LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO Nr. XIVP-566

2021-06-23 Nr. 107-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Gintarė Krušnienė, Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, vyr. specialistės Jurga Valainytė, Jolanta Merkelienė; Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai Aušrys Macijauskas, Saulius Daniulis, Ignas Hofmanas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-08	32.2.2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 26 straipsnį, nutarimo projekto priedo 32.2.1. ir 32.2.2. punktuose vietoj formuluotės „miškų paskirties žemės“ siūlytina įrašyti formuluotę „miškų ūkio paskirties žemės“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-08	36.3.5			2. Siekiant aiškumo, nutarimo projekto priedo 36.3.5. punktas tikslintinas kalbiniu aspektu.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: 36.3.5. punktą išdėstyti taip: „skatinti privataus ir viešojo sektoriaus glaudų bendradarbiavimą~~utų~~, visų pirma prisitaikymo finansavimo srityje“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-08				3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos žemės ūkio taryba 2021-06-15 (raštas adresuotas Kaimo reikalų komitetui)	13.4.			Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) palaiko Europos sąjungos pastangas mažinti žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai ir išsaugoti bioįvairovę. Ypatingai palaikome planus plėtoti ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, tikslųjį ūkininkavimą, agrarinę miškininkystę. Norime atkreipti dėmesį, kad visuose be išim ties strateginiuose dokumentuose, kuriems pritarė ir Lietuva, yra įtvirtintos nuostatos, kad siekiant užsibrėžtų tikslų klimato ir bioįvairovės srityse būtina užtikrinti apsirūpinimą sveiku ir įperkamu maistu, o tuo pačiu ir Europos žemdirbių finansinį saugumą. Paryžiaus susitarimo antrajame straipsnyje pabrėžiama, kad reikia „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai". Europos sąjungai įgyvendinant pagrindines su klimato kaitos valdymu susijusias strategijas - Bioįvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo" - Europos „Komisija atidžiai stebės, ar aprūpinimo maistu saugumo ir ūkininkų pajamų srityse yra daroma pažanga ir ar padėtis gerėja". Lietuvos žemės ūkio tarybos nariams didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose iškelti žymiai aukštesni tikslai nei numato Paryžiaus susitarimas ir jį lydinčios ES strategijos. Pavyzdžiui ES užsibrėžė iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 55 procentais, lyginant su 1990 metais. Lietuva kelia sau uždavinį pasiekti 70 proc. ŠESD sumažėjimą 2030 metais lyginant su 1990 metais. Tikslas kilnus, bet LŽŪT abejoja, ar įmanoma pasiekti tokį tikslą nepadarant žalos Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje numatoma siekti 11 proc. ŠESD išmetimų sumažėjimo, lyginant su 2005 metais. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis yra vienas iš mažiausius ŠESD išmetimus turinčių Europos sąjungoje. M ūsų žemės ūkis kiekvienais metais į atmosferą išskiria 1,5 t SESD ekvivalento iš hektaro. Tuo tarpu Nyderlandai - 10,5 t/ha ŠESD ekvivalento, Lenkija - 2 t/ha, Vokietija - 3,8 t/ha, Danija - 3,9 t/ha. Bet svarbiausia, kad mūsų artimiausi kaimynai ir tuo pačiu didžiausi konkurentai išmetimus žemės ūkyje žada ne mažinti, o didinti. Štai pavyzdžiui Estija ŠESD ekvivalento išmetimus žemės ūkyje iki 2040 metų žada padidinti 45 proc. lyginant su 2005 m. Lenkija ir Latvija - padidins 14 ir 9 proc. atitinkamai. Tai užfiksuota šių valstybių strateginiuose dokumentuose. Ir tas išmetimų žemės ūkyje didėjimas aiškinamas labai paprastai ir suprantamai. Pvz. Estijos Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane rašoma: „The trend of growth in GHG emissions from the agricultural sector stems from an increase in the num ber of animals and increasing dairy production from dairy cattle in the enteric fermentation, manure management and arable land sub-sectors. The reason for an increase in emissions from agricultural land is a projected increase in ūse o f the synthetic and lime fertilisers“ („Estonia’s 2030 National Energy and Climate Plan“, 136 psl.). Panašūs planai ir Lenkijoje bei Latvijoje. Vienintelė Lietuva mūsų regione savo strategijose numato, kad sieks mažinti žemės ūkio intensyvumą, gyvulių skaičius mažės, trąšų naudojimas, o tuo pačiu ir derliai bus mažesni. Mes keliame pagrįstą klausimą - ar tai nepablogins Lietuvos žmonių apsirūpinimo maistu? Ir at tai nepažeis mūsų žemdirbių finansinio saugumo? Būtų galima siekti tokių ambicingų tikslų, jei tam būtų skiriamas adekvatus finansavimas, ką, pavyzdžiui daro Švedija, į kurią taip dažnai nori orientuotis mūsų politikai. LŽŪT daug kartų siūlė programas ir konkrečias priemones, kaip būtų galima padaryti proveržį Lietuvoje ir pasiekti pačius ambicingiausius ŠESD mažinimo tikslus tuo pačiu didinant gamybos intensyvumą. Tenka apgailestauti, bet visi mūsų pasiūlymai buvo atmesti. Jokio papildomo finansavimo iššūkiams, susijusiems su klimato kaitos mažinimu, nebuvo skirta ir nenumatoma skirti iki pat 2027 metų. Kaimo plėtros programa šiam finansiniam laikotarpiui yra sumažinta 15 proc., o įvertinus infliaciją galima teigti, kad ji yra mažesnė 30 proc., lyginant su 2013-2020 metų programa. Joje nepakanka lėšų net ir vienam tikslui įgyvendinti - padidinti plotus, kuriuose ūkininkaujam a ekologiškai, du kartus. Tokiam padidinimui iki 2027 metų reikia skirti papildomai 300 mln. eurų. Tuo tarpu iš EU IR fondo yra skirta papildomai 50 mln. ir tik 2021-2022 metams. Kokiomis lėšomis ši priemonė bus finansuojama nuo 2023 metų niekas šiandien pasakyti negali. Raginame nedelsiant pasitelkti nepriklausomus ekspertus (pavyzdžiui VDU Žemės ūkio akademijos ir LAM MC mokslininkus) ir padaryti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimą, o kol tokio vertinimo nėra, teiginius apie šios darbotvarkės poveikį Lietuvos ekonomikai iš šio dokumento išbraukti. Norime dar kartą pareikšti, kad siekiant labai ambicingų Lietuvos klimato darbotvarkės tikslų būtina atsižvelgti į daugkartinius Europos vadovų raginimus atverti visus įmanomus fondus žemdirbiams ir žemės ūkio sektoriui kiekvienais metais iki pat 2030 skirti papildomai bent po 100 mln. eurų kasmet bei įgyvendinti mūsų siūlomas tiksliojo bei tausojančiojo ūkininkavimo priemones. Jei to nebus padaryta - tikslai nebus pasiekti arba jie bus pasiekti žemdirbių gerovės ir apsirūpinimo maistu saugumo sąskaita.	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Darbotvarkės 33 punkte patvirtinamas Lietuvos įsipareigojimas stiprinti visų sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos, siekiant užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir darnios ūkinės veiklos sąlygas, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai. Darbotvarkės pagrindinis tikslas – pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. - įgyvendina pagrindinį Paryžiaus susitarimo tikslą sustabdyti pasaulinę klimato kaitą ties 2C, dedant visas pastangas neviršyti 1,5C. Atsižvelgiant į Lietuvos ŠESD struktūrą, prisiimtus įsipareigojimus ir žemės ūkio sektoriaus jautrumą, šiam sektoriui numatytas mažiausias ŠESD mažinimo tikslas. Be to, Vyriausybė, pritardama Darbotvarkei, priėmė protokolinį sprendimą sudaryti galimybes žemės ūkio sektoriui pasinaudoti dalimi žemės ūkio naudmenose sugeneruotų ŽNŽNKM lankstumo kreditų, taip užtikrinant galimybes gyvulininkystės plėtrai. Atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus stiprybes ir grėsmes, 13.4 punktą siūloma keisti ir išdėstyti taip: Nepakankamai sparti aplinką tausojančių žemės ūkio technologijų ir būdų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje) pritaikymo plėtra bei nuolat griežtėjantys ES reikalavimai ir paramos sąlygos kelia grėsmę, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius, laiku nepasinaudojęs pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, ir nesumažinęs ŠESD išmetimų bei oro teršalų, ypač amoniako ir kietųjų dalelių, nebeatitiks ES paramos sąlygų ateityje ir padidės konkurencingumo praradimo rizika; jei žemės ūkio sektorius ir toliau būtų plėtojamas netaikant aplinką tausojančių ūkininkavimo technologijų ir metodų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje), nuolat griežtėjant ES reikalavimams žemės ūkiui ir paramos sąlygoms, kiltų didelė grėsmė, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius nepasinaudotų pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, taptų nekonkurencingas, didėtų šio sektoriaus ne tik išmetamų ŠESD kiekis, bet ir oro teršalų, ypač amoniako, kiekis. Stipri ūkininkų ir juos vienijančių organizacijų derybinė galia ir poveikis politiniams sprendimams, mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas, nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis ir siekti išnaudoti visas pokyčiams žemės ūkio sektoriuje teikiamas finansinio skatinimo galimybes, lemia taršaus pramoninio ūkininkavimo plėtrą, trukdo sparčiai vystytis naujovėms šiame sektoriuje;

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos žemės ūkio taryba 2021-06-15 (raštas adresuotas Kaimo reikalų komitetui)

13.4.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) palaiko Europos sąjungos pastangas mažinti žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai ir išsaugoti bioįvairovę. Ypatingai palaikome planus plėtoti ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, tikslųjį ūkininkavimą, agrarinę miškininkystę. Norime atkreipti dėmesį, kad visuose be išim ties strateginiuose dokumentuose, kuriems pritarė ir Lietuva, yra įtvirtintos nuostatos, kad siekiant užsibrėžtų tikslų klimato ir bioįvairovės srityse būtina užtikrinti apsirūpinimą sveiku ir įperkamu maistu, o tuo pačiu ir Europos žemdirbių finansinį saugumą.

Paryžiaus susitarimo antrajame straipsnyje pabrėžiama, kad reikia „didinti gebėjimą

prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai".

Europos sąjungai įgyvendinant pagrindines su klimato kaitos valdymu susijusias strategijas - Bioįvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo" - Europos „Komisija atidžiai stebės, ar aprūpinimo maistu saugumo ir ūkininkų pajamų srityse yra daroma pažanga ir ar padėtis gerėja".

Lietuvos žemės ūkio tarybos nariams didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvos strateginiuose dokumentuose iškelti žymiai aukštesni tikslai nei numato Paryžiaus susitarimas ir jį lydinčios ES strategijos. Pavyzdžiui ES užsibrėžė iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 55 procentais, lyginant su 1990 metais. Lietuva kelia sau uždavinį pasiekti 70 proc. ŠESD

sumažėjimą 2030 metais lyginant su 1990 metais. Tikslas kilnus, bet LŽŪT abejoja, ar įmanoma pasiekti tokį tikslą nepadarant žalos Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei.

Lietuvos žemės ūkio sektoriuje numatoma siekti 11 proc. ŠESD išmetimų sumažėjimo, lyginant su 2005 metais. Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis yra vienas iš mažiausius ŠESD išmetimus turinčių Europos sąjungoje. M ūsų žemės ūkis kiekvienais metais į atmosferą išskiria 1,5 t SESD ekvivalento iš hektaro. Tuo tarpu Nyderlandai - 10,5 t/ha ŠESD ekvivalento, Lenkija - 2 t/ha, Vokietija - 3,8 t/ha, Danija - 3,9 t/ha. Bet svarbiausia, kad mūsų artimiausi kaimynai ir tuo pačiu didžiausi konkurentai išmetimus žemės ūkyje žada ne mažinti, o didinti. Štai pavyzdžiui Estija ŠESD ekvivalento išmetimus žemės ūkyje iki 2040 metų žada padidinti 45 proc. lyginant su 2005 m. Lenkija ir Latvija - padidins 14 ir 9 proc. atitinkamai. Tai užfiksuota šių valstybių strateginiuose dokumentuose. Ir tas išmetimų žemės ūkyje didėjimas aiškinamas labai paprastai ir suprantamai. Pvz. Estijos Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane rašoma: „The trend of growth in GHG emissions from the agricultural sector stems from an increase in the num ber of animals and increasing dairy production from dairy cattle in the enteric fermentation, manure management and arable land sub-sectors. The reason for an increase in emissions from agricultural land is a projected increase in ūse o f the synthetic and lime fertilisers“ („Estonia’s 2030 National Energy and Climate Plan“, 136 psl.). Panašūs planai ir Lenkijoje bei Latvijoje. Vienintelė Lietuva mūsų regione savo strategijose numato, kad sieks mažinti žemės ūkio intensyvumą, gyvulių skaičius mažės, trąšų naudojimas, o tuo pačiu ir derliai bus mažesni. Mes keliame pagrįstą klausimą - ar tai nepablogins Lietuvos žmonių apsirūpinimo maistu? Ir at tai nepažeis mūsų žemdirbių finansinio saugumo?

Būtų galima siekti tokių ambicingų tikslų, jei tam būtų skiriamas adekvatus finansavimas, ką, pavyzdžiui daro Švedija, į kurią taip dažnai nori orientuotis mūsų politikai. LŽŪT daug kartų siūlė programas ir konkrečias priemones, kaip būtų galima padaryti proveržį Lietuvoje ir pasiekti pačius ambicingiausius ŠESD mažinimo tikslus tuo pačiu didinant gamybos intensyvumą. Tenka apgailestauti, bet visi mūsų pasiūlymai buvo atmesti. Jokio papildomo finansavimo iššūkiams,

susijusiems su klimato kaitos mažinimu, nebuvo skirta ir nenumatoma skirti iki pat 2027 metų.

Kaimo plėtros programa šiam finansiniam laikotarpiui yra sumažinta 15 proc., o įvertinus infliaciją galima teigti, kad ji yra mažesnė 30 proc., lyginant su 2013-2020 metų programa. Joje nepakanka lėšų net ir vienam tikslui įgyvendinti - padidinti plotus, kuriuose ūkininkaujam a ekologiškai, du kartus. Tokiam padidinimui iki 2027 metų reikia skirti papildomai 300 mln. eurų. Tuo tarpu iš EU IR fondo yra skirta papildomai 50 mln. ir tik 2021-2022 metams. Kokiomis lėšomis ši priemonė bus

finansuojama nuo 2023 metų niekas šiandien pasakyti negali.

Raginame nedelsiant pasitelkti nepriklausomus ekspertus (pavyzdžiui VDU Žemės ūkio akademijos ir LAM MC mokslininkus) ir padaryti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės poveikio Lietuvos žemės ūkiui vertinimą, o kol tokio vertinimo nėra, teiginius apie šios darbotvarkės poveikį Lietuvos ekonomikai iš šio dokumento išbraukti.

Norime dar kartą pareikšti, kad siekiant labai ambicingų Lietuvos klimato darbotvarkės tikslų būtina atsižvelgti į daugkartinius Europos vadovų raginimus atverti visus įmanomus fondus žemdirbiams ir žemės ūkio sektoriui kiekvienais metais iki pat 2030 skirti papildomai bent po 100 mln. eurų kasmet bei įgyvendinti mūsų siūlomas tiksliojo bei tausojančiojo ūkininkavimo priemones.

Jei to nebus padaryta - tikslai nebus pasiekti arba jie bus pasiekti žemdirbių gerovės ir apsirūpinimo maistu saugumo sąskaita.

Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Darbotvarkės 33 punkte patvirtinamas Lietuvos įsipareigojimas stiprinti visų sektorių prisitaikymą prie klimato kaitos, siekiant užtikrinti palankias visuomenės gyvenimo ir darnios ūkinės veiklos sąlygas, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai. Darbotvarkės pagrindinis tikslas – pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. - įgyvendina pagrindinį Paryžiaus susitarimo tikslą sustabdyti pasaulinę klimato kaitą ties 2C, dedant visas pastangas neviršyti 1,5C. Atsižvelgiant į Lietuvos ŠESD struktūrą, prisiimtus įsipareigojimus ir žemės ūkio sektoriaus jautrumą, šiam sektoriui numatytas mažiausias ŠESD mažinimo tikslas. Be to, Vyriausybė, pritardama Darbotvarkei, priėmė protokolinį sprendimą sudaryti galimybes žemės ūkio sektoriui pasinaudoti dalimi žemės ūkio naudmenose sugeneruotų ŽNŽNKM lankstumo kreditų, taip užtikrinant galimybes gyvulininkystės plėtrai.

Atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus stiprybes ir grėsmes, 13.4 punktą siūloma keisti ir išdėstyti taip: Nepakankamai sparti aplinką tausojančių žemės ūkio technologijų ir būdų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje) pritaikymo plėtra bei nuolat griežtėjantys ES reikalavimai ir paramos sąlygos kelia grėsmę, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius, laiku nepasinaudojęs pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, ir nesumažinęs ŠESD išmetimų bei oro teršalų, ypač amoniako ir kietųjų dalelių, nebeatitiks ES paramos sąlygų ateityje ir padidės konkurencingumo praradimo rizika; jei žemės ūkio sektorius ir toliau būtų plėtojamas netaikant aplinką tausojančių ūkininkavimo technologijų ir metodų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje), nuolat griežtėjant ES reikalavimams žemės ūkiui ir paramos sąlygoms, kiltų didelė grėsmė, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius nepasinaudotų pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, taptų nekonkurencingas, didėtų šio sektoriaus ne tik išmetamų ŠESD kiekis, bet ir oro teršalų, ypač amoniako, kiekis. Stipri ūkininkų ir juos vienijančių organizacijų derybinė galia ir poveikis politiniams sprendimams, mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas, nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis ir siekti išnaudoti visas pokyčiams žemės ūkio sektoriuje teikiamas finansinio skatinimo galimybes, lemia taršaus pramoninio ūkininkavimo plėtrą, trukdo sparčiai vystytis naujovėms šiame sektoriuje;

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Ekonomikos komitetas 2021-06-16			1. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas.	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas 2021-06-16	25.1.1		2. Suderinti Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projekto tikslus ir uždavinius su Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu 2021-2030 m.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siekiant suvienodinti strateginių dokumentų tikslus, Darbotvarkės 25.1.1 uždavinį siūloma išdėstyti taip: pasiekti, kad iki 2030 m. šalies bendrame galutiniame energijos suvartojime AEI sudarytų 50 45 proc.
3.	Kaimo reikalų komitetas 2021-06-16			Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas nutarimo projektas Nr. XIIIP-566 (2).

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė