LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 41, 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) poreikis kilo dėl šių priežasčių:
1) galiojantis teisinis reglamentavimas neatitinka faktinės kadetų ugdymo mokyklų priklausomybės – savivaldybės ar valstybinės, nesudaro teisinės galimybės valstybinei bendrojo ugdymo mokyklai įgyvendinti kadetų ugdymo programos. Jei mokyklos steigėjas ar dalininkas yra valstybė, tokia mokykla negali būti priskiriama savivaldybės mokyklai, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą – kadetų ugdymo mokyklos yra išimtinai tik savivaldybių (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis ir 43 straipsnio 10 dalis);
2) šiuo metu nėra teisinio reglamentavimo, pagal kurį kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, atitinkančios Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, galėtų būti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos teikimu steigiamos Vyriausybės (šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklas steigia Vyriausybė Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos teikimu arba savivaldybės taryba).
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas Krašto apsaugos ministerijai inicijuoti naujų kadetų ugdymo mokyklų steigimą bei esant būtinybei sudaryti teisinį pagrindą Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) patikslinti teisinį reguliavimą, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti tiek savivaldybių, tiek valstybinės (pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą gali būti tik savivaldybių);
2) sudaryti teisinį pagrindą valstybines kadetų ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijos teikimu arba Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai (šiuo metu kadetų ugdymo mokyklas steigia savivaldybės taryba, o valstybinės kadetų ugdymo mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – savininko teises ir pareigas įgyvendina Kauno miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdas Rakutis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Švietimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje valstybinė mokykla apibrėžiama kaip mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė, savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis) (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis).
Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies ir 43 straipsnio 10 dalies nuostatas, kadetų ugdymo mokyklos gali būti tik savivaldybės. Tai sudaro prielaidas tokio specialaus pobūdžio mokyklas steigti tik savivaldybių taryboms (Švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kadetus Lietuvoje šiuo metu ugdo tik dvi mokyklos: Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus (mokyklos steigėjai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė) bei Klaipėdos jūrų kadetų mokykla (mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba).
Kadetų ugdymo programos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą negali (neturi teisinio pagrindo) įgyvendinti valstybinės mokyklos, kadangi kadetų ugdymo mokyklos gali būti tik savivaldybės. Su tokia praktine problema susiduria jau veikianti mokykla – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus, kurios – priklausomybė yra valstybinei, o ne savivaldybės mokyklai.
Pagal Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kadetų ugdymo mokyklos skirtos šalies (regiono) mokiniams, t. y. jose mokiniai mokosi ne vien tik tose savivaldybėse, kur įsteigtos mokyklos, tačiau ir atvykę iš kitų šalies savivaldybių. Valstybinė kaip regioninės reikšmės bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendinanti bendrojo ugdymo ir kadetų ugdymo programas, itin reikšminga visuomenės narių ypatingam patriotiniam ugdymui, kuris itin svarbus puoselėjant asmens ir kartu šalies laisvės vertybę, turinčią įtakos ir valstybės saugumui.
Darytina išvada, kad galiojančio įstatymo nuostatos, kuriomis kadetų ugdymo mokyklų vystymas iš esmės yra vien tik pačių savivaldybių atsakomybė, dėl kadetų ugdymo mokyklų vykdomos veiklos pobūdžio svarbos visai valstybei, yra ydingos ir neatitinkančios valstybės deklaruojamų prioritetų dėl tokio pobūdžio mokyklų visapusiško stiprinimo ir plėtojimo.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
1) patikslinti teisinį reguliavimą, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti ne tik savivaldybių, tačiau ir valstybinės
Įstatymo projekto 1 straipsniu ir 3 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti esamo teisinio reglamentavimo nuostatas valstybine kadetų ugdymo mokykla. Tokiu būdu būtų patikslintas teisinis reglamentavimas, nustatant, kad kadetų ugdymo mokyklos gali būti tiek savivaldybės, tiek valstybinės. Tai ne tik užtikrintų jau veikiančios kadetų ugdymo mokyklos (Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus) atitikimą teisiniam reglamentavimui dėl statuso, tačiau atitinkamai ir sudarytų prielaidas valstybei prisiimti atsakomybę už kadetų ugdymo mokyklų, įgyvendinančių savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus, itin reikšmingus jaunosios kartos, o kartu ir visuomenės narių patriotinių vertybių puoselėjimui, visapusišką stiprinimą ir plėtojimą;
2) sudaryti prielaidas ir teisinį pagrindą valstybines kadetų ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijos teikimu arba Vyriausybei pavesti esamų kadetų ugdymo mokyklų savininkų teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma nustatyti, kad valstybinę kadetų ugdymo mokyklą, vadovaudamasi Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 10 ir 13 dalyse nustatytais kriterijais ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, Krašto apsaugos ministerijos teikimu steigia Vyriausybė.
Esant pasikeitusiai geopolitiniai situacijai būtina sudaryti prielaidas tokios paskirties bendrojo ugdymo mokyklas steigti Vyriausybei ir skirti išskirtinį dėmesį jų mokinių vertybinių nuostatų, tokių kaip pilietinių ir patriotinių nuostatų ugdymas, fizinės ištvermės ir pajėgumo stiprinimas, taip pat specifinės kompetencijos (pavyzdžiui, lyderystės, darbo komandoje įgūdžių, orientavimosi, pirmosios pagalbos suteikimo, stovyklavimo, viešajam saugumui ir krašto gynybai reikalingų kompetencijų pradmenų), ugdymui. Taip pat būtina išsaugoti jau esamos tokios paskirties mokyklos veiklos vykdymą ir užtikrinti jos plėtojimą;
3) atlikti kitus su teisiniu reguliavimu susijusius pakeitimus
Siūlymas būtent Krašto apsaugos ministerijos teikimu Vyriausybei steigti valstybines kadetų ugdymo mokyklas grindžiamas krašto apsaugos sistemos institucijų, kurių vadovaujanti institucija yra Krašto apsaugos ministerija, patirtimi ir suinteresuotumu visuomenės prioritetinių vertybių, susijusių su valstybės saugumu, užtikrinimu. Krašto apsaugos sistemos institucijos aktyviai dalyvauja neformaliojo švietimo vaikų veikloje, prisideda tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais ugdant mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą. Šios veiklos teikiamos naudos visuomenei yra pagrįstos. Tai labiausiai atsispindėtų krašto apsaugos sistemos institucijos – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos veikloje. Pažymėtina, kad būtina siekti, jog kuo daugiau stojančiųjų į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją sudarytų kadetų ugdymo mokyklos mokiniai, taip sistemingai ir nuosekliai tęsiant mokinių specifinių kompetencijų ugdymą, ruošiant valstybei motyvuotas, patriotiškas, tėvynę ginti pasiruošusias asmenybes;
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi Švietimo įstatymo 43 straipsnio 13 dalies 3 punktas papildomas pareiga savivaldybės kadetų ugdymo mokykloms jos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektus suderinti su krašto apsaugos ministru (šiuo metu pareiga derinti reglamentuota tiks su švietimo, mokslo ir sporto ministru). Šiuo pakeitimu būtų siekiama užtikrinti, kad savivaldybės kadetų ugdymo mokyklos svarbiausi pakeitimai būtų įvertinti ir žinomi visų suinteresuotų institucijų šios mokyklos plėtojimu ir vystymu, įskaitant ir Krašto apsaugos ministeriją.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektu siūlomų naujų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla“, „Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
________________________