LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ IR KOMISIJŲ NARIŲ

DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS
 

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į:

1) 2019 m. liepos 10 d. pasirašytos 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – 2020 metų nacionalinė kolektyvinė sutartis) nuostatas, pagal kurias numatyta nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytų A, B ir C pareigybių lygių minimalius koeficientus bei panaikinti švietimo sektoriaus darbuotojų (išskyrus mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „šakutes“;

2) Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektą Nr. XIIIP-3809, kuriame numatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – BD) 2020 metais – 176 eurai;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriame nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) – 607 eurai.

Įstatymo projekto tikslas – padidinti Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytus minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekiant, kad nuo 2020 m. sausio 1 d., MMA nustačius 607 eurus ir BD – 176 eurus, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą, taip pat panaikinti Įstatymo 5 priedo II–VII skyriuose nurodytų švietimo sektoriaus darbuotojų koeficientų intervalus, paliekant maksimalų koeficientą.

Įstatymo projektu tai pat siūloma patikslinti Įstatymo pavadinimą, aiškiai atskiriant, kad Įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo bei komisijų narių atlygio dydžius, papildyti valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių grupių sąrašą nauja darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės, grupe, pakeisti galimą biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginės algos (pastoviosios dalies kartu su kintamąja dalimi) ir praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų vidutinių pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) santykinį dydį, pareiginės algos kintamosios dalies dydį bei nustatymo sąlygas, suvienodinti kai kurias Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis (BD sąvoka, premijų skyrimo atvejai, materialinės pašalpos skyrimo tvarka), patikslinti kasmetinio veiklos vertinimo tikslą, procentinius pareiginės algos kintamosios dalies, paskirtos įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ar gerai, dydžius bei, atsižvelgiant į Darbo kodeksą, numatyti galimybę sudaryti rezultatų gerinimo planą, įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą nepatenkinamai, atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į per du metus nuo Įstatymo įsigaliojimo pateiktus fizinių ir juridinių asmenų paklausimus dėl Įstatymo nuostatų taikymo.

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai

Įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Jame biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, apskaičiuojami BD, yra didesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytą MMA – 555 eurus. 2019 metų BD nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymu ir yra 173 eurai. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, tik D lygio pareigybėms, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma MMA dydžio.

Švietimo sektoriaus darbuotojų, nurodytų Įstatymo 5 priede, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai šiuo metu nustatyti nurodant jų minimalią ir maksimalią ribą.

Paminėtina, kad praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtinti net keli Įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos buvo keičiami Įstatymo 5 priede nurodytų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai:

– nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikintos mokytojų, nurodytų Įstatymo 5 priedo I skyriuje, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ,,šakutės“, paliekant maksimalius koeficientus (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1838);

– nuo 2019 m. sausio 1 d. 15–25 proc. padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai švietimo pagalbos specialistams, nurodytiems Įstatymo 5 priedo IV ir V skyriuose (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1712);

– nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pakeisti mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1712).

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte siūloma padidinti Įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytus minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad, nuo 2020 m. sausio 1 d. nustačius naujus MMA ir BD dydžius, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir, kad biudžetinių įstaigų vadovų pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų, specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalieji dydžiai (koeficientais) nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais. Tik D lygio pareigybėms pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma MMA dydžio.

Įstatymo projekte, atsižvelgus į 2020 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį, panaikinamos Įstatymo 5 priedo II-VII skyriuose nurodytų švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ribos, paliekant maksimalius koeficientus. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nuo 2020 m. sausio 1 d. bus taikomi pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, atitinkantys šiuo metu jiems nustatytas maksimalias koeficientų ribas.

Be to, Įstatymo projekte numatyta darbuotojų, nurodytų Įstatymo 5 priedo II skyriuje (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ugdymo programas), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. padidinti vidutiniškai 15 procentų ir papildomai nustatyti koeficientus, mokytojams turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, o darbuotojų, nurodytų Įstatymo 5 priedo III skyriuje (mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programas), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sulyginti su darbuotojų, nurodytų Įstatymo 5 priedo I skyriuje (mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas), pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientais.

Padidinus MMA ir atsižvelgus į 2020 metų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje esantį įpareigojimą padidinti Įstatyme nurodytų A, B ir C pareigybių lygių minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus (C lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 4; B lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 4,3; A lygio pareigybės minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 4,7), padidės mažiausiai apmokamų kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo užmokestis (C lygio pareigybių minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidės 21 procentu arba, įvertinus BD augimą iki 176 eurų, – 130 eurų, B lygio pareigybių minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidės 28 procentais arba, įvertinus BD augimą iki 176 eurų, – 180 eurų, A lygio pareigybių minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai padidės 39 procentais arba, įvertinus BD augimą iki 176 eurų, – 240 eurų), o kartu padidės ir jų perkamoji galia.

Taip pat bus labiau įvertinta kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų kvalifikacija, darbo sudėtingumas, todėl:

– valstybė, kaip darbdavė, galės konkuruoti darbo rinkoje, pasirinkdama geresnius darbuotojus;

– bus sukurtos prielaidos mažėti specialistų emigracijai;

– bus racionaliau naudojamos lėšos, išleistos specialistams parengti.

Be aukščiau minėtų pakeitimų, Įstatymo projekte atlikti šie pakeitimai:

1. Patikslintas Įstatymo pavadinimas, suvienodinant Įstatymo pavadinimo formuluotę su Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje esančia formuluote.

2. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 7 dalį įvedama nauja biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių grupė – darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo darbuotojai), nurodant, kad ši pareigybių grupė pagal hierarchiją yra aukščiau nei specialistų grupė ir žemiau nei struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų grupė.

3. Patikslintas Įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis darbo apmokėjimo sistemos nustatymą, detalizuojant pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijus ir nurodant atvejus, kada darbo apmokėjimo sistema turi būti keičiama – keičiantis Įstatymo prieduose nustatytiems koeficientams ar skirtam darbo užmokesčio finansavimui.

4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-3464, pateiktą Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 462 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – Strategija), ir siekiant mažinti atotrūkį tarp biudžetinės įstaigos vadovo ir tos pačios įstaigos darbuotojų, keičiamas Įstatymo 7 straipsnis nustatant, kad darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, be kitų Įstatyme išvardintų atvejų, turi būti nustatomas iš naujo nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 (vietoj buvusių 5) vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.

Padidinti Įstatyme nurodytų visų pareigybių grupių maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai ir atitinkamai keičiamas pareiginės algos kintamosios dalies dydis, nustatant, kad pareiginės algos kintamoji dalis gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies (vietoj buvusių 50 procentų), taip pat keičiamas nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovams bei atlikėjams nustatomos pareiginės algos kintamosios dalies dydis, nurodant, kad jis gali siekti iki 160 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių, vietoj buvusių 2 pareiginės algos pastoviosios dalies dydžių. Siekiant, kad pastovioji dalis sudarytų didžiąją darbo užmokesčio dalį ir mažinti kintamąją dalį, kaip nustatyta Strategijoje. Be to, siekiant panaikinti Įstatymo spragas, Įstatymas papildomas, kad pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta ne tik priėmimo į darbą metu, bet ir darbuotojui grįžus iš atostogų vaikui prižiūrėti, .

5. Siekiant aiškumo, Įstatymas papildomas nuostata, kad perkėlus biudžetinės įstaigos darbuotoją į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, pareiginės algos kintamosios dalies procentinis dydis, nustatytas už praėjusių metų (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų – už einamųjų metų mėnesio (mėnesių)) veiklos vertinimą, išlieka iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo, o Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų iki kito einamųjų metų mėnesio (mėnesių) veiklos vertinimo atsižvelgiant į einamųjų metų Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigos repertuaro programą.

6. Įstatymas papildomas naujais premijų skyrimo atvejais, atsižvelgiant į Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 ,,Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.3–2.5 papunkčiuose nustatytus atvejus.

7. Patikslintas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, galinčių gauti materialinę pašalpą, sąrašas, šią nuostatą taip pat suvienodinant su Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalies nuostata.

8. Tikslinamos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo:

– tikslinamas Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas biudžetinių įstaigų darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas, nurodant, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, praėjusių kalendorinių metų (Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų – einamųjų metų mėnesio (mėnesių)) veikla vertinama ne tik pagal nustatytas užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius, bet ir pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, siekiant, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai priklausytų ir nuo kasdieninės biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos, jam vykdant savo tiesiogines funkcijas;

– keičiami pareiginės algos kintamosios dalies, nustatytos už vertinimo rezultatus, procentiniai dydžiai – įvertinus labai gerai nustatoma ne mažesnė kaip 15 procentų pareiginės algos pastovioji dalis; gerai – ne mažesnė kaip 5 procentų pareiginės algos pastovioji dalis, siekiant, kad Įstatyme būtų aiškiai reglamentuotos minimalios leistinos pareiginės algos kintamųjų dalių, nustatytų įvertinus biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinę veiklą labai gerai ir gerai, ribos bei praplėstos galimybės už įvertinimą gerai skirti didesnį galimą pareiginės algos kintamosios dalies dydį;

– vadovaujantis Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, papildoma Įstatymo nuostata dėl nepatenkinamai įvertinto biudžetinės įstaigos vadovo ir darbuotojo tolesnių veiksmų – su nepatenkintai įvertintu biudžetinės įstaigos vadovu ar darbuotoju gali būti sudarytas rezultatų gerinimo planas, kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su biudžetinės įstaigos vadovu ir darbuotoju gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

– siekiant aiškumo, Įstatymo 14 straipsnis papildomas nauja nuostata, nurodant, kad jeigu dėl biudžetinės įstaigos darbuotojo laikino nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių praleidžiami Įstatyme nurodyti kasmetinio veiklos vertinimo terminai, darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos.

9. Įstatymas patikslintas dėl kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo.

10. Patikslintas Įstatyme numatytas terminas, per kurį darbuotojai turi įgyti jų pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, iki 2023 metų ir patikslinama nuostata dėl darbuotojų, kurių pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia nustatyta pareiginės algos pastoviąją dalimi, numatant, kad mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginės algos pastovioji dalis, kol jie eis tas pačias pareigas.

5. Galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,  kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma. 

6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas, korupcijos rizika nenustatyta.

7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Seimui teikiamu Įstatymo projektu teikiamas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1838 pakeitimo įstatymo projektas.

9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama.

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
1. Priėmus Įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 254 ,,Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

2. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turės parengti ir kultūros ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo priimti šiuos įsakymus:

1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. A1-177 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-342 „Dėl Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir šių išlaidų dydžio nustatymo“ pakeitimo projektą;

3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-158 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-397 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų sveikatos priežiūros specialistų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą;

5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. ĮV-948 „Dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

 
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis Įstatymo projekte numatytiems minimaliems pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientams padidinti  – 29 mln. eurų per metus  (su socialinio draudimo įmokomis).

Papildomų lėšų poreikis Įstatymo projekto 5 priedo nuostatoms įgyvendinti 2020 m. yra 38,4 mln. eurų.

Lėšos skirtos pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį ir iš įstaigoms skirtų asignavimų.

 
13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

,,Darbo užmokestis“, ,,pareiginė alga“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

_________________