LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81, 82, 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 1601, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 2291, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336, 3621, 364, 372, 373, 3742, 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 IR 459 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1631 IR 2731 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-09-25 Nr. XIVP-4135

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 82 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata ,,išimtiniais atvejais” nėra konkreti, neaišku, kokiais kriterijais remiantis vienas ar kitas atvejis būtų priskirtas prie išimtinių atvejų. Taikant kodeksą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio keičiamo kodekso 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo keičiamame kodekse nustatyta įprasta tvarka ir kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Tačiau teikiamu projektu galiojančiame keičiamame kodekse nustatyto teisinio reguliavimo siūloma atsisakyti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat tikslintinos ir projekto 40 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 2731 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 293 straipsnio 8 dalies ir 52 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 324 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose taip pat nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis atitinkami procesiniai veiksmai būtų atliekami naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Kita vertus, paminėtina, kad, pavyzdžiui, projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 183 straipsnio 5 dalyje, projekto 24 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 188 straipsnio 8 dalyje, projekto 46 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 302 straipsnio 4 dalyje išimtiniai atvejai, kuomet galėtų būti naudojamos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, yra siejami su siekiu užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, t. y. siekiant tam tikro tikslo, arba su bylos sudėtingumu ar jos didele apimti, t. y. pačios nagrinėjamos bylos ypatumais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina sistemiškai tikslinti, detalizuojant „išimtinių atvejų“ turinį.

2.    Iš projekto 2 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atsisakoma šiuo metu galiojančio keičiamo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims. Svarstytina, ar minėtos nuostatos, detalizuojančios minėtų subjektų pareigą tam tikrais atvejais ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojamas nuotolinio perdavimo priemones pakeisti tiesioginiu proceso dalyvių dalyvavimu, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus aiškumo, tikslingumo ir efektyvumo principus. 

3.    Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 82 straipsnio 2 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisėjas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Manytina, kad teismas ar teisėjas galėtų leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, jeigu yra atitinkamos techninės galimybės, jeigu būtų galima nustatyti tokių asmenų tapatybę ir pan. Be to, svarbu paminėti, kad pagal keičiamo kodekso 203 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę. Projekto nuostatos, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinamos taip, kad tokie asmenys, teismui ar teisėjui leidus, taip pat galėtų dalyvauti teismo posėdyje, būtų apklausiami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jų apklausai atlikti taip pat būtų sudarytos atitinkamos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekte reikėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant, teismas arba teisėjas galėtų leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Kaip jau buvo minėta, tokios sąlygos yra nustatytos galiojančio keičiamo kodekso 82 straipsnyje, bet teikiamu projektu jų siūloma atsisakyti.

4.    Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 82 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, konkrečiai įvardinant teisės aktą (teisės aktus), kurių nustatyta tvarka būtų nustatoma šioje dalyje nurodytų asmenų tapatybė. Pažymėtina, kad toks teisės aktas yra nurodytas galiojančio keičiamo kodekso 82 straipsnio 5 dalyje, tačiau į teikiamą projektą minėtos dalies nuostatos nėra perkeliamos.

5.    Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 30 straipsnyje yra pateiktas sąvokos ,,nutarimas” apibrėžtis. Nutarimas yra suprantamas kaip nusikalstamą veiklą tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą prokurorui būtų skundžiamas ne ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas nutarimas, bet jo priimtas sprendimas. Tokia nuostata nedera su keičiamo kodekso 170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prokuroras turi teisę panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus nutarimus, o ne sprendimus. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatas reikėtų patikslinti, vietoj žodžio ,,sprendimus“ įrašant žodį „nutarimus“. Atitinkamai tikslintinos ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

                 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į keičiamo kodekso 170 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, tikslintinos ir projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio nuostatos.

6.    Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytus argumentus, reikėtų įvertinti ir kituose projekto straipsniuose, kuriuose žodis „nutarimas“ keičiamas žodžiu „sprendimas“, siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, nes pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 30 straipsnyje yra pateiktą sąvokos ,,nutarimas” apibrėžtį ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras savo sprendimą įformina priimamu nutarimu, todėl atitinkamai skundžiamas turėtų būti nutarimas (procesinis dokumentas), o ne nutarime išdėstytas sprendimas.

7.    Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga“, proceso veiksmų ir sprendimų apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo „šio prašymo išnagrinėjimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „jei dėl apskundimo pateiktas prašymas“ turinys. Jei projektu siūloma nustatyti, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo susipažinti su bylos medžiaga išnagrinėjimo dienos tuo atveju, kai asmuo, prieš spręsdamas dėl skundo padavimo pirmiausia pateikia prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tai taip ir reikėtų nustatyti.

Ta pati pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir projekto 63 straipsniu keičiamo kodekso 64 straipsnio 1 dalies.

8.    Svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 62 straipsnio 3 dalyje nuostatos ,,per vieną dieną” nereikėtų pakeisti nuostata ,,per vieną darbo dieną”, nes skundą pateikus poilsio dienos išvakarėse, ikiteisminio tyrimo pareigūnas jį su savo paaiškinimais prokurorui privalėtų perduoti nedarbo dienos metu.

9.    Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad ,,proceso dalyvių ir asmenų, manančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos ar pažeistos įstatymų garantuotos jų teisės, pateiktus motyvuotus prašymus nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras“. Manytina, kad asmenys atitinkamus prašymus teikia tuomet, jeigu mano, kad jų teisės ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai suvaržytos jų teisės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar prieš žodį „suvaržytos“ nereikėtų įrašyti žodžio „nepagrįstai“. Be to, reikėtų nurodyti, kokiu tikslu teikiami prašymai.

10.     Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžio „63 straipsnyje” įrašytini žodžiai “šiame straipsnyje”. Be to, projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti, kad  „šio teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies nuostatose joks teisėjas nėra minimas, todėl nuostata „šis teisėjas“ tikslintina, atsisakant žodelio „šio“.

11.     Projekto 6 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 64 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti skundo palikimo nenagrinėtu pagrindai kelia abejonių. Pažymėtina, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro procesinio veiksmų gali būti išnagrinėti ir priimti sprendimai, tačiau skundas dėl tų pačių procesinių veiksmų gali būti paduotas remiantis kitais argumentais. Kyla abejonių, ar tokiu atveju skundas pagrįstai galėtų būti paliktas nenagrinėtu. Be to, projekto 6 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „skundai, kuriuose nėra nurodomos naujos aplinkybės, gali būti paliekami nenagrinėti”. Manytina, kad nuspręsti, ar skunde yra (nėra) naujų aplinkybių, galima tik įvertinus skundo turinį. Taip pat pastebėtina, kad iš pastarosios nuostatos turinio nėra aišku, ar turimi omenyje skundai, paduoti dėl tų pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų procesinių veiksmų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų nereikėtų atsisakyti.

12.     Galiojančio keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami dienomis. Projekto 12 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalies nuostatas siūloma patikslinti, nustatant, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami kalendorinėmis arba darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek galiojančio keičiamo kodekso straipsniuose, tiek teikiamame projekte nustatant dienomis skaičiuojamus terminus, nurodoma, kad jie skaičiuojami arba darbo dienomis, arba dienomis, t. y. nėra nurodoma, kad terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 100 straipsnyje 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad jeigu kodekse nėra nurodoma, kad terminas skaičiuojamas darbo dienomis, jis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.

13.     Projektu 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 1631 straipsnyje siūloma reglamentuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal keičiamo kodekso 1631 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis proceso dalyviams gali būti skiriama iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) bauda. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie proceso dalyvių veiksmai būtų laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, t. y. projekte nėra atskleidžiamas minėtos sąvokos turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra reglamentuojamas ir civiliniame procese. Analogiškai kaip ir keičiamame kodekse, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas bendras draudimas dalyvaujantiems byloje asmenims piktnaudžiauti jiems suteikiamomis procesinėmis teisėmis, tačiau šio kodekso 95 straipsnyje yra nurodoma, kokie proceso dalyvių veiksmai yra laikomi piktnaudžiavimu – pavyzdžiui, asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina tikslinti projekto nuostatas, atskleidžiant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį.

14.     Pagal projektu 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 1631 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 163 straipsnyje yra reglamentuojamas prievartos priemonių, taikomų asmenims už teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdymą, bet ne baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu nereikėtų papildyti ir keičiamo kodekso 163 straipsnio pavadinimo bei turinio, nustatant baudų  už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad  iš projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 1631 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar prokuroro nutarimas ar teisėjo nutartis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galėtų būti skundžiama taip pat keičiamo kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 163 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

15.     Projekto 21 straipsniu keičiamo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti maksimalių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų, nustatant, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliktas per kuo trumpesnius terminus. Projekto 21 straipsniu keičiamo kodekso 176 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą su prašymu nustatyti ikiteisminio tyrimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad ikiteisminis tyrimas vyksta per ilgai. Projektą reikėtų papildyti, nustatant tokius kriterijus.

16.     Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 178 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „pakartotiniai prašymai gali būti paliekami nenagrinėti, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių“. Projekte reikėtų atskleisti sąvokos „pakartotiniai prašymai“ turinį, nes projektu siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tam tikrais atvejais būtų nagrinėjamas pakartotinis prašymas, kuriame nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių.

17.     Projekto 33 straipsniu keičiamo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl sudėtingų ir didelės apimties bylų perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, toje pačioje straipsnio dalyje naudojant arba teisėjo, arba teismo sąvokas.

18.     Projekto 36 straipsniu keičiamo kodekso 265 straipsnyje yra nustatoma, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę, atsisakant šiuo metu pateikto tokio asmenybės nustatymo turinio. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir nekels praktinių taikymo problemų.

19.     Iš projekto 39 straipsniu keičiamo kodekso 273 straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra atsisakoma keičiamo kodekso 273 straipsnio 2 dalies nuostatų, detalizuojančių sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto nuostatos neturėtų būti atitinkamai pildomos, reglamentuojant sutrumpintų įrodymų tyrimą minėtu atveju.

20.     Projekto 52 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 324 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengia byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą kolegijos pirmininkas tuo pačiu metu galėtų nustatyti kalbų trukmę ir įspėti dėl kalbų turinio. Manytina, kad įspėjimas turėtų būti teikiamas prieš nustatant kalbų trukmę, o ne tuo pačiu metu nustatant ir kalbų trukmę. Be to, svarstytina, ar kalbų trukmė neturėtų būti nustatoma tik tuo atveju, jeigu proceso dalyvis neatsižvelgia į įspėjimą (įspėjimus) ir kalbų turinys sistemingai peržengia byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Aukščiau išdėstyta pastaba taikytina ir projekto 59 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 377 straipsnio 6 dalies nuostatoms.

21.     Projekto 64 straipsniu keičiamo kodekso 418 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad protokole turi būti nurodyta informacija apie tai, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Ta pati nuostata įtvirtinta ir projekto 67 straipsniu keičiamo įstatymo kodekso 421 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas derintinas su projekto 68 straipsniu keičiamo kodekso 422 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Taigi minėtame straipsnyje nustatoma teismo teisė, o ne pareiga visais atvejais nutraukti bylos nagrinėjimą teisme, kas sąlygotų baudžiamojo įsakymo pripažinimą įsiteisėjusiu. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.

22.     Projekto 66 straipsniu keičiamo kodekso 420 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Projekto 69 straipsniu keičiamo kodekso 425 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, išskyrus šio Kodekso 420 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Taigi projektu nustatoma, kad teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas neriboja teismo diskrecijos individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę.

Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Ši konstitucinė nuostata atkartota ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

Taigi sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną pažymėtina, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą, o teisingo sprendimo įgyvendinimui teismai turi turėti realią galimybę teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam, kad asmens teisės būtų ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu siūlomas reguliavimas, tiek kiek juo nustatomas teismo diskrecijos priimti teisingą ir teisiniais motyvais pagrįstą sprendimą ribojimas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, atitinka konstitucinę doktriną. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu teismas, nesutikdamas su prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, neturėtų galimybės tinkamai vykdyti teisingumo. Atsižvelgiant į tai siūlytina atsisakyti projekto 66 straipsniu keičiamo kodekso 420 straipsnio 3 dalies nuostatų.

23.     Projekto 68 straipsniu keičiamo kodekso 422 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad keičiamo kodekso 422 straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojama „bylos nagrinėjimo tvarka“, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo kodekso X dalyje yra reglamentuojamas žemesniųjų teismų nutarčių, o ne sprendimų apskundimas aukštesniesiems teismams. Be to, nėra aiškus šios normos santykis su projektu keičiamo kodekso 418 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 421 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties keičiamo kodekso 422 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vadovaujantis kuriomis „įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas“.

24.     Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, siekiant kokybiškesnio ir efektyvesnio teisingumo vykdymo, projektu yra nustatomi ilgesni (ar nauji) kai kurių proceso veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminai. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatomas naujas dešimties dienų terminas apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir sprendimus, projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nustatomas naujas dešimties dienų terminas apskųsti prokuroro proceso veiksmus ir sprendimus, projekto 48 straipsniu keičiamo kodekso 313 straipsnio 3 dalyje nustatomas ilgesnis – trisdešimties dienų apeliacinio skundo padavimo terminas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo svarstytina, ar neturėtų būti pildomas projekto 77 straipsnis, numatant įstatymo taikymo nuostatas atvejams, kai tam tikri procesiniai veiksmai buvo atlikti ar sprendimai priimti iki įstatymo įsigaliojimo dienos, o jų apskundimas/prašymų padavimas turėtų būti vykdomas po įstatymo įsigaliojimo.

 

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

M. Masteikienė, tel. (0 5)  209 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5)  209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt