LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 419
STENOGRAMA
2020 m. birželio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2020 m. birželio 11 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 71 Seimo narys.
14.01 val.
Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247(2)ES (priėmimas)
Gerbiami kolegos, pradedame nuo likusio iš rytinio posėdžio projekto – Standartizacijos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4247. Atsiprašau, Standartizacijos įstatymo Nr. VIII-1618 pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui.
1 įvadinis straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
Toliau I skyrius 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Toliau II skyrius. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
III skyrius. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas.
IV skyrius. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas.
Toliau teisės aktai, įgyvendinami Europos Sąjungos, ir 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Siūlymų nėra. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79. Balsavo 78: už – 78, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
14.03 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4691(2) (priėmimas)
Popietinės darbotvarkės pirmasis klausimas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo ratifikavimo“ projektas. Priėmimas. Vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, raginu iš tiesų palaikyti, nes tikrai geras ir svarbus projektas. Kalbant apie pačius motyvus, mes turime situaciją, kai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 punktu mums reikėtų ratifikuoti Estijos Respublikos, Latvijos ir Lietuvos Vyriausybės susitarimą dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos mechanizmo organizavimo. Jis buvo pasirašytas dar 2019 metais Briuselyje. Susitarimu yra apibrėžiamos trijų Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimo gairės būtent dėl mūsų šalių oro erdvės stebėjimo tinklo ir kontrolės sistemos organizavimo, ir valdymo šioje srityje pagrindų. Todėl raginu visus palaikyti, nes geopolitiškai bendradarbiavimas Baltijos jūros erdvėje mums yra ypač svarbus ne tik NATO formatu, bet ir su mūsų kaimyninėmis šalimis – Latvija ir Estija.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.06 val.
Įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-4572(2) (priėmimas)
Įstatymo „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos, kuri parengiama ar kuria keičiamasi vykstant kariniam bendradarbiavimui, abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas. Priėmimas. Vienas straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Galime priimti? Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.07 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2396(2) (priėmimas)
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu V. Rinkevičių, Biudžeto ir finansų komitetas. Viktorai Rinkevičiau, prašau. Buvo tik vienas straipsnis, tačiau po Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo, kaip supratau, komitetas tam pritarė, atsiranda 2 straipsnis ir 3 straipsnis. Gal tada galėtumėte pakomentuoti?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Teisės departamento visoms pastaboms Seimas pritarė. Visoms pastaboms pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Ir 3 straipsnis? Priimtas. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Už – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad į mano ir kolegės V. Ačienės siūlymus buvo atsižvelgta ir finansuojamos teritorijos bus peržiūrimos tik, kai pagal nustatytą tvarką paskaičiuoto teritorijos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė padidės daugiau kaip 20 %. Todėl pritardami būtent šiam įstatymo projektui tikrai išsaugosime teisėtus lūkesčius jaunų žmonių, jaunų šeimų, kurios su valstybės pagalba nori įsigyti būstą regione. Kas susirado darbus, kas grįžo iš užsienio, rado darželius, mokyklas ir tie lūkesčiai tiesiog nebuvo pateisinti, nes tai užtrunka laiko. Paaiškėjo, kad pasirinktame regione nėra galimybės įsigyti būsto, nes pasikeitus kalendoriniams metams pasikeitė ir regiono, kuriame numatė įsigyti būstą, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė. Todėl kviečiu tikrai balsuoti už šį projektą už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu pasakyti, kad šita pataisa, tai yra tokia korekcija, turi kokią nors reikšmę tiems žmonėms, jauniems žmonėms, kurie bando pirkti butą. Bet aš noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kad mes iš tikrųjų randame labai daug pinigų kitiems dalykams ir visokiomis formomis – paskolų, subsidijų, o šitam projektui, šitai programai įgyvendinti mes skiriame tik 10 mln. eurų. 10 mln. eurų yra labai menki pinigai, palyginti su tuo jaunimo poreikiu. Todėl aš manau, kad korekcija iš principo teisinga, bet pati apimtis to fondo iš tikrųjų numatyta maža. Aš manau, kad kitais metais ji bus pakoreguota, esant galimybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Ačienė – už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, ką pasakė profesorius, aišku, profesorius gali kalbėti ir už, ir prieš, šiandien pasisakė prieš, bet galbūt vedamas ideologinių skirtumų.
Iš tikrųjų reikia atkurti teisybę. Noriu tik pasidžiaugti, kad tai yra paskutinė pataisos priėmimo stadija, ir noriu pasidžiaugti, kad prieš dvejus metus startavusi programa šiandien įgauna pagreitį. Statistika yra tokia, kad 2019 metais, nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio, buvo pateiktos 294 paraiškos, tuo tarpu 2020 metais per tą patį laikotarpį jau yra pateikta 690 paraiškų. Tai reiškia, kad jaunimas nori gyventi regionuose, kad jie nori čia kurti savo ateitį, ir tai yra sveikintina. O ta korekcija – tai yra tai, kad atsistatytų tie regionai, kurie buvo priimant patį įstatymą, tai yra, kaip minėjo kolegė, tam, kad būtų išsklaidyti visi neteisėti lūkesčiai ir kad šeimos galėtų kurtis tame regione, kurį numatė prieš metus laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis įstatymas buvo priimtas prieš gerus dvejus metus, tačiau jau pirmais metais pamatėme, kad normatyvinės vertės kriterijus nėra pakankamai pastovus. Tai pamatė ir kitos savivaldybės, pamatė ir Seimo nariai, kad iš tikrųjų jis kinta. Ir jeigu tiko pagal pirmą variantą, skaičius buvo numatytas 65 % ir daug kas pakliuvo, tai jau po metų kai kurios savivaldybės neteko tos teisės pagal normatyvinės vertės kriterijų įsigyti būstų. Ir čia kaip tik buvo problema, kada asmenys, numatę keltis į regionus, nesikėlė, nes pasikeitė sąlygos.
Manau, kad mano pateiktas įstatymo projektas buvo taip pat atsižvelgiant į šį kriterijų, bet kai pamatėme, kad kriterijus kinta, tai siūliau ir kitą variantą – prisirišti prie stabilaus dydžio, tai yra atstumo nuo didžiųjų miestų ribos. Gaila, kad įstatymo projekto pasiūlymui nepritarė. Iš tikrųjų belieka tik pritarti tam, kas ir dabar yra priimta, tai yra palikti kriterijų ir palikti kriterijaus paklaidą ne didesnę negu 20 % per metus.
Tačiau tikiu, kad ir tas kriterijus vis dėlto nėra pakankamai tvarus ir po metų mes vėl sugrįšime, kadangi ir vėl kur nors pakils būsto kainos, arba dalis žmonių, kurie numatė keltis į regionus, negalės įgyvendinti savo svajonės ir ten nusipirkti būstą. Keista, bet, pavyzdžiui, pagal pirmąjį parengtą kriterijų Utenos dalis buvo iškritusi. Vėliau, po metų, iškrito visa Utena. Tai dabar galbūt grįžta tik vienas trečdalis Utenos, kur bus galima įsigyti būstą.
Manyčiau, kad žmonės nekalti, kad kažkur normatyvinės vertės yra padidėjusios, nes jas taip apskaičiavo. Siūlau pritarti, bet ieškoti tvaresnio būdo, kaip būtų galima įgyvendinti tai, kas ir buvo numatyta Seime.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama tiek vaikams, tiek senjorams, priimami šioms gyventojų grupėms palankūs įstatymai. Tai labai svarbu, ypač šiuo sudėtingu laikotarpiu, tačiau turime nepamiršti ir jaunų šeimų, kurios tiesiogiai susiduria tiek su dideliais finansiniais iššūkiais, tiek su problema, kai yra kuriama šeima, jauna šeima, kalbant apie būstą. Visada pasisakiau už tradicinės šeimos puoselėjimą, todėl labai pritariu, kad šioje kadencijoje yra atkreiptas dėmesys į jaunos šeimos pirmojo būsto įsigijimo finansinių sunkumų palengvinimus.
Iš karto sunku numatyti visus įstatymo taikymo aspektus, todėl natūralu, jog šis įstatymas sulaukė ir, manau, ateityje dar sulauks korekcijų. Tikrai daug žmonių ir šeimų buvo kreipęsi, kadangi jie matė tuos trūkumus, tas problemas, kai siekiant įgyvendinti šį įstatymą ir jo kilnius tikslus praktikoje dažnai to nepavykdavo padaryti ir gauti pagalbos, kurios jie realiai turėjo pagrįstų lūkesčių tikėtis. Bet svarbu paminėti tai, kad ir šis įstatymo pakeitimas yra susijęs su paramos šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą sąlygų gerinimu. Sąlygų gerinimo tikrai reikia, todėl palaikau ir visus raginu balsuoti už šį įstatymo pakeitimo projektą.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 80, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – prašom J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš tik norėčiau pasakyti vieną pastabą ir reaguoti į kolegos E. Pupinio kalbą. Iš tikrųjų, Edmundai, turbūt nereikėtų išskirti Tauragės, Utenos. Lietuvoje yra tik penki didmiesčiai. O kiti – nei Marijampolė, nei Tauragė turbūt, nei Utena, nebus tie didmiesčiai, kad jiems taikytume atskiras sąlygas. Todėl ir uteniškiai turi naudotis šiomis lengvatomis, irgi yra Utenos regionas. Reiktų ateityje koreguoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dabar jau popietinės darbotvarkės klausimas, nes įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo yra perkeliamas į antradienį.
14.17 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555(2) (svarstymas)
O dabar – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1555(2) svarstymas. Kviečiu V. Vingrienę, Aplinkos apsaugos komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį siūlymą, tai yra siūlymas drausti importuoti į Lietuvą šalinti ir deginti skirtas tiek pavojingas, tiek komunalines atliekas. Komitetas apsvarstė, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės išvadas, pasiūlymus atitinkamai pakoregavo ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusija. Kviečiu S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, lyg ir nelabai reikšmingas projektas, bet norėtųsi keletą akcentų sudėlioti.
2015 metais į Lietuvą iš Airijos buvo importuotos atliekos, kurios turėjo būti perrūšiuotos ir vėliau sutvarkytos Latvijoje. Tačiau 2015 metais, kaip išaiškėjo, atliekos, kurios atplaukė į Klaipėdos uostą, buvo tiesiogiai nuvežtos į Klaipėdos jėgainę „Fortum“ ir ten sudegintos. „Fortum Klaipėda“ atleido visus savo vadovus, visą savo vadovų grandį, o Aplinkos ministerija, kuri išdavė leidimus šioms atliekoms importuoti, atliko vidinį tyrimą ir po vidinio tyrimo nenubaustas nė vienas pareigūnas, nors leidimai yra išduoti. Štai kaip veikia Lietuvoje atliekų kontrolė ir kaip yra išieškoma leidimus išdavusių asmenų atsakomybė.
Konkrečiai kalbant apie šį projektą, atliekų importas nėra reikalingas, nes Lietuvoje yra atliekų perteklius. Mes galime kasti, kasti, kasti sąvartynus ir tikrai tų atliekų bus tiek, kad dar dešimtmetį galėsime užsitikrinti vietinių atliekų tvarkymą jėgainėse.
Aš šio įstatymo projektą matau kaip dar vieną kirtį valdančiųjų atliekų deginimo jėgainėms, kurios jau šiemet pradeda veikti. Užuot imantis ir ryžtingai pasakius, kad tokių jėgainių yra 480 per Europą, jų veikla jau tęsiasi 40 metų, iš įvairiausių pusių imamasi jų kompromitavimo. Pradėkime nuo to, kad 2018 metų spalį buvo priimtas įstatymas, kuriuo atliekų deginimo jėgainių statybą galėtų sustabdyti šita Vyriausybė. Tada Prezidentei D. Grybauskaitei vetavus tokį įstatymą buvo pasipriešinta veto, palikta teisė Vyriausybei spręsti. Tai buvo daroma Prezidento kampanijos išvakarėse bandant parodyti, kokį mes stiprų ryžtą turime. Vėl buvo verčiama… ir diskutuojama apie šių jėgainių prastą poveikį visuomenės sveikatai, aplinkai. Nieko nebuvo padaryta. Atvirkščiai, aplinkos ministras K. Mažeika Konstituciniam Teismui pats parašė ir pripažino, kad tokia jo pristatyto įstatymo versija prieštarauja Konstitucijai, nors jis iš tribūnos daug kartų ginčijosi, kaip tokio įstatymo reikia.
Po to pasipylė kitos iniciatyvos. Tokios kaip, pavyzdžiui, atliekų deginimo kiekių ribojimas – 500 tūkst. tonų, nors pajėgumai yra per 615 tūkst. esamų trijų jėgainių, o dar ir daugiau. Dabar turime diskusiją apie ribojimą importo, kuris jau faktiškai uždraustas ministro poįstatyminiais teisės aktais. Ir aš matau besitęsiantį nuolatinį V. Vingrienės, K. Mažeikos, S. Skvernelio kompromitavimą valstybės svarbių projektų. Tai yra tikrai žalinga. Mes turime išeiti ir žmonėms pasakyti: šie objektai nėra kenksmingi visuomenės sveikatai, Klaipėdoje jis jau veikia 7 metus, Europoje – 40 metų. Jie stovi Europos miestuose, turinčiuose geriausią gyvenimo kokybę, tokiuose kaip Viena, Stokholmas, miestų centrinėse dalyse, ir nieko čia blogo. Užuot ėmęsi įstatymų, kaip šis, parengimo – ribojančio įstatymo vardu importą, jau faktiškai uždrausto, o buvę ir importavę pareigūnai, kurie leido importą, yra nenubausti, man atrodo, turėtume susikoncentruoti iš esmės į kitą klausimą: kaip nedeginti perteklinių atliekų ir nevežti perteklinių atliekų į sąvartynus.
Praeitos savaitės antradienį, atsiprašau, šį antradienį buvo priimtas sąvartyno taršos mokesčio sumažinimas iki 10 eurų. Tai yra žymiai žymiai blogiau negu šitas įstatymo projektas, kurį mes pateikiame vėl virpindami orą, kaip mes rūpinamės Lietuvos gyventojų sveikata, o esminiais, kertiniais dalykais – sąvartynų užterštumu – nesirūpiname. Kviečiu nustoti kovoti prieš tikrai pažangias, bet vengtinas technologijas – atliekų deginimo jėgaines – ir pradėti realiai rūpintis pareigūnų, kurie išduoda leidimus importuoti į Lietuvą atliekas, nubaudimu ir teisybės suradimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskutuoti V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ne kartą pabrėžiau, kad ankstesnės Vyriausybės sprendimas investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus aplinkosaugos požiūriu buvo neapgalvotas žingsnis atgal. Tą akcentuoja ir Europos Komisija, reguliariai reiškianti susirūpinimą dėl Lietuvoje užsistovėjusių aplinkosaugos problemų ir lėtai įgyvendinamų žiedinės ekonomikos tikslų. Komisijos ataskaitose ir komunikatuose nuolat reiškiamas rimtas susirūpinimas dėl Lietuvos investicijų į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus kaip kliūtį įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus. Pabrėžiama, kad Lietuva turi perplanuoti atliekų sektoriaus investicijas, tiek viešas, tiek privačias, į tvarkymo hierarchiją, didžiausią prioritetą skiriant prevencijai ir perdirbimui.
Be to, Komisija reikalauja ir apmokestinti atliekų deginimą. Šiandien Klaipėdoje veikia „Fortum“ deginimo jėgainė, Kaune pradėjo, o Vilniuje šių metų gale pradės veikti „Ignitis“ analogai. Sudarytos galimybės deginti net 615 tūkst. tonų atliekų per metus. Be to, dar ir „Akmenės cementas“ gauna leidimą deginti maždaug 100 tūkst. tonų per metus, kai net, optimistiškiausių projekcijų skaičiavimais, metinis degintinų atliekų kiekis po 2030 metų tesiektų 380 tūkst. tonų.
Paklauskite savęs, iš kur gausime tiek atliekų, kad pateisintume tokią infrastruktūrą? Aplinkosaugos technologijos šiandien nušuoliavo į priekį, nekalbėkime apie tai, kas ką investavo prieš 40 metų, ši technologija yra pasenusi. Jos nušuoliavo į priekį, kad atliekų netgi perdirbimas, nors mūsų šalyje daugelio tebelaikomas utopiniu sprendimu, tarptautinėje bendruomenėje vis dėlto dažniau apibrėžiamas atgyvenančiu ir tik minimaliai tenkinančiu žaliosios ekonomikos principus. Atliekų prevencija, produktų ilgaamžiškumas, nuolatinis perdirbamumas, nuolat atgaunama žaliava – štai apie ką jau kalbama aukščiausiu lygmeniu. Tokioje šviesoje Lietuva ima atrodyti keisčiau nei keistai. Prieš savaitę čia, Seime, priėmę sprendimą žengti pirmą ryžtingą žingsnį pažangaus žaliojo kurso link, tikrai negalime leisti sau viena koja kulniuoti primityviausiu, taigi lengviausiu keliu. Potencialios žaliavos sudeginimą jo šalininkai vis dar linkę teisinti kalbomis apie sąvartynų mažinimo svarbą ir pigesnes šildymo paslaugas didmiesčių gyventojams, nutylėdami tai, kad šitie didmiesčių gyventojai susimokės už šią nuolaidą padidėjusiomis atliekų tvarkymo kainomis. Tai apmokės, beje, ir kitų miestų gyventojai.
Šiuo įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią deginimui ir šalinimui skirtų atliekų importui į Lietuvą, jis būtų tikrai neišvengiamas, kai deginimo jėgainėms neužteks žaliavos užpildyti 715 tūkst. tonų pajėgumų per metus. Įvežama bus iš tų šalių, kurios neturi tinkamos infrastruktūros, nori atsikratyti atliekomis ir išvengti didelio deginimo mokesčio jų šalyse, dargi ir primokėdamos trigubai dosniau, nei šiandieną deginimo jėgainės reikalauja iš MBA.
Ar mes tikrai norime tapti Jungtinės Karalystės, Danijos ar kitų šalių atliekų sąvartynu rizikuodami vilniečių, kauniečių, klaipėdiečių sveikata, o ypač dar ir pandemijos kontekste? Norėčiau manyti, kad mes šiandieną tikrai žengsime išmintingą žingsnį.
Šiuo projektu siekiama užtikrinti ir teisėtą gyventojų interesą. Taip pat užtikrinama perspektyvi alternatyva atliekų srautą nukreipti iš žaliavos naujų produktų gamybos link… taip tausojant išteklius, mažinant taršą, atveriant kelią aplinkai draugiškų, socialiai atsakingų, modernių technologijų plėtrai. Šiandien privalome tvirtai apsispręsti, kur brėžiame raudoną liniją. Todėl prašau tarti drąsų, ryžtingą ne importuojamų atliekų sąvartynui. Tokio sprendimo teisę patvirtina mums ir Bazelio konvencija, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatos. Tikrai siūlomas projektas niekaip nesikerta su Europos Sąjungos teise, nes neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui, nes pastarojo ribojimas yra pateisinamas teisėtai grindžiant aplinkosauginiais ir vartotojų teisės užtikrinimo tikslais.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Kviečiu A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, pacituosiu keletą minčių aukščiausios pareigūnės Aplinkos ministerijoje, tai yra A. Bagočiutės: „Kas įvežama iš kitų šalių, mes savo apskaitoje net nematome. Mes neturime pakankamai reagavimo pajėgumų, trūksta žmogiškųjų išteklių.“ Tai mes kalbame apie atliekas, įvežamas į Lietuvą. Neseniai Lietuvą sukrėtė gaisras Alytuje. Įsiklausykite į žodį – „ekologistika“. Tai yra logistikos įmonė, turinti didelį transporto priemonių parką ir visą šiukšlyną suvežanti į Lietuvą, tai yra padangas. Dėl ko? Dėl to, kad yra dideli perdirbimo mokesčiai kai kuriose valstybėse, šalinimo mokesčiai, ir būtent patogiausia visus š susivežti į Lietuvą ir dar už tai gauti pinigus, o po to jau – kaip Dievas duos. Uždegsime, kaip Trakuose kažkada neva žaibas uždegė 2002 metais. Praėjusių metų gaisras Alytuje tai yra pasekmės būtent to, kad Lietuva neturi kontrolės mechanizmų, kaip apsisaugoti, ir pati Aplinkos ministerijos politika yra tokia, skatinanti atliekų importą į Lietuvą.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje ta pati A. Bagočiutė nedviprasmiškai pareiškė, kad jos vadovaujamas departamentas (suprask, ir visa Aplinkos ministerijos vykdoma politika) yra už tai, kad pavojingos atliekos būtų importuojamos į Lietuvą. Nesuprantama priežastis. Ar čia norima, kad „Toksika“ turėtų savo pajėgumus ir visas kenksmingas medžiagas mestų į aplinką? Galbūt. Galbūt kažkurių valdininkų interesai. Nemanau, kad yra tokia aplinkos ministro pozicija ir pačios Aplinkos ministerijos tokia politika. Be to, tie valdininkai, kurie čia sėdi ne pirmą kadenciją ir formuoja aplinkos politiką toje ministerijoje, taip, jie daro savo politiką, todėl reikalingas prevencinis įstatymas, kad taip nebūtų.
3 tūkst. tonų atliekų atkeliavo į „Fortumą“ prieš keletą metų iš Airijos. Visas laivas, tai ne adata šieno kupetoje, o laivas, didžiulis laivas! Muitinė, pareigūnai, sienos apsauga – niekas nesureagavo, kol 3 tūkst. tonų nebuvo sudeginta Klaipėdos „Fortume“, draudžiant importuoti arba neleidžiant importuoti atliekų, buitinių atliekų, į Lietuvą. Čia buvo buitinės atliekos. Kas buvo nubaustas? Ar nukrito kam nors kepurė ar atlyginimas? Niekas už tai nebuvo nubaustas. „Fortumas“, tai yra užsienio kapitalo valstybinė įmonė, atidrožė savo pareigūnus, buvo pažeminti ar perkelti į kitas pareigas, bet Lietuvoje – jokios reakcijos.
Todėl, gerbiamieji, aš manau, yra nesuprantamas dalykas tai, kas turėtų būti savaime suprantama saugant Lietuvą, jos nepaverčiant sąvartynu. Turi būti sudėti visi saugikliai. Parlamento reikalas tą, kas nėra vykdoma poįstatyminiais aktais, sudėti į įstatymą, todėl siūlau palaikyti šią iniciatyvą ir į įstatymą įrašyti saugiklius, kad niekam nekiltų noro kišti nagų prie atliekų importo, ar jos būtų pavojingos, ar buitinės, ar dar kokios nors, kad ir perdirbamos, kaip padangos Alytaus „Ekologistikoje“. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, ilgai jūsų neužlaikysiu. Iš tikrųjų Lietuvos išskirtinumas galėtų būti tai, kad mūsų valstybė siektų tapti ekologiška, žalia valstybe, nes tas išskirtinumas kaip mažos šalies nulemtų tiek paramą mūsų turizmui, pritraukimui, žmonių atvykimui iš kitų šalių, tiek ir siekį puoselėti ir išsaugoti gražią mūsų valstybės gamtą.
Kalbant apie tokius projektus kaip šiukšlių deginimo gamyklos, aš visą laiką nuosekliai buvau priešininkas tokių projektų, nes Lietuva, deja, pasirinko tuo metu, tuometinė Vyriausybė pasirinko taršias technologijas šiukšlėms utilizuoti. Visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, ką turi sukūrę net mūsų pačių valstybės mokslininkai, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete yra sukurtos labai puikios plazminės išdujinimo technologijos šiukšlėms naikinti, jos yra visiškai netaršios.
Mano giliu įsitikinimu, parlamentas kaip įstaiga, kuri ne tik atlieka parlamentinę kontrolę, bet ir siekia, kad mūsų priimti sprendimai nekenktų valstybės žmonių sveikatai ir pačiai šaliai bei jos gamtai, turėtų atsižvelgti į tai, kas išrasta geriausio, neturėtume gyventi pramoninės revoliucijos laikais ir siekti naudoti tas technologijas, kurios naudingos tik pačiam verslui. Akivaizdu, kad mūsų kaip valstybės siekis yra nebūti šiukšlių traukos valstybe, kad tas šiukšles mums imtų gausiau importuoti iš kitų užsienio šalių. Tai yra visiškai priešingas siekis tam, kurio turėtume siekti, kalbant apie mūsų gamtą ir mūsų žmonių gerovę.
Taigi tikrai raginu palaikyti šį siūlymą, šį projektą ir galvoju, kad tai galėtų būti tik vienas iš paketo siūlymų, kurie yra reikalingi. Vis dėlto, ko gero, jau kitos kadencijos Seimui ir Vyriausybei teks imtis tų sopulių, kuriuos kels šiukšlių deginimo gamyklos. Aš pats gyvenu Kaune ir žinau, kaip Kauno Ramučių gyventojai „džiaugiasi ir palaiko“ tą sprendimą, kad ta šiukšlių deginimo jėgainė atsirado visiškai šalia jų.
Akivaizdu, kad tai yra blogų sprendimų pavyzdys, kai galima naudoti geras, švarias, modernias technologijas, bet leidžiama verslui būti neatsakingam, kaip buvo ne vieną kartą: dėl neatsakingo verslo iškilo ta visa gamtinė tragedija Alytuje, turėjome panašią situaciją ir su „Grigeo“, ir su įvairiomis kitomis įmonėmis, kai buvo teršiamos mūsų upės, kai leidžiamos atliekos į įvairius vandens šaltinius, kai net nesiekiama naikinti, kaip Alytuje buvo, padangų, bet tiesiog jos kaupiamos ir siekiama iš to gauti finansinę naudą.
Akivaizdu, kad tai yra tie pavyzdžiai, kurie rodo, kad vis dėlto, be tinkamo parlamentinio reguliavimo per įstatymus, dalis mūsų verslo tikrai nėra pribrendusi atsakingam požiūriui į visuomenės sveikatą ir gamtos apsaugą. Tikrai kviečiu dar sykį jus visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kai iš tikrųjų dar nė viena plyta nestovėjo po deginimo jėgainėmis, mes tiek Energetikos komisijoje, tiek Aplinkos apsaugos komitete klausėme, mielieji, ar tikrai reikalingi tokie deginimo pajėgumai, ar mums reikalingi tokie pečiai, ar mes turėsime tiek degintinų atliekų, nes iš tiesų deginimo jėgainės, akivaizdu, konkuruoja su visomis kitomis… visais kitais atliekų atsikratymo būdais, tai tiek efektyvus perdirbimas, tiek rūšiavimas.
Mielieji, čia yra ne žiedinės ekonomikos žiedelis – deginimo jėgainės, tai yra kai jau nebėra daugiau ką daryti, tai yra visiškai nevykusi, bet vienintelė išeitis tokioje situacijoje, kai esi akligatvyje, kai valstybė yra akligatvyje. Kai turi rinktis – sąvartynas ar deginimo jėgainė, tai renkiesi deginimo jėgainę. Ir ne iš gero gyvenimo. Ir čia žiedine ekonomika net nekvepia.
Mes buvome patikinti, kad atliekų kiekio užteks, nepaisant visų mūsų gerų norų, visų depozitų, visų skatinimų, visų rūšiavimų, – nieko nebus, degintinų atliekų dar dešimtmečiais tikrai pakaks. Šis klausimas buvo kilęs, dar gerbiamosios V. Vingrienės net Seime turbūt nebuvo, ar nereikės importuoti atliekų, kad deginimo jėgainės suktųsi visu pajėgumu. Nes mus iš tikrųjų stebino gana didelis galingumas, tad buvome patikinti, kad tikrai nereikės.
Todėl, mielieji, šiandien nebijokime pritarti šiam projektui. Gal jisai yra ir perteklinis, gal užtenka ministro poįstatyminių aktų, gal niekas tų atliekų ir nesiruošia importuoti, tačiau mes buvome patikinti, kad to niekada nereikės. Tai sutarkime, kad ir nereikėtų. Nes jeigu prieisime iki tokios situacijos, kad po dešimties metų Lietuva pradės dar importuoti ir deginti ne savo atliekas, tai, mielieji, čia yra skandalas. Todėl aš tikrai pritariu šiam įstatymo projektui ir raginu kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
14.38 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536(2) (pateikimas)
Toliau Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Ministras ir Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti Seimo grąžintą įstatymo projektą.
Projekto tikslas yra sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus paramai gauti. Sudaromos galimybės fondų nariams greičiau reaguoti į krizines situacijas, suvaldyti dėl rinkos kainų svyravimų susidariusias krizines situacijas, ekstremalių meteorologinių reiškinių ar kitų įvykių pasekmes.
Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo Kaimo reikalų komiteto klausymuose ir posėdžiuose pateiktas pastabas, taip pat Teisės departamento išvadą bei patikslinto projekto derinimo metu gautas institucijų pastabas. Patikslinamas fondo apibrėžimas, papildome 2 straipsnį. Taip pat tikslinamas 7 straipsnis, tai žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo šaltiniai ir priemonės, papildome reglamentu, kuris reglamentuoja. Taip pat išdėstoma nauja 9 straipsnio redakcija žemės ūkio rizikos valdymo fondų tinkamumo sąlygos valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti.
Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Žemės ūkio ministerija, turės parengti poįstatyminius teisės aktus pagal 2014–2020 metų kaimo plėtros programos priemones šių fondų rėmimui ir paramos taisykles. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas ministre. Taip, reikia ieškoti kažkokių kelių, kad vis dėlto tas fondas pradėtų veikti. Bet gal galėtumėte įvardinti pagrindines priežastis, kodėl jis iki šiol dar neveikia ir, tarkime, kur čia tas problemiškiausias taškas, kad vis dėlto… Ar tai finansų stygius, ar tai apskritai sistema neveikia, mechanizmų tokių dar nėra sukurta iki galo, kad galima būtų tiksliai numatyti visus tuos kriterijus, pagal kuriuos kompensacijas reikėtų mokėti arba nemokėti? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iki šiol yra reglamentuotas tik draudimo kompensavimas ir pagalba žemės ūkio subjektams. Tokio įstatyminio reglamentavimo išvis nėra ir mes Kaimo plėtros programoje net ir negalime numatyti tokių priemonių. Taigi šis įstatymas po priėmimo ir suteiktų galimybes, kad tokie fondai galėtų egzistuoti Lietuvoje ir turėti atskirą Kaimo plėtros programos paramos dalį ir taisykles.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, čia 3 straipsnyje parašyta – parama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 %. Sakykite, kodėl daugiau kaip 30 %, kodėl ne 10 %, 20 %, ar 25 %, jau ketvirtis? Kas lėmė, kad čia įrašyta 30 %?
A. PALIONIS (LSDDF). Kadangi Lietuva veikia bendroje ekonominėje zonoje su visa Europos Sąjunga ir taisyklės bendros yra visoms šalims narėms, kad nebūtų kokių nors išskirtinumų ir papildomos valstybės pagalbos vienoje ar kitoje šalyje atskiriems ūkio sektoriams, tai reglamentas nustato bendrus principus. Reglamente yra nustatyta minimali pajamų netekimo zona – tai 30 %. Bet į ką noriu atkreipti dėmesį.
Tas 30 % ypač dabartinėmis meteorologinėmis sąlygomis ir pastarosiomis dienomis, kai viename ar kitame regione praeina kruša, tai derlius būna sunaikinamas kur kas didesne procentine dalimi. Tas savitarpio pagalbos fondas, rizikos fondas labai gerai atsilieptų ūkininkams, nes vieni ūkininkai nukentėtų, kiti nenukentėtų ir galėtų iš karto ūkis neprarasti pajamų. Nesakau, kad valstybė nepagelbės ūkiams, bet paprastai valstybės pagalba yra ir ilgai notifikuojama, ir valstybei reikia surasti lėšų. Kaip pavyzdys – pernai metų pavasario šalnos sodams, kai patyrė didelių nuostolių, derlius siekė tik 20–30 %, tai nuostoliai 70–80 %, o kompensacijas gaus tik dabar, liepos mėnesį. O jeigu būtų buvęs toks fondas, jie kompensacijas būtų gavę iš karto po šalnų ar sulaukus rudens derliaus. Ta prasme ūkių finansinis tvarumas būtų kur kas stipresnis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik dėl savo supratimo gal daugiau noriu paklausti. Čia yra privati iniciatyva ir privačios lėšos, steigiamas tas fondas tokiu pagrindu? Kokia ta fondo finansinė sudėtis pagal proporcijas? Ar įsteigus šį fondą tada dingsta visa pagalba nukentėjusiems nuo šalnų, nuo sausros ir panašiai? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Kaip ir sakiau, valstybės pagalba niekur nedingsta, ji yra. Šito fondo finansinis supratimas, kaip tai atrodytų, tai galimybė pagal reglamentą ir iš KPP programos lėšų fondo administracija… dengti sukūrimą ir jo veiklą trejus metus 70 % piniginėmis lėšomis. Jeigu fondas… Dar ką papildėme po Kaimo reikalų komiteto, nes buvo prievolė, ar kaip kooperatyvą tą fondą, ar juridinį asmenį steigti. Dabar yra galimybė ir jungtinę veiklą pasirašyti ūkininkams, kad tos administracinės sąnaudos nebūtų didelės. Kompensavimas irgi yra numatytas. Lygiai kaip dabar draudimo įmokos dalį mes kompensuojame iš Kaimo plėtros programos, tai čia yra – įvykus žalai iš fondo lėšų finansuojama 30 % žalos, iš Kaimo plėtros programos – 70 %. Pagalba yra prisidedant jau prie surinktų fizinių asmenų lėšų kaip skatinamoji, kad būtų jungiamasi ir kuriami rizikos fondai.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, už pateikimą.
Motyvai dėl viso. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Fondas turbūt yra seniai išsvajotas ūkininkų reikalas, tačiau, savaime suprantama, daug kas priklausys nuo to, kaip jis pradės savo veiklą kaupdamas pinigus ir vertindamas tas visas ūkininkų netektis, nes iš tikrųjų visi mėgsta gauti pinigus, tačiau nelabai mėgsta įdėti į tuos fondus. Turbūt daug kas priklausys nuo administravimo, ar sąžiningai bus administruojama ir, kaip minėjau, ar sąžiningai bus nustatyti kriterijai, pagal kuriuos bus daromos išmokos. Iš tikrųjų linkiu tik sėkmės, kantrybės, ir turbūt bandymo būdu mes pasieksime idealiausią variantą, nes turbūt niekas nežino, kaip tas fondas gyvuos, ar jis tikrai bus gyvybingas dėl sąžiningumo ir dėl to, kad ūkininkai juo patikės. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2, 7, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui.
Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje.
14.46 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2312 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Rytoj bus lygiai dveji metai, kai šis įstatymo projektas yra įregistruotas mano ir kelių kitų kolegų, kai kurių iš jų net nebėra Seime.
Projekto esmė yra labai paprasta. Juo buvo siūloma nustatyti lubas tiesioginių išmokų, kurios yra mokamos žemės ūkio veiklos subjektams, tai yra apibrėžti, kad tų išmokų suma negali viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Turiu pasakyti, kad per tą laiką įvyko šiokių tokių pokyčių, nes labai panašią nuostatą savo įsakymu patvirtino žemės ūkio ministras G. Surplys praėjusiais metais, bet vis dėlto siūlyčiau Seimui pritarti šiam projektui ir jį apsvarstyti tam, kad tokio pobūdžio apribojimas būtų nustatytas įstatymu, ne įsakymu.
Ir kitas aspektas, kuriuo skiriasi šis projektas nuo dabar galiojančio ministro įsakymo, kad projekte taip pat kalbama apie tokį ribojimą ir tada, kada yra susiję asmenys. Toks reguliavimas būtų teisingesnis tuo požiūriu, kad būtų sunkiau tokių lubų taikymo išvengti, pavyzdžiui, turint keletą skirtingų juridinių asmenų, kuriuos kontroliuoja tas pats asmuo.
Tokia yra projekto esmė. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausia V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Suprantu, yra noras riboti gauti tiesiogines išmokas. Kaip žinome, iki šiol tiesioginės išmokos buvo tai, kad tai yra subsidija, kuria kompensuojamos negautos pajamos žemės ūkiui. Jos priklauso nuo hektarų, bet jūs visa tai žinote. Man tik toks neaiškumas. Čia yra asmuo. Ar čia kalbama tik apie fizinius asmenis, ar ir juridinius kartu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš esmės tai susiję su bet kokiais gavėjais, kurie tas išmokas turi teisę gauti pagal reglamentą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Visus subjektus?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Sutinku su jūsų nuostatomis, jos gal ir būtų teisingos, jeigu šitas reguliavimas galiotų visoje Europos Sąjungoje. Mes patiriame labai didelę konkurenciją su kitų Europos Sąjungos šalių žemės ūkio gamintojais, kurie turi kur kas didesnes išmokas. Šitas ribojimas buvo pasiūlytas savanoriškas Europos Sąjungos šalims narėms, kad remtų smulkiuosius ūkininkus. Bet mes puikiai žinome, kad Lietuva pasirinko kitą kelią, kaip remti smulkiuosius ūkininkus, tai yra pirmieji 30 hektarų, kai yra daug didesnės tiesioginės išmokos.
Kaip jūs vertinate, kaip šitas projektas paveiks mūsų ūkių konkurenciją? Prekiniai ūkiai konkuruoja visose Europos Sąjungos šalyse ir visame pasaulyje.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad kaip tik lubų nustatymas padidintų konkurencingumą arba galimybes stiprėti tiems ūkiams, kurie nėra labai stambūs ir į kuriuos dabar turbūt didžioji dalis tos paramos ir buvo nukreipta. Aiškinamajame rašte (tiesa, aiškinamasis raštas yra jau šiek tiek pasenęs, bet taip yra, kad projektas svarstomas tiktai po dvejų metų nuo jo įregistravimo) yra tie skaičiai pateikti, kad, tiesą sakant, nors mes turime teisėtą pagrindą netaikyti apribojimo, nes yra pirmos paramos paskirstymas, bet vis dėlto mūsų suma, kuri yra skirta išmokoms už pirmus hektarus, sudaro tiktai (tuo metu, kai mes teikėme šį projektą, bet aš nesu tikra, ar situacija yra labai smarkiai pasikeitusi), sudarė tiktai apie pusę to, kas maksimaliai galima. Taip, yra skirtingų patirčių Europos Sąjungos valstybėse, bet nemažai šalių tokį apribojimą taiko. Ką aš jau minėjau pristatymo metu, tiesą sakant, galioja jūsų ministerijos, jūsų ministro (ne jūsų, bet jūsų pirmtako) pasirašytas įsakymas, kuris tokį reguliavimą taip pat numato.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Ką gi, kolege, iš tikrųjų yra toks posakis: „Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako.“ Kadangi tai yra europinė parama, aišku, dažniausiai Europa reglamentuoja, kaip mes tuos pinigus turime naudoti. Diskutuojant apskritai pačioje Europoje, šiandien yra tokia kolizija, kad apie 20 % ūkio subjektų vis dėlto gauna apie 80 % visų tiesioginių išmokų. Šiuo atveju, ko gero… Aš matau, projektą yra pasirašęs ir K. Starkevičius, kuris tikrai dalyvauja ne vienoje tarptautinėje konferencijoje, kur mes kartu ir diskutuojame. Dabar mes pabandykime įsivaizduoti: įstatymu apribojame viršutinę ribą, pavyzdžiui, 150 tūkst., bet po kurio laiko Europa sako – viršutinė riba negali viršyti 80 tūkst. Kaip teisiškai tada atrodys Lietuva būtent ūkininkų arba ūkio subjektų atžvilgiu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs puikiai žinote, kad Europos Sąjungoje sprendimai ir ypač pokyčiai nevyksta taip, kaip kartais Lietuvos Respublikos Seime ypatingos skubos tvarka yra priimami įstatymai. Manau, kad tikrai nereikia įsivaizduoti tokių gana hipotetinių situacijų, kad susidarytų padėtis, kai Lietuva negalės atitinkamai pakoreguoti savo teisės aktų. Aš dar kartą grįžtu prie to, ką minėjau, kad iš esmės labai panaši nuostata dabar yra įtvirtinta ministro įsakymu. Mes siūlome tiesiog svarstyti tos nuostatos perkėlimą į įstatymo lygmenį, nes tai vis dėlto yra pakankamai rimtas apribojimas, kuris turi teisę būti nustatytas įstatymu, o gal net turi konstitucinę pareigą būti nustatytas įstatymu.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų turbūt verta pritarti, nes čia tos kalbos, kad tiktai dideli ūkiai gali būti prekiniai, tai tikrai netiesa, daugiausia jie eina lengviausiu keliu, grūdininkų, galbūt ir pienininkų nemažai, bet vis dėlto tai jau yra prekiniai ūkiai, kurie gali konkuruoti. Sunkesnė situacija yra mažų.
Bet vis dėlto norėčiau paklausti, kokias didžiausias galbūt žinote išmokas, kiek ūkiai, galbūt juridiniai, gauna didžiausias sumas? Ar neteko…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tikrai, žinokite, tai nėra tas dalykas, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus, nes čia yra klausimas apie principą. Vis dėlto principas yra toks, koks galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kad tam tikros lubos ir apribojimas turi būti vien tam, kad parama nesikoncentruotų rankose būtent tų ūkių, kurių ir taip konkurencinės sąlygos dėl masto ekonomijos ir kitų ekonominių priežasčių yra pačios didžiausios.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galima? Negalima. Sako…
Motyvai. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ir gerbiama pranešėja I. Šimonytė sakė, kad faktiškai tai jau iš dalies yra padaryta. Aišku, ten galbūt kyla klausimų dėl susijusių ūkių, bet, manyčiau, sąžininga būtų, kad tie, kurie gal sugebėjo anksčiau gauti dideles paramas, būtų solidarūs su tais, kurie galbūt nesuspėjo gauti ir yra mažesni. Nesuspėjo įsigyti tiek žemės, praleido tam tikrus laikotarpius arba neturėjo tam tikrų ryšių. Manyčiau, vis dėlto vidutinis ūkis yra pats tas Lietuvos kelias, kuris galėtų būti ir pakankamai perspektyvus, ir gerai uždirbti. Aišku, daug kas priklauso nuo pasirinktos šakos. Manyčiau, nebūtinai visi turime būti kokiais nors grūdininkais, masiškai gaminti grūdus ir juos išvežti, gerai būtų ir perdirbti. O šiaip, manyčiau, tas vidutinis ūkis yra perspektyvesnis, lankstesnis, krizių atvejais gali persiorientuoti, pakeisti produkcijos gamybą ir taip toliau.
Tikrai siūlau pritarti, komitete dar pasvarstyti. Tikrai nematau nieko blogo, kad tam tikros ribos bus uždėtos. Dideli dideli superūkiai iš savęs jau gali vystytis, nes jie jau yra ekonomiškai stabilūs. Reikia duoti atsigauti tiems mažesniems, nes ir tie nori augti, turbūt dar turime žemių tiek, kad galėtume paskatinti tuos vidutiniokus efektyviau ūkininkauti. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. A. Palionis – prieš.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taip atrodo, kad pas mus visi dideli ūkiai gauna dideles išmokas ir juos reikia apriboti. Kaip pranešėja ir pasakė, toks reguliavimas jau galiojo dvejus metus. Už tuos kelerius metus nė vienam ūkiui net nebuvo galimybės, ir taikant susietumą, apriboti tiesiogines išmokas. Nė vienas neviršijo. Tai mes dabar tas nuostatas dar dedame į įstatymą.
Ir dar kartą noriu pakartoti, kad kiekvienai Kaimo plėtros programai, dabar vyksta derybos dėl naujo finansinio laikotarpio, Europos Komisija tą patį ribojimą irgi nustatinėja. Tai dabar mes saviems ūkiams nustatysime žemesnes lubas arba kitą apribojimą nei Europos Sąjungos erdvėje dirbantiems ūkiams. Tai bus natūralus mūsų ūkių konkurencijos ribojimas. Aš siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 30, prieš – 12, susilaikė 39. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 34, prieš – 47. Projektas atmestas.
14.59 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniu ir 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4915, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4916, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4917 (pateikimas)
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių ir 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniu ir 5 priedu įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną ministrą Ž. Vaičiūną. Ir dar tada, ministre, du lydimieji. Aš perskaitysiu. Viešųjų pirkimų įstatymo 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, kaip ir minėta, teikiami trys įstatymų projektai. Pagrindinis – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir du lydimieji.
Priežastis, kodėl jie yra teikiami. Lietuvoje, vienoje iš pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, buvo įvesta tokia nauja patikros procedūra nacionaliniam saugumui svarbių objektų, tai yra būtent investuotojų ir sandorių patikros procedūra, kuri galioja nuo 2018 m. kovo 1 d. Natūralu, kad per šiuos porą metų – 2018 ir 2019 metus pastebėjome tam tikrų šio įstatymo taikymo trūkumų. Tam, kad būtų užtikrintas nacionalinio saugumo interesų gynimas, iš tiesų reikalingi tam tikri pataisymai ir patobulinimai. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad 2019 metais buvo priimtas reglamentas, kadangi Lietuva buvo viena pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, Europos Komisija konsultavosi su Lietuva dėl šio įstatymo pagrindų, tai reikia šio įstatymo nuostatas suderinti su minėtu reglamentu.
Kalbant apie koregavimo poreikius, iš tiesų, kaip ir minėjau, yra dvejų metų šio įstatymo veikimo patirtis, buvo įvertinta tiek ex post įstatymo veikimas, tiek konkretūs praktiniai dalykai. Atsižvelgdami į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos praktiką, matome, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta investuotojų ir sandorių patikros procedūra nepakankamai užtikrina nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Už nacionalinio saugumo interesų apsaugą atsakingoms institucijoms nustatyti per trumpi terminai surinkti žvalgybinę informaciją apie investuotojus. Nėra galimybės patikrą nutraukti arba stabdyti, jei atsirado objektyvių priežasčių patikros nebetęsti. Komisija taip pat nebeturi galimybių teikti rekomendacijų, teisinių galimybių teikti rekomendacijų dėl investicijų, o atliekant sandorių patikrą trūksta aktyvesnio nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įsitraukimo ir galimybių patikrinti trečiuosius asmenis, kurie teikia prekes ar paslaugas tokioms įmonėms.
Kartu teikiami viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos gali iš pirkimo procedūrų pašalinti tiekėjus, keliančius grėsmę nacionalinio saugumo interesams, kai dėl jų Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi tai patvirtinantį sprendimą.
Taip pat įstatymo projekto rengimo metu buvo priimtas, kaip ir minėjau, reglamentas, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema, dėl ko iškilo poreikis įstatymą suderinti ir su šiuo Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu.
Atsižvelgiant į tai, į tuos minėtus trūkumus, šiuo teikiamu projektu siūloma: pirma, patikslinti investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus.
Antra, patobulinti investuotojų patikros procedūrą, tai yra pailginti terminus, per kuriuos žvalgybos institucijos tinkamai surinktų duomenis apie investuotojus, taip pat numatyti patikros stabdymo galimybes ir kita.
Trečia, patobulinti ir nustatyti detalesnius sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus ir kartu sudaryti galimybę atsižvelgti į kitų valstybių narių pateiktas pastabas, informaciją bei Europos Komisijos nuomonę dėl investicijų, kaip tai numatyta reglamente; be abejo, tuo pačiu suteikti daugiau kompetencijų ir įgaliojimų komisijai, sandorių vertinimo komisijai, pavyzdžiui, teikti rekomendacijas dėl investicijų ar sandorių.
Ketvirta, nustatyti pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių bei ministerijų proaktyvų vaidmenį vertinant šių įmonių sudaromus sandorius. Šios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos suteiktų galimybę atlikti efektyvesnę investuotojų ir sandorių patikros procedūrą bei geriau užtikrintų nacionalinio saugumo interesų apsaugą.
Atkreipčiau dėmesį, kad 2018 metais buvo atliktos 204 patikros, 2019 metais – 329 patikros, tai yra kartu sudėjus tiek investicijų, tiek sandorių. Atsižvelgiant į tai, prašau pritarti po pateikimo ir pagal galimybes, be abejo, svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje, nes šios pataisos padėtų efektyviau vykdyti šių sandorių ir investicijų patikrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, manau, šitoje srityje yra ką tobulinti. Vienas iš klausimų, kuris yra kilęs man ir kai kuriems Seimo nariams, tai yra viešųjų pirkimų procesas ir kaip jis valdomas, kai yra daromi pirkimai, susiję su strateginiais projektais? Kitaip sakant, įvyksta metų ar panašios trukmės pirkimas ir nustačius nugalėtoją tik po to, po kurio laiko, jis yra diskvalifikuojamas, tarkime, dėl įtarimo ar nesutikimo su nacionalinio saugumo kriterijais. Ar nebūtų galima (aš nežinau, ar šis projektas tą sako) iš anksto, kai yra trumpas sąrašas galimų nugalėtojų, patikrinti, siekiant negaišti laiko ir viešojoje erdvėje nekelti nereikalingų bangų? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už jūsų klausimą ir siūlymą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, be abejo, yra daroma, atliekama patikra gynybos sektoriuje, taip pat dėl informacinės infrastruktūros pirkimų. Atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu teisinės galimybės atlikti išankstinę tokių pirkimų, sakykime, peržiūrą yra ribotos ir šis įstatymas galioja tik tiems sandoriams, kurių pirkimų objektas yra susijęs su nacionalinio saugumo interesų apsauga.
Be abejo, manau, komitetuose gali būti diskutuojama tokia nuostata, bet taip pat turėtume įvertinti šios nuostatos taikymo proporcingumą. Jeigu tai yra tik išimtiniai atvejai, juos būtų galima labai tiksliai ir aiškiai apibrėžti, tuomet galbūt galėtų būti taikoma. Bet, kaip ir minėjau, tokių vien sandorių ir investicijų patikros srautas yra tikrai nemažas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, labai džiaugiuosi, kad 50 straipsnio pakeitimu yra numatyta: „Visų pirkimų, skirtų fiziniams asmenims (visai visuomenei, perkančiojo subjekto darbuotojams), techninės specifikacijos, išskyrus pagrįstus atvejus, turėtų būti parengtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus.“
Žinoma, kadangi ir man teko dirbti Socialinės apsaugos ministerijoje, ir kitiems, ir taip toliau, įstatyminę bazę mes priimsime. Bet kodėl nejuda žmonėms su negalia aplinkos tvarkymas, patekimas į įvairias žinybas, įstaigas, institucijas? Ar nereikia susijungti jums – Viešųjų pirkimų tarnyba, Socialinės apsaugos ministerija, jūs? Jūs, kaip Inovacijų ministerija, turbūt neapsiribosite vien tik įstatyminės bazės priėmimu. O toliau, koks žingsnis, kontrolė, kad rezultatas truputį pajudėtų?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Galbūt atkreipčiau dėmesį, kad šiuo teikimu pagrindinis įstatymo projektas yra Nacionalinio saugumo įstatymas ir kiti du lydimieji yra tiek, kiek susiję su šio įstatymo reikalingomis pataisomis. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat yra šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose. Atitinkamos nuostatos ir dėl kontrolės, ir dėl kitų dalykų galėtų būti pastiprintos ta apimtimi, kad nesumaišytume šio įstatymo teikimo tikslų su jūsų minėtais taip pat labai svarbiais tikslais.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG) Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, išties turbūt įstatymų vykdymas, o ne patys įstatymai dažnai lemia siekiamą ir norimą rezultatą. Galbūt, priėmus šias jūsų teikiamas pataisas, kurioms išties pritariame, pavyks išvengti tokių sandorių kaip SGD laivo nuoma iš Bermuduose registruotos kompanijos „Höegh LNG Ltd“ arba „Klaipėdos naftoje“ „Litasco“ atsiradimas. Tai yra „Lukoil“, Kremliaus kontroliuojama įmonė, kuriai buvo perduotos teisės, neva jos pagalba buvo įgyvendinamas strateginis projektas – terminalo statyba. Galbūt teks išvengti tokių kaip „Elecnor S.A.“, kurios atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas Ispanijoje, o ji mums elektrifikuos labai svarbų konkurencinėje kovoje tarp mūsų kaimynų geležinkelių ruožą. Ar pavyks tą dalyką padaryti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, šis įstatymas tiesiog užtikrina efektyvesnį tikslų įgyvendinimą dėl nacionalinio saugumo interesų apsaugos. Konkrečiais atvejais tai yra jau vertinimo objektas. Aš galbūt tik statistiką paminėčiau, kad iš atliktų mano minėtų vertinimų 2018 metais buvo keturi neigiami sprendimai, 2019 metais buvo taip pat keturi neigiami sprendimai dėl pačių investuotojų, dėl sandorių – kita apimtis. Nemažai būdavo, faktiškai daugiau negu pusė atvejų, kuomet net nereikėdavo Vyriausybės sprendimų, tai yra būtent tie dalyviai, kurie buvo tikrinami ir vertinami, na, dar vykstant procedūrai pasitraukdavo iš pačių pirkimų. Tai galbūt yra vienas iš tokio efektyvumo vertinimo kriterijų, bet šiais konkrečiais atvejais, kaip ir minėjau, yra numatyti kriterijai, pagal kuriuos turi būti kreipiamasi į komisiją, ir tokios įmonės, kurios atsakingos už valstybei svarbių strateginių įgyvendinimą, tai privalėtų daryti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kitados buvo padaryti tokie sprendimai ir susitarimai, kuriuos padarė net ne Vyriausybė, jais buvo labai stipriai pažeisti Lietuvos nacionaliniai interesai energetikos srityje. Dabar mes irgi turime tokią pat situaciją, kai įtariame, kad ir dabar gali būti tokie susitarimai padaryti be Seimo informavimo ir panašiai. Ar čia tokie įstatymo pakeitimai uždraus jums arba juo labiau jūsų pavaldžioms institucijoms nuvažiuoti į naują Maišiagalą ir susitarti ką nors?
Ž. VAIČIŪNAS. Atsiprašau, gal galėtumėte dėl sektoriaus patikslinti, neišgirdau, kurioje srityje. Taip, šie pakeitimai iš esmės yra orientuoti, kaip ir minėjau, į komisijos, sandorių patikros komisijos, darbo efektyvumą ir į žvalgybos institucijų galimybę efektyviau patikrinti susijusią informaciją tiek su investicijomis, tiek su esamais ar planuojamais sandoriais. Pats įstatymas galioja nuo 2018 m. kovo 1 d. Tai tuo metu buvo esminis pokytis ir šiuo požiūriu tai yra ta procedūra, kuri tobulinama, ji leistų efektyviau atlikti pačią patikrą. Kokio nors fundamentalaus lūžio šiuo atveju nebūtų, bet iš tos praktikos, kuri susiformavo per porą metų, šie pakeitimai, matome, tikrai yra būtini ir reikalingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl visų trijų projektų. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta visiems trims įstatymams. Tai yra projektų registracijos Nr. XIIIP-4915, Nr. XIIIP-4916 ir Nr. XIIIP-4917.
Dėl pirmojo pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl antrojo ir trečiojo, tai yra lydimųjų, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas birželio 18 dieną. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Sutarta. Dėkoju.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4968 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu į tribūną R. Karbauskį. Pateikimas. A. Širinskienė? Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Grupės kolegų, kurie registravo Lobistinės veiklos įstatymo naują redakciją, vardu norėčiau pateikti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtent ir siekiama užtikrinti, kad Lobistinės veiklos įstatymas būtų įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių klausti? Nėra. Gal galime po pateikimo… Atsiprašau, S. Gentvilas nori paklausti. Nenori jau. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Kaip? Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Priėmimas. Balsuojame per priėmimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, registracijos Nr. XIIIP-4968, priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4949 (pateikimas)
Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu A. Širinskienę. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pateikti Lobistinės veiklos įstatymo projektą. Kaip atsimenate, dar prieš gerus metus Teisingumo ministerija parengė, o Vyriausybė atnešė į Seimą naują siūlomą lobistinės veiklos reguliavimą. Vėliau įvyko taip, kaip įvyko – Seime pati projekto idėja buvo gerokai išdarkyta. Žinodami tuos pastarojo meto įvykius, dar kartą siūlytume sugrįžti prie projekto svarstymo – tiesiog įtvirtinti kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, kada lobistinę veiklą deklaruoja tiek jos adresatas, tiek ir teikėjas, tai yra lobistas ir politikas. Kartu įvesti tai, ką iš tiesų ir patys, manau, kad dauguma iš mūsų nuosekliai darome, tai yra darbotvarkių skelbimą. Reaguodami į pastarojo meto įvykius, vėl siūlome išplėsti ir lobisto apibrėžimą vis dėlto apimant tas asociacijas, kurios nėra savo esme tenkinančios viešąjį interesą, tačiau vienijančios verslo subjektus ir atitinkamai siekiančios verslo tikslų, kad jos būtų priverstos taip pat deklaruotis kaip lobistai ir kartu vėliau deklaruoti savo bendravimą su politikais ar kitais asmenimis, valstybės tarnautojais, kurie dalyvauja priimant sprendimus, rengiant, priimant ar svarstant teisės aktus.
Tai būtų trys tokie esminiai pakeitimai. Visi kiti pakeitimai jau ne kartą yra diskutuoti Seime. Tikrai labai ačiū kolegoms, kurie prisidėjo prie to projekto tobulinimo tiek komitetuose, tiek ir, be abejo, prie rengimo Teisingumo ministerijoje. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiama Agne, turiu jums du klausimus. Visų pirma, politikai turėtų rodyti pavyzdį ir tik tada įstatymu tai paversti. Štai tribūnoje turėjo būti R. Karbauskis, kuris du mėnesius nėra deklaravęs nė vieno susitikimo nė su viena asocijuota struktūra, asociacija, lobistu, profsąjunga. Čia pirmas klausimas. Ar jūsų partijos pirmininkas tiesiog yra asocialus žmogus, ar jisai slepia šituos susitikimus, nes iš tikrųjų labai keista, kaip gali valdančiosios partijos pirmininkas nedeklaruoti nė vieno susitikimo su jokia organizacija, išskyrus oficialius susirinkimus?
Antras klausimas. Popietinėje darbotvarkėje yra Miškų įstatymas dėl pirmenybinės tvarkos medienos perdirbėjams Lietuvoje. Štai jūsų įstatymo projektas neapima, pavyzdžiui, teisėkūros iniciatyvų, kas siuntė, kas Vyriausybei siūlė tokį projektą, kokie gauti raštai, siūlymai, kas dalyvavo registravime? Politikus ir jų susitikimus jau norite baisiai suregistruoti, tuo tarpu dėl Miškų įstatymo projekto aibė STT, Konkurencijos tarybos pastabų, bet mes nežinome užkulisių, kas ten dalyvavo rengiant šitą įstatymą. Viešai mes galime pasvarstyti. Kodėl teisėkūros skaidrumo nepradedate nuo Vyriausybės ir ministerijų, o griebiate politikus už pakarpos rodydami blogą R. Karbauskio pavyzdį? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, R. Karbauskis greičiausiai pats atsakys, kodėl jo darbotvarkės yra tuščios, bet aš galiu pasakyti, kodėl mano darbotvarkės tuščios.
Vienas dalykas. Greičiausiai žinote, aš manau, Seime dirbote per tuos du mėnesius ir jame lankėtės, kad vis dėlto patekimas į Seimą buvo apribotas ir vyko karantinas. Tiesiog fiziškai pašaliniams asmenims ilgą laiką buvo neįmanoma patekti, dėl to ir nevyko fiziniai susitikimai arba iš viso susitikimai.
Kalbant apie mano asmenines darbotvarkes, kurios taip pat yra tuščios, išskyrus oficialias veiklas, aš galiu pasakyti tokią savo poziciją, kad su jokiais verslo subjektais, su jokiais asmenimis, kurie nėra valstybės tarnautojai ir nėra institucijų vadovai, aš tiesiog nesusitikinėju privačiai. Mano visi susitikimai vyksta komitetuose klausymų metu. Tai labai prašome įsijungti arba ateiti ir matysite, su kuo aš susitikinėju viešai ir susitikinėja tuo pat metu visas TTK biuras. Mano asmenine nuomone, tai yra tikrai sektinas dalykas, kada tokiuose susitikimuose dalyvauja kiek įmanoma daugiau žmonių. Baigiasi karantinas, matyt, ir jūsų visų darbotvarkės pasipildys.
Dėl kito klausimo, tai šitie pasiūlymai, kurie yra teikiami, apima lobistinės veiklos deklaravimą ir tada, kai daroma lobistinė veikla Vyriausybės narių, ministerijų, jų tarnautojų atžvilgiu, savivaldos lygmeniu taip pat. Jūs puikiai žinote, kad kiekvienas teisės aktas, kuris ateina iš Vyriausybės, iki Vyriausybės posėdžio turi tokį lydimąjį dokumentą, tai yra derinimo pažymą, kur yra surenkama visa informacija, gauta iš asocijuotų struktūrų. Kai projektas paskelbiamas viešai ir Lietuvos Respublikos piliečiai gali reaguoti ir parašyti… Manau, kad dėl Miškų įstatymo tiesiog pasižiūrėsite derinimo pažymą ir rasite, kas dalyvavo svarstant ir kokie sprendimai buvo kieno siūlyti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama Seimo nare, kodėl jūsų siūlymas dėl išplėtimo lobistų apibūdinimo sutampa su asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai, tai yra gerbiamu V. Sutkumi, korupcinėje byloje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip sutampa?
P. URBŠYS (MSNG). Labai paprastai, būtent kaip…
PIRMININKĖ. Jūs garsiau kalbėkite, nes aš negirdžiu.
P. URBŠYS (MSNG). Turiu omenyje, asociacijos prezidentas gerbiamas V. Sutkus, kuriam dabar pareikšti įtarimai korupcinėje byloje, būtent buvo už tai, kad kiek galima maksimaliai būtų išplėstas lobistų apibrėžimas. Jūsų siūlymas sutampa su jo ketinimais. Jūs paaiškinkite to sutapimo esmę?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolega Povilai, šiandien pilnatis lyg ir yra, tai greičiausiai yra didžiausias paaiškinimas. O iš tiesų tai ponas V. Sutkus, jeigu skaitėte žiniasklaidą, mus su ponu R. Karbauskiu yra išvadinęs teroristais dėl to, kad mes bandome įteisinti jau ketvirtą kartą šioje salėje, kur jūs labai nuosekliai blokuojate, kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Labai trumpai. Aš supratau, kad gerbiama Seimo narė A. Širinskienė – ne tik teologė, ne tik teisininkė, bet ir psichiatrė. Ačiū už tą kompetenciją.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog apie astronomines fazes kalbėjau, ne apie diagnozes.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Išties tas toks žaidimas su Lobizmo įstatymu, kai balansuoja verslo asociacijos arba tie patys lobistai, priklauso nuo požiūrio, kur bus padėtas kablelis – paleisti ar pakarti? Šiuo atveju, aš manau, turėtų labai nedviprasmiškai sudėlioti, nusigręžti nuo tų visų baimių, nes tautos atstovybė turi turėti teisę žinoti, ko nori atstovaujamieji, tarp jų ir verslas.
Verslas turėtų aiškias sąlygas išsakyti savo nuomonę, o ne taip, kad Vyriausybė ir Seimas, priimantys įstatymus, gyventų kosmose. O čia būtent ir tapo susidorojimo su nepalankiais oponentais labai puiki terpė, priėmus tą Lobistinės veiklos įstatymą, ir ne tik – ir poveikio, ir taip toliau. Čia reikėtų pažvelgti kompleksiškai. Ką jūs, pirmininke, manote?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad pirmas žingsnis, kuris tikrai būtų tikslingas, iš tiesų priimti galimybes kryžmiškai deklaruoti, kai tikrai ir melavimo tikimybė gali mažėti, bent jau įsipareigoti skelbti darbotvarkes. Antra vertus, Seimas jau ir dabar žengęs, ką turime pripažinti, kuo skiriasi kitų kadencijų seimai, išskaidriname labai daug žingsnių. Aš prisimenu, ką reikšdavo kitų kadencijų seimuose žurnalistams gauti elementarų komiteto įrašą, jo tiesiog dažniausiai niekas neduodavo. Aš jau nekalbu apie to įrašo viešą prieinamumą interneto svetainėse.
Šiuo atveju tiek žurnalistai, tiek bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis turi visas galimybes atsidaryti Seimo tinklalapį ir stebėti tuos posėdžius, kurie kažkodėl kitose kadencijose buvo uždari ir žmonėms – Lietuvos rinkėjams nematomi. Manyčiau, kad tie žingsniai yra nuoseklūs. Tikrai galima kalbėti ir apie tolesnius žingsnius – galbūt kokių nors sankcijų didinimą už lobistinės veiklos pažeidimus, kad jos būtų juntamos ir realios. Bet visam tam reikia sutarimo. Šio sutarimo, kaip ir šiais atvejais, kai tris kartus Seime kryžminis deklaravimas buvo atmestas ir tenka ketvirtą kartą išeiti ta pačia tema, to sutarimo kol kas, kaip matome, bent jau anksčiau nebuvo. Aš tikiuosi, kad tos pamokos dėl to, kas vyko dabar dėl ikiteisminių tyrimų, gal padės apsispręsti kitaip.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas. Nėra. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama Agne, iš tiesų gera iniciatyva, tai yra gera proga atkreipti dėmesį į problemą. Bet štai aš skaitau jūsų parengtą įstatymo projektą ir matau, kad jis neatitinka nei Europos Tarybos, Ministrų Tarybos, rekomendacijų, nei STT rekomendacijų. Problema yra ta, kad 7 straipsnyje yra vėl numatyta krūva išimčių, kur faktiškai tos problemos, kurias jūs keliate, tiek verslas, kuris daro įtaką, interesų grupės… Užteks pasivadinti ginančiomis viešąjį interesą ir nereikės deklaruoti tų veiklų. Tai, ką jūs teikiate, iš esmės prieštarauja Europos Ministrų Tarybos rekomendacijoms ir STT rekomendacijoms.
Aš manau, tai dar yra didesnė rizika, kad tokiomis pataisomis iš tiesų bus legalizuota tokių kaip ponas V. Sutkaus veikla. Ar čia jūs siekiate iš tiesų sureguliuoti lobistinę veiklą, ar reabilituoti žmones, kurie daro nusikaltimus? Ar jūs tai suprantate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Paskaitykite teisės aktą iki galo ir jūs greičiausiai rasite tokią vieną išimtį, kad lobistais privalo registruotis tie, kurie vienija verslui atstovaujančias organizacijas arba verslo subjektus. Nežinau, kur čia ponas V. Sutkus ar kažkoks kitas ponas galėtų išsisukti, kai yra elementaru, kad bet kokia verslo konfederacija patenka į šią normą. Visą laiką yra sisteminis teisės aktų – ar tai yra projektai, ar tai yra įstatymai, skaitymas.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas klausia paskutinis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, noriu paklausti jūsų ir dėl tų išimčių, kai yra nuomonė – nelaikoma lobistine veikla. Nebent, jeigu jis buvo registravęs, aš taip galvoju, kiek ponas V. Sutkus yra registravęs įstatymų projektų? Neatsimenu kiek.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, jūs iki galo sakinį perskaitykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš skaičiau. Iš kitos pusės, daugiau nei prieš metus mūsų frakcija teikė įstatymo projektą, kuris buvo šiek tiek panašus į šį, tik pas mus nėra valstybės tarnautojų, nes valstybės tarnautojai nepriima sprendimų. Pavyzdžiui, individualius sprendimus, tai nelaikoma…
PIRMININKĖ. Kolega, formuluokite klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu, pavyzdžiui, dėl licencijos kreipsis juridinis asmuo ar jo atstovas, šiuo atveju jis turėtų būti registruotas kaip lobistas, ar ne?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl licencijos gavimo? Ar dėl licencijos reguliavimo? Tai, matyt, yra skirtingi dalykai, viena vertus. Iš tikrųjų kai kurių valstybės tarnautojų įtaka teisėkūros procesams, aš manau, nėra mažesnė už tą įtaką, kurią turi Seimo nariai.
Antra vertus, aš mačiau ir Teisės departamento pastabą, kuri bent jau man kelia abejonių dėl politinių partijų lyderių.
Sakoma, kad jie neturi įtakos teisiniams procesams, teisėkūrai ir dėl to neturėtų būti lobistinės veiklos adresatais ir deklaruojančiaisiais. Dėl to aš irgi labai giliai abejoju. Vis dėlto politinių partijų lyderiai, ypač jeigu tai yra parlamentinės partijos, net tais atvejais, kaip ir pono G. Palucko, nesant parlamente, mano galva, tikrai įtakos politiniams teisėkūros procesams turi. Aš nemanau, kad šiuo atveju irgi tas deklaravimas yra minusas. Priešingai, mano galva, tai yra pliusas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Agne Širinskiene, ne, R. Karbauskis nėra asocialus žmogus, jis tiesiog nedeklaruoja susitikimų. Jūs nesate teisi, kad čia karantinas jam trukdo. Pažiūrėkite R. Karbauskio šeštadienio darbotvarkę. Viešai žinoma informacija. Buvo Naisiuose. Visi apskelbė. Nei premjero darbotvarkėje šis susitikimas pažymėtas, nei Ramūno darbotvarkėje. (Balsai salėje) O dabar jūs sakote, kad kryžminsite ir tikrinsite kiekvieną iš mūsų. Galima pradėti čia kryžminti, bet, man atrodo, dėl esminių dalykų. Reikia žiūrėti, kas yra esminiai dalykai.
Praeitą savaitę įvykę sulaikymai sukelia kur kas platesnę diskusiją, kurios reikėtų imtis. O ne tiesiog paimti Lobizmo įstatymo versiją, kuri buvo svarstymo metu, užregistruoti ir didvyriškai mojuoti vėliava sakant, kaip čia mes dabar visus kryžmiškai patikrinsime. Ne, reikia grįžti ir prie Baudžiamojo kodekso, jo nuostatos iš tikrųjų dėl poveikio politikams yra, kaip sakoma, konfliktuojančios su lobizmo įstatymais. Reikia grįžti ir prie teisėkūros proceso išskaidrinimo, nes mes nematome, kas ateina į ministerijas, kas siunčia joms siūlymus elektroniniu paštu. Kiekvienas elektroninis paštas, liečiantis įstatymo procesą, irgi turėtų būti prisegtas prie jo, ne tik derinimo pažyma. Bet šie dalykai nebus pažymėti. Bus tik žiūrima, ar politikas teisingai deklaravo susitikimą, o kas jo metu kalbėta, koks turinys – visiškai antraeiliai dalykai. Mes tiesiog būsime kontroliuojami. Matydami prastus premjero, R. Karbauskio pavyzdžius, mes jau šiandien galime pasakyti, kad kiekvienas mes darysime klaidų. O tikrieji, užkulisiniai, povandeniniai, dalykai nebus paliesti. Bet aš vis tiek sakau, kad reikia startuoti su šia diskusija, todėl pasisakau už. Vien tam, kad pradėtume diskutuoti apie problemas, vėl iškilusias užpraeitą savaitę. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlomos pataisos yra tik dekoracijos. Dekoracijos tam, kad būtų paslėpti iš tikrųjų neskaidrūs sandėriai ir neskaidrus veikimas. Kaip jūs paaiškinsite tai, kad šiandien ryte, kai virė aistros dėl Antikorupcijos komisijos, kur valstiečių atstovų dėka buvo išbraukti teiginiai, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ gamybos direktorius A. Latakas galimai gali būti pažeidžiamas savo ryšiais su Klaipėdos uoste veikiančiais verslininkais, jis buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo kandidatas ir gavo finansinę paramą, šios nuostatos buvo išbrauktos iš teksto. Po to ateina viena iš lyderių ir pateikia lobistinio įstatymo projektą su tokiu neva kryžminiu deklaravimu, privalomu darbotvarkės pateikimu, nors patys žino, kad jie puikiausiai atidirbo dabar sistemą, kaip gali veikti neskaidriai, apskritai tos dekoracijos ir padėtų uždengti tą neskaidrų veikimą. Kas galėtų paaiškinti, kaip Seimo narys R. Karbauskis deklaruos savo santykius su Agrokoncerno savininku R. Karbauskiu? Jeigu esmės šio dalyko mes negalime pasakyti, tada ar yra prasmė pradėti šį procesą? Be abejo, kai kas pasakys, kodėl gi ne. Bet faktas tikras, kad būtent V. Sutkus, kuriam dabar pareikšti įtarimai korupcinėse bylose, kaip asociacijos prezidentas buvo už tai, kad būtų kiek galima išplėstos lobistų sąvokos ir kiek galima būtų pateikiamos tos kryžminio deklaravimo nuostatos, nekalbant apie darbotvarkes. Jis aiškiai suvokia, kad tai nėra veiksminga, ką jis sugalvos, jis vis tiek padarys. Tai dabar valstiečiai iš esmės atkartoja.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti birželio 23 dieną.
Ir dar noriu sureaguoti į tai, ką sakė A. Širinskienė, kad anų kadencijų seimai nenorėjo, kad būtų viešai transliuojami komitetų ar komisijų posėdžiai. Tai noriu priminti, kad tais laikais nebuvo techninių galimybių tą Seime daryti. Net ir šitos kadencijos Seime nuo pat pradžios to nebuvo. Kuomet buvo nupirkta papildoma įranga, esant pinigams, tai tik nuo praeitos vasaros atsirado techninės galimybės tą daryti ir mes visi tikrai dėl to džiaugiamės.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Aš praklausiau dėl komitetų, kurie yra skiriami.
PIRMININKĖ. Aš kalbėjau apie Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip pagrindinį komitetą, ir Seimo nariai tam neprieštaravo. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Žiūrėkite, kas darosi. Iš tikrųjų yra taip, kad norima vėl įjungti A. Širinskienės buldozerį ir juo važiuoti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo pagrindinis, na aš suprasčiau, nepasitiki tuo komitetu, bet kaip pagalbinis jis gali likti, nes jis buvo tas vedantysis. Bet jeigu šito dalyko…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs siūlote papildomu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Tuomet balsuojame ir bus teisiškai viskas teisinga.
Balsavo 30 Seimo narių: prieš – 26, susilaikė 18. Taigi nepritarta papildomam komitetui.
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip absurdas, kad nepritarė, nes čia mūsų komiteto objektas. Kitas dalykas, ką aš norėjau irgi replikos teise pasakyti, kad čia surašyti formalūs ir tokie menki dalykai, kad tokiame baltame triukšme paskęstų reikalingi svarbūs dalykai. Ar mes čia įpareigosime deklaruoti dalyvavimą įvairiuose klubuose, medžioklės būreliuose ir panašiai? Juk ten, Maišiagaloje, ar kažkokie latviai pamedžioja (…) ir Lietuvos siena pakeičiama arba atiduodami latviams mūsų naftingi telkiniai. Čia mes tų neturėsime deklaruoti. Įvairių čia sėdinčių ir tokiuose klubuose dalyvaujančių asmenų tas neliečia. O mes tokius formalius dalykėlius registruosime, kad nuvažiavome į Telšius ir Telšiuose susitikome bibliotekoje su rinkėjais. Na ir kas?
PIRMININKĖ. Jūs turite teisę dėl pateikto įstatymo projekto registruoti pataisas. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad (…) balsavau už šį įstatymą, bet aš su kolega L. Kasčiūnu buvau pirmasis užregistravęs labai rimtus pastebėjimus dėl šio įstatymo. Aš tikiuosi, kad jie bus svarstomi, kadangi mes pateikėme ta pačia linkme įžvalgas, pataisas dėl Lobizmo įstatymo ir mes tikimės, kadangi buvome pirmieji, kad į šias įstatymo pataisas bus atsižvelgta. Aš norėčiau tik priminti tas pataisas, kurios buvo užregistruotos pirmosios, jų įžvalgos, tikimės, kad diskusijos metu jūs atsižvelgsite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs turite registruoti dėl šio pateikto įstatymo pataisas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Iš naujo?
PIRMININKĖ. Taip. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat pritariu kolegų nuomonei, kad tai išties nėra išsamu. Jeigu būtų paminėtos išties didelę svarbą valstybės gyvenimui ir valstybės nacionaliniam saugumui darančios įtaką tokios kompanijos kaip „Ernst & Young“, jos darbuotojų infiltravimas į visus svarbiausius strateginius sektorius, tarkim, uždarų religinių bendruomenių, tokių organizacijų kaip „Opus Dei“ ir taip toliau asmenų, aš suprasčiau – to reikia. O priešingu atveju tai bus dar viena lazda oponentams daužyti kontroliuojant būtent tuos, kurie kontroliuos tą procesą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš noriu atkreipti dėmesį, kad vieno komiteto – TTK, kuris ir teikia šitą projektą, pirmininke, paskyrimas tikrai yra rizikingas. Tuo labiau kad iš to, ką matau, tikrai tai yra įstatymas, kuris reabilituos dabartinius įtariamuosius, tuo neabejoju, nes jie bus įvardinti kaip didvyriai, ginantys viešąjį interesą. Aš siūlyčiau kreiptis į STT ir prašyti jų išvados Seimo vardu, jeigu tai yra įmanoma, nes tikrai mes čia priskaldysime rimtų malkų, padarysime rimtų problemų tokia pataisa, kurią teikia ponia A. Širinskienė, nes 7 straipsnis realiai reabilituoja visą šitą bylą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, taip, Seimas turi teisę kreiptis. Jeigu yra toks siūlymas, tada mes turime balsuoti, ar pritariame dėl kreipimosi įvertinti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymą į STT. Balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš – 2, susilaikė 1. Taigi Seimo sprendimu mes kreipiamės į STT dėl Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto įvertinimo. Dėkoju.
Dabar toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, tęsiame toliau.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4969 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4969. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vis tiek negaliu neištverti nepasidžiaugusi, kad prie valstiečių vaizdo kameros atsirado Lietuvoje ir galimos Seimo posėdžių transliacijos. Tuo džiaugdamasi kartu norėčiau pristatyti nutarimą, kuriuo siekiama įtraukti į darbų programą Advokatūros įstatymo pataisas. Jos turėtų užtikrinti galimybę advokatūrai rengti savo visuotinį susirinkimą nuotoliniu būdu, nes tokios galimybės ji neturi, o karantino sąlygas mes žinome.
Labai kviesčiau, kolegos, tikrai pritarti. Matyt, paskui kreipsiuosi ir į Pirmininką dėl skubos tvarkos, nes tai yra su pandemijos sąlygomis susijęs projektas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių diskutuoti. Taip pat nėra užsirašiusių. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Kalbėti niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.45 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4946 (pateikimas)
Kviečiu A. Širinskienę į tribūną, ji mums pateiks Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4946. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir deklaravau aiškinamajame rašte, taip ir dar kartą galiu deklaruoti, kad tikrai šių pataisų tikrieji iniciatoriai yra Lietuvos advokatūra, tiesiog prašydama Seimo suteikti galimybes saugiai, išlaikant karantino reikalavimus, nuotoliniu būdu, kol yra karantinas ar ekstremali situacija, turėti visuotinį susirinkimą ir priimti ten sprendimus. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama Agne, visų pirma norėjau valstiečiams padėkoti už tą paramą dėl sprendimo kreiptis į STT, iš tikrųjų svarbus klausimas.
Agne, norėčiau užduoti klausimą dėl jūsų požiūrio, ar vis dėlto nereikėtų dar pildyti šio įstatymo nuostata, kuri užkirstų kelią advokatūros vadovams vienasmeniškai vykdyti lobistinę veiklą be tarybos sprendimo arba be visuotinio susirinkimo. Ką aš turiu minty? Labai dažnas atvejis, kai, pavyzdžiui, ponas advokatūros pirmininkas reiškia savo asmeninę nuomonę. Aš tą girdėjau iš advokatų bendruomenės, kai nepritariama, pavyzdžiui, civiliniam turto konfiskavimui, bausmių už korupcines veikas griežtinimui. Ir be jokių susirinkimų, be jokių pasitarimų žmogus eina ir pristato, tarsi tai yra advokatūros nuomonė. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto klausimai, kurie susiję su viešaisiais interesais, ir jų sprendimų priėmimas – paremti ar prieštarauti jiems – irgi turėtų būti priimami kolegialiai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, advokatūra yra savivalda. Šiuo atveju aš manyčiau, jeigu savivaldoje kyla klausimų dėl vienasmenių sprendimų, tai tikrai advokatūra turi instrumentų, pradedant tuo, kad ir pirmininką galima išsirinkti kitą, ir baigiant tuo, kad galima nusistatyti vidaus tvarkos taisykles. Šiuo atveju aš labai atsargiai žiūri į tai, kai yra kišamasi, gali būti kišamasi politikų į savivaldą, bet, antra vertus, jeigu bus kokių nors pasiūlymų, manau, kad svarstysime juos komitete. Tik tiek, kad šio projekto tikslas buvo, na, kuo skubiau išspręsti tokią tikrai ne kokią situaciją, dėl kurios advokatūra negali turėti, jų savivalda, to susirinkimo, kurį teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti. Galbūt jie tame susirinkime tuos klausimus ir iškels. Dar ir taip gali atsitikti.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, panašioje situacijoje yra arba gali atsidurti antstoliai ir notarai. Nesvarstėte, kad gal kartu reikėtų arba, jeigu šis projektas bus sėkmingas, galbūt pasirūpinti ir ten papildyti, kas čia žino, kiek ta situacija tęsis?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai nesvarsčiau dėl tos priežastis, kad nebuvo jokių signalų iš tų bendruomenių, kad jos susiduria su problemomis. Galbūt jų visuotiniai susirinkimai apima mažesnį skaičių žmonių nei advokatūros, štai bandau preliminariai tiesiog spėti, arba galbūt jie surado kokių nors kitų būdų, kai gali susirinkti, tarkime, automobiliuose būdami, kaip dabar darosi gana populiaru. Taigi tos bendruomenės nesikreipė. Jeigu joms tikrai yra tokia problema, manau, dar tikrai iki vasaros mes galime tas jų problemas išspręsti, kad tų bendruomenių savivalda galėtų funkcionuoti taip, kaip jai priklauso funkcionuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? Per šoninį mikrofoną dar A. Širinskienė, turi pasiūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal galėtume tiesiog priimti sprendimą dėl skubos, kad kitą savaitę jau turėtume priimtą projektą.
PIRMININKAS. Kiek pamenu, Seniūnų sueigoje Pirmininkas pritarė šiai skubai, tai mes galime kartu patvirtinti, kad dėl šio projekto taip pat taikoma skuba. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
15.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4948 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkėje pranešėjas D. Gaižauskas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4948. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, prašau nutarimu papildyti Seimo VIII sesijos darbų programos IV skyrių, 147 punktu, dėl muitinės generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4923. Prašau, Dainiau, pristatyti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš karto noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas suderintas tiek su Finansų ministerija, tiek su Vyriausybe. Pagrindinės priežastys, kodėl jis teikiamas, būtent tokios, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad centrinių įstaigų vadovus penkeriems metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 4 straipsnį centrinėmis statutinėmis įstaigomis laikoma Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM, Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamentas ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Noriu pasakyti, galbūt visų nevardinsiu, kad iš esmės visų pagrindinių centrinių įstaigų vadovų skyrimo tvarka yra tokia, kokia nurodyta Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. mes po pakeitimo tą patį padarėme ir su policijos generaliniu komisaru. Liko tik tokia išskirtinė teisė arba, nežinau, dėl kokių priežasčių praleista būtent Muitinės departamento vadovo skyrimo tvarka, nesuvienodinta su visų centrinių įstaigų. Todėl šiuo įstatymo projektu ir siūloma pakeisti Muitinės įstatymo 15 straipsnio 15 dalies nuostatą, kad Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento generalinis direktorius, kurį skiria ir atleidžia finansų ministras. Toks reglamentavimas neatitiko Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies nustatytos nuostatos. Nuostatos tikslas – standartizuoti ir suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų skyrimo ir atšaukimo tvarką. Todėl siekiant suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų skyrimo ir atšaukimo procesą, manome, kad yra tikslinga Muitinės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias būtent tokią generalinio direktoriaus skyrimo tvarką… kad būtent po šio pakeitimo muitinės generalinį direktorių taip pat paskirtų Vyriausybė, teikiant finansų ministrui.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Skaistės nematau. M. Majauskas, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai tą problemą sprendžiame? Kaip aš suprantu, šiandien neatsiranda realių, rimtų kompetentingų kandidatų, kurie užimtų vadovo pareigas, prisiimtų tą atsakomybę. Kaip suprantu, finansų ministras įvardina, kad viena iš priežasčių yra atlyginimas, kuris, kandidatų akimis, yra nepakankamas. Ar nemanote, kad reikia peržiūrėti būtent šį klausimą ir šiuo aspektu, tai yra didinti atlyginimą, o ne koncentruotis į skyrimo tvarką, nes šiuo metu, jeigu teisingai suprantu, nėra kandidatų, norinčių ir galinčių vadovauti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Galbūt atsakydamas į jūsų klausimą pasakysiu, kad mes dabar nesprendžiame to klausimo, kurį jūs galbūt akcentuojate. Ar yra kandidatų, ar nėra, tai čia ne šio įstatymo pataisa. Šia pataisa mes norime suvienodinti visų centrinių įstaigų vadovų skyrimo tvarką, kad nebūtų kažkodėl išskirtinė, likusi viena įstaiga, būtent Muitinės departamentas. Paprasčiausiai norima, kad būtų tvarka. Jeigu jau priėmėme Valstybės vidaus tarnybos statutą, kad tokia tvarka turi būti visose centrinėse įstaigose, tai turėtų būti visose, nepalikus jokios išskirtinės teisės kam nors.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėkojame pranešėjui. Motyvai dėl viso – A. Gumuliauskas, nuomonė už. Atsisako.
V. Bakas – nuomonė prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad, mano galva, Seimas veliamas į tokį neskaidrų, sakyčiau, korupcinį procesą, kai siekiama pakeisti vadovo paskyrimo tvarką tada, kai paskelbtas konkursas.
Netiesa, kad nėra kandidatų į Muitinės departamentą. Kiek aš žinau, yra kandidatų, yra oficialiai paskelbtas konkursas, jis yra praėjęs. Ten liko kažkokios detalės, bet, matyt, dėl neaiškių priežasčių nei tie kandidatai žino atsakymų ir konkursas įstrigęs. Aš siūlyčiau tikrai nesivelti į tuos neaiškius, panašu, protekcionistinius žaidimus ir nepritarti šitam projektui. O kai baigsis (…) atrankos procedūra, kuri paskelbta, tada galėsime svarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi motyvai išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 44, prieš – 5, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti rudens Seimo sesijoje. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.58 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4471 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4471. Kviečiu į tribūną ministrą K. Mažeiką. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas per šoninį mikrofoną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio. Kokie argumentai? Pirmiausia, kai šitas projektas buvo svarstomas Vyriausybėje, buvo pateikta teisingumo, kitų išvada, tai yra Generalinės urėdijos, STT, kur rašo, yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai ir visa kita. Todėl prašau daryti pertrauką ir tik po to svarstyti, kai mes susipažinsime su tomis išvadomis.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas frakcijos vardu. Kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 28, prieš – 23, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.00 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4898 (pateikimas)
Toliau. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4898. Prašau, ministre, pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų projekto tikslas – patikslinti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas draudžiamos veiklos laisvosiose ekonominėse zonose apibrėžtis ir suvienodinti įstatyme vartotinas sąvokas su kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis. Siūloma numatyti išimtį dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų, nes jų atliekų perdirbimas yra sudėtinė naujų baterijų ir akumuliatorių gamybos proceso dalis, be to, tokia įstatymo išimtis atitiktų Lietuvos Respublikos atliekų įstatyme numatytą reguliavimą, pagal kurį baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi specifinę pareigą organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimą. Siūlome projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš teikiau beveik identišką projektą prieš du mėnesius kartu su A. Butkevičiumi, I. Šiauliene, J. Sabatausku ir daugeliu kitų, tačiau jūs griežtai pasisakėte prieš, Vyriausybės išvada yra taip pat neigiama. Gal galite pasakyti, kuo mūsų, pagrindinių opozicijos atstovų, projektas yra blogas, o jūsų yra geras? Ačiū. O jūsų projektui aš pritarčiau su žalia vėliava.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už jūsų klausimą. Turbūt esminis skirtumas, kad jūs neišskyrėte veiklų, jūs kalbėjote apie visas veiklas, kad būtų leistos laisvosiose ekonominėse zonose. Iš tiesų mes matome grėsmę dėl taršos leidimų įmonėms, kurios, gavusios taršos leidimus, gaus lengvatas, kurios adekvačiai atsipirks, padengs tą skirtumą ir nebus suinteresuotos laikytis bendrų laisvosioms ekonominėms zonoms keliamų tikslų dėl taršos ir jose vykdomų veiklų. Šiuo atveju baterijų ir akumuliatorių gamyba yra nedidelė išimtis, kuri tikrai nesukelia didesnių problemų ir išlaiko principinius laisvųjų ekonominių zonų tikslus.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas ministre, išties Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo pakeitimas dėl atliekų tvarkytojų… Man nelabai suprantama, kas to projekto iniciatoriai, kodėl reikia išskirti akumuliatorių perdirbėjus ar tuos veiklos subjektus, kurie būtent tuo užsiima? Ar čia nėra būtent to sektoriaus perdirbėjų rinkos monopolizavimas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų projektas yra derintas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, kur jie planuoja ir mato tendencijas, kas galėtų laisvosiose ekonominėse zonose kurti, kokie investuotojai. Šiuo atveju apskritai žinome apie elektromobilių, elektrinių dviračių, elektrinių paspirtukų ir visų kitų priemonių populiarėjimą ir perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinusios energetikos. Būtent sudaroma galimybė LEZ’uose kurtis atsinaujinančios energijos išteklius naudojančioms įmonėms, vadinasi, kartu ir akumuliatorių gamybai ir perdirbimui, nes tai yra sudėtinė dalis. Todėl yra siūlymas tokį projektą svarstyti ir, aišku, jam pritarti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėjau paklausti: jūs čia vienas veiklas įrašėte, bet ar nereikėtų kai kurių ir išbraukti? Pavyzdžiui, pašto ženklų gamyba LEZ’e. Aš nesuprantu, kodėl ji negalima, taip pat radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, kuo tai susiję ir kodėl tai ypač draudžiama?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai turbūt yra apibrėžta Laisvųjų ekonominių zonų įstatyme ir mes tikrai nesiūlome to keisti, turbūt yra tam kitos priežastys. Mes siūlome šiuo atveju išplėsti tas veiklas dėl tų priežasčių, kurias minėjau anksčiau.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų projektas reikalingas. Vienas dalykas, čia yra tam tikrų išlygų. Kitaip tariant, yra ir gerų dalykų, yra ir blogų dalykų. Yra išlyga dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų. Čia vis dėlto klausimas ministrui, ar viskas čia yra OK ir viskas yra numatyta. Suprantama, kad visos radioaktyvios, visos pavojingos, cheminės yra griežtai draudžiamos, bet baterijos ir akumuliatorių atliekos yra leidžiamos. Suprantama, tokia įstatymo išimtis atitiktų Atliekų tvarkymo įstatyme numatytą reguliavimą, pagal kurį baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai turi pareigą organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimą. Tiktai ar čia reikia to, ar čia buvo būtina tokia išimtis, lieka tam tikras klausimas, bet dėl viso kito, dėl visų kitų sugriežtinimų, aš pritarčiau. Todėl, matyt, iš esmės siūlyčiau, kolegos, palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties turbūt kalbėti prieš dėl tos dalies, kuri yra dėl inovacijų, dėl būtent tos naujos energijos rūšies, kuri turi būti elektromobilių ir visų kitų prietaisų naudojama, tikrai nedrįsčiau net to dalyko daryti. Bet būtent dėl akumuliatorių, tai yra padaryti antrinių žaliavų perdirbimo vietą, ką kalbėjo ir kolega P. Saudargas, man tikrai tai kelia daug visokių asociacijų ir taip toliau. Šios laisvosios ekonominės zonos yra visai kiti tikslai. Tai yra valstybės investicijos į inovacijas, į investicijų pritraukimą. Sukuriama infrastruktūra valstybės sąskaita, atleidžiama nuo mokesčių. Staiga mes vienus perdirbėjus išskiriame iš visų ir įdedame į laisvąją ekonominę zoną, tai yra valstybės parengtą infrastruktūrą. Todėl tikrai reikėtų labai rimtai į tą klausimą pažiūrėti, vis dėlto galbūt Vyriausybės išvados, STT ar dar visų kitų institucijų.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš labai kviečiu gerbti opoziciją ir opozicijos darbą. Prieš du mėnesius pateiktas lygiai tas pats įstatymas, lygiai tas pats 8 straipsnis – Vyriausybės išvada dėl jo yra itin neigiama. Vyriausybės išvada galėjo būti teigiama, pasiūlant, kaip koreguoti tą 8 straipsnį. Štai papildomų 15 minučių Seimo plenarinio posėdžio tam, kad ne opozicija, o ministras pateiktų reikalingą įstatymą. Galėjo ministras tiesiog su valdančiaisiais pateikti pasiūlymą. Kam to reikia? Kam reikia taip demotyvuoti opoziciją, kad 90 % mūsų darbo visada yra nukišama į stalčius? Aš kviečiu bendram darbui, o ne tiktai jūsų darbui.
PIRMININKAS. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, ką tik Simonas pritarė, sakykime, pademonstravo tai, kad mano siūlymas kreiptis į teisėsaugos institucijas, į STT yra tikrai pagrįstas. Bandė prakišti, per opoziciją neperėjo, tai atėjo kitu galu tas įstatymas į Seimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega Simonai, jeigu sąžiningi, tai būkime iki galo. Jūsų projektas, kurį užregistravote, surinkote 47 parašus dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, kai Alytuje ant bačkos užlipęs garsiai rėkėte, kad jūs imsite ir padarysite, yra plagiatas, dėl kurio aš artimiausiu metu kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, nes jūs nukopijavote nuo Aplinkos ministerijos specialistų projektą. Jeigu jūs taip sakote, kviečiate mus dirbti dėl bendro tikslo, tai gal jūs ir prisidėkite, o ne plagijuokite. Registruokite truputį, savaite, anksčiau ir po to sakykite, kad tai yra jūsų projektas, kurį kažkas atmetė. Tai būkite sąžiningas ir nesielkite taip, kaip visiškai neišmanantis ir nusirašinėjantis.
PIRMININKAS. Gerai, nutraukiu diskusiją, jau buvo pereita prie asmeniškumų. (Balsai salėje) Kaip A. Salamakinas sakė, dėl to paties klausimo du kartus negalima Seimo nariui suteikti… (Balsai salėje) Bet, manau, Simonai, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Autorinių teisių įstatymo 5 straipsnyje yra pabrėžiama, kas nėra autorinės teisės. Tai įstatymų projektai, kurie yra registruoti, pūdomi Vyriausybėje. Aštuoni mėnesiai po Alytaus gaisro nėra nė vieno sprendimo, tai aš, kaip opozicijos narys, užregistravau projektą pabrėždamas, kad jisai rengtas vadovaujantis Vyriausybėje svarstomais įstatymų projektais. Tai prašau nekaltinti autorinių teisių pažeidimu, nes viskas ten aiškinamajame rašte nurodyta.
PIRMININKAS. Gerai, baigiame diskusiją, išsiaiškinsite asmeniškai arba kažkur kitur.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4953 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau skelbiu klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4953. Prašau, Kęstuti, pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Siekiant svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą dėl reikalavimų asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, turi būti papildyta Seimo pavasario darbų programa, todėl prašau įtraukti būtent į Seimo pavasario sesijos darbų programą šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Diskutuoti svarstymo metu taip pat niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu. Ir priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetas: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Galima… Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, supainiojau. Čia dėl nutarimo buvo.
16.14 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4876 (pateikimas)
Toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4876. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taigi teikiame 47 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma, kad buvę vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, turintys ne mažesnį nei vienerių metų vidaus tarnybos stažą ir nepriekaištingą reputaciją, yra atleidžiami nuo neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių egzaminų ir taip siekiama iš tiesų pagausinti ir kokybiškai pagerinti neetatinių aplinkosaugininkų gretas. Manome, kad ši pataisa yra vienas iš žingsnių, kad aplinkosaugoje pagaliau pokyčiai būtų į geresnę pusę. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pažiūrėsiu, ar kas užsirašė paklausti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? Prašau. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai trumpai, kolegos. Per prieš tai buvusį balsavimą aš nežinojau, už ką balsuoju, nes nei mano kompiuteryje, nei ten nešvietė klausimas. Tai aš tikrai prašyčiau Sekretoriato – paskelbtas klausimas, kad ir čia, ir viršuje būtų, dėl ko eina pristatymas.
PIRMININKAS. Kaip supratau, Sekretoriatas šiek tiek susidūrė su techninėmis problemomis, bet netrukus jas išspręs. Dabar bandome įjungti klausimus. Kas norėtų paklausti? A. Gedvilienė, nėra. J. Sabatauskas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Esu.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs užregistravote šį įstatymo projektą gegužės 21 dieną, tuo tarpu Seimas gegužės 20 dieną nepritarė tiek L. Balsio, tiek mano pasiūlymams dėl neetatinių aplinkos inspektorių įgaliojimų išplėtimo arba grąžinimo į buvusią situaciją. Iš principo aš tikrai pritariu tam, kad buvę pareigūnai neturėtų laikyti egzamino, bet sakykite, ar yra prasmė plėsti sąrašą žmonių, kurie gali tapti neetatiniais inspektoriais, bet realiai nesuteikti jiems galimybių veikti ir veikti savarankiškai įstatyme apibrėžtomis nuostatomis?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Turbūt jūs puikiai žinote ir argumentus, kodėl buvo išsakyta ir nepritarta jūsų pasiūlymui. Todėl, kad nesantys, neturintys statuso, valstybės tarnautojo statuso, asmenys, nesvarbu, kokias funkcijas jie atliktų, negali bausti arba, kaip jūs teigiate, atlikti asmeniškai vienų ar kitų funkcijų, tai yra surašyti protokolą, bausti ar dar kaip kitaip, nes jūs siūlėte atkurti prieš tai iki 2014 metų buvusias funkcijas. (Balsas salėje) Galbūt jūsų projekte to nebuvo parašyta, galbūt jūs per skubėjimą tai praleidote.
Mes tikrai siūlome šiuo projektu įtraukti tai, kad buvę pareigūnai, turintys ilgametę praktiką. Tai yra pirmas žingsnis iki to, kad ateityje neetatiniai aplinkos inspektoriai galėtų atlikti būtent tas funkcijas, tai yra surašyti aktą, kuriuo remdamiesi aplinkos apsaugos inspektoriai vėliau galėtų paskirti atitinkamą nuobaudą pažeidėjams.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas, tačiau salėje jo nematau. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų gerai įtraukti didelę dalį ypač patirtį turinčių pareigūnų, buvusių pareigūnų į aplinkos apsaugą. Tai yra, be abejo, didelė paskata, tačiau kaip bus užtikrintas šių pareigūnų saugumas, socialinės garantijos, kokiomis priemonėmis ir kaip jie bus aprūpinti, atlikdami savo numatytą svarbią funkciją, kurią jūs ir siūlote?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų tam yra ruošiamasi nuosekliai ir yra numatytos atitinkamos lėšos ne tik iš biudžeto, bet ir Europos Sąjungos aprūpinti reikiama įranga. Turbūt geras pavyzdys, kad vyksta intensyvus bendradarbiavimas su policijos sistemos vadovybe, iš tiesų būtent policijos rėmėjų statusą turintys asmenys jau dabar kartu su aplinkosaugininkais ir neetatiniais inspektoriais dalinasi gerąja praktika, patirtimi ir tai perduodama, kad ta sistema taptų kuo labiau bendresnė ir tie patys asmenys galėtų ir toje sistemoje, ir tose sistemose bendradarbiauti ir vykdyti bendrus reidus. Kaip parodė paskutiniai reidai, keturračių ir miško paklotės niokotojų gaudynės iš tikrųjų yra ne vienos institucijos, o kelių institucijų bendras darbas ir tik taip galime užkardyti tokius pažeidėjus. Iš tiesų tai yra vienas iš tų žingsnių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nors čia iš tikrųjų iškilo diskusija, buvo nemažai opozicijos siūlymų, kaip sustiprinti neetatinių aplinkosaugininkų institutą, bet valdantieji eina savo keliu, taip sakant, turi tokią buldozerinę teisę. Su tuo ir sveikinu.
Tačiau, kalbant apie šį konkretų projektą, tikrai aš matau tam tikrą logiką, matyt, reikia balsuoti už, nes apskritai visoje vidaus reikalų sistemoje ir net krašto apsaugos sistemoje reikėtų rasti ne tik šiuo atveju, bet ir kitais atvejais daugiau sinergijos. Ta patirtis vienos tarnybos kokiu nors būdu gali būti panaudojama kitomis aplinkybėmis, kur lyg ir kitos tarnybos jurisdikcija būtų. Tai šiuo atveju pareigūnai tikrai galėtų drąsiai dirbti ar veikti kaip neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai be didelių papildomų egzaminų.
Tiesiog siūlau palaikyti ir balsuoti už, įgalinti mūsų aplinkosaugą, kurios pajėgos oficialiomis, natūraliomis pajėgomis yra tikrai gerokai sumenkusios ir šiandien matome, kad labai trūksta tų pajėgumų. Bent jau padėkime neetatiniais.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Bendru sutarimu, ačiū, pritarta.
16.20 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4498 (pateikimas)
Toliau Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4498. Pranešėjas – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai. Teikiu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimą. Labai mažas redakcinis pakeitimas, paskatintas sausio 2 dieną vykusios medžioklės atvejo, kai sumedžiojus stumbrą sausio 2 dienos ryte, kas yra pošventinis laikotarpis, padarius akivaizdų pažeidimą, kai medžioklės instruktavimo metu buvo informuoti medžiotojai, jog apylinkėse ganosi stumbrė su stumbriuku, tai nebuvo akivaizdu niekam. Net keletui savaičių praėjus medžioklėje dalyvavę dalyviai nesugebėjo pranešti nei inspektoriams, nei kitoms institucijoms apie tai, kad buvo instruktuoti, net medžioklės vadovas nebuvo toks pilietiškas, kad informuotų pareigūnus apie savo instruktažą dalyviams. Šios aplinkybės yra dar įtartinesnės, nes padarytą tokį akivaizdų nusižengimą atskleidė tik po to pilietiški gyventojai, į kurių sodyba atėjo stumbrės palikuonis ir vėliau nugaišo, nes mama buvo nušauta.
Po tokių atvejų, kai matyti, kad sumedžiojama saugoma rūšis ( medžioklė vyksta kitą rytą po Naujųjų metų šventimo), net tokiu atveju nėra pasirūpinama, kad būtų patikrintas medžiotojo blaivumas. Todėl šiuo įstatymo projektu įpareigojami inspektoriai tikrinti medžiotojų blaivumą tais atvejais, kai yra padaryti Medžioklės taisyklių nusižengimai. Pačias Medžioklės taisykles tvirtina aplinkos ministras. Jose irgi yra punktas, 58 punkto 3 dalis, kad iš esmės yra draudžiama medžioti neblaiviems, tačiau tikrinti inspektoriai neprivalo. Jie savo nuožiūra kviečia arba nekviečia policijos pareigūnus į patikrinimą.
Konkretus stumbro sumedžiojimo atvejis rodo, kad net ir kritiškiausiais momentais, kai tikrai turėtų būti tai padaryta, inspektoriai, pamatę, šiurkščiai tariant, veidus iš televizoriaus, nenori sukelti papildomų nuogąstavimų, įformina mažiausią įmanomą bausmę, greitai visus paleidžia, netikrindami nei blaivumo, nei nušautos stumbrės vaikingumo.
Man atrodo, ši istorija turėtų baigtis kažkurių inspektorių atleidimu arba pareiginių nuostatų pažeidimu, tačiau ministerija nesiėmė jokių veiksmų nei dėl neblaivumo patikrinimo, nei dėl neteisingos žalos gamtai tikslinimo. Todėl reikia imtis ir įstatyminių pataisų, kurias teikiu šiandien ir siūlau tiesiog privaloma tvarka įpareigoti inspektorius tikrinti blaivumą tuomet, kai yra padaromas medžioklės nusižengimas, neatitinka…
Sutinku su Teisės departamento pastabomis, kad reikia apibrėžti, kokiems pažeidimams įvykus būtina tikrinti neblaivumą. Sutinku su Teisės departamento pastaba, kad reikėtų apibrėžti laikotarpį, kada tikrinami medžiotojai, nes galbūt jau po medžioklės grįžę žmonės namie leidžia laiką ir tada jau nebetikslinga tikrinti neblaivumo.
Šie dalykai sutikslinami svarstymo metu, bet kviesčiau pritarti po pateikimo ir labai prašyčiau išsakyti kritiką, jei jos bus, o ne aklai nubalsuoti prieš, nes opozicijos atstovas stovi priešakyje ir primena valdančiųjų partiečio nuodėmes. Ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. J. Sabatausko nėra. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, turbūt jūs siūlote ne tik blaivumą, bet ir nėštumą tikrinti, taip, jeigu aš teisingai supratau iš jūsų pristatymo? Sumedžiotų gyvūnų pagal lytį, ar ne? Bet jūs kėsinatės į šventą medžioklės per amžius nusistovėjusį principą, tai yra trijų Š taisyklę: šautuvas, šoviniai, šnapsas. Kodėl taip darote?
S. GENTVILAS (LSF). Man nejuokinga, gerbiamas Artūrai, nes jūs esate Aplinkos apsaugos komiteto narys. Lietuvoje sumedžiota saugomos rūšies stumbrė, saugomos gyvūnų rūšies stumbrė ir jūs juokaujate tokiais žargonais, kurie yra ne XXI amžiaus medžioklės žargonai, tai yra tai, kas egzistavo iki 1990 metų. Šiandien yra labai daug pilietiškų medžiotojų, kurie nori tvarkos medžioklėje, ir jie kenčia nuo to įvaizdžio, kuris yra formuojamas tokių nomenklatūrinių medžioklių metu, kai yra tiesiog paminamos ir pilietiškumo, ir taisyklingos medžioklės taisyklės. Ir jūs jas atspindite, ir jūs jas atkartojate, gerbiamas Artūrai. Man nejuokingi jūsų klausimai, man nejuokingos tokios medžioklės, man nejuokingas šaipymasis iš saugomų rūšių, kurios vadinamos vienais ar kitais vardais, tai leisiu sau neatsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti jūsų kaip medžioklės eksperto, nes jūs jau nemažai turbūt domėjotės ir turbūt nemažai išmanote. Jeigu ne mūsų partijos kolega, buvęs jau dabar, būtų sumedžiojęs, tai turbūt šio projekto nebūtų, aš taip suprantu? Jūs turbūt kaip Klaipėdos liberalas, kuris teikė lobistų pateiktą įstatymo projektą dėl „Grigeo“ prisijungimo prie Klaipėdos vandenų, vėl turite savo nuomonę ir vėl turite pasiteisinimą.
Bet aš noriu paklausti. Ar jums Teisės departamento pastabos nieko nesako? Ten akivaizdžiai pasakyta, kad iš principo medžioti neblaiviam yra draudžiama, o jūs bandote tai dar kartą kažkaip paminėti įstatyme. Tai jau netenka prasmės. Medžioklės taisyklėse tai yra nustatyta, kad bet kokia forma sumedžiotas draudžiamas ar leidžiamas gyvūnas… iš principo neblaiviems medžioti yra draudžiama ir netgi turėti ginklą draudžiama. Iš tiesų, aš manau, šitas jūsų projektas yra tiesiog bandymas papolitikuoti, manau, kad yra ir tinkamesnių būdų. Todėl kviečiu tikrai pagalvoti apie tai kitą kartą prieš teikiant projektus.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, „Grigeo“ ir šitas projektas turi tiek bendro, kad stumbro medžioklėje dalyvavo „Grigeo“ prezidentas, kurio pavardę jūs žinojote iš medžioklės lapo jau kitą savaitę, bet sakėte – nepažįstu viešų pavardžių. Medžioklės lapas buvo paviešintas tik po mėnesio. Į klausimus visų pirma turėtumėte atsakyti jūs.
O šiaip, ministre, į klausimą klausimu atsakysiu. Aš nesu medžioklės ekspertas, bet ar jūs pasitikite savo pareigūnais, kad jie net tokiomis aplinkybėmis nepatikrino blaivumo, net tokiomis aplinkybėmis nepatikrino blaivumo. Aš, deja, nepasitikiu visais inspektoriais ir net tokiomis aplinkybėmis – po Naujųjų metų medžioklės nušovus stumbrę, kai visi buvo instruktuoti, kad stumbrė yra vaikinga, įforminus tris kartus mažesnę baudą – net tokiomis aplinkybėmis jūsų, ministre, pareigūnai nepatikrino blaivumo. Kodėl? Vyksta tyrimas, žinoma, vyksta tyrimas, atsakymas yra vyksta tyrimas, bet aš nepasitikiu visais pareigūnais. Todėl aš siūlau, kad įstatyme būtų nuostata, kad tikrinimas dėl neblaivumo būtų privalomas.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Simonai, pirmiausia jūs nesate medžiotojas. Čia pasakėte daug netiesos, metate didžiulį šešėlį 30 tūkst. medžiotojų bendruomenei. Įvairių faktų, atvejų būna visur: ir pas medžiotojus, ir žemės ūkyje, ir statyboje, ir pramonėje, ir visur būna, ne visuomet ten laikomasi įstatymų. Bet jūs vieną netiesą pasakėte. Aš noriu pasakyti kaip medžiotojas, kad medžiotojų blaivumas šiais laikais tikrinamas gana tankiai ir niekas to nedraudžia daryti. Ir čia jūsų įstatymas yra perteklinis.
S. GENTVILAS (LSF). Na, aš, gerbiamas Juozai, negirdėjau klausimo. Gal dėl pertekliškumo girdėjau, bet noriu garsiai iš tribūnos pasakyti, kad medžioklė yra puiki tradicija, kuri turi gyvuoti toliau. Aš tikrai gerbiu medžiotojus, tačiau kai yra padaromas nusižengimas, na, reikia užtikrinti, kad būtų įvertintos visos aplinkybės. Palyginti su kelių policija, jeigu yra įregistruojamas įvykis, visada yra tikrinamas vairuotojo blaivumas, nepaisant to, ar yra pažeidimas rimtas, ar ne. Jeigu policijos pareigūnai atvyksta į paprastą avariją, tai irgi yra tikrinama. Aš nematau pavojaus, kodėl neturėtų tai būti daroma medžioklėje, kurioje yra medžiojama šaunamuoju ginklu.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš ne ministras, ne viršininkas, nepradėsiu čia nuo puolimo kažkokios preliudijos, paklausiu tiesiai. Kaip jūs suprantate tą situaciją, kad medžioklės vadovas atsako už medžiotojų blaivumą ar neblaivumą? Ir jeigu būtų atlikta kažkokia alkoholio vartojimo kontrolė, tai medžioklės vadovas taip pat atsakytų? Jeigu dabar bus kviečiama po kažkokio atsitikimo ir tikrinamas tas, vadinkim, netikėlis ar apsirikėlis, tai nukentės ir pats medžioklės vadovas, jeigu šaulio kraujyje bus aptikta alkoholio. Čia gal toks dvigubas laiptelis nelabai patogus. Medžioklės vadovas, aišku, nenorės būti taip pat patrauktas atsakomybėn ir padės galbūt slėpti tuos įvykius.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Sergejau. Prasmingas klausimas. Prieš trejetą metų svarstant, rodos, K. Mažeikos projektą, ar ten Vyriausybės projektas buvo, ten buvo numatyta kolektyvinė atsakomybė visiems medžioklės dalyviams, jeigu vienas iš jų buvo neblaivus. Išbraukėme. Mano asmeninis siūlymas buvo išbraukti. Aš registravau pasiūlymą, kad nebūtų kolektyvinės atsakomybės, bet egzistuotų individuali atsakomybė tam, kuris yra neblaivus. Aš nežinau, ar reikėtų padaryti atsakingą medžioklės vadovą, nes šnapsą galima suvartoti ir esant toli nuo konkrečios medžioklės vadovo. Tai tikrai neturėtų būti kolektyvinė atsakomybė, o asmeninė atsakomybė.
PIRMININKAS. J. Jarutis. Prašau klausti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Gerbiamas kolega, kalbant apie medžioklę, toks jausmas, kad daugelis iš jūsų, ne iš jūsų, iš oponuojančių medžiotojams, dar užstrigę laikotarpyje prieš 40 metų, kai iš tikrųjų tos trys „š“ raidės galbūt ir buvo. Atrodo, kad kuo dažniau pasakysime, kad sumedžiota stumbrė, tarsi ji atsigaus. Taip neatsitiks.
Jūs siūlote privaloma tvarka, jeigu įvyksta, jeigu aš gerai suprantu, kai įvyksta aplinkosaugos taisyklių pažeidimas, patikrinti visų medžioklėje dalyvavusių medžiotojų blaivumą. Kaip jūs tai įsivaizduojate praktiškai? Specialiąsias priemones, kiek suprantu, turi tiktai policija patikrinti, aplinkos inspektoriai turbūt neturi. Kvies policiją į talką ar kaip čia bus? Tiesiog gal praktiškai galėtumėte pasakyti, kaip tai įmanoma padaryti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Nesu aš medžiotojas, bet su Medžioklės taisyklėmis esu susipažinęs. Pagal dabar egzistuojančias aplinkos ministro taisykles yra taip, jog sumedžiojus nelicencijuotą gyvūną per valandą turi būti informuojamas Aplinkos apsaugos departamento padalinys, kuris atvyksta su inspektoriumi, ir tenai turi dalyvauti tiek pažeidimą padaręs medžiotojas, tiek medžioklės organizatorius arba vadovas. Man atrodo, praktikoje tai atrodytų taip, kad per valandą yra informuojama, atvyksta inspektorius ir iš paskos atvyksta… Arba duoti įgaliojimus Aplinkos apsaugos departamentui užfiksuoti blaivumą arba neblaivumą, arba kviesti policiją iš paskos.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Kolegos minėjo, kad yra pakankamai numatyta griežtų priemonių. Aš galvojau, jūs, kaip liberalas, kaip tik pasiūlysite čia truputį kažką įdomesnio. Įsivaizduokite, vyksta medžioklė, visokie prizai, šventės. Aš sakyčiau, nėra blogai, kad ten išgers po taurę šampano. Jei vairuotojui galima 0,4 ir važiuoja toliau, o čia po šventės… Šautuvai, jau viskas padėta į vietą ir šoviniai išimti. Aš galvojau, kad jūs pasiūlysite liberalesnį, o jūs dar blogiau darote. (Juokas salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Mes, priešingai negu jūsų pusėje sėdintys, ne visi blaivininkai ir liberalų pusėje. Gerbiamas Vytautai, niekas netrukdo po medžioklės išgerti, bet jeigu yra padarytas pažeidimas, apie jį informuojama per valandą ir įvykis forminamas. Čia yra kalbama apie pažeidimą. Į sveikatą ir aukštai kelkite ragą po medžioklės, viskas gerai, bet kai įvyksta pažeidimas, jo metu turi būti patikrinami visi galimi atvejai.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. A. Gedvilienė – už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Simono projektas sako, kad tik įvykus Medžioklės taisyklių pažeidimams turėtų būti privalomai tikrinamas girtumas. Aš manau, kad reikėtų palaikyti S. Gentvilo teikiamą pasiūlymą, nes nereikia bijoti ir vengti tokių situacijų, kurios būtent ir atsitiko po stumbrės medžioklės, kai kilo papildomų interpretacijų, daug klausimų, policijos pareigūnai sakė, kad jie buvo kviesti, tačiau girtumo nefiksavo.
Šiuo atveju mes turėtume konkrečią situaciją, konkrečius parodymus ir konkrečiai žinotume, kas ir kaip buvo. Tad, aš sakyčiau, nereikėtų prisidengti visada visų 30 tūkst. medžiotojų bendruomene. Medžiotojų bendruomenėje tikrai yra įvairių nuomonių ir kai kurie medžiotojai, su kuriais aš bendrauju, tikrai nieko prieš, jeigu kontrolė šiais klausimais būtų griežtesnė. Tikrai kviečiu nebijoti, tas ateityje padėtų išvengti įvairių interpretacijų ir kaip tik keltų medžiotojų prestižą, ko, ko gero, visi ir siekiame. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš bandžiau pajuokauti dėl to tokio, sakykim, rimtu veidu pristatomo projekto, o iš tikrųjų tai yra darymas pigių politinių dividendų iš įvykusios nelaimės. Taip pat galime pasidaryti dividendų iš nelaimės, čia visai ne per seniausiai Skuode, kai policininkas, greičiausiai ginkluotas, turintis tarnybinį ginklą, pervažiavo per tris mokinukus. Kiek girtų policininkų ir tarnybos metu, ir greičiausiai su tarnybiniu ginklu padaro avarijų arba tarnybos metu prisigeria?! Mes matome, kiek užfiksuotų ir viešojoje erdvėje paskelbtų atvejų, tai yra paprasčiausia nelaimė.
Taip, taisyklės šiandien neleidžia girtam imti ginklo į rankas ir tai žinojo įstatymo teikėjas, nes jisai susipažinęs, kaip pats minėjo, su taisyklėmis, nors ir nėra medžiotojas. Taip, aš pacitavau juokais tą trijų Š taisyklę, galbūt dar iš sovietmečio atkeliavusią iš lūpų į lūpas tų senųjų medžiotojų. Bet negalėjau kitaip reaguoti į, sakykim, tokių pigių dividendų rinkimą iš nelaimės. Nereikia niekada lyginti medžiotojų, garbingų medžiotojų, kurie priklauso būreliams, jų turbūt daugiau negu 30 tūkst., priskaičiuojame virš 40 tūkst. Jie nėra brakonieriai ir nė vienas garbingas medžiotojas nepraeis pro bet kurį brakonierių nesudrausminęs, neatėmęs kilpos ir, sakykim, nenuvedęs už ausies pas inspektorių. Taip pat neleis kolegai vien dėl savo saugumo, dėl būrelio saugumo medžioti išgėrus. Todėl nereikia tyčiotis iš nelaimės.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 51 Seimo narys, už – 19, prieš – 10, susilaikė 22. Po patekimo nepritarta. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu iniciatoriams leisti tobulinti šį projektą? (Balsai salėje) Leidžiame. Labai ačiū. Bendru sutarimu.
16.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos solidarumo COVID-19 pandemijos metu“ projektas Nr. XIIIP-4841(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Seimo rezoliucijos „Dėl Europos Sąjungos solidarumo COVID-19 pandemijos metu“ projektas Nr. XIIIP-4841(2). Pranešėjas – E. Zingeris. Prašom. Oi, atsiprašau, diskutuoti užsirašė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, mes čia mėnesį praleidome diskutuodami Europos reikalų komitete su visomis frakcijomis ir gavome visų jūsų pritarimą, kad visgi reikia pažymėti Europos solidarumą ir Europos solidarumo jėgą, Europos solidarumo jėgą viduje įveikiant pandemiją. Atviros sienos, būsimas recovery fondas, tai yra, atkūrimo fondas, medicininė tarpusavio pagalba, dešimtys koordinacinių posėdžių, kurie įvyko tarp mūsų ministrų Briuselyje. Aš manau, tuo atveju, jeigu kas nors ateityje bandytų panaudoti mūsų ekonomikos stabtelėjimus politiniams tikslams, mūsų rezoliucija parodys, kad Europa buvo solidari ir vienas kitą rėmė. Tada aš tik perskaitau tris pagrindinius mūsų kreipimusis į Europos Komisiją. Mes kviečiame Europos Komisiją imtis visų reikalingų priemonių koordinuotai ir vieningai kovoti su pandemija ir jos padariniais ir raginame stiprinti išorines sienas, išorinių Europos Sąjungos sienų valdymo efektyvumą ir laipsniškai bei koordinuotai atkurti laisvą asmenų, darbuotojų, prekių ir paslaugų netrukdomą judėjimą Šengeno erdvėje.
Kviečiame stiprinti maisto tiekimo saugumą, skiriant paramą ūkininkams, žvejams, smulkiesiems ir vidutiniams maisto perdirbėjams, efektyviai panaudojant jau esamas ir naujas Europos Sąjungos priemones, atidžiai stebint rinką ir laiku imantis visų įmanomų reguliavimo priemonių.
Paskutinis punktas ragina stiprinti Europos Sąjungos valstybių narių medicinos įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą, veiksmų koordinavimą, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, epidemiologinės situacijos stebėseną ir dalijimąsi gerąja patirtimi, kuriant bendrą vakciną, ieškant vaistų nuo viruso.
Ir paskutinis. Siūloma didinti paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui iš Europos Sąjungos bendrųjų fondų, siekiant išsaugoti darbo vietas, veiklos tęstinumą, likvidumą ir atsigavimą, įveikiant galimus ekonominius svyravimus. Tai čia yra bendra Europos solidarumo rezoliucija. Aš manau, mums reikėjo parodyti visoms partijoms, kad mes vertiname buvimą Europos Sąjungoje ir kad tos šalys, kurios nepatyrė pandemijos, jaus didesnes pasekmes negu mes, būdami Europos Sąjungoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Taip, priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Taip pat niekas neužsirašė.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl priėmimo be pataisų. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba prieš.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Rezoliucija (projektas Nr. XIIIP-4841) priimta. (Gongas)
Dar E. Zingeris norėtų kažką pasakyti. Prašom. Tik labai trumpai.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš, turėdamas galvoje, kad tai yra mūsų… Žiūriu į jus, kolegos, ir norėčiau visgi jūsų išskirtinio dėmesio. Pirmadienį 80 metų, kai Lietuva buvo okupuota, tai yra paskutinės minutės, valandos, kai mes išsiskirstysime. Aš manau, gal mes negalėtume išsiskirstyti be… siaubingų aukų, kurių pareikalavo prieš 80 metų birželio 15 dieną įvykęs sovietų armijos perėjimas, žūstant mūsų pasieniečiams, žūstant mūsų žmonėms, po to tremtys ir 50 metų viduramžiuose. 50 metų sovietų okupacijos viduramžiuose po Molotovo–Ribentropo pakto, kurį pasirašė ir A. Hitleris, ir J. Stalinas. Išeinant mūsų tautai… po 30 metų nepriklausomybės, jeigu šiandien leistumėte, truputėlį ne pagal reglamentą, bet vis dėlto prašyčiau, jeigu leistumėte, jeigu posėdžio pirmininkas, žinoma, paprašytų jūsų paminėti mūsų aukas ir mūsų valstybę, kurios mes laikinai netekome, atsistojimu, ypač aukų atminimą.
PIRMININKAS. Dėkojame, Emanueli. Kviečiu visus atminti tylos minute.
Tylos minutė
Labai ačiū. dėkoju, Emanueli, galite grįžti į savo darbo vietą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ir ačiū istorinės komisijos pirmininkui.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę, kuri pristatys mums Seimo rezoliucijos „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ projektą Nr. XIIIP-4951. Į tribūną kviečiu, į tribūną.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke, ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų labai nuoširdžiai ruošiau šią rezoliuciją, konsultavausi ir su Strasbūro teisininkais, tačiau pajutau šiandien, kad neturiu pakankamo palaikymo, neturiu palaikymo daugumos savo frakcijoje, manau, kad turbūt reikės daugiau aiškinamojo darbo, daugiau viešos diskusijos, todėl šiandien tos rezoliucijos neteiksiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate rezoliuciją. Neteiksite. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes su (…) turime tokį teisinį mūsų Statuto klausimą, nes jeigu rezoliucija neatsiimta, Seimo darbotvarkėje yra, ji turi būti pateikiama. Ne, neatsiėmėte. Jeigu būtų atsiimta, viskas gerai… Tai dabar turime spręsti, kaip toliau su ta rezoliucija darysime, nes ji registruota, ji galiojanti, bet jeigu nėra pateikėjų, tai galime daryti to svarstymo pertrauką. Manau, atsiras Seimo narių, kurie ryšis palaikyti šią iniciatyvą, ir turėsime diskusiją tikrai tokiu vertybiniu ir sudėtingu klausimu, ne paprastu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Aš manyčiau, iš savo pozicijos, jeigu galėčiau pakomentuoti, tai vis tiek projektas buvo paskelbtas, pranešėja pasirodė tribūnoje ir jai spręsti, kaip ji pristato tą projektą. O mes toliau tęsiame procedūrą.
Toliau – S. Gentvilas ir R. Baškienė. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). O aš norėčiau vis dėlto iniciatorius pasveikinti, gal jie to neištarė, bet šiandien rytinę darbotvarkę tvirtinant visa konservatorių frakcija balsavo už šito klausimo išbraukimą, išskyrus L. Kasčiūną. Man atrodo, įtikinamas konservatorių pasiryžimas, kad tai yra klaidingas projektas, ir aš dar kartą sveikinu, kad atsiimamas projektas.
PIRMININKAS. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienas Seimo narys, užregistravęs vieną ar kitą įstatymo projektą… tai yra jo užregistruotas įstatymo projektas. Palaiko jį ar nepalaiko, gėdingas ar negėdingas, čia kiekvienam spręsti pagal savo, švelniai tariant, sugedimo lygį. Šiuo atveju kolegė užregistravo, ji šiandien nepateikė. Kiek yra buvę įstatymų, kai nėra pateikiamas įstatymas, jis kur nors dingo? Ne, nedingo. Galbūt registruos antrą variantą, galbūt bus tam tikrų pasiūlymų ir pataisymų, todėl iš to nedarykime jokios tragedijos. Graži iniciatyva, puiki mintis. Vieni sakys, kad nepuiki, bet čia kiekvienam vėlgi spręsti atskirai. O šiuo atveju iniciatorė pasakė – šiandien jos nepateikia. Tai nieko tragiško ir neatsitinka.
PIRMININKAS. R. J. Dagys dar kartelį.
R. J. DAGYS (MSNG). Čia nėra toks paprastas klausimas. Tai yra Seimo nario laisvo mandato klausimas. Iš tikrųjų taip. Žmogus užregistravo, žmonės užregistravo savo siūlymą, kuris iš esmės yra krikščioniškų vertybių tam tikras atspindėjimas, ir frakcija neleidžia jam pateikti. Čia iš tikrųjų klausimas yra vertas visiems pasvarstyti. Aš siūlau tą turėti omeny, kad nėra taip paprastai, kaip mes čia išsispręsime, bet iš tikrųjų gali atsirasti žmonių, kurie palaikys šią rezoliuciją toliau.
PIRMININKAS. Vis dėlto procedūriškai kreipčiausi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, galbūt jūs galėtumėte taip pat pakomentuoti savo poziciją ir savo matymą. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš neturiu įgaliojimų Etikos ir procedūrų komisijos vardu šnekėti, bet, kiek aš supratau per penkias kadencijas Statutą, šiandien tiesiog nebeliko teikėjų. Vadinasi, šis įstatymas nebus pateiktas, o sąmokslo teorijas galima kurti visiems: kas kur balsavo, kas nebalsavo, tai, ką gerbiamas kolega R. J. Dagys pasakė, kad kažkas vieną sykį balsavo. Tai yra klaidinanti informacija ir čia daugiau nėra apie ką šnekėti. Šiandien nėra kam pateikti rezoliucijos projekto. Viskas. Kitas klausimas.
PIRMININKAS. Dar nekalbėjo gerbiama ministrė. Prašau, jums žodis. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kadangi mes turime rezoliucijos iniciatorę ir ji pasakė, kad šiandien ji negali pateikti, tai gal būtų toks saliamoniškas sprendimas balsuoti už pertrauką ir bus pateikiama rezoliucija kitą kartą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, taip ir padarykime, balsuokime dėl šio klausimo pertraukos. Formuluoju balsavimo sąlygą. Kas už tai… (Balsai salėje) Prašau. Dar L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl kokios pertraukos? Jeigu neįvyko pateikimas, pateikėjas galėjo atsisakyti, susirgti, neatvykti – daug dalykų, vadinasi, neįvyko pateikimas. Vadinasi, įstatymo projektas yra įregistravimo stadijos ir tos stadijos yra įregistruotas kaip ir dauguma kitų projektų. Seimas neturi apsispręsti dėl pertraukos. Pertrauka tarp ko?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš dar kartą pakartosiu, kad klausimas buvo paskelbtas, jis neišbrauktas iš darbotvarkės, žmogus buvo pakviestas į tribūną, jis atėjo ir pasakė, kad šiuo metu nepateiks.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau. Dar nekalbėjo gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, pagal mūsų Seimo statutą, jeigu pateikimas nebuvo pradėtas, negali būti daroma pateikimo pertrauka. Tiesiog šio klausimo šiandien nebuvo. Kai pranešėja galės, ji vėl siūlys įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Tada kreipiuosi į pranešėją. Ar jūs norite, kad mes šiandien svarstytume jūsų klausimą? Tuoj įjungsiu jūsų mikrofoną. Gal per šoninį galėtumėte, nes čia užtruks šiek tiek. Labai ačiū.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai pritariu gerbiamo J. Bernatonio pasiūlymui. Teikimo nebuvo, eikime prie kito klausimo. Motyvus aš išsakiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Judame toliau, neapsistojame prie šio klausimo.
16.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4970 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2849 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4970. G. Vasiliauskas kviečiamas į tribūną.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, prašau jūsų pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto (dėl Samariečių dienos įtraukimo kaip atmintinos dienos).
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po pateikimo galime pritarti, nes klausti niekas neužsirašė? Ačiū. Pritarta. Svarstymas. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Kviečiu balsuoti dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 50 Seimo narių: už – 47, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ir norėčiau pastabą Dokumentų departamentui, kad sujungtų nutarimų projektus Nr. XIIIP-4968, Nr. XIIIP-4969, Nr. XIIIP-4948, Nr. XIIIP-4953 ir Nr. XIIIP-4970.
16.54 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4940 (pateikimas)
Gerbiamasis pranešėjau, prašau pristatyti Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4940. Prašau.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Lietuvos samariečių bendrija įsikūrė praėjus dvejiems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – 1992 m. sausio 25 d. Rūpestis dėl didelio žmonių skurdo, nuasmeninimo, kurį paliko Sovietų Sąjunga, subūrė 47 asmenų grupę, pasiryžusią įkurti organizaciją, dirbsiančią Lietuvos visuomenės labui. Devizu samariečiai pasirinko „Skubėkime daryti gera“. Jau nuo pirmų veiklos dienų imta kovoti su skurdu, negalios žmonių atskirtimi, skurstantiems žmonėms teikta pagalba rūbais, inventoriumi ir maistu. Šiuo metu yra iš viso 20 Lietuvos samariečių bendrijos skyrių. Bendrijos narių skaičius išaugo iki 3 tūkst. narių. Taip pat organizacijai padeda virš 200 nuolatinių ir trumpalaikių savanorių, be kurių dalis Lietuvos samariečių bendrijos veiklos būtų neįmanoma.
Pagrindinė varomoji LSB jėga – samariečiai, organizacijos nariai, kurie jau 28 metus 90 % darbų atlieka nemokamai, aukodami savo laiką, mintis, gabumus, parodydami didelę kantrybę ir altruizmą. Šie žmonės yra didžiausias organizacijos turtas, o jų darbai neįkainojami, nors labai dažnai jie nesulaukia net padėkos iš tų, kuriems padėjo.
Šie žodžiai 2005 m. lapkričio 8 d. nuskambėjo Europos Parlamento rūmuose, kai Lietuvos samariečių bendrijos prezidentė L. Veselienė atsiėmė „Sidabrinės rožės“ apdovanojimą, įsteigtą organizacijos „Solidar“. Tai yra Europos nevyriausybinių organizacijų sąjunga, kurios nariai užsiima socialinių paslaugų teikimu, tarptautiniu bendradarbiavimu, humanitarine pagalba bei mokymo visą gyvenimą teikimu. „Sidabrinės rožės“ apdovanojimais pažymimi viso pasaulio organizacijų bei žmonių pasiekimai socialinio teisingumo srityje, o Lietuvos samariečių bendrija išsiskyrė ir buvo apdovanota dėl itin plačios veiklos, skirtos padėti pagalbos reikalingiems žmonėms ir kovoti su skurdu Lietuvoje bei dėl savanorių samariečių pasišventimo.
Šis apdovanojimas – ne tik padėka ir paskatinimas Lietuvos samariečiams, bet ir garbė Lietuvai. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu jus palaikyti šį įstatymo projektą ir įtvirtinti sausio 25 dieną Lietuvos samariečių bendrijos diena kaip mažą gestą už samariečių didelį ir nuolatinį darbą Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Gediminai, mes jus pažįstame kaip tokį kruopštų, rūpestingą žmogų, bet kai jūs prašėte įtraukti į sesijos darbų programą, jūs prašėte įtraukti Lietuvos samariečių dieną, o čia yra Samariečių bendrijos diena. Čia tokia pastabėlė būtų.
Antra. Samariečiai nekelia abejonių savo puikiais darbais: dalyvauja skurdo mažinimo programose, rūpinasi socialiai remtinais gyventojais, nepasiturinčiais, vienišų tėvų vaikais, bet lygiai taip pat jais rūpinasi ir jau daugybę metų veikiantys maltiečiai, jie irgi rūpinasi apleistais seneliais, vaikais, neįgaliaisiais. Ar jums nebuvo minčių šią samariečių ir maltiečių šventę sujungti į vieną kaip padėką samariečiams ir maltiečiams? Ar nemanote, kad būtų tikslinga apie tai pamąstyti?
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą ir dėkoju už pastabą. Teisingai, Lietuvos samariečių bendrijos diena. Labai gera idėja būtų, kad būtų ir Maltiečių diena.
Kodėl šiuo momentu pasirinkau Samariečių dieną? Kadangi aš esu daugiau susipažinęs su Lietuvos samariečių bendrijos veikla ir būtent 1992 m. sausio 25 d. įkūrė šią organizaciją. Bet aš visiškai pritariu, kad būtų galima sujungti, tai būtų labai puiki idėja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti birželio 23 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija nori dar kaip papildoma. Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.00 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijos Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-91) priėmimas
Taip, rezervinis 2 klausimas, bet nematau pranešėjo iš Peticijų… Yra, pagelbės E. Pupinis. Taip, tada skelbiu rezervinį 2 klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Virginijos Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas Nr. PNP-91. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, pirmas buvo, atrodo, M. Švėgždos von Bekkerio pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Gerai. Tada skaitau turbūt nuo pirmo, ar gerai?
PIRMININKAS. Dėl antro, dėl V. Jurgilevičienės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, Seimo Peticijų komisija šių metų birželio 3 dienos posėdyje taip pat iš esmės išnagrinėjo V. Jurgilevičienės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies išbraukti žodžius: „Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą“, taip pat šį straipsnį papildyti nauja 6 dalimi. 6 dalis turėtų skambėti taip: „Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.“
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą privalomai sudaromos tik dvi savivaldybės tarybos komisijos – Etikos komisija ir Antikorupcijos komisija. Pažymint šių komisijų svarbą, grindžiamą vietos savivaldos veiklos skaidrumo, viešumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais, keliami aukštesni reikalavimai šių komisijų sudėčiai, todėl Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta, kad šios komisijos turi turėti atsakinguosius sekretorius, kurių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios jų funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą. Pažymėtina, kad atsakingasis sekretorius turi nustatytas funkcijas, pareigas ir atsakomybę, didesnes nei tik komisijos techninis aptarnavimas, neapsiribojančias tik įvykusio komisijos posėdžio protokolo surašymu, ko yra reikalaujama iš posėdžio sekretoriaus.
Tuo tarpu kitos savivaldybių tarybų sudaromos komisijos yra skirtingos savo sudėtimi, sprendžiamais klausimais, darbo trukme ir kita, todėl, įvertinant komisijoms paskirtų užduočių apimtis ir jų pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus, jų sudėčiai įstatymas nekelia papildomų reikalavimų ir šių klausimų sprendimą palieka savivaldybių taryboms.
Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl komiteto, atsiprašau, dėl Peticijų komisijos išvados. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite. (Balsai salėje) Dėl Peticijų išvados.
Balsavo 45: už – 43, prieš nėra, susilaikė 2. Protokolinis nutarimas priimtas. (Gongas)
17.04 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Martyno Švėgždos von Bekker ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-92) priėmimas
Toliau antrasis Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Martyno Švėgždos von Bekker ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Seimo Peticijų komisija šių metų birželio 3 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo M. Švėgždos von Bekkerio ir kitų pareiškėjų peticiją „Dėl Šimonių girios biosferos poligono išsaugojimo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą inicijuoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pakeitimą, nustatant, kad biosferos poligonuose esantys miškai būtų priskiriami II A miškų grupei.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad ypač vertingose gamtiniu požiūriu teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas reikalauja nustatyti griežtesnį nei IV miškų grupės režimą, turėtų būti steigiami gamtiniai ar kompleksiniai draustiniai, laikantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytų procedūrų, informuojant visuomenę, planavimo metu įvertinant vietos bendruomenės ir kitų piliečių pateiktus pageidavimus, siūlymus, ieškant ir randant optimalius, kompromisinius sprendimus vertybių apsaugai užtikrinti ir tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti.
Pagal biosferos poligono įsteigimo 2004 metais galiojusią Miškų įstatymo 3 straipsnio redakciją II A miškų grupės miškams priskiriami tik kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai, o pagal 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusias Miškų įstatymo nuostatas – kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Abiem atvejais rašoma apie tų pačių draustinių priskyrimą II A miškų grupei, nė vienu atveju nenumatyta automatiško viso biosferos miškų ploto priskyrimo II A miškų grupei.
Manytina, kad didelių III–IV grupės miškų plotų įtraukimas į biosferos poligonų teritorijas Lietuvoje (92,6 % viso biosferos poligonų ploto) ir daugelio Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių inventorizavimas šiuose miškuose (69 % nuo viso buveinių ploto) patvirtina, kad teisės aktuose nustatytų darnaus miškų ūkio principų tinkamas laikymasis net ir III–IV grupės miškuose sukuria geras sąlygas išsaugoti miško ekosistemas.
2019 m. gruodžio 6 d. Aplinkos ministerijoje buvo organizuotas susitikimas su Šimonių girios biosferos poligono išsaugojimo iniciatyvinės grupės atstovais. Susitikime buvo aptarti pareiškėjų pasiūlymai, tačiau galutinai nesusitarta dėl tolesnių veiksmų, todėl nutarta šią diskusiją tęsti šiais metais.
Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėl išvados nuomonė prieš – L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai primygtinai ir atvirai siūlau nepritarti komisijos siūlymui atmesti peticiją, aš siūlau palaikyti M. Švėgždos von Bekkerio peticiją ir pritarti toms idėjoms, ypač kurios keliamos toje peticijoje.
Tai, ką mes girdėjome dabar iš komisijos teksto, kurį kolega perskaitė, tai yra tiesiog atsirašinėjimas – negalima, kadangi negalima. Čia ir yra visa esmė, kad reikia pataisyti įstatymus taip, kad saugomos teritorijos tikrai būtų saugomos. Biosferos poligonas yra labai rimta saugoma teritorija. Deja, yra tam tikra įstatymo spraga, kad ten galima kirsti, ir tai daroma. Kultūros elito susirūpinimas Šimonių girios likimu yra labai gerbtinas ir į jį būtina atsižvelgti. Aš tikrai manau, kad vienas garsiausių Lietuvos smuikininkų ir muzikos pedagogų M. Švėgžda von Bekkeris tikrai turi ką veikti savo profesinėje veikloje, tačiau jam skauda širdį, jam skauda sielą ir jis nori išsaugoti Lietuvos turtą – miškus.
Juo labiau mes dabar neatmesdami, bet suteikdami eigą šitai peticijai ir priskirdami Aplinkos apsaugos komitetą dėl šių įstatymo pataisų patobulinimo ir parengimo, visiškai eitume koja kojon su tuo, kas jau dabar vyksta. Vakar Kaimo reikalų komitetas svarstė panašaus pobūdžio Prezidento pataisas, taip pat svarstė mano pataisas ir Prezidento pataisas, kurios irgi yra panašaus pobūdžio. Tai ateis į Aplinkos apsaugos komitetą. Šitos peticijos keliamos idėjos taip pat galėtų ateiti į Aplinkos apsaugos komitetą ir mes turėtume gerą, gražią visuomenės iniciatyvą, į kurią politikai galų gale nors kada nors atsižvelgtų, į tai, ką galvoja ir ką jaučia kultūros elitas, ir ne tik muzikos srityje, bet ir plačiąją prasme kultūros srityje, nes miškai yra kultūros sritis, ne vien tiktai ūkinės veiklos ir pelno siekimo sritis.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt mes komisijoje dirbame remdamiesi tam tikrais teisės aktais ir iš tikrųjų daug atsižvelgiame į šakinių ministerijų pateiktus siūlymus. Toks buvo siūlymas, į tai buvo atsižvelgta, nes, kaip jau buvo minėta, diskusijos vyksta. Gaila, kad jos ne iki galo produktyvios. Bet nežinia, ar gali būti iki galo produktyvios, nes interesai skiriasi. Skiriasi tų žmonių, kurie nori dar gyventi ir ten vykdyti ūkinę veiklą, ir skiriasi tų, kurie nori padaryti II A kategorijos saugomas teritorijas ir taip nevystyti ūkinės veiklos. Gaila, kad vykdomoji valdžia nesugeba susitarti, o čia galbūt politinė valdžia gali priimti sprendimus, bet, deja, gaila, kad jie yra ganėtinai ištęsti.
Dabar pagal naują teisinį reguliavimą, jeigu mūsų komisijos, Peticijų komisijos, sprendimas yra atmestas, savaime suprantama, šakinis komitetas pasiima ir rengia tuos įstatymų projektus, kuriuos ir dabar rengia. Be to, ir be mūsų Peticijų komisijos šakiniai komitetai gali rengti teisės aktus ir tikrai nieko bendro neturi su šiuo pateiktu aktu. Mes, kaip ir minėjau, atsižvelgiame į vykdomąją valdžią, o politikai gali laisvai rengti bet kokius teisės aktus atsižvelgdami ar neatsižvelgdami į Peticijų komisijos sprendimus.
PIRMININKAS. N. Puteikis. Jo nėra.
Kviečiu balsuoti dėl Seimo protokolinio nutarimo. Peticijų komisija siūlo atmesti. Kas už tai? Balsuojame už peticijos išvadą atmesti. Kas palaikote, balsuojate už.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 29, prieš – 5, susilaikė 10. Peticijai atmesti pritarta. (Gongas)
17.12 val.
Seimo savaitės (2020-06-15–2020-06-19) – 2020 m. birželio 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir liko paskutinis r-4 klausimas – Savaitės, prasidedančios birželio 15 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kantriausieji Seimo nariai, savaitės prasidės 15 dieną, baigsis 19 dieną. Darbotvarkės yra sudėliotos jau ir anksčiau, ir praeitą savaitę pristatytos, tad leiskite gal išskirtunumus pasakyti.
Birželio 16 dieną, antradienį, pradėsime minėjimu, skirtu Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. Bus priimta ir rezoliucija. Toliau – komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento inicijuojamo Apdovanojimų įstatymo projekto pateikimas.
Vakariniame posėdyje bus valstybės kontrolieriaus M. Macijausko ir vėliau Seimo kontrolierių atsakymai į Seimo narių iš anksto pateiktus raštu klausimus. Toliau – naujų projektų pateikimai. Komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas. Strateginio valdymo įstatymas turi 41 lydimąjį įstatymą, toks išskirtinumas.
Antradienį į darbotvarkę įrašytas 1-9 klausimas, tai yra Prezidento grąžinti įstatymai. Kelių įstatymas ir šeši lydimieji projektai, kurie turės būti vėl Seime svarstomi. Pateikimas įvyks, o ketvirtadienį, tikimės, įvyks ir priėmimas. Tokia būtų antradienio darbotvarkė. Apie 15 valandą dar bus įtrauktas Vyriausybės siūlomas Sporto įstatymo projektas Nr. XIIIP-4977, susijęs su COVID-19. Pristatys ministras A. Monkevičius.
Toliau. Ketvirtadienį – Prezidento metinis pranešimas, komitetuose svarstytų projektų svarstymas čia, salėje, Vyriausybės valanda nuotoliniu būdu ir vakariniame posėdyje opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmoji klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, yra pateiktas įstatymo projektas paskelbti gruodžio 5 dieną Lietuvoje padėkos savanoriams atmintina diena. Šis projektas jau yra apsvarstytas Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje, taip pat yra apsvarstytas Švietimo ir mokslo komitete, jis pritarė šiam įstatymo projektui. Bet pažiūrėjome į kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, to įstatymo projekto svarstymas nėra įtrauktas. Prašome pasakyti, dėl kokių priežasčių…
V. PRANCKIETIS. Ar nesiūlėte įtraukti į savo frakcijos opozicinę darbotvarkę kitą ketvirtadienį?
I. HAASE (TS-LKDF). Pasiūlysime.
V. PRANCKIETIS. Pasiūlykite.
PIRMININKAS. R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas Pirmininke, taip pat noriu paklausti dėl vieno įstatymo projekto – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo, projektas Nr. XIIIP-2830. Jis buvo užregistruotas 2018 metais bemaž 20 Seimo narių. Dvi sesijas iš eilės jau buvo įtrauktas į darbų programą, tačiau vis neatsiranda jam laiko darbotvarkėse.
V. PRANCKIETIS. Numerį žinote?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Taip, projektas Nr. XIIIP-2830. Sakykite, ar yra galimybė iki šios sesijos pabaigos suteikti laiko šiam klausimui pateikti Seimo salėje?
V. PRANCKIETIS. Gerai, pažiūrėsime.
PIRMININKAS. Ir E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, prasidedant pandemijai mes netekome galimybės paminėti pilnavertiškai Lietuvos valstybės 30-mečio. Jūs tada labai įdėmiai visiems pasakėte labai teigiamą dalyką, kad, ko gero, jeigu pandemija nuslūgs, karantinas pasibaigs, tai liepos 6 dieną mes vis dėlto sugebėsime parodyti pasauliui, kad mes vedėme kovą prieš 30 metų, mes buvome ta šalis, kuri buvo atsakinga už revoliuciją, padarėme tai gana laiku – 1990 m. kovo 11 d., Berlyno siena buvo ką tik griuvus. Šitas didvyriškas aktas turėtų būti mūsų ir mūsų svečių paminėtas. Gerbiamas pirmininke, 14 delegacijų neatvyko į Lietuvą paminėti jūsų organizuojamoje konferencijoje Lietuvos valstybės 30-mečio prieš porą mėnesių.
PIRMININKAS. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Klausimas būtų. Ar mes liepos 6 dieną deramai paminėsime mūsų valstybės 30-metį? Aš to klausiu ir kolegų signatarų vardu. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Šiandien kaip tik aptarėme su prezidente B. Valionyte ir šį klausimą. Ji pasiūlė datą, galbūt tokį minėjimą reikėtų padaryti rugsėjo 10 dieną, pradedant sesiją, nes vasaros metu mes dar nežinome, kas vyks. Galiu tik pasakyti, kad tarptautinė Tarpparlamentinė sąjunga atidėjo metams savo susitikimą, kurį planavo daryti rugpjūčio 24–25 dienomis. Taigi sekdami tokiu pavyzdžiu, kad virusas niekur nedingo, skiepų dar nėra, turbūt dar neinicijuosime specialiai kokių nors didelių renginių, kol neturėsime labiau užtikrintų galimybių.
O dėl signatarų pagerbimo. Jeigu taip ir toliau tęsis pagal numatytą darbotvarkę, rugsėjo 10 dieną, manau, galbūt netgi Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikti ir signatarams skirti apdovanojimai.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausiančiųjų nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
Daugiau klausimų neturime. Kviečiu visus registruotis. Pareiškimų nėra, tai registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
Dėkoju visiems. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.