|
1.
|
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-11-16
|
|
|
|
|
Argumentai:
Pažymėtina tai, kad:
1) teisėkūroje
vienareikšmiškai prioritetu laikytina teisės akto kokybė, o ne kiekybinis
efektyvumas;
2) Vyriausybė
išvadose dėl teisės akto projekto ne tik nurodo pritarianti ar nepritarianti
tam tikram projektui, bet pateikia pastabų ir konkrečių pasiūlymų (be kita ko
ir ekspertinių) ir tais atvejais kai ji iš esmės pritaria esminėms projekto
idėjoms, tačiau siūlo jį tobulinti;
3) Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo
statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 138 straipsnio
pakeitimo“ projekto Nr. XIIIP-3020“ Nr. 784 nurodyti ir tokie argumentai:
-
Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų rengiamos kaip
bet kuris kitas teisės akto projektas, vadovaujantis Vyriausybės darbo
reglamente nustatytais teisės akto projekto rengimo reikalavimais, kurie
įpareigoja teisės akto projekto rengėją užtikrinti tinkamą teikiamo
Vyriausybei teisės akto projekto parengimą, numatomo teisinio reguliavimo
poveikio vertinimo atlikimą, konsultavimąsi su visuomene;
-
Vyriausybės išvados skiriasi savo sudėtingumu ir apimtimi, o procese
dalyvauja daug subjektų. Tinkamai ir kokybiškai parengti Vyriausybės išvadą
dėl Seime svarstomo teisės akto projekto, laikantis visų Vyriausybės darbo
reglamento reikalavimų, ypač jeigu siūlomas sudėtingas, kompleksinis ir
didesniu poveikiu pasižymintis reguliavimas, per iki šiol nustatytą 4
savaičių terminą neįmanoma;
-pagal
siūlomą reguliavimą kiltų rizika, kad teisės aktai bus priimti
tinkamai ir visapusiškai neįvertinus galimų teigiamų ir neigiamų padarinių,
nes neretai teisės aktų projektų galimoms pasekmėms įvertinti reikia
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų kaupiamų administracinių
duomenų;
-
pablogintų vieno iš pagrindinių teisėkūros dalyvių – Vyriausybės – sąlygas
pareikšti nuomonę ir būti išgirstai dėl siūlomo reguliavimo praktinio
įgyvendinimo galimybių prieš priimant sprendimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą,
siūlytina projektą tobulinti, atsisakant siūlomų teisėkūros procedūrų pasekmių
(kad ir su siūloma išimtimi), leidžiančių tęsti projekto svarstymą be
Vyriausybės išvadų, kai ji per nustatytą (ar pratęstą) laiką nepateikia
išvadų ir, atsisakant siūlomo teisinio reguliavimo, kad Seimo valdyba
Vyriausybės prašymu galėtų pratęsti Seimo statute įtvirtintą Vyriausybės
išvadų pateikimo terminą.
Iš dalies pritarus Seimo narių
Eugenijaus Sabučio ir Kęstučio Vilkausko pasiūlymui projektui XIVP-1043,
Komiteto patobulintu jungtiniu projektu siūloma Seimo statute nurodyti, kad jeigu per Seimo statute nurodytą
terminą Vyriausybė išvadų dėl įstatymo projekto nepateikia, už Vyriausybės
išvadų parengimą atsakinga institucija informuoja pagrindinį komitetą apie
priežastis, dėl kurių Vyriausybės išvados Seimui nepateiktos nustatytu laiku
ir apie numatomą Vyriausybės išvadų pateikimo terminą.
Taip pat patobulintame jungtiniame projekte XIVP-1798(3)
(sujungti projektai XIVP-1043, XIVP-1677 ir XIVP-1798(2)) nustatant ilgesnį
terminą Vyriausybės išvadoms pateikti, tikslinga šį terminą skaičiuoti ne savaitėmis, o darbo
dienomis. Paprastai 6 savaites sudarytų 30 darbo dienų. Pažymėtina, kad
dauguma kitų Seimo statute nustatytų terminų, kurie susiję su išvadų dėl
projekto pateikimo, skaičiuojami darbo dienomis, pavyzdžiui, Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas dėl užregistruoto įstatymo projekto ne
vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo dienos pateikia išvadas, ar tas
projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės
technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikti dokumentai atitinka šio
statuto reikalavimus (136 str. 2 d.) ir kt.
Pasiūlymas:
Pakeisti 138 straipsnio
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausybė išvadas dėl įstatymų projektų šiuo
ir kitais atvejais pateikia Seimui per 4 6 savaites 30
darbo dienų. Vyriausybės prašymu dėl svarstomo projekto sudėtingumo išvadų pateikimo terminas Seimo valdybos
sprendimu gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip
dar 2 savaitėms. Vyriausybei per nustatytą terminą nepateikus
išvadų ir nepateikus prašymo terminą pratęsti arba nepateikus išvadų per
pratęstą terminą, įstatymo projekto svarstymas gali būti tęsiamas ir be Vyriausybės
išvadų, išskyrus šio statuto 145 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.“ Jeigu per šį terminą Vyriausybė išvadų dėl
įstatymo projekto pateikti nespėja, už Vyriausybės išvadų parengimą
atsakinga institucija informuoja pagrindinį komitetą apie priežastis, dėl
kurių Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto Seimui nepateiktos nustatytu
laiku, ir numatomą Vyriausybės išvadų pateikimo terminą.“
|
Pritarti
|
Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų
departamentas 2015 m. kovo 25 d. atliktame tyrime „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai
Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“ pabrėžė, kad teisėkūros
proceso organizavimas ir su tuo susiję parlamento priimamų įstatymų kokybės
klausimai yra svarbūs veiksniai, lemiantys valstybės teisinės sistemos būklę.
Šiame konstekste atkreiptinas dėmesys ir į kitas
tyrime atskleistas teisėkūros Lietuvoje tendencijas, t.y., kad „su
teisėkūros proceso kokybės klausimu glaudžiai susijusi vyriausybės ir atskirų
parlamento narių (taip pat frakcijų ir komitetų) vaidmens, rengiant ir
teikiant parlamentui priimti įstatymų projektus, santykio problema.
Vyriausybės disponuojami žmogiškieji, organizaciniai, techniniai
ištekliai, jos kasdienė patirtis, gaunama tiesiogiai tvarkant valstybės
reikalus, tikėtina, užtikrina geresnes jos nei parlamento narių galimybes
parengti kokybišką įstatymo projektą, kurį priėmus atsirastų tam tikras
efektyvus teisinis reglamentavimas, o jo šalutinis neigiamas poveikis būtų
minimalus ar visai nepasireikštų. Kita vertus, parlamento narių, kaip tautos
išrinktų atstovų, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė taip pat negali būti
paneigta. Sudėtinga konkrečiai apibrėžti, koks šių įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę turinčių subjektų įtakos teisėkūros procesui balansas būtų
optimalus. Vis dėlto, analizuojant kitų ES valstybių patirtį, galima
konstatuoti, kad daugumoje jų didesnį, neretai ir dominuojantį vaidmenį šiuo
požiūriu atlieka vyriausybė, o parlamento narių teisėkūros iniciatyvoms tenka
labiau antraeilis vaidmuo.
Minėtame tyrime taip pat pateiktos išvados, kad „palyginti su
kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kuriose parlamentai dažniausiai yra
„parlamentinės kontrolės parlamentai“, Lietuvos parlamentą pirmiausia galima
laikyti „teisėkūros parlamentu“. Seimo veikla teisėkūros srityje
yra hiperaktyvi, teisėkūros darbotvarkė itin intensyvi, parlamente
užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Pagal šiuos
teisėkūros būklės rodiklius Lietuvai gali „prilygti“ vos viena kita Europos
Sąjungos valstybė. Teisinės sistemos nestabilumas, taip pat permanentinė
teisės ekspertų kritika galiojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams
patvirtina, kad parlamento ilgalaikiu prioritetu yra tapę teisėkūros
kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. <...>
Per šešetą parlamento kadencijų (1990–2012 m.
laikotarpiu) besikartojančios teisėkūros praktikos, galima sakyti, jau yra
tapusios tam tikromis teisėkūros tendencijomis bei tradicijomis, o kai kurios
iš jų – ne visada priimtinais teisėkūros įpročiais. Pavyzdžiui, Seimas iš
kitų Europos Sąjungos parlamentų tarpo labai išsiskiria pagal Seimo narių
aktyvumo teisėkūros srityje kriterijus. Seimo nariai užregistruoja labai daug
teisės aktų projektų, neretai jie „užgožia“ Vyriausybės teisėkūros
iniciatyvas. Tai yra labiau neįprasta, nei įprasta praktika „senosiose“
Vakarų Europos demokratijose. Beje, pagal šį kriterijų Lietuva skiriasi ir
nuo kaimyninių Estijos bei Latvijos – pastarosiose vyriausybės teisės aktų
projektų užregistruojama kur kas daugiau.„
Svarstomo projekto kontekste atkreiptinas dėmesys ir į
tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia
jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo
valdymo principus, Seimas, įgyvendindamas įstatymų leidybos procedūrą,
privalo Seimo statute ir įstatymuose nustatyti tokį įstatymų leidybos proceso
teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrintas inter alia proceso
viešumas ir skaidrumas, sudarytos prielaidos užtikrinti įstatymų ir kitų
Seimo aktų kokybę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m.
balandžio 16 d. nutarimas Nr. KT12-N4/2019).
|
