LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINO TIESIOGINIO VALDYMO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ĮSTATYMO NR.I-830 2, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-03-12 Nr. XIIIP-1677
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu 1 dalyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad, kai tiesioginio valdymo laikotarpiu „išrinktos naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, tiesioginis valdymas pratęsiamas iki išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į posėdį <...>“. Ši formuluotė tikslintina dviem aspektais. Pirma, jei savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, nėra ir „išrinktos naujos savivaldybės tarybos“. Antra, atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnį, Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį (kurioje yra apibrėžta savivaldybės tarybos įgaliojimų pradžia) ir 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą (pirmajame posėdyje sprendžiami klausimai) aptariamoje nuostatoje pakaktų nustatyti, kad tiesioginis valdymas pratęsiamas iki „pakartotiniuose rinkimuose išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį“. Nuostata „kuriame šios tarybos nariai prisiekia ir kuriame, jei meras neišrinktas, paskiriamas mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys“ yra perteklinė ir brauktina, juolab, kad ji neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad savivaldybės taryba pirmajame posėdyje (jeigu meras neišrinktas) renka laikinai mero pareigas einantį tarybos narį o ne jį skiria (kaip rašoma projekte).
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Vyriausybės paskirtas Vyriausybės įgaliotinis ir jo pavaduotojas pareigas pradeda eiti nuo tos dienos, kai įsigalioja Seimo nutarimas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje yra ydinga. Pažymime, kad Seimo nutarimas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje ir Vyriausybės nutarimas dėl Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo priėmimo į pareigas yra skirtingos paskirties teisės aktai. Minėtas Seimo nutarimas yra pirminis teisės aktas, jį įgyvendinant Vyriausybė turi priimti nutarimą dėl Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo priėmimo į šias pareigas. Taigi, šių asmenų teisinio statuso (teisių, pareigų) įgijimo pagrindas yra įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas, kuriuo minėti asmenys priimti į nurodytas pareigas (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punktas, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 3 priedas). Tik nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos į pareigas priimtas Vyriausybės įgaliotinis (jo pavaduotojas) gali vykdyti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas funkcijas ir priimti sprendimus (potvarkius), gauti darbo užmokestį, turėti socialines ir kitas garantijas. Pažymime, kad Vyriausybės įgaliotinio (jo pavaduotojo) atgaline data (nuo įsigaliojusio Seimo nutarimo dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje iki Vyriausybės nutarimo, kuriuo jie priimti į šias pareigas, įsigaliojimo dienos) priimti sprendimai būtų niekiniai, nes aptariamuoju laikotarpiu šie asmenys neturėjo jokių įgaliojimų jų priimti. Taigi, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas neatitinka teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų.
3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje prieš žodį „posėdį“ reikia įrašyti „pirmąjį“, nuostata „kuriame šios tarybos nariai prisiekia ir kuriame, jei meras neišrinktas, paskiriamas mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys“ brauktina, nes Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta savivaldybės tarybos įgaliojimų pradžia, o be to, ji neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad savivaldybės taryba pirmajame posėdyje (jeigu meras neišrinktas) renka laikinai mero pareigas einantis tarybos narį o ne jį skiria (kaip rašoma projekte).
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies „savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero“ santrumpa pateikiama neteisingai ir netinkamai. Pirma, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme bei Vietos savivaldos įstatyme vartojama sąvoka „savivaldybės tarybos narys - meras“, antra, santrumpa turėtų būti pateikta ten, kur keičiamame įstatyme pirmą kartą minima mero pareigybė.
5. Projekto 3 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis lyginamajame variante neatitinka siūlomų pakeitimų.
6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Laikino tiesioginio valdymo metu savivaldybės tarybos ir mero priimamus ir atleidžiamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus <...>“ žodžiai „savivaldybės tarybos“ yra brauktini, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punktą nėra savivaldybės tarybos priimamų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, savivaldybės institucijoje politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima meras.
7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 dalis, kurioje siūloma reglamentuoti Vyriausybės įgaliotinio sprendimus dėl pavedimo eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas bei šių pareigų ėjimo laikino tiesioginio valdymo metu, dėstytina galiojančio įstatymo 3 straipsnyje.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]