LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo IR mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL VALSTYBINIŲ UNIVERSITETŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO“

PROJEKTO Nr. XIIIP-717

2017-06-21 Nr. 106-P- 26

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Arūnas Gumuliauskas, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Raminta Popovienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė.

Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Tomas Marozas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, Šiaulių universiteto prorektorius Remigijus Bubnys, Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovas Jonas Jasaitis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Zignevas Ibelgauptas, Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius Gintautas Surgailis, Lietuvos sporto universiteto prorektorius Arvydas Stasiulis, Senato pirmininkas Albertas Skurvydas, Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, prorektorius Saulius Vengris, Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Vilija Salienė, Lietuvos studentų sąjungos atstovai Paulius Baltokas ir Živilė Krikštaponytė, M. Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius, A. Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas, Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas, Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas, Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas. 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-23				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Nutarimo projekto 2 straipsnyje siūloma įtvirtinti pavedimą valstybiniams universitetams parengti teisės aktų projektus ir pateikti juos Seimui. Toks pavedimas ginčytinas dėl dviejų priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad valstybiniai universitetai nėra pavaldūs Lietuvos Respublikos Seimui, jų nesieja jokie tarpusavio administraciniai ar pavaldumo ryšiai. Atkreiptinas dėmesys, kad aukštosios mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve; ši aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Seimas turi teisinį pagrindą ne įstatymų leidybos tvarka ir kiek tai nesusiję su Seimo tvirtinamais universitetų steigimo dokumentais, duoti jiems privalomus pavedimus atlikti tam tikrus veiksmus. Antra, įtvirtinamas pavedimas yra labai abstraktaus pobūdžio, kurio turinys neįgalina konstatuoti, kurie būtent valstybiniai universitetai, kokia bendradarbiavimo forma (kartu ar atskirai po vieną) ir kokius būtent teisės aktų projektus (dėl kurio optimizavimo plano įgyvendinimo dalies) yra įpareigojami parengti ir pateikti Seimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga projektus dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo pasiūlyti parengti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Komitetas balsavo ir nutarė pritarti iš dalies.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.‘[;0

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Rektorius prof. Z.Ibelgauptas, Senato pirmininkas prof. L.Melnikas 2017-06-16				Išnagrinėję LR Seimo nutarimo „Dėl valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektą ir universitetų tinklo optimizavimo plano tikslus bei uždavinius, pritariame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo iniciatyvai, įgyvendinant aukštojo mokslo pertvarkos tikslus. Palaikome Seimo narių Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, Viktoro Pranckiečio, Eugenijaus Jovaišos ir  Arūno Gumuliausko siūlymą telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti universitetų susijungimo ir integracijos procesus, kurie veda į studijų ir mokslo kokybės gerinimą bei užtikrinti integraciją tarp menų, viešojo saugumo aukštųjų mokyklų ir kitų universitetų. Siekdami racionaliai dalyvauti aukštojo mokslo kokybės siekiuose ir suprasdami, kad aukšta meno studijų kokybė ir kūrybinga visuomenė šiandien ypatingai reikalingi Lietuvai, prisiimame atsakomybę aktyviai dalyvauti kokybės gerinimo ir išteklių konsolidavimo procesuose. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA) ir Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA) yra stiprios savo unikaliomis studijų programomis bei išskirtinio profesionalumo meno veikla. Kiekviena iš jų tenkina visus specializuotoms aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus ir yra plačiai išplėtoję tarptautinę veiklą. Tai dvi stiprios tarptautiniu mastu Lietuvos kultūrą reprezentuojančios mokyklos, kurių vardas jau tapo kokybės ženklu. Taip pat pažymėtina, jog ryškiausius pasaulinio lygio menininkus išugdo tik mažos ir specializuotos Europos ir JAV menų mokyklos. Tai argumentai, įgalinantys išreikšti susirūpinimą dėl meno studijų ateities Lietuvoje: kad neprarastume ilgus metus puoselėto Lietuvos kultūros vardo. LMTA ir VDA sieja panašūs tikslai – ugdyti menininkus ir vykdyti aukšto lygio meninę veiklą. Jos vykdo studijas menų studijų krypčių grupėje, rengia menotyrininkus. Tačiau skirtumai yra didesni nei bendrybės. Kiekviena menų kryptis yra unikali, reikalaujanti specializuotų išteklių, resursų ir individualizuotų spendimų. Peržiūrėjus turimą patirtį ir bendradarbiavimo tradiciją, galime konstatuoti, jog visos įmanomos ir pasiteisinusios studijų sinergijos galimybės jau dabar yra praktiškai panaudotos – LMTA ir VDA studentai kartu lanko laisvai pasirenkamuosius dalykus, įvairiais lygmenimis dalinamasi gerąja patirtimi, vykdomi bendri meno projektai. Kiekviena mokykla kelia sau aukštus kokybės reikalavimus ir faktiškai papildo viena kitą Lietuvos meno kontekste, sveikai konkuruodamos meno studijų, tyrimų ir kūrybos veiklose. Ta pati studijų ir veiklos sritis – menas – savaime nesuteikia platformos optimizavimui. Tokiu keliu einant turėtume svarstyti humanitarinių mokslų ar socialinių mokslų universitetų egzistavimo galimybes, formaliai siejant teologus su filologais ar teisininkus su edukologais. Šiandien iš esmės skiriasi VDA ir LMTA struktūra, sąlygojanti ir studijų organizavimo bei kokybės užtikrinimo galimybių skirtumus. VDA turi savo fakultetus Kaune, Telšiuose ir Klaipėdoje. Tai suteikia VDA galimybę laiku reaguoti į pokyčius valstybėje ir atitinkamai valdyti situaciją, prisiimti atsakomybę už dailės ir dizaino studijų kokybę šalyje. Šiandien buvę LMTA Kauno ir Klaipėdos fakultetai dabar yra tapę kitų universitetų padaliniais – VDU Muzikos akademija ir KU Menų akademija. Šie dariniai dubliuoja LMTA vykdomas studijų programas, tačiau yra nepajėgūs vykdyti visų trijų pakopų meno studijų ir iki šiol nesurado unikalios meno studijų nišos. Tarp LMTA, VDU Muzikos akademijos ir KU Menų akademijos vyksta beprasmė ir nelygiavertė konkurencija dėl studentų, o dėstytojai dėl nepakankamo darbo krūvio ir mažo atlyginimo blaškosi tarp mokyklų. Šios konkurencijos pasekmė – nerentabilios studijų programos, didžiulės įstojusiųjų disproporcijos kiekvienoje iš minėtų mokyklų. Tai didelė VDU ir KU problema, nes jų meno studijos yra ne tik itin brangios, bet ir nuostolingos, turint galvoje mažą ir nuolat mažėjantį studentų skaičių bei didelius sudėtingos meno infrastruktūros išlaikymo kaštus. Šiuo metu vyksta pozityvus dialogas tarp LMTA ir KU dėl KU Menų akademijos sugrąžinimo LMTA galimybių, aptariamos studijų programų optimizavimo ir būsimo bendradarbiavimo kryptys Lietuvos vakarų regiono labui. Tačiau problemas, susijusias su profesionalaus meno Lietuvoje ateitimi, būtina spręsti kompleksiškai.  Todėl siūlome: Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžti sąvoką „akademija“ kaip specializuotą universitetinę aukštąją mokyklą, suteikiančią konkrečios studijų krypties ar krypčių grupių kvalifikacinį laipsnį ir vykdančią trijų pakopų studijas. Šį reikalavimą taikyti ir klasikinių universitetų akademijoms. Siekiant studijų ir mokslo/meno veiklos kokybės, nustatyti akademijų veiklos kokybės vertinimo kriterijus, atitinkančius jų veiklos specifiką ir tokios veiklos tarptautinius standartus. Siekiant tarptautinio akademijų konkurencingumo ir finansinio efektyvumo, konsoliduoti išteklius ir sukoncentruoti specialistų rengimą akademijose pagal jų specializaciją, atsisakant atitinkamų specialistų rengimo kolegijose. Siekiant tenkinti regionų politikos ir šalies darbo rinkos poreikius, formuoti akademijų padalinius regionuose, kur tai tikslinga, ekonomiškai pagrįsta ir atitinka regiono interesus. Siekiant geresnio būsimųjų studentų pasirengimo studijoms, įgalioti akademijas dalyvauti ugdymo grandžių harmonizavimo procesuose bei rūpintis specialistų, esančių darbo rinkoje, kvalifikacijos tobulinimu ir mokymusi visą gyvenimą. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus bendruosius siūlymus, manome, kad būtų tikslinga: · Muzikos, teatro, kino ir šokio studijas, meninius tyrimus ir atitinkamų meno šakų pedagogų rengimą sukoncentruoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), su galimybe turėti padalinius regionuose. · Atsisakyti muzikos, teatro ir kino bei šokio studijų programų vykdymo kolegijose. · Sugrąžinti LMTA buvusius fakultetus Kaune ir Klaipėdoje. · Suteikti įgaliojimus ir paramą LMTA koordinuoti ir harmonizuoti atitinkamų meno krypčių meninio ugdymo veiklą Lietuvoje. · Suteikti įgaliojimus ir paramą LMTA plėtoti atitinkamų meno krypčių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo bei mokymosi visą gyvenimą veiklas Lietuvoje. Manome, kad pateikti faktai ir Lietuvos menininkų potencialo konsolidavimo siūlymai yra pakankami argumentai, įrodantys, kad LMTA ir VDA turėtų likti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis, gebančiomis ir toliau sėkmingai konkuruoti tarptautinėje studijų, meno ir meno tyrimų erdvėje.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Komitetas nepritaria pateiktiems bendriesiems siūlymams.
	Vilniaus dailės akademijos Senato pirmininkė doc.M.Marcelionytė-Paliukė, rektorius prof. A.Klimas 2017-06-19				Vilniaus dailės akademija (toliau VDA arba Akademija) palaiko  Vyriausybės siekį sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su visuomenės, valstybės, verslo poreikiais ir mokslo bei studijų tarptautiniam konkurencingumui. Taip pat ir nuostatai telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti tuos universitetų susijungimo ir integracijos procesus, kurie veda į studijų ir mokslo kokybės gerinimą. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo 2017-06-06 (teikia Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas) projekto „DĖL VALSTYBINIŲ UNIVERSITETŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO PLANO PATVIRTINIMO“ 25 punktu numatyta užtikrinti integraciją tarp menų aukštųjų mokyklų, t. y., Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijų (toliau LMTA). Šios aukštosios mokyklos jau ketveri metai yra universitetų konsorciumo UNIKON narės ir glaudžiai bendradarbiauja studijų, projektinėje ir  visuomeninėje veikloje. 2014–2016 metais apie 160 abiejų aukštųjų mokyklų studentų dalyvavo tarpusavio studijų mainuose. Įkurto 2015 m. UNIKON klubo susirinkimuose pranešimus aktualiais aukštojo mokslo klausimais darė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, kitų aukštųjų mokyklų rektoriai. Konsorciumo veikla finansuojama grynai akademijų vidiniais ištekliais.  Šalia veiklos konsorciume abi akademijos yra Audiovizualinių menų inkubatoriaus steigėjos ir kartu naudojasi jo teikiamomis galimybėmis studijoms ir kūrybinei veiklai. Laikome, kad šios integracijos formos pasiteisino ir numatome jas plėsti, ypač jeigu plėtrai būtų gauta papildomų lėšų. Visgi integracija tarp VDA ir LMTA turi aiškias ribas. Studijų programos iš esmės yra nesidubliuojančios, todėl nei studentų, nei dėstytojų skaičius neturi didelių perspektyvų mažėti.  Meninių  tyrimų objektai labai skirtingi, tyrėjai veikia labai individualiai. VDA, skatindama regionų kultūrinę plėtrą, turi savo fakultetus kituose Lietuvos miestuose, o LMTA – neturi, todėl šių aukštųjų mokyklų valdymo sistemų integravimas sukeltų nemažų  problemų. Abiejų aukštųjų mokyklų informacinės sistemos skirtingos todėl jų suvienodinimas pareikalautų didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Abi šios akademijos jau senai turi ir Lietuvoje, ir užsienyje žinomus vardus, atskirus tarptautinio bendradarbiavimo partnerius. Europos universitetų asociacijos įvykdyto projekto DEFINE (2015 m.) dėl universitetų  jungimosi ir integracijos gerosios patirties Europoje išvada tokia, kad ir akademinę, ir ekonominę jungimosi sėkmę iš esmės lemia proceso planavimo ir įgyvendinimo veiksmų kokybė. Planavimas suprantamas kaip pasirengimas iki darant sprendimą jungtis, o įgyvendinimas reiškia veiklą, kurią būtina atlikti prieš susijungimui įsigaliojant. Jeigu būtų vadovaujamasi Europos universitetų sėkmingo jungimosi patirtimi, tai vargu ar galima laikyti, kad iki darant galutinius sprendimus dėl VDA ir LMTA susijungimo buvo atlikti tokie planavimo veiksmai kaip naujos institucijos vizijos ir jungimosi akademinės pridedamosios vertės įvertinimas, ekonominių nuostolių ir jungimosi kaštų įvertinimas, alternatyvių bendradarbiavimo formų aktualumo įvertinimas. Sprendimas dėl šių aukštųjų mokyklų susijungimo turėtų būti pagrįstas objektyviais akademiniais ir ekonominiais rodikliais, o ne vien tikslu sumažinti Lietuvos aukštųjų mokyklų skaičių. Šių metų gegužės 24 dienos bendrame VDA ir LMTA rektoratų posėdyje apsvarsčius tolesnes bendradarbiavimo tarp šių aukštųjų mokyklų gaires buvo nutarta, kad fizinis akademijų sujungimas neturėtų teigiamos įtakos studijų ir tyrimų kokybei, o pačios aukštosios mokyklos siekia likti nepriklausomomis menų akademijomis, pajėgiomis rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė kitai pertvarkos plano koncepcijai
	Klaipėdos m. sav. meras V.Grubliauskas, Kalipėdos r. sav. meras V.Dačkauskas, Kretingos r. sav. meras J.Mažeika, Neringos m. sav. meras D.Jasaitis, Telšių r. sav. meras P.Kuizinas, Mažeikių r. sav meras  J.Gudauskas 20				Regionų plėtra išlieka vienu svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių, nuo kurio priklauso tvari šalies ekonomikos  raida, socialinės atskirties ir emigracijos mažinimas. XVII Vyriausybės programoje numatytos prioritetinės sritys - regionų vystymas ir mokslo pertvarka. Deja, šiandien stebime ne regionų vystymą, bet sumaištį tarp akademinės visuomenės keliantį chaosą dėl aukštųjų mokyklų pertvarkos. Vadinamąjį aukštųjų  mokyklų tinklo optimizavimą bandom a kurti valdžios kabinetuose Vilniuje, akademinėms bendruomenėms ir regionų savivaldoms paliekant tik stebėtojų vaidmenį. Dėmesio centre - valstybiniai universitetai, tuo tarpu kolegijos ir mokslo institutai į diskusijų lauką beveik neįtraukiami. Tenka apgailestauti, kad viešojoje erdvėje kaskart matomi vis kitokie universitetų jungimo variantai, sudaryti pagal visuomenei nesuprantamus kriterijus. Aukštojo mokslo pertvarkos problemas savo metiniame pranešime kritiškai apžvelgė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė, pastebėjusi, kad aukštojo mokslo reforma iš esmės nevyksta, o tai, kas siūloma, labiau primena nekilnojamojo turto dalybas. Pastarasis teiginys ypač tinka pajūrio rekreaciniam regionui. Mus tikrai nuvylė paskutinioji universitetų „pertvarkos“ dėlionė, pagal kurią Klaipėdoje numatomas akadem inis centras, pavaldus kuriam nors Vilniaus ar Kauno universitetui. Tokio plano įgyvendinimas turėtų neigiamų padarinių Klaipėdos regiono ir Žemaitijos kultūrinei, mokslinei bei technologinei raidai. Be to, jis prieštarauja ŠMM darbo grupės ir Vyriausybės pateiktam planui, pagal kurį Klaipėdai buvo numatytas savarankiškas Klaipėdos universitetas, specializuotas jūros mokslų srityje. Už būtinybę turėti savarankišką universitetą pasisakė ir Klaipėdos regiono verslo lyderiai. Suprantama, kad universitetams būtina kelti mokslo ir studijų kokybę. Tačiau tai turi būti daroma tikslingai telkiant intelektinius, kultūrinius ir finansinius išteklius, o ne chaotiškai griaunant ir skaldant akademinę bendruomenę. Pastaroji visuotiniame susirinkime išsamiai apsvarstė universiteto vystymo gaires ir balsavo už savarankiško Klaipėdos universiteto perspektyvą. Tai - strateginis Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vystymo siekis. Tenka tik apgailestauti, kad akademinės bendruomenės balsas yra neišgirstas, ir vis nepagrįstai akcentuojamos didelės administravimo išlaidos, kurios Klaipėdos universiteto biudžete 2016 m. tesudarė 8,6 proc. Vakarų Lietuvos verslas sukuria daugiau kaip 17 proc. Lietuvos BVP, o tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susijusios daugiau kaip 800 įmonių, kurios yra įkūrusios apie 58 tūkst. darbo vietų. Klaipėdai, kaip svarbiam ekonominiam, kultūriniam ir infrastruktūriniam Vakarų Lietuvos centrui, tenka ypatingas vaidmuo formuojant darnų regiono ekonominį, kultūrinį ir socialinį visuomenės gyvenimą. Miestas be savarankiško universiteto šios misijos nepajėgs įgyvendinti. Prašome atsižvelgti į Klaipėdos universiteto svarbą Vakarų Lietuvos regionui ir pritarti Vyriausybės pateiktam aukštųjų mokyklų pertvarkos planui, kuriame Klaipėdai numatytas savarankiškas universitetas, specializuotas jūros mokslų srityje.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė kitai pertvarkos koncepcijai
	Kauno technologijos universiteto Verslo taryba 2017-06-16				Kauno technologijos universiteto verslo taryba (toliau - Verslo taryba) atidžiai stebi aukštajame moksle vykstančius procesus, analizuoja bei vertina teikiamus siūlymus dėl universitetu tinklo optimizavimo, seka diskusijas šia tema viešojoje erdvėje. Remiame iniciatyvą imtis būtinų reformų aukštajame moksle bei tvirtai pasisakome už tai, kad pagrindiniu jų tikslu turi būti aukštojo mokslo ir studijų kokybė, tarptautinio konkurencingumo didinimas. Verslo taryba yra įsitikinusi, kad sėkmingai įgyvendinti reformą ir konsoliduoti universitetus pavyks tik tuomet, jei pertvarka bus grindžiama ne politinėmis ambicijomis ar siaurais interesais, o objektyviais kokybiniais kriterijais. Aiškus jų apsibrėžimas leis aiškiai ir skaidriai įvertinti pokyčių kuriamą pridėtinę vertę ir sinergiją, efektyviai ir tikslingai naudoti pertvarkai reikalingus finansinius resursus. Verslo taryba laikosi tvirtos nuomonės, kad remiantis šiais kriterijais atlikta nuodugni siekiamo rezultato aukštajame moksle analizė leis kritiškai ir nešališkai įvertinti visas galimas pertvarkos alternatyvas bei pasirinkti tą scenarijų, kuris geriausiai atitinka modernios, į pažangą ir augimą orientuotos valstybės, visuomenės, akademinės ir verslo bendruomenės poreikius bei siekius. Verslo taryba ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvoje mato du plačios aprėpties, tarptautiniu mastu konkurencingus universitetus Vilniuje ir Kaune.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė kitai pertvarkos koncepcijai

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai J. Varžgalys V. Vingrienė P. Čimbaras V. Ačienė P. Nevulis V. Rastenis G. Kindurys V. Rinkevičius L. Talmont Č. Olševski A. Dumbrava V. Kamblevičius J. Imbrasas P. Gražulis R. Žemaitaitis A. Baura P. Valiūnas G. Burokienė J. Oleka G. Kirkilas J. Baublys R. Juška I. Rozova K. Starkevičius E. Pupinis J.Varkalys  (2017-06-06			2	N	Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja aukštosioms mokykloms autonomiją. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Vadovaujantis šiomis nuostatomis siūlome papildyti Planą pabrėžiant akademinių bendruomenių valios svarbą, skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. 1 pasiūlymas: Papildyti Nutarimo Plano I skyrių punktu, pertvarkant punktų numeraciją: 2. Lietuvos aukštojo mokslo reforma turi būti vykdoma remiantis Lietuvos Konstitucijos nuostatomis dėl universitetų autonomijos, Mokslo ir studijų įstatymu, universitetų Statutais, kurie patvirtinti LR Seime ir laikantis tokių principų: 2.1. Universitetų jungimai ir reorganizacija turi būti grindžiama universitetų bendruomenių sutarimu, laikantis skaidrumo, lygiateisiškumo ir laisvanoriško bendradarbiavimo kriterijų; 2.2. Universitetų telkimo metu turi būti išsaugotas ir konsoliduotas aukšto lygio mokslinis, pedagoginis ir infrastuktūros potencialas, išlaikant subalansuotą ir stabilią universitetinę sistemą, atitinkančią aukštus kokybės kriterijus.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Pritarta, išskyrus 2.2 papunkčiui.  Komitetas pritarė šiame siūlyme išdėstytoms nuostatoms.
2.	Seimo nariai J.Varžgalys ir kt. 2017-06-06	II		14.2		Argumentai: Vertinant mokslo ir studijų rezultatų reikšmingą indėlį ncionaliniu ir tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į Studijų kokybės ir vertinimo centro tarptautinių ekspertų rekomendacijas skirtas LR Švietimo ir mokslo ministerijai po 2014 m. vykdyto tarptautinio Vytauto Didžiojo universiteto institucinio vertinimo “imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU laisvųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų“  bei gerbiant ir pripažįstant atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto kaip tarpukario Lietuvos universiteto  dalies teisių paveldėtojo statusą papildyti Plane išskirtas Kauno miesto ir regiono aukštąsias mokyklas Vytauto Didžiojo universitetu. 2 pasiūlymas: Papildyti Nutarimo Plano II skyriaus 14.2 punktą ir jį išdėstyti taip: 14.2.  Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt. siūlymui, kuriame yra įrašytos nuostatos dėl universitetų tinklo pertvarkos. Be to, visi universitetų tinklo pertvarkos procesai paprastai  turėtų vykti pagal galiojančius įstatymus ir kitus galiojančius teisės aktus.
3.	Seimo nariai J.Varžgalys ir kt. 2017-06-06	IV				Argumentai: Siekiant kokybiškos ir realios aukštojo mokslo pertvarkos, kuri vestų konstruktyviu dialogo, sukauptos mokslo ir studijų patirties ir pasiekimų konsolidacijos keliu, derėtų ne tik paremti bet ir patvirtinti jau šiuo metu akademinių bendruomenių pateiktas iniciatyvas. Visi pertvarkos etapai būtų grįsti oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje įtvirtintu akademinio savarankiškumo principu. Pertvarkos rezultatas - Lietuvoje esanti subalansuota ir stabili universitetinė sistema, kurioje nebūtų dirbtinai sukurta didelių monopolinių darinių ir neliktų silpnų institucijų, negalinčių užtikrinti nustatytų kokybės kriterijų. 3 Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyrių ir jį išdėstyti taip: 22. Vilniuje Lietuvoje esančių valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 22.1.  Reorganizuoti  Mykolo Romerio universitetą skaidymo būdu, išdalijant Vilniaus universitetui ir naujai įsteigtam Kauno universitetui, siūlyti Vilniaus universitetui pakeisti struktūrą, į Vilniaus universitetą įjungiant Mykolo Romerio universiteto Vilniuje esančius fakultetus, jų ir atitinkamų Vilniaus universiteto padalinių pagrindu suformuojant naujus Vilniaus universiteto socialinių mokslų padalinius, siūlyti naujai įsteigtam Kauno universitetui Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu suformuoti Kauno universiteto Viešojo saugumo akademiją. Plėtoti Lietuvoje dviejų klasikinių, plačios aprėpties universitetų (Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas) ir dviejų technologijos universitetų (Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas) sistemą. 22.2.  Aleksandro Stulginskio universitetą, Lietuvos edukologijos universitetą sujungti su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu, tačiau  pedagogų rengimą užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete. 22.3.  Reorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją. 22.4.  Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Vilniuje gali veikti vienas profilinis universitetas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 23.  Kauno valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 23.1.  Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto. 23.2.  Siūlyti Vilniaus universitetui ir Kauno universitetui (kai jis bus įsteigtas) pakeisti struktūrą, prie Kauno universiteto prijungiant Vilniaus universiteto Kauno fakultetą. 22.5. Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas  ir suformuota Viešojo saugumo akademija. 22.6. Reorganizuoti Šiaulių universitetą, prijungiant jį prie Vilniaus universiteto, siūlyti Vilniaus universitetui Šiaulių universiteto pagrindu įsteigti savo universiteto padalinį – Šiaulių akademiją Mykolo Romerio universitetą, Lietuvos sporto universitetą, Šiaulių universitetą, siūlant jiems prisijungti prie klasikinių plačios aprėpties universitetų. 22.7. Siūlyti Klaipėdos universitetui peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis, numatant, kad šiame universitete būtų prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys, o kitose Klaipėdos miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdoma kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. 23.  Sukurti universitetų savanoriško jungimosi skatinimo sistemą, kuri finansuotų universitetų jungimosi procesus pagal pasiektus programų skaičiaus sumažinimo, mokslo ir studijų kokybės pakėlimo bei konsolidacijos, turto valdymo efektyvumo, šalies sektorinių ir regioninių poreikių užtikrinimo ir kitus rodiklius. 24. Įgyvendinant šiame skyriuje pateikiamus siūlymus, inicijuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, nustatant specializuotų universitetų – akademijų požymius ir sudaryti teisinį pagrindą šį terminą naudoti ir tuos požymius atitinkantiems specializuotiems universitetų padaliniams, jiems numatant didesnes veiklos autonomijos galimybes. 25.  Atsižvelgiant į valstybinių universitetų tinklo optimizavimui įgyvendinti reikalingą horizontalų valstybės ir savivaldos institucijų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kitos valstybės institucijos, aukštosios mokyklos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 26.  Plano įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. 27.  Plano įgyvendinimo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Seimas ir Švietimo ir mokslo ministerija (nuolatinė stebėsena). 28.  Planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo ir mokslo ministerijai, įskaitant ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą, panaudojami ir kitų asignavimų valdytojų ištekliai ir siekiama pritraukti fizinių ir juridinių asmenų lėšas. 29.  Vadovaujantis šiame skyriuje išdėstytais kriterijais, valstybinių universitetų tinklo pertvarkos rezultatą charakterizuojantys rodikliai pateikiami lentelėje: (lentelė ir Plano 1 priedas be pakeitimų).	Iš dalies pritarti	Argumentai: Siūloma nepritarti šiam siūlymui išskyrus 23 punktą, šio punkto nuostatos yra analogiškos Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktame siūlymo 26 punkte.
4.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07				B	Argumentai: Siūlome pakeisti Seimo nutarimą atsižvelgus į Seimo Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Seimo nutarimo preambulę  ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“, n u t a r i a: Siekiant sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su visuomenės, valstybės, verslo poreikiais ir mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. XI-1281) 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XII-2534)  8 straipsnio 1 dalimi bei 38 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a:“	Pritarti
5.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	1				2. Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Patvirtinti Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planą (pridedama). Pritarti Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui (toliau – Planas) (pridedama).“	Pritarti
6.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	2				3. Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pavesti valstybiniams universitetams iki 2018 m. birželio 1 d. parengti teisės aktų projektus, susijusius su Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimu, ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2018 m. birželio 1 d. parengti Plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Programai. “	Iš dalies pritarti	Argumentai: Atsižvelgiant į esamą situaciją (mažėjantį studentų skaičių, nepakankamą finansavimą, emigraciją it kt.) plano įgyvendinimo priemonės turėtų būti parengtos greičiau negu kitų metų birželio 1 d. Pasiūlymas: Siūloma išbraukti žodžius „2018 m. birželio 1 d.“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „2017 m. gruodžio 1 d.“
7.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	3				4. Išbraukti 3 straipsnį: 3 straipsnis Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2018 m. birželio 1 d. priimti sprendimus dėl valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo ir parengti teisės aktų projektus, reikalingus Valstybinių  kolegijų tinklo optimizavimui įgyvendinti.	Pritarti
8.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	VI		22		Pakeisti Plano IV skyriaus 22-27 punktus ir juos išdėstyti taip: „22.     Vilniuje esančių valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 22.1.  Reorganizuoti  Mykolo Romerio universitetą skaidymo būdu, išdalijant Vilniaus universitetui ir naujai įsteigtam Kauno universitetui, siūlyti Vilniaus universitetui pakeisti struktūrą, į Vilniaus universitetą įjungiant Mykolo Romerio universiteto Vilniuje esančius fakultetus, jų ir atitinkamų Vilniaus universiteto padalinių pagrindu suformuojant naujus Vilniaus universiteto socialinių mokslų padalinius, siūlyti naujai įsteigtam Kauno universitetui Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu suformuoti Kauno universiteto Viešojo saugumo akademiją. 22.2.  Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie Kauno universiteto, tačiau  pedagogų rengimą užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete. 22.3.  Reorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją. 22.4.  Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Vilniuje gali veikti vienas profilinis universitetas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 23.  Kauno valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 23.1.  Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto. 23.2.  Siūlyti Vilniaus universitetui ir Kauno universitetui (kai jis bus įsteigtas) pakeisti struktūrą, prie Kauno universiteto prijungiant Vilniaus universiteto Kauno fakultetą. 23.3.           Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 24.  Reorganizuoti Šiaulių universitetą, prijungiant jį prie Vilniaus universiteto, siūlyti Vilniaus universitetui Šiaulių universiteto pagrindu įsteigti savo universiteto padalinį – Šiaulių akademiją. 25.  Siūlyti Klaipėdos universitetui peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis, numatant, kad šiame universitete būtų prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys, o kitose Klaipėdos miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdoma kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais. 26.       Įgyvendinant šiame skyriuje pateikiamus siūlymus, inicijuoti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, nustatant specializuotų universitetų – akademijų požymius ir sudaryti teisinį pagrindą šį terminą naudoti ir tuos požymius atitinkantiems specializuotiems universitetų padaliniams, jiems numatant didesnes veiklos autonomijos galimybes. 27.  Atsižvelgiant į valstybinių universitetų tinklo optimizavimui įgyvendinti reikalingą horizontalų valstybės ir savivaldos institucijų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, kitos valstybės institucijos, aukštosios mokyklos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. 22. Telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti universitetų susijungimo ir integracijos procesus, kurie veda į studijų ir mokslo kokybės gerinimą.	Pritarti
9.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	IV		23		23. Vilniuje ir Kaune sutelkti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų universitetai.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Pasiūlymas: Papildyti 23 punktą žodžiais „ ir menų“ „ 23. Sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.“
10.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	IV		24		24. Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais.	Pritarti
11.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	IV		25		25. Užtikrinti integraciją tarp menų, viešojo saugumo aukštųjų mokyklų ir kitų universitetų.	Iš dalies pritarti	Argumentai: Siūloma išbraukti žodžius „viešojo saugumo aukštųjų mokyklų“, kadangi tokių universitetų nėra. Pasiūlymas: Pakeisti 25 punktą ir išdėstyti taip: „25. Užtikrinti menų, viešojo saugumo aukštųjų mokyklų ir kitų universitetų integraciją.“
12.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	IV		26		26. Pertvarkant finansavimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, skatinti studijų programų sumažinimą, akademinio potencialo sutelkimą, užtikrinant efektyvų turto valdymą, atliepiant šalies sektorinius ir regioninius poreikius.	Pritarti
13.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07	IV		27		27. Atsižvelgiant į valstybinių universitetų potencialo sutelkimui įgyvendinti reikalingą horizontalų valstybės ir savivaldos institucijų, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, įgyvendinant Planą dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, studijų kokybės vertinimo, mokslo ir studijų stebėsenos institucijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. “	Iš dalies pritarti	Argumentai: Siūloma patikslinti 27 punktą. Pasiūlymas: Vietoje žodžio „įgyvendinti“  įrašyti žodį „užtikrinti“, išbraukti žodį „horizontalų“
14.	Seimo nariai S. Skvernelis, R. Karbauskis, V. Pranckietis, E. Jovaiša, A.Gumuliauskas 2017-06-07					5. Išbraukti 2 priedą.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas nutarė neišbraukti 2 priedo.
15.	Seimo nariai V. Simulik R. Baškienė J. Rimkus S. Tumėnas A. Gumuliauskas A. Gaidžiūnas A. Butkevičius N. Puteikis V. Ąžuolas V. Gailius V.Čmilytė-Nielsen 2017-06-08	IV		24		Argumentai: Siekiant efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti regioninę politiką, formuojant regionų intelektinį potencialą, siūlome užtikrinti jau veikiančių regioninių universitetų veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 24 punktą: „24. Reorganizuoti Šiaulių universitetą, prijungiant jį prie Vilniaus universiteto, siūlyti Vilniaus universitetui Šiaulių universiteto pagrindu įsteigti savo universiteto padalinį – Šiaulių akademiją.“ Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus. Jie gali būti kitų universitetų padaliniais.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarta Seimo narių S. Skvernelio ir kt. siūlymui, kuriame įrašyta imperatyvi nuostata, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetai turi būti kitų universitetų padaliniais. Pirmam sakiniui siūloma  pritarti.
16.	Seimo nariai V. Simulik R. Baškienė J. Rimkus S. Tumėnas A. Gumuliauskas A. Gaidžiūnas A. Butkevičius N. Puteikis V. Ąžuolas V. Gailius V.Čmilytė-Nielsen 2017-06-08	IV		25		Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 25 punktą ir jį išdėstyti taip:  „25.  Siūlyti Klaipėdos ir Šiaulių universitetuiams peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis,. numatant Nustatyti, kad šiame Klaipėdos universitete būtų prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys, o kitose Klaipėdos ir Šiaulių miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdoma kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais.“	Nepritarti	Argumentai: Pritarta Seimo narių S. Skvernelio ir kt. siūlymui.
17.	Seimo narys G.Steponavičius 2017-06-13	IV		21		Argumentai: Siekiant užtikrinti sklandesnį valstybinių universitetų jungimosi procesą ir tolesnę integraciją, būtina numatyti valstybės lėšas optimizavimo išlaidoms dengti. Todėl siūlau papildyti planą nauju 21 punktu. Pasiūlymas: 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui įgyvendinti skiria būtinas valstybės biudžeto lėšas būtiniausioms optimizavimo išlaidoms dengti: jungiamų universitetų informacinių sistemų susiejimui, išeitinėms išmokoms ir pan.	Pritarti	Pasiūlymas: Įrašyti 26 punktu, kadangi  aiškiau  šią nuostatą būtų įrašyti po punkto, kuriame yra nustatyta, kad  pertvarkant universitetus, sukurti skatinimo sistemą pagal kurią būtų finansuojami jungimosi procesai . Siūloma papildyti žodžiu „Siūlyti“ ir šį punktą išdėlioti taip: „21. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau-Vyriausybei) Planui įgyvendinti skirti būtinas valstybės biudžeto lėšas būtiniausioms optimizavimo išlaidoms dengti: jungiamų universitetų informacinių sistemų susiejimui, išeitinėms išmokoms ir panašiai.
18.	Seimo nariai J. Liesys     G.Vasiliauskas   J. Jarutis   V. Alekna L. Kasčiūnas 2017-06-13			23.1		Argumentai: Siekiant sukoncentruoti sporto mokslo ir studijų intelektinį potencialą vienoje vietoje Lietuvoje, siūlome užtikrinti jau veikiančio Lietuvos sporto universitetų veiklą, reorganizuojant jį į Sporto mokslo akademiją. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 23.1 punktą: „23.1.  Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto.“	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
19.	Seimo nariai J.Liesys     G.Vasiliauskas   J.Jarutis   V. Alekna L. Kasčiūnas 2017-06-13			23.3		Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 23.3 punktą ir jį išdėstyti taip:  „23.3.  Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas du specializuoti universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Sporto mokslo akademija.“	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
20.	Seimo narys M.Adomėnas 2017-06-13			22.2		Pasiūlymas: 1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 22.2.  Reorganizuoti Lietuvos Edukologijos universitetą skaidymo būdu, užtikrinant galimybę akademiniams ir neakademiniams padaliniams, apsisprendusiems prisijungti prie Vilniaus Universiteto, integruotis su studijų, mokslo (meno) programomis bei projektais į jo struktūrą, užtikrinant prijungti prie Kauno universiteto, tačiau  pedagogų rengimą užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus Universitete – pedagogų rengimą; analogiškai sudarant galimybę akademiniams ir neakademiniams padaliniams, apsisprendusiems prisijungti prie Vytauto Didžiojo Universiteto, integruotis į jo struktūrą.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
21.	Seimo nariai M. Adomėnas G.Landsbergis 2017-06-13			N		1. Papildyti Seimo nutarimo IV skyrių nauju 22 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 22. Vykdyti valstybinių universitetų tinklo optimizavimą dviem etapais: 22.1. Pirmuoju etapu sukoncentruoti išteklius į Vilniaus Universiteto kaip priešakinio mokslo centro stiprinimą ir įvykdyti dviejų stipriausių Kauno universitetų – Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto – susijungimą. 22.2. Antruoju etapu užbaigti valstybinių universitetų tinklo optimizavimą, sukuriant Vilniuje dviejų valstybinių universitetų – Vilniaus Universiteto ir Vilniaus Gedimino Technikos universiteto – sistemą ir prijungiant kitus Kauno apskrityje esančius universitetus prie Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto universitetų junginio, naujam jungtiniam universitetui suteikiant Vytauto Didžiojo Universiteto vardą. 2. Atitinkamai pakeisti tolesnių nutarimo straipsnių numeraciją.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
22.	Seimo nariai M. Adomėnas G.Landsbergis 2017-06-13					Pasiūlymas: 3. Pakeisti dabartinį 22 straipsnį, papildant jį nauja 22.1 dalimi bei atitinkamai pakeičiant tolesnių straipsnio dalių numeraciją, ir jį išdėstyti taip:   22. Vilniuje esančių valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 22.1. Pirmuoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu įpareigoti Vilniaus Universitetą vykdyti aukštojo mokslo pažangos ir kokybės kėlimo programą: 1) pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus Universitetui parengti aukštojo mokslo pažangos ir kokybės kėlimo programą ir priemonių planą, kuris leistų iki 2024 m. Vilniaus Universitetui užimti vietą geriausių pasaulio universitetų 200-tuke bent 3 pasauliniuose reitinguose; 2) pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti finansavimą aukštojo mokslo pažangos ir kokybės kėlimo programos vykdymui. 22.1.22.2. Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Rreorganizuoti  Mykolo Romerio universitetą skaidymo būdu, išdalijant Vilniaus universitetui ir naujai įsteigtam Kauno jungtiniam Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurtam universitetui, siūlyti Vilniaus universitetui pakeisti struktūrą, į Vilniaus universitetą įjungiant Mykolo Romerio universiteto Vilniuje esančius fakultetus, jų ir atitinkamų Vilniaus universiteto padalinių pagrindu suformuojant naujus Vilniaus universiteto socialinių mokslų padalinius, siūlyti naujai įsteigtam Kauno jungtiniam Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurtam universitetui Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu suformuoti Kauno universiteto jam pavaldžią Viešojo saugumo akademiją. 22.2.22.3. Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Lietuvos edukologijos universitetą prijungti prie Vilniaus Universiteto Kauno universiteto, tačiau  pedagogų rengimą užtikrinti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete. 22.3.22.4. Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Rreorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją. 22.4.22.5. Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Vilniuje gali veikti vienas profilinis universitetas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
23.	Seimo nariai M. Adomėnas G.Landsbergis 2017-06-13			23		Pasiūlymas: 4. Pakeisti dabartinį 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 23.  Kauno valstybinių universitetų tinklo optimizavimas: 23.1.  Pirmuoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu reorganizuoti Kauno Technologijos universitetą ir Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą sujungimo būdu į naują jungtinį universitetą. Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto. 23.2.  Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Ssiūlyti Vilniaus Universitetui ir Kauno jungtiniam Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurtam universitetui (kai jis bus įsteigtas) pakeisti struktūrą, prie Kauno jungtinio Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurto universiteto prijungiant Vilniaus Universiteto Kauno fakultetą. 23.3.  Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu reorganizuoti Vytauto Didžiojo Universitetą, Aleksandro Stulginskio Universitetą ir Lietuvos Sporto universitetą, prijungiant juos prie jungtinio Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurto universiteto ir suteikiant naujajam universitetui Vytauto Didžiojo Universiteto vardą. Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
24.	Seimo nariai M. Adomėnas G.Landsbergis 2017-06-13			24		Pasiūlymas: 5. Pakeisti dabartinį 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  24. Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Rreorganizuoti Šiaulių Universitetą, prijungiant jį prie Vilniaus Universiteto, siūlyti Vilniaus Universitetui Šiaulių Universiteto pagrindu įsteigti savo universiteto padalinį – Šiaulių Akademiją.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
25.	Seimo nariai M. Adomėnas G.Landsbergis 2017-06-13			25		Pasiūlymas: 6. Pakeisti dabartinį 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 25. Antruoju valstybinių universitetų tinklo optimizavimo etapu Ssiūlyti Klaipėdos Universitetui peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis, numatant, kad šiame universitete būtų  prioritetiškai vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys,; reorganizuoti Klaipėdos Universitetą į Klaipėdos universitetinį mokslo centrą, integruotą į jungtinio Kauno Technologijos universiteto ir Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto sujungimo būdu sukurto universiteto struktūrą. o kitose Klaipėdos miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdoma kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais universitetais ir mokslinių tyrimų institutais.	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
26.	Seimo narys V. Simulik 2017 06 14			23.1		Argumentai: Siekiant sukoncentruoti sporto mokslo ir studijų intelektinį potencialą vienoje vietoje Lietuvoje, siūlome užtikrinti jau veikiančio Lietuvos sporto universitetų veiklą, reorganizuojant jį į Sporto mokslo akademiją. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 23.1 punktą: „23.1. Įsteigti Kauno universitetą, kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą) reorganizuoti prijungiant prie  naujai įsteigto Kauno universiteto.“	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
27.	Seimo narys V. Simulik 2017 06 14			23.3		Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 23.3 punktą ir jį išdėstyti taip:  „23.3. Optimizavimo proceso valdymo ir potencialo pakankamumo požiūriu Kaune gali veikti vienas profilinis universitetas du specializuoti universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Sporto mokslo akademija.“	Nepritarti	Argumentai: Pritarta kitam Seimo narių S. Skvernelio ir kt.   siūlymui, kuriame nustatyta kita pertvarkos eiga ir principai.
	Seimo nariai A. Kubilius M. Adomėnas 2017-06-19				B	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės pateiktas Seimo nutarimas dėl universitetų reorganizavimo, diskusijų Seime metu yra tapęs dokumentu be aiškaus turinio, kurį priėmus liks visai neaišku, kuris universitetas jungsis su kuriuo, kaip bus įgyvendinamas jungimosi procesas, kaip jis bus valdomas ir kokiu kalendoriniu grafiku jis bus realizuojamas, kokio rezultato yra tikimasi iš konsolidacijos proceso, siūlome visą šios reformos proceso svarstymą pradėti iš naujo ir visą atsakomybę už reformos strategijos parengimą perkelti į Seimą, sudarant specialią Seimo komisiją Universitetų reformai įgyvendinti, kurią sudarytų didžiausią politinę ir dalykinę patirtį turintys, objektyviausi Seimo nariai. Todėl siūlome tokias pataisas Seimo nutarimui. Pasiūlymas: papildyti nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“ ir įvertinęs iki šiol vykusią aukštojo mokslo reformos svarstymo chaotišką patirtį, n u t a r i a:“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė  Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktai pertvarkos eigai ir principams
	Seimo nariai A. Kubilius M. Adomėnas 2017-06-19	1				Pasiūlymas: pakeisti nutarimo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Patvirtinti Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planą (pridedama). Sudaryti Seimo laikinąją komisiją Universitetų reformai įgyvendinti (toliau – Komisija), kuri turi parengti reformos strategijos planą ir pateikti jį Seimui tvirtinti, o po to ir prižiūrėti tokios reformos įgyvendinimą.“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė  Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktai pertvarkos eigai ir principams
	Seimo nariai A. Kubilius M. Adomėnas 2017-06-19	2				Pasiūlymas: pakeisti nutarimo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 2 straipsnis Pavesti valstybiniams universitetams iki 2018 m. birželio 1 d. parengti teisės aktų projektus, susijusius su Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimu, ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 1. Komisiją sudaryti iš 11 Seimo narių: 1) ... 2) ... 3) ... 4) ... 5) ... 6) ... 7) ... 8) ... 9) ... 10) ... 11) ... 2. Komisijos pirmininku skirti Seimo narį ... 3. Komisijos pirmininko pavaduotoju kirti Seimo narį ... 4. Nustatyti, kad Komisija gali pasikviesti darbui ir konsultacijoms ekspertus.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė  Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktai pertvarkos eigai ir principams
	Seimo nariai A. Kubilius M. Adomėnas 2017-06-19	3				Pasiūlymas: pakeisti nutarimo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 3 straipsnis Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2018 m. birželio 1 d. priimti sprendimus dėl valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo ir parengti teisės aktų projektus, reikalingus Valstybinių  kolegijų tinklo optimizavimui įgyvendinti.  1. Pavesti Komisijai iki 2017 gruodžio 31 d. įgyvendinti viešus klausymus ir konsultacijas ir pateikti Seimui svarstyti Universitetų reformos strategiją, kurioje turi būti atsakyta į šiuos klausimus:  1) koks reformos tikslas bus pasiektas 2020 metais? 2) kaip reformos metu bus konsoliduoti resursai: kaip atrodys reformuotų universitetų finansiniai ir žmogiškieji ištekliai 2020 metais? 3) kaip reformos metu bus stiprinami šiuo metu stipriausieji Lietuvos universitetai? 4) kaip atrodys Universitetų reformos įgyvendinimo kalendorius? 5) kaip, kada ir kokie bus priimami Universitetų reformos įgyvendinimo sprendimai? 6) kaip bus sutelktas akademinės ir platesnės  visuomenės pritarimas siūlomai Universitetų reformai? 2. Pavesti Komisijai parengti ir patvirtinti Universitetų reformos įgyvendinimo ir priežiūros nuostatas, kuriomis remiantis Komisija prižiūrės Universitetų reformos įgyvendinimą.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė  Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktai pertvarkos eigai ir principams
	Seimo nariai A. Kubilius M. Adomėnas 2017-06-19	N				Pasiūlymas: papildyti nutarimą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Pasiūlyti Vyriausybei ir kitoms institucijoms konstruktyviai bendradarbiauti su Seimo įsteigta Komisija siekiant realiai įgyvendinti Universitetų reformą.“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė  Seimo narių S. Skvernelio ir kt. pateiktai pertvarkos eigai ir principams
	Seimo narys J. Bernatonis 2017-06-19			N		Papildyti Seimo nutarimo IV skyrių naujais 32, 33 ir 34 straipsniais ir juos išdėstyti taip:  32. Galutinis Sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas gali būti priimtas tik po to, kai yra nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios atitikti Vyriausybės nustatytus tikslus bei patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus. 33. Aukštųjų mokyklų finansavimo modelį grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į didžiausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje bei pasaulyje  užtikrinančius pažangiausius universitetus. 34. 2 priedą naudoti universitetų kokybinio vertinimo pagrindu jungimosi alternatyvų analizės atvejais.	Iš dalies pritarti	Argumentai: komitetas pritarė siūlymams, tik siūlo dėl teisinio aiškumo patikslinti formuluotes. Pasiūlymas: Komitetas siūlo patikslinti 32 ir 33 punkto formuluotes ir jas išdėstyti taip: „32. Galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas gali būti priimtas tik po to, kai yra nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios atitikti Vyriausybės nustatytus tikslus bei patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus. 33. Aukštųjų mokyklų finansavimoą modelį grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje bei pasaulyje  užtikrinančius pažangiausius universitetus.“
	Seimo nariai Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Algirdas Sysas Mindaugas Bastys Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Irena Šiaulienė Juozas Olekas 2017-06-20			15		Argumentai: 1. Šiuo metu studentų pasirinkimas studijuoti atskirus dalykus yra labai suvaržytas. Daugelis aukštųjų mokyklų siūlo smulkias studijų programas, kurios skiriasi tik vienu kitu dalyku. Vakarų Europoje studentui suteikiamas bazinis išsilavinimas (teisės pagrindai), o atskirus smulkius dalykus studentas renkasi savarankiškai. 2. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi studijų krypčių aprašus. Studijų kryptis – studijų programų visuma, kuri suteikia bendras kompetencijas specialistui. Pavyzdžiui, fizika, chemija, biologija. Parengtas biologas gali specializuotis botanikos, zoologijos, mikrobiologijos programose. Yra ir dar siauresnių programų. Toks programų skaldymas yra labai ydingas – susidaro mažos grupės, studijų procesas brangsta. Vietoje siauros srities specialistų reikėtų rengti biologus, kurie per pasirenkamus dalykus gali specializuotis pagal savo būsimo darbo sritį. 3. Naujas suteikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų ir profesijų sąrašas turi sudaryti galimybes ne tik studijuoti pagal plačios kvalifikacijos programas, bet sudaryti galimybes tarpdisciplininėms studijoms. Tokie tarpdisciplininių studijų specialistai labai laukiami ir yra naujausia Vakarų Europos aukštojo mokslo vystymosi tendencija. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15. Studijų proceso optimizavimas: 15.1. Parengiami nauji bendrieji reikalavimai studijų procesui, kurie užtikrintų didesnes studentų galimybes rinktis iš aukštosios mokyklos siūlomų dėstomųjų dalykų sąrašo, tačiau formuojantys studijų kryptį. 15.2. Patvirtinamas naujas studijų krypčių, pagal kurias vykdomos studijos aukštosiose mokyklose, klasifikatorius. Esant reikalui koreguojami studijų krypčių aprašai, kurias, finansuojant ES struktūriniams fondams, rengė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su aukštosiomis mokyklomis. 15.3. Patvirtinamas naujas suteikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų ir profesijų sąrašas, sudarantis prielaidas platesnėms kvalifikacijoms.“	Nepritarti	Argumentai: Pateikti siūlymai II skyriui, kuris apibūdina esamą situaciją. Todėl šių siūlymų dėti į šį skyrių būtų neracionalu. Be to šie siūlymai yra ne šio seimo nutarimo svarstymo objektas. Jie galėtų būt pateikti Vyriausybei svarstant pertvarkos plano priemones.
	Seimo nariai Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Algirdas Sysas Mindaugas Bastys Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Irena Šiaulienė Juozas Olekas 2017-06-20			16		Argumentai: 1. Šiuo metu studijų kainos nustatymo metodika nėra iki galo aiški. Ji rengta dar 2000-aisiais metais pagal britų HEFCE modelį, bet po to kito, nors pati kaina savo dydžiu nelabai pasikeitė. Iki 2009 metų valstybė skyrė lėšų tik daliai studijų kainos. Vėliau buvo skiriama visa kaina („krepšelių“ principu), bet sumažintas studentų priėmimas. Nei kaina, nei pats principas jau nebeatitinka realijų. Kaina per maža, o „krepšelių“ metodika nepasiteisino. Kainas būtina didinti, tačiau nebūtinai tik didinant finansavimą. Jei pavyktų sustambinti studentų grupes ir atpiginti sąnaudas, galima būtų kelti dėstytojų atlyginimus, kurie dabar yra labai maži. Reiktų peržiūrėti visą kainos sudarymo metodiką, pakeisti ją pagal pasikeitusias sąnaudas. Atskirai turėtų būt finansuojami botanikos sodai, kultūros paminklai ir kt. sudėtinga infrastruktūra, kuri yra valstybės turtas. 2. Atskirti ūkio išlaikymo ir administravimo išlaidas. Ūkio išlaidos yra būtinos pastatams išlaikyti. Jei jų per daug, juos galima grąžinti valstybei arba privatizuoti. Universitetai administravimui kartais išleidžia per daug lėšų. Didesni universitetai yra žymiai efektyvesni, šis žingsnis skatintų jungimąsi. 3. Reikėtų įvertinti publikacijų skaičių, jų lygį ir kuriamas inovacijas. Skirstant lėšas finansavimas skiriamas „už praeitį“, t.y. už 5 metų pasiektus rezultatus. Reiktų žymiai lankstesnio ir trumpesnio vertinimo termino ir mažesnių sąnaudų pačiam mokslinės veiklos vertinimui. 4. Mokslininkų veikla vertinama tik pagal publikacijas. Dėl tos priežasties net Nepriklausomybės akto radimas nevertintas kaip mokslinė veikla. Visiškai kitaip būtų, jei būtų buvus formuluota užduotis – skirsime lėšų, jei bus rastas Nepriklausomybės aktas. Valstybės užsakymas veikia daugelyje šalių, fondus valdo atitinkamos žinybos, pvz. Sveikatos apsaugos ministerija gali skirti lėšų vėžio tyrimams, Žemės ūkio ministerija – miškuose esančių kenkėjų naikinimui ir pan. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:  „16. Finansavimo pertvarka: 16.1. Patvirtinama nauja studijų kainos, pagal kurią vykdomos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose apskaičiavimo metodika, kuri įvertina būtinas optimalias sąnaudas darbo užmokesčiui, darbuotojų socialiniam draudimui, būtinų studijų ir mokslo procesui patalpų išlaikymui ir komunalinėms paslaugoms. Sudėtingos infrastruktūros objektams (botanikos sodams, pastatams - valstybės kultūros paminklams, specializuotiems muziejams, bibliotekoms ir pan.) finansavimui parengiama atskira metodika. 16.2. Numatomas studijų kainos dalies išlaidų, skirtų institucijos administravimui, apribojimas. 16.3. Parengiama nauja finansavimo už mokslo rezultatus finansavimo metodika, įvertinanti mokslininkų pasiekimus vykdant MTEP veiklą. 16.4. Parengiami valstybės užsakymu vykdomų mokslinių tyrimų finansavimo principai ir jo įgyvendinimo gairės.	Nepritarti	Argumentai: Pateikti siūlymai II skyriui, kuris apibūdina esamą situaciją. Todėl šių siūlymų dėti į šį skyrių būtų neracionalu. Be to šie siūlymai yra ne šio seimo nutarimo svarstymo objektas. Jie galėtų būt pateikti Vyriausybei svarstant pertvarkos plano priemones.
	Seimo nariai Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Algirdas Sysas Mindaugas Bastys Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Irena Šiaulienė Juozas Olekas 2017-06-20			17		Argumentai:  1. 2015 metais MOSTA atliko absolventų įsidarbinimo stebėseną. Atsižvelgiant į šiuos rezultatus ir į ūkio raidos prognozes, gali būti formuojamas studentų valstybinis užsakymas. Kol kas jis veikia tik labai mažai daliai rengiamų specialistų (vadinamasis tikslinis finansavimas). 2. Nauju 17.2. punktu siekiama išsaugoti mokslo ir studijų vienovę. Akivaizdu, kad universitetai bus priversti jungtis į stambesnius vienetus, nes kitokiu atveju negalės priimti studentų. Taip bus atsisakyta nereikalinga konkurencija, bet vyks jėgų konsolidavimas, kooperacija. Tokiu keliu ėjo Vakarų Europos šalys. Tai - būdas studijų kokybei gerinti, nevykdant mechaninio ir nepopuliaraus sujungimo. 3. Nustatomi privalomi reikalavimai, kuriuos įgyvendinus priimtieji į pirmosios pakopos studijas studentai studijuoja nemokamai, leistų užtikrinti nemokamas bakalauro studijas. Kadangi valstybės biudžeto lėšos yra apribotos, reikia nustatyti kriterijus, kuriais remiantis mokslas būtų nemokamas. Iš kitos pusės – turi būti sudaromi alternatyvūs būdai pasiekti aukštąjį išsilavinimą per profesinį rengimą (dualinis mokymas). Negalima pamiršti neįstojusių abiturientų, jiems turi būti sudaryta galimybė įgyti profesiją. Ateityje reiktų grįžti prie klausimo, ar nevertėtų moksleivių mokymosi krypčių keisti dar po 8-sios klasės, kai vieni renkasi akademinę mokymosi kryptį, kiti – profesinį. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 17 punktą ir jį išdėstyti taip:  „17. Studentų priėmimo pertvarka: 17.1. Parengiama nauja valstybės finansuojamų studijų vietų nustatymo aukštosiose mokyklose metodika, kuri leistų atsižvelgti į valstybės poreikius formuojant valstybės užsakymą. 17.2. Nustatoma, kad valstybės finansuojamos studijų vietos galės būti skiriamos tik tiems universitetams, kurie vykdo visų trijų pakopų studijas ir kurių tarptautiniai mokslinės veiklos vertinimai yra ne žemesni negu nacionalinis vidurkis. 17.3. Nustatomi privalomi reikalavimai, kuriuos įgyvendinus priimtieji į pirmosios pakopos studijas studentai studijuoja nemokamai.“	Nepritarti	Argumentai: Pateikti siūlymai II skyriui, kuris apibūdina esamą situaciją. Todėl šių siūlymų dėti į šį skyrių būtų neracionalu. Be to šie siūlymai yra ne šio seimo nutarimo svarstymo objektas. Jie galėtų būt pateikti Vyriausybei svarstant pertvarkos plano priemones.
	Seimo nariai Raminta Popovienė Rasa Budbergytė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Algirdas Sysas Mindaugas Bastys Valentinas Bukauskas Artūras Skardžius Irena Šiaulienė Juozas Olekas 2017-06-20			18		Argumentai: 1. Sutartyse su aukštosiomis mokyklomis galima vykdyti  (nepažeidžiant Konstitucijos) valstybinį reguliavimą dėl studentų srautų, dėl studijų programų, krypčių ir pan. Reiktų laikytis nuostatos – viename mieste tos krypties studijos vyksta tik vienoje aukštojoje mokykloje. Atsisakoma „krepšelių“ principo, jis keičiamas susitarimu ir universitetų susijungimu. 2. Šiaulių ir Klaipėdos universitetams siūloma sudaryti jungtines programas su stipresniais partneriais: Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija. Taip šiuose regionuose išliktų kultūros židiniai, darantys didelę įtaką miestui, bet kartu būtų išlaikoma derama aukštojo mokslo kokybė, neuždarius regioninių universitetų. 3. Studijų kryptims, kurioms reikia sudėtingos infrastruktūros nebūtina ją kurti atskirai. Galima naudotis slėnių bendros prieigos infrastruktūra, universitetų resursais. Pavyzdys – akademinių bibliotekų kooperavimasis ir galimybė vienas kitam susipažinti su turimais fondais ir jais naudotis pagal suderintas taisykles. Analogiškai turi būti sudaryta galimybė naudotis sudėtingais prietaisais, įranga. Tai leistų sutaupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti tinkamą įrangos apkrovimą bei amortizacinių lėšų surinkimą neišvengiamai įrangos kaitai. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo II skyriaus 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18. Valstybės reguliavimo pertvarka optimizuojant universitetų tinklą: 18.1. Parengiami valstybės sutarčių su valstybiniais universitetais projektai, kurie numato, kad viename mieste negali būti vykdomos tos pačios krypties studijos. 18.2. Siekiant užtikrinti deramą aukštojo mokslo kokybę regionuose ir, iš kitos pusės, užtikrinant galimybę būsimiesiems studentams rinktis studijas regionuose, numatomas paskatų mechanizmas, kuris sudarytų prielaidas kurti jungtines regioninės aukštosios mokyklos ir nacionalinių universitetų jungtines programas ir teikti jungtines aukštojo mokslo kvalifikacijas. 18.3. Parengiamas veiksmų planas (įvertinus ir reikiamus finansinius išteklius), kaip aukštosios mokyklos, siekdamos studijų proceso optimizavimo, jungiasi į stambesnius vienetus, kooperuodamos turimą mokslo ir studijų infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius.“	Nepritarti	Argumentai: Pateikti siūlymai II skyriui, kuris apibūdina esamą situaciją. Todėl šių siūlymų dėti į šį skyrių būtų neracionalu. Be to šie siūlymai yra ne šio seimo nutarimo svarstymo objektas. Jie galėtų būt pateikti Vyriausybei svarstant pertvarkos plano priemones.
	Seimo nariai Agnė Bilotaitė Simonas Gentvilas (pritaria tik 25 p. pakeitimui) Dainius Kepenis 2017-06-20			24		Argumentai: Siekiant užtikrinti  ir suaktyvinti tolimesnę Vakarų Lietuvos ir Klaipėdos miesto kultūrinė, mokslinę ir ekonominę  plėtrą regionui reikalingas stiprus  savarankiškas, daugiasritis Klaipėdos universitetas specializuotas jūrinių mokslų srityje.  Jis galėtų prisijungti prie savęs kitų aukštųjų mokyklų ar kolegijų besidubliuiojančius padalinius.  Todėl  norint efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti regioninę politiką, formuojant regionų intelektinį potencialą, siūlome sustiprinti jau veikiančių regioninių universitetų veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 24 punktą: „24. Išlaikyti ir sustiprinti Klaipėdoje Vakarų Lietuvos regiono poreikius atitinkantį, galinti integruoti į savo sudėtį kitus besidubliuojančius aukštojo mokslo sistemos padalinius, savarankišką multiprofilinį universitetinį mokslo centrą,.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė kitai nuostatai  dėl Klaipėdos ir Šiaulių universiteto. Siūlymas yra labai detalus ir smulkus. Komitetas pritarė S. Skvernelio ir kt.  Seimo narių pasiūlytoms daugiau bendresnėms nuostatoms dėl universitetų pertvarkos.
	Seimo nariai Agnė Bilotaitė Simonas Gentvilas (pritaria tik 25 p. pakeitimui0 Dainius Kepenis 2017-06-20			25		Pasiūlymas: Pakeisti Nutarimo Plano IV skyriaus 25 punktą ir jį išdėstyti taip: „25. Siūlyti Klaipėdos universitetui, išlaikant savarankišką, daugiasritį profilį, peržiūrėti savo vykdomas mokslo ir studijų kryptis akcentuojant specializaciją jūrų mokslo srityje. Kitose Klaipėdos miestui ir regionui reikalingose kryptyse mokslo ir studijų veikla vykdyti kartu su pakankamą mokslo potencialą turinčiais šalies ir regiono universitetais, kolegijomis ir mokslinių tyrimų institutais.“	Nepritarti	Argumentai: Komitetas pritarė kitai nuostatai  dėl Klaipėdos ir Šiaulių universiteto. Siūlymas yra labai detalus ir smulkus. Komitetas pritarė S. Skvernelio ir kt Seimo narių pasiūlytoms daugiau bendresnėms nuostatoms dėl universitetų pertvarkos.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti patobulintam Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-717, Komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti.

8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –1, susilaikė –1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Jovaiša.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Eugenijus Jovaiša

Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė