LIETUVOS RESPUBLIKOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51, 52, 101, 102, 103 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, XVII skyriuje teigiama, kad turi būti gerinama kova su korupcija, nustatoma privaloma pareiga pranešti apie korupciją.
Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos patvirtinimo“, 5 punktą veiksmingai sumažinti korupciją galima tik tada, jeigu kovos su korupcija priemonės kreipiamos ne į korupcijos padarinius, o į prielaidas.
Lietuvos Respublikos Seimo m. birželio 11 d. nutarimo Nr. XII-357 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 metų veiklos ataskaitos“ 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškant veiksmingų būdų, kaip efektyvinti korupcijos prevencijos priemones, turi būti parengtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų projektas.
Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, pagal pagrindinius savo teisinės sistemos principus parengia ir įgyvendina arba vykdo veiksmingą, koordinuotą antikorupcinę politiką, kuri skatina visuomenės dalyvavimą ir atspindi teisinės valstybės, tinkamo valstybės reikalų tvarkymo ir valstybės turto valdymo, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitingumo principus.
Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui 4.1 punkte – kova su korupcija ES KOM (2011) 308, 11237/11) – teigiama, kad valstybės narės turės imtis visų reikiamų priemonių ir užtikrinti veiksmingą korupcijos atvejų nustatymą <…>.
Galiojantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas buvo priimtas 2002 m., ne viena šio įstatymo nuostata buvo tobulinta, tačiau visuomeninio gyvenimo ir teisinės aplinkos pokyčiai lemia būtinybę patikslinti sąvokas, korupcijos prevencijos priemones, jų turinį:
1) Šiuo metu pastebima, kad dalis subjektų, valstybės ar savivaldybės įstaigoje įgaliotų nustatyti veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą vykdo pernelyg formaliai.
2) Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje ir priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo, įvertina valstybės ar savivaldybės įstaigų pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas ir su jomis susijusią informaciją. Tačiau dažnai sprendimai dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo priimami įvertinus ne vien valstybės ar savivaldybės įstaigos pateiktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas, taip pat ir iš kitų subjektų gautus rašytinius motyvuotus prašymus ir skundus, kuriuose prašoma atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje dėl galimai egzistuojančios didelės korupcijos pasireiškimo tikimybės arba korupcijos rizikos veiksnių.
3) Dalis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų vertinimo kriterijų, į kuriuos STT atsižvelgia nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, tikslintini nustatant valstybės ar savivaldybės veiklos sritis, kuriose tikslingiausia atlikti korupcijos rizikos analizę.
4) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyta, kaip turi būti vykdoma korupcijos prevencijos priemonė – nustatytų korupcijos atvejų viešinimas.
5) Pranešti teisėsaugos įstaigoms apie nusikalstamą veiką yra pilietinė pareiga, tačiau asmenys dėl įvairių priežasčių ne visada šią pareigą vykdo. Šią pareigą ne visada vykdo ir valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, kuriems yra keliami didesni veiklos skaidrumo reikalavimai. Nesant įstatyme nustatytos pareigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims pranešti teisėsaugos institucijoms apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, nėra užtikrinamas korupcijos prielaidų ir galimybių, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų latentiškumo mažinimas, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veiklos skaidrumas, nėra gerinamos verslo sąlygos.
Pareiga valstybės tarnautojams pranešti teisėsaugos institucijoms apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatyta kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Honkonge, Singapūre. Šios pareigos nustatymą teisės aktuose su korupcijos reiškiniu kovojančios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Transparency International“, nurodo kaip sektiną ir aktualią gerąją praktiką[1].
6) Yra neatskleistos šios sąvokos: antikorupcinis požiūris, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizikos analizė ir pan.
7) Tikslintinos įstatymo nuostatos dėl antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo.
8) Būtina įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos, patvirtintos 2002 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ 7.9 priemonę.
Atsižvelgdami į paminėtas priežastis, parengėme Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102, 103 straipsniais įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas).
Įstatymo projekto tikslai yra patikslinti galiojančio Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, kad būtų įvykdyti šie uždaviniai:
1) Apibrėžti šiuo metu vartojamas, tačiau neapibrėžtas sąvokas.
2) Patikslinti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų korupcijos prevencijos priemonių turinį, taip pat papildyti naujomis nuostatomis, pvz.:
a) Nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas yra korupcijos prevencijos priemonė (vietoj šiuo metu vartojamo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo termino) ir nustatyti jos vykdymo tvarką.
b) Aptarti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo (šiuo metu jį vykdo vidaus audito tarnybos ar vidaus auditoriai) esminius momentus.
c) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – korupcijos rizikos analizė – atlikimo tvarką.
d) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – pavadinimą ir ją pavadinti su korupcija susijusių atvejų viešinimas, nustatyti su korupcija susijusių atvejų viešinimo subjektus ir tvarką.
e) Papildyti naujomis korupcijos prevencijos priemonėmis:
- pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių;
- asmens einančio valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimu (toliau – elgesio rizikos vertinimas).
f) Patikslinti korupcijos prevencijos priemonės – antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas – vykdymo tvarką ir subjektus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo projekte aptarti klausimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607; Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijose, patvirtintose STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470.
Galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyti korupcijos prevencijos priemonės – nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas – vykdantys subjektai ir vykdymo tvarka, nėra apibrėžti korupcinio pobūdžio administraciniai, tarnybiniai, darbo drausmės pažeidimai.
Nėra įteisintas ir valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų elgesio rizikos vertinimas, tačiau vykdant korupcijos prevenciją tam tikrose teisėsaugos institucijose įdiegta pareigūnų elgesio rizikos vertinimo praktika, kurią būtų tikslinga įteisinti ir įstatymų lygmeniu, išplečiant jos taikymą ir kitose viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose.
Paminėtina, kad elgesio rizikos vertinimo modeliai yra taikomas užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, Otavos universiteto psichologijos mokyklos profesoriaus Michaelio Girodo sukurta elgesio rizikos vertinimo ir sistemos stiprinimo programa (BRASS – The Behaviour Risk Assessment and Strategic Systems), kuri skirta teisėsaugos institucijų padalinių ir jų darbuotojų vertinimui, mokymui ir tikrinimui, siekiant nustatyti korupcinius ar kitus netinkamo elgesio rizikos veiksnius ir užtikrinti jų prevenciją. 2004 m. Briuselyje surengtuose tarptautiniuose kursuose apie policijos specializaciją BRASS pristatyta kaip 3 pakopų sistema, kurią sudaro: 1) personalo ir organizacijos patikimumo vertinimas ir etikos mokymai; 2) veiklos tikrinimas ir stebėsena; 3) žvalgybos duomenimis ir priedangos operacijomis grindžiami patikrinimai. Užbaigus programą, vadovybė, atsižvelgdama į gautus rezultatus, gali svarstyti įvairių priemonių taikymą patikrintiems asmenims.
Paminėtina, kad BRASS elementai iš dalies yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, - ypatingi patikimumo ir sąžiningumo[2] reikalavimai, turintys užtikrinti, kad valstybės tarnautojų korpusą sudarytų tik nepriekaištingos reputacijos, atsparūs korupcijai asmenys, o šio įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas bei įtvirtinti atvejai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Valstybės tarnybos įstatyme taip pat nustatyta, kad pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti. Šių programų metu teikiamos ne tik teisinės, bet ir etinės, psichologinės ir kitokios žinios, būtinos valstybės tarnyboje. Tačiau dabar galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo teisinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus. Vienintelės priemonės, kuriomis tik iš dalies užtikrinamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų laikymasis, yra teisinės atsakomybės (baudžiamosios, administracinės ar tarnybinės) priemonės. Tačiau šios priemonės taikomos a posteriori, t. y. po pažeidimo padarymo. Dažnai korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų ištyrimas būna sunkus, ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu negalima atitinkamai įvertinti ir užfiksuoti tokių elgesio apraiškų, kaip dviprasmiškumas, užuominos, gestai ar pan. Preciziškas ir procesualiai tikslus įstatymuose numatytų įrodymų surinkimas, būtinas teisinės atsakomybės atveju „praleidžia“ ir „nepastebi“ dažno galimai korupcinio elgesio apraiškų. Iš čia kilęs ir aukštas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų latentiškumas, susidaro nebaudžiamumo atmosfera.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina, valstybės tarnautojui arba asmeniui, ketinančiam tapti valstybės tarnautoju, keliami griežtesni reikalavimai, susiję tiek su asmeninėmis savybėmis, tiek su reputacija, išsilavinimu ir pan.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Naujos siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos yra šios:
1) Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnį korupcijos rizikos, korupcijos rizikos veiksnių, antikorupcinio požiūrio, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo, korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo, korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimo, korupcijos rizikos analizės sąvokomis (pvz., projekte pateikta korupcinio pobūdžio administracinio, darbo drausmės ar tarnybinio nusižengimo sąvoka yra apibrėžiama taip: „korupcinio pobūdžio administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens administracinis, darbo drausmės ar tarnybinis nusižengimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus.“ Korupcijos požymiai yra išdėstyti šiuo metu galiojančioje korupcijos sąvokoje, kuri yra išdėstyta ir STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Projekte vartojama asmenų, prilyginamų valstybės tarnautojams, sąvoka yra tapati Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje pateiktai sąvokai.
2) Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio korupcijos prevencijos priemonių sąrašą šiomis priemonėmis: korupcijos rizikos nustatymu ir pranešimu apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka yra išdėstyta STT įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, taip pat galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Ši pareiga, taip pat būtų laikoma įvykdyta, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pranešimą apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, pateiktų kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai.
Atsižvelgdami į tai, kad projekte pateikiama teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo sąvoka, projekte siūlome pakeisti ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punktą ir jame išbraukti perteklinius žodžius.
Siekdami išvengti galimo netinkamo galiojančios Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 7 punkto normos supratimo ir taikymo, kartu siūlome ją keisti ir nustatyti, kad viena iš korupcijos prevencijos priemonių yra ne „nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas“, o su korupcija susijusių atvejų viešinimas. Lingvistiškai aiškinant galiojančios normos turinį suprantama, kad gali būti viešinami tik tie korupcijos atvejai, kurie „nustatyti“, t. y. įsiteisėję, tačiau, rengėjų nuomone, viešasis interesas reikalauja viešinti ir su korupcija susijusius atvejus, kaip visuomenėje vykstančius įvykius ar gyvenimo faktus. Be to, teisės aktų antikorupcinis vertinimas ar korupcijos rizikos analizė yra veikiau su korupcija susiję atvejai nei korupcijos atvejai.
Naujų priemonių ir patikslintos priemonės vykdymo tvarką yra siūloma išdėstyti atskiruose straipsniuose.
3) Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlome galiojantį įstatymą papildyti nauju 51 straipsniu ir jame išdėstyti korupcijos rizikos nustatymo atlikimo tvarką. Korupcijos rizikos nustatymas iš esmės yra šiuo metu galiojantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, tik projekte siūloma tai įtvirtinti įstatymo lygiu ir plačiau paaiškinti, kaip jis turi būti atliekamas. Nustatoma, kad korupcijos rizikos nustatymas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į STT parengtas rekomendacijas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigose turi būti planuojamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos kompetencijai priskirtose veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš kriterijų, nurodytų projekte. Penkerių metų terminas pasirinktas atsižvelgiant į protingumo, objektyvumo kriterijus. Minėtame 51 straipsnyje yra siūlomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant galės būti priimami sprendimai dėl korupcijos rizikos nustatymo atlikimo. Korupcijos rizikos nustatymas taip pat galės būti atliktas pagal STT siūlymus. Jos atlikimo terminas yra nustatomas toks, koks galioja šiuo metu korupcijos pasireiškimo tikimybei nustatyti, t. y. iki trečiojo ketvirčio pabaigos, kad STT iki metų pabaigos galėtų jas įvertinti ir priimtų sprendimus dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo.
4) Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūlome papildyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą nauju 52 straipsniu ir jame nustatyti korupcijos rizikos valdymo ir korupcijos rizikos valdymo vertinimo esminius momentus, nes jų nėra nustatytų kituose įstatymuose. Už korupcijos rizikos valdymą turėtų būti atsakingas įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, korupcijos rizikos nustatymą atliktų įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, o korupcijos rizikos valdymo vertinimą – vidaus audito tarnyba ar vidaus auditorius. Sprendimų – pašalinti ar sumažinti nustatytą korupcijos riziką ir jos veiksnius – priėmimas yra korupcijos rizikos valdymo dalis. Korupcijos rizikos valdymas yra savarankiškas veiksmas vykdant korupcijos prevencijos priemones.
Korupcijos rizikos valdymo vertinimo pagrindai šiuo metu nustatyti Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 470, ir jį atlieka vidaus audito tarnyba arba vidaus auditorius. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatas vienas iš vidaus kontrolės tikslų yra užtikrinti, kad viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o vienas iš pagrindinių vidaus audito uždavinių yra nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų.
Korupcijos rizikos valdymo vertinimas būtų viena iš galimų vidaus audito temų. Taip pat tikslinga yra nustatyti, kad STT įstaigos vadovui galėtų teikti siūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje įstaigos veiklos srityje. Siūlymai būtų pateikiami įstaigos vadovui, kuris spręstų, kokius veiksmus atlikti dėl STT siūlymo. Manytina, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms, kad vidaus audito tarnybai neturi būti daromas poveikis, kai yra planuojamas ir atliekamas vidaus auditas. Šios sąlygos būtų objektyvios ir įtvirtintos įstatyme, kadangi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas draudžia subjektyvų poveikį, kuris būtų daromas individualiai auditoriui prieš priimant sprendimus.
Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse.
5) Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlome pakeisti galiojantį 6 straipsnį. Siūlome: patikslinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką ir nustatyti korupcijos rizikos analizės rūšis, aiškius kriterijus, kuriais vadovausis STT, priimdama sprendimą dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumo valstybės ar savivaldybės įstaigoje; sukonkretinti subjektus, turinčius teisę siūlyti STT atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (-yse) dėl egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių; sukonkretinti STT ir valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje priimtas sprendimas atlikti korupcijos rizikos analizę, pareigas atliekant korupcijos rizikos analizę ir atlikus korupcijos rizikos analizę; sukonkretinti subjektus, atsakingus už korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos parengimą ir patvirtinimą.
Laukiama korupcijos rizikos ir jos veiksnių neigiamos įtakos sumažėjimo arba panaikinimo atskirose valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse.
6) Įstatymo 6 straipsnyje siūlomame pakeisti 10 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nėra nustatyto aiškaus STT vaidmens vykdant visuomenės antikorupcinį švietimą, siūloma nustatyti, kad su STT turi būti derinamos antikorupcinio švietimo programos, kad STT vykdo pagalbą ir teikia konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus, taip pat kartu su kitomis įstaigomis informuoja visuomenę apie korupcijos atsiradimo priežastis ir korupcijos žalą. Antikorupcinį visuomenės švietimą vykdytų mokyklos (formalųjį) ir kiti švietimo teikėjai (neformalųjį). Tokios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatas.
7) Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūlomame 101 straipsnyje yra siūloma nustatyti korupcijos prevencijos priemonę – su korupcija susijusių atvejų viešinimas – ir ją vykdančius subjektus, t. y. valstybės ir savivaldybės įstaigos, teismai, prokuratūra, STT. Taip pat siūloma nustatyti, kad šie subjektai viešintų jų pačių nustatytus su korupcija susijusius atvejus. Korupcijos sąvoka yra pateikta STT įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Su korupcija susijusiais atvejais siūloma laikyti atvejus (išvardyti projekte siūlomo 101 straipsnio 2 dalyje), kurie turi didelę reikšmę visuomenei, todėl apie juos ji turi teisę žinoti, t. y. tik žinodama šiuos faktus visuomenė galės tinkamai apsisaugoti nuo galimos žalos patyrimo ar kitaip atitinkamai elgtis plėtodama visuomeninius santykius. Taip pat siekiant užtikrinti asmens duomenų tvarkymo principus ir tikslus siūloma nustatyti, kad su korupcija susijusių atvejų duomenys, išskyrus teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvadas, išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo bei korupcijos rizikos analizės išvadas, viešai gali būti skelbiami vienerius metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.
Asmens duomenis siūloma viešinti, jei yra įsiteisėjęs atitinkamas sprendimas. Taip skelbiant nebus pažeidžiamas asmens nekaltumo prezumpcijos principas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime konstatavo: „Pažymėtina, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.“ Todėl, mūsų nuomone, duomenys apie tai, kad asmuo yra nuteistas, pvz., už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, yra to asmens gyvenimo faktas ir biografijos dalis, kurią visuomenė apibrėžtą trumpą laikotarpį turi teisę žinoti.
Priėmus projektą, būtų išspręsta asmens duomenų viešo paskelbimo problema. Manome, kad šiais atvejais asmens duomenų paskelbimas viešinant informaciją apie su korupcija susijusius atvejus yra pateisinamas siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kuris šiuo atveju yra svarbesnis negu atitinkamo asmens teisė į asmens duomenų neskelbtinumą, kadangi būtų atskleistos korupcijos priežastys, sąlygos ir būtų galima jas šalinti, kad asmenys būtų atgrasomi nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, kad į korupcijos prevenciją būtų įtraukti gyventojai ir visuomeninės organizacijos, skatinamas skaidrumas ir atvirumas.
Viešinant su korupcija susijusius atvejus, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiu sprendimu, būtų viešinami nuteisto, tarnybinį ar drausminį nusižengimą padariusio asmens duomenys (vardas ir pavardė, pareigos), padarytą nusikalstamą veiką, tarnybinį ar drausminį nusižengimą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, administracinį teisės pažeidimą apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų paskelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas, pvz.: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti skelbiami tik esant prokuroro leidimui.
8) Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūlomame 102 straipsnyje yra siūloma nustatyti pranešimo apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tvarką, t. y. siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys apie jiems žinomas veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, STT turėtų pranešti nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 48 valandas (šis terminas pasirinktas, nes jis laikytinas tinkamu trumpiausiu laikotarpiu, per kurį objektyviai galima padaryti pranešimą) nuo sužinojimo apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, momento. Pranešimo STT tvarką nustatys STT direktorius. Siūlomo 48 valandų pranešimo terminas nurodomas kaip tinkamas, nes manome, kad naudojantis įmanomais pranešimo apie korupciją būdais (nurodyti žemiau) pranešti per 48 valandas tikrai yra įmanoma, esant bet kurioje Lietuvos ar net kitos šalies vietoje. Galiojančiame Pranešimų pateikimo STT tvarkos apraše, patvirtintame STT direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 2-172 „Dėl Pranešimų pateikimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, kad asmenys pranešimus STT gali pateikti STT karštąja linija, t. y. telefonu +370 266 3333, faksu +370 706 63 307, el. paštu [email protected], palikdami žinutę interneto tinklalapyje https://www.stt.lt/lt/praneskite-apie-korupcija/palikite-pranesima-cia/, atvykę į STT arba paštu.
Valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnyje.
Paminėtina, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neprivalėtų vykdyti minėtos pareigos, jei jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka atitinka sąvoką, vartojamą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse).
Manome, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pakankamai išmanyti įstatymus, kad suvoktų, kokia veika yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, nes už tokios veikos padarymą jam yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Svarbu yra tai, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui nereiks veikos kvalifikuoti, jam reiks tik pranešti apie veiką, kuri turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos sąvoka bus išdėstyta šiame įstatyme ir STT įstatyme.
Nustatytos pareigos pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, atlikimui būtų prilyginamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas, kuris per 48 valandas pateiktas kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai.
Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.
Asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas būtų užtikrinamas tokia tvarka, kokią numato kiti teisės aktai. Anonimiškumo institutas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir gali būti taikomas tik esant šio kodekso nustatytiems pagrindams. Asmens duomenų konfidencialumo momentas būtų užtikrinamas nuo to momento, nuo kurio asmuo to paprašytų. Projekte nustatyta, kad asmens duomenų konfidencialumas ar anonimiškumas turi būti užtikrinamas tiek valstybės tarnautojams, tiek jiems prilygintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie to prašo.
Vieni iš įstatymų projektų, kuriais vadovaujantis galės būti užtikrinamas asmens duomenų konfidencialumas, bus Teisingumo ministerijos parengti Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 ir 86 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo (Nr. 12-4152-01) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio papildymo įstatymo (Nr. 12-4150-01) projektai[3].
9) Įstatymo projekto 9 straipsnyje yra siūloma nustatyti elgesio rizikos vertinimo pagrindus ir tvarką. Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį į pareigas priimančio ar priėmusio, skiriančio ar paskyrusio asmens arba jo įgalioto asmens arba STT iniciatyva – STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu. Nustatoma, kad pvz., STT direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu tikrinimas galėtų būti atliekamas dėl Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, taip pat pretendentų į šias pareigas. Šiuo prioritetu norima patikslinti STT kompetenciją.
Elgesio rizikos vertinimui galėtų būti naudojami psichologiniai, tyrimo poligrafu, situacijos modeliavimo metodai. Situacijos modeliavimo metodo taikymo metu būtų draudžiama atlikti veiksmus, turinčius teisės pažeidimo požymių.
Elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Turėtų būti parengtos / aprobuotos kiekvieno iš minėtų metodų taikymo metodikos. Neigiamos išvados kriterijus nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija atsižvelgdama į elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas[4].
Nustačius, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, turėtų būti taikomos mokomosios, organizacinės, prevencinės, kitos įstatymų leidžiamos priemonės, pašalinančios, o nesant galimybės pašalinti – sumažinančios galimybę šiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui patekti į situaciją, kurioje jis galėtų padaryti korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.
Nustačius, kad pretendento į valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas elgesys atitinka tam tikrus neigiamą elgesio vertinimą patvirtinančius kriterijus, pretendentas negalėtų būti skiriamas į pareigas, į kurias pretendavo.
10) Įstatymo projekto 10 straipsnyje yra siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Šiuo atveju siūloma objektyvi data, iki kurios įstatymo projektas turėtų būti suderintas, apsvarstytas ir priimtas, taip pat parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Teikiamas įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai, tačiau, įstatymo projekto rengėjų nuomone, turės teigiamos įtakos vykdant korupcijos prevenciją ir atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Įstatymo projektu nesudaromos sąlygos korupcijai.
7. Kokią įtaką įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Teikiamas įstatymo projektas nedarys tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau gali turėti įtakos jo skaidrumui. Projektu nėra didinama administracinė našta.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Siūlomos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka[5].
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymą iki jo įsigaliojimo:
1) STT direktorius turės pakeisti Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijas, patvirtintas STT direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 ,,Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“; STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą STT direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2-102 ,,Dėl STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; nustatyti tvarką, kaip turės būti viešinamos išvados dėl korupcijos rizikos analizės.
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“, nes Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką bus įgaliotas patvirtinti STT direktorius. Taip bus užtikrintas subsidiarumo principo taikymas.
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės peržiūrėti Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607.
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija (-os institucijos) turės patvirtinti:
- Elgesio rizikos vertinimo tvarkos aprašą ir neigiamos išvados dėl elgesio rizikos vertinimo kriterijus;
- elgesio rizikos vertinimo metodų taikymo metodikas;
- Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, pretendento į vienas iš minėtų pareigų sutikimo dėl elgesio rizikos vertinimo formą;
- Atlyginimo už vertingą pagalbą, atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sąlygas ir tvarką.
5) Lietuvos Respublikos finansų ministras turės pakeisti Pavyzdinę vidaus audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, ir joje nustatyti pavyzdines nuostatas dėl korupcijos rizikos valdymo vertinimo atlikimo.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Numatoma, kad elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų STT iš valstybės biudžeto papildomai kiekvienais metais reikės apie 375 000 Lt piniginių lėšų papildomoms penkioms STT pareigūnų pareigybėms išlaikyti (atlyginimams, mokesčiams, darbo vietoms išlaikyti). Numatoma, kad siekiant tinkamai atlikti naują STT funkciją reikėtų įsteigti naują STT struktūrinį padalinį, kuriame turėtų būti bent penkios pareigybės. Siūlytinos penkios pareigybės, nes toks padalinys, mūsų nuomone, gali duoti teigiamų rezultatų. Taip pat turės būti skiriami papildomi valstybės biudžeto asignavimai elgesio rizikos vertinimui, kurį atliktų kitos valstybės ar savivaldybių įstaigos, tačiau šiuo metu numatyti ar apskaičiuoti galimą lėšų poreikį nėra galimybės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiamas įstatymo projektas, išskyrus dėl nuostatų apie elgesio rizikos vertinimą, buvo derinamas[6] su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonės“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai:
Vitalijus Gailius
Jurgis Razma
Agnė Bilotaitė
Jonas Kondrotas
Ričardas Sargūnas
Arvydas Anušauskas
Remigijus Šimašius
[1] Pavyzdžiui, Anti-Corruption Resource Centre, Transparency International. International good practice in anti-corruption legislation. Prieiga per internetą: http://www.transparency.org/files/content/corruptionqas/233_International_good_practice_in_anti_corruption_legislation.pdf.
[2] Sąžiningumo samprata plačiau aptariama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 29 teismų praktikos apžvalgoje.
[3] 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 258, nurodyta, kad viena iš iniciatyvų yra sukurti pranešusiųjų apie korupcinio pobūdžio veikas apsaugos sistemą. Sukurti asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, valstybės garantuojamą apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio jiems sistemą. Iniciatyvai pritarta 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime.
[4] Numatoma, kad neigiama išvada galėtų būti tuo atveju, kai atlikus elgesio rizikos vertinimą nustatoma, kad asmuo, einantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas, pretendentas į vienas iš minėtų pareigų, tam tikromis su tarnybine ar darbo veikla susijusiomis aplinkybėmis, 1) tyčia neįvykdytų jam nustatytų ar pavestų pareigų;
2) padarytų korupcinio pobūdžio administracinį, darbo drausmės ar tarnybinį nusižengimą;
3) tyčia sakytų netiesą;
4) būtų suinteresuotas gauti asmeninės naudos eidamas pareigas, išskyrus interesą gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį;
5) atliktų kitus objektyviai įvertinamus veiksmus, pagrįstai atskleidžiančius netinkamo elgesio riziką.
[5] Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (rezultatai pasiekiami įvedus reikšmę „korupc“).
[6] Derinimo pažyma pateikta prie Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102 straipsniais įstatymo projekto//http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=262923&p_org=2494&p_fix=n&p_gov=n