`                    `                    

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 76, 81, 85, 176, 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
KONSTITUCINIO ĮSTATYMO 
PROJEKTO
NR. XIVP-2696

 

2023-09-13  Nr. 102-P-40

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską, pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius,  Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė.

Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A. Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė.

 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):  

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projektu siūloma Rinkimų kodekse įtvirtinti asmens, siekiančio tapti kandidatu, pareigą kandidato anketoje nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias narystes politinėse organizacijose, tų narysčių laikotarpius, taip pat nurodyti, ar jis buvo kurios nors iš Lietuvoje veikusių komunistų partijų nariu ir ar ėjo pareigas komunistų partijoje; be to, siūloma nustatyti, kokie teisiniai padariniai kiltų nenurodžius, kad asmuo yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Atkreiptinas dėmesys į šiuos siūlomo teisinio reguliavimo aspektus.

1.1.   Pagal projekto 1 straipsniu siūlomą Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmuo, siekiantis tapti kandidatu, turėtų kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusias narystes politinėse organizacijose, o pagal šios dalies 11 punktą – ar jis buvo komunistų partijos nariu. Taigi pareiga nurodyti tą pačią informaciją apie narystę komunistų partijoje būtų nustatyta dukart. Šios informacijos nuslėpimas nesukeltų jos nenurodžiusiam asmeniui jokių neigiamų teisinių padarinių (paaiškėjus šiai informacijai, ji tiesiog būtų paviešinta). Šiuo atžvilgiu pareiga pateikti rinkėjams šią informaciją iš esmės skirtųsi nuo galiojančio Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos pareigos nurodyti, ar asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir projekto 1 straipsniu siūlomos šiame punkte nustatyti pareigos pateikti informaciją apie tai, ar jis ėjo pareigas komunistų partijoje, nes pareigos informuoti rinkėjus apie bendradarbiavimo su minėtomis tarnybomis ar pareigų komunistų partijoje ėjimo faktą neįvykdymas būtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu (projekto 5 straipsniu siūlomas pakeisti Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sukeliančiu asmeniui neigiamus teisinius padarinius: jis nebūtų registruojamas kandidatu arba jo registravimas būtų panaikinamas (projekto 2 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalis), o tokiam pažeidimui paaiškėjus po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tai būtų pagrindas netekti pareigų ar mandato (projekto 4 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalyje pareigų ar mandato netekimas, kaip minėtos rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo kandidato anketoje teisinis padarinys, yra tiesiogiai siejamas su šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimu. Atsižvelgdami į visa tai siūlytume, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyti tik tuos reikalavimus, su kurių pažeidimu būtų siejami minėti asmeniui neigiami teisiniai padariniai, t. y. šį punktą, kuriame yra nustatyta pareiga kandidato anketoje nurodyti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, papildyti tik reikalavimu nurodyti eitas pareigas komunistų partijoje, o reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje, kurio neįvykdymas nesukeltų tokių pat neigiamų teisinių padarinių, užtektų nustatyti (implicitiškai arba tiesiogiai) šios dalies 7 punkte.

 

Pritarti

Projektas patobulintas.

 Taip pat atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kiltų tam tikros problemos, susijusios su šios nuostatos įgyvendinimu, o be to esminis dalykas -tai nurodyti visuomenei apie kandidato narystę šioje partijoje bei eitas pareigas joje, klausymų metu apsispręsta, kad    buvusios narystės komunistų partijoje ne nurodymas  nebūtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu. Atsižvelgiant į tai  patobulintos projekto nuostatos.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

1

 

 

1.2.   Projekto 1 straipsniu teikiamame Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte, siekiant teisinio reguliavimo glaustumo ir nuoseklumo, atsisakytina paskutinio sakinio, kuriuo paaiškinami trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“, o pirmą kartą minint atitinkamas partijas reikėtų nurodyti pilnus jų pavadinimus ir įvesti toliau vartojamą trumpinį ar trumpinius. Jeigu būtų nurodyti trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“, projekte vartojamas apibendrinamasis trumpinys „Komunistų partijos“ būtų perteklinis, ir atvirkščiai – pasirinkus apibendrinamąjį trumpinį, nebūtų reikalinga pateikti trumpinių „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“. Be to, kadangi pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga pateikti informaciją apie narystę ar eitas pareigas kiltų, jeigu asmuo būtų buvęs bent vienos iš nurodytų partijų nariu ar ėjęs pareigas bent vienoje iš jų, mūsų nuomone, apibendrinamąjį trumpinį būtų tiksliau vartoti vienaskaita, kaip bendrinį pavadinimą („komunistų partija“). Šio punkto nuostatose vartojamo žodžio „struktūrose“ atsisakytina kaip perteklinio, neturinčio tikslios norminės reikšmės.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

1(76)

1(76)

1

2

7

11

1.3.   Atsižvelgiant į 1.1 ir 1.2 papunkčiuose pateiktas pastabas, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punktas galėtų būti išdėstytas taip: „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, taip pat narystės laikotarpius;“, arba tiesiogiai įtvirtinant reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje: „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje (SSKP), Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP), taip pat narystės laikotarpius;“ (arba „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje, Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) ar Lietuvos komunistų partijoje (toliau kartu – komunistų partija), taip pat narystės laikotarpius;“).

Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktas atitinkamai dėstytinas, pavyzdžiui, taip: „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas SSKP, LKP (SSKP) ar LKP. Jeigu kandidatas ėjo pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“ (arba „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Jeigu kandidatas ėjo pareigas komunistų partijoje, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“).

Pritarus pastabai, kad pareiga nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje kiltų iš Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto, o ne būtų nustatyta šios dalies 11 punkte, projekto 3 straipsniu teikiamame 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte atitinkamai reikėtų išbraukti žodžius „priklausęs Komunistų partijoms arba“. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, projekto 1 ir 3 straipsniuose pavartotą formuluotę „yra priklausęs“ reikėtų pakeisti teisiškai tikslesne formuluote „yra buvęs <...> nariu“.

Kitose projekto nuostatose vietoj formuluotės „Komunistų partijų struktūrose“ atitinkamai vartotina formuluotė „SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ arba „komunistų partijoje“.

Pritarti

76 straipsnio 1 dalies 7 punktas tobulintinas taip: „7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose , taip pat narystės laikotarpį;“, o Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktas atitinkamai:

„11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje (SSKP), Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų Sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP)(toliau kartu-komunistų partija). Jeigu kandidatas ėjo pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

1(76)

2(81)

4(176)

5(193)

6

8

6

1

 

 

 

13

2.    Atsižvelgdami į tai, kad pareigas komunistų partijoje galėjo eiti tik jos nariai, siūlytume projekto 1 straipsniu teikiamoje Rinkimų kodekso 76 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu teikiamoje šio kodekso 81 straipsnio 8 dalyje, projekto 4 straipsniu teikiamoje šio kodekso 176 straipsnio 6 dalyje ir projekto 5 straipsniu teikiamame šio kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punkte atsisakyti perteklinių žodžių „būdamas Komunistų partijų nariu“, o projekto 2 straipsniu teikiamoje šio kodekso 81 straipsnio 8 dalyje taip pat išbraukti perteklinius žodžius „buvo Komunistų partijų nariu ar“.

Pritarti

Patobulinus projektą, iniciatorių projekto 4 ir 5 straipsnių atsisakyta, o komiteto patobulinto projekto 4 straipsniu nustatomas įstatymo įsigaliojimas.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

1(76)

6

 

3.    Projekto 1 straipsniu teikiamos Rinkimų kodekso 76 straipsnio 6 dalies nuostatą „turi būti pažymėta, kad kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodant Komunistų partijos ir buvusių pareigų pavadinimą“ siūlytume patikslinti taip: „turi būti pažymėta, kurioje konkrečioje partijoje kokias konkrečias pareigas kandidatas ėjo“.

 

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

2(81)

8

 

4.    Projekto 2 straipsniu teikiamoje Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje vartojama konstrukcija „duomenis apie asmenis, priklausiusius <...> ir ėjusius pareigas <...>“ keistina konstrukcija „duomenis apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“.

Kartu siūlytume, siekiant teisinio glaustumo, nuostatą „Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bei į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie <...>“ išdėstyti glausčiau: „Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės institucijas, saugančias duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“.

Šios dalies formuluotę „asmens narystę Komunistų partijose“ siūlytume pakeisti formuluote „asmens narystę SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ (arba, priklausomai nuo pasirinkto trumpinių vartojimo, – „asmens narystę komunistų partijoje“).

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-05-12

 

 

*

5.    Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 2–5 straipsniuose prieš siūlomų pakeitimų esmę išbrauktinas dalies numeris „1.“, nes šie straipsniai nesuskirstyti į dalis.

Atsižvelgti

 

8.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė

2023-05-25

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Remiantis projekto nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse siūloma numatyti imperatyvią pareigą kandidatui į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, merus savo anketose nurodyti, ar jis yra priklausęs Komunistų partijoms (Komunistų partijos: SSKP – Sovietų sąjungos komunistų partija, LKP (SSKP) – Lietuvos komunistų partija (Sovietų sąjungos komunistų partija), LKP – Lietuvos komunistų partija) (toliau – Komunistų partijos)) arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose. Jeigu kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodomas jų pavadinimas. Projekto nuostatomis taip pat siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nurodytą informaciją apie kandidatą savo interneto svetainėje paskelbtų viešai.

Pažymėtina, kad kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą.[1] Tačiau šios teisės ribojimas yra galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau  –  Chartija) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys „turi būti tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“. Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Vadovaujantis    Reglamento (ES) 2016/679[2] 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Europos Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu, o laikantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio, duomenų tvarkymas turi atitikti vieną iš duomenų teisėtumo pagrindų.

Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).

Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta ir vadovaujantis nurodytu Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto projekto aiškinamajame rašte, tiek ir projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose).

[1] Žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert,  C-92/09 ir C-93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

[2] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB.

 

Atsižvelgti

Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas , teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą.

Manytina, kad rinkėjai turi žinoti visą informaciją (kurią tvarko VRK) apie asmenis, nusprendusiais pasinaudoti pasyviąja teise  įvairių rūšių rinkimuose ir tik šiems asmenims tapus kandidatais, apie juos  informacija tampa vieša.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausioji rinkimų komisija

2023-05-26

 

 

*

 

Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696

 Įstatymo projektui, kuriuos siūloma Rinkimų kodekse įtvirtinti asmens, siekiančio tapti kandidatu, pareigą kandidato anketoje nurodyti ir buvusias narystes politinėse organizacijose, tų narysčių laikotarpius, taip pat nurodyti, ar jis buvo kurios nors iš Lietuvoje veikusių komunistų partijų nariu ir ar ėjo pareigas komunistų partijoje bei nustatomi teisiniai padariniai nevykdant minėtų pareigų, pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

 

2.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-05-22

 

 

 

*

 

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556, XIVP-2619 (toliau – Projektai).

Pastabų ir pasiūlymų dėl Projektų neturime.

 

Atsižvelgti

 

3.

Teisingumo

ministerija

1(76)

1

7

 

Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto XIVP-2696, kaip pažymėta ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, siūlome, patikslinus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą dėl pareigos kandidato anketoje nurodyti buvusias narystes įvardytose komunistų partijose, atsisakyti atitinkamų Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 76 straipsnio 6 dalyje, 81 straipsnio 8 dalyje, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 176 straipsnio 6 dalyje, 193 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūlomų perteklinių nuostatų dėl buvimo Komunistų partijų nariu.

Pritarti iš dalies

Projektas patobulintas. Žr. prie 3 TD pastabos.

4.

Vidaus reikalų ministerija

2(81)

8

 

 

Dėl Rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696

Projektu siūloma rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalį inter alia papildyti nuostata „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens narystę Komunistų partijose, paskelbia šiuos duomenis savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad kodeksas nenumato analogiškos nuostatos bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis atvejui, taigi šiuo aspektu įstatyme siūloma nustatyti griežtesnį reguliavimą asmenų buvusių Komunistų partijų nariu, nei buvusių SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbių atžvilgiu, kas, galimai, nėra nuoseklu įvertinant skirtingą šių veiksmų pavojingumo laipsnį.

Pritarti iš dalies

 Rinkimų kodekso  81 straipsnis reguliuoja kandidatų registravimą, ir yra numatyta, kad gavusi atitinkamus duomenis, (t.y. ar bendradarbiavo su SSRS spec. struktūromis, neregistruoja jo kandidatu, arba registraciją naikina, o  kadangi šio straipsnio 8 dalyje yra numatyta VRK pareiga kreiptis į institucijas, saugančias duomenis, tai patobulintu projektu siūloma numatyti, kad VRK skelbia duomenis per 24 valandas, kai gauna duomenų apie   narystę  ir apie eitas pareigas komunistų partijoje.  Apie  kandidato nurodytų  dėl bendradarbiavimo su SSRS spec. tarnybomis ar priklausymą komunistų partijai ir eitas pareigas joje  duomenų skelbimą per 24 valandas yra numatyta pareiga VRK  Rinkimų kodekso 76 str.1 d. 11p.

Taip pat klausymų metu apsispręsta, kad    buvusios narystės komunistų partijoje ne nurodymas  nebūtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kiltų tam tikros problemos, susijusios su šios nuostatos įgyvendinimu, o be to esminis dalykas -tai nurodyti visuomenei apie kandidato narystę komunistų partijoje bei eitas pareigas joje. Kandidato fakto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis   ne nurodymo atveju, būtų laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu su teisinėmis pasekmėmis.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

            7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2696(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš –0 , susilaikė –3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:  Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                (Parašas)                                                                        Irena Haase

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė