Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 

Biudžetinė įstaiga, Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 262 7797, faks. (8 5) 212 6492, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188668192

¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯¯

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

 

  2023-03-     Nr. (2.30Mr-43) 6V-

Į 2023-03-09 Nr. 6K-23/1526

 

 

DĖL LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO ĮSTATYMO IR PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

 

 

(1)     Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos vertinimu, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais derinti Įstatymų projektais[1] nustatoma tvarka[2] gali iškreipti konkurenciją, nes tik daliai konkuruojančių ūkio subjektų siūloma taikyti laikinojo solidarumo įnašą nuo neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų. Tai būtų taikoma tik toms kredito įstaigoms, kuriose laikomi Lietuvos rezidentų indėliai ir lėšos, kai jų suma siekia 400 mln. eurų, ir vertinama būtent 2022 m. gruodžio 31 d. turėta indėlių ir kitų lėšų suma. Likusios kredito įstaigos, taip pat ir kiti konkuruojantys ūkio subjektai, rinkoje galintys pasiūlyti pakeičiamus produktus, – atleidžiami nuo atitinkamo mokesčio. Pavyzdžiui, pagal Įstatymų projektus solidarumo įnašas nebus taikomas konkuruojantiems ūkio subjektams, kurie nėra kredito įstaigos, ir kredito įstaigoms, kuriose:

(a)          rezidentų indėliai ir kitos lėšos nesiekia 400 mln. eurų;

(b)         indėlių ir kitų lėšų 400 mln. eurų riba būtų pasiekta tik sudėjus rezidentų bei ne rezidentų laikomas lėšas;

(c)          400 mln. eurų riba būtų pasiekta po 2022 m. gruodžio 31 d.

(2)     Jei daliai toje pačioje rinkoje dalyvaujančių ūkio subjektų taikomi mokesčiai, o kitiems – ne, tai reiškia, kad panašia (ar tokia pačia) veikla užsiimančios įmonės turės skirtingas sąlygas: tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į savo teikiamų paslaugų kokybę, technologijų plėtrą, inovatyvumą, vartotojams siūlyti prieinamesnes, patrauklesnes kredito paslaugų sąlygas, didesnę jų įvairovę. Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu.

(3)     Todėl siūlytume peržiūrėti Įstatymų projektuose nustatytas sąlygas, pagal kurias atrenkami solidarumo įnašu apmokestinami ūkio subjektai, ir apsvarstyti bei pasirinkti ūkio subjektų tarpusavio konkurencijos neribojančias (ar kuo mažiau ribojančias) alternatyvas tinkamas reguliavimu siekiamiems tikslams.

(4)     Be to, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis bei Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 8 punktas įpareigoja teisės aktų projektų rengėją atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kai juo padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams. Tokį vertinimą rekomenduojame atlikti pagal Konkurencijos tarybos parengtas „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires“[3].

(5)     Taip pat, Konkurencijos tarybos ekspertų nuomone, dėl Įstatymų projektais numatomo įvesti laikinojo solidarumo įnašo, dviem ūkio subjektų grupėms galėtų atsirasti visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje numatytus valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti ekonominė nauda. Tos dvi ūkio subjektų grupės – tai laikinuoju solidarumo įnašu neapmokestinamos kredito įstaigos bei neįprastai didelį pelną - gavusios kitų sektorių įmonės, kurioms taip pat netaikomas laikinasis solidarumo įnašas.

(6)     Visus valstybės pagalbos požymius atitinkanti priemonė gali būti įgyvendinama tik iš anksto apie ją pranešus Europos Komisijai[4] ir gavus jos pritarimą. Jeigu valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta ir, Europos Komisijai pripažinus jos nesuderinamumą su vidaus rinka, privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis. Be to, nacionaliniai teismai[5] gali pareikalauti neteisėtos valstybės pagalbos su palūkanomis išieškojimo vien dėl to, kad valstybės pagalba nebuvo suderinta su Europos Komisija.

(7)     Taigi, siūlome apie Įstatymų projektuose numatomą taikyti laikinąjį solidarumo įnašą pranešti Europos Komisijai ir gauti jos pritarimą.

(8)      Jeigu Jums kiltų klausimų dėl šiame rašte pateiktų pastabų ir pasiūlymų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.

 

 

Tarybos narė                                                                                                

     Medeina Augustinavičienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jurgita Klusevičiūtė, tel. 8 646 65992, el. p. [email protected]

Ieva Michailovaitė, tel. 8 664 52 735, el. p. [email protected]



[1] Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, reg. Nr. 23-2982.

[2] Įstatymų projektais siekiama nustatyti laikinąjį solidarumo įnašą, nukreiptą į dalį kredito įstaigų neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Šio įnašo mokėtojai būtų Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, centrinės kredito unijos, kredito unijos, kuriuose laikomų Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma (konsoliduotu mastu) 2022 m. gruodžio 31 d. buvo ne mažesnė kaip 400 mln. eurų. Įnašo bazė būtų grynųjų palūkanų pajamos, nuo kurių pertekliaus būtų skaičiuojamas įnašo dydis. Grynųjų palūkanų pajamų pertekliumi būtų laikomas einamųjų metų grynųjų palūkanų pajamų dydis, daugiau kaip 50 procentų viršijantis ankstesnių metų grynųjų palūkanų pajamų (aritmetinį) vidurkį.

 

[3] Prieiga per internetą: https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/news_2012-06-11_gaires.pdf

[4] Atitinkama pareiga nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje.

[5] Pavyzdžiui, kreipusis pagalbos gavėjų konkurentams.