LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-08-02 Nr. XIVP-4053

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama asmenims, kuriems buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, neišduoti arba panaikinti leidimą laikyti ginklus 3 metams nuo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo pradžios. Aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad nors Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte yra nustatyta, kad asmuo, kuriam yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir kuriam dėl to leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas, 3 metus nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, tačiau vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ asmenims, kuriems yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, leidimas laikyti ar nešiotis ginklus nėra panaikinamas, o tik apribojamas šio leidimo galiojimas apsaugos nuo smurto orderio artimoje aplinkoje galiojimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties asmenys, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, formaliai išlieka nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir jiems nėra taikomas teisės apribojimas įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis 3 metams. Taigi įstatymo projektu yra „siekiama aiškiai įtvirtinti šį teisės apribojimą 3 metų laikotarpiui asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“.

Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais.

Pirma, sistemiškai vertinant projektu siūlomus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) pakeitimus, abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas būtų pasiektas, nes šiuo įstatymo projektu nėra sprendžiama keičiamo įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo suderinamumo problema, o projektu siūlomais pakeitimais iš principo nėra nustatomas joks naujas teisinis reguliavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimai inter alia taikomi asmenims, nesantiems nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtinama, kad asmuo be kita ko nelaikomas nepriekaištingos reputacijos tuo atveju, kai jam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punktu, policija Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis iki šio orderio galiojimo pabaigos. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, leidimų nešiotis ir laikyti ginklus panaikinimas taikomas inter alia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Taigi, sistemiškai vertinant galiojančiuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą, asmeniui išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, visais atvejais turėtų būti orderio galiojimo metu naikinamas jo turimas leidimas laikyti ar nešioti ginklą ir toks asmuo 3 metus nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, dėl ko jam kiltų įstatymo nustatytos teisinės pasekmės – apribojimas įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis 3 metus.

Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, kad leidimas nešiotis ar laikyti ginklą turėtų būti neišduodamas arba panaikinamas trejus metus nuo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimo dienos yra perteklinis, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą leidimo nešiotis ar laikyti ginklą panaikinimas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo laikotarpiu (t. y. 15 dienų) turėtų sukelti tas pačias teisines pasekmes šį orderį gavusiam asmeniui – jam turėtų būti trejus metus taikomas apribojimas įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo.

Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad asmeniui išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, praktikoje šio asmens turimo leidimo laikyti ir nešiotis ginklą leidimas nėra naikinamas orderio galiojimo laikotarpiu. Tačiau pastebėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nėra sprendžiamos praktinės keičiamo įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų įstatymo taikymo problemos. Paaiškiname, kad nors šiuo metu galiojančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikyti ginklus ar leidimas nešiotis ginklus panaikinamas asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, iki šio orderio galiojimo pabaigos, tačiau teisės aktai nenumato laikino leidimo laikyti ir nešiotis ginklus panaikinimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas tik leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas, o ne jų laikinas panaikinimas. Todėl, manytina, kad esamas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas iš esmės bei suderintos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.

Trečia, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, teikiamo įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad praktikoje asmenims, kuriems išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai leidimai laikyti ir nešiotis ginklą nėra naikinami, o yra tik laikinai (orderio galiojimo laikotarpiu) stabdomas jų galiojimas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 „Dėl Europos fizinių ir Europos juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, tokiu būdu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį gavusiam asmeniui „išliekant“ nepriekaištingos reputacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra ad hoc (esant konkrečiai situacijai) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

            Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, kad tuo atveju, jei projektu siūlomo teisinio reguliavimo poreikis kyla iš to, kad poįstatyminis teisės aktas netinkamai įgyvendina įstatyme nustatytas nuostatas, turėtų būti keičiamas poįstatyminis teisės aktas, o ne įstatyme nustatomas perteklinis teisinis reguliavimas, dėl kurio veikimo, be kita ko, kyla pagrįstų abejonių – jei praktikoje leidimo laikyti ar nešiotis ginklą galiojimas nėra naikinamas įstatymo reikalaujamam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio galiojimo laikotarpiui, nėra jokių garantijų, kad praktikoje jis bus naikinamas ir projektu siūlomam 3 metų laikotarpiui.

            Tuo atveju, jei nebūtų pritarta šiai pastabai, toliau teikiame pastabas dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo.

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad policija Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka neišduoda leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus arba šiuos leidimus panaikina asmenims, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, 3 metus nuo apsaugos nuo smurto orderio galiojimo pradžios arba iki orderį panaikinančios teismo nutarties įsiteisėjimo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skundą gavusiame policijos įstaigos padalinyje per 48 valandas nuo skundo gavimo policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas gali priimti sprendimą skundą tenkinti ir panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį. Taigi, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti panaikinamas ne tik teismo, bet ir policijos įstaigos vadovo įgalioto pareigūno. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos.

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. gruodžio 31 d., t. y. iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinimą siūlytina patikslinti ir išdėstyti jį taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.

4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją, dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja,

pavaduojanti departamento direktorių                                                                     Irena Šambaraitė

I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5)  209 6895, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]