PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1057 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

  Nr. XIVP–1850 (2)

2022-09-28

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1			Argumentai: Pagal Seimo valdybos sprendimą svarstomas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymo) projektas buvo rengiamas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, įskaitant ir prieš tai buvusius 2000 m. birželio 13 d. ir 2007 m. gruodžio 6 d. KT aktus. Projekto 1 straipsniu, kuriuo siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį,  nustatoma: „Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.“  Ši siūloma  Projekto norma tik atkartoja konstitucinę normą: “Valstybė pripažįsta <...> kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.“, tačiau niekaip neatskleidžia konstitucinės nuostatos „turi atramą visuomenėje“ turinio, kurią yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje  įtvirtintą sąlygą „turi atramą visuomenėje“, kuri skirta  religinei bendrijai siekiančiai tapti valstybės pripažinta religine bendrija KT išaiškino, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių; ji negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. KT taip pat nurodė, kad jei pirma nurodytos sąlygos nėra tenkinamos, atitinkamai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažinimo suteikti negalima (KT 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad KT aktų nuostatos saisto visas institucijas, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimą, todėl KT nurodyti kriterijai dėl tapimo valstybės pripažinta religija negali būti kvestionuojami, jie privalo būti perkelti į keičiamą Įstatymą. Todėl siūlau Projekto 1 straipsniu siūlomas keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas papildyti nustatant kaip suformulavo Konstitucinis Teismas – tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai bažnyčia, religinė organizacija vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį, kad ji veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis; bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl kurios nekyla jokių abejonių. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje. ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažintos religinės organizacijos statusas suteikiamas, kai ji vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį,  veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis; bažnyčios ir religinės organizacijos atrama visuomenėje yra tvirta ir ilgalaikė, dėl kurios nekyla jokių abejonių. Bažnyčios mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
2.	1			Argumentai: Projekto 1 straipsniu, kuriuo keičiama Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, numatyta: „Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti. Teisingumo ministerijos išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“ Vartojama formuluotė „Teisingumo ministerija“ gali reikšti bet kurio asmens-viceministro, kanclerio kreipimąsi į Seimą, nors šie subjektai neturi įstatymo, įskaitant ir Seimo nutarimo, iniciatyvos teisės Seime. Todėl siūlome nurodyti, kad  teisingumo ministras, o ne ministerija tvirtina išvadą ir ją teikia Seimui. Be to, įvertinant tai, kad išvadai parengti yra reikalingos specialios ekspertinės žinios (istorinės, teologinės ir kt.) bei į  konstitucinį atsakingo valdymo principą; skaidrumo bei gero administravimo principą, siūlome nustatyti, kad rengiant išvadą, būtina atsižvelgti į nepriklausomų ekspertų, kurie parenkami pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, gautą nuomonę. Be to, siūlome įrašyti, kad turi vertinti ne tik tai, ar bendrija atitinka valstybės pripažįstamos bendrijos statusą pagal įstatymus, bet ir tai, ar jos veikla atitinka  Konstituciją, konstitucinę doktriną. Pasiūlymas: Papildyti  keičiamą 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:  „Religinė bendrija, kreipdamasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo, šio kreipimosi kopiją pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija ministras per 6 mėnesius nuo tokio kreipimosi kopijos Teisingumo ministerijoje gavimo dienos Seimui pateikia teisingumo ministro nustatyta tvarka parengtą jo pavirtintą išvadą dėl religinės bendrijos atitikties  Konstitucijos, konstitucinės doktrinos, įstatymų nustatytiems reikalavimams (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), atsižvelgdamas į nepriklausomų ekspertų (istorijos, teologijos ir kt.), kurių sąrašą pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ekspertams, tvirtina Vyriausybė ir jos kopiją išsiunčia religinei bendrijai susipažinti, nuomonę. Teisingumo ministerijos ministro išvados pateikimo Seimui terminas teisingumo ministro motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.“
3.	1			Argumentai: Projekto 2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta Teisingumo ministrui priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, atsižvelgiant į tai, kad  užtikrinant konkrečių kriterijų nepriklausomiems ekspertams parinkimą ir proceso skaidrumą būtina kviesti įvairių sričių ekspertus, svarbu, kad ir kitos ministerijos Kultūros, Švietimo ir mokslo bei už šias valdymo sritis atsakantys ministrai spręstų kolegialiai Vyriausybėje (dėl proceso skaidrumo būtinumo ypač akcentavo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūlome minėtą Įstatymo 2 straipsnio  2 dalį pakeisti, įrašant žodį „Vyriausybė“. Be to, 2 straipsnio  3 dalį, kur nurodoma Teisingumo ministerijos išvada pakeisti, vietoj žodžio „ministerijos“, atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus mūsų pasiūlyme Nr. 2, įrašyti žodį „ministro“. Pasiūlymas: Siūlome 2 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teisingumo ministras iki 2022 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateiktų religinių bendrijų kreipimųsi dėl valstybės pripažinimo nagrinėjimas tęsiamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Jeigu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro patvirtinta išvada dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams nėra pateikta Lietuvos Respublikos Seimui, ji pateikiama per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą dėl religinės bendrijos atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams, nėra priėmęs nutarimo dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai suteikimo ar atsisakymo jį suteikti, valstybės pripažinimo klausimą jis išsprendžia per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, neįskaitant laiko tarp Seimo sesijų.“
4.	1
5
6	2	2

 Teikia

Seimo narė                         Vilija Aleknaitė- Abramikienė