AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO Nr. I-1489 60 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 (toliau – įstatymas) 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - įstatymo projektas) rengiamas siekiant nustatyti, jog visose šalies progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose veiktų mokyklos savivaldos institucijos – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, mokyklos gali, bet neprivalo įsteigti minėtų savivaldos institucijų. Reikalavimas įsteigti atstovaujamąsias tarybas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (išskyrus pradines mokyklas), kuriose tokie organai iki šiol neveikė, užtikrintų platesnį vienų svarbiausių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) – atstovavimą sprendžiant mokyklos klausimus, stipresnį atitinkamų bendruomenių įsitraukimą priimant sprendimus, demokratiškesnį mokyklos valdymą. Be to, būtų tobulinami moksleivių „minkštieji“ įgūdžiai – 2009 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistoje knygoje „Savivaldos gidas: mokinių savivaldos organizavimas ir vadyba“ teigiama, jog mokinių savivaldos institucijose skatinamas pilietinis aktyvumas, ugdoma kolektyvinė atsakomybė, mokomasi spręsti kilusius iššūkius ir problemas, planuoti laiką, skatinama socialinė atsakomybė, padedami darbo komandoje pagrindai. Apie būtinybę šalies mokyklose turėti mokinių savivaldos institucijas pasisako ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) – sąjungos atstovų nuomone, esant dabartiniam reguliavimui, kai dalyje šalies mokyklų mokinių tarybos tiesiog neegzistuoja, apribojama mokinių teisė atstovauti ir būti atstovaujamiems.

 Išvardinti argumentai leidžia teigti, jog siekis įstatymo projektu įtvirtinti nuostatą dėl  mokyklos savivaldos institucijų (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybų) privalomo įsteigimo šalies mokyklose yra tikslingas ir reikalingas.  

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nurodoma, jog mokykloje, be mokyklos tarybos, gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos būtų privalomos.

Laukiami rezultatai: platesnis vienų svarbiausių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) – atstovavimas sprendžiant mokyklos klausimus, stipresnis bendruomenių įsitraukimas priimant sprendimus, demokratiškesnis mokyklos valdymas, moksleivių „minkštųjų“ įgūdžių tobulinimas. 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio:

Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Mokyklos savivalda, savivaldos institucija, mokykla, mokytojų taryba, mokinių taryba, tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia

Seimo narys                                                                                                     Edmundas Pupinis