PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS
ĮSTATYMO NR. I-1553 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO NR. XIIIP-4216
2019-12-06
Vilnius
Eil. Nr. |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
|
|
1. |
11 |
|
Argumentai:
Įstatymo projekto 11 str. siūloma Įstatymo projektu yra siūloma įvesti specialią taisyklę taikomą planinei imunoprofilaktikai nepilnamečių iki 16 m. atžvilgiu. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, teikiami siūlomo teisinio reguliavimo patikslinimai, o taip pat redakciniai pakeitimai. Siūloma tikslinti normą, kad atsisakymas nuo planinės imunoprofilaktikos yra negalimas pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamos ligos protrūkio atvejais, kai jis pasireiškia visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose jos teritorijos savivaldybėse. Vadovaujantis teisinės ekonomijos principu siūloma nedetalizuoti informuoto paciento sutikimo kriterijų šiame įstatyme, bet dėti blanketinę nuorodą į Pacientų teisių ir Žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kuriame jie ir yra išvardinti. Lygiai taip pat siūloma įstatyme nedetalizuoti informacijos apie atliktą individualaus skiepo rizikos įvertinimą turinio, nes jį galima eksplikuoti imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše. Informacijos turinio detalizavimas yra ne įstatymo, o poįstatyminio teisės akto reguliavimo dalykas. Tikslinama 8 p. norma siekiama įgyvendinti išsikelta teisėkūrinės iniciatyvos tikslą surasti tinkamą balansą tarp paciento teisės sutikti ar atsisakyti gydymo, jį atstovaujančių asmenų (tėvų) išimtinės teisės nuspręsti dėl vaiko interesus atitinkančios sveikatos priežiūros ir viešojo intereso apsaugoti visuomenę nuo pavojingų ir itin pavojingų ligų plitimo. Siūloma patikslinti, kad gydytojų konsiliumas, paciento iki 16 metų atstovui atsisakius imunoprofilaktikos be priežasties ar nepateikus priežasties, iš naujo įvertintų individualią skiepo riziką ir spręstų dėl atsisakymo duoti sutikimą planinei imunoprofilaktikai pagrįstumo, toki būdu užtikrindamas vaiko interesų apsaugą tuo atveju, kai tėvai arbitraliai, be pateisinamų priežasčių, vadovaudamiesi nepagrįsta informacija atsisako vaiką skiepyti (subsidiarumo principas)
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnį ir išdėstyti ją taip:
„1. Imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą. 2. Teisę atlikti imunoprofilaktiką turi tik sveikatos priežiūros specialistai, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę licenciją sveikatos priežiūros veiklai. 3. Imunoprofilaktikai Lietuvos Respublikoje gali būti naudojami tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka įregistruoti ir aprobuoti imunobiologiniai preparatai. 4. Imunoprofilaktikos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 5. Planinė imunoprofilaktika nepilnamečiam pacientui iki 16 metų taikoma tik su jo atstovų sutikimu. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai egzistuoja reali pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamos ligos epidemijos grėsmė ar yra užfiksuotas pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamos ligos, nuo kurios skiepijama protrūkis visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose savivaldybėse, kurio negalima suvaldyti kitomis užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonėmis. 6. Nepilnamečio paciento iki 16 metų atstovo
sutikimas arba atsisakymas nuo planinės imunoprofilaktikos turi būti
pagrįstas informacija ir tinkamas, atitinkantis Pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus kriterijus. Už informacijos,
reikalingos duoti sutikimą planinei imunoprofilaktikai suteikimą yra
atsakinga asmens sveikatos priežiūros įstaiga, 7. Imunoprofilaktiką atliekantis sveikatos priežiūros specialistas
privalo įvertinti individualią skiepo riziką (neigiamą vaistinio preparato
poveikį) nepilnamečio paciento iki 16 metų sveikatai atsižvelgdamas į
konkretaus 8. Jei nepilnamečio paciento iki 16 metų atstovas be pagrįstos
priežasties atsisako duoti sutikimą planinei imunoprofilaktikai, 9. Jei 10. Visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka paskelbus teritorijų karantiną, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės negarantuoja šių ligų plitimo ribojimo. 11. Visuotinės imunoprofilaktikos taikymo tvarką nustato Vyriausybė teritorijų karantino režimą reglamentuojančiais teisės aktais.“ |
Teikia
Seimo narys Vilija Aleknaitė-Abramikienė