LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3750GR

 

2017 m. balandžio 26  d. Nr.108-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, Lietuvos Respublikos finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, Konkurencijos tarybos Pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento patarėja Jūra Ivonaitytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Klusevičiūtė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-04-21

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. balandžio 18 d. dekretu Nr. 1K-940 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 25, 32, 64 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 64 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233 ir 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (toliau – Dekretas) pateiktų siūlymų santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad:

1) Dekreto 2 straipsnio 126 dalyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnį, kurio 5 dalyje nurodytas terminas (iki 2017 m. balandžio 18 d.) yra pasibaigęs. (...).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Prezidentas,

2017-04-18 dekretas Nr. Nr. 1K-940

 

 

 

 

1 straipsnis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi,

g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 30 d. priimtus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-250 (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą Nr. XIII-251 (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-252, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 25, 32, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 64 straipsniu įstatymą Nr. XIII-253, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-254, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-255, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-257, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-258, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-260, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-261 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 6 d. priimtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233 ir 4237 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-278 dėl šių motyvų:

 

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).

 

2. Seimo priimto Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinama vidaus sandorių išimtis, kuria pasinaudoti leidžiama išimtinai tik savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tuo tarpu valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, naudotis vidaus sandorių išimtimi nebegalės. Numatoma, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Pabrėžtina, kad ši sąlyga nėra siejama su konkurencingos procedūros reikalavimu.

 

3. Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu; antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Šis konstitucinis imperatyvas Seimo priimtais įstatymais ignoruojamas, nes nustatytu teisiniu reguliavimu yra sukuriama situacija, kai įstatymu privilegijuojama viena perkančiųjų organizacijų grupė – savivaldybės, kurioms paliekama teisė nevykdyti konkurencingos viešojo pirkimo procedūros, o reikiamas prekes ir paslaugas pirkti iš savo pačių įsteigtų įmonių sudarant su jomis vidaus sandorius.

 

4. Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra pabrėžęs būtinybę savivaldybėms laikytis sąžiningos konkurencijos principo ir viešųjų paslaugų teikėjus atrinkti konkurso būdu pagal jų gebėjimus teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas (Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Šių konstitucinės doktrinos nuostatų Seimo priimtais įstatymais nesilaikoma, nes juose nėra įtvirtinamas reikalavimas atrinkti viešųjų paslaugų teikėjus konkurso būdu pagal jų gebėjimus teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas ne savivaldybių nuožiūra, o būtent konkurso būdu, kaip to reikalauja konstitucinės doktrinos nuostatos.

 

5. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vidaus sandorių skaičius kasmet auga ir tai rodo, kad kai kurių prekančiųjų organizacijų praktikoje ši išimtis tapo taisykle: vidaus sandoriai sudaromi įvairioms paslaugoms, kurias teikia rinkoje veikiantys teikėjai, galintys su perkančiosioms organizacijoms priklausančiomis įmonėmis konkuruoti dėl žemesnės kainos ir geresnės kokybės paslaugų. Be konkurencingos procedūros savivaldybių sudaromų vidaus sandorių vertė kasmet vidutiniškai sudaro daugiau kaip pusę visų sudaromų vidaus sandorių vertės: 2015 m. savivaldybės sudarė vidaus sandorių už 205 mln. eurų, o tai sudarė 68 proc. visų tais metais sudarytų vidaus sandorių vertės; 2016 m. savivaldybės sudarė vidaus sandorių už 69 mln. eurų, kas sudarė 50 proc. visų tais metais sudarytų vidaus sandorių vertės. 2011–2016 metais iš viso buvo sudaryta vidaus sandorių už 1,005 mlrd. eurų, o vien savivaldybės per šį laikotarpį jų sudarė už 420,7 mln. eurų.

 

6. Dėl vidaus sandorių mažėja savivaldybių vykdomų pirkimų skaidrumas, konkurencija, efektyvumas ir tai sąlygoja neigiamas pasekmes vartotojų gerovei. Atsisakyti vidaus sandorių išimties savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms ragina su korupcija kovojančios ir valstybės lėšų panaudojimo teisėtumą prižiūrinčios priežiūros bei kontrolės institucijos. Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vieningai sutaria, jog Seimo priimtuose įstatymuose įtvirtinta vidaus sandorių išimtis savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms nesumažina korupcijos rizikos viešųjų pirkimų srityje, didina piktnaudžiavimo riziką, nesudaro prielaidų viešąsias lėšas panaudoti efektyviausiu, racionaliausiu ir ekonomiškiausiu būdu, pažeidžia konstitucinį sąžiningos konkurencijos principą bei gali sąlygoti esminius konkurencijos teisės pažeidimus, dėl kurių vartotojams nebus užtikrintas optimalus paslaugos kainos ir kokybės santykis. Tai, kad neefektyvi savivaldybių valdomų įmonių, su kuriomis savivaldybės sudaro vidaus sandorius, veikla gali lemti ir didesnes viešųjų paslaugų kainas gyventojams, patvirtina Konkurencijos tarybos 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-45/2015 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo baigimo“ patvirtintos komunalinių atliekų rinkos tyrimo išvados, kuriomis nustatyta, kad gyventojai už komunalinių atliekų surinkimą moka nuo 5 iki 100 proc. daugiau savivaldybėse, kuriose paslaugas teikianti įmonė parenkama sudarant vidaus sandorį, t. y. be konkurencingos procedūros.

 

7. Be konkurencingos procedūros sudaromų vidaus sandorių neatitikimą konstituciniam sąžiningos konkurencijos principui ne kartą savo jurisprudencijoje akcentavo Konstitucinis Teismas. 2015 m. sausio 15 d. nutarime dėl konkurencijos keleivių vežimo paslaugų srityje Konstitucinis Teismas konstatavo, jog savivaldybės turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę organizuodamos keleivių vežimą vietiniais maršrutais ir parinkdamos vežėją negali priimti sprendimų, kuriais teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2015 m. kovo 5 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog atliekų tvarkymo srityje savivaldybės turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Šis reikalavimas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje. Šie Konstitucinio Teismo išaiškinimai leidžia teigti, jog sąžiningos konkurencijos imperatyvas suponuoja draudimą savivaldybėms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija ir teikiamos privilegijos savivaldybių valdomoms įmonėms, todėl savivaldybės privalo sudaryti viešas, skaidrias bei nediskriminacines sąlygas visiems rinkoje veikiantiems subjektams varžytis dėl paslaugos ar prekės teikimo. Pareiga savivaldybėms laikytis sąžiningos konkurencijos principų ir atrinkti paslaugų teikėjus konkurencingos procedūros būdu yra pabrėžiama ir Lietuvos administracinių teismų praktikoje.

 

8. Nepažeidžiant konstitucinio sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvo, savivaldybė galėtų sudaryti sandorį su savo valdoma įmone tik vieninteliu atveju, kai sudarius viešas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas visiems rinkoje veikiantiems subjektams varžytis dėl paslaugos ar prekės teikimo, savivaldybė nesulauktų pasiūlymų arba sulauktų jos nustatytų pirkimo sąlygų neatitinkančių pasiūlymų. Tačiau tokiam atvejui vidaus sandorio išimtis nėra reikalinga, nes tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek pagal Seimo priimto Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, jei perkančioji organizacija konkurso metu nesulaukia pasiūlymų arba visi pateikti pasiūlymai yra netinkami, ji pagal pirmines organizuoto viešojo pirkimo sąlygas gali vykdyti neskelbiamas derybas ir sudaryti pirkimo sutartį su jos pasirinktu tiekėju, t. y. ir su savo valdoma įmone. Analogiškos nuostatos yra nustatytos ir Komunalinio sektoriaus įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

 

9. Vidaus sandorių išimties negalima pateisinti ir poreikiu vykdyti mažos vertės pirkimus neorganizuojant konkurso, nes Seimo priimto Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad perkančioji organizacija neskelbdama apie pirkimą gali pirkti iš jos pačios pasirinkto vienintelio tiekėjo, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 eurų. Be to, pagal Seimo priimto Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 7 dalį, pirkimo sutartis gali būti sudaroma net ir žodžiu, kai pirkimo vertė yra mažesnė kaip 3000 eurų.

 

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos teisė neįpareigoja valstybių narių įteisinti vidaus sandorio išimties savo nacionalinėje teisėje. Konstitucinis Teismas, atlikęs Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų dėl viešųjų paslaugų teikimo analizę, yra pažymėjęs, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama valstybėms narėms nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnių taisyklių, užtikrinančių didesnę apsaugą nuo priešingų konkurencijai veikų (Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas). Lietuva, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 12 straipsniu, neprivalo nacionalinėje teisėje įtvirtinti vidaus sandorių išimties. Analogiškai formuluojamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų 28 straipsnis, įtvirtinantis vidaus sandorių išimtį. Vadinasi, valstybės narės, įgyvendindamos minėtas direktyvas ir atsižvelgdamos į savo nacionalinį kontekstą, gali neįteisinti vidaus sandorio išimties ir taikyti viešųjų pirkimų taisykles. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2016 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, savivaldybės priskiriamos prie institucijų, kuriose plačiai paplitusi korupcija.

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo priimtais įstatymais išimtinai tik savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms nustatoma vidaus sandorio išimtis pažeidžia konstitucinius sąžiningos konkurencijos ir asmenų lygiateisiškumo principus, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir neskaidriam valstybės ir savivaldybių lėšų panaudojimui ypač korupcijos požiūriu jautrioje savivaldos srityje, būtina vidaus sandorių išimties nacionalinėje teisėje atsisakyti, nes tik vieša ir konkurencinga procedūra užtikrina efektyvų ir skaidrų biudžeto lėšų panaudojimą bei geresnes viešųjų paslaugų kainas gyventojams.

 

2 straipsnis.

S i ū l a u

1.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip:

„12. Informacinė sistema „E. sąskaita“ – valstybės informacinė sistema, skirta informacinių technologijų priemonėmis parengti, pateikti ir išsaugoti su viešųjų pirkimų sutarčių, sudarytų vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu, pirkimo sutarčių, sudarytų vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ir vandens, energijos ar energijai gaminti skirto kuro pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo išimtį, vykdymu susijusias sąskaitas už įsigyjamas prekes, paslaugas ir darbus, taip pat gauti informaciją apie pateiktų sąskaitų apmokėjimą.“

2.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 5 straipsnio 13 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip:

„5) paslaugų pirkimo po projekto konkurso, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, atveju – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų pirkimo sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 70 straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma.“

3.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 7 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Šis straipsnis netaikomas gynybos ir saugumo aspektus apimantiems pirkimams ir projekto konkursams, kurie atliekami pagal tarptautines taisykles vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsniu.“

4.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) kuriems Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas netaikomas vadovaujantis jo 14, 18 ir 26 straipsnių nuostatomis.“

5.       Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 10 straipsnį laikyti nepriimtu.

6.       Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytus 11–107 straipsnius atitinkamai laikyti 10–106 straipsniais.

7.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) mišrią pirkimo sutartį, tokiam pirkimui, neatsižvelgiant į pirkimo vertę, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus;“

8.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Jeigu sudaroma mišri pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, taikomos Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 ir 20 straipsnių nuostatos.“

9.       Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi paaiškinti, kaip tiekėjų grupės turi atitikti kvalifikacijos reikalavimus, keliamus pagal šio įstatymo 46 straipsnį, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 47 straipsnį. Jeigu tiekėjų grupei keliami reikalavimai, taip pat pirkimo sutarties vykdymo sąlygos, įskaitant reikalavimus, kad tiekėjų grupė paskirtų bendrą atstovą arba vadovaujantį narį, nurodytų grupės sudėtį, skiriasi nuo atskiriems dalyviams keliamų reikalavimų ir sąlygų, šie reikalavimai ir sąlygos turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir proporcingi.“

10.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 19 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 32 ir 57 straipsniuose nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis;“.

11.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 20 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.“

12.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 24 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„24 straipsnis. Tarptautinio pirkimo, supaprastinto pirkimo ir mažos vertės pirkimo atlikimas

1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytus atvejus.

2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 30, 33 straipsnių, 57 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio, 85 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 90 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 21 straipsnio reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.

3. Atliekant Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybių prie tarptautinių organizacijų, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams, supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–16 straipsnių, 25 straipsnio, 85 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.

4. Atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus, taikomos šio įstatymo 1–16 straipsnių, 25 straipsnio, 85 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tokių pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Šioje dalyje nurodytų tarptautinių renginių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

13.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) perkančioji organizacija priima sprendimą pirkimą atlikti pagal šio įstatymo 71 straipsnio 3 dalį;“.

14.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 28 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.“

15.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 29 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) jame pateikta visa informacija pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;“

16.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 29 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Paskelbusi išankstinį informacinį skelbimą apie atvirą konkursą, ribotą konkursą, skelbiamas derybas, perkančioji organizacija gali sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 4 dalyje, jeigu šis skelbimas paskelbtas ne mažiau kaip prieš 35 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – likus ne mažiau kaip 15 dienų) ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir jame pateikta informacija apie pirkimą, kuri buvo žinoma paskelbimo metu, pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šios dalies nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai išankstiniu informaciniu skelbimu nebuvo kviečiama dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.“

17.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 30 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„30 straipsnis. Skelbimas apie pirkimą ir skelbimas apie projekto konkursą

1. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti pirkime, atliekamame pagal šio įstatymo procedūras, kviečia skelbimu apie pirkimą ar skelbimu apie projekto konkursą, išskyrus atvejus, kai vyksta neskelbiamos derybos arba taikomos šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos.

2. Perkančioji organizacija tiekėjus dalyvauti mažos vertės pirkime kviečia skelbimu apie pirkimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

3. Apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, jeigu yra šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2, 3, 5 arba 6 dalyje nustatytų sąlygų arba bent viena iš šių sąlygų:

1) nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų dalyvauti pirkime, apie kurį buvo skelbta, arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

3) paslaugos perkamos po projekto konkurso, apie kurį buvo skelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu pirkimo sutartis sudaroma pagal projekto konkurse nustatytas taisykles ir perkama iš projekto konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

18.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Jeigu išankstiniu informaciniu skelbimu tiekėjai buvo kviečiami dalyvauti pirkime, kaip nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, ir perkančioji organizacija per jo galiojimo laikotarpį nusprendė nebesudaryti kitų pirkimo sutarčių, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą.“

19.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 32 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Skelbimas apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimą skelbiamas šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pakeitimo dienos.“

20.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 33 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Šio įstatymo 29–32 straipsniuose nurodyti pirkimo skelbimai skelbiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“

21.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 33 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Tarptautinio pirkimo skelbimai skelbiami per Europos Sąjungos leidinių biurą ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Išankstinis informacinis skelbimas, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, gali būti skelbiamas pirkėjo profilyje vietoj jo paskelbimo per Europos Sąjungos leidinių biurą. Tačiau prieš tai Europos Sąjungos leidinių biurui turi būti išsiųstas skelbimas apie išankstinio informacinio skelbimo paskelbimą pirkėjo profilyje, o išankstiniame informaciniame skelbime turi būti nurodyta jo išsiuntimo data.“

22.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 34 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„34 straipsnis. Pirkimo dokumentų turinys

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

2. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir, jeigu taikytina, reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjų grupės nariams;

3) informacija, kad jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys;

4) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais apriboja pirkimo dalyvių skaičių;

5) tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, reikalaujamiems kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, patvirtinančių dokumentų sąrašas, informacija, kad tiekėjas turi pateikti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal šio įstatymo 49 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o vykdant atvirą konkursą nurodoma, ar bus taikoma šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta galimybė pirmiausia vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą, o vėliau tikrinti jo kvalifikaciją;

6) informacija apie šio įstatymo 45 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatytas galimybes nepašalinti iš pirkimo procedūros tiekėjo, neatitinkančio tam tikrų jam keliamų reikalavimų;

7) informacija apie tai, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų;

8) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

9) perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pirkimo objekto neskaidymo į dalis argumentai, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje;

10) techninė specifikacija;

11) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

12) prekių, paslaugų ar darbų energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (arba) kriterijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka;

13) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 86 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama sudaryti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

14) teisinės formos reikalavimai, kai perkančioji organizacija reikalauja, kad, tiekėjų grupės pateiktą pasiūlymą nustačius laimėjusį ir pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, tiekėjų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Jeigu reikalaujama, kad tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį, nurodoma pareiga tiekėjams laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu;

15) subtiekimo reikalavimai, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 87 straipsnio nuostatomis;

16) informacija, ar perkančioji organizacija leidžia, neleidžia ar reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

17) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai;

18) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu taikytina, reikalavimai;

19) pasiūlymų pateikimo termino pabaiga, vieta ir būdas;

20) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

21) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

22) susipažinimo su pasiūlymais vieta, data, valanda ir minutė;

23) susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros;

24) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

25) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, kontaktinė informacija;

26) nuorodos į išankstinį informacinį skelbimą, paskelbtą Europos Sąjungos leidinių biuro, taip pat paskelbtą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kituose leidiniuose ir internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto;

27) informacija apie atidėjimo termino taikymą, ginčų nagrinėjimo tvarką;

28) informacija apie numatomą skelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą;

29) informacija apie tai, ar į Komisijos posėdžius kviečiami dalyvauti stebėtojai, jų dalyvavimo sąlygos;

30) informacija apie tai, kad tiekėjas privalo nurodyti, ar jo pasiūlyme yra konfidencialios informacijos, ir kuri informacija, vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, yra konfidenciali;

31) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

3. Pirkimo dokumentų sudedamoji dalis yra išankstinis informacinis skelbimas ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti. Tuo atveju, kai skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime apie pirkimą ir išankstiniame informaciniame skelbime, kuriuo tiekėjai kviečiami dalyvauti ribotame konkurse ar skelbiamose derybose.

4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

5. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.“

23.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 35 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nes:

1) jų neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis dėl bent vienos šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodytos priežasties, perkančioji organizacija gali skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodyti, kad pirkimo dokumentai bus pateikiami kitomis priemonėmis laikantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) taikomi šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodyti konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimai, perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą turi nurodyti keliamus konfidencialumo reikalavimus ir kaip galima susipažinti su pirkimo dokumentais.“

24.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 35 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkančioji organizacija ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, 61 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos.“

25.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 35 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo skelbimuose paskelbta informacija, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka skelbiami klaidų ištaisymo skelbimai.“

26.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 36 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytais reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.“

27.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 36 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„7. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus pagal šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninio įvertinimo patvirtinimo dokumentą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos organizacijos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.“

28.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 39 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų laiku ir tinkamai parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Toks terminas turi būti ne trumpesnis kaip šio įstatymo 59, 61, 64, 68, 73 straipsniuose nurodyti trumpiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai. Perkančioji organizacija, nustatydama šį terminą, privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.“

29.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 39 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Jeigu pasiūlymus galima parengti tik apsilankius paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje arba tik vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais, perkančioji organizacija nustato ilgesnius, negu šio įstatymo 59, 61, 64, 68, 73 straipsniuose nustatyti, pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.“

30.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) jeigu dėl kokių nors priežasčių papildoma su pirkimo dokumentais susijusi informacija būtų pateikiama likus mažiau kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nors šios informacijos buvo paprašyta laiku. Atviro konkurso, riboto konkurso, skelbiamų derybų pagreitintų procedūrų atvejais, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, 61 straipsnio 7 dalyje, šis terminas yra 4 dienos, supaprastinto pirkimo atveju – 3 dienos;“.

31.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 39 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Paraiškos ir pasiūlymai pateikiami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

32.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 39 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„7. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja, kad paraiškos ir pasiūlymai (ar jų dalis) būtų pateikiami per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją, kaip nustatyta šio įstatymo 21 straipsnio 6 ir 8 dalyse, jie turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Tokiu atveju paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami užklijuotame voke. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas, jis įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš kelių dalių, šie reikalavimai taikomi kiekvienai pasiūlymo daliai.“

33.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 43 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas antrojo posėdžio laikas ir vieta. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 96 straipsnyje nustatyta tvarka.“

34.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 44 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„44 straipsnis. Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 54, 55 ir 56 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 42 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas;

2) pasiūlymą pateikęs tiekėjas nėra pašalintas vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsniu;

3) pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 53 straipsnį;

4) pasiūlymą pateikęs tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą patikslino, papildė, paaiškino informaciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;

5) pasiūlyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti;

6) nėra šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

2. Perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu ji nustato, kad pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

3. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 54 straipsnio 9 dalimi.“

35.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;

4) nusikalstamą bankrotą;

5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;

6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;

7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;

8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.“

36.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 49 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.“

37.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 20 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;“.

38.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;“.

39.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos;“.

40.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 45 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;“.

41.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„48 straipsnis. Rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais

1. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

2. Jeigu reikalaujama, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties pagal šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalies 7 punktą arba turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.

3. Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.

4. Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 49 ir 50 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 45 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.

5. Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

6. Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

7. Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.“

42.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 49 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas, teikdamas paraiškas ar pasiūlymus, pateiktų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą – aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad tiekėjas ir subjektai, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 48 straipsnį, atitinka pirkimo dokumentuose pagal šio įstatymo 45, 46, 47 straipsnius nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, 53 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu taikomos šio įstatymo 87 straipsnio 5 dalies nuostatos, perkančioji organizacija reikalauja, kad būtų pateiktas pasiūlymo teikimo metu žinomų subtiekėjų, kurių pajėgumais tiekėjas nesiremia, Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas.“

43.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 49 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagal šio įstatymo 50 straipsnį ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal šio įstatymo 47 straipsnį.“

44.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal šio įstatymo 45 straipsnį, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 46 straipsnį, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, nustatytų pagal šio įstatymo 47 straipsnį, perkančioji organizacija reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje. Tikrindama, ar tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 48 straipsnį, turimi ištekliai, perkančioji organizacija iš jo priima bet kokias tai patvirtinančias priemones.“

45.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.

46.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti:

1) priesaikos deklaracija;

2) oficialia tiekėjo deklaracija, jeigu šalyje nenaudojama priesaikos deklaracija. Oficiali deklaracija turi būti patvirtinta valstybės narės ar tiekėjo kilmės šalies arba šalies, kurioje jis registruotas, kompetentingos teisinės ar administracinės institucijos, notaro arba kompetentingos profesinės ar prekybos organizacijos.“

47.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 51 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„51 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėją, kuris dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros;

2) priimtas teismo sprendimas;

2. Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.“

48.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 52 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„52 straipsnis. Sertifikavimo įstaigų išduodamos pažymos

1. Sertifikavimo įstaigos, vadovaudamosi šio įstatymo 45–50 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatytais reikalavimais, gali tiekėjams išduoti pažymas, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir tiekėjas atitinka tam tikrą kvalifikaciją. Šios pažymos išduodamos pagal Europos sertifikavimo standartus.

2. Kai prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą pateikia tiekėjų grupei priklausantys tiekėjai, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai sertifikavimo įstaigai privalo įrodyti, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą pažymos galiojimo laikotarpį ir visą šį laikotarpį šie ūkio subjektai atitiks reikalavimus.

3. Sertifikavimo įstaiga pažymą tiekėjams išduoda jų prašymu, jeigu jie pateikia tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančias priemones, atitinkančias šio įstatymo 50 straipsnio nuostatas, ir, jeigu taikytina, atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančias priemones, atitinkančias šio įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Pažymos Lietuvos ir užsienio tiekėjams išduodamos vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą dėl pažymos išdavimo sertifikavimo įstaigos tiekėjus informuoja kaip įmanoma greičiau.

4. Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą, kurioje nurodomos sąlygos, kurių pagrindu tiekėjui išduota pažyma.

5. Perkančioji organizacija iš sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą pateikusio tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus pripažintas geriausiu, papildomai reikalauja pateikti pažymas apie socialinio draudimo įmokas ar sumokėtus mokesčius. Perkančioji organizacija nereikalauja dokumentų ir informacijos, jeigu yra šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.

6. Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, turėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas. Perkančioji organizacija pripažįsta sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą, taip pat kitų valstybių narių sertifikavimo įstaigų ar kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos praneša savo adresus Europos Komisijai ir valstybėms narėms.“

49.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) sąnaudas, kurios apskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, aprašytą šio įstatymo 55 straipsnyje;“.

50.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 54 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 71 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

51.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 54 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:

„9. Vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.“

52.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 54 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip:

„10. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.“

53.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 56 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 87 straipsnio nuostatas;“.

54.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 56 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) pasiūlymas neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.“

55.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 57 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant, jeigu taikoma, informaciją apie tai, kad buvo remtasi šio įstatymo 54 straipsnio 10 dalies nuostatomis, o šio įstatymo 36 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais – taip pat priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka nurodyto rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų.“

56.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) skelbia apie pirkimą, šio įstatymo 30, 33 straipsniuose nustatyta tvarka kviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymus;“.

57.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 59 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„59 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminai

1. Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

1) 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju;

2) 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju.

2. Jeigu perkančioji organizacija paskelbė išankstinį informacinį skelbimą, kaip nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – iki 7 dienų.

3. Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip:

1) 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos – tarptautinio pirkimo atveju;

2) 7 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos – supaprastinto pirkimo atveju.

4. Jeigu perkančioji organizacija paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 21 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – 3 dienomis.

5. Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje ar 19 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, ji pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos atvejį.“

58.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 60 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„60 straipsnis. Riboto konkurso sąlygos ir vykdymas

1. Ribotą konkursą perkančioji organizacija gali vykdyti visais atvejais atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus.

2. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

3. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30, 33 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija ribotą konkursą gali atlikti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.“

59.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 61 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio nuostatomis.“.

60.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 61 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Jeigu perkančioji organizacija paskelbė išankstinį informacinį skelbimą, kaip nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 10 dienų, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas – iki 5 dienų.“

61.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 61 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Jeigu perkančioji organizacija paskelbdama apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 21 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas – 3 dienomis.“

62.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 61 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:

„8. Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ar 21 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, ji pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą skubos atvejį.“

63.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 63 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„63 straipsnis. Skelbiamų derybų vykdymas

1. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką.

3. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30, 33 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

4. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnyje nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus išreikšti susidomėjimą pirkimu;

2) išsiunčia kvietimus patvirtinti susidomėjimą vienu metu raštu visiems susidomėjimą išreiškusiems tiekėjams ir prašo jų pateikti paraiškas. Kvietime patvirtinti susidomėjimą pateikiama šio įstatymo 3 priedo 2 punkte nurodyta informacija;

3) toliau pirkimą atlieka šio straipsnio 3 dalies 2–5 punktuose nustatytais etapais.

5. Vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 54 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.“

64.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 64 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio nuostatomis.“

65.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 64 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Nustatant paraiškų ir pirminių pasiūlymų pateikimo terminus, taikomos šio įstatymo 61 straipsnio 4–8 dalių nuostatos.“

66.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“

67.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 65 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Perkančioji organizacija, ketindama baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Įvertinusi, ar galutiniai pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus ir šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiūlymą, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais.“

68.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 66 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„66 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos

Perkančioji organizacija pirkimą konkurencinio dialogo būdu gali atlikti šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais.“

69.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 67 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„67 straipsnis. Konkurencinio dialogo vykdymas

1. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, dialoge gali dalyvauti tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies dalyvauti dialoge, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.

2. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiosios organizacijos poreikiai ir reikalavimai, pasiūlymų vertinimo kriterijai ir orientacinis tvarkaraštis;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime pateikiama šio įstatymo 3 priedo 1 punkte nurodyta informacija;

5) šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka veda dialogą su dalyviais, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

3. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

4. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.“

70.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 68 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio nuostatomis.”

71.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) dialogą vesti vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotasis atstovas.“

72.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 71 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„71 straipsnis. Neskelbiamų derybų vykdymas

1. Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas, jeigu perkančioji organizacija numato paskelbti savanoriško ex ante skaidrumo skelbimą ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktą ar 4 dalį.

2. Perkančioji organizacija neskelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) pasirinktus tiekėjus raštu kviečia pateikti pasiūlymus;

2) patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, ar tiekėjai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus;

3) šio įstatymo 65 straipsnyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Perkančioji organizacija neprivalo prašyti pateikti galutinio pasiūlymo tuo atveju, kai neskelbiamose derybose dalyvauja vienas tiekėjas;

4) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

3. Supaprastinto pirkimo ir šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų tarptautinio pirkimo atvejais perkančioji organizacija, vykdydama neskelbiamas derybas šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 5 ir 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pirkimo sutartį sudaryti nesilaikydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems etapams taikomų ir kitų pirkimo procedūroms keliamų reikalavimų.“

73.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 72 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, o inovacijų partnerystės procedūroje gali dalyvauti tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies dalyvauti inovacijų partnerystės procedūroje, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 53 straipsnio nuostatomis.“

74.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 72 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 30, 33 straipsniuose nustatyta tvarka, kviesdama tiekėjus pateikti paraiškas;“.

75.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 72 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip:

„5) derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka;“.

76.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 73 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio nuostatomis.“

77.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 74 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) derybas vesti vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas derybų protokolas, jį pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotasis atstovas.“

78.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 75 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Projekto konkursas skelbiamas ir apie projekto konkurso rezultatus pranešama vadovaujantis šio įstatymo 30, 32 ir 33 straipsnių nuostatomis. Jeigu perkančioji organizacija paslaugų pirkimą ketina tęsti neskelbiamų derybų būdu, tai turi būti nurodyta skelbime apie projekto konkursą.“

79.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 75 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Projekto konkursas organizuojamas vadovaujantis šio skirsnio, šio įstatymo I skyriaus, išskyrus 18 straipsnį, 30, 32, 33 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis projekto konkurso organizavimo taisyklėmis.“

80.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 77 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„7. Vykdydama šio straipsnio 5 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą atnaujintą tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija gali pasinaudoti elektroniniu katalogu, kaip nustatyta šio įstatymo 80 straipsnio 4 ir 5 dalyse.“

81.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 78 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Atlikdama pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji organizacija laikosi riboto konkurso taisyklių. Dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems kandidatams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, o kandidatų skaičius pagal šio įstatymo 53 straipsnio nuostatas nėra ribojamas. Jeigu dinaminė pirkimo sistema suskirstyta į kategorijas, perkančioji organizacija nurodo kiekvienai kategorijai taikomus kvalifikacinius reikalavimus.“

82.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 78 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) pasiūlymų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų, supaprastinto pirkimo atveju – ne trumpesnis kaip 7 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos. Jeigu pirkimą atlieka ne centrinės valdžios perkančioji organizacija, gali būti taikomos šio įstatymo 61 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šio įstatymo 61 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.“

83.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 78 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje arba 30 ir 33 straipsniuose nustatyta tvarka ir skelbime nurodo, kad bus taikoma dinaminė pirkimo sistema;“.

84.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 78 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„7. Perkančioji organizacija, dinaminės pirkimo sistemos pagrindu sudarydama konkrečias pirkimo sutartis, gali pasinaudoti elektroniniu katalogu, kaip nustatyta šio įstatymo 80 straipsnio 6 dalyje.“

85.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 78 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:

„11. Perkančioji organizacija bet kuriuo dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpiu gali paprašyti tiekėjų, kuriems leista dalyvauti šioje sistemoje, per 5 darbo dienas nuo prašymo išsiuntimo dienos pateikti atnaujintas ar patikslintas deklaracijas, nurodytas šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje. Šio įstatymo 49 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatos dėl tiekėjų kvalifikaciją įrodančių dokumentų taikomos visą dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laikotarpį.“

86.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 79 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) vienu metu kviečia visus dalyvius, kurie atitinka reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsnius, ir kurių pasiūlymai atitinka techninių specifikacijų reikalavimus, nėra nepriimtini pirkimo pasiūlymai ar netinkami pirkimo pasiūlymai, dalyvauti elektroniniame aukcione. Kvietime dalyviui nurodoma, kurią dieną, kuriuo laiku ir kaip prisijungti prie elektroninės įrangos. Elektroninis aukcionas gali vykti keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai“.

87.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 79 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Kartu su kvietimu dalyvauti elektroniniame aukcione pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo vertinimo rezultatai, atsižvelgiant į kriterijų lyginamuosius svorius, kaip nustatyta šio įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma automatiniu būdu nustatant pasiūlymų su naujomis kainomis ar naujomis pasiūlymų reikšmėmis eiliškumą. Išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas vien tik kainos pagrindu, sudarant šią formulę, turi būti atsižvelgta į visų kriterijų, vertinamų nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, lyginamuosius svorius, nurodytus skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Šiuo tikslu visi vertinamų kriterijų reikšmių intervalai turi būti iš anksto sumažinami iki nustatytos reikšmės. Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam alternatyviam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.“

88.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 79 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:

„9. Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais pagal šio įstatymo 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis.“

89.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 80 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Tiekėjai elektroninius katalogus rengia pagal perkančiosios organizacijos nustatytą formatą ir technines specifikacijas. Elektroniniai katalogai turi atitikti elektroninėms priemonėms keliamus reikalavimus ir papildomus perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas.“

90.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 80 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) pirkimo dokumentuose nurodyti visą pagal šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalį reikiamą informaciją, susijusią su elektroninio katalogo formatu, naudojama elektronine įranga ir prisijungimo prie jos sąlygomis, specifikacijomis.“

91.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje.“

92.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 96 straipsnyje nustatyta tvarka.“

93.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.“

94.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 81 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“

95.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 84 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) tiekėjams, kurie yra preliminariosios sutarties šalys, vykdysiantiems atitinkamą užduotį, nustatyti vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalies 1 arba 3 punktu.“

96.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 85 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko nepasirašo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis arba tiekėjų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis (jie) atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jeigu tenkinamos šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.”

97.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 85 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

98.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 85 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti ją taip:

„9. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu arba pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis.”

99.     Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 86 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir išdėstyti jį taip:

„9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka;“.

100.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 86 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir išdėstyti jį taip:

„12) perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 85 straipsnio 9 dalies nuostatas.“

101.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 86 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) susijusios su pirkimo objektu, kaip nustatyta šio įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje;“.

102.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 87 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tinkamą šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą ir vadovaudamasi šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose nustatytais reikalavimais, gali patikrinti, ar nėra šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų. Tokiu atveju, jeigu subtiekėjo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 45 straipsnį nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą pakeistų minėtą subtiekėją reikalavimus atitinkančiu subtiekėju.“

103.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:

a) įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;

b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, likvidavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;

c) kai pati perkančioji organizacija prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje;“.

104.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

„1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 88 straipsnį;”.

105.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalį;”.

106.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 90 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„90 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 48 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

2. Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.“

107.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 91 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„91 straipsnis. Pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos

1. Formuojant Europos Sąjungos pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą.

2. Pirkimų politiką įgyvendina Viešųjų pirkimų tarnyba.

3. Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.

4. Šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų tiekėjų susitarimų, kuriais iškreipiama pirkime dalyvaujančių tiekėjų konkurencija, nustatymo klausimais perkančiąsias organizacijas konsultuoja ir metodinę pagalbą teikia Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

5. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų interesų konfliktų nustatymo gaires rengia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

6. Centrinės valdžios institucijų sąrašą peržiūri, atnaujina ir apie jį Europos Komisiją informuoja šį sąrašą tvirtinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

7. Informaciją į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 36, 37, 38, 45, 46, 47, 49, 50, 52 ir 56 straipsnių nuostatų taikymo teikia valstybės institucijos ir įstaigos pagal savo kompetenciją ir kiti asmenys, išduodantys dokumentus, susijusius su šioje dalyje nurodytų straipsnių nuostatų taikymu. Teikiant šią informaciją negali būti atskleidžiama konfidenciali informacija ir turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal įstatymų reikalavimus.

8. Sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 105 straipsnio 2 dalį, kopijas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą Viešųjų pirkimų tarnybai teikia Nacionalinė teismų administracija.

9. Perkančiųjų organizacijų neatlygintiną prieigą prie dokumentų ar informacijos, patvirtinančios tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia tokius duomenis tvarkančios pagal šio įstatymo 50 straipsnio 8 dalį į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą sąrašą įtrauktos institucijos.

10. Duomenis apie pirkimo sutarčių vykdymą iš informacinės sistemos „E. sąskaita“ į Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikia valstybės įmonė Registrų centras. Informaciją, kuri turi būti teikiama pagal šį reikalavimą, nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.“

108.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 94 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:

1) rengia ir (arba) priima šiame įstatyme nurodytus teisės aktus;

2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis;

3) pagal savo kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

4) teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

5) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią informaciją, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia Europos Komisijai, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

8) persiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

9) koordinuoja informacijos į kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimus dėl šio įstatymo 36, 37, 38, 45, 46, 47, 49, 50 ir 56 straipsnių nuostatų taikymo teikimą, įskaitant informacijos teikimą per Vidaus rinkos informacinę sistemą, sukurtą vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL 2012 L 316, p. 1);

10) administruoja Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 90 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 49 straipsnį;

12) kiekvienais metais rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirkimų ataskaitą;

13) teikia ir nuolat atnaujina Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“ skelbiamą informaciją apie Lietuvoje išduodamas pažymas ir kitus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, laisvai ir neatlygintinai prieinamų Lietuvos duomenų bazių, kuriose pateikiama informacija apie tiekėjus, kaip nurodyta šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalies 1 punkte, sąrašą;

14) rengia ir kas trejus metus Europos Komisijai teikia šio įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nurodytą pirkimų stebėsenos ataskaitą;

15) Europos Komisijai teikia informaciją apie šio įstatymo 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas institucijas, taip pat apie nacionalines iniciatyvas, kurių imtasi siekiant perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams teikti rekomendacijas, padėti įgyvendinti pirkimų taisykles arba reaguoti į problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirkimų taisykles;

16) Europos Komisijos prašymu perduoda šio įstatymo 95 straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją;

17) kiekvienais metais Europos Komisijai teikia visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 105 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

18) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie tarptautinio pirkimo vertės ribas, įskaitant informaciją apie patikslintas vertės ribas;

19) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“

109.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 94 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

„10) gavusi kitų valstybių narių institucijų, perkančiųjų organizacijų ar tiekėjų paklausimą dėl šio įstatymo 36, 37, 38, 45, 46, 47, 49, 50 ir 56 straipsnių nuostatų taikymo, persiųsti jį Lietuvos valstybės institucijoms, įstaigoms ar viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal kompetenciją turi suteikti reikiamą informaciją;“.

110.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 95 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„95 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos

1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:

1) kiekvienų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 71 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį ar 77 straipsnio 5 dalies 1 punktą ar atliekant šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus pirkimus ar kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 85 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

3. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 32 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 91 straipsnio 10 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkančioji organizacija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.“

111.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą 97 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„97 straipsnis. Pirkimų stebėsenos ataskaita

1. Pirkimų stebėsenos ataskaitą rengia ir Europos Komisijai teikia Viešųjų pirkimų tarnyba.

2. Europos Komisijai teikiama stebėsenos ataskaita apima:

1) dažniausias netinkamo šio įstatymo taikymo ir teisinio netikrumo priežastis, įskaitant galimas struktūrines ar pasikartojančias problemas;

2) labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimo pirkimuose mastą;

3) informaciją apie sukčiavimo, korupcijos, interesų konflikto ir kitų rimtų pažeidimų atliekant pirkimus atvejų prevenciją, nustatymą, tinkamą pranešimą apie juos;

4) supaprastintų pirkimų bendrą vertę per atitinkamą laikotarpį;

5) kitą informaciją, kuri gali atskleisti pirkimų reglamentavimo ir praktikos problemas.

3. Į Europos Komisijai teikiamą stebėsenos ataskaitą taip pat įtraukiama šio įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta informacija.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos prašymu šio įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų priežiūrą atliekančios institucijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia informaciją apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, sukčiavimo, korupcijos atliekant pirkimus atvejus ir kitą turimą informaciją, reikalingą Europos Komisijai teikiamai stebėsenos ataskaitai parengti.“

112.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 100 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:

„4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalį;“.

113.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 102 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.“

114.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 103 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 102 straipsnio 2 dalyje, 104 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 104 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.“

115.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 85 straipsnio 8 dalyje, 102 straipsnio 2 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;“.

116.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 104 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalies ar 78 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino;“.

117.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 104 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija mano, kad sudarydama pirkimo sutartį ji laikėsi šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalies ar 78 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatų;

2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pagal šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo pranešimų apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šie pranešimai nebuvo siunčiami elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo šių pranešimų išsiuntimo kitomis priemonėmis dienos.“

118.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 105 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„105 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 85 straipsnio 8 dalyje, 102 straipsnio 2 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 104 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia.

3. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas:

1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą;

2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

4. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.“

119.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 106 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta ir buvo laikomasi šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalies, 54 straipsnio 8 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, 85 straipsnio 1 ir 8 dalių, 101 straipsnio, 102 straipsnio 2 dalies, 103 straipsnio 2 dalies, 104 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, 105 straipsnio nuostatų.“

120.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 3 priedo 1 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) prideda pirkimo dokumentus, jeigu jie dėl šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ar 21 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių neskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba su jais susipažinti nebuvo leista kitu būdu;“.

121.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 3 priedo 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) prideda pirkimo dokumentus, jeigu jie dėl šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje ar 21 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių neskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba su jais susipažinti nebuvo leista kitu būdu;“.

122.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 3 priedo 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:

„3) jeigu taikytina, ne centrinės valdžios perkančiosios organizacijos pateiktos konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus pagal šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį;“.

123.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto 5 priedo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO 2 DALIES 2 PUNKTE NURODYTŲ TARPTAUTINIŲ SOCIALINIŲ IR APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJŲ SĄRAŠAS”.

124.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus 25, 30, 33 straipsnių, 57 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio, 85 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 90 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, 21 straipsnio reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“

125.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„3 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 54 straipsnio pakeitimas

Pakeisti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:

„a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Darbų pirkimuose privaloma įtraukti šį kriterijų įvertinant, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį;“.

126.   Pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, 91 straipsnio 9 dalį, šio įstatymo 2 ir 3 straipsnius ir šio straipsnio 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalis ir 91 straipsnio 9 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytą ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą Europos Komisijai pateikia iki 2017 m. balandžio 18 d.

6. Kompetentingos institucijos iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Iki 2017 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

8. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems vidaus sandoriams taikomi jų sudarymo metu galioję reikalavimai. Tokie vidaus sandoriai galioja iki vidaus sandorio sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.”

[...]

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Audito komitetas,

2017-04-26

 

 

 

 

Pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. balandžio 18 d. dekretu Nr. 1K-940 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750GR su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Pritarti

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2017-04-26

 

 

 

 

Priimti visą įstatymą be pakeitimų.

 

Nepritarti

Ekonomikos komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. balandžio 18 d. dekretu Nr. 1K-940 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750GR su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. balandžio 18 d. dekretu Nr. 1K-940 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750GR su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 3; susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius.

10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                            Virginijus Sinkevičius

 

 

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė