Projekto

lyginamasis variantas

              

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2018 m.                      d. Nr.

Vilnius

        

         1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

         Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

         „2.  Šis įstatymas taikomas  tiek, kiek šiame  įstatyme reglamentuojamų  visuomeninių  santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“

 

         2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

         1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

         „5. Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai, keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų  pakopų  medicinos studijas,  teikianti  visų lygių asmens sveikatos   priežiūros   paslaugas   ir  tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai steigėjai – valstybė ir universitetas Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“

         2. Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi:

         „121. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis  kitas struktūrinis vienetas.“ 

         3. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

         „14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai  atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos  biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“

 

          3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

          Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

          „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos  priežiūros viešosios įstaigos (toliau –  LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms  įstaigoms Viešųjų Lietuvos  Respublikos  viešųjų  įstaigų įstatymas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas tai neprieštarauja šiam įstatymui;“.       

 

          4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

          Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį.

9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai, nustatantys įstaigų veiklą

1. Įstaigų veiklą nustato:

1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai;

2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;

3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymais;

6) įstaigų įstatai (nuostatai).

2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.

3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje išvardytiems teisės aktams.

4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų nustatyta tvarka.

 

         5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

    Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

          „10 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais

          Sveikatos apsaugos ministerija:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia, reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;

   3)

24) nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srities pavaldžioms įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei įgyvendinimo tvarką;

5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;

36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus;

7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;

48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;

59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;

610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;

11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarką;

12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį;

713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“

 

        6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

         Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

         „2. LNSS įstaigų dalyviai steigėjai  ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.“

 

        7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

        Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

       „1. LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“

         

          8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

          Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį.

14 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas

LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, jei:

1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;

2) jiems išduota licencija panaikinama;

3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;

4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai.

 

          9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

          Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka

1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.

5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir pareiginės instrukcijos.

6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.

7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.

             1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių  medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti jos (jų) nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis)  vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu.  

            2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.

            3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

            4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:

 1)  įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą  teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

  2)   įstatymų   nustatyta  tvarka  pripažintas  kaltu  dėl nusikaltimo  valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar  dėl korupcinio  pobūdžio  nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas   Lietuvos Respublikos  korupcijos  prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį  laidavimo terminą;

  3)   įstatymų   nustatyta  tvarka  pripažintas  kaltu  dėl nusikaltimo,  kuriuo  padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį  laidavimo terminą;

              4)   įstatymų   nustatyta  tvarka  pripažintas  kaltu  dėl baudžiamojo   nusižengimo  valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams  ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo,  kaip jis  apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir  nuo apkaltinamojo  nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3  metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

  5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų   tarnybinį nusižengimą,  už  kurį turėtų būti skirta tarnybinė  nuobauda – atleidimas  iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą   dienos nepraėjo 3 metai;

  6)  atleistas  iš darbo, pareigų ar praradęs  teisę   verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos  reikalavimo  neatitiktį ar elgesio  (etikos)   normų pažeidimą  ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

  7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl  priesaikos  ar  pasižadėjimo  sulaužymo,  pareigūno    vardo pažeminimo  ir  nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų   dienos nepraėjo 3 metai;

  8)   yra  ar  buvo  įstatymų  nustatyta  tvarka    uždraustos organizacijos  narys,  jeigu  nuo narystės pabaigos  nepraėjo   3 metai;

9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;

10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.

6. Asmuo, siekiantis eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos  deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos  reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl  LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas. 

7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.

            8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.

            9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas.

            10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“

 

           10 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 151 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

           „4. Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas  (atsižvelgdami)  LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“

2.      Pakeisti 151 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

           „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis  priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių  rodiklių  ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos  ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų  vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“

3.      Papildyti 151 straipsnį 71 dalimi:

           „71. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“

 

             11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

             Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

              „16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba

             1.  Įstaigų  raštvedyba  tvarkoma  lietuvių  kalba.   Medicinos dokumentai  (ligos  ar slaugos  istorija,  ambulatorinė  kortelė, procedūrų paskyrimai  ir  kt.) pildomi lietuvių  kalba. Ligos diagnozė,  vaistų  paskyrimai bei receptai gali  būti  rašomi  ir lotynų kalba.

             2. Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras.

             3. Krašto  apsaugos  ir Vidaus  reikalų  ministerijų  įsteigtų įstaigų   dokumentų  saugojimo  tvarką   reglamentuoja   įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“

 

             12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

              Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

             „18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai

             LNSS nepriklausančios įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, įrašytas į  sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą sąrašą.“

 

            13 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

           „2. Medicininė laikinojo nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos  apsaugos   ir

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų nustatyta tvarka.“

 

             14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

             Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

             „20 straipsnis. LNSS biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai

            1. LNSS  biudžetinė įstaiga yra iš valstybės  ar  savivaldybių biudžetų  visiškai arba iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip  pat gali   gauti  lėšų  iš  privalomojo  sveikatos  draudimo   fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.

           2. LNSS  biudžetinių  įstaigų, išlaikomų  iš  valstybės biudžeto, steigėjai  gali  būti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės   tarnybos   prie  Sveikatos  apsaugos  ministerijos, Socialinės   apsaugos   ir   darbo  ministerija,  Vidaus  reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija.

            3. Biudžetinių  įstaigų, išlaikomų iš  savivaldybių  biudžetų, steigėjos yra savivaldybių tarybos.“

 

            15 straipsnis. 21 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

            Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį.

           21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą

           Biudžetinių įstaigų steigimo, veiklos, valdymo,  reorganizavimo ir   likvidavimo   klausimus   reguliuoja   Biudžetinių   įstaigų įstatymas,  Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir  kiti  įstatymai bei teisės aktai.

 

            16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“

 

          17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

          Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

          „23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros  biudžetinių  įstaigų nomenklatūra

           LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra: sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“

           1) sporto medicinos centrai;

           2) sutrikusio vystymosi kūdikių namai;

           3) Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

           4) Valstybinė  teismo  psichiatrijos  tarnyba  prie  Sveikatos apsaugos ministerijos;

           5) šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos;

6) priklausomybės ligų centrai.

7)  kitos LNSS biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“

       

           18 straipsnis. 24 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį.

  LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės

                 sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų

                 nomenklatūra

  1. LNSS savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  2. LNSS  valstybės  visuomenės  sveikatos  priežiūros  biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:

  1)  Nacionalinis  visuomenės  sveikatos  centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);

  2) Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

  3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;

  4) Radiacinės saugos centras;

  5) Ekstremalių situacijų sveikatai centras;

  6) Valstybinis psichikos sveikatos centras;

  7) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras;

  8) Higienos institutas;

  9)  kitos  visuomenės  sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

  3.   LNSS   savivaldybių   ir  valstybės  visuomenės  sveikatos priežiūros  biudžetinių  įstaigų  pavyzdinius  nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

 

           19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

           Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

            „25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai

            1. Uždaroji  biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė  įstaiga, teikianti šio straipsnio  2  dalyje,  taip  pat kituose įstatymuose nurodytiems asmenims  nustatytas  paslaugas  ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų  nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali  būti  finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

            2.  Uždarosios  biudžetinės  įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių  ir  kariūnų,  asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo  vietose,  policijos  areštinėse,  skirstymo  punktuose, psichikos  ligonių,  padariusių  visuomenei  pavojingą  veiką  ir pripažintų  nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai.  Šios  įstaigos  taip  pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros  priemones,  įrašytas  į  vidaus  reikalų  ministro ar krašto   apsaugos   ministro   ir   sveikatos  apsaugos  ministro patvirtintą sąrašą.

           3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę  steigti  uždarąsias  biudžetines   įstaigas tikrosios  tarnybos  karių, asmenų, esančių  laisvės atėmimo  ir kardomojo  kalinimo  vietose,  policijos  areštinėse,   skirstymo punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios  su Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.

           4. Uždarųjų  biudžetinių  įstaigų,  steigiamų  krašto  apsaugos ir vidaus  reikalų  sistemose,  nuostatus  tvirtina  krašto apsaugos ministras  ir  vidaus  reikalų  ministras,  suderinę su sveikatos apsaugos ministru. Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities, krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo srities uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras, krašto apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“

 

         20 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

          Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį.

          26 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos samprata ir statusas

         1. LNSS viešoji įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybės  turto ir  lėšų  įsteigta  viešoji  įstaiga,  teikianti  jos   įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais.

         2. Viešoji įstaiga yra ne pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti  steigėjams, o jas naudoja tik įstatymuose  ir  kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

 

         21 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

         Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

         „27 straipsnis.  LNSS viešosios įstaigos steigėjai

        1. LNSS viešosios įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą  reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.

  LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:

  1) Sveikatos apsaugos ministerija;

  2) (neteko galios)

  3) savivaldybių tarybos;

  4)  valstybės aukštosios mokyklos kartu su  Sveikatos  apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;

  5)  valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su  Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.

       2. LNSS įstaigų steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:

       1) valstybė;

       2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);

       3) savivaldybė (savivaldybės);       

       4) valstybė kartu su universitetu;

       5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“

       

        22 straipsnis. 28 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

        Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį.

        28 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos  steigėjo (steigėjų) kompetencija

        LNSS viešosios  įstaigos  steigėjo  (steigėjų) kompetencijai  priskiriama:

         1)  priimti,  keisti  ir  papildyti  LNSS  viešosios   įstaigos įstatus;

  2) nustatyti privalomas veiklos užduotis;

  3) gauti informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;

  4)  įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti  nustatant paslaugų kainas bei jų apskaičiavimo metodikas;

  5)  nustatyti  LNSS viešosios įstaigos  išlaidų,  skirtų  darbo užmokesčiui  ir  medikamentams,  normatyvus  arba  pavesti   juos patvirtinti pačiai LNSS viešajai įstaigai;

  6)   organizuoti   viešą  konkursą  LNSS   viešosios   įstaigos administracijos  vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio  konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;

  7) detalizuoti LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir   disponavimo   juo  tvarką  Vyriausybės  ar   jos   įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

  8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;

  9)  steigti LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti  ir likviduoti LNSS viešąją įstaigą;

  10)  turėti kitokių teisių ir pareigų, jei  jos  neprieštarauja įstatymams.

    

         23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

         Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį.

 

  29 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai

  1. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi.

  2. LNSS viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:

  1) įstaigos pavadinimas;

  2) buveinė;

  3) įstaigos steigėjai;

  4) steigėjų teisės, pareigos;

  5) įstaigos veiklos tikslai;

  6)  steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka  (jei yra keli steigėjai);

  7)  stebėtojų  tarybos kompetencija ir šios  tarybos  sušaukimo tvarka;

  8)  viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;

  9)  valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo  tvarka,  šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;

  10) filialų steigimo bei likvidavimo tvarka;

  11) disponavimo įstaigos turtu tvarka;

  12) lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;

  13) finansinės veiklos kontrolė;

  14) įstatų keitimo ir papildymo tvarka;

  15) įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

  16) įstaigos veiklos terminai;

  17) kitos su įstaigos veiklos ypatumais (specifika)  susijusios nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams.

  3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi  įstaigos administracija,  jos  kolegialus  valdymo  organas  ir  steigėjas (steigėjai  bendru  sprendimu). Pakeistus ar  papildytus  įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai).

  4.  Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų  teisinio perregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

 

24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai

            1. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų  nustatyta  tvarka sudaro darbo  sutartis  su  sveikatos priežiūros  specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais  ir  jas nutraukia.   Administracijos  vadovas,  suderinęs   su   įstaigos stebėtojų  taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo  apmokėjimo tvarką.  Administracijos vadovo kitas funkcijas  ir  kompetenciją nustato LNSS viešosios įstaigos įstatai.

            2. Būtinas LNSS  viešosios  įstaigos  valdymo  organas   yra administracija.   Ji  organizuoja ir  valdo   įstaigos  veiklą. Administracijos   darbo   reglamentą   tvirtina   administracijos vadovas.

            3.  Viešojoje  įstaigoje turi būti  vyriausiasis  finansininkas (buhalteris)  arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį  kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.

1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti  organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.

2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos  tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba  kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus  kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus:  stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos  tarybą.

4. LNSS viešosios įstaigos organai privalo veikti įstaigos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstaigos įstatais. Įstaigos organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai prieštarauja įstaigos veiklai ir yra nuostolingi.“

 

          25 straipsnis. Įstatymo papildymas 301 straipsniu
          Papildyti Įstatymą 301 straipsniu:

          „301 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo  kompetencija

          LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo  kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“

 

            26 straipsnis. 31 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį.

 31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai

1. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos  privalo turėti  stebėtojų  tarybą, gydymo tarybą,  slaugos  tarybą.  LNSS visuomenės  sveikatos priežiūros viešoji įstaiga,  kuri  verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti  stebėtojų tarybą.

2.  LNSS  viešųjų  įstaigų  kolegialių  valdymo  organų   narių skaičių,  šių  organų  formavimo  tvarką,  jų  narių  teises   ir pareigas,   darbo  apmokėjimo  sąlygas  bei  atsakomybę   nustato įstaigos įstatai.

 

         27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

           Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį.

            32 straipsnis. Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai

  Viešą  konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių  mokslo įstaigų  ir  Sveikatos  apsaugos  ministerijos  įsteigtų  įstaigų administracijos  vadovų  pareigoms  eiti  organizuoja   valstybės aukštoji  mokykla ar mokslo įstaiga kartu su  Sveikatos  apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.

 

28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:           

„33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba

1. LNSS viešosios įstaigos viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma  stebėtojų taryba sudaroma penkeriems metams.

2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos funkcijos:

      1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;

            2) savo iniciatyva  arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui  dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus  ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);              
            3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus.       

3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos  ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas  įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno LNSS viešosios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.

            4. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno  sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo.

           45. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys, kurie dirba įstaigos  administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje  ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje.

            5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus.

6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.

7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam   prilygintą   išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis ar jų padaliniais ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti  šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.“

 

29 straipsnis. Įstatymo papildymas 331 straipsniu

Papildyti Įstatymą 331 straipsniu:

„331 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba

            1.  LNSS viešosios įstaigos veiklos priežiūrai vykdyti penkeriems  metams  iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma LNSS viešosios įstaigos valdyba  (toliau – valdyba). Valdyba pavaldi ir atskaitinga dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Valdybos nariais renkami (skiriami):

            1) valstybės tarnautojai;

            2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;

            3) kiti  fiziniai  asmenys,  kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau  kaip 1/3  LNSS viešosios įstaigos įstatuose  nurodyto  valdybos  narių skaičiaus.

            2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam   prilygintą   išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti  šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario  kadencijų  skaičius  neribojamas.

           3. Valdybos nariu negali būti:

           1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;

           2)  asmuo,  kuris  įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės  eiti   šių pareigų.

           4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti  institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas.

           5.  Per  5  dienas  nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo  dienos  apie  valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka  ir  LNSS viešosios įstaigos  interneto  svetainėje.  Skelbime  turi  būti nurodyti specialieji   ir   bendrieji   reikalavimai  valdybos  nariui  ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka.

           6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius  ir  specialiuosius  reikalavimus, paraiškas  tapti LNSS viešosios įstaigos  valdybos  nariu  Vyriausybės  nustatyta tvarka gali  teikti  LNSS viešajai įstaigai  20  dienų  nuo šio straipsnio  5  dalyje  nurodyto  viešo  paskelbimo  dienos.  Šiam terminui  pasibaigus,  visą  iš  fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga  per  5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).  Kandidatus  į  LNSS viešosios įstaigos valdybos  narius,  nurodytus   šio straipsnio  1 dalies  3  punkte,  gali parinkti ir  Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos)  paslaugas  teikiantys  asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

           7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus  laikotarpiui,  kuriam  valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo. Jeigu atšaukiami  ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos  nariai  skiriami  į  valdybą  iki  veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus.

           8.  Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

           9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos.

          10. Valdybos narys gali  atsistatydinti  iš  pareigų  valdybos kadencijai nesibaigus,  apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą.

           11. Valdyba:

           1) analizuoja, vertina LNSS viešosios įstaigos vadovo pateiktą medžiagą ir teikia siūlymus  LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl:

           a) veiklos strategijos projekto ir veiklos strategijos įgyvendinimo;

           b) nustatytų metinių veiklos užduočių  ir veiklos rodiklių pasiekimo;

           c) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir veiklos ataskaitos;

           d) planuojamų LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;

          e)  veiklos organizavimo gerinimo ir jos efektyvumo didinimo;

          f)   kitų LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtų klausimų.

          2) teikia siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl jo sprendimų, kurie  prieštarauja  įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;

          3) atlieka šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas.

        12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi  kiekvienas valdybos narys. Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti LNSS viešosios įstaigos vadovą. LNSS viešosios įstaigos vadovui negalint dalyvauti valdybos posėdyje, jame gali dalyvauti LNSS viešosios įstaigos vadovo  įgaliotas kitas asmuo. LNSS viešosios įstaigos vadovui prieš valdybos posėdį turi būti sudarytos  sąlygos susipažinti su informacija valdybos posėdžio darbotvarkės klausimais. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą  kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam  balsuojant  LNSS viešosios įstaigos  valdybos  posėdyje,  jeigu  LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.

          13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis  laikomas teisėtu,  kai  jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš  anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais  posėdyje. Valdybos  narys  neturi  teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas  su  jo  veikla  valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. LNSS viešosios įstaigos vadovas, nesutikdamas su valdybos siūlymu, nesutikimo motyvus pateikia valdybai ir LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). LNSS viešosios įstaigos dalininkas (dalininkai) (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinančios) institucija (institucijos) gali įpareigoti  LNSS viešosios įstaigos vadovą vykdyti valdybos siūlymus.

          14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės  nustatyta  tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį  negali  būti  didesnė  kaip  1/5  LNSS viešosios įstaigos   vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

          15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami  valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.

         16. Valdybos veiklos organizavimo tvarka nustatoma LNSS viešosios įstaigos  įstatuose. “

 

30 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
            „34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
            1. LNSS  viešosios  įstaigos gydymo taryba  (toliau  –  gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų.            
            2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai vadovui. Jeigu įstaigos administracijai vadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
            3.  Asmens  sveikatos  priežiūros  viešosios  įstaigos  slaugos taryba  (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos  padalinių ir filialų slaugos specialistų.

4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai  . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams).Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos  vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). 

            5. Gydymo ar slaugos taryboms tarybai pirmininkauja LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigos administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSS viešųjų įstaigų viešosios įstaigos įstatai.“

             

           31 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

           Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

          „36 straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas

1. Viešosios  įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.

            2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytomis  sąlygomis ir tvarka.

3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija.

4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“

 

        32 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

        Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.          

37 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas

1. Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:

1) pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;

2) steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;

3) teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.

2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.

3. Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

4. Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

5. Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.

6. Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka.

                                                                

           33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

           Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį.

38 straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai

1. Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.

2. Viešosios įstaigos likvidatorius:

1) parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą (likvidavimo balansą);

2) įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;

3) baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;

4) likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);

5) sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;

6) likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.

3. Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius, kurie susidarė dėl jo kaltės.

 

             34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

             1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

             „2.  Valstybės  asmens  sveikatos  priežiūros  viešųjų  įstaigų, kurios    yra   pavaldžios   Sveikatos   apsaugos   ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:

             1) ligoninės;

             2) kraujo donorystės įstaigos;

             3)  specializuotos  ligoninės,  medicininės  reabilitacijos  ir sanatorinio gydymo įstaigos.“

              2. Papildyti 39 straipsnį 21 dalimi:

             „21. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra  ligoninės.“

 

             35 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

            1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės tarnybos);“.

             2. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

             „4)  finansuojamos  Sveikatos  apsaugos  ministerijos  kartu  su Vidaus   reikalų  ministerija  ar  Krašto  apsaugos ministerija nustatytos  visuomenės  sveikatos  priežiūros  priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose daliniuose ir įstaigose;“.

              3.  Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

             „1) išlaikomos biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių taryba;“.

 

 36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka

1.    LNSS įstaigų, kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir  kuriose  rezidentai  dirba  gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios  su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu,   kompensuojamos    Vyriausybės   ar   jos   įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.     

2. LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

              3. LNSS įstaigų sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“

 

              37 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

              Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

              „44 straipsnis. Įstaigų teisės

               Sveikatos priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“

 

              38 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

              1. Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

              „2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;“.

              2. Pakeisti 45 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

              „5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“.

              3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

              „9) informuoti sveikatos apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininkus ar savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“.

 

 39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

             Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
             „8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“.
 
              40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
             Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
            „2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“

 

            41 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
           Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
           „2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“

 

42 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

            1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
             „5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“.
            2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
            „2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
 

43 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

            Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
            „55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
            1. Įstaigos vadovas valdymo  organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
            1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
            2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos  organizacinės veiklos trūkumų;
            3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl  įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
            4)  siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą.
             2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.  Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“

 

            44 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

            1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

             „1. Įstaigos laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos, kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliotas atstovas.“

            2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „4. Laikinajam administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“

            3. Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

            „5. Laikinasis administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto, reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo  įstaigos steigėjo ar savininko išimtinei kompetencijai priklausančių klausimų.“

            4. Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Apie administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“

 

45 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Papildyti 57 straipsnį 3 punktu:

„3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“

 

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2019 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

47 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo  ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.

2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.

3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti.

4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos.

5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens  ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą.

7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas. 

8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 331 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti  sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 1 d.

 

           Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

Teikia

 

Seimo nariai:

 

Aurelijus Veryga

Asta Kubilienė

Agnė Širinskienė

Ramūnas Karbauskis

Zenonas Streikus