2018-05-17

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 6, 7, 11, 14, 20, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ŠEŠTUOJU1 SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1391(2)

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

324

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1-3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Žmogaus palaikų palaidojimo procesas (nuo medicininio mirties pažymėjimo išdavimo iki žmogaus palaikų ar kremuotų palaikų palaidojimo ar kremuotų palaikų palikimo saugoti namuose) nėra apjungtas  į vieningą informacinę sistemą. Visos laidojimo paslaugos gali būti įgytos iš plataus spektro privačių paslaugų teikėjų, kurie neturi iš teisinio reglamentavimo kylančių įsipareigojimų, kad vestų duomenis informacinėse sistemose. Verta pažymėti, kad tokių tiekėjų patikrinimas yra ydingas vien dėl to, kad nėra galimybės identifikuoti, kokia buvo žmogaus palaikų laidojimo (nuo medicininės pažymos išdavimo iki palaidojimo ar kremavimo) procedūros pabaiga.

Verta atkreipti dėmesį, kad nėra ir bendro kapinių registro, kiekviena savivaldybė, vykdydama pareigą organizuoti kapinių priežiūrą, skiria kapinių prižiūrėtojus, kurie, remiantis Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsniu, privalo kaupti tam tikrus palaidotų žmogaus palaikų duomenis, todėl nesant bendro vieningo registro kontroliuojančioms institucijoms būtų sunku nustatyti, kur palaidoti žmogaus palaikai. Valstybės institucijos neturi galimybės kiekvienu atveju kontroliuoti, kur atsidūrė žmogaus palaikai ir kokiomis sąlygomis jie buvo palaidoti, ar teikiant laidojimo paslaugas ir su jomis susijusias paslaugas buvo laikytasi visuomenės saugos, aplinkos apsaugos ir kitų reikalavimų. Dėl šios priežasties gali susiformuoti ydinga praktika, nes nesant vieningos apskaitos sistemos, nėra galimybės nustatyti, ar palaikai apskritai buvo palaidoti.

Šiuo metu informacija apie suteiktas laidojimo, kremavimo ar balzamavimo paslaugas nėra pateikiama jokiai institucijai. O šių paslaugų tiekėjai neatsiskaito, kiek ir kokių paslaugų suteikė. Kyla akivaizdi prielaida, kad paslaugų teikėjai paslaugas teiks neoficialiai, nemokant mokesčių, neturint privalomų leidimų. Tokį informacinės sistemos privalomumą reikia vertinti teigiamai, nes mokesčių administratorius turės informaciją apie visas suteiktas laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugas, todėl sumažėtų galimybė nuslėpti pajamas.

Atsižvelgiant į iniciatyvos „Baltoji banga“ laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimą yra nustatyta, kad nemažai subjektų dirbančių šešėlyje, galimai yra iškreipiama konkurencija – paslaugų teikėjai, mokantys mokesčius ir besilaikantys kitų teisės aktų reikalavimų, neturi galimybės pasiūlyti tokių kainų, kaip subjektai nesilaikantys teisės aktų reikalavimų.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, žmogaus palaikus išvežti iš Lietuvos Respublikos galima tik turint specialų leidimą vežti mirusiojo kūną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamos tokių vežimų kontrolės, kad nėra galimybės atsekti, ar žmogaus palaikai buvo išvežti, nes niekur kitur toks palaikų išvežimas neatsispindi, galimai žmogaus palaikai vežami neturint minėtų leidimų. Tai pagrindžia ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro viešai pateikiami duomenys. Pažymima, kad 2017 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras išdavė tik šiek tiek daugiau nei 20 leidimų vežti mirusiojo kūną, todėl manytina, kad žmogaus palaikai į kitas valstybes buvo vežami be įstatyme nustatyto privalomo leidimo. Tokia praktika yra itin neigiama ir atskleidžia galimus nusikalstamos veikos požymius. Akivaizdu, kad išduotų leidimų skaičius nėra adekvatus faktiniam mirusiųjų kūnų skaičiui. Nesant kontrolės mechanizmo ir informacinės sistemos apskaitos gali susidaryti nuomonė, kad veikia juodosios rinkos principai.

Tokių pakeitimų tikslas, kad pagal teisės aktus veikianti laidojimo, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikimo sistema, valstybei mokami mokesčiai, pagal teisės aktų reikalavimus teikiamos paslaugos būtų kuo skaidriau įgyvendinamos. Tokios informacinės sistemos sukūrimas ar esamos funkcionavimo praplėtimas, pritaikant duomenų kaupimui, būtų itin reikšmingas.

Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos pramoninkų konfederacija.

 

Pasiūlymas:

 

1.      Papildyti įstatymo projektą Šeštuoju2 skyriumi ir jo 324 straipsniu:

 

„ŠEŠTASIS2 SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE LAIDOJIMO PASILAUGAS, KREMAVIMĄ IR BALZAMAVIMĄ KAUPIMAS, SAUGOJIMAS IR APDOROJIMAS VIENINGOJE INFORMACINĖJE SISTEMOJE“

 

324 straipsnis. Informacijos apie laidojimo paslaugas, kremavimą ir balzamavimą kaupimas, saugojimas ir apdorojimas vieningoje informacinėje sistemoje

 

  1. Laidojimo paslaugų, kremavimo ir balzamavimo paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka privalo teikti visa informaciją apie laidojimo proceso metu suteiktas paslaugas.
  2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima duomenis, susijusius su žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimu ir balzamavimu nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo iki žmogaus palaikų ar kremuotų žmogaus palaikų palaidojimo arba palikimo saugoti artimiesiems.
  3. Jei dalis žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo ar balzamavimo paslaugos suteiktos kitoje valstybėje, duomenis teikia tie asmenys, kurie žmogaus palaikus vežė, nurodant kokioje kitoje valstybėje veikiančioje įmonėje ir kokios paslaugos buvo suteiktos.
  4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kaupiama, saugoma ir apdorojama informacinėje sistemoje, kurios nuostatus tvirtinta, valdytojo ir tvarkytojo įgaliojimus suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

 

2. Pakeisti projekto 9 straipsnio 1-3 d. ir išdėstyti jį taip:

 

„9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį  ir 324 straipsnį, įsigalioja 2019 m. gegužės  sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Respublikos  užsienio reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2018 m. rugpjūčio  gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Asmenų, kurių mirties faktas patvirtintas medicininiu mirties liudijimu, išduotu iki 2019 m. balandžio 30 d., palaikai vežami ir kremuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Šio įstatymo 324 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.”

 

Teikia

Seimo nariai:                                                                                                                                                

Simonas Gentvilas

Paulius Saudargas

Algimantas Salamakinas

Darius Kaminskas