LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533
31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIO LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316
5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad: „Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 dalies pakeitimas, Nr. XIII-1377, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12045). Priėmus Įstatymo 31 straipsnio 9 dalies pakeitimą ir nustačius seniūnui, savivaldybės administracijos filialo karjeros valstybės tarnautojui kitokį teisinį reguliavimą, negu įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme visiems kitiems valstybės tarnautojams: „<...> Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją <...>“ (Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta nuostata „karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“); „<...> Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinio kaitumo <...>“, (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 9 dalies pakeitimas, Nr. XIII-1377, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12045), įžvelgtini Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principo pažeidimai.
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai) <...> Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai)“.
Pažymėtina, kad Įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtintas specifinis seniūno teisinis statusas diferencijuojant šią pareigybę pagal seniūnijos formą: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, o seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, tačiau šiems abiem valstybės tarnautojams Įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje vienodai apribotos garantijos, numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje („karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ <...>; „<...> Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinio kaitumo <...>“)“. Pastebėtina, kad seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuriam, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstitucinę jurisprudenciją, taikytinos vienodos su kitais valstybės karjeros tarnautojais Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos garantijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstaigų vadovų kaitumas Valstybės tarnybos įstatyme nenumatytas. Manytina, kad minėtų valstybės karjeros tarnautojų ir valstybės tarnautojų aptariamos garantijos Valstybės tarnybos įstatymo kontekste Įstatyme yra nediferencijuotos nepagrįstai, o nuostatos dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo tarnybinio kaitumo, pareigų siūlymo naikinant pareigybę apskritai tokiam valstybės tarnautojui netaikytinos ir Įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje galimai yra perteklinės, turint mintyje, kad biudžetinės įstaigos vadovas atrenkamas tik konkurso būdu. Be to, pabrėžtina, kad savivaldybėje paprastai būna įsteigta ne viena administracijos filialo seniūno pareigybė ir dėl objektyvių priežasčių gali susiklostyti tokios aplinkybės, kuomet kiltų tarnybinio kaitumo būtinybė. Tokiu atveju savivaldybės administracijos filialo karjeros valstybės tarnautojas seniūnas, galėtų būti perkeltas į kitas, lygiavertes, seniūno pareigas kitoje savivaldybės seniūnijoje, kurioje yra laisvas seniūno, savivaldybės administracijos filialo karjeros valstybės tarnautojo etatas; panaikinus seniūniją ir esant laisvai seniūno pareigybei kitoje savivaldybės seniūnijoje, seniūnas filialo vadovas galėtų būti paskirtas į tokias pareigas, ar perkeltas į kitos savivaldybės seniūnijos seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo.
Įstatymo pakeitimo tikslas – valstybės karjeros tarnautojams– savivaldybės administracijos filialo seniūnams, įtvirtinti vienodas su kitais valstybės karjeros tarnautojais Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas garantijas, nenumatant šiems karjeros valstybės tarnautojams išimčių, neturinčių teisinio pagrindo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Jonas Liesys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Galiojančios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos31 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui.. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo. Seniūnui savivaldybės, kurioje jis eina pareigas, teritorijos ribose, tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma, kad valstybės karjeros tarnautojams – savivaldybės administracijos filialo seniūnams, kaip ir visiems valstybės karjeros tarnautojams, būtų taikomos vienodos Valstybės tarnybos įstatymo garantijos, nenumatant išimčių, neturinčių teisinio pagrindo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymų projektą, keistinos Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios seniūno teisinį statusą.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
· Priėmus įstatymo projektą galimai keistinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“.
12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos
Priimtas įstatymo projektas papildomų išlaidų nepareikalaus.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Negauta
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
„Seniūnas“, „seniūnija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narys Jonas Liesys
Seimo nariai:
Gintaras Vaičekauskas
Simonas Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
Juozas Baublys
Virgilijus Alekna