į ki­tus Sei­mo na­rius, į ki­tus ko­le­gas su pra­šy­mu šiuo klau­si­mu kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Ieš­kant ben­dro su­ta­ri­mo tarp skir­tin­gų vi­suo­me­nės gru­pių, mū­sų ma­ny­mu, ini­cia­to­rių ma­ny­mu, tik Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­li aiš­kiai ir ne­ša­liš­kai at­sa­ky­ti, ko­kie yra Kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo tiks­lai ir tik­ra­sis tu­ri­nys. At­si­žvelg­da­mi į tai ir siek­da­mi at­sa­ky­ti į da­liai vi­suo­me­nės ky­lan­čius klau­si­mus, ini­ci­juo­ja­me Sei­mo krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ir pra­šo­me jū­sų pa­lai­ky­mo.

Ži­no­ma, esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti į jums ky­lan­čius klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sian­čių ne­ma­žai. Pir­mo­ji – A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, šiek tiek tra­gi­ko­miš­kai at­ro­do, kai Sei­mo Pir­mi­nin­kė, ku­ri ne­ti­ki, kad yra prieš­ta­ra­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jai, da­bar sto­vi ir ban­do vi­sus įti­ki­nė­ti, kad rei­kia kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl to, kad yra prieš­ta­ra­vi­mas. Pa­gal tai, ką jūs kal­bė­jo­te, gal ga­lė­tu­mė­te pa­tiks­lin­ti, ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos į jus krei­pė­si, pra­šy­da­mos pa­teik­ti skun­dą Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui?

Ki­tas da­ly­kas. Gal ga­lė­tu­mė­te pla­čiau pa­aiš­kin­ti, kuo Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos prieš­ta­rau­ja uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­jai? Nes bū­tent to­kį ar­gu­men­tą jūs nau­do­ja­te nu­ta­ri­mo teks­te.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mus. Mie­la ko­le­ge, aš, skir­tin­gai nuo kai ku­rių ki­tų Sei­mo na­rių, sa­vo as­me­ni­nių nuo­sta­tų ne­si­sten­giu pri­mes­ti vi­siems ki­tiems. To­dėl šian­die­ną ir sto­viu šio­je tri­bū­no­je, ir pri­sta­tau krei­pi­mą­si, tai yra nu­ta­ri­mo pro­jek­tą su krei­pi­mu­si, ku­ria­me, iš tie­sų, yra su­rink­ti vi­si ar­gu­men­tai ar be­veik vi­si ar­gu­men­tai, ku­riuos man pa­vy­ko ras­ti at­vi­ruo­se šal­ti­niuo­se, vie­šo­jo­je dis­ku­si­jo­je, taip pat ir tie ar­gu­men­tai, ku­rie ne kar­tą bu­vo kar­to­ti čia, mū­sų Sei­mo sa­lė­je, šio­je ka­den­ci­jo­je, anks­tes­nė­se ka­den­ci­jo­se. Ma­nau, kad tam, kad mes pa­ju­dė­tu­me į prie­kį, ženg­tu­me žings­ne­lį pri­ar­tin­da­mi tas ga­na skir­tin­gai ver­ti­nan­čias vi­suo­me­nės da­lis, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas bū­tų la­bai nau­din­gas. Aš, tie­są pa­sa­kius, ap­skri­tai ma­nau, kad šio­je dis­ku­si­jo­je yra tiek daug emo­ci­jų, tiek daug ne­pa­grįs­tų tei­gi­nių, kad vie­nin­te­lis toks ra­cio­na­lus bū­das pa­ju­dė­ti iš mir­ties taš­ko yra at­si­klaus­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dėl to, ar jis įžvel­gia ko­kius nors prieš­ta­ra­vi­mus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai. Ma­nau, kad toks siū­ly­mas yra ra­cio­na­lus ir jau­čiuo­si vi­siš­kai už­tik­rin­tai šian­die­ną pri­sta­ty­da­ma šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, no­rė­čiau jums pri­min­ti, kad dau­gy­bės įsta­ty­mų, pri­im­tų šio­je se­si­jo­je, kon­sti­tu­cin­gu­mas ir an­ti­kons­ti­tu­cin­gu­mas nei jums, nei jū­sų ko­le­goms ne­la­bai rū­pė­jo, nes va­do­va­vo­tės bul­do­ze­rio prin­ci­pu, nors ki­ti įsta­ty­mai bu­vo žy­miai ak­tu­a­les­ni Lie­tu­vos žmo­nėms. O Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, ku­rios dau­gu­ma nuo­sta­tų jau yra per­kel­tos į Lie­tu­vos įsta­ty­mi­nę ba­zę – ir į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, ir į Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mą, jos at­ve­ju jums stai­ga pa­rū­po šio do­ku­men­to kon­sti­tu­cin­gu­mas.

Tad no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti, ar to­kia prak­ti­ka ga­lios ir at­ei­ty­je? Ir kai opo­zi­ci­ja sieks iš­nag­ri­nė­ti ei­li­nio val­dan­čių­jų bul­do­ze­riu pri­im­to įsta­ty­mo ati­ti­ki­mą Kon­sti­tu­ci­jai, jūs to­kį krei­pi­mą­si taip pat pa­lai­ky­si­te?

Ir dar. Ar ne­ma­no­te, kad at­si­klaus­ti tau­tos šiuo at­ve­ju bū­tų kur kas svar­biau? Juk ap­klau­so­se be­ne pu­sė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių pa­si­sa­ko prieš to­kios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mą. Ar tiks­lin­ga truk­dy­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­bą, kai at­sa­ky­mas iš prin­ci­po jau yra su­pran­ta­mas?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mus. Vi­sų pir­ma, pa­sa­kė­te ke­lis tei­gi­nius, į ku­riuos tu­riu re­a­guo­ti.

Dėl bul­do­ze­rio prin­ci­po. Ger­bia­mas ko­le­ga, tik­riau­siai, kaip ir mes vi­si, mo­ka­te pui­kiai skai­čiuo­ti, ma­to­te, kaip kas­die­ną dir­ba­me ir tos dau­gu­mos, pa­kan­ka­mai tra­pios, ku­rią tu­ri­me, bul­do­ze­riu nie­kaip ne­pa­va­din­si, net ir la­bai pa­si­sten­gus. Kaž­kaip, man at­ro­do, tos pa­sta­bos dėl bul­do­ze­rio prin­ci­po, jos tie­siog yra iš kaž­ko­kios pa­ra­le­li­nės re­a­ly­bės. Aš bent jau jas taip pri­imu.

Da­bar dėl to, kad yra kaž­ko­kia sku­ba ir ypa­tin­gas dė­me­sys. Ne, šiai kon­ven­ci­jai kaip tik dė­me­sio ne­pa­kan­ka. Ji bu­vo Lie­tu­vos var­du pa­si­ra­šy­ta prieš de­šimt­me­tį ir nuo to lai­ko nie­kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Aš sa­ky­čiau, kad mes la­bai vė­luo­ja­me svars­ty­da­mi šį klau­si­mą.

Dar vie­nas toks po­stū­mis, pri­mi­ni­mas, mums bu­vo, ži­no­ma, ir Eu­ro­pos Par­la­men­to bal­sa­vi­mas, ku­riuo pri­im­tas spren­di­mas ra­ti­fi­kuo­ti šią kon­ven­ci­ją. Kaip jau mi­nė­jau, Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­go­je lie­ka vie­na iš še­šių vals­ty­bių, ku­rios vis dar nė­ra vi­siš­kai ap­si­spren­du­sios, ne­ra­ti­fi­ka­vu­sios kon­ven­ci­jos, bet aš ma­nau, kad šią dis­ku­si­jos da­lį mes tik­rai ga­li­me per­kel­ti į vė­les­nį lai­ką. Ne­ži­nia, ar ta dis­ku­si­ja dėl ra­ti­fi­ka­vi­mo vyks šio­je ka­den­ci­jo­je, o gal­būt ko­kia nors at­ei­ties ka­den­ci­ja dis­ku­tuos šiuo klau­si­mu ir im­sis ra­ti­fi­ka­vi­mo. Da­bar, šian­dien, mes kal­ba­me apie nu­ta­ri­mą ir krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Kaip jau sa­kiau, ga­liu pa­kar­to­ti dar tuos pa­čius ar­gu­men­tus, ma­nau, kad tai yra tas ne­ša­liš­kas ar­bit­ras, ku­ris ga­li įver­tin­ti ir at­sa­ky­ti į da­lį bent jau tų bai­mių ar ar­gu­men­tų, ku­rie ky­la kon­ven­ci­jos opo­nen­tams. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? Aš at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma Vik­to­ri­ja, jūs ne­at­sa­kė­te į ma­no ko­le­gės klau­si­mą. Ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos krei­pė­si į jus, ra­gin­da­mos pa­spar­tin­ti Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos pri­ėmi­mą? Jūs ne­at­sa­kė­te, bet, ma­to­te, to­liau klau­siu.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. To­kio klau­si­mo ne­bu­vo, mie­las ko­le­ga.

D. KEPENIS (LVŽSF). Mie­la ko­le­gė klau­sė ne­se­niai. O aš no­riu pa­klaus­ti. Tei­si­nin­kai ne kar­tą pa­reiš­kė, kad smur­tas prieš mo­te­ris, smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je yra nu­ma­ty­tas jau ki­tuo­se įsta­ty­muo­se ir ten ap­tar­ta, kaip rei­kia su smur­tau­to­jais elg­tis ir kaip tą pro­ble­mą už­kar­dy­ti. Bet svar­biau­sia ši­to­je Stam­bu­lo kon­ven­ci­jo­je yra so­cia­li­nė ly­tis, dėl ku­rios ir bu­vo pras­mė kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, bet jūs kaž­ko­dėl to ne­įvar­di­no­te. Ma­nau, tai yra pa­grin­di­nis fak­to­rius, ku­ris kir­ši­na mū­sų tau­tą, žmo­nės ne­ri­mau­ja ir pui­kiai ži­no, kas po tuo sly­pi, tos ly­ties kei­ti­mo ope­ra­ci­jos ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Va čia vis­kas yra es­mė. Aš klau­siu jū­sų, ko­dėl kal­ba­me apie ant­ra­ei­lius da­ly­kus, bet neš­ne­ka­me apie pa­grin­di­nį fak­to­rių, ku­ris skal­do vi­suo­me­nę ir kir­ši­na ją? Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, dėl to, ką jūs da­bar ką tik­tai iš­sa­kė­te, tuos ar­gu­men­tus, ku­riuos iš­sa­kė­te, ir krei­pia­ma­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad jis pa­tvir­tin­tų ar­ba pa­neig­tų, ar jū­sų tie iš­sa­ky­ti ar­gu­men­tai, bai­mės, na, aš sa­ky­čiau, gal­būt net­gi pro­pa­gan­dos ko­kios nors įkvėp­ti, gal­būt ne, ar tu­ri ko­kio nors pa­grin­do. Ma­no ar­gu­men­tai iš šios tri­bū­nos jū­sų ne­įti­kins, ta­čiau gal­būt mes ga­li­me kreip­tis į tą ar­bit­rą, ku­ris ga­li vi­siš­kai ne­ša­liš­kai at­sa­ky­ti į tuos ky­lan­čius klau­si­mus ir bai­mes. Ma­nau, kad tai yra toks kon­struk­ty­vus žings­nis, ku­rį šian­dien ga­li­me ženg­ti.

Da­bar kal­bė­da­ma apie smur­tą prieš mo­te­ris aš tik­rai ne­ga­liu su­tik­ti, kad ši pro­ble­ma jau yra iš es­mės iš­spręs­ta ki­tais įsta­ty­mais ir nie­ko čia ne­rei­kia da­ry­ti. Kai per me­tus yra su­lau­kia­ma virš 50 tūkst. skam­bu­čių, krei­pi­mų­si dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ir kai mes ži­no­me, kad di­džio­ji, ab­so­liu­čiai di­džio­ji da­lis be­si­krei­pian­čių pa­gal­bos yra mo­te­rys, aki­vaiz­du, kad pro­b­le­ma nė­ra iš­spręs­ta, aki­vaiz­du, kad mums rei­kia dar dau­giau ap­sau­gos mo­te­rims, mer­gai­tėms. Tą sta­tis­ti­ką mes vi­si ži­no­me, aš kvie­čiu ir jus pa­si­do­mė­ti ta sta­tis­ti­ka, ku­ri yra vi­siems pri­ei­na­ma. Ma­nau, kad tą rei­kė­tų ir­gi… (Bal­sai sa­lė­je)

Apie or­ga­ni­za­ci­jas, dėl ko? (Bal­sai sa­lė­je) Aš dar kar­tą pa­sa­kau, kad klau­si­mas po­nios A. Ši­rins­kie­nės bu­vo ne apie tai, o apie vi­sai ki­tus da­ly­kus. Klau­si­mas bu­vo apie tai, kas krei­pė­si į ma­ne ar į ki­tus Sei­mo na­rius dėl po­rei­kio kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. To­kių or­ga­ni­za­ci­jų ir pa­vie­nių žmo­nių bu­vo ga­na daug. Šian­dien mes kal­ba­me ne apie ra­ti­fi­ka­vi­mą, o apie krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tai ir siū­lau da­ry­ti.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia V. Val­kiū­nas. Bet prieš tai A. Ši­rins­kie­nė no­ri kaž­ką pa­tiks­lin­ti. Tuoj įjung­siu.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis dėl­to no­rė­čiau, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kė įvar­din­tų, ko­kios or­ga­ni­za­ci­jos krei­pė­si ir ku­rių jūs ins­pi­ruo­ta da­bar tei­kia­te. Nes kar­tu ir skaid­ru­mas to rei­kalau­tų.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Bū­ti­nai. Aš mie­lai pa­sa­ky­siu, kad į Sei­mą ir į Sei­mo na­rius, ko­le­gas yra ne kar­tą krei­pę­si ir Lie­tu­vos vys­ku­pų kon­fe­de­ra­ci­ja, ir at­ski­ri Sei­mo na­riai, to­kie kaip M. Pui­do­kas, ir Lais­vos vi­suo­me­nės ins­ti­tu­tas, jums la­bai ge­rai pa­žįs­ta­mas, pa­si­sa­ky­da­mi dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mo pa­vo­jų. Tai aš siū­lau da­bar į šią te­mą ne­si­gi­lin­ti, ga­li­ma pa­da­ry­ti at­ski­rą ap­ta­ri­mą šios te­mos tuo­met, kai kal­bė­si­me apie ra­ti­fi­ka­vi­mą.

PIRMININKAS. M. Pui­do­kas, nes jo pa­var­dė pa­mi­nė­ta.

M. PUIDOKAS (MSNG). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, šiuo at­ve­ju tik­rai vi­si kal­bė­jo apie krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl kon­ven­ci­jos, kaip vi­su­mos, vi­so teks­to. O jūs da­bar for­mu­luo­ja­te klau­si­mą, ar kro­ko­di­lo ža­lia spal­va ke­lia grės­mę vai­kams, be­si­mau­dan­tiems upė­je. Mes vi­si iš anks­to ži­no­me at­sa­ky­mą, kad ne, kro­ko­di­lo plėš­ri pri­gim­tis ir ašt­rūs dan­tys ke­lia grės­mę. Šiuo at­ve­ju jūs iš anks­to ži­no­te at­sa­ky­mą, ku­rį gau­si­te iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo, ir for­mu­luo­ja­te dėl at­ski­ros kon­ven­ci­jos da­lies. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad 3 ir 4 straips­niai yra bū­ti­ni, su iš­im­ti­mis, su iš­ly­go­mis šios kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­kuo­ti ne­ga­li­me.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, mes su­pra­to­me, bet…

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš vis dėl­to at­sa­ky­siu. Tik­riau­siai kiek­vie­nas iš jū­sų įsi­ti­ki­no­te, šį ry­tą at­si­da­rę sa­vo elek­tro­ni­nio paš­to dė­žu­tes. Yra ga­na ne­ma­žas žmo­nių skai­čius, jiems ky­la klau­si­mų, pa­vyz­džiui, dėl šios kon­ven­ci­jos ke­lia­mo pa­vo­jaus ir ga­li­mo prieš­ta­ra­vi­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai. Ma­no gal­va, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ga­lė­tų at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą.

PIRMININKAS. Pa­ste­bė­siu, kad Sei­mo na­riai, tarp jų ir M. Pui­do­kas, ga­li teik­ti pa­siū­ly­mus dėl nu­ta­ri­mo pro­jek­to, kur jau bū­tų, jo ma­ny­mu, pa­lies­ti es­mi­niai klau­si­mai.

A. Ku­bi­lie­nė. Pra­šom.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų aš ne­ti­kiu, kad ku­ni­gai, Vys­ku­pų kon­fe­ren­ci­ja krei­pė­si į jus dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos tam, kad jūs kreip­tu­mė­tės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Ma­no gal­va, la­bai ne­gra­žu ir ne­gar­bin­ga taip ma­ni­pu­liuo­ti iš šios tri­bū­nos. Man at­ro­do, tai yra LGBT or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rios jūs ne­drįs­ta­te įvar­din­ti.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mie­la ko­le­ge, aš ne­ma­ni­pu­liuo­ju, aš sa­kau, kad apie Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją yra pa­si­sa­kiu­sios įvai­riau­sios or­ga­ni­za­ci­jos. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, man at­ro­do, mes per il­gai ir kar­to­ja­mės. Sei­mo Pir­mi­nin­kė la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad krei­pi­mo­si teks­tuo­se bu­vo ke­lia­mas klau­si­mas dėl ga­li­mo prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai. Gal ir ne­bu­vo ties­mu­­kai siū­lo­ma kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, bet klau­si­mai bu­vo ke­lia­mi, Pir­mi­nin­kė ati­tin­ka­mai re­a­guo­ja.

Dar A. Skar­džius. Tiek to.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Pir­mi­nin­ke, ne tiek to, aš dėl ve­di­mo tvar­kos. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, jūs, pir­mi­nin­kau­da­mas po­sė­džiui, pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je pa­da­rė­te dis­ku­si­jas. Aš tie­siog prieš­ta­rau­ju to­kiai pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­rai.

PIRMININKAS. Pra­tę­si­me klau­si­mų lai­ką. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­sta­ba tei­sin­ga. Da­bar kaip tik A. Skar­džius ir tu­rė­tų klaus­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Val­de­ma­ras.

PIRMININKAS. Taip, čia pa­gal pa­si­žy­mė­ji­mą V. Val­kiū­nas ne­spė­jo pa­klaus­ti, nes mes tik­rai įsi­ter­pė­me.

V. VALKIŪNAS (DPF). Mie­la Vik­to­ri­ja, Per­ga­le. Jūs per­ga­lės sie­kia­te keis­tais bū­dais. Stam­bu­las, Tur­ki­ja, jau at­si­sa­kė šios kon­ven­ci­jos. Jie su­pra­to, kad tai bu­vo klai­da. O Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­ro­dė sa­vo ži­nias ir su­vo­ki­mą dėl imig­ran­tų, kam jis tar­nau­ja. Juo­kė­si ir lat­viai, ir len­kai dėl jų spren­di­mo, nes šau­ti sau į ko­ją – įdo­mi si­tu­a­ci­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo. Jūs sa­ko­te, smur­tas prieš mo­te­ris ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Iš­ski­ria­mos mo­te­rys. Ko­dėl? Ki­tur jūs – prieš skirs­ty­mą į ly­tis.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mas ko­le­ga, jū­sų la­bai ek­lek­tiš­kas pa­si­sa­ky­mas. Aš pa­mė­gin­siu kaip nors re­a­guo­ti. Pir­miau­sia, ko­dėl mo­te­rys. Čia yra, ma­tyt, rim­čiau­sias klau­si­mas. Ko­dėl taip kon­cen­truo­ja­ma­si į mo­te­ris ir ko­dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja yra apie mo­te­ris ir mer­gai­tes? Jos ne­pro­por­cin­gai daž­nai pa­ti­ria smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je. Tai yra tik­rai rim­tas klau­si­mas, jis ver­tas to, kad mes rim­tai apie tai kal­bė­tu­me. Tą ir da­ro­me.

At­sa­kant į jū­sų pa­sta­bą dėl Tur­ki­jos. Tik­riau­siai Tur­ki­ja ne­tu­rė­tų bū­ti mums vi­sais klau­si­mais tas au­to­ri­te­tas, ku­riuo sek­tu­me.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, jūs kaip pa­ty­ru­si šach­ma­ti­nin­kė da­ro­te ėji­mą žir­gu, kad šiuo veiks­mu tur­būt iš­sau­go­tu­mė­te ko­a­li­ci­ją, li­kus me­tams. Juk vi­siems aki­vaiz­du, kad Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos lai­kas jau pra­ėjo, ji šian­dien nė­ra ak­tu­a­li, ypač Lie­tu­vai, ku­ri jau prieš smur­tą, prieš mo­te­ris, prieš smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je į sa­vo tei­si­nę sis­te­mą per­kė­lė vi­sus, net pa­čius griež­čiau­sius, reg­la­men­ta­vi­mus, dėl to po­li­ci­ja net ne­ži­no, kaip iš­spręs­ti pro­ble­mas su esa­mais ten re­sur­sais. Ar jūs ne­ma­no­te, kad šian­die­ną jūs, iš­su­kio­da­ma Sei­mui ran­kas, kad kreip­tu­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl so­cia­li­nės ly­ties, na, ir dėl trans­sek­su­a­lų, tie­siog nau­do­ja­te smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, tai yra Sei­me?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Net ne­ži­nau, kaip į tai re­a­guo­ti. Žiū­rė­ki­te, vi­sų pir­ma, šach­ma­tai čia tik­rai nie­kuo dė­ti ir aš ne­ga­liu ap­sa­ky­ti jums, kiek to­li nuo gar­bin­gos, tie­sios šach­ma­tų par­ti­jos yra tie ar­gu­men­tai, į ku­riuos tu­riu šian­die­ną re­a­guo­ti at­si­sto­ju­si čia. La­bai la­bai to­li, tai pir­ma.

An­tra, smur­tas ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, smur­tas prieš mo­te­ris ir mer­gai­tes yra rim­ta pro­ble­ma, nė­ra ji iš­spręs­ta Lie­tu­vo­je taip, kaip, be­je, ir nė­ra iš­spręs­ta dau­ge­ly­je ki­tų vals­ty­bių, bet ši kon­ven­ci­ja gal­būt ga­lė­tų bū­ti dar vie­nas žings­nis ją spren­džiant. Bet šian­die­ną mes kal­ba­me ne apie ra­ti­fi­ka­vi­mą, o tik­tai apie krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Aš tik­rai nie­kam ne­su­kio­ju ran­kų ir ma­nau, kad mes tie­siog la­bai vė­luo­ja­me, tai yra ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė. La­bai no­rė­tų­si ar­gu­men­tus iš­girs­ti to­kius, ku­rie re­mia­mi fak­tais. O dėl lai­ko, ka­da yra lai­kas pri­im­ti ar ne­pri­im­ti Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, ją ra­ti­fi­kuo­ti, mes ga­li­me pa­klaus­ti uk­rai­nie­čių, ku­rie tą pa­da­rė ko­vo­da­mi ka­re.

PIRMININKAS. M. Pui­do­kas klau­sia.

M. PUIDOKAS (MSNG). Tai, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ko­dėl kon­ven­ci­ja, skir­ta ne­va ko­vai su smur­tu prieš mo­te­ris, mus įtrau­kia į ko­vą už trans­sek­su­a­lų trokš­ta­mą pri­pa­ži­ni­mą? Do­ku­men­to ne­įma­no­ma ra­ti­fi­kuo­ti su iš­ly­go­mis, mi­nė­to­mis… mi­nė­toms nuo­sta­toms dėl trans­sek­su­a­lu­mo ir so­cia­li­nės ly­ties, nes jos yra, kaip aš mi­nė­jau, 3 ir 4 straips­niuo­se. Ar ži­no­te, kad kon­ven­ci­jos lai­ky­mą­si, Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas pri­žiū­rės tarp­tau­ti­niai GREVIO eks­per­tai, ins­pek­to­riai ir už ne­si­lai­ky­mą ša­lys yra bau­džia­mos? Ar ži­no­te, kad kon­ven­ci­jos 14 strai­ps­nis įpa­rei­go­ja ša­lis švie­ti­mo sis­te­mo­je mo­ky­ti apie ne­ste­re­o­ti­pi­nius ly­čių vaid­me­nis, ku­rie yra įvar­di­ja­mi at­ski­rai nuo mo­ky­mų apie ly­čių ly­gy­bę? Dė­kui.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju. Mie­las ko­le­ga, dar kar­tą ga­liu tik pa­kar­to­ti: siū­lau, kad štai dėl šių jū­sų iš­sa­ky­tų bai­mių, tų va­di­na­mų­jų ar­gu­men­tų, įta­ri­mų dėl Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, at­sa­ky­tų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, nes ma­no at­sa­ky­mai, ma­nau, jū­sų ne­įti­kins.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis A. Ve­ry­ga pa­klaus.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, na, pir­miau­siai no­rė­tų­si pa­pra­šy­ti gal pa­lik­ti Uk­rai­ną ra­my­bė­je ir ne­vel­ti ši­tų klau­si­mų, ku­rie yra mū­sų klau­si­mai, nes Uk­rai­nai tik­rai… mums ne­reik­tų su jais gal ly­gin­tis pa­gal ši­tą kon­teks­tą.

No­rė­čiau pa­klaus­ti tik­rai ne apie bai­mes. Kon­ven­ci­ja nė­ra tie­sio­gi­nio tei­si­nio tai­ky­mo do­ku­men­tas, jei­gu mes kal­ba­me apie ap­sau­gą nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je ir pa­na­šiai, tek­tų kaž­ko­kius keis­ti įsta­ty­mus, tai, ma­tyt, yra aliu­zi­ja į tai, kad kaž­ką rei­kė­tų keis­ti. Tai ką pla­nuo­tu­mė­te keis­ti ir kas truk­do šian­dien keis­ti, ne­ra­ti­fi­ka­vus ši­tos kon­ven­ci­jos, jei­gu jūs ži­no­te, ką rei­kia keis­ti? Kam yra rei­ka­lin­gas tar­pi­nis do­ku­men­tas, jei­gu jūs jau a pri­ori ži­no­te, kad kaž­kas yra ne­ge­rai, kaž­ką Lie­tu­vo­je rei­kė­tų pa­da­ry­ti? La­bai ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­kui, mie­las ko­le­ga. Aš pa­ti šiuo me­tu ne­pla­nuo­ju nie­ko keis­ti. Aš pa­ti per pas­ta­ruo­sius ke­lerius me­tus čia, bū­da­ma Sei­me ir prieš tai, pra­ei­tą ka­den­ci­ją, dirb­da­ma Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te, siū­liau taš­ki­nius pa­kei­ti­mus, pui­kiai su­pras­da­ma, kad Stam­bulo kon­ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mas yra gal­būt la­bai la­bai to­li­mas eta­pas, iki ku­rio ne­ži­nia ka­da nu­ei­si­me. Vie­nas iš ma­no pa­siū­ly­mų bu­vo, pa­vyz­džiui, per­se­kio­ji­mo kri­mi­na­li­za­vi­mas, kas taip pat yra ir Stam­bu­lo kon­ven­ci­jo­je. La­bai džiau­giuo­si, kad Sei­mas po dis­ku­si­jų tam pri­ta­rė. Šian­die­ną vėl­gi grą­ži­nu į tą eta­pą, ku­ria­me esa­me mes, o mes esa­me ta­me eta­pe, kur krei­pia­mės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl iš­aiš­ki­ni­mo, ar Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos nuo­sta­tos ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai. Tai siū­lau da­bar bū­ti šia­me eta­pe, o at­ei­ties klau­si­mus pa­lik­ti at­ei­čiai.

PIRMININKAS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke, at­sa­kė­te į klau­si­mus per nu­sta­ty­tą in­ter­va­lą. D. Ša­ka­lie­nė – dėl ve­di­mo tvar­kos.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tai kaip tik dėl ve­di­mo tvar­kos ir no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad li­ko tik ma­no klau­si­mas, nes ma­tau, kad ko­le­gos A. Na­vic­ko nė­ra sa­lė­je, ir no­rė­jau pa­pra­šy­ti leis­ti jį už­duo­ti.

PIRMININKAS. Na, tik­rai sep­ty­ni at­sto­vai pa­klau­sė, Sei­mo Pir­mi­nin­kė ga­na pla­čiai at­sa­kė. Tik­rai čia mes lai­ko sky­rė­me, kiek Sta­tu­tas nu­ma­to. Bus dar pro­gų dis­ku­tuo­ti to­liau. Da­bar kol kas da­ro­me pau­zę dėl šio pro­jek­to. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą.

Tie­sa, mo­ty­vus da­bar ga­li­me iš­klau­sy­ti. I. Ši­mo­ny­tė – už.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia gir­dė­jau ko­le­gą, re­fe­ruo­jan­tį į ap­klau­sas, ku­rios nu­ro­dė, kad di­de­lė da­lis žmo­nių ne­pa­lai­ko Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos, bet man taip pat te­ko ma­ty­ti ap­klau­sų, kur di­de­lė da­lis žmo­nių pa­lai­ko kon­ven­ci­ją dėl smur­to prieš mo­te­ris. Man at­ro­do, kad čia yra ge­riau­sias įro­dy­mas, kad kaip pa­klau­si, taip ir gau­si, nes klau­si­mas, kiek žmo­nių iš tik­rų­jų ži­no apie ką kon­ven­ci­ja, yra, ypač kai ši­tiek daug me­la­gie­nų pla­ti­na­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je ir tos me­la­gie­nos, at­ro­do, ky­la iš to pa­ties šal­tinio, nes vaikš­to ap­link svie­tą po įvai­rias pa­sau­lio vals­ty­bes ir vis kaž­kaip at­si­girs­ta kaip tas pats K. Gun­dia­je­vo ir jo ap­lin­kos na­ra­ty­vas. Man at­ro­do, nie­kas nė­ra Lie­tu­vo­je įga­lio­tas at­sa­ky­ti, kaip vis dėl­to yra su ta Kon­sti­tu­ci­ja, nors la­bai yra pa­to­gu nau­do­ti vie­šo­jo­je dis­ku­si­jo­je, kad tas ar anas prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, bet tur­būt yra ir la­bai pa­to­gu vis dėl­to ne­pa­klaus­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ir ne­su­ži­no­ti, kaip yra iš tik­rų­jų.

Čia yra pui­ki ini­cia­ty­va, ku­ri leis­tų kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­ties duo­tų at­sa­ky­mą, kiek­gi tai, ką sa­ko žmo­nės, nu­ro­dy­da­mi, jog yra kaž­koks prieš­ta­ra­vi­mas Kon­sti­tu­ci­jai, yra tei­sin­ga, o kiek tai vis dėl­to yra jų įsi­vaiz­da­vi­mas apie tai, kas yra pa­ra­šy­ta Kon­sti­tu­ci­jo­je. To­dėl la­bai ra­gi­nu ne­bi­jo­ti kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Vi­saip bū­na, kuo­met Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ima spren­di­mus, ku­riais opo­zi­ci­ja džiau­gia­si, tai ta­da opo­zi­ci­ja jais džiau­gia­si. Na, koks čia spren­di­mas bus, aš tik­rai at­sa­ky­ti ne­ga­liu, bet man at­ro­do, kad ir koks jis bū­tų, jį rei­kės pri­im­ti ir tie­siog pa­gal jį ati­tin­ka­mai veik­ti to­liau, o jau ma­žiau spe­ku­liuo­ti, kas yra ar gal­būt nė­ra. Siū­lau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ir A. Ši­rins­kie­nė – prieš.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Sei­mo Pir­mi­nin­kė mums čia iš­aiš­ki­no, kad krei­pia­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl to, kad ins­pi­ra­vo ger­bia­mas M. Pui­do­kas, bet ma­nau, kad si­tu­a­ci­ja yra kur kas pa­pras­tes­nė. Tie­siog da­ly­vau­ja­me ke­lių par­ti­jų rin­ki­mi­nia­me šou, kuo­met tre­jus me­tus ati­dir­bęs Sei­me sa­vo rin­kė­jui ne­ga­li nie­ko pa­ro­dy­ti, ką pri­si­ža­dė­jai, ir pa­ga­liau rei­kia pa­ro­dy­ti veiks­mą. Štai ir tu­ri­me Lais­vės par­ti­jos ir Li­be­ra­lų są­jū­džio šou, kuo­met yra ban­do­ma pa­ro­dy­ti, kad mes kaž­ką da­ro­me, kai per tre­jus me­tus ne­ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti, ką pri­ža­dė­jo­me. Prie­šin­gu at­ve­ju grei­čiau­siai ir prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė bū­tų ne­kal­bė­ju­si ir taip aud­rin­gai ne­agi­ta­vu­si.

Iš­ties Sei­mo Pir­mi­nin­kė ne­su­ge­bė­jo nei įvar­din­ti or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios čia taip aud­rin­gai rei­ka­la­vo kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, nei pa­aiš­kin­ti ele­men­ta­raus da­ly­ko, ku­rį pa­ti įra­šė į nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, tai yra kuo su­si­ju­sios Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja ir uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ja, nes bū­tent su to­kiais ar­gu­men­tais yra ban­do­ma pa­tek­ti į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Tik­rai yra ap­mau­du, kad Sei­mas yra pri­vers­tas da­ly­vau­ti dvie­jų po­li­ti­nių par­ti­jų or­ga­ni­zuo­ta­me rin­ki­mi­nia­me cir­ke. Ma­nau, kad vis dėl­to vie­nas iš va­rian­tų yra ta­me cir­ke ne­da­ly­vau­ti ir leis­ti val­dan­tie­siems pa­tiems ap­si­spręs­ti dėl sa­vo idė­jų ir ta­ria­mų prieš­ta­ra­vi­mų, ku­riuos jie ban­do da­bar su­vai­din­ti.

PIRMININKAS. Ką gi, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Kaip mi­nė­jau, bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

11.59 val.

Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsta­ty­mo Nr. XII-828 pa­pil­dy­mo sep­tin­tuo­ju1 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2952, Fi­nan­si­nės ap­skai­tos įsta­ty­mo Nr. IX-574 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2953(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar bus pa­teik­tas ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, tiks­liau, du pro­jek­tai: Nr. XIVP-2952, Nr. XIVP-2953(2) – Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsta­ty­mo pa­tai­sos ir Fi­nan­si­nės ap­skai­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos. Pra­ne­šė­jas – M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. No­riu pri­sta­ty­ti ką tik įvar­din­tus pro­jek­tus, juos tei­kia de­šimt Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to įvai­rioms frak­ci­joms at­sto­vau­jan­čių Sei­mo na­rių. Ren­gė­jas ir ini­cia­to­rius šios ini­cia­ty­vos yra Lie­tu­vos ban­kas.

Es­mi­nis tei­kia­mų pro­jek­tų siū­ly­mas – leis­ti pre­ky­bos vie­to­se at­si­skai­tant gry­nai­siais pi­ni­gais mak­si­ma­liai iki 2 cen­tų ap­va­lin­ti ga­lu­ti­nę už pir­ki­nių krep­še­lį mo­kė­ti­ną su­mą. Bū­tent ke­tu­ri ši­to tiks­lo ker­ti­niai ak­cen­tai: kad tai bū­tų tai­ko­ma pre­ky­bos vie­to­se, kad tai bū­tų tai­ko­ma at­si­skai­tant gry­nai­siais pi­ni­gais, kad tai bū­tų ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja ir kad tai bū­tų tai­ko­ma ga­lu­ti­nei pir­ki­nių krep­še­lio su­mai, ne pa­vie­nėms pre­kėms.

O da­bar pla­čiau. Dėl ap­va­li­ni­mo ne­bus po­rei­kio ati­duo­ti grą­žą 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­to­mis at­si­skai­tant už pir­ki­nių krep­še­lį, šių mo­ne­tų kal­din­ti ir leis­ti į apy­var­tą. Šių mo­ne­tų kie­kis kas­met di­dė­ja. Pa­ly­gi­ni­mui: 2002 me­tais jos te­su­da­rė 35 % vi­sų mo­ne­tų, o šiuo me­tu su­da­ro 58 % vi­sų apy­var­to­je esan­čių mo­ne­tų. Pa­gal sta­tis­ti­ką kiek­vie­nas eu­ro zo­nos pi­lie­tis 2017 me­tais tu­rė­jo 180 šio no­mi­na­lo mo­ne­tų. Šių mo­ne­tų pa­nau­do­ji­mas vien­kryp­tis – pa­pras­tai nau­do­ja­mas tik vie­ną kar­tą ati­duo­ti grą­žą. Šių mo­ne­tų ga­my­ba yra tar­ši: kal­di­ni­mas, trans­por­ta­vi­mas, tvar­ky­mo iš­tek­liai, CO2 di­di­ni­mas, plas­ti­ko, į ku­rį pa­kuo­ja­mos mo­ne­tos, kie­kis, pa­čios mo­ne­tos me­ta­mos ar­ba kau­pia­mos ap­lin­ko­je. Ga­liau­siai mo­ne­tų lei­di­mas vals­ty­bei yra nuos­to­lin­ga veik­la. Kal­di­ni­mo kai­na yra di­des­nė nei jų no­mi­na­lio­ji ver­tė, pa­vyz­džiui, už 1 eu­ro cen­to 50 mo­ne­tų ri­ti­nė­lį ma­žiau­siai yra su­mo­ka­ma iki 1 eu­ro.

Tai­gi sie­kia­ma su­ma­žin­ti gy­ven­to­jų, ver­slo ir vals­ty­bės są­nau­das, su­si­ju­sias su gry­nų­jų pi­ni­gų nau­do­ji­mu. Nuo eu­ro įve­di­mo ša­ly­je Lie­tu­vos gy­ven­to­jai yra pa­me­tę per 2,4 mln. eu­rų ver­tės šių mo­ne­tų. Kas­met dėl ne­grį­ži­mo į apy­var­tą šių mo­ne­tų rei­kia įlie­ti pa­pil­do­mai ir tai at­si­ei­na dau­giau kaip po 0,5 mln. eu­rų kas­met. Lie­tu­vos ban­kas skai­čiuo­ja, kad ver­slui są­nau­dos dėl cen­tų ap­skai­tos per me­tus su­da­ro pa­pil­do­mai be­veik 3 mln. eu­rų. Tai­gi ben­drai ap­va­li­ni­mas leis­tų žmo­nėms, ver­slui ir biu­dže­tui su­tau­py­ti apie 3,7 mln. eu­rų per me­tus.

Kaip veik­tų pri­tai­ky­ta ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja? Bū­tų ap­va­li­na­ma iki ar­ti­miau­sios 5 cen­tų kar­to­ti­nės su­mos. Ap­va­li­ni­mas bū­tų neut­ra­lus: vie­ną kar­tą pir­kė­jai už krep­še­lį mo­kė­tų iki 2 cen­tų dau­giau, ki­tą kar­tą – ma­žiau. Ap­va­li­ni­mą at­lik­tų iš­ma­nie­ji ka­sos apa­ra­tai, ku­rie vi­sa ap­im­ti­mi bus įdieg­ti nuo 2025 m. ge­gu­žės 1 d. Juo­se bus įdieg­ta ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja.

Ir to­liau bus ga­li­ma at­si­skai­ty­ti 1 ir 2 cen­tų mo­ne­to­mis. Vi­siš­kai šių cen­tų iš­im­ti iš apy­var­tos ne­ga­li­me, nes tai ben­dra vi­sos eu­ro zo­nos va­liu­ta ir vie­na ša­lis ne­ga­li pri­im­ti vie­na­ša­liš­kų spren­di­mų. Ap­va­li­ni­mas ne­bū­tų tai­ko­mas mo­kė­ji­mams, at­lie­ka­miems ne gry­nai­siais pi­ni­gais, mo­kant už at­ski­ras pre­kes ar pa­slau­gas, mo­kant per tar­pi­nin­kus, pa­vyz­džiui, at­si­skai­tant už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas. To­kį ap­va­li­ni­mą jau tai­ko še­šios eu­ro zo­nos ša­lys: Ai­ri­ja, Bel­gi­ja, Suo­mi­ja, Ita­li­ja, Ny­der­lan­dai, Slo­va­ki­ja. Lat­vi­ja ir Es­ti­ja taip pat svars­to šią ga­li­my­bę. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mu, ap­va­li­ni­mas po­vei­kio in­flia­ci­jai ne­da­ro. Eu­ro­ba­ro­met­ro duo­me­ni­mis, ap­va­li­ni­mui pa­gal pra­ėju­sių me­tų ap­klau­sos duo­me­nis pri­ta­ria 63 % Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o vy­res­nių nei 55 me­tų gru­pės pa­lai­ky­mas sie­kia virš 70 %.

Tai­gi kvie­čiu ger­bia­mus ko­le­gas pa­lai­ky­ti šią ini­cia­ty­vą. Dėl jos iš kar­to pra­šy­tu­me ir Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, jei­gu šian­dien pro­jek­tui bū­tų pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Dėl ini­cia­ty­vos ne­ma­žai klau­sian­čių. A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mas ko­le­ga, dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Pa­čiai idė­jai iš­im­ti iš es­mės iš apy­var­tos 1 ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tas pri­ta­riu, ta­čiau man iš­ky­la klau­si­mas, ar tik­rai mes no­ri­me iš­im­ti tik mo­ne­tas iš apy­var­tos fi­ziš­kai at­si­skai­tant, ar ne, ar ki­to­se sta­di­jo­se ne­ver­tė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kad jei­gu mes iš­ima­me mo­ne­tas iš apy­var­tos, tai ir kai­nas rei­kė­tų su­vie­no­din­ti tiek, kad ne­bū­tų skir­tu­mo tiek at­si­skai­tant gry­nai­siais pi­ni­gais, tiek ban­ko kor­te­le, nes ver­slui gal­būt tai bus pa­pil­do­mi kaš­tai, kaip ir sa­kė­te, įsi­gy­ti ki­tus ka­sos apa­ra­tus? Ar ne­ver­tė­tų svars­ty­ti tai, kad rei­kė­tų tie­siog tas kai­nas pa­gal jū­sų pa­teik­tą me­to­di­ką su­vie­no­din­ti: vie­nas pa­di­din­ti, ki­tas pa­ma­žin­ti, ir bū­tų pa­pras­čiau, są­nau­dos bū­tų ge­ro­kai ma­žes­nės. Ačiū.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik pa­brė­šiu, kad ši ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja ka­sos apa­ra­tuo­se, ku­rie jau bus įdieg­ti nuo 2025 me­tų, jau da­bar pra­dė­ti dieg­ti, tai yra eta­pi­nis die­gi­mas, ta­čiau pre­ky­bos že­mes­nie­ji taš­kai, ku­rie pri­va­lės tu­rė­ti, tai tik nuo 2025 me­tų, bet ir juos pa­sieks, tai ta funk­ci­ja tie­siog apa­ra­te jau fi­ziš­kai bus įdieg­ta ir pa­pil­do­mų są­nau­dų ne­bus.

O dėl pa­čių kai­nų re­gu­lia­vi­mo, tai net­gi kal­ban­tis su su­in­te­re­suo­to­mis gru­pė­mis, pa­čių ver­slo or­ga­ni­za­ci­jų in­te­re­sams at­sto­vau­jan­čios gru­pės, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, iš­sa­kė lū­kes­tį, kad bū­tent tas re­gu­lia­vi­mas ne­da­ry­tų įta­kos kai­nų re­gu­lia­vi­mui. Jie no­ri iš­lai­ky­ti, kad rin­ko­da­ro­je tu­rė­tų ga­li­my­bę pa­siū­ly­ti to­kią pa­trauk­lią pre­kę, ku­ri kai­nuo­ja 99 cen­trus. Ir kad ši ini­cia­ty­va nie­kaip ne­pa­veik­tų, ne­re­gu­liuo­tų, ne­in­ter­ve­nuo­tų į kai­nų nu­sta­ty­mo sri­tį.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Po­nas pra­ne­šė­jau, ne­se­niai Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą ap­mo­kes­tin­ti po­lie­ti­le­ni­nius mai­še­lius. Pre­ky­bos tin­klams maž­daug pliu­sas 8 mln. per me­tus. Tai kiek ver­slas už­dirbs iš jū­sų šio siū­ly­mo? Kiek pa­pil­do­mų mi­li­jo­nų dėl to ap­va­li­ni­mo, kaip jūs kal­ba­te, ir dėl bū­si­mų­jų ka­sos apa­ra­tų, ku­rie ap­va­lins? Kal­ba­ma, kad kiek­vie­na tran­sak­ci­ja, ku­rią at­lie­ka pir­kė­jas, – tai to­kios so­li­džios su­mos eis, ar ne, ver­slui į ki­še­nes. Jie, be abe­jo, pa­si­nau­dos, nu­sta­ty­da­mi kai­nas, ap­va­li­ni­mo, skai­čia­vi­mo me­to­di­ka, ku­rią jūs pa­tei­kė­te, tą nau­din­gą sau. Ar jau pi­ni­gai pra­ra­do ver­tę, eu­ras taip nu­ver­tė­jo, kad jau rei­kia im­tis to­kių prie­mo­nių?

M. LINGĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia, nie­kaip nė­ra sie­ja­ma su plas­ti­ki­niais mai­še­liais, šios ini­cia­ty­vos tarp sa­vęs ne­ko­re­liuo­ja. Jei­gu ati­džiai klau­sė­te pa­siū­ly­mo, pa­teik­to pro­jek­to, tai bus ne tik­tai lai­mė­ji­mai ver­slui, bet ir pra­ra­di­mai, nes ir žmo­nėms, var­to­to­jams ma­žiau teks mo­kė­ti, jei­gu su­ma, pa­vyz­džiui, krep­še­lio sieks 10 eu­rų ir 1 ar­ba 2 cen­tus. Tai jam bus su­ap­va­lin­ta, kad jis tu­ri mo­kė­ti 10 eu­rų, tai yra taip pat pre­ky­bi­nin­kui nuos­to­lis.

Bet to­se ša­ly­se, ku­rios jau įsi­die­gė pa­na­šų prin­ci­pą, yra ver­ti­na­mas ben­dras efek­tas kaip neut­ra­lus. Iš to nei pre­ky­bi­nin­kai už­dir­ba, nei var­to­to­jai pa­ti­ria nuos­to­lių. Tie­siog ma­žiau ki­še­nė­se ma­la­si cen­tų, jų ma­žiau yra iš­mė­to­ma, iš­švais­to­ma ir tai dau­giau di­di­na są­nau­das.

Pa­brėž­ti­na, kad tai ne­bū­tų ga­li­ma tai­ky­ti at­si­skai­tant už vie­ną pre­kę. Tie­siog, sa­ko­te, jei­gu aš nu­sta­tau, kad pre­kė kai­nuo­ja 99 cen­tus, tai ta­da žmo­gus tu­rė­tų mo­kė­ti eu­rą. Ne, to­kiu at­ve­ju tu­ri bū­ti krep­še­lis, dau­giau pir­ki­nių ta­me krep­še­ly­je. Kaip įsi­dė­jus į krep­še­lį vie­ną sve­ria­mą pre­kę iš kar­to dings­ta bet ko­kia kon­tro­lė tos kai­nos, nes ne­ži­nai, kaip bus, ar ten cen­tas į var­to­to­jo pu­sę, ar cen­tas į pre­ky­bi­nin­ko pu­sę. Tai šiuo at­ve­ju dar tie­siog ben­dra iš­va­da, ma­tyt, bū­tų, kad tos ša­lys, ku­rios ver­ti­no, yra įver­ti­nu­sios to­kį re­gu­lia­vi­mą kaip neut­ra­lų.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų žmo­nės tu­ri nuo­gąs­ta­vi­mų, kad vis dėl­to ne­bus taip są­ži­nin­gai, kaip jūs ti­ki­tės, ap­va­li­na­mos su­mos. Vis dėl­to su­dė­tin­ga ir įsi­vaiz­duo­ti, aš gal ne vi­sai ži­nau tech­no­lo­gi­nius spren­di­mus, kad jei­gu tu mo­kė­si gry­nais, tai tau su­skai­čiuos ka­sos apa­ra­tas vie­naip, jei­gu tu mo­kė­si kor­te­le, tau su­skai­čiuos ki­taip. Ir ne­ap­va­lins, jei­gu tai bus vie­na pre­kė, kaip jūs ką tik­tai ir pa­sa­kė­te.

Ir ki­tas toks mo­men­tas. Ži­no­me, kaip vy­ko li­tų kei­ti­mas į eu­rus, kad iki šiol žmo­nės dar tų li­tų at­ran­da ir kei­čia. Tai čia no­riu, kad taip pat nu­ra­min­tu­mė­te ir vai­kus, ku­rie sa­vo tau­pyk­lė­lė­se tu­ri mo­ne­tų ir ne­ri­mau­ja, kas nu­tiks jų toms san­tau­poms. Kaip mes… koks bus per­ėji­mas ir at­si­sa­ky­mas tų cen­tų?

Bet dar pa­aiš­kin­ki­te, kaip tai at­ro­dys par­duo­tu­vė­je. Kaip pre­ky­bi­nin­kai su­ge­bės tą tech­no­lo­giš­kai pa­da­ry­ti, nes vis dėl­to pa­lie­ka­me daug erd­vės pa­si­nau­do­ti?

Ir dar pas­ku­ti­nė klau­si­mo da­lis: ko­dėl da­bar vis dėl­to dar ir in­flia­ci­ja su­prog­no­zuo­ta, ir tos kai­nos, ti­kė­ti­na, kils ar­ba bent jau re­ce­si­ja bus il­ges­nė, ko­dėl da­bar mes no­ri­me dar kaž­kaip pa­jaut­rin­ti tuos mū­sų pir­kė­jus, gy­ven­to­jus?

M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai tur­būt nuo pa­bai­gos ir pra­dė­čiau at­sa­ki­nė­ti. Pats re­gu­lia­vi­mas įsi­ga­lio­tų tik 2025 m. ge­gu­žės 1 d., tai dar tik­rai tu­ri­me gra­žaus lai­ko ir in­flia­ci­jos si­tu­a­ci­ja, ma­tyt, bū­tų vi­sai ki­ta. Tai yra sie­ja­ma su iš­ma­nių­jų ka­sos apa­ra­tų įdie­gi­mu, juo­se ir bus ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja, vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mas, žmo­gaus veiks­nio prak­tiš­kai ten nė­ra. Tie­siog jei­gu ma­to­ma ga­lu­ti­nė pa­skai­čiuo­ta krep­še­lio su­ma yra, na, kaip mi­nė­jau, 10 eu­rų ir 2 cen­tai, spaus­di­na­ma ap­va­li­ni­mo funk­ci­ja ir pa­ro­do­ma, kad mo­kė­ti­na su­ma yra 10 eu­rų. To­kiu at­ve­ju žmo­gaus veiks­nys fi­ziš­kai yra eli­mi­nuo­ja­mas, nes ap­skai­ta yra kom­piu­te­ri­zuo­ta.

Vai­kams ži­nu­tė, ma­tyt, yra ta, kad ir to­liau no­rint at­si­skai­ty­ti po vie­ną, po du cen­tus ir po 2025 me­tų ir bet ka­da bus tai ga­li­ma at­lik­ti. Kas yra su­kau­pę, ne­tu­rė­tų ir­gi la­bai rū­pin­tis ir sku­bė­ti kur nors juos iš­keis­ti, at­si­skai­ty­mas tik­rai vyks ir ta ga­li­my­bė bus. Dar net­gi ska­tin­ti­na, kad jis vyk­tų, nes šiuo at­ve­ju re­gu­lia­vi­mas ro­do, kad ne­be­rei­kė­tų kal­din­ti pa­pil­do­mai, nes kiek­vie­nais me­tais rei­kia nu­kal­din­ti tų mo­ne­tų, ku­rių ver­tė yra apie pu­sė mi­li­jo­no eu­rų, ir vis įdė­ti į rin­ką. Tie­siog svar­bu, kad tos mo­ne­tos grįž­tų, bet jos pa­pras­tai ne­grįž­ta. Čia dau­giau to­kia pro­ble­ma yra spren­džia­ma.

Ma­nau, ir švie­čia­ma­sis dar­bas dar tuo pa­čiu me­tu, kad mes pra­de­da­me pa­kan­ka­mai iš anks­ti, šian­dien yra 2023 me­tų vi­du­rys ir iki to ga­lu­ti­nio re­gu­lia­vi­mo įsi­ga­lio­ji­mo yra dar dve­ji me­tai, kad bū­tų dar ir pri­si­tai­ky­mo ga­li­my­bės ir vi­suo­me­nei, ir ver­slui tam pa­si­ruoš­ti ir nu­ma­ty­ti, tai tas lai­kas bū­tų ir nau­din­gai, ir pra­smin­gai iš­nau­do­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau ko­le­ga Min­dau­gai, pa­tvir­tin­ki­te ar­ba pa­nei­ki­te, kad ši­tas jū­sų pro­jek­tas vi­siš­kai ne­su­si­jęs su kai­no­mis, su kai­nų per­žiū­rė­ji­mu, su kai­nų ap­va­li­ni­mu ar­ba da­ran­tis ko­kią nors įta­ką kai­noms, kad tai yra tik­tai dėl at­si­skai­ty­mo, kad kar­tais su­ap­va­li­nant pir­kė­jas mo­kės 1, 2 cen­tais ma­žiau, kar­tais mo­kės 1, 2 cen­tais dau­giau. Tai pa­gal su­mą iš­eis vi­siš­kai to­ly­gu ir tas pats. Na ir taip pat pri­min­ki­te, ar yra Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, ku­rios jau tai yra anks­čiau įdie­gu­sios, ir kaip tas pro­jek­tas šian­dien lai­ko­si, gy­vuo­ja? Dė­kui.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Tik­rai taip, pa­tvir­ti­nu, kad bū­tent tai nie­kaip ne­si­ki­ša į kai­nų su­da­ry­mą, į kai­nų re­gu­lia­vi­mą, kaip ir da­bar ga­li­ma kai­no­da­ro­je nau­do­ti ko­kias no­ri­me su­mas ir ko­kius no­ri­me dy­džius iki 1 cen­to, iki 99 cen­tų tiks­lu­mu, taip ir to­liau iš­liks ir tie… Čia, ma­tyt, ir bū­tų pa­žei­džia­mos jau ki­tos eu­ro­pi­nės di­rek­ty­vos, jei­gu bū­tų šia ini­cia­ty­va ban­do­ma kaip nors re­gu­liuo­ti, ko­kios tu­ri bū­ti kai­nos. To tik­rai ne­sie­kia­ma. O Eu­ro­pos, eu­ro zo­nos ša­lys, kaip ir pa­mi­nė­ta, yra še­šios, ku­rio­se yra nau­do­ja­ma, pir­mie­ji pra­dė­jo suo­miai dar 2002 me­tais, yra ai­riai, bel­gai, ita­lai, Ny­der­lan­dai ir pas­ku­ti­nė vals­ty­bė, ku­ri yra jau ir ar­ti­mes­nė iš mū­sų sto­ji­mo per­spek­ty­vos, ku­ri jau taip pat yra ne iš sen­bu­vių įsi­die­gu­si, tai yra Slo­va­ki­ja, ro­dos, 2017 me­tais. Jų pa­tir­tis, pri­si­tai­ky­mo iš­šū­kiai ne­su­kel­da­vo pro­ble­mų. Taip pat tam tiks­lui, ma­tyt, iš anks­to rei­kia pa­si­ruoš­ti, kad apie šią ini­cia­ty­vą žmo­nės su­ži­no­tų ne at­ėję ir ėmę mo­kė­ti, ko­dėl ka­so­je čia kaž­kas kaž­ką su­ap­va­li­no, o kad jau ži­no­tų, kad toks re­gu­lia­vi­mas lau­kia. Tam rei­ka­lin­ga ir in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja, ją yra nu­si­tei­kęs vyk­dy­ti Lie­tu­vos ban­kas. Ma­tyt, ma­tant po­li­ti­nę va­lią, po­li­ti­nį ap­si­spren­di­mą, tas švie­čia­mą­sias, in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas bus ga­li­ma vyk­dy­ti pla­čiau.

PIRMININKAS. Bai­gia­si klaus­ti skir­tas lai­kas. Ačiū pra­ne­šė­jui. Da­bar mo­ty­vai. A. Bag­do­nas – už.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ne tik su­ma­žins ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, bet ir su­tau­pys ne vie­ną mi­li­jo­ną eu­rų tiek vals­ty­bei, tiek ver­slo at­sto­vams. Ma­nau, kad iš es­mės mes esa­me pa­si­ren­gę gy­ven­ti ir be 1, ir 2 eu­ro cen­tų mo­ne­tų. At­si­skai­ty­ti smul­kiau­sio­mis 1 ar 2 cen­tų mo­ne­to­mis ne­be­rei­kė­tų, to­dėl as­me­nys ne­be­tu­rė­tų ne­šio­tis pa­čių smul­kiau­sių lė­šų, už ku­rias iš es­mės nie­ko ne­ga­li­ma nu­si­pirk­ti. Ver­slas il­guo­ju lai­ko­tar­piu su­tau­py­tų kas­met be­veik po 2,7 mln. eu­rų, vals­ty­bė – po 0,5 mln. eu­rų. Ta­čiau vis­gi ma­nau, kad kai­nų su­ap­va­li­ni­mas tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas ne tik at­si­skai­tant gry­nai­siais pi­ni­gais, bet ir mo­kant ban­ki­nė­mis kor­te­lė­mis. Ti­kiu, kad svars­ty­mo sta­di­jo­je iš­ties apie tai bus pa­dis­ku­tuo­ta, juo­lab kad ne­si­no­rė­tų, kad ver­slas bū­tų ap­krau­tas dar pa­pil­do­mais vie­no­kiais ar ki­to­kiais mo­kes­čiais įsi­gy­jant nau­ją ka­sos apa­ra­tą ar ki­tą tam rei­ka­lin­gą tech­ni­ką. Tad kvie­čiu tik­rai pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. T. To­mi­li­nas – prieš.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai ne­sa­me ka­te­go­riš­kai prieš, ta­čiau tam tik­rų pa­vo­jų įžvel­gia­me. Ma­no gal­va, nai­vu ti­kė­tis, kad vi­si lais­vo­sios rin­kos da­ly­viai lai­ky­sis įsta­ty­mo rai­dės ir ap­va­lins kai­ną bū­tent į ma­žes­nę pu­sę, ypač tu­rint min­ty, kad di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad lais­vo­jo­je rin­ko­je ver­slas pa­pras­čiau­siai ne­nu­sta­tys to­kių kai­nų, ku­rios bai­gia­si 1 ar 2 cen­tais, tie­siog kai­na bus nu­sta­ty­ta į 5 cen­tų pu­sę. Mes gy­ve­na­me lais­vo­jo­je rin­ko­je, ir kai­nas nu­sta­to ver­slas, ne vals­ty­bė, dėl to tas ap­va­li­ni­mas tu­rės ma­žai įta­kos. Mes gy­ve­na­me ša­ly­je, kur net 47 % žmo­nių gy­ve­na nuo al­gos iki al­gos, to­dėl kiek­vie­nas cen­tas prie cen­to žmo­gui yra reikš­min­gas. Jei­gu tie žmo­nės, ku­rie siū­lo to­kį spren­di­mą, gal­būt cen­tų ir ne­skai­čiuo­ja, tai di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės tau­po, skai­čiuo­ja kiek­vie­ną cen­tą. Šian­dien mes tą cen­tą tu­ri­me ati­duo­ti už ma­žą plas­ti­ki­nį mai­še­lį. Tai aki­vaiz­du, kad po šio spren­di­mo tas pa­bran­gi­mas įvyks iki 5 cen­tų. Gal­būt ap­lin­ko­sau­giš­kai tai ir nė­ra di­de­lė pro­ble­ma, ta­čiau mes šian­dien kal­ba­me apie eko­no­mi­nį spren­di­mą ir ma­to­me jo aki­vaiz­džias pa­sek­mes.

Ka­dan­gi spren­di­mas pa­lies tik­tai gry­nų­jų pi­ni­gų ope­ra­ci­jas, tai vėl­gi ka­ro ir eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų aki­vaiz­do­je bet koks gry­nų­jų pi­ni­gų ap­ri­bo­ji­mas jau at­ro­do šiek tiek pa­vo­jin­giau ir ke­lia vis dau­giau klau­si­mų, to­dėl ne­ga­li­me pri­tar­ti ši­tam spren­di­mui. Tuo la­biau, kad šie me­tai bu­vo re­kor­di­nės in­flia­ci­jos me­tai ir jo­kie pen­si­jų, vai­ko pi­ni­gų ir ki­tų so­cia­li­nių iš­mo­kų pa­di­di­ni­mai ne­pa­vi­jo in­flia­ci­jos. Mes tu­ri­me per­ka­mo­sios ga­lios ma­žė­ji­mą Lie­tu­vo­je, to­dėl to­kie spren­di­mai yra ne­sa­va­lai­kiai.

PIRMININKAS. Ką gi, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą, ku­ris, ma­tyt, anks­čiau tik­rai ne­pra­si­dės, nes šiek tiek vė­luo­ja­me.

 

12.18 val.

Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. XIII-992 4 prie­do pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2976 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ki­tas dar­bo­tvarkės pro­jek­tas – Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2976. Pra­ne­šė­jas tu­rė­tų bū­ti A. Kup­čins­kas.

A. Pa­lio­nis kol kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dėl ve­di­mo tvar­kos – frak­ci­jos var­du no­rė­čiau pa­pra­šy­ti per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Per­trau­kos pra­šy­mas iki ki­to po­sė­džio. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 56: už – 31, prieš – 23, su­si­lai­kė 2. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Aš no­rė­čiau gal­būt kreip­tis į ši­to pro­jek­to tei­kė­jus, nes dėl jo dau­giau nei 100 hek­ta­rų že­mės, dėl ku­rios vyks­ta gin­čai ben­druo­me­nė­je, taip pat ir teis­mi­niai, pa­ima­ma iš Aly­taus mies­to. Ka­da toks pro­jek­tas yra tei­kia­mas ne­pa­si­ta­rus net su ta­ry­bos na­riais, su ben­druo­me­nių ly­de­riais, at­ro­do ga­na keis­tai. Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ra­šo­ma, kad ten vyks­ta mies­to šven­tės ir bū­re­liai, o aš pa­sa­ky­siu, kad iš tų lėk­tu­vų net li­cen­ci­jos…

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, šis pro­jek­tas…

V. BAKAS (DFVL). Gal rei­kė­tų pa­si­tar­ti prieš tai?

PIRMININKAS. Šis pro­jek­tas ne­svars­to­mas.

V. BAKAS (DFVL). Taip. Aš tie­siog, kol yra per­trau­ka…

PIRMININKAS. Jūs pa­sa­kė­te, kad…

V. BAKAS (DFVL). …ra­gi­nu pa­si­tar­ti su ben­druo­me­ne.

PIRMININKAS. Jūs pa­sa­kė­te, kad rei­kia pa­si­tar­ti. Ačiū. Bet tau­po­me lai­ką. Ne­svars­to­me šio pro­jek­to. A. Kup­čins­kas no­ri at­sa­ky­ti. La­bai trum­pai. Pra­šom.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mam ko­le­gai no­riu pa­sa­ky­ti: aš vie­nas iš tei­kė­jų, bet tik­rai bū­čiau at­sa­kęs į vi­sus klau­si­mus, jei­gu bū­čiau tu­rė­jęs ga­li­my­bę pa­teik­ti šį klau­si­mą ir pri­sta­ty­ti jį. Ma­nau, dis­ku­si­jo­se tik­rai su­ži­no­tu­me vi­są tie­są, kas ten kaip vyks­ta. Bet pri­min­siu, pra­ėju­sią ka­den­ci­ją bu­vo ši­tie ob­jek­tai iš­brauk­ti iš Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui svar­bių ob­jek­tų są­ra­šo. Tur­tas bu­vo per­duo­tas sa­vi­val­dy­bėms. Aš ne­siū­lau keis­ti Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo, tai yra kad grą­žin­tu­me šiuos ae­ro­dro­mus į vals­ty­bės su­dė­tį. Bet gai­la, de­ja, ne­ga­liu pri­sta­ty­ti…

PIRMININKAS. Bus pro­ga ru­de­nį. Pro­jek­tas nie­kur ne­din­go.

 

12.21 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2893 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2893. Tei­kė­jas – A. Bag­do­nas. Už­stri­go kom­piu­te­ris, bet vis tiek, aš įvar­di­nau, tai tab­lo mes ne­lau­kia­me.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Šis pa­kei­ti­mas yra la­bai ne­su­dė­tin­gas ir pa­pras­tas. Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me yra įtvir­tin­ta, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų bei An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos su­da­ro­mos tik iš ta­ry­bos na­rių ir at­sto­vau­ja­ma pro­por­cin­gu­mo tiek iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos, tiek iš ma­žu­mos prin­ci­pu. Ta­čiau dėl ki­tų nuo­la­ti­nių ir lai­ki­nų­jų ko­mi­si­jų nė­ra įtvir­tin­tas toks rei­ka­la­vi­mas ir daž­nai nu­tin­ka taip, kad gy­ven­to­jų pa­lai­ky­mą tu­rin­tys po­li­ti­kai, dir­ban­tys ma­žu­mo­je, į to­kias ko­mi­si­jas net nė­ra kvie­čia­mi. Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lau pa­pil­dy­ti 22 straips­nio 3 da­lį ir nu­ro­dy­ti, kad jei­gu bū­tų to­kios ko­mi­si­jos su­da­ro­mos, tai į jas bū­tų kvie­čia­mi pro­por­cin­gai dau­gu­mos ir ma­žu­mos at­sto­vai. Tiek.

PIRMININKAS. Da­bar kom­piu­te­ris ne­ro­do, kas už­si­ra­šė klaus­ti. Ar yra klau­sian­čių? Ta­da aš pra­šy­čiau pa­kel­ti ran­ką ir ei­ti prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no. (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj pa­žiū­rė­si­me, gal­būt ro­dys ki­ta­me ek­ra­ne. Taip, jau ma­to­me, kad J. Sa­ba­taus­kas tu­rė­tų klaus­ti. Ne­ga­li­ma įjung­ti. Pra­šy­si­me per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs siū­lo­te į ko­mi­si­jas, ku­rios su­da­ro­mos ko­kiai nors pro­ble­mai spręs­ti ir kur siū­lo­mas pa­pras­tai ta­ry­bos at­sto­vas, daž­niau­siai vie­nas, jau į jas siū­ly­ti ta­ry­bos na­rius, ku­rie at­sto­vau­tų pa­gal pro­por­ci­ją dau­gu­mai ir ma­žu­mai. Ne­siū­lo nie­kas ke­lių ta­ry­bos na­rių, ten daž­niau­siai bū­na eks­per­tai, spe­cia­lis­tai, ben­druo­me­nių at­sto­vai vie­nos ko­kios nors te­ri­to­ri­jos ko­kiai nors pro­ble­mė­lei iš­ana­li­zuo­ti, iš­tir­ti. Ko­kia pras­mė jū­sų siū­ly­mo, jei­gu ten ne­bū­na ke­lių ta­ry­bos na­rių, daž­niau­siai bū­na vie­nas, na, maxi­mum du?

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Bet aš siū­ly­čiau jums pa­si­skai­ty­ti aiš­ki­na­mą­jį raš­tą prieš klau­siant. Yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad tos ko­mi­si­jos, ku­rios yra su­da­ro­mos iš vals­ty­bės tar­nau­to­jų, eks­per­tų bei ta­ry­bos na­rių, kad ta­ry­bos na­riai į tas ko­mi­si­jas bū­tų kvie­čia­mi tiek iš ma­žu­mos at­sto­vų, tiek iš dau­gu­mos, pro­por­cin­gai pa­gal ta­ry­bos na­rių skai­čių. Nie­kas ne­kal­ba apie vie­no as­mens de­le­ga­vi­mą, kal­ba­ma apie ko­mi­si­jas, ir vie­nas as­muo nė­ra ko­mi­si­ja.

PIRMININKAS. Tai va, ar bu­vo­te už­si­ra­šęs? (Bal­sas sa­lė­je: „Ne­bu­vau.“)

A. BAGDONAS (LSF). Tai vis­kas.

PIRMININKAS. Vis­kas, pra­ne­šė­jas ga­li grįž­ti į sa­vo vie­tą. Mo­ty­vai. A. Vyš­niaus­kas – už.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, aš ma­nau, kad tai yra tik­rai dau­ge­liui įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų ak­tu­a­li pro­ble­ma. Aš pats kaip bu­vęs sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys pri­si­me­nu at­ve­jus, kai opo­zi­ci­ja ne­bū­da­vo de­le­guo­ja­ma į tam tik­ras ko­mi­si­jas net ir ta­da, kai no­rė­da­vo. Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės tik­rai tu­ri daug įvai­rių ko­mi­si­jų, į jas de­le­guo­ja­mi sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riai, ten, kur nė­ra įsta­ty­mu įtvir­tin­tos prie­vo­lės de­le­guo­ti ir ma­žu­mos ar­ba opo­zi­ci­jos at­sto­vų, daž­niau­siai ren­ka­ma­si to ne­da­ry­ti. Pro­ble­ma yra. Tik­rai tu­rė­tu­me ieš­ko­ti to­kio spren­di­mo, kad ir opo­zi­ci­ja bū­tų de­le­guo­ja­ma į ko­mi­si­jas, ko­mi­te­tus, ta­ry­bas ir ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Tik­rai pa­lai­kau ko­le­gos A. Bag­do­no siū­lo­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą, jis tik­rai iš­spren­džia reikš­min­gą sa­vi­val­dos de­mo­kra­tijos pro­ble­mą. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. E. Sa­bu­tis – prieš.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš siū­ly­čiau su­si­lai­ky­ti ir An­driui dau­giau pa­dir­bė­ti prie šio įsta­ty­mo pro­jek­to. Ka­dan­gi įvai­riais ki­tais įsta­ty­mais yra nu­ma­ty­ta prie­vo­lė ta­ry­bai su­da­ry­ti įvai­riems klau­si­mams spręs­ti ko­mi­si­jas, ar­ba nuo­la­ti­nes ko­mi­si­jas, ku­rio­se tik­rai ne­tu­ri bū­ti dau­gu­mos, ma­žu­mos ar­ba pro­por­cin­gai su­da­ry­tų at­sto­vų, tie­siog tu­ri įei­ti vie­nas ar­ba ke­li ta­ry­bos na­riai. Šį klau­si­mą ban­dė už­duo­ti ger­bia­mas ko­le­ga Ju­lius. Da­bar iš­ei­na to­kia si­tu­a­ci­ja, tar­ki­me, jei­gu tai yra ko­mi­si­ja, ku­ri spren­džia spe­ci­fi­nį klau­si­mą, tai nei iš šio, nei iš to ji­nai tam­pa to­kia dvi­gu­bai ar tri­gu­bai di­des­nė, ne­gu tu­rė­tų bū­ti, ne­gu nu­ma­to ki­ti įsta­ty­mai, ne Vie­tos sa­vi­val­dos. Čia tu­rė­tų pra­si­dė­ti, tar­ki­me, po­li­ti­ka­vi­mas ar­ba po­li­ti­kų peš­ty­nės tar­pu­sa­vy­je, kas dau­giau ar ma­žiau at­sto­vau­ja. Bet siū­ly­mas ly­giai taip pat ne­at­lie­pia to, nes dau­guma ly­giai taip pat pro­por­cin­gai de­le­guos sa­vo di­des­nę da­lį po­li­ti­kų ir ly­giai taip pat ga­lės nu­lem­ti.

To­dėl šiuo at­ve­ju, aš ma­nau, ko­le­gai An­driui rei­kė­tų per­žiū­rė­ti ir ki­tus įsta­ty­mus. Juo­se nu­ma­ty­tos įvai­rios ko­mi­si­jos, ku­rias tu­rė­tų su­da­ry­ti, ne su­da­ry­ti, bet, tar­kim, į ku­rias yra ski­ria­mi ta­ry­bos na­riai, ir pa­gal­vo­ti, ar tik­rai bū­ti­nas štai toks pa­kei­ti­mas, bū­tent griež­tai nu­sta­tan­tis šias pro­por­ci­jas. To­dėl šiuo at­ve­ju siū­ly­čiau su­si­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą.

 

12.27 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2979 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar, kaip ir bū­din­ga pas­ku­ti­niams se­si­jos po­sė­džiams, pra­dė­si­me At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tų svars­ty­mus. Pir­miau­sia – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2979. Pra­ne­šė­ja – J. Kar­pa­vi­čie­nė, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja.

J. KARPAVIČIENĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu tei­kia­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – įpras­min­ti vie­no ko­vin­giau­sių XIX am­žiu­je, il­giau­siai tru­ku­sio na­cio­na­li­nio, pi­lie­ti­nio, so­cia­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos im­pe­ri­jai is­to­ri­nę at­min­tį ir pa­skelb­ti sau­sio 22 die­ną 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo prieš oku­pa­ci­nę Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią pra­džios die­na. Šie­met su­kan­ka 160 me­tų, kai 1863 m. sau­sio 22 d. Var­šu­vo­je pra­si­dė­jęs su­ki­li­mas la­bai grei­tai ko­vin­ga ga­lia ir di­de­le ap­im­ti­mi iš­si­plė­tė taip pat ir Lie­tu­vo­je. Vi­sai ne­se­niai, bir­že­lio 15 die­ną, su­ka­ko 160 me­tų, kai Lu­kiš­kių aikš­tė­je mir­ties baus­mė bu­vo įvyk­dy­ta vie­nam iš su­ki­li­mo va­dų – Z. Sie­ra­kaus­kui. Ta­čiau pa­si­prie­ši­ni­mas ne­nu­slo­po, at­vir­kš­čiai, ak­ty­viai vei­kiant ki­tiems va­dams – A. Mac­ke­vi­čiui Kau­ne, K. Ka­li­naus­kui, su­ki­li­mas in­ten­sy­viai vy­ko iki 1864 me­tų pa­va­sa­rio, o pa­vie­nis pa­si­prie­ši­ni­mas – iki tų me­tų va­sa­ros pa­bai­gos.

Ini­ci­juo­ti ir teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­no ke­lios prie­žas­tys. Pir­ma – šio su­ki­li­mo prieš Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią svar­ba ir reikš­mė bu­vu­sioms Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ir Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės tau­toms – lie­tu­viams, len­kams, uk­rai­nie­čiams, bal­ta­ru­siams, sie­ku­siems gin­ti lais­vę ir ko­vo­ti už XVIII amžiaus pa­bai­go­je pra­ras­tą su­ve­re­ni­te­tą bei vals­ty­bin­gu­mo at­kū­ri­mą. Ak­tu­a­lu pa­brėž­ti, kad šio 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo da­ly­viai eu­ro­pi­nė­mis ver­ty­bė­mis grįs­to lais­vės ide­a­lo es­ta­fe­tę pe­rė­mė iš T. Kos­ciuš­kos ir 1830–1831 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vių, ją sa­vo pa­vyz­džiu per­da­vė vė­les­nėms kar­toms, ku­rios su­bran­di­no mo­der­naus vals­ty­bin­gu­mo idė­ją ir XX amžiaus pra­džio­je at­ve­dė į ne­pri­klau­so­my­bę. Is­to­ri­kai pa­ste­bi, kad 1863–1864 me­tų su­ki­li­me nau­do­to par­ti­za­ni­nio ka­ro idė­ja, tra­di­ci­ja pa­sie­kė ir XX amžių – lie­tu­vių po­ka­rio par­ti­za­nus. Drą­siems mū­sų pirm­ta­kams tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi už sa­vo lais­vę ir pri­va­lo­me su­vok­ti pa­rei­gą sau­go­ti ir gerb­ti jų at­mi­ni­mą, siek­ti, kad jis bū­tų gy­vas ir gy­vy­bin­gas.

Ant­ra­sis šio įsta­ty­mo pro­jek­to tei­ki­mo ar­gu­men­tas – 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo mas­te­lis mū­sų ša­ly­je. Į pa­si­prie­ši­ni­mą oku­pa­ci­nei ru­sų val­džiai įsi­trau­kė tūks­tan­čiai įvai­rių so­cia­li­nių sluoks­nių gy­ven­to­jų, tarp jų ir mo­te­rų, su­ki­li­mas apė­mė be­veik vi­są da­bar­ti­nės Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją. Mū­sų ša­ly­je gau­su su su­ki­li­mu su­si­ju­sių ir jį įpras­mi­nan­čių vie­tų, su­ki­lė­lių va­dų, su­ki­li­mo da­ly­vių pa­lai­do­ji­mo, mū­šių vie­tų, ki­tų at­mi­ni­mo žen­klų, to­dėl aki­vaiz­dus po­rei­kis juos tvar­ky­ti, su­grą­žin­ti į vi­suo­me­nės is­to­ri­nę at­min­tį, puo­se­lė­ti pri­si­mi­ni­mo kul­tū­rą, pa­vers­ti ją gy­vy­bin­ga šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi ir, pa­brė­žiu, pi­lie­tiš­ku­mo stip­ri­ni­mo šal­ti­niu bei for­ma. Šių me­tų pra­džio­je Pre­zi­den­tas krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bes, vie­tos ben­druo­me­nes, kvies­da­mas for­muo­ti kas­me­ti­nę tra­di­ci­ją ir mi­nė­ti su­ki­li­mo me­ti­nes, įtrau­kiant ir jau­ni­mą. Šių me­tų sau­sio 22 die­ną su­ki­li­mo va­dai ir da­ly­viai bu­vo pa­gerb­ti iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je Ra­sų ka­pi­nė­se. Ti­ki­mės, kad tai taps dar vie­na pras­min­ga šio su­ki­li­mo at­min­ties stip­ri­ni­mo tra­di­ci­ja.

Ir tre­čia­sis šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo tei­ki­mo ar­gu­men­tas – 1863–1864 me­tų su­ki­lė­lių ko­vos pras­mė ir reikš­mė šių die­nų ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te. Bru­ta­lus Ru­si­jos ka­ras Uk­rai­no­je, au­to­ri­ta­ri­nio re­ži­mo sie­kis per­ra­šy­ti is­to­ri­ją, ci­niš­kas no­ras kves­tio­nuo­ti uk­rai­nie­čių tau­ti­nį iden­ti­te­tą ir su­nai­kin­ti jų kul­tū­ri­nę ta­pa­ty­bę dar kar­tą liu­di­ja, kad lais­vė ag­re­so­riaus kai­my­nys­tė­je nė­ra sa­vai­me su­pran­ta­ma duo­ty­bė, ją rei­kia gin­ti, už ją rei­kia ko­vo­ti, taip pat stip­ri­nant ir pi­lie­ti­nį at­spa­ru­mą. Esu is­to­ri­kė, leis­ki­te man pa­ci­tuo­ti is­to­ri­nį šal­ti­nį. Vie­nas iš su­ki­li­mo Lie­tu­vo­je va­dų, K. Ka­li­naus­kas, lauk­da­mas mir­ties baus­mės įvyk­dy­mo, 1864 me­tų ko­vo mė­ne­sį pa­ra­šė „Laiš­kus iš po kar­tu­vių“. Jis ra­gi­no tęs­ti ko­vą su (ci­tuo­ju) „Mask­vos ne­lais­ve. Kol Mask­vos ne­lais­vė bus, mes nie­ko ne­tu­rė­si­me, ne­bus tei­sy­bės, tur­to ir jo­kio moks­lo, tik iš­nau­dos mus ne dėl mū­sų ge­ro­vės, bet no­rė­da­ma mus pra­žu­dy­ti“ (ci­ta­tos pa­bai­ga). Ru­si­ja, siek­da­ma nu­slėp­ti šian­dien Uk­rai­no­je vyk­do­mų nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui pėd­sa­kus, taip pat el­gė­si ir prieš 160 me­tų – sim­bo­li­nė­je lie­tu­viams vie­to­je, ant Ge­di­mi­no kal­no, slap­ta už­kas­ti su­ki­lė­lių, ku­riems Lu­kiš­kių aikš­tė­je bu­vo įvyk­dy­ta mir­ties baus­mė, pa­lai­kai oku­pan­to pla­nuo­se tu­rė­jo lik­ti is­to­ri­jos už­marš­ty­je, ta­čiau is­to­ri­ja vi­suo­met trium­fuo­ja, to­dėl dvi­de­šim­ties Sau­sio su­ki­li­mo va­dų ir su­ki­lė­lių pa­lai­kų su­ra­di­mas 2017 me­tais ir jų vals­ty­bi­nės lai­do­tu­vės 2019 me­tais ta­po dar vie­nu reikš­min­gu at­si­da­vi­mo Tė­vy­nei, ne­pa­lauž­tos stip­ry­bės ir ne­mir­tin­gu­mo sim­bo­liu, ku­ris ne­ga­li ne­įkvėp­ti ir da­bar­ties vi­suo­me­nės.

Ma­ny­ti­na, kad tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ben­dra pras­min­ga vi­sų mū­sų veik­la pri­si­dės prie ryš­kaus ir gy­vo at­mi­ni­mo žmo­nių, ku­rie sa­vo pa­vyz­džiu ir ko­va prieš oku­pa­ci­nes struk­tū­ras ir šio­mis die­no­mis sim­bo­li­zuo­ja lais­vės sie­kį, žy­mi eu­ro­pie­tiš­kos is­to­ri­nės bei kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės pa­grin­dą.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­šau pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą po pa­tei­ki­mo. Ačiū už dėme­sį.

PIRMININKAS. Da­bar klau­si­mai. Pir­ma­sis klau­sia V. Ra­ku­tis.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, is­to­ri­ke, la­bai dė­kin­gas už šį jū­sų pri­sta­ty­mą. Iš tik­rų­jų mes tu­ri­me pri­aug­ti prie sa­vo is­to­ri­jos ir žings­nis po žings­nio ją iš nau­jo grą­žin­ti į sa­vo są­mo­nę. Prie jū­sų pra­ne­ši­mo no­rė­čiau pri­dė­ti ke­le­tą da­ly­kų, kad šis su­ki­li­mas bu­vo ben­dra eu­ro­pi­nė ko­vos už lais­vę pro­ce­so da­lis, ka­dan­gi su­ki­li­mo va­dai ben­dra­vo su di­džiai­siais Ita­li­jos, Vo­kie­ti­jos ir ki­tų kraš­tų su­ki­lė­liais ir įvai­riais mąs­ty­to­jais, ku­rie su­kū­rė mo­der­nią Eu­ro­pą.

Taip pat no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tri­jų da­lių her­bas, bū­din­gas ši­tam su­ki­li­mui, įve­da Ru­sios, kaip at­ski­ro vei­kė­jo, sta­tu­są, o tai šian­dien yra la­bai svar­bu Uk­rai­nos ka­ro at­žvil­giu. La­bai ti­kiuo­si, kad ši ini­cia­ty­va pri­si­dės prie to, kad bus ga­lų ga­le pra­dė­ti tir­ti ir XIX am­žiaus trem­ti­niai. Jie yra iš­stum­tie­ji, jų nie­kas ne­at­si­me­na, nors jie bu­vo ly­giai to­kie pa­tys trem­ti­niai, kaip kad yra XX am­žiaus trem­ti­niai. Par­ti­za­ni­nis ka­ras yra tas da­ly­kas, ku­ris ne­pra­si­dė­jo 1863 me­tų su­ki­li­mo me­tu, nes tai ir Ba­ro kon­fe­de­ra­ci­ja…

PIRMININKAS. Vir­ši­jo­te lai­ką. Čia jūs jau iš­ti­są pra­ne­ši­mą skai­to­te.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Tai­gi la­bai džiau­giuo­si ir pa­lai­kau jū­sų pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Klau­si­mo ne­bu­vo, bet, ko­le­gos, ne­pai­nio­ki­me žan­rų, dėl mo­ty­vų rei­kia už­si­ra­šy­ti. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Taip pat, kaip ir ko­le­ga V. Ra­ku­tis, pa­lai­kau ši­tą jū­sų siū­ly­mą, be jo­kių abe­jo­nių. Štai šie­met val­dan­čių­jų dė­ka ne­pa­vy­ko įtrauk­ti į at­min­ti­nų da­tų mi­nė­ji­mą la­bai gar­saus S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­džio 90 me­tų su­kak­ties, ji bus čia pat, šį mė­ne­sį. Ne­pa­vy­ko jos įtrauk­ti, nes, ma­tai, čia gal­būt ne­la­bai svar­bu. Gal­būt Pre­zi­den­tui tai yra svar­bu ir gal Pre­zi­den­tas im­tų­si ini­cia­ty­vos, kad S. Da­rių ir S. Gi­rė­ną mes mi­nė­tu­me vi­są de­šimt­me­tį iki pat šimt­me­čio ir kal­bė­tu­me ne apie kaž­ką, o apie tvir­tą, gra­žų lie­tu­vį, ku­ris nie­ko ne­bi­jo, ku­ris skren­da, ku­ris tvir­tas, svei­kas, žva­lus? Vi­są de­šimt­me­tį ei­ki­me link ši­to šimt­me­čio ir dirb­ki­me dar­bą, kad taip ir bū­tų, o ne kaip da­bar – pu­sė mū­sų to­kio jau­ni­mo ne­tin­ka ka­riuo­me­nei.

PIRMININKAS. Klau­si­mas ne­su­si­jęs su šiuo pro­jek­tu, bet čia pra­ne­šė­ja spren­džia, ar yra ką at­sa­ky­ti.

J. KARPAVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Da­bar ki­tas klau­sian­tis – E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­ma Jo­lan­ta, bū­da­ma is­to­ri­kė, dar ir žy­mi, nu­ro­dy­ki­te Sei­mui tas są­sa­jas, dėl ko jūs ma­no­te, kad 1863–1864 me­tų su­ki­li­mas ga­li bū­ti šian­dien ak­tu­a­lus mū­sų vi­suo­me­nė­je? Ir ne tik šian­dien, bet ką jūs ma­no­te apie tai ryt, po­ryt, po 10, po 20 me­tų? Ko­dėl? Ačiū.

J. KARPAVIČIENĖ. Ger­bia­mas Sei­mo na­ry, la­bai dė­ko­ju jums už ši­tą klau­si­mą. Aš pa­ban­džiau su­dė­ti pa­grin­di­nius ar­gu­men­tus, ga­liu dar kar­tą juos pa­kar­to­ti. Iš tie­sų ši­tas su­ki­li­mas yra il­go pro­ce­so, mū­sų is­to­ri­nio ir ge­ne­ti­nio ko­do, ko­vos už lais­vę stip­raus ir ag­re­sy­vaus Ry­tų ag­re­so­riaus kai­my­nys­tė­je vie­na iš da­lių. Dėl to Pre­zi­den­tas ma­no, kad, įpras­min­da­mi ši­to su­ki­li­mo at­min­tį, pa­da­ry­da­mi ją, pa­brė­žiu, gy­vy­bin­gą ir ypač ak­tu­a­lin­da­mi ją tarp jau­ni­mo, pa­da­ry­si­me vis­ką, kad mū­sų pa­rei­ga ko­vo­ti už lais­vę, tęs­ti tą tra­di­ci­ją bū­tų gy­va.

Dar vie­nas la­bai svar­bus ar­gu­men­tas, ką ir ger­bia­mas Sei­mo na­rys V. Ra­ku­tis pa­mi­nė­jo, yra da­bar­ti­nia­me ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te Ru­si­jos ka­ro Uk­rai­no­je iš­ryš­kin­ta svar­ba ir šio re­gio­no tau­tų ir vals­ty­bių pa­rei­ga gin­ti Eu­ro­pos ci­vi­li­za­ci­nes ver­ty­bes. Lie­tu­vo­je ta tra­di­ci­ja yra ryš­ki jau nuo XV am­žiaus pa­bai­gos ir tai mes tu­ri­me su­vok­ti, įpras­min­ti, įveik­lin­ti ir per­duo­ti at­ei­ties kar­toms, ką esa­me ga­vę iš mū­sų pirm­ta­kų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš­ties gra­žu, sim­bo­liš­ka. Ypač da­bar­ti­nia­me ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te tik­rai trū­ko dė­me­sio šiam su­ki­li­mui, nors ji­sai kaip sim­bo­lis daž­nai yra mi­ni­mas.

Ma­no klau­si­mas su­si­jęs su tuo pa­čiu ge­o­po­li­ti­niu kon­teks­tu. Aš čia, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Tie­siai žiū­rė­ki­te į ma­ne.

J. KARPAVIČIENĖ. Da­bar ma­tau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Kai iš na­cio­na­li­nio tran­sliuo­to­jo skam­ba žo­džiai dėl na­cio­na­li­nių sim­bo­lių, kad tai yra gru­puo­tė, kad tai yra vat­ni­kai, tie, ku­rie, pa­vyz­džiui, sa­mi­to me­tu kels Lie­tu­vos vė­lia­vą, kaip jūs, kaip Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja, kaž­kaip ne­ma­čiau nei re­ak­ci­jos, tas pats ge­o­po­li­ti­nis kon­teks­tas, tas pats… na, bet žo­džiai ir min­tys, ar ne­ma­no­te, kad tai yra tiks­li­nė pro­vo­ka­ci­ja ar­tė­jant sa­mi­tui? Ačiū.

J. KARPAVIČIENĖ. Ačiū už šį pa­ste­bė­ji­mą. Aš ne­ma­nau, kad jis yra tie­sio­giai su­si­jęs su tei­kia­mo įsta­ty­mo pras­me. Bet, aiš­ku, tas įvy­kis, NATO sa­mi­tas, dar kar­tą pa­ro­do mums, kiek yra svar­bios ver­ty­bės, už ku­rias ko­vo­ja Uk­rai­na, ko­vo­da­ma už vi­są Eu­ro­pą, už vi­są lais­vą­jį pa­sau­lį.

Ir, be­je, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, apie S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no žy­gį. Aiš­ku, yra la­bai gra­ži, pras­min­ga idė­ja per­neš­ti Lie­tu­vos idė­ją iš Ame­ri­kos į Eu­ro­pą, bet, ki­ta ver­tus, tai la­bai sim­bo­liš­kai ro­do eg­zis­ten­ci­nį eu­ro­at­lan­ti­nį ry­šį, ku­rio reikš­mė NATO sa­mi­te taip pat la­bai iš­ryš­kė­ja. Tai ačiū jums už min­tį.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jai, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ga­li­te grįž­ti į sa­vo vie­tą. Da­bar mo­ty­vai. R. Šar­knic­kas pa­gei­dau­ja pa­si­sa­ky­ti už.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip. Prieš tai gal to­kį pa­ste­bė­ji­mą pa­sa­ky­siu, kad ne sa­mi­tas, bet yra Vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Ar­tū­rui taip pat no­riu ak­cen­tuo­ti, kad yra Vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, ne sa­mi­tas.

Bu­vo įdo­mu pa­si­klau­sy­ti po­kal­bį dvie­jų is­to­ri­kų – V. Ra­ku­čio ir ger­bia­mos J. Kar­pa­vi­čie­nės. Tik­rai abe­jo­nių ne­lie­ka, kad ši da­ta yra svar­bi, rei­ka­lin­ga ir ją bū­ti­na pa­lai­ky­ti, nes ji­nai tik­rai yra la­bai svar­bi ir ge­o­po­li­ti­nia­me kon­teks­te. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ga­lė­si­me ne­tru­kus ir bal­suo­ti, bet dar rei­kia pa­teik­ti ke­le­tą pro­jek­tų. Ti­kiuo­si, kad ki­ti pra­ne­šė­jai kaip nors grei­čiau tai pa­da­rys.

 

12.42 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2918 (pa­tei­ki­mas)

 

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2918. Pra­ne­šė­jas – R. Lo­pa­ta.

R. LOPATA (LSF). Po­nios ir po­nai, siū­lau pa­keis­ti At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio 2 da­lies 31 punk­tą, pa­pil­dant jo da­bar­ti­nę ge­gu­žės 15 die­nos re­dak­ci­ją Stei­gia­mo­jo Sei­mo su­si­rin­ki­mo die­na, Tarp­tau­ti­ne šei­mos die­na, Res­pub­li­kos die­na.

Iš­kart pri­si­pa­žin­siu, kad ma­no san­ty­kis su At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo gy­vą­ja ar­chi­tek­tū­ra kęs­tu­tiš­kai ma­siu­liš­kas, tai yra ma­nau, kad įny­kis pil­dy­ti At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mą įvai­rio­mis da­to­mis di­di­na ri­zi­ką vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­niams pa­grin­dams. Su šia ap­lin­ky­be su­si­dū­riau dar prieš 15 me­tų, kai kaip po­li­to­lo­gui te­ko tir­ti E. Zin­ge­rio ini­cia­ty­vą pa­pil­dy­ti įsta­ty­mą nuo­sta­ta apie Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos 1791 m. ge­gu­žės 3 d. Kon­sti­tu­ci­ją. Iki šiol įdo­mu, kaip pa­vy­ko tuo me­tu kai kam iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės, gal­būt ir bau­džia­mo­sios, už do­ku­men­tų pra­dan­gini­mus.

Iki šiol ma­nau, kad tas ne­pa­liau­ja­mas at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo il­gė­ji­mas do­mi­na is­to­ri­kus, po­li­to­lo­gus aiš­ki­nan­tis, kaip po­li­ti­nius spren­di­mus vei­kia is­to­ri­nė at­min­tis ir ko­kiu bū­du is­to­ri­nės pra­ei­ties ver­ti­ni­mai yra pa­nau­do­ja­mi po­li­ti­niuo­se de­ba­tuo­se. Bet bū­tent ta­da pri­ver­tė su­klus­ti ir tei­si­nin­kų pa­ste­bė­ji­mas: įsta­ty­me fik­suo­ja­ma, kad at­min­ti­na die­na – reikš­min­ga die­na, su­si­ju­si su es­mi­niais Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kū­ri­mo ir įtvir­ti­ni­mo fak­tais ir (ar) įvy­kiais, vi­suo­ti­nių ver­ty­bių pro­pa­ga­vi­mu, at­mi­ni­mo kul­tū­ros ir gy­vo­sios is­to­ri­jos iš­sau­go­ji­mu.

Tai­gi, sa­ko kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vai, at­min­ti­nos die­nos, kaip ir ofi­cia­lios šven­ti­nės die­nos, yra ta­pa­čios kon­sti­tu­ci­niams Lie­tu­vos vals­ty­bės sim­bo­liams – vė­lia­vai, her­bui, him­nui. Tai reiš­kia, kad ju­ri­di­nės funk­ci­jos po­žiū­riu jos yra su­konst­ruo­tos ir vei­kia vals­ty­bi­nės ben­druo­me­nės in­teg­ra­vi­mo, iden­ti­fi­ka­vi­mo ir pa­sau­lė­žiū­ros for­ma­vi­mo lin­kme. Jų, kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vų, nuo­mo­ne, at­min­ti­nų die­nų gau­sė­ji­mas ga­lė­tų bū­ti ga­na įdo­mios ir ne­nu­spė­ja­mos kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­los da­ly­kas. Pa­pras­čiau ta­riant, ar po­li­ti­nės ini­cia­ty­vos dėl vie­nos ar ki­tos die­nos įtei­si­ni­mo at­min­ti­na yra kon­sti­tu­ciš­kai svar­bios, kaip de­ra Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nė ju­ris­prudencija ir Ener­ge­ti­kų, Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų, Sta­ty­bi­nin­kų, So­cia­li­nių dar­buo­to­jų, Li­go­nių ir pa­na­šios die­nos.

Grįž­tu prie ge­gu­žės 15 die­nos. Tą die­ną, kaip ži­no­me, su­si­rin­ko Stei­gia­ma­sis Sei­mas ir vien­bal­siai pri­ta­rė A. Stul­gins­kio pa­siū­ly­tam kon­sti­tu­ci­nės svar­bos ak­tui. Lie­tu­vos Stei­gia­ma­sis Sei­mas, reikš­da­mas Lie­tu­vos žmo­nių va­lią, pro­kla­muo­ja esant at­sta­ty­tą ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vos vals­ty­bę kaip de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką et­no­lo­gi­nė­mis sie­no­mis ir lais­vą nuo vi­sų val­sty­bi­nių ry­šių, ku­rie yra bu­vę su ki­to­mis vals­ty­bė­mis. Ak­tas su­pras­tas kaip Va­sa­rio 16-osios ak­to su­tik­ro­vi­ni­mas. Vie­toj et­no­gra­fi­nės Lie­tu­vos fik­suo­ja­ma et­no­lo­gi­nė Lie­tu­va, nes to­kia Lie­tu­vos są­vo­ka yra pla­tes­nė ir lei­džia prie Lie­tu­vos pri­jung­ti to­kias te­ri­to­ri­jų at­kar­pas, ku­rios tuo me­tu kal­bi­niu po­žiū­riu jau nė­ra lie­tu­viš­kos, bet is­to­riš­kai bū­tų Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mo.

Bet svar­biau­sia – Ak­tas skel­bia, kad Stei­gia­ma­sis Sei­mas pro­kla­muo­ja esant at­sta­ty­tą ne­pri­klau­so­mą Lie­tu­vos vals­ty­bę kaip de­mo­kra­tinę res­pub­li­ką. Ši nuo­sta­ta bu­vo pa­kar­to­ta vi­so­se vė­les­nė­se ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jo­se. Tai sa­vo pa­ma­ti­niuo­se do­ku­men­tuo­se 1949 me­tais skel­bia ir Lie­tu­vos par­ti­za­nai. Kon­sti­tu­ci­nė tra­di­ci­ja bu­vo pa­tvir­tin­ta 1991 m. va­sa­rio 9 d. vy­ku­sio ple­bis­ci­to me­tu, įtvir­tin­ta 1992 m. 25 d. pri­im­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 1 straips­ny­je.

Pri­min­siu, kad ge­gu­žės 15 die­nos Ak­tas mi­ni­mas ir Ko­vo 11-osios ak­te, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės – Res­pub­li­kos kon­sti­tu­ci­nis pa­ma­tas. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vai ge­gu­žės 15 die­na yra svar­bi ne tik to­dėl, kad šią die­ną į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko mo­der­nių­jų lai­kų Tau­tos at­sto­vy­bė, bet ir dėl to, kad šią die­ną Stei­gia­ma­sis Sei­mas ap­si­spren­dė dėl Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai itin reikš­min­go klau­si­mo, tai yra klau­si­mo, ko­kia bus Lie­tu­va. Vie­nu bal­su bu­vo pa­si­rink­ta res­pub­li­kos kryp­tis.

At­si­žvel­giant į tai, At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu ir siū­lo­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­min­ti­nų die­nų įsta­ty­me ge­gu­žės 15 die­ną nu­ma­ty­ti nau­ją at­min­ti­ną die­ną – Res­pub­li­kos die­ną, taip pa­ger­biant de­mo­kra­tinės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­zę ir pa­brė­žiant jos, Res­pub­li­kos, svar­bą ir reikš­mę šian­dien ir ry­toj. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ne­ma­žai klau­si­mų. V. Ra­ku­tis.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, la­bai džiau­giuo­si gir­dė­da­mas šį jū­sų pa­siū­ly­mą iš­ple­čiant Res­pub­li­kos šven­tės sam­pra­tą. Ma­nau, kad tai yra la­bai di­de­lis da­ly­kas sti­p­ri­nant mū­sų is­to­ri­nę są­mo­nę ap­skri­tai, ir nė kiek ne­abe­jo­ju jū­sų kom­pe­ten­ci­ja siū­ly­ti tuos da­ly­kus, ži­no­da­mas jū­sų nu­veik­tus dar­bus šio­je sri­ty­je, pub­li­kuo­tus Ta­ry­bos do­ku­men­tus.

No­rė­čiau tik pa­klaus­ti. Jūs esa­te ži­no­mas kaip mo­nar­chi­jos ša­li­nin­kas. Kaip čia da­bar ta res­pub­li­ka iš jū­sų lū­pų? Pra­šom.

R. LOPATA (LSF). Vai­kys­tė­je bu­vau mo­nar­chi­jos, bet kon­sti­tu­ci­nės mo­nar­chi­jos ša­li­nin­kas. Pa­žiū­ros kei­čia­si.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Be­lie­ka pa­svei­kin­ti, ger­bia­mas pro­fe­so­riau Rai­mun­dai, su la­bai mo­ty­vuo­tu, la­bai rim­tu ban­dy­mu kiek ak­cen­tuo­ti, iš­plės­ti, su­stip­rin­ti mū­sų vals­ty­bin­gu­mą. Ačiū už jū­sų anks­tes­nius ty­ri­mus apie Ge­gu­žės 3-i­ą­ją. Ji tie­siog bu­vo pa­vyz­džiu, kla­si­ki­niu pa­vyz­džiu, kai iš pra­džių bu­vo ma­žu­ma Sei­mo na­rių, prieš ke­le­tą de­šim­tį me­tų, bu­vo­me ap­šauk­ti vos ne tė­vy­nės iš­da­vi­kais, o da­bar Ge­gu­žės 3-i­ą­ją mi­ni vi­si. Ir vi­są 700 me­tų pa­li­ki­mą, tu­riu gal­vo­je ir Ku­ni­gaikš­tys­tės, ir Ka­rū­nos, ypač da­bar­ti­nių grės­mių aki­vaiz­do­je, mi­ni­me vi­si.

Ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su 1791 m. spa­lio 20 d., tai yra su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du ir tos die­nos reikš­min­gu­mu ir T. Kos­ciuš­kos su­ki­li­mo kon­teks­te, ir Kon­sti­tu­ci­jos kon­teks­te. Po pu­sės me­tų po Ge­gu­žės 3-io­sios, spa­lio 20 die­ną, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Sei­mai pri­ėmė nu­ta­ri­mą dėl Tar­pu­sa­vio įža­do ir pa­si­da­li­jo per pu­sę vi­są mil­ži­niš­ką Ku­ni­gaikš­tys­tės ir Ka­rū­nos plo­tą. Val­dy­mas bu­vo pa­da­ly­tas per pu­sę, ko­mi­sa­ria­tai – per pu­sę.

Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė, ar mes ga­lė­tu­mė­me šiek tiek kils­te­lė­ti ar­ti­miau­siais mė­ne­siais šios da­tos reikš­mę? Iki ko­kios reikš­mės mes ga­lė­tu­me kils­te­lė­ti Tar­pu­sa­vio įža­dą tarp Len­ki­jos ir Lie­tu­vos? La­bai jums ačiū.

R. LOPATA (LSF). Kuo reikš­min­gas Įža­das, jūs pat sa­vo klau­si­me ir at­sa­kė­te. Dėl nau­jo spa­lio 20 die­nos sta­tu­so klau­si­mas at­vi­ras Sei­mui ap­si­spręs­ti, bet tur­būt jūs kal­ba­te apie šven­ti­nę die­ną, maž­daug pa­ri­te­to pa­grin­du su len­kais, ku­riems Ge­gu­žės 3-io­ji yra vals­ty­bi­nė šven­tė. Ma­nau, kad ga­li­ma gal­vo­ti, bet, aiš­ku, dėl vis­ko yra Sei­mo ap­si­spren­di­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Rai­mun­das vi­suo­met tei­kia tik­rai la­bai svar­bius pa­siū­ly­mus, jiems ne­ga­li­ma ne­pri­tar­ti. Bet aš tu­riu vie­ną klau­si­mą, į ku­rį man svar­bus jū­sų at­sa­ky­mas. Štai vie­nin­te­lė die­na, at­si­ra­du­si Lie­tu­vo­je, ir šian­dien pa­sau­ly­je jau plin­ta, jau ko­kių 10 ša­lių pa­skel­bė, kad jie šven­čia tą die­ną, o ji at­si­ra­do Lie­tu­vo­je. Bet mes pra­ėju­sią ka­den­ci­ją ne­ga­lė­jo­me jos čia, Sei­me, pri­im­ti, ka­dan­gi ne tie pa­tei­kė. Pa­va­din­siu tą die­ną la­bai aiš­kiai, tai yra Klien­to die­na, ją vi­sa­me pa­sau­ly­je, jau dau­giau ne­gu 12 ša­lių šven­čia – Klien­to die­ną ko­vo 19 die­ną. Bet aną kar­tą bu­vo vie­nas Sei­mo na­rys, jo čia var­dą pa­mi­nė­jo­te, jis pa­ra­gi­no trauk­ti kor­te­les ir mes jos ne­pri­ėmė­me. Taip, li­be­ra­lai tą die­ną siū­lė dar anks­čiau, mes pa­kar­to­jo­me, nes jau­ni­mas tą die­ną su­gal­vo­jo, šven­tė ją ir tą idė­ją jau pa­si­ga­vo vi­sas pa­sau­lis, o mes čia ne­ga­li­me pri­im­ti. Štai jūs, po­nai li­be­ra­lai, gal ga­li­te tą die­ną pri­im­ti – Klien­to – ir švęs­ki­me kar­tu, kad žmo­gus, at­ėjęs į bet ko­kią įstai­gą, kur jis jau­čia­si klien­tas, kad bū­tų ger­bia­mas, my­li­mas nors tą vie­ną die­ną. Ačiū.

R. LOPATA (LSF). Ačiū, aš tą klau­si­mą su­pra­tau. Bet sa­vo pri­sta­ty­me ir pa­brė­žiau tam tik­rą at­sar­gu­mą, ar­ba re­zer­vuo­tu­mą, dėl to­kio po­bū­džio siū­ly­mų. Aš la­biau pri­tar­čiau tei­si­nin­kų, kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vų nuo­mo­nei, kad, taip sa­kant, pla­tus ra­tas įtrau­kia­mų da­tų į įsta­ty­mą iš tik­rų­jų kli­bi­na tam tik­ra pras­me kon­sti­tu­ci­nius pa­ma­tus ir dėl kiek­vie­nos die­nos, jos svar­bos Res­pub­li­kai rei­kia la­bai la­bai ra­miai, bet ati­džiai svars­ty­ti. Tai­gi – svars­ty­ti ko­dėl ne, bet dėl spren­di­mo tai aš bū­čiau tru­pu­tį re­zer­vuo­tas šiuo klau­si­mu.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis dar klau­sia.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip aš klau­si­mų ne­tu­riu, tie­są pa­sa­kius.

PIRMININKAS. Ta­da tuo ir bai­gia­me. Tuo la­biau kad lai­ką jau vir­ši­jo­me. Dar vie­nas At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas. Tie­sa, dėl mo­ty­vų prieš K. Ma­siu­lis no­ri kal­bė­ti ar ir­gi ne?

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir prieš nie­ko ne­sa­ky­siu, nes rei­kė­tų pa­nai­kin­ti tą įsta­ty­mą vie­ną kar­tą ir baig­ti tas ko­me­di­jas.

PIRMININKAS. Tai lauk­si­me to­kios ini­cia­ty­vos iš Sei­mo na­rio. O da­bar kol kas pil­do­me įsta­ty­mą ir kei­čia­me. P. Kuz­mic­kie­nė pa­teiks pro­jek­tą Nr. XIVP-2995 – to pa­ties įsta­ty­mo, to pa­ties 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

 

12.52 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2995 (pa­tei­ki­mas)

 

 P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, man at­ro­do, tu­ri­me šian­dien ge­rų pa­siū­ly­mų, kaip pa­keis­ti At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mą. Prieš tai gir­dė­jo­me du to­kius pri­sta­ty­mus, jiems as­me­niš­kai la­bai pri­ta­riu. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti ma­no kar­tu su ko­le­go­mis pa­reng­tą At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Jo tiks­las – įtvir­tin­ti at­min­ti­nų die­nų są­ra­še Vai­ko die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną ir iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną, taip at­si­sa­kant po­so­vie­ti­nio Tarp­tau­ti­nės vai­kų gy­ni­mo die­nos mi­nė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą.

Tai­gi pir­miau­sia siū­lo­me: at­si­sa­ky­da­mi bir­že­lio 1-osios, siū­lo­me įtvir­tin­ti dvi nau­jas at­min­ti­nas die­nas – Vai­ko die­ną, ją mi­nė­tu­mė­me ge­gu­žės tre­či­ą­jį penk­ta­die­nį, at­krei­piu dė­me­sį, la­bai gra­žiai tarp Mo­ti­nos ir Tė­vo die­nos, ir Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną, ją mi­nė­tu­mė­me lap­kri­čio 20 die­ną. Šią die­ną Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja pa­skel­bė Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ją ir Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ją, vie­ną svar­biau­sių žmo­gaus tei­sių įsta­ty­mų pa­sau­lio is­to­ri­jo­je.

Da­bar šiek tiek grįž­tant prie bir­že­lio 1-osios, ma­nau, tą la­bai svar­bu pa­sa­ky­ti, iš kur ji at­si­ra­do. Bir­že­lio 1-oji at­si­ra­do, jos užuo­maz­gos bu­vo 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sios tarp­tau­ti­nės mo­te­rų kon­fe­ren­ci­jos So­vie­tų Są­jun­gos lai­ku ir 1950 m. bir­že­lio 1 d. pir­mą­kart bu­vo pa­mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na. Na, tik pri­min­siu, kad tuo me­tu dar vy­ko bai­sūs trė­mi­mai, kaip ži­no­te, bu­vo tre­mia­mi ir vai­kai, ir mo­te­rys, vai­kų di­de­lis skai­čius trem­ti­nių są­ra­šuo­se, tai­gi apie vai­kų tei­sių gy­ni­mą bū­tų bu­vę la­bai su­dė­tin­ga kal­bė­ti bent taip, kaip bū­din­ga Mask­vai ir so­vie­tams. Bent jau kal­bė­ti jie mo­kė­jo sa­vo­tiš­kai ir ma­ni­pu­lia­ty­viai.

Tai­gi iki šių die­nų Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se (ir leis­kite pa­var­din­ti jas): Bal­ta­ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Ru­si­jo­je, bei ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ja, Viet­na­mas, kas­met mi­ni­ma bir­že­lio 1 die­ną. Tuo tar­pu Va­ka­rų ša­lys: Ai­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Kro­a­ti­ja, Kip­ras, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, ir Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bės: Da­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, Pa­sau­li­nę vai­kų die­ną mi­ni lap­kri­čio 20-ąją. Tą die­ną, ku­rią 1959 me­tais bu­vo pri­im­ta mi­nė­ta Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ja bei ku­rią 1989 me­tais pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja, pra­ple­čian­ti ir kon­kre­ti­zuo­jan­ti Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­jo­je įtvir­tin­tas vai­ko tei­ses ir jų ap­sau­gos prin­ci­pus, nu­sta­tan­ti tei­si­nius vals­ty­bių įsi­pa­rei­go­ji­mus vai­ko tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je.

Pa­brė­šiu, kad šią kon­ven­ci­ją Lie­tu­va ra­ti­fi­ka­vo 1995 me­tais, pri­si­im­da­ma la­bai svar­bius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad šios die­nos idė­ja nė­ra tik­tai ke­le­to Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va. Ji ap­tar­ta su Vai­ko ir šei­mos ge­ro­vės ko­mi­si­ja, ku­rio­je ak­ty­viai dir­ba ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų vai­kams ko­a­li­ci­ja, so­cia­li­niai part­ne­riai. Ki­taip ta­riant, toks siū­ly­mas yra ap­gal­vo­tas.

Aš kvie­čiu pri­tar­ti, kad mū­sų ka­len­do­riu­je at­si­ras­tų at­min­ti­nos die­nos, ar­ti­mos mums, ir jos neš­tų su sa­vi­mi tą tik­rą­ją pras­mę. Tai­gi Vai­ko die­na ir Vai­kų gy­ni­mo die­na, Vai­ko tei­sių gy­ni­mo die­na… Pa­sau­li­nė vai­ko tei­sių ap­sau­gos die­na.

PIRMININKAS. Jū­sų pa­klaus­ti už­si­ra­šė ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ko­dėl rei­kia pa­nai­kin­ti, iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo bir­že­lio 1 die­ną kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną? Tai jau yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tai, kad šven­čia tik­tai Ry­tų Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lys, tar­kim, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir ki­tos, tai ir­gi nė­ra ar­gu­men­tas, sva­rus ar­gu­men­tas.

O kal­bant apie 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sią Tarp­tau­ti­nę, pa­brė­žiu, mo­te­rų kon­fe­ren­ci­ją, kai bu­vo pri­im­ta ta die­na ir pra­dė­ta švęs­ti vė­liau, rei­kia pri­si­min­ti, kad bu­vo, ir jūs ra­šo­te, kad 1925 me­tais, aš ra­dau šal­ti­niuo­se, 1924 me­tais Tau­tų Ly­ga pri­ėmu­si Že­ne­vos vai­kų tei­sių de­kla­ra­ci­ją, to­liau, 1959 me­tais, – Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ją, pa­tvir­tin­tą Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos. Čia is­to­riš­kai ga­li­ma dė­lio­tis. Ko­dėl mes tu­rim nai­kin­ti tai, kas yra mū­sų tra­di­ci­ja? Aš ma­nau, kad rei­kia pa­lik­ti bir­že­lio 1-ąją kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną ir, aiš­ku, tas dvi die­nas taip pat ga­li­ma kaip at­min­ti­nas die­nas pa­mi­nė­ti. Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Sten­giau­si pri­sta­ty­da­ma ak­cen­tuo­ti, ko­dėl 1949 me­tai, tuo­met, kai dar vy­ko trem­tys ir vai­kai bu­vo tre­mia­mi ne­pai­sant to, kad tarp­tau­ti­nė ben­druo­me­nė bu­vo grei­čiau­siai ap­gau­lin­gu bū­du pa­kvies­ta į Mask­vos tarp­tau­ti­nius su­si­bū­ri­mus, ko­dėl svar­bu ne­tęs­ti to­kios tra­di­ci­jos ir ją pa­keis­ti į to­kią, ku­ri bū­tų ar­ti­mes­nė mums, be­je, ir pa­to­ges­nė, ir gra­žes­nė, ku­ri ne­pa­pras­tai gra­žiai įsi­lie­tų, man at­ro­do, ka­len­do­riu­je tarp dvie­jų pras­min­gų die­nų – Motinos ir Tė­vo die­nų. Pa­ra­gin­čiau pa­dis­ku­tuo­ti.

Ži­no­ma, tai yra mū­sų siū­ly­mas, bet, kaip jau mi­nė­jau, ir pa­čios or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios rū­pi­na­si vai­kų ge­ro­ve, ma­to to­kią keis­tą tra­di­ci­ją, ku­ri ga­lė­tų tik­rai bū­ti ki­to­kia. Man ro­dos, Mask­vos su­gal­vo­tos tra­di­ci­jos šian­dien mums tik­rai ne­bė­ra ak­tu­a­lios, juo­lab kad kal­bė­jau ir apie ki­tus do­ku­men­tus, ku­rie mums svar­būs. Na, o tam tik­rą skir­tį tarp Va­ka­rų vals­ty­bių ir Ry­tų vals­ty­bių aš pa­brė­žiau. Va­ka­rų vals­ty­bės vis dėl­to kal­ba apie tik­rą­ją Vai­kų tei­sių gy­ni­mo die­ną, ku­ri yra nu­ma­ty­ta lap­kri­čio 20 die­ną. Tik­rai ver­čiu pa­gal­vo­ti apie tai, ką Mask­va, ini­ci­juo­da­ma Vai­kų tei­sių gy­ni­mo die­ną pa­skelb­ti bir­že­lio 1 die­ną, tuo me­tu vyk­dė ir ką iki šiol, ko­kiais da­ly­kais už­si­i­ma. Tai tik­rai nė­ra ar­ti­ma ir pri­im­ti­na mums da­ta. Ži­no­ma, kvie­čiu dis­ku­tuo­ti ir ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tik­tai no­rė­čiau šiek tiek pa­si­tiks­lin­ti, o gal ir pa­gal­vo­ti, gal rei­kė­tų pla­čiau pa­dis­ku­tuo­ti. Ka­dan­gi vis tiek vi­si yra pri­pra­tę prie tra­di­ci­nės šios die­nos, šei­mos šven­čia Vai­kų gy­ni­mo die­ną, re­tai gir­dė­ti, kad mi­ni­mas žo­dis „tarp­tau­ti­nis“ – dau­giau­sia ten ka­len­do­riu­je bū­na pa­ra­šy­ta. Ar ne­gal­vo­jo­te pa­lik­ti tą bir­že­lio 1 die­ną be žo­džio „tarp­tau­ti­nėׅ“, kad lik­tų Vai­kų gy­ni­mo die­na tie­siog? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ta­da klau­si­mas, ko­dėl mes ne­ga­li­me pa­si­rink­ti sa­vo die­nos? Man at­ro­dy­tų, jūs la­bai taik­liai pa­mi­nė­jo­te, kad to­kia die­na, be abe­jo­nės, yra svar­bi ir vai­kams, ir tė­vams, ir vi­sai mū­sų ben­druo­me­nei, to­dėl siū­lo­ma die­na – tre­čia­sis ge­gu­žės penk­ta­die­nis, man at­ro­do, iš­pil­do ir vai­ko, ir šei­mos, ir mo­kyk­los ben­druo­me­nės lū­kes­tį dar bū­ti ne va­sa­ro­je, nu­to­lus kur nors, o ga­lė­ti šven­tę švęs­ti tiek iki­mo­kyk­li­nė­je ar ki­to­je ug­dy­mo įstai­go­je. Ki­ta ver­tus, ga­lė­ti su tė­vais va­ka­re nu­vyk­ti, ne­ži­nau, ir kaip nors džiu­giai pra­leis­ti lai­ką gra­žio­se vie­to­se. Man at­ro­do, vi­sai svars­ty­ti­na vis dėl­to pa­ko­re­guo­ti tą da­tą. Nors jū­sų siū­ly­mas ir­gi, ma­tyt, įdo­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). La­ba die­na, ger­bia­ma Pau­le. Na, iš tie­sų man gal­būt net nie­ka­da ir ne­ki­lo koks nors su­ta­pa­ti­ni­mas Tarp­tau­ti­nės vai­kų gy­ni­mo die­nos su Mask­va. Kaž­kaip gal ko­vo 8 die­na la­biau su tuo ta­pa­ti­na­ma, bet ir tai jau vi­suo­ti­nai ei­na­ma link pri­pa­ži­ni­mo to, kad tai yra tarp­tau­ti­nė die­na ir mi­ni­ma.

No­rė­jau pa­klaus­ti, ar yra kaip nors de­rin­ta su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ba, su so­cia­li­niais part­ne­riais bū­tent dėl šios die­nos, ar yra pri­ta­ri­mas? Nes kaž­kaip… Kaip ky­la? Ar tai yra tie­siog jū­sų ini­cia­ty­va, ar tai jau yra pla­tes­nia­me ra­te ap­tar­tas klau­si­mas? Kaž­kaip ne­si­no­rė­tų la­bai su­ga­din­ti vai­kams ir va­sa­ros, nes lap­kri­čio 20 die­ną, ma­tyt, ne­bus taip sma­gu švęs­ti, kaip yra bir­že­lio 1 die­ną, kai yra va­sa­ra, kai yra iš­ei­na­ma atos­to­gų. Ma­tyt, vai­kams ir mums, vi­sai vi­suo­me­nei, ši die­na jau bu­vo ga­na ne­ma­žai įau­gu­si vi­siems į at­min­tį, į šir­dį. Ar tik­rai tai yra su­de­rin­ta su ki­tais part­ne­riais ir ką jie gal­vo­ja?

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Grei­čiau­siai ne jūs vie­na to ta­pa­tu­mo net ne­ma­tė­te. Bet į tai mes ir žiū­ri­me, ap­žiū­ri­me tas die­nas ir at­ran­da­me to­kių štai so­vie­ti­nių gal­būt re­lik­tų. La­bai ge­ra pa­sta­ba, kad vis dėl­to bu­vo pri­pras­ta švęs­ti bir­že­lio mė­ne­sį – yra šil­ta, gra­ži die­na. Tai­gi ir siū­ly­mas yra Vai­kų die­ną švęs­ti ge­gu­žės tre­či­ą­jį penk­ta­die­nį, man at­ro­do, tiek gra­žios ir šil­tos die­nos, tiek to­kios, ku­rių dar ir nė­ra pra­si­dė­jus va­sa­rai, ki­taip ta­riant, ne­sa­me iš­si­va­ži­nė­ję po atos­to­gų vie­tas.

Tai­gi Vai­kų die­ną siū­lo­me mi­nė­ti ge­gu­žės tre­či­ą­jį penk­ta­die­nį. Na, o Tarp­tau­ti­nę, ar­ba Pa­sau­li­nę, vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną siū­lo­ma mi­nė­ti lap­kri­čio 20 die­ną, tai jau tru­pu­tį ki­to­kie da­ly­kai.

Sten­giau­si pa­brėž­ti, kad bū­tent tas siū­ly­mas yra ge­rai ir nuo­sek­liai iš­dis­ku­tuo­tas su or­ga­ni­za­ci­jo­mis, ku­rios rū­pi­na­si vai­kų ge­ro­ve, ir aš pa­mi­nė­jau to­kią ko­mi­si­ją, ku­ri yra la­bai pla­ti, – Vai­ko ir šei­mos ge­ro­vės ko­mi­si­ją. Tu­rė­jo­me la­bai ge­rą dis­ku­si­ją ir di­de­lį pa­lai­ky­mą, kad bū­tent šios die­nos at­si­ras­tų ir bir­že­lio 1 die­na bū­tų pa­nai­kin­ta. Tik­rai su­ta­ri­mas yra ir tai nė­ra tik­tai Sei­mo na­rių pa­svars­ty­mas ar­ba jų vie­na­ša­liš­kas siū­ly­mas. Ačiū už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Pir­mi­nin­ke, kaip die­na, taip nau­jie­na. Aš su­pran­tu val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, nė­ra kuo už­pil­dy­ti dar­bo­tvarkės. Bet ma­no klau­si­mas jums kaip pra­ne­šė­jai. Kiek dar li­ko me­tuo­se lais­vų die­nų, ne­tu­rin­čių at­min­ti­nų die­nų? Ką da­ry­si­te, kai vi­sos die­nos jau bus už­im­tos? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ži­no­te, vis dėl­to la­bai ge­ras jū­sų klau­si­mas. Man at­ro­do, At­min­ti­nų me­tų įsta­ty­mas yra la­bai svar­bi mū­sų is­to­ri­jos po­li­ti­kos, pa­va­din­ki­me, prie­mo­nė, ja rei­kia nau­do­tis at­sa­kin­gai ir taik­liai. Ki­ta ver­tus, ne­bi­jo­ki­me dis­ku­si­jų, net jei­gu yra pa­čių įvai­riau­sių siū­ly­mų, ne­bi­jo­ki­me kal­bė­tis. Bet taip, tos die­nos už­si­pil­do, man at­ro­do, mes po tru­pu­tį pa­žįs­ta­me is­to­ri­ją. Štai ma­to­me, kad ir su­ki­li­mo di­des­nę reikš­mę ma­ty­si­me pa­skel­bę, nu­ma­tę tam tik­rą at­min­ti­ną die­ną. Mes ma­to­me, kad ir ki­tos die­nos pa­de­da la­biau su­pras­ti ir pa­žin­ti sa­ve, is­to­ri­ją, ži­no­ti, ko­dėl apie tai kal­ba­me. Ki­ta ver­tus, ge­ras jū­sų nuo­gąs­ta­vi­mas, kad ne­rei­kė­tų pik­tnau­džiau­ti šiuo įsta­ty­mu. Vis dėl­to ap­si­spren­džiant rei­kia tu­rė­ti tam tik­rus vek­to­rius. Tik­rai taip, į At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mą rei­kia žiū­rė­ti neper­si­sten­giant.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ar­tū­rai, ka­dan­gi tą pa­čią die­ną ga­li­ma mi­nė­ti ke­lis da­ly­kus, tai ka­len­do­riaus die­nų tik­rai ne­pri­trūks, ne­si­jau­din­ki­te. Sei­mo na­riai ga­lės teik­ti ir teik­ti to­kius pro­jek­tus.

To­liau klau­sia E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke, aš ma­nau, čia yra vie­nas iš pa­čių sėk­min­giau­sių pa­čios pa­siū­ly­mų. Be jo­kios abe­jo­nės, aš ma­nau, Sei­mo dau­gu­ma bal­suos. Tru­pu­tė­lį man pa­čiam gė­da, kad per 30 me­tų vals­ty­bės sig­na­ta­rai ne pa­čio­je pra­džio­je įka­lė to­kią kryp­tį vai­kams, jau­ni­mui. Suo­mi­jos par­la­men­te, jūs pa­ti esa­te ja­me bu­vu­si, at­si­me­na­te skulp­tū­rą, vai­ko skulp­tū­rą, į ku­rią nu­kreip­tas kas­die­nis Suo­mi­jos par­la­men­to bal­sa­vi­mas. Aš ma­nau, kad ši­tas pa­siū­ly­mas yra į taš­ką.

Ki­ti pa­siū­ly­mai. Ge­gu­žės mė­nuo. Mes čia gal­vo­ja­me svars­ty­ti ge­gu­žės 1 die­nos, ge­gu­žės 3 die­nos ga­li­mą su­kei­ti­mą. Čia ki­tas klau­si­mas. Spa­lio 20 die­na – Lie­tu­vos ir Len­ki­jos tar­pu­sa­vio įža­do, kai per pu­sę bu­vo pa­da­lin­ta vals­ty­bė, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ko­mi­sa­ria­tų val­dy­mas ir­gi svars­ty­ti­nas. Ar­tė­ja spa­lio 20 die­na. Bet ši­tas pa­siū­ly­mas yra… Aš abe­jo­ju, no­rė­čiau pa­žiū­rė­ti į akis tiems, ku­rie bal­suos prieš to­kį vi­sa ap­iman­tį, pui­kų, hu­ma­niš­ką pa­siū­ly­mą. La­bai ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jai. Ka­dan­gi esa­me pa­sie­kę bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą, tur­būt Sei­mo na­riai mie­lai šiek tiek pa­keis žan­rą. Bet da­bar iš­klau­sy­si­me… Aš tai pra­ne­šiau, kad vi­si ga­lė­tų grįž­ti į sa­vo vie­tas. Da­bar mo­ty­vai. M. Na­vic­kie­nė – už.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. La­bai ačiū P. Kuz­mic­kie­nei už pri­sta­ty­mą ir už šią ini­cia­ty­vą. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik­rai la­bai no­riu pa­pra­šy­ti jū­sų pri­tar­ti šiam siū­ly­mui dėl pa­pras­tos prie­žas­ties. Tai ki­lo iš pa­čių vai­ko tei­sių gy­nė­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, at­sto­vau­jan­čių vai­kams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos. Taip pat dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si su pa­čiais vai­kais, kaip jie ver­ti­na, kad jų die­na yra mi­ni­ma ir ta­pa­ti­na­ma vis dėl­to su So­vie­tų Są­jun­go­je at­si­ra­du­sia bū­tent da­tos tra­di­ci­ja. Ši da­ta yra skirta kal­bė­ti apie vai­kus, apie vai­kų ap­sau­gą, apie vai­ko tei­ses. Ka­da ši­tą die­ną mi­nė­ti, ga­li­me tik­rai ap­si­spręs­ti mes pa­tys. To­dėl ši­tas siū­ly­mas yra tik­rai iš­dis­ku­tuo­tas su vi­sais vai­ko tei­sių gy­nė­jais. Vai­ko ge­ro­vės ta­ry­bo­je bu­vo jung­ti­nis po­sė­dis drau­ge su Šei­mos po­li­ti­kos ko­mi­si­ja. Toks spren­di­mas kreip­tis į par­la­men­tą su to­kiu siū­ly­mu bu­vo pri­im­tas ben­dru su­ta­ri­mu. Ir or­ga­ni­za­ci­ja „Gel­bė­kit vai­kus“, ir ki­tos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios su vai­kais, ne tik pri­ta­rė šiam pa­siū­ly­mui, bet ir la­bai jį pa­lai­kė. Re­a­liai pa­tys ska­ti­no ir ini­ci­ja­vo tą da­ry­ti, to­dėl Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba ir pa­siū­lė ini­ci­juo­ti to­kį pa­kei­ti­mą.

Man at­ro­do, rei­kia įsi­klau­sy­ti į so­cia­li­nius part­ne­rius, į pa­tį jau­ni­mą, į pa­čius vai­kus ir švęs­ti tą die­ną, kai ne­pri­klau­so­ma Lie­tu­va ap­si­spren­džia, kad bū­tent ši­tą die­ną mes de­di­kuo­si­me vai­kų klau­si­mams, ir cen­tre bus vai­kai, jų ap­sau­ga ir ge­ro­vė. Aš bū­čiau tik­rai dė­kin­ga, jei­gu po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me šiam spren­di­mui ir to­liau dis­ku­tuo­tu­me apie tai ko­mi­te­tuo­se. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pa­si­sa­kys V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad tik­rai de­konst­ra­vi­mas so­vie­ti­nio pa­li­ki­mo yra la­bai svar­bus, bet ar tik­rai bir­že­lio 1-oji yra ta die­na, ku­ri tu­ri pa­tek­ti į ši­tą fo­ku­są? Jei­gu per 30 me­tų dar dau­giau su­stip­rė­jo ši­ta tra­di­ci­ja, tai, ma­tyt, ji yra įau­gu­si ir tai yra la­bai svar­bus mo­men­tas.

Da­bar to­liau. Aš tik­rai ne­su prieš Vai­kų die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ir ap­sau­gos die­ną ir tik­rai jos ga­li bū­ti, bet mes ne­pa­mirš­ki­me, kad Tarp­tau­ti­nė mo­te­rų kon­fe­ren­ci­ja vy­ko Mask­vo­je, o ne Mask­vos yra ta ini­cia­ty­va, tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja įvyks­ta įvai­riai, tarp­tau­ti­nės kon­fe­ren­ci­jos įvai­rio­se ša­ly­se vyks­ta. Vis­ką su­mes­ti tik­tai į tai, kad bū­tent tai yra so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas, ži­nant iš­ta­kas, 1924 ar 1925 me­tus, kaip yra pa­ra­šy­ta, tai yra iš tie­sų ne­ko­rek­tiš­ka. To­dėl la­bai siū­lau pa­tai­sy­ti įsta­ty­mą taip, kad ne­bū­tų iš­brauk­ta bir­že­lio 1-oji, bet bū­tų ki­tos dvi die­nos pa­lik­tos bal­sa­vi­mui, kad ne­bū­tų vis­kas su­dė­ta į vie­ną vie­tą. Tai ačiū ir ti­kiuo­si, kad bus įsta­ty­mas pa­to­bu­lin­tas. Aš su­si­lai­ky­siu.

PIRMININKAS. Tai da­bar, kaip ir mi­nė­jau, ga­lė­si­me bal­suo­ti dėl P. Kuz­mic­kie­nės pa­teik­to pro­jek­to. Tie­sa, pa­sa­kau, kad pra­tę­siu bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą, kol ap­svars­ty­si­me vi­sus dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tus pro­jek­tus. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo.

 Bal­sa­vo 103: už – 83, prieš – 4, su­si­lai­kė 16. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

 Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas yra pa­grin­di­nis, svars­ty­mas Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Da­bar ap­si­sprę­si­me dėl pro­jek­tų pa­gal dar­bo­tvarkėje nu­sta­ty­tą jų ei­lę.

 

13.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl išva­dos, ar Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl smur­to prieš mo­te­ris ir smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pre­ven­ci­jos ir ko­vos su juo 3 straips­nio c ir d punk­tai, 4 straips­nio 3 da­lis ir 14 straips­nis ne­pri­eš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai, pa­tei­ki­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2983 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pir­ma­sis pro­jek­tas per mū­sų šį bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą bu­vo Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mosi į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl kon­ven­ci­jos ga­li­mo prieš­ta­ra­vi­mo Kon­sti­tu­ci­jai pro­jek­tas Nr. XIVP-2983.

Tai bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo to­kiam Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui.

Bal­sa­vo 61: už – 52, prieš – 8, su­si­lai­kė vie­nas. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Taip, ma­tau, kad tur­būt dėl bal­sa­vi­mo no­ri pa­si­sa­ky­ti M. Na­vic­kie­nė.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš pra­šy­čiau ma­no bal­są už įskai­ty­ti, ačiū.

PIRMININKAS. Taip, dėl pro­to­ko­lo – įskai­to­me už. V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Taip pat dėl pro­to­ko­lo – ma­no bal­są už pra­šau įskai­ty­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, fik­suo­ja­me pro­to­ko­le. V. Juo­za­pai­tis.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip pat.

PIRMININKAS. Taip pat už. Ir V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, val­dan­tie­ji, džiu­gu, kad ne­są­mo­nes da­ro­te sa­vo bal­sais.

PIRMININKAS. Ge­rai, kad yra, kas tei­kia džiaugs­mo. Tai ap­si­spren­dė­me. Da­bar dėl ko­mi­te­tų – pa­grin­di­nis bū­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ir svars­ty­mas ru­dens se­si­jo­je. Dar O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Pra­šom ma­no bal­są už įskai­ty­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai, fik­suo­ja­me dėl pro­to­ko­lo – už. J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Toks pats pra­šy­mas.

PIRMININKAS. (Bal­sai sa­lė­je) Tai kaž­kaip kaip nie­ka­da. (Bal­sai sa­lė­je) Na, jei­gu tiek daug pra­šan­čių bal­sus įskai­ty­ti, gal iš tie­sų rei­kia per­bal­suo­ti, nes čia mes ne­baig­si­me tų pri­si­pa­ži­ni­mų. Tai ger­bia­ma A. Ku­bi­lie­nė, jūs bal­suo­ti ga­lė­si­te.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš su­pran­tu, pir­mi­nin­ke, kad aš ga­lė­siu bal­suo­ti, bet ne­rei­kė­tų įra­šy­ti bal­sų tų, ku­rie ne­bal­sa­vo. Ko­le­gė O. Lei­pu­tė ne­bal­sa­vo, bent jau ro­do šis tab­lo, kad ji ne­bal­sa­vo, ir da­bar pra­šo įskai­ty­ti už.

PIRMININKAS. Na, mes ne­ži­nome prie­žas­čių, gal tech­ni­ka ne­vei­kė ar kaž­kaip ten bu­vo. Vis tiek žmo­gaus žo­džiu iš­sa­ky­ta va­lia yra svar­biau­sias da­ly­kas. Svar­bu, kad tuo me­tu bu­vo sa­lė­je. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, tik­rai dau­gy­bė žmo­nių su­kly­do ar ne­spė­jo. Grei­tai įvy­ko tas bal­sa­vi­mas. Pra­šau per­bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Da­bar vis dėl­to gal pa­lei­si­me lė­tą bal­sa­vi­mą, jei­gu iš­ky­la to­kių pro­ble­mų.

A. Ged­vi­las. Pra­šau.

A. GEDVILAS (MSNG). Pir­mi­nin­ke, dėl ve­di­mo tvar­kos. Jūs ste­bi­na­te šian­dien. Jau­čia­si, ma­to­si tur­būt jū­sų nuo­var­gis. Nė­ra jo­kių įro­dy­mų, kad žmo­gus bu­vo sa­lė­je, ir jūs taip drą­siai tei­gia­te, kad ga­li­ma įskai­ty­ti.

PIRMININKAS. Jūs ga­lė­si­te vi­de­o­me­džia­gą pa­tik­rin­ti. Da­bar, kaip su­ta­rė­me, bal­suo­ja­me iš nau­jo, nes tik­rai daug bu­vo tų, ku­rių bal­sas ne­bu­vo įskai­ty­tas.

Bal­sa­vo 61: už – 55, prieš – 2, su­si­lai­kė 4. Ne ypač čia pa­si­kei­tė tie skai­čiai.

V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau re­pli­ką po bal­sa­vi­mo. Tik­rai no­rė­jau pa­dė­ko­ti tiek krei­pi­mo­si ini­cia­to­riams, tiek A. Žu­kaus­kui, ku­ris dir­bo la­bai daug prie ver­ti­mo, tiks­les­nio Stam­bu­lo kon­ven­ci­jos ver­ti­mo į lie­tu­vių kal­bą. Ir no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad tik­rai bu­vo la­bai sma­gu ma­ty­ti, kaip kon­ven­ci­jos prie­ši­nin­kai ran­gė­si ieš­ko­da­mi įvai­riau­sių ar­gu­men­tų prieš ir nie­ko įdo­maus ne­pa­sa­kė. Ačiū.

PIRMININKAS. R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vis dėl­to ko­le­gos pa­bal­sa­vo už vi­siš­ką ma­ni­pu­lia­ci­ją. Iš tik­rų­jų su­ra­šy­tos są­vo­kos yra ma­ni­pu­lia­ty­vios ir iš­ran­kio­ta iš kon­ven­ci­jos tai, ko re­a­liai ti­ki­ma­si, ko­kio ti­ki­ma­si Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo. Bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi. Ne­ži­nau, už ką jūs bal­sa­vo­te? Už tai, kad smur­tas yra blo­gis? Jūs pa­bal­sa­vo­te, kad ne. Mes duo­da­me ši­tą są­vo­ką teis­mui? Gal­būt jūs taip ir gal­vo­ja­te, tai su tuo jus ir svei­ki­nu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar kar­tą kvie­čiu vi­sus teik­ti pa­siū­ly­mus, to­bu­lin­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

M. Pui­do­kas – re­pli­ka.

M. PUIDOKAS (MSNG). Dė­ko­ju, vi­sų pir­ma, kad Lais­vės par­ti­jos at­sto­vas pri­pa­ži­no, kad kon­ven­ci­jos ver­ti­mas yra sub­jek­ty­vus, nes jį at­li­ko Lais­vės par­ti­jos at­sto­vas A. Žu­kaus­kas šia­me mū­sų Sei­me. Aki­vaiz­du, kad kai klau­sia­te ne apie vi­są tei­si­nį tarp­tau­ti­nį do­ku­men­tą kaip kon­ven­ci­ją, ku­ri ga­lio­ja ne kaip at­ski­ros da­lys, o vi­sa, in cor­po­re, tai yra aki­vaiz­di ma­ni­pu­lia­ci­ja ir ap­ga­vys­tė. Tik­rai el­gia­tės įžū­liai ir ne­at­sa­kin­gai.

PIRMININKAS. A. Skar­džius – re­pli­ka.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš ne­ži­nau, ko­dėl čia rei­kia džiū­gau­ti. Šiaip pats bal­sa­vi­mas skys­to­kai at­ro­do – tik 52 bal­sai už.

PIRMININKAS. Nie­kas čia per daug ne­džiū­gau­ja. Pa­bal­sa­vo­me ir tu­ri­me re­zul­ta­tą, ir tiek.

Ger­bia­mas D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Pa­ly­gin­ki­me šį bal­sa­vi­mą taip pat su tuo bal­sa­vi­mu, kur siun­tė­me pra­šy­mą į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą įver­tin­ti ver­go, at­si­pra­šau, ga­li­my­bių pa­so bu­vi­mą Lie­tu­vo­je. Ta­da nu­siun­tė­me iš kar­to ir sku­bos tvar­ka. Da­bar… Aš ka­bu­tė­se sa­kau. Mes ta­da at­me­tė­me ir ne­ga­vo to mū­sų klau­si­mo, o da­bar šian­dien mes siun­čia­me sku­bos tvar­ka. Ačiū Die­vui, ne sku­bos tvar­ka, va­kar dar bu­vo sku­bos. Dvejopi stan­dar­tai tę­sia­si. Ačiū.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Vie­ną sa­ki­nį tik­tai tu­riu. Aš ne­su­pran­tu, ko­dėl ne­bal­sa­vę žmo­nės taip bi­jo, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­nag­ri­nės ši­tą do­ku­men­tą, jis vi­sa­dos bū­na nag­ri­nė­ja­mas daug pla­čiau, ne­gu krei­pia­ma­si.

PIRMININKAS. E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš jums no­rė­čiau pri­min­ti, mie­li ko­le­gos, kad ly­giai po 10 mė­ne­sių mes va­do­vau­si­me 46 ša­lių Eu­ro­pos Ta­ry­bos blo­kui. Įsto­da­mi 1993 me­tais, aš bu­vau tuo me­tu sa­lė­je su pro­fe­so­riu­mi V. Land­sber­giu ir su ki­tais, mes įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­si­ra­šė­me Stras­bū­re. Kaip mes va­do­vau­si­me Eu­ro­pos Ta­ry­bai, ku­rios vie­nas pa­grin­di­nių pra­šy­mų bu­vo tai pa­da­ry­ti? To­kiu bū­du aš prieš bū­si­mus bal­sa­vi­mus siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti apie mū­sų tik­rus pa­si­ra­šy­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Ema­nu­e­li, ne kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­kuo­ja­me šian­dien – tik krei­pi­mą­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą.

Ar A. Ažu­ba­lis taip pat no­ri?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ko­le­gos, ma­nau, kad ši­tas pri­im­tas spren­di­mas iš tik­rų­jų yra nie­ki­nis, nes jį at­li­ko ir pa­tei­kė ne au­ten­ti­fi­kuo­tas ver­tė­jas. Pa­pras­tai vi­sos kon­ven­ci­jos ir vi­si ju­ri­di­niai teks­tai yra pa­tei­kia­mi pa­gal tai, kaip jie yra iš­vers­ti. Ir jei­gu yra pa­ima­mas nau­jas, pa­tiks­lin­tas va­di­na­ma­sis teks­tas, jis ta­da yra nie­ki­nis. Tai, ko­le­gos, čia ly­giai to­kia pa­ti ap­ga­vys­tė, kaip aš ga­liu iš­vers­ti, dar ką nors pa­ra­šy­ti. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Aud­ro­niau, dar kar­tą ak­cen­tuo­ju, kad ne kon­ven­ci­ją mes čia ra­ti­fi­kuo­ja­me. O jau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, jei­gu mes į jį kreip­si­mės, tik­rai iš­si­aiš­kins, koks yra kon­ven­ci­jos teks­tas, ku­rį jis tu­ri nag­ri­nė­ti.

Da­bar ką aš dar pa­da­rau, tai pra­tę­siu po­sė­džio lai­ką, ma­nau, ko­kiam pus­va­lan­džiui. (Šur­mu­lys sa­lė­je) V. Pranc­kie­tis – re­pli­ka.

V. PRANCKIETIS (LSF). Jūs tur­būt jau­tė­te, kad re­pli­ka bus jums. Jū­sų, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­ko, pa­rei­ga ves­ti po­sė­dį, ne­ko­men­tuo­ti ki­tų pa­sa­ky­mų. Ačiū vi­siems pro­tin­giems ko­men­ta­vu­siems.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­sta­bą. To­liau ap­si­sprę­si­me dėl ko­mi­te­to – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos. Ne­ma­tau ki­tų pa­siū­ly­mų. Svars­ty­mas Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

13.21 val.

Eu­ro įve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsta­ty­mo Nr. XII-828 pa­pil­dy­mo sep­tin­tuo­ju1 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2952, Fi­nan­si­nės ap­skai­tos įsta­ty­mo Nr. IX-574 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2953(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau. Bal­suo­si­me dėl Eu­ro įve­di­mo įsta­ty­mo ir ly­di­mo­jo Fi­nan­si­nės ap­skai­tos įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­tai­sų. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­tei­kė M. Lin­gė. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 104: už – 65, prieš – 17, su­si­lai­kė 22. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bū­tų ski­ria­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu. Pra­ne­šė­jas pra­šė Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Svars­ty­mas bū­tų ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me vi­sus tuos da­ly­kų as­pek­tus ben­dru su­ta­ri­mu.

 

13.23 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2893 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­tai­sa, ku­rią pa­tei­kė A. Bag­do­nas. Įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2893. Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 104: už – 68, prieš – 4, su­si­lai­kė 32. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

13.24 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2979 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2979. Jį pa­tei­kė Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 105: už – 101, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

13.25 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2918 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir dar vie­nas At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2918, jį pa­tei­kė R. Lo­pa­ta. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 101: už – 86, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 15. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Tai vėl pa­grin­di­nis Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas ru­dens se­si­jo­je. Pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

13.26 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2926 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir li­ko mums svars­ty­ti Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­tymo pro­jek­tą. Tai yra pa­tei­ki­mo tę­si­nys, ka­dan­gi bu­vo per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją L. Sa­vic­ką.

Ar au­to­riai spren­džia, kas bus pra­ne­šė­jas? (Bal­sai sa­lė­je: „Dėl ve­di­mo tvar­kos“) Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Ma­zu­ro­nis. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi ma­tau, kad vi­si šiek tiek pa­var­gę, tai frak­ci­jos var­du pra­šo­me šio klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Kaip su­pran­tu, ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me tą pri­im­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu. E. Pu­pi­nis ruo­šia­si su sa­vo pe­ti­ci­jo­mis. Aš per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną klaus­čiau, kad są­ži­nin­gai at­sa­ky­tų, ar yra ko­kių for­ma­lių ak­tu­a­lu­mų, kad bū­ti­nai da­bar tu­ri­me pri­tar­ti tiems nu­ta­ri­mų pro­jek­tams?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Aiš­ku, kad taip, ter­mi­nai yra ap­ri­bo­ję Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos veik­lą. Taip.

PIRMININKAS. Ar yra ko­kių nors for­ma­lių Sta­tu­to rei­ka­la­vi­mų ar pa­na­šiai, ar įsta­ty­mų?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, yra. Žmo­nės lau­kia spren­di­mų.

PIRMININKAS. Kad žmo­nės lau­kia spren­di­mų, tai daug mes ne­spė­ja­me, nes re­zer­vi­nius klau­si­mus mes ne­bū­ti­nai tu­ri­me svars­ty­ti.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos veik­lą reg­la­men­tuo­ja tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai. Ir iš tik­rų­jų yra rei­ka­la­vi­mas pri­im­ti per tam tik­rus ter­mi­nus spren­di­mus ir juos pa­teik­ti Sei­mui, nu­ta­ri­mų pro­jek­tus.

PIRMININKAS. At­sa­ky­mas mig­lo­tas. Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis tiek trum­pą re­pli­ką ko­le­goms iš opo­zi­ci­jos. Ge­rai, kad mo­ka­te ge­rai skai­čiuo­ti. Gai­la, kad ma­no vi­są pa­si­ruo­ši­mą su krū­va sta­tis­ti­kos, taip sa­kant, kol kas nu­ra­šė­te per­niek. Bet, ži­no­ki­te, ru­de­nį ta sta­tis­ti­ka at­ro­dys dar ne­pa­lan­kiau tų siū­ly­mų, ku­riuos jūs tei­kia­te, at­žvil­giu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. L. Sa­vic­kas.

L. SAVICKAS (DFVL). Tik la­bai trum­pas pa­lin­kė­ji­mas prieš va­sa­ros per­trau­ką. Vis dėl­to rei­kė­tų bū­ti są­ži­nin­giems. Čia bu­vo­me mes ap­kal­tin­ti kaž­ko­kiu ne­nuo­sek­lu­mu, tai at­si­ver­tė­me 2022 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Jį, prem­je­re, tei­kė­te su jau bu­vu­siu mū­sų ko­le­ga ir ar­gu­men­tai yra dau­giau ne­gu įti­ki­nan­tys. Tai­gi ti­kė­si­mės, kad po va­sa­ros atos­to­gų nuo­sek­lu­mui bus vie­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kam mes da­rė­me per­trau­ką, jei­gu taip no­ri­me svars­ty­ti? Pra­šom, prem­je­re.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi aš ga­liu kal­bė­ti be ei­lės, tai aš vis dėl­to per­skai­ty­siu, aš per­skai­ty­siu tai, ko­kiu mo­ty­vu jū­sų Vy­riau­sy­bė at­me­tė siū­ly­mą tuo­met, kai bu­vo ko­vi­das ir bu­vo su­ma­žė­ju­si apy­var­ta šių veik­lų ke­lias­de­šim­čia pro­cen­tų. Aš skai­tau tik­tai vie­ną sa­ki­nį: „Bū­tų ne­pa­grįs­ta iš­skir­ti vie­ną iš jų ir jo tei­kia­moms pre­kėms ar tei­kia­moms pa­slau­goms nu­sta­ty­ti PVM leng­va­tas.“ Tai sa­ky­čiau, kad čia jūs la­biau pa­kei­tė­te nuo­mo­nę ne­gu aš. (Plo­ji­mai)

S. SKVERNELIS (DFVL). Tie­siog, ma­tyt, nie­kaip ne­ga­li­me pa­baig­ti, tai pa­dis­ku­tuo­ki­me be pa­tei­ki­mo. Iš­ties tai ne­su­ly­gi­na­mi da­ly­kai. Vy­riau­sy­bė tuo me­tu tai­kė ki­tas pa­gal­bos prie­mo­nes, la­bai veiks­min­gas ir taik­lias. Dėl to bu­vo to­kia po­zi­ci­ja. Bet ru­de­nį mes pa­svars­ty­si­me.

 

13.29 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos dėl Pra­no Ku­co­nio pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2941 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ge­rai, ru­de­nį tik­rai svars­ty­si­me. Ge­rai, ban­do­me grei­tai ap­si­spręs­ti dėl Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos. Pir­mo­ji pe­ti­ci­ja – pro­jek­tas Nr. XIVP-2941.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. G. Bu­ro­kie­nė dėl ve­di­mo tvar­kos.

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke, kad pa­ste­bė­jo­te, kad pa­žiū­ri­te ir į ki­tą pu­sę. Frak­ci­jos var­du pra­šau per­trau­kos šiuo klau­si­mu iki ki­to po­sė­džio.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Jūs ei­si­te į teis­mą, kai pa­duos pa­reiš­kė­jas?

G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, į teis­mą mes ne­isi­me ir į teis­mą ga­lė­jo­te pa­duo­ti dar anks­čiau. Ka­dan­gi po­sė­džio lai­kas jau bai­gė­si, mes tik­rai ne­tu­ri­me, ne­ga­li­me svars­ty­ti ši­tų jū­sų re­zer­vi­nių klau­si­mų.

PIRMININKAS. Tai bal­suo­ja­me dėl per­trau­kos. Kas už per­trau­ką? Už – 32, prieš – 58, su­si­lai­kė 5. Ka­dan­gi opo­zi­ci­jos frak­ci­jos pra­šy­mas, tai už­ten­ka bal­sų. Tur­būt pra­ne­šė­jo klau­siu: gal ne­ban­do­me ki­tų teik­ti, nes bus tas pats re­zul­ta­tas? Ge­rai, pro­jek­tų svars­ty­mai baig­ti. Da­bar pa­gal tra­di­ci­ją se­si­ją už­baigs…

 

13.31 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Dar yra pa­reiš­ki­mų? At­si­pra­šau Sei­mo Pir­mi­nin­kės, dar pa­reiš­ki­mai. A. Vyš­niaus­kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo klau­si­mu pra­šau per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Tai, ma­nau, čia ben­dru su­ta­ri­mu sprę­si­me. (Bal­sai sa­lė­je) Na, dėl vi­sa ko bal­suo­ki­me. Trum­pas bal­sa­vi­mas, ar per­trau­ka…

Už – 63, prieš – 13, su­si­lai­kė 14. La­bai aiš­kus bal­sa­vi­mas.

Aš pa­ste­bė­siu, kad bu­vo per­trau­ka Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų klau­si­mu, nes toks klau­si­mas įra­šy­tas, o ne dėl vie­no kon­kre­taus pa­reiš­ki­mo, kad taip ne­ma­ny­tų ki­ti pa­reiš­kė­jai. Da­bar re­pli­kos po bal­sa­vi­mo – A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau už to­kį ne­su­si­lai­ky­mą. Bet, klau­sy­ki­te, pir­mą­kart, kiek me­tų esu par­la­men­te, gir­džiu to­kį žan­rą – per­trau­kos ėmi­mas dėl Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų. Ga­li­te ko­kį nors Sta­tu­to straips­nį nu­ro­dy­ti, dar ką nors? Ir kaip čia tie pa­reiš­ki­mai – iki ru­dens per­si­kels? Ir svar­biau­sias klau­si­mas: ar to­kią prak­ti­ką ga­lė­si­me tai­ky­ti ir at­ei­ty­je, jei­gu jau da­bar pa­da­ro­me taip? Dėl pa­reiš­ki­mų už­si­ra­šo ne tik tie Sei­mo na­riai, dėl pa­reiš­ki­mų kar­tais už­si­ra­šo ir iš tos pu­sės Sei­mo na­rių, jų mes ir­gi ne vi­sa­da no­ri­me klau­sy­ti. Ar čia da­bar taip bus at­ei­ty­je ir kuo re­mian­tis čia tas da­ly­kas vyks­ta? Fo­ku­sas kaž­koks. Gal, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, Vio­le­tos pa­klaus­ki­te ar ko nors, ste­buk­lai, nė­ra taip bu­vę – dėl Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKAS. Aš tik­rai ne­pri­si­me­nu, kad taip būtų bu­vę, bet kas nors vi­sa­da bū­na pir­mą kar­tą. (Juo­kas sa­lė­je) Jūs pats ši­to­je da­ly­je ati­da­rė­te ši­tą per­trau­kų žan­rą.

A. MAZURONIS (DPF). Tai, kaip aš su­pran­tu, ir at­ei­ty­je da­bar tai ga­lios, vi­są­laik vi­siems Sei­mams į at­ei­tį – dėl Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų ga­lė­si­me po dvi per­trau­kas im­ti, taip? Kaip Sta­tu­te nu­ma­ty­ta – dvi per­trau­kos.

PIRMININKAS. Taip bus, jei­gu Eti­kos ko­mi­si­ja ne­iš­aiš­kins ki­taip.

A. MAZURONIS (DPF). Klau­sy­ki­te, ger­bia­mas Jur­gi, aš su­pran­tu, jei­gu tai pa­da­ry­tų, ne­ži­nau… bet kai jūs to­kią ab­ra­ka­dab­rą da­ro­te, ne­py­ki­te, ma­tyt, atos­to­gos jau pra­si­dė­jo anks­čiau lai­ko.

PIRMININKAS. Man keb­lu ne­duo­ti bal­suo­ti per­trau­kos pra­šan­tiems, tą vi­sa­da da­rau. R. Šar­knic­kas – re­pli­ka.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko ge­ro, rei­kės Sei­mo sta­tu­tą tvar­ky­ti, ir tiek. Šian­dien jūs pa­ro­dė­te, kas yra žo­džio lais­vė – at­ėmė­te tei­sę Sei­mo na­riams pa­da­ry­ti pa­reiš­ki­mus. Štai jū­sų lais­vė.

PIRMININKAS. D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Na, mes da­bar jau ži­no­me, kad ki­tą kar­tą rink­si­mės tik­tai ru­de­nį ir jau ma­no pa­reiš­ki­mas bus ryš­kiai pa­vė­luo­tas, nes ši­ta­me pa­reiš­ki­me bu­vo pa­siū­ly­mas, kaip su ko­le­go­mis svei­kai pra­leis­ti da­bar pra­si­de­dan­čią va­sa­rą. (Juo­kas sa­lė­je) Vi­si ma­no ko­le­gos iš kiek­vie­nos frak­ci­jos ga­vo šią kny­gą, ku­ri apie tai kal­ba, ir šią kny­gą ža­du pri­sta­ty­ti, apie ką no­rė­jau pa­sa­ky­ti, lie­pos 14 die­ną 12 va­lan­dą čia, Sei­me, kad ją pra­dė­tų ir skai­ty­tų nuo pir­mos kla­sės, – „Svei­ka­ta, jau­nu­mas, gro­žė“ (Vy­dū­nas). Jūs vi­si tu­ri­te pro­gą pri­si­dė­ti. Pa­kvies­ki­te ma­ne į sa­vo bib­lio­te­kas, aš ją at­ve­šiu ir pa­do­va­no­siu jū­sų vie­ti­nėms bib­lio­te­koms. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs pa­reiš­ki­mą iš es­mės ir pa­skel­bė­te.

K. Ma­žei­ka. Pra­šau.

K. MAŽEIKA (DFVL). Pir­mi­nin­ke, tik­rai jū­sų prak­ti­ka čia la­bai keis­ta. Tur­būt, jei­gu da­bar kaž­kas iš val­dan­čių­jų dar pa­pra­šy­tų per­trau­kos him­no gie­do­ji­mui, tai jūs ir­gi ly­giai taip pat sa­ky­tu­mė­te, kad gie­do­sime ru­de­nį. Tik­rai ne­si­no­rė­tų, kad ta prak­ti­ka bū­tų. Gal­būt dar tos de­mo­kra­tijos tei­sės… nes pats pa­si­žiū­rė­ki­te, dėl pra­ne­ši­mų už­si­ra­šę vien tik­tai iš opo­zi­ci­jos. Gal­būt taip yra var­žo­mos ir opo­zi­ci­jos tei­sės. Jūs, kaip pir­mi­nin­kas, šiuo atveju, ma­nau, tik­rai pa­da­rė­te klai­dą.

PIRMININKAS. Gal­būt. Jei­gu Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja taip iš­aiš­kins, tai teks pri­pa­žin­ti klai­dą.

Da­bar D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man at­ro­do, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jo­je mes tik­rai ga­lė­si­me pa­si­gi­lin­ti į šį klau­si­mą, nors iš prin­ci­po pa­gal Sta­tu­tą yra nu­ma­ty­ta, kad bet ku­riam Sei­mo po­sė­dy­je dėl svars­to­mo klau­si­mo ga­li­ma im­ti per­trau­ką. Šiuo at­ve­ju pre­li­mi­na­riai tai tik­rai ne­at­ro­do, kad tu­rė­tų bū­ti pro­ble­ma, bet aš ma­tau ki­tą pro­ble­mą: man at­ro­do, kad vi­si tur­būt yra la­bai per­var­gę, nes, pa­vyz­džiui, vi­siš­kai be pa­grin­do bu­vo iš es­mės pa­že­min­tas pe­ti­ci­jos tei­kė­jas ir bu­vo ne­svars­ty­ta pe­ti­ci­ja, nors ši­tas as­muo, kon­kre­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, nie­kaip nė­ra su­si­jęs su mū­sų po­li­ti­nė­mis ko­vo­mis, ku­rios čia šiuo me­tu ir vyks­ta. (Plo­ji­mai)

Aš la­bai no­rė­čiau, kad ką mes ga­lė­tu­me vi­si pa­da­ry­ti, tai, vie­na ver­tus, to ne­da­ry­ti, ki­ta ver­tus, na, ir ne­kerš­tau­ti, ži­no­ma, kai vie­na ar ki­ta sa­lės pu­sė pa­si­el­gia vie­naip ar ki­taip. Gal su­gie­do­ki­me him­ną ir gal ru­de­nį vi­si grį­ši­me tru­pu­tį ge­riau psi­cho­lo­giš­kai nu­si­tei­kę.

PIRMININKAS. Him­ną tik­rai gie­do­si­me, bet prieš tai žo­dis Sei­mo Pir­mi­nin­kei.

 

13.37 val.

Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos pabaigos pro­ga

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Mie­li ko­le­gos, bu­vau pa­si­ruo­šu­si il­gą api­ben­dri­nan­čią kal­bą, ta­čiau, žvelg­da­ma į tas ke­lias pas­ku­ti­nes mi­nu­tes, tie­siog no­rė­čiau ne­pai­sydama vi­sų iš­šū­kių, ne­pai­sydama vi­sų da­ly­kų, ku­rie vy­ko ap­link Sei­mą, ap­link mus, tiek to­lė­liau – ten, kur vyks­ta ka­ras, tiek mū­sų kai­my­nys­tė­je, tiek ir ša­lies vi­du­je…

Man ro­dos, kad Sei­mas pa­kan­ka­mai sėk­min­gai dir­bo. Man ro­dos, kad įgy­ven­di­no­me di­dži­ą­ją da­lį tų dar­bų, ku­riuos bu­vo­me už­si­brė­žę, tvir­tin­da­mi Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bo­tvarkę, ir dėl to no­riu pa­dė­ko­ti kiek­vie­nam iš jū­sų. Mū­sų ne­iš­mu­šė iš vė­žių dau­ge­lis da­ly­kų, ku­rie vy­ko: ne­la­bai leng­vų, gal­būt ne­la­bai ma­lo­nių. Tik­rai džiau­giuo­si, kad įgy­ven­di­no­me la­bai svar­bią vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mą. Tai yra di­de­lis šio Sei­mo bū­tent pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bas. Džiau­giuo­si, kad sau­gu­mo, gy­ny­bos sri­ty­se mes tę­sia­me sa­vo dar­bus, kad tę­sia­me be­są­ly­giš­ką pa­ra­mą Uk­rai­nai sa­vo re­zo­liu­ci­jo­mis, sa­vo dar­bais, sa­vo pa­reiš­ki­mais, sa­vo di­plo­ma­ti­nė­mis pa­stan­go­mis, ir, ma­nau, dėl to tik­rai tu­ri­me pro­gą pa­si­džiaug­ti. No­riu pa­dė­ko­ti kiek­vie­nam iš jū­sų už tuos dar­bus, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti, ir pa­lin­kė­ti ge­ro po­il­sio. Jei bus po­rei­kis su­si­rink­ti va­sa­rą, tuo­met tik­riau­siai tuos vi­sus pa­reiš­ki­mus ko­le­gos ir ga­lės sa­ky­ti. Ačiū vi­siems už dar­bą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­kui Sei­mo Pir­mi­nin­kei.

Da­bar him­nas.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Po­sė­dį bai­gė­me. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.