Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 330
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame gruodžio 7 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. V. Ąžuolas turi pasiūlymą. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF*). Aš tik norėjau tokią pastabą. Mes, Seimo nariai, gavome anketas, tai čia įsivėlė viena klaida – anketa „Seimo kanceliarijos darbui įvertinti“. Kolegos, išbraukite žodį „kanceliarijos“, įrašykite „kanclerio“ ir įvertinkite, nes jis pasakė, kad Seime yra tik trys komitetai svarbūs, o visi kiti podukros. Vertinkite kanclerio darbą tinkamai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, turite pasiūlymų dėl darbotvarkės? Supratau, dėl anketos tik. Ačiū. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą, nes pranešėjas susirgęs. Dėl to ir prašome.
PIRMININKĖ. Supratau. Iniciatorių. Kadangi iš opozicinės…
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, iš opozicinės. Projektas Nr. XIVP-3022.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad 2-3 klausimą išbrauktume iš darbotvarkės? Dėkoju, opozicijos teisė. Taip pat yra keli klausimai, kurie nėra į darbų programą įtraukti. 2-2 klausimas yra neįtrauktas į darbų programą – Seimo nutarimas dėl referendumo. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume? Ačiū, pritarta. Kitas yra rezervinis 4 klausimas – Konkurencijos įstatymas, jis taip pat neįtrauktas į darbų programą. Ar galime svarstyti šiandien? Dėkui, pritarta. Ir rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo dėl komisijų sudarymo pakeitimas. Ar galime pritarti, kad svarstytume šiandien? Atsiprašau, ir Konkurencijos įstatymas, rezervinis 5 klausimas, taip pat nėra įrašytas. Ar galime pritarti, kad svarstytume? Ačiū.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? V. Valkiūnas reikalauja balsuoti. Balsuokime. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
10.04 val.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. Nr. KT100-11/2023 išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas. Man yra pavesta supažindinti Seimą su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. išvada. Vadovaujuosi Seimo statuto 240 straipsniu „Apkaltos procesas Seime įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai“. Jo 6 straipsnis sako, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, arba išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, posėdžio pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje su ja, tai yra su išvada, supažindina Seimo narius.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Nr. 14/2023 pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Pateikta išvada: Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama. Su visu Konstitucinio Teismo išvados tekstu bei argumentais jūs galite susipažinti. Visa nutartis jums buvo persiųsta iškart, kai ją gavo Seimas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl svarstymo, ar panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą“ projektas Nr. XIVP-3383 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl svarstymo, ar panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo nario P. Gražulio Seimo nario mandatą“ projektas Nr. XIVP-3383. Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į tribūną.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, gal galime bendru sutarimu? Gerai, pusvalandžio pertrauka bendru sutarimu. Taigi negalime šio klausimo svarstyti.
10.07 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3188(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3189(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3190(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3191(2), Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3192(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(2) ir lydimieji. Pranešėjas gerbiamas J. Džiugelis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, perskaitys mūsų komiteto išvadą. Vyksta svarstymo tęsinys. Iš vietos. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio įstatymą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6 ir 6 susilaikė. Pirmininko balsas lėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs ir dėl visų lydimųjų, viso 1-3 klausimų bloko?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Lydimiesiems komitetas taip pat pritarė, daugumai iš jų bendru sutarimu. Dėl lydimojo Švietimo įstatymo vienas kolega susilaikė, bet iš principo visiems buvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą perskaitys gerbiamas D. Griškevičius. Taip pat paprašysiu ir dėl pagrindinio projekto, ir dėl visų lydimųjų. Ar turime pranešėją? Ar yra gerbiamas D. Griškevičius salėje? Kolegos iš opozicijos, gal galėtumėte rasti? Ne, nėra. Kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Gerbiami kolegos! Gal gerbiamas A. Petrošius galėtų? Galėtų. Mes jums duosime išvadą. Dėl 1-3 klausimų viso bloko – ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimųjų komiteto išvada. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Seimo komitetas apsvarstęs priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tik dėl pagrindinio projekto papildomu komitetu buvo Švietimo ir mokslo komitetas. Gerbiamas E. Pupinis galėtų pagarsinti mums išvadą. Bet kas čia su tais pranešėjais šiandien? Gal gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė yra? Perskaityti išvadą. Mes jums duosime Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl 1-3.1 klausimo – dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Tiesiog komiteto išvada. Buvote papildomu komitetu.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sveiki, gerbiami kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Nebuvo jokių pasiūlymų. Išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Ačiū. Dabar diskusija. Užsirašė du Seimo nariai. Gerbiamas A. Sysas kviečiamas diskutuoti. Prašau į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Iškrova įvyko. Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, pabandysiu pasakyti keletą minčių apie šį įstatymą. Palikau savo kalbą kabinete, galvojau, kad šiek tiek vėliau svarstysime. Bet komitetas ir vakar buvo grįžęs prie šio įstatymo.
Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo, taip sakant, tęsinys, kai keičiama darbo apmokėjimo tvarka dirbantiems pagal darbo sutartį. Lyg būtų ir teisinga, jeigu mes kalbame apie suvienodinimą metodikų skaičiuojant darbo užmokestį, bet jeigu mes kalbame apie aiškumą, objektyvumą, skaidrumą šio įstatymo vykdymo, aš manau, kad čia mes turėsime be galo daug problemų. Nes, kaip ir dėl valstybės tarnybos, dėl biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo atsiranda labai daug subjektyvumo. Į tai atkreipia dėmesį ir profesinės sąjungos, kad vadovas tampa visagalis spręsdamas ir dėl kvalifikacijos, ir darbo užmokesčio, ir priėmimo, ir atleidimo, ir visų kitų dalykų.
Mes žinome, kiek yra pas mus ir organizacijų, ar tai būtų darbo tarybos, ar profsąjungos, kurios dirba biudžetinėje srityje, ir žinome, kaip klostosi tie santykiai. Iki idealaus socialinio dialogo labai toli. Ne veltui čia, Seime, taip pat ir salėje, labai dažnai lankosi tai mokytojai, tai prokurorai, tai gaisrininkai, tai policijos atstovai, sveikatos. Manau, kad tas subjektyvumas labai nuodys gyvenimą dirbantiems šioje srityje.
Juo labiau jeigu mes pasižiūrėsime į darbo apmokėjimą, jau patį darbo apmokėjimą, tai taip, sutinku, kad yra skirta daugiau lėšų, ir tai visai logiška, nes minimalioji mėnesinė alga didėja, vadinasi, turi didėti ir mažiausi koeficientai dirbančių biudžetiniame sektoriuje. Ir šiame įstatyme dingsta žirklės, o lieka maksimali išmokos suma ir minimalūs dydžiai, tai yra už nekvalifikuotą darbą – minimalioji mėnesinė alga, už kvalifikuotą darbą – 10 % daugiau negu minimalioji mėnesinė alga. Tarp šių, taip sakant, ribų viršininkas, kuris priima sprendimus, turės labai didelių teisių ir galimybių.
Svarstydami domėjomės, ar bus didinama ir kitiems, kuriems koeficientai nesikeičia. Tai tiems žmonėms, tiems darbuotojams darbo užmokestis nesikeis ir nesikeis net dvejus metus. Todėl kviečiu kolegas rimtai pasvarstyti balsuojant už šį įstatymą, nes biudžetiniame sektoriuje dirba daug žmonių ir nuo to priklauso viešojo sektoriaus paslaugos. Aš tikrai negalėčiau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu diskutuoti gerbiamą J. Šiugždinienę.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, labas rytas. Aš noriu pastiprinti vieną šio įstatymo nuostatą, tai yra dėl fizinio ugdymo mokytojų, ir dar kartą akcentuoti kelis dalykus, nes, manau, čia yra tam tikro nesupratimo dėl šios nuostatos. Ir šiandien fizinio ugdymo mokytojai jau yra mokytojai, kurie dirba pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, ir jie apmokami pagal įstatymo projekto 2 priedo II skyrių, ir papildomo reglamentavimo dėl jų įstatyme tikrai nereikia. Šiandien jų darbas yra aiškiai reglamentuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Tai mes padarėme išsiaiškinę, kad tokios galimybės anksčiau nebuvo ir ministro įsakyme fizinio ugdymo mokytojas yra… Jis yra papildytas, tai yra pareigybių sąrašas, kurias pareigas atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu. Tai yra šis sąrašas yra papildytas, taip pat įteisinta nuostata, kad fizinio ugdymo mokytojas priskiriamas prie ikimokyklinio ugdymo įstaigų pareigybių.
Antras dalykas, yra sutvarkyti visi reikalavimai kvalifikacijai tobulinti, tai yra yra sutvarkytas reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašas, ir fizinio ugdymo mokytojai, kurie dirba pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, gali mokyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo… būti mokytoju išklausę ne mažiau kaip 40 valandų. Žinojome, kad yra ta problema, kad kol nebuvo tai įtvirtinta ministro įsakymu, tai šie mokytojai negalėjo dirbti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą. Tuo atveju, jeigu būtų papildytas įstatymo projektas, tai fizinio ugdymo mokytojams būtų nepagrįstai taikoma kitokia darbo laiko sandara nei visiems kitiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, tai yra 24 valandos per savaitę, o kitiems 31 valanda. Tai yra jie dirbtų 28 valandomis mažiau per mėnesį arba 7 valandomis mažiau per savaitę nei kiti mokytojai. Manome, kad ši nuostata būtų diskriminuojanti kitus mokytojus, kurie taip pat veda fizinio ugdymo veiklas. Šiandien savivaldybės jau finansuoja šių mokytojų darbą ir šiandien ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos gali papildomai finansuoti šią pareigybę, kur mokytojai dirba. Tačiau, man atrodo, čia problema yra kita, kad tiesiog ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams galbūt reikia daugiau pagalbos, tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Mes tikimės, kad savivaldybės padės ir gerins sąlygas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams. Bet tikrai šita nuostata yra perteklinė. Problema yra išspręsta ministro įsakymu ir šitie klausimai yra sutvarkyti. Tai dėkui ir dėkui už palaikymą.
PIRMININKAS. Dėkoju dalyvavusiems diskusijoje. Gerbiamoji V. Targamadzė per šoninį mikrofoną. Prašom. Įjungtas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Buvo paimta pertrauka, o šiuo klausimu aš norėjau pasisakyti, bet man neleidžia niekaip užsirašyti. O mano buvo teikimas, buvo pertrauka paimta praeitą posėdį.
PIRMININKAS. Techniškai nepavyko. Gerai, prašom, jeigu norite, eikite į tribūną, diskutuokite. Jeigu nepavyko techniškai, galbūt čia mūsų klaida. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Dabar reikėtų išsklaidyti kai kuriuos mitus. Vienas mitas yra, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos dėl fizinio ugdymo mokytojų prašys papildomų pinigų. Jūs labai puikiai žinote turbūt, jeigu kas susipažinęs, kad yra finansuojama tiktai 20 valandų iš valstybės biudžeto. Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija ir viską dengia savivaldybė. Savivaldybė taip pat dengia ir ūkines lėšas, taip pat dengia ir ne pedagoginio personalo, netgi dengia mokytojo padėjėjų. Taigi šitas mitas gali būti išsklaidytas, jeigu turės lėšų, tai savivaldybė ir mokės.
Toliau, jeigu dirbs… Žinokite, yra labai sudėtinga situacija. Šitie mokytojai nedirba kaip kiti mokytojai, fizinio ugdymo aš turiu omenyje, jie nedirba konkrečioje grupėje, dirba žymiai su didesnėmis grupėmis, kaip ir meninio ugdymo mokytojai. Todėl jų ir etato sandara turėtų būti kitokia, ir negalima jų prilyginti. Taigi reikia įtvirtinti, nes yra problema, kad jie dirba pagal neformalųjį švietimą, kiti įdarbina kaip meninio ugdymo mokytojus. Ir nepaisant to, kad yra ministro įsakymas, iš tikrųjų tai yra labai geras sprendimas, bet to nepakanka įdarbinant, nes nėra aiški apmokėjimo tvarka ir tai sudaro labai didelių keblumų. Todėl labai prašau nepalaikyti J. Šiugždinienės, o palaikyti mano su kolegomis teiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėtume grįžti ir svarstyti pasiūlymus, nes dėl pagrindinio projekto buvo pasiūlymų. Gerbiamas J. Džiugelis galbūt iš vietos pakomentuos kaip komiteto… (Balsai salėje) Teisingai, jeigu reikės balsuoti, tai dar neprasidėjo balsavimo langas. Atsiprašau, dar negalime svarstyti.
10.21 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(3), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-165(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi, tada svarstome 1-4 klausimų bloką. 1-4.1 klausimas – Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3), svarstymo tęsinys. Ar buvo pristatytos komitetų išvados? Nebuvo. Tai tada kviečiu gerbiamą A. Matulą Sveikatos reikalų komiteto… Ar girdi gerbiamas A. Matulas? Gal galėtumėte komiteto išvadą pateikti? Odontologų rūmų įstatymo projektą mes jau pradėjome svarstyti. Ir dėl lydimųjų tada taip pat išvadą. Buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio. Tai 1-4 klausimų blokas, čia trys projektai, dėl jų išvada. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė jūsų minėtus įstatymų projektus ir 11 balsavus už, niekam nebalsavus prieš, vienam susilaikius komiteto išvadai dėl pagrindinio įstatymo projekto buvo pritarta. Abiem lydimiesiems įstatymų projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Galite užimti savo darbo vietą. Ir dabar diskusija. Užsirašė gerbiamas L. Slušnys. Prašau, kviečiu į tribūną. Ruošiasi E. Gentvilas. Matyt, ruošiasi kabinete.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagaliau mes turime tą Odontologų rūmų įstatymo projektą po ilgų diskusijų, po ilgų įvairiausių pokalbių komitete, Seime. Iki šiol niekaip nesuprantu, kaip jis taip ilgai užtruko Sveikatos reikalų komitete. Dar sunkiau suprantu, kaip šiai organizacijai buvo uždrausta veikti savarankiškai praeitoje kadencijoje. Nuo kada nepriklausomoje Lietuvoje mes bijome autonomijos? Žinau, kad praeityje buvo padaryta klaidų, galima turėti priekaištų dėl vieno asmens neatsakingų veiksmų, bet šiandien iš tiesų tai yra labai pasikeitusi organizacija. Šiandieną aš Odontologų rūmus matau iš tiesų kaip savotišką kelrodį, kurį… kaip galima priimti gal ir skaudžius, kartais labai, bet reikalingus organizacijai sprendimus, demonstruojančius gebėjimą keistis. Jie iš tiesų daug nuveikė taisydami savo klaidas.
Kodėl mes turime šiandien pritarti šioms įstatymo pataisoms? Pirmiausia tai dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir davė teigiamą išvadą, teigdama, kad Odontologų rūmų įstatymo pataisos neprieštarauja ir kad tos pataisos iš tiesų yra tinkamos. Mes ir patys turime suprasti, kad Lietuva bus tuo stipresnė, kuo joje bus daugiau autonominių vienetų, jie bus stiprūs, mažiau valstybės kiekvienoje grandyje, daugiau nepriklausomybės, daugiau bus asmeninės atsakomybės ir bus daugiau gebėjimų savarankiškai spręsti kylančias problemas. Tokie įgūdžiai bet kuriai bendruomenei suteikia daugiau tvirtybės ir visai Lietuvos nepriklausomybei.
Ekspertai taip pat yra pritarę, kad nėra jokių prielaidų bijoti teikiamų įstatymo pataisų. Klausymai, diskusijos ir įvairiausi pasisakymai niekaip neįrodė, jog Odontologų rūmai yra neverti gyventi savarankiškai.
Dar vienas argumentas. Šitos autonomijos nori pati odontologų bendruomenė ir nevengia atsakomybės. Mums lieka tik palinkėti sėkmės. Siūlau balsuoti už ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas E. Gentvilas kviečiamas į tribūną diskutuoti. Prašome.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pauliau. Panaši mintis ir mano. Mes, kaip liberalai, visada pasisakome ir nuosekliai pasisakydavome už profesinių savivaldų plėtrą bet kurioje srityje. Matome tikrai labai gražių pavyzdžių profesinėse savivaldose. Visada tai įrašydavome į savo programas, ne visada tai pavykdavo realizuoti. Pavyzdžiui, praėjusioje kadencijoje buvusi Vyriausybė būtent Odontologų rūmų funkcijas apkarpė, atidavė tas funkcijas vykdyti valdžios institucijai, pati ministerija perėmė. Mes manome, kad tai nėra gera kryptis, kai viską valdžia padarys ir geroji valdžia viskuo pasirūpins, užuot tai kvalifikuotai ir solidžiai galėtų atlikti profesinės savivaldos.
Praėjusioje kadencijoje aš jau teikiau Odontologų rūmų įstatymo pataisą, bandydamas grąžinti Odontologų rūmams iš jų atimtas funkcijas. Deja, praėjusioje kadencijoje nepavyko. Šitos kadencijos darbas prasidėjo nuo koalicijos sutarties pasirašymo. Ji pasirašyta prieš trejus metus ir vieną mėnesį. Ir primenu, kad koalicijos sutartyje numatytos Vyriausybės programos rengimo tvarkos 1 punktas skelbia: bus stiprinama profesinė savivalda perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas. Šitas projektas, kuris labai ilgai užsigulėjo komiteto stalčiuose, neleistinai ilgai, yra vertintinas kaip Vyriausybės ir visos koalicijos sutartų dalykų realizavimas. Todėl labai kviečiu visus kolegas pritarti šitam projektui.
Primenu tai, ką ir ponas L. Slušnys sakė, – Vyriausybė taip pat davė teigiamą išvadą. Logiška, kadangi tai yra ir pagal koalicijos susitarimą, ir pagal Vyriausybės programą. Mes turime daugiau pasitikėti profesinėmis savivaldomis įvairiose srityse ir mažiau funkcijų prisiimti valdžiai. Yra sakoma, kad reikia didinti mokesčių perskirstymą per biudžetą. Man atrodo, didžiausias rezervas, neperskirstant per biudžetą, yra būtent profesinių savivaldų plėtra. Kai profesinės savivaldos pačios galės atlikti tas funkcijas, kurių nereikės vykdyti valdžios institucijoms, štai tada valdžia atpigs. Valdžia bus mažiau finansuojama, nes už ją darbus galės atlikti profesinės savivaldos. Todėl agituoju balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamą A. Matulą diskutuoti. Čia, nors nesimato, užsirašėme, nes, kai padaroma posėdžio pertrauka, deja, techniškai ne iki galo išspręstas tas užsirašymo perkėlimas. Tai atsiprašau, bet tenka paprastuoju būdu pakviesti. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos. Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug daug mobingo iš tam tikrų asmenų. Buvo rašomi skundai ir po to, kai aš sudalyvauju kokioje nors laidoje ir išsakau savo nuomonę Etikos ir procedūrų komisijai, ir po posėdžių komitete. Bet esu dėkingas Etikos ir procedūrų komisijai, nuo kurios, svarstant šitą klausimą, aš nusišalindavau, kad visais atvejais nerado jokių priekaištų dėl mano veiklos.
Seimo narys gali išsakyti savo abejones. Aš tikrai nemanau, kad buvusi Vyriausybė ir parlamentas visai be argumentų panaikino ir grąžino akreditavimo, licencijavimo tvarką Akreditavimo tarnybai. Kalbėjau su buvusia komiteto pirmininke ir Rūmų garbės prezidente kolege D. Mikutiene. Ji buvo azartiška, perduodant tas funkcijas, bet po to išsakė labai daug abejonių, kad, jos manymu, šitas sprendimas nepasitvirtino galbūt dėl tuometinės Rūmų valdžios. Ir dabar manau, ir galiu vardinti kolegai Eugenijui daugybę įstatymų projektų ir savo, gal kokius penkis, jie nesvarstomi dvi, tris kadencijas arba užstrigę kai kurių komitetų stalčiuose – Biudžeto ir finansų komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tikrai nebuvo vilkinama, buvo bandoma išgirsti įvairias nuomones, deja, jokios kitos nuomonės mes komitete viešai negirdėjome, nes daugybė žmonių man sakė: mes nenorime veltis, bijome. Prašiau Seimo Pirmininkės, kad priimtų tam tikrus Vilniaus ir Kauno mokslininkus, turinčius kitą nuomonę, pažadėjo keletą kartų, bet taip ir nepadarė. Ta nuomonė greičiausiai nebuvo įdomi. Man yra šiek tiek keista, šiek tiek nusivyliau, kad niekas nenori išklausyti, išgirsti tos kitos nuomonės. Dabar Rūmai, manau, gali kaltinti patys save, bent jau buvusi Rūmų vadovybė, kodėl jie prarado ne tik buvusios Vyriausybės, parlamento, bet tikriausiai ir dalies Odontologų rūmų narių pasitikėjimą. Todėl buvo grįžta ir perduotas licencijavimas.
Kas norite išgirsti, kokią realią situaciją rado Akreditavimo tarnyba perėmusi Rūmų veiklos darbą po dešimties metų, galite labai gražiai rasti tinklalapyje. Buvo rasta daugybė, masė pažeidimų, kai dirbama be licencijos, arba išduota viena licencija, dirba kitus darbus. Tai greičiausiai atsiliepė žmonių sveikatai. Aš pats kaip komiteto pirmininkas trečią kadenciją paprašiau komiteto biuro surasti nors vieną (buvo daugybė skundų per tą dešimtmetį), nors vieną Rūmų atsakymą dėl žmonių skundų dėl nekokybiško darbo ar klaidų, kad įvertintų, gal medikas galimai pažeidė, padarė klaidą. Nė vieno Rūmų atsakymo nėra. Galioja principas – šuo šuniui ar gaidys gaidžiui, ar kaip ten, akies nekerta. Mes giname, valstybė pirmiausia gina valstybės interesą. Na ir štai buvo užsakyta.
Dabar dėl privalomos narystės. Aš matau, kad iš principo Rūmų vadovybė yra pasikeitusi, nors irgi galimai painiojami interesai. Instituto vadovė yra ta pati, Rūmų vadovė yra ta pati. Galbūt mokslininkai bijo tam tikrų pasekmių, todėl nešneka. Aš dabar kalbu apie tai, kad nereikėtų taikyti privalomos narystės, nes tikrai ne šiuo demokratiniu laiku nustatyti, kad Rūmų nariams yra privaloma narystė. Mes užsakėme ekspertizę, gerbiamo A. Verygos ir dauguma opozicijos balsų užsakėme ekspertizę. Pavyzdžiui, profesorius G. Bartkus labai gražiai atsakė: „Konstitucija laiduoja teisę savo valia nuspręsti priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai, asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia.“
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas, gerbiamas kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tuoj baigiu. Pabaigoje viename sakinyje rašoma, kad valstybė gali perduoti funkcijas valstybei svarbioms funkcijoms vykdyti. Bet štai rašoma: „Šiame kontekste pažymėtina, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai nėra laikytini valstybės funkcijas vykdančiais asmenimis.“ Kodėl mes verčiame būti nariais? Kas nori, bus nariais, kas nenori, nebus nariais. Bet kiti įstatymai – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, visi kiti įstatymai saugo ir įpareigoja laikytis etikos, laikytis kokybės standartų ir taip toliau, ir taip toliau.
Aš iš esmės pritarsiu įstatymo projektui. Bet, kolegos, kodėl yra siūloma taikyti privalomą narystę? Čia tą siūlo liberalai. Kaip suprasti dabar?
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Aš atkreipiu dėmesį, girdėjau replikas iš salės, vyksta diskusija, tik neatsispindi, nes buvo padaryta pertrauka ir yra du projektai. Mes atsidarėme, kaip yra užsirašyta, ne visai vienodai visuose languose atsispindi užsirašymas. Buvo L. Slušnys, jau pakalbėjo, E. Gentvilas pakalbėjo, A. Matulas pakalbėjo, liko J. Sejonienė ir V. Mitalas. Du diskutantai.
Gerbiamą J. Sejonienę kviečiu į tribūną. Čia vyksta diskusija. Prašom. 5 minutės.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiktai pasakysiu, kad aš prieš A. Matulą buvau užsirašiusi, bet labai dėkoju, kad suteikėte žodį ir man.
Tikrai projekto svarstymas, kaip jau čia buvo minėta, užsitęsė beveik trejus metus, man atrodo, neatleistinai ilgai, tuo labiau kad Vyriausybės palanki išvada dėl projekto yra gauta praeitą vasarą.
Dėl patirto mobingo projekto svarstymo… to kelio metu, tai dar galėtume su gerbiamu pirmininku ginčytis, kas daugiau jo patyrė. Aišku, galėčiau kartoti, kuo svarbi yra savivalda, be to, kad tai įrašyta ir mūsų pačių partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – rinkimų programoje, kad tai įrašyta koalicijos sutartyje, kaip tai yra svarbu stiprinti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, pasitikėjimą vieni kitais, dalintis funkcijomis, kaip yra taupomi valstybės kaštai, nes valstybei savivalda nekainuoja nieko, ji išsilaiko save pati. Tai, kad nepasiteisino tas priimtas sprendimas prieš trejus metus ir kad pati odontologų bendruomenė išsako labai daug kritikos, jų netenkina nei greitis, nei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos aptarnavimo kokybė.
Kaip ir buvo minėta, per tą ilgą laiką mes iš tiesų rengėme ir tarptautines konferencijas, rengėme ir klausymus, klausymai vyko ir svarstymo metu, buvo užsakyta ir ekspertinė išvada. Tai ekspertų, netgi dviejų aukštųjų Lietuvos mokyklų, Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto ekspertų, pavyzdžiui, gerbiamos konstitucinės teisės ekspertės profesorės T. Birmontienės nuomonė vienareikšmiška – kad savivalda turėtų būti skatinama ir kad valstybė iš to tiktai išlošia. Dabar, paskutiniu metu, atsiradęs siūlymas dėl to, kad gal galėtų būti toks koks nors dvejopas reguliavimas, kai dalis odontologų ir burnos sveikatos specialistų yra Rūmų nariai, kiti nėra Rūmų nariai, bet jie visi licencijuojasi, o kontrolės mechanizmo Odontologų rūmai netenka ir, pavyzdžiui, profesinės etikos dalykų kontroliuoti negalėtų, nors mes keliame labai aukštus standartus su sveikatos priežiūra susijusioms sritims. Tuomet būtų neaišku, kur pacientui reikėtų kreiptis, ar į teritorinį Odontologų rūmų padalinį, ar važiuoti į Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri tokių kompetencijų neturi, ir užsitęstų tokių ginčų svarstymas.
Vėlgi dėl tos pačios privalomos narystės. Tai gerbiama konstitucinės teisės ekspertė T. Birmontienė, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja, savo išvadoje mini Konstitucinio Teismo 2008, 2010, 2020 metų Konstitucinio Teismo nutarimus (aišku, nebe odontologų savivaldą, nes mes turime daug kitų savivaldų) ir pabrėžia, kad visais atvejais Konstitucinis Teismas pasisakė už privalomą narystę, idant Rūmai galėtų išsamiai vykdyti savo funkcijas, taip pat primena ir Europos Žmogaus Teisių praktiką. Tas pats gerbiamojo komiteto pirmininko minėtas docentas G. Bartkus pabrėžia, kad net 96 % odontologų ir burnos priežiūros specialistų pritaria, kad licencijavimas būtų grąžintas Odontologų rūmams, ir teigia, kad egzistuoja akivaizdus šios profesijos atstovų interesas. Antra, siūlomas įstatyminis įpareigojimas visiems rinkos dalyviams, odontologams ir burnos priežiūros specialistams, būti savireguliacijos organo nariais užtikrina rinkos aprėptį. Aišku, taip pat pasisakė ir patys Odontologų rūmai, nors manau, kad daliai čia jų nuomonė nėra labai svarbi. Kaip ir minėjau, jie pabrėžia, kad privaloma narystė garantuoja vienodus profesinės etikos standartus, jų laikymosi kontrolę ir kitokią įstatymu reikalaujamą tos profesijos asmenų kontrolę.
PIRMININKAS. Atkreipiu dėmesį, kad artėja laikas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerai, aš tik dar norėčiau pasakyti labai trumpai, kad iki šiol narystė visose savivaldos institucijose, kurios egzistuoja Lietuvoje, tos profesijos nariams yra privaloma, todėl mes neturėtume išradinėti čia kažkokio dviračio, bet laikytis ir tarptautinių teisės aktų, ir mūsų Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Labai kviečiu palaikyti projektą ir nepalaikyti pasiūlymų, kurie sukeltų daug sumaišties dėl neprivalomos narystės Rūmuose. Labai dėkui jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis diskutuoti kviečiamas gerbiamas V. Mitalas. Atsiprašau, kad nerodo laikmačio, tai, matyt, orientuosimės pagal savo laikrodžius. Negaliu dabar staiga perprogramuoti sistemos.
V. MITALAS (LF). Aš labai trumpai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog irgi norėjau keletą akcentų sudėlioti. Nebuvo labai daug įstatymų, kurie buvo taip aiškiai pradėti svarstyti nuo pat kadencijos pradžios, nebuvo daug įstatymų, kurie buvo labai aiškiai diskutuoti tik šiai valdančiajai koalicijai pradėjus darbą. Bet šitas įstatymas toks buvo ir 2021 metų sausį jis buvo registruotas Seime. Jis buvo registruotas suprantant, kad profesinė savivalda yra normalus ir sveikintinas dalykas, kurį ir Lietuvoje mes turėtume skatinti, o ne traiškyti ir perduoti viską valstybei vykdyti, neva valstybės institucijos, viešojo sektoriaus institucijos, visada žino geriau už žmogų. Taip nėra. Ir šita licencijavimo Odontologų rūmuose sistema jau veikė, jinai buvo padaryta, tiesiog praėjusios kadencijos Seimas nusprendė ją sugriauti ir atgręžti laiką atgal.
Aš džiaugiuosi, kad mes grįžtame prie šito įstatymo svarstymo, ir aš labai tikiuosi, kad Seimas tam pritars, nes tikrai Odontologų rūmai gali susitvarkyti su šita jiems deleguojama funkcija, nes jau įrodė, kad su ja susitvarkė. Aš tikrai raginu balsuoti už.
Baigdamas tiktai vieną dalyką pasakysiu. Jeigu iš tikrųjų komiteto pirmininkas A. Matulas per ilgus šio klausimo svarstymus patyrė mobingą iš Odontologų rūmų, aš neabejoju, kad verta kreiptis į Darbo inspekciją ir to mobingo atvejus tirti. Bet man atrodo, gerbiamas pirmininke, kad gali būti atvirkščiai – tai jūs labai dažnai savo prikišamuose komentaruose šitą įstatymą ne tik vilkinote, bet ir bandėte kaip giliau pastumti į stalčių, ir aš džiaugiuosi šiandien, kad jums nepavyko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Galėtume pradėti svarstyti ir balsuoti dėl pasiūlymų, bet praėjo pusė valandos pertraukos, kuri buvo padaryta dėl 1-2.2 klausimo.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl svarstymo, ar panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą“ projektas Nr. XIVP-3383 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Taigi kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į tribūną tęsti nutarimą „Dėl svarstymo, ar panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą“. Projektas Nr. XIVP-3383. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarime Nr. XIVP-2031 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime Konstitucinio Teismo prašė pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį. Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. pateiktoje išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis savo veiksmu – sąmoningu balsavimu už kitą Seimo narį – šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Ši išvada įsigaliojo 2023 m. gruodžio 5 d. Su ja, gerbiami kolegos, buvote supažindinti, kaip tai numato Seimo statuto 240 straipsnio 6 dalis.
Iš karto norėčiau galbūt netgi užbėgdama už akių galimiems klausimams atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Seime Konstitucinio Teismo išvados nesvarstomos ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtose išvadose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas. (Balsai salėje) Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Apkaltos procedūra Seimo nariui P. Gražuliui buvo pradėta, kaip jau minėta, 2023 m. birželio 1 d. nutarimu, įsigaliojusiu birželio 3 dieną.
Seimo statuto 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apkaltos procesas, išskyrus šio Statuto 239 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Pagal Seimo statuto 240 straipsnio 8 dalies 1 punktą, tuo atveju, jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, bent vienu konkrečiu veiksmu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, Seimas tame pačiame Seimo posėdyje, kuriame Seimo nariai buvo supažindinti su Konstitucinio Teismo išvada, priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ir Seimo nario mandato panaikinimo klausimą.
Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalis nustato, kad Seimas, priėmęs pirmiau nurodytą sprendimą, paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos, tai yra nuo šiandienos posėdžio. Nutarimo projekte siūloma svarstyti, ar panaikinti Seimo nario P. Gražulio Seimo nario mandatą, 2023 m. gruodžio 18 d., 14 valandą, Seimo posėdyje.
Prašau pritarti ir esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Seimo Pirmininke, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, ar jums Seime labai solidžiai atrodo tokie (net nežinau, kaip pavadinti) greičiausiai procedūriniai pasukčiavimai, kai yra suplanuojama viena apkalta 19 dieną, paskui tam, kad spėtumėte padaryti apkaltą su kur kas griežtesnėmis pasekmėmis – su dešimties metų nekandidatavimo sankcija, jūs netgi darote neeilinį posėdį? Tikrai tokia manipuliacija Seimo statutu ir Seimo darbo toks trikdymas, matyt, nėra labai garbingas.
Aš suprantu, kad čia yra noras atkeršyti P. Gražuliui už tai, ką jis yra prišnekėjęs, ir tas noras gal yra natūralus. Bet, antra vertus, vis tiek norėtųsi, kad bent jau taip nebūtų zuikiaujama pačioje aukščiausioje institucijoje. Gal vis dėlto siūlytumėte vėlesnę datą ir nebūtų to zuikiavimo?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kolege Agne Širinskiene, aš nekeršiju, nes neturiu už ką keršyti, ir šiaip esu ganėtinai nekerštingas žmogus, jeigu jau asmeniškai manęs klausiate. Taip pat nėra čia jokių manipuliacijų. Jūs, kaip puikiai ne tik Seimo statutą, bet ir šiaip teisę išmananti ekspertė, Baudžiamąjį kodeksą išmanantis žmogus, puikiai žinote, kad paprastai dėl sunkesnes pasekmes sukeliančių klausimų, vis dėlto teisinė logika sufleruoja, reikėtų balsuoti pirmiau. Tai viena.
Antra. Tikrai P. Gražulis yra, aš sakyčiau, unikalus Seimo narys, nes jisai net dvi apkaltas yra užsidirbęs. Buvo galima siūlyti rengti posėdį penktadienį, 15 dieną. Mano siūlymas yra 18 dieną, išvakarėse kitos apkaltos, kad Seimas neturėtų daugiau laiko, negu absoliučiai būtina, skirti Seimo nario P. Gražulio apkaltos klausimams. Tikrai Seimo rankose, Seimo valioje yra ir viena apkalta, ir kita. Kiekvienas Seimo narys išreikš savo valią ir rezultatą mes matysime. Jokio manipuliavimo čia nėra. Viskas yra labai aišku, logiška ir, manau, pagrįsta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduoti nori pats gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke ir Liberalų partijos pirmininke, jūsų vadovaujama partija nuteista už daug sunkesnius nusikaltimus. Tai pripažįstate? Ar jūs turite tada moralinę teisę stovėti čia, šitoje tribūnoje, ir taip iškilmingai, ramiai skaityti Konstitucinio Teismo sprendimą, kur Konstitucinis Teismas nenustato teisinių aplinkybių, faktinių aplinkybių, o tai nustatė teisės ekspertai, kad aš… Jie nenustatė, kad aš balsavau, bet Konstitucinis Teismas nustatė, kad aš balsavau, ir jūs sakote, kad tai yra labai sunkios teisinės aplinkybės. Ar jūs turite moralinę teisę stovėti čia, šioje tribūnoje, kai jūsų vadovaujama partija nuteista už labai sunkius nusikaltimus ir jūsų narys pasodintas penkeriems su puse metų į kalėjimą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Visų pirma, aš Konstitucinio Teismo išvadą skaitau ramiai, nes manau, kad nėra jokio pagrindo ją neramiai, kaip nors linksmai ar liūdnai skaityti. Aš ją skaitau įprastu savo tonu. Tai viena.
Antra. Dėl 2016 metų istorijos, dėl kurios jau visos… Viskas, ką galima pasakyti, iškalbėta, bet aš mielai atsakysiu ir vėliau į klausimus, jeigu bus tokių Seimo nariams, o, matyt, jų bus. Aš nemanau, kad ji man užkerta kelią stovėti šioje tribūnoje kaip Seimo Pirmininkei, gavusiai pasitikėjimą 2020 metais, jau gerokai po tų minimų atvejų.
Dabar, Petrai Gražuli, jums dar atsakysiu ir tai. Be jokios abejonės, jūs gavote pasitikėjimą, tačiau Konstitucinis Teismas savo išvadą priėmė. Šiandien mes, matyt, tikrai neturėtume diskutuoti šioje tribūnoje dėl to, ar Konstitucinis Teismas… na, apskritai kvestionuoti jo sprendimo. Mes turime priimti sprendimą dėl datos. Data yra pasiūlyta. Jei turite klausimų dėl datos ar kitų pasiūlymų, aš mielai juos išklausysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, aš tikiuosi, įdėmiai skaitėte Konstitucinio Teismo nutarimą ir išaiškinimą dėl Petro. Ten vienoje vietoje Konstitucinis Teismas ir Konstitucinio Teismo teisėjai kalba apie valios pažeidimą, tai yra balsavimą už kitą Seimo narį. Gerbiama Seimo Pirmininke, jūs esate atsakinga už Seimo darbą. Kaip jūs vertinate pakaitinių Seimo narių komitete balsavimą, kai Seimo narys, net nebūdamas, net neprisijungdamas ir nežinodamas, kad yra pakaitinis, už jį balsuoja?.. Taip yra pas mus Sveikatos komitete. Teisės ir teisėtvarkos komitete išvis faktiškai pakaitiniai komiteto nariai lemia dalykus. Tai yra lygiai toks pat pažeidimas kaip ir P. Gražulio, nes jis balsuoja ne taip, kaip balsuotų Seimo narys. Kaip jūs, kaip Seimo Pirmininkė, vertinate šiuos grubius pažeidimus komitetuose?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš negaliu sutikti su jūsų lyginimu, kad lygiai toks pats pažeidimas ar kad apskritai tai yra koks nors pažeidimas. Yra įprasta praktika, kad yra pakaitiniai Seimo nariai komitetuose ar komisijose. Visos frakcijos tą turi. Kokių nors paralelių su P. Gražulio veiksmais, na, aš neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, na, norėdamas mušti, kaip sakoma, lazdą visada surasi. Taip mūsų liaudies išmintis kalba. Aš apie Konstitucinio Teismo sprendimą. Teko ne vieną sprendimą matyti, teko bendrauti su Konstitucinio Teismo teisėjais, jie teigė, ypač prie D. Žalimo, prie konservatoriaus, dabar Laisvės partijos kandidato į prezidentus: na, tik neduokite į Konstitucinį Teismą, nes ką Seimas ten nuspręs, atiduos, na, jau, sakykime, Seimo nario nebėra. Buvo tokių komentarų iš paties Konstitucinio Teismo teisėjų, kuriuos aš girdėjau.
Dabar pats balsavimas. Vienas rankos kyštelėjimas, kurio neužfiksavo kameros, ir du mygtukai – registracija ir balsavimas. Tai kaip Konstitucinio Teismo teisėjai galėjo ten matyti, ko akivaizdžiai nesimatė? Prašau jūsų paaiškinti man ir prisiminti laikus, kokie buvo prie A. Sacharuko ir L. Karaliaus, kokie buvo iki to. Vos atsidarius Seimo salės durims vienas kolega šaukdavo kitam ir iš dešinės, ir iš kairės: prašau už mane ten už ar prieš balsuoti. Ir tai buvo toleruojama turbūt iki A. Sacharuko ir L. Karaliaus problemos, kai juos reikėjo suėsti. Dabar reikia suėsti P. Gražulį. Aš manau, kad norint mušti lazdą galima surasti visada.
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Bet mums gėda svarstyti tokį Konstitucinio Teismo verdiktą. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, aš nežinau, kas nori mušti P. Gražulį, aš jo mušti nenoriu. Tiesą pasakius, nematau jokio reikalo tai daryti. Konstitucinis Teismas svarstė, pateikė savo išvadą, pateikė argumentus ir manyčiau, kad rėmimasis neįvardintais Konstitucinio Teismo teisėjais yra šioks toks bandymas manipuliuoti. Tai jeigu jūs turite pavardes, galite pasiremti kažkuo, kas jums kažką konkretaus pasakė, tai tikrai tai darykite. O komentuoti neįvardintų Konstitucinio Teismo atstovų neviešai pasakytų komentarų, sutikite, aš nematau pagrindo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar diskusija. Diskutuoti kviečiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponai Seimo nariai valdančiosios daugumos ir kolegos Seimo nariai iš opozicijos, aš noriu truputį pakalbėti dėl apkaltos instituto. Manau, kad jis yra reikalingas ne tam, kad valdančiajai daugumai Seimo narys išsakytų poziciją, o tam, kad pamatytų žmonės, kas vyksta Lietuvoje, nes Seimo narys rinktas žmonių. Nebūtų apkaltos proceso, nebūtų galimybės išsakyti savo poziciją.
Asmeniškai aš norėjau net nedalyvauti Konstituciniame Teisme. Bet sudalyvavęs aš pasakiau, šiandien man jūsų sprendimas yra žinomas. Jeigu jūs susirinkote nagrinėti, devyni teisėjai, vienas dvasiškai dalyvavo, S. Šedbaras, kuris ir vadovavo šitam sprendimui, kuris ir pasakė, koks turi būti sprendimas, vien dėl to, kad jūs jau susirinkote ir nagrinėjote, ko nematė teisės ekspertai ir nenustatė, kad aš balsavau, tai man jūsų sprendimas – politinis, vadovaujamas, nenoriu sakyti, kad konservatorių, bet Landsbergių klano. Akivaizdu negu akivaizdžiau. Sąmoningai įsidėjau prieš pat Konstitucinio Teismo sprendimą į savo feisbuką savo poziciją, kad būsiu pripažintas, jog esu sulaužęs šiurkščiau negu Prezidentas R. Paksas Konstituciją.
Ponai, Konstituciniame Teisme taip pat pasakiau, tai kuo remiatės, jeigu teisės ekspertai nenustatė, kad balsavau, kaip jūs pamatėte, kad balsavau? Aš supratau, R. Pakso apkaltos metu jie išrado, kad Konstitucija turi dvasias, bet nepasakė kokias. Tai aš Konstituciniame Teisme ir pasakiau, jūs pasikvietėte piktąsias dvasias, spiritizmo seanso metu pamatote, ko nemato teisės ekspertai, ir nustatote, kad aš balsavau.
Kai teismai sako, kad P. Gražulis padarė moralinę žalą, kitoje byloje, bet kas daro teismams, teisingumui moralinę žalą, didžiausią? Patys! Šiuo atveju Konstitucinio Teismo teisėjai. Jie visiškai politizuoti. Dar kas yra svarbiau. Daugiau kaip po 30 nepriklausomybės metų ką mes matome? Anksčiau teismai dar priimdavo politinius sprendimus, keldavo politines bylas, bet dabar jau tiek sureguliuota, kad net laikas ir data, kada turi būti priimtas sprendimas, yra pasakomas Landsbergių, kurie užvaldė Lietuvą, kompanijos. Tegyvuoja Landsbergių demokratija, kaip anksčiau sovietinė demokratija gyveno. Štai tokioje Lietuvoje gyvename.
Mano… Jeigu aš būčiau paspaudęs mygtuką, ir to tikrai negaliu šiandien tvirtai teigti, kad nepaspaudžiau, nes man T. V. Raskevičius, kuris nuo manęs nenuleidžia akių, po 3 mėnesių pasakė ir apskundė, kad tu balsavai. Viešpatie mano Dieve, matote, kur sėdi T. V. Raskevičius ir kur aš sėdžiu, ir kaip jis galėjo pamatyti tai, ko nemato teismo ekspertai. Tai, matyt, vadovaujasi kažkokiomis dvasiomis kartu su Konstituciniu Teismu. Matome, kokioje absurdiškoje šalyje gyvename.
Noriu pora sakinių grįžti prie „MG Baltic“ ir liberalų bylos. Gerbiamieji, nuo vieno kraštutinumo iki kito kraštutinumo – arba visiškai išteisina, arba, kaip sako, aukščiausios bausmės. Tai čia teisingumas, čia teisingumas? Ir kai „MG Baltic“ savininkas D. Mockus, jam nežinant, leidžia taškyti pinigus į kairę ir į dešinę, jūs tuo tikite? O teismo jis nepaliestas. Kodėl? Aš manau, kad globojamas va šitų vyrukų, Landsbergių, kitaip sakant. Kaip Seime buvo kalbama, tai, sako, E. Masiulis vieną dėžutę gavo, o ten gal penkias, gal daug gavo, pasidalino ir jie neteisiami. Puikiai žinau, kad nei pirmos instancijos teismas nebuvo teisingas, nei antros instancijos teismas „MG Baltic“ byloje. Per 30 nepriklausomybės metų tiesos nebeliko, teismai užvaldyti.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju. Dabar diskutuoti kviečiamas gerbiamas D. Kepenis. Prašom į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Na, iš tikrųjų šiandieną teisiame ypatingą nusikaltėlį – P. Gražulį. Šito siaubingo nusikaltimo fone aš norėčiau paminėti kai kurias smulkmenas, kurios čia, mūsų Seime, vyksta.
Praeitą kartą mes citavome Šventąjį Raštą, o ten pasakyta: neteisk ir nebūsi teisiamas. Arba meskite akmenį tie, kurie jaučiatės skaistūs ir skaidrūs, meskite akmenį. Meskite akmenį tie dabar į Petrą, kurie net nepastebėjo, kaip iš mūsų tautiečių buvo pavogta 160 mln. litų manipuliaciniu būdu; meskite akmenį tie iš jūsų, kolegos, kurie netyčia vandens truputį kažkur ne ten nusukote; meskite akmenį tie, kurie mokesčius slepiate; meskite akmenį tie iš jūsų, kurie iki baisumo sugadinote santykius su mūsų kaimynais arba su tais, kurie mums buvo naudingi; meskite akmenį dabar tie, kurie grobstėte lėšas iš savivaldybių; meskite dabar ir tie, kurie, užuot prisipažinę, ką iš tikrųjų darėte, apsimetėte vairuotojais – žmoną vežiau į tam tikrą koncertą arba po mokyklas; meskite akmenį tie, kurie nepastebėjote, kas darosi mūsų vaiko teisių reikaluose; meskite akmenį tie, kurie nepastebėjote, kaip buvo ištaškyti, iššvaistyti 3,5 mlrd. eurų per psichodemiją neteisiškai; meskite akmenį tie, kurie baigiate sunaikinti žemės ūkį; tie, kurie baigiate iškirsti mūsų miškus. Meskite į Petrą akmenis, dabar yra pats metas. Meskite akmenį tie, kurie suorganizavote NATO balių už milijonus eurų. Meskite akmenis ir tie, kurie pripirkote triskart brangesnių vagonėlių ir labai brangių tvorų. Meskite akmenis! Meskite akmenis tie, kurie nudelbę akis stebite, kaip nuteistos partijos pirmininkė iki šiol vadovauja mūsų Seimui. Meskite akmenis ir po to parėję pažiūrėkite savo kaimynams į akis. Sėkmės!
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, kad Seime nėra akmenų. Tai dabar kviečiu diskutuoti gerbiamą V. Ąžuolą. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų mes turime labai įdomią situaciją, kai pamatysime visų tikrus veidus. Kai žmonės susirinko į mitingą prie Seimo, neapsikentę valdžios veiksmų, vienas iš pranešėjų labai gerai pasakė: saugokite kalbančiuosius, nes su jais bus susidorojama. Ką mes dabar matome? Susidorojimą su kalbančiais. Petras kalba – susidorojama, Remigijus kalba – susidorojama. Koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Remigijaus, jau dabar aišku, net nereikia galvoti, net nereikia galvoti, bus taip, kad pažeidė, kad reikia išmesti. Tai viskas aišku, čia jau nieko net nebestebina, nieko naujo nebėra.
Konstitucinis Teismas savo pasitikėjimą prarado netgi tokiu klausimu, kuris, atrodo, labai paprastas – ar procentų nustatymas biudžete pažeidžia Vyriausybės konstitucines teises. Kai jis atsakė, kad dėl LRT nepažeidžia, labai gerai, ten labai puikiai Konstitucija viską nurodo ir labai gerai, bet jeigu keliams ar sveikatai nustatome, tai pažeidžia. Po tokių sprendimų Konstituciniu Teismu pasitikėjimas jau iš viso prie plintuso.
Žinoma, kai buvęs ministras, kuris buvo valstiečių prezidentas, nori eiti anksčiau užimamas pareigas, jam liepia atšalti, nes jis toks karštas buvo, bet kai tiesiai iš Seimo salės į Konstitucinį Teismą nueina teisėjas, konservatorių pastumdėlis, kuris vykdo jų nurodymus, tai labai gerai, nereikia atšalti. Mes matome visą šitą cirką.
Bet yra toks labai geras posakis: nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tad ir šioje situacijoje kentės Petras, kentės Remigijus, kentės kiti kalbantieji. Man taip pat byla suorganizuota, kuri baigsis rugsėjo mėnesį, iš oro ir vėjų vėjų, bet nieko. Tu akivaizdžiai matai, kaip yra organizuojamos bylos. Kai prasideda byla, anūkas labai džiaugiasi, kokia gera byla, nes apklausė valstiečius. Labai gera byla – apklausė visą komitetą. Ten vėjų vėjai. Sprendimas bus rugsėjį prieš rinkimus, nes taip pat reikia užtildyti kalbančiuosius. Tai labai gerai. Kaip bolševikai senais laikais elgėsi, kai žmonės buvo engiami, niekinami, menkinami su klaidingais kaltinimais, nebūtais kaltinimais, tas pats vyksta ir dabar.
Bet labai gerai, kaip sakant, ateina šio viso valdymo chaoso pabaigos pradžia. Tai žiūrime, stebime cirką ir po to sužinosime, kas buvo kas. Balsuokite visi pagal sąžinę, pagal tai, ko nebuvo. Kiekvienas, kuris paspausite už, prisidėsite prie šio melo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar pereiname prie motyvų priėmimo stadijoje. Už – gerbiamas T. V. Raskevičius. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, kolegos, dėkoju. Iš tikrųjų apie kolegą P. Gražulį būtų galima pasakyti daug gražių ir negražių žodžių. Tačiau šioje situacijoje, man atrodo, svarbu aptarti patį veiksmą, kai Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį jam nematant. Kolegos, tai yra ne kas kita – tai yra vagystė. Tai yra rinkėjų mandato, suteikto konkrečiam Seimo nariui, pasisavinimas ir manipuliavimas Seimo balsavimo rezultatais.
Man teko galimybė liudyti Konstituciniame Teisme šioje byloje, atsakyti į Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus. Vienas iš klausimų buvo: ar aš nemanau, kad vienkartinis mygtuko paspaudimas iš tiesų gali būti laikomas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu? Bet šiandien mes kuriame precedentą. Jeigu mes šitoje situacijoje pasakysime, kad nieko tokio vieną kartą paspausti kito Seimo nario mygtuką ir iš jo pavogti jo balsavimo mandatą, tokiu būdu mes sukursime tokią situaciją, kai ir daugiau Seimo narių galės paspausti kitų Seimo narių mygtukus jiems nematant ir taip iškreipti balsavimo rezultatus. Todėl aš labai kviečiu Seimo narius laikytis principinės konstitucinės pozicijos – kartą ir visiems laikams įtvirtinti, kad mygtuką už rinkėjų suteiktą mandatą spaudžia tik Seimo narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Seimo Pirmininkė iš tribūnos ką tik kalbėjo apie tai, kad, kai yra baudžiamosios teisės pasekmės, balsavimą reikia pradėti nuo sunkiausios. Dėl to yra daromas tas papildomas 18 dienos nenumatytas posėdis.
Tokiu atveju aš tikrai siūlyčiau 17 dieną padaryti balsavimą dėl pačios Seimo Pirmininkės. Mes turime teistą partiją, taip pat baudžiamosios teisės pasekmes. Matyt, reikėtų pradėti nuo sunkiausios balsavimo pasekmės. Tikrai vargu ar būtų galima sugalvoti sunkesnes pasekmes negu tas, kurios partijoms atsiranda dėl jų vadovybės kaltės, kai priimami apkaltinamieji nuosprendžiai būtent politinės korupcijos bylose. Tokiu atveju gal pasiskelbkite dar vieną posėdį 17 dieną. Tuomet galėsime sakyti, kad čia mes nieko nesukčiaujame ir nebandome vieno posėdžio nukelti vėliau, kitą posėdį padaryti anksčiau, kad nekenčiamam Seimo nariui apkalta būtų vykdoma ne pagal tai, kaip atsirado pagrindai, o pagal tai, kaip norisi, kad jisai patirtų kuo sunkesnes pasekmes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). P. Gražulis pas mus yra prisiėmęs tokią sąžinės balso nešėjo rolę. Jisai yra geras oratorius. Neabejotina, turi geras politiko savybes. Kai ateina į tribūną, gerokai koketuoja, sako, nebūtų galimybės išsakyti savo pozicijos, jeigu ne šita byla. Petras tai jau tikrai išsako tą savo poziciją per šoninį mikrofoną ir ne per šoninį mikrofoną kiekvienu klausimu. Niekada, tiesą sakant, nuo jo lūpų nenukrenta blogieji konservatoriai, blogieji Landsbergiai. Tai ne Landsbergiai ir ne konservatoriai tą jo ranką stūmė link mygtuko, jis pats tą ranką tiesė link mygtuko.
Lygiai taip pat aš atsimenu A. Sacharuko ir L. Karaliaus bylą, nes buvau komisijos, nagrinėjusios tą bylą, pirmininkas. Ten irgi nebuvo užfiksuota, mygtukų paspaudimo niekas pas mus nefiksuoja. Kameros nenukreiptos į kiekvieno iš mūsų mygtukus, tiktai matyti, kaip tįsta ranka prie to mygtuko, ir tiek, ir to užtenka. Ne šventa dvasia tą mygtuką paspaudžia, o ištiesta ranka.
Petrai, ir vėl koketavimas, ir ne visai sąžiningas. Pats labai daug apie tikėjimą kalbi, sakai, kad neprisimeni, kaip ten buvo. L. Jonauskas irgi neprisimena. Čia dangstymasis, išsisukinėjimas. Garbingas žmogus pasakytų: padariau tą klaidą, mea culpa, mea culpa. Ne, ne, nedariau, konservatoriai, landsbergistai susimokė. Ir A. Sacharuką teisia, ir tą, ir visi čia tokie garbingi. Na, Petrai!
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, ką aš matau, tai daugelis šnekančių nepastebi rąsto savo akyse ir stengiasi iš krislo kito akyje padaryti dešimt vežimų rąstų. Šiuo atveju mes kalbame apie situaciją, kai Seime tikrai yra daugybė rimtų ir esminių problemų dėl veikimo skaidrumo, dėl „Igničio“ ir įvairių kitų dalykų. Iš valstybės grobstomos faktiškai daugiamilijoninės lėšos, nukenčia žmonės, nukenčia visa valstybė, bet tai nerūpi. Čia viskas gerai.
Mes turime pedofilijos skandalą, kai Seimo narys K. Bartoševičius, beje, buvęs konservatorius ir jų frakcijos narys, buvo įspėtas Čilėje, bet čia irgi viskas gerai, tvarka. Čia didelių problemų nematome. Munduras yra plaunamas ir ginamas iš visų jėgų. Ir matome P. Gražulį. Jis yra tikrai nepatogus Seimo narys, jis žeria labai aštrius, griežtus kaltinimus ir pastebėjimus valdantiesiems. Atsiranda proga iš jo, sakykime, tam tikrų klaidų padaryti tokį burbulą, tokį skandalą, kad jisai uždengtų visas tas šimtamilijonines korupcijos problemas, „MG Baltic“ problemas ir panašius dalykus. Ar tai yra teisinga? Ar taip, kaip tai pateikiama, sąžininga elgtis? Aš manau, visi žmonės mato, kas vyksta, jie supranta, kad tai yra tam tikras spektaklis, teatras žmonėms, tam tikra dūmų uždanga pridengti tam, kas realiai vyksta mūsų valstybėje, kaip realiai mūsų valstybė yra žlugdoma ir griaunama, pradedant jos ekonomika ir baigiant švietimu. Raginu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Apie kosmosą ką tik išgirdome, aš nekalbėsiu, kalbėsiu apie žemiškus dalykus, tai yra apie datą, apie ką mes šiandien ir kalbame. Šiandien juk yra nutarimo projektas dėl datos pasirinkimo. Konstitucinis Teismas aiškiai pareiškė, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mes apsispręsime, ar jis gali toliau tęsti savo darbą, ar jo mandatas bus panaikintas Seimo narių sprendimu.
Čia vienas Seimo narys pasakė: jisai tik kyštelėjo ranką ir dėl to dabar neteks mandato. Gerai, kad šiuo atveju kyštelėjo tik ranką. Kitu atveju kyštelėjo ne tik ranką. Pasekmės yra ilgalaikės, tą žinome. Bet, kolegos, labai paprasta – nereikia čia daug emocijų, balsuosime dėl datos, 18 dieną susirinksime ir kiekvienas apsispręsime pagal savo sąžinę. (Balsai salėje) Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, prieš kalbės pats P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, taigi J. Sejonienės buvo surinkti parašai ir sakome: kreipkimės į Konstitucinį Teismą. Tą pačią minutę Seimo nariai ėjo prie pultų ir paprašė. Etikos ir procedūrų komisija taip pat pripažino, kad pažeidė etiką, kadangi balsavo švietimo ministrė, du kartus registravosi. Tai kodėl jūs esate tokie skaidrūs, nenorėjote kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija? Kodėl jūs, nekaltai pradėtieji konservatoriai?!
Kitas dalykas, aš noriu jums priminti istoriją dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus. Kodėl jiems buvo pradėta apkalta, gal kiti nežinote? Todėl, kad jie išėjo į opoziciją. Konservatoriai atkeršijo. Bet ar ne paradoksas – tas, kuris balsavo, tai yra A. Sacharukas, liko dirbti Seime, apkalta jam nebuvo suorganizuota, o L. Karalius, kuris išvyko, kuris nebalsavo, buvo apkaltintas. Ar tai dar ne vienas absurdas? Jūsų, konservatoriai, jūsų žmogus, kuris balsavo gal 10 ar 50 kartų, liko Seime dirbti. To neprisimenate? Ponas Masiuli, tu nežinai, kas tu esi, ar ateistas, ar komunistas, ar Paulius ar Saulius. Tu esi kūlverstukas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, apsieikime be replikų vieni kitiems. Gerbiamas E. Gentvilas už. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, per svarstymo stadiją arba klausinėjant Seimo Pirmininkės, vykdant šias procedūras, skambėjo tokie žodžiai: tai kerštas neparankiam opozicijos žmogui, norite mušti, pagalį rasite, suėsti nori P. Gražulį. Agnė ką tik pasakė, kad tai nekenčiamiausias Seimo narys, o aš pasakysiu savo asmeninį požiūrį į Petrą. Jis yra mano kolega, su kuriuo dažnai draugiškai pasišnekame. Ir Petras pripažins, taip, esama mūsų pokalbiuose sarkazmo, ironijos, pasijuokimo, tačiau tai yra kolega, su kuriuo aš bendrauju ir aš neturiu jokios neapykantos ar keršto. Aš su juo dažniau pasikalbu negu su kai kuriais valdančiosios daugumos žmonėmis.
Tačiau yra kitas dalykas – yra teisė, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, į kurį Seimas negali nereaguoti. Ir tai nėra nei keršto, nei neapykantos kalba, o yra diskusija apie teisės viršenybę šioje valstybėje, kuri vadinama Lietuvos Respublika. Mes turime į tai reaguoti. O tie kolegos – dalis opozicijos, aš noriu pabrėžti, ne opozicija, o dalis opozicijos, – kurie priešinatės, čia skleidžiate arba į mūsų lūpas įdedate neapykantos kalbos frazes, tai man atrodo, kad jūs patys demonstruojate, iš vienos pusės, teisinį nihilizmą arba neraštingumą, iš kitos pusės, pučiate savo politinius burbulus, kaltindami valdančiuosius tuo, ko nėra. Valdantieji bando įsiklausyti į teisės kalbą, šiuo atveju į Konstitucinio Teismo sprendimą. Petrai, šį vakarą pasikalbėsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis prieš kalba gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes šiandien svarstome nutarimą. Čia nėra įrašyta, kad tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kažkodėl jisai liko už pavadinimo ribų, bet Konstitucinis Teismas čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Žiūrėkite, kaip greitai klausimas sprendžiamas, kai į Teismą nueina valdančiųjų pageidavimai. Kas gali paneigti, kad ne taip seniai dar vienas valdančiųjų atstovas, kuris pateko į Konstitucinį Teismą, čia tikrai tikrai tam neturėjo jokios įtakos. Mes jau dabar matome, kokį pjauname derlių, kurį padarėme ne taip seniai. Kalbėdamas apie tai, kad kaip čia viskas greitai vyksta, kai reikia sutvarkyti savo politinį oponentą, aš noriu pasakyti štai ką – kad P. Gražulis, kuris padarė siaubingą nusikaltimą, kurio fone, aš jau minėjau, 16 tokių mažų nusikaltimėlių (tokių net negalima vadinti nusikaltimais), dabar paverstas pačiu baisiausiu Seimo nariu. O aš galiu pasakyti, kad Petras šiandien yra gyvas priekaištas daugumai Seimo narių, kurie iš tikrųjų nei pasakyti, ką galvoja, gali, nei veikti patys gali, nes yra suvaržyti pačių įvairiausių įsipareigojimų ir uodegų įmerkimo. Tai niekam nėra paslaptis. Ir dar sykį klausiu tų žmonių, kurie iki šiol perka prekes iš Kinijos ir Baltarusijos, kurie čia sėdi salėje, kurie naikina Lietuvos sveikatos sistemą, na, tai meskite dabar akmenis į P. Gražulį už jo siaubingą nusikaltimą. Tam pritarti negaliu ir tikrai sakau, kolegos, galvokime, ką darome.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, nutarimas yra iš vieno straipsnio. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir čia yra, atkreipiu dėmesį, Seimo Teisės departamento redakcinė pastaba – po žodžio „svarstymo“ įrašyti žodžiai „Seimo posėdyje“. Tai su redakcine pastaba.
Dabar pereiname prie balsavimo. Gerbiami kolegos, susikaupiame ir balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl svarstymo, ar panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio Seimo nario mandatą“ projekto. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 76, prieš – 12, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiamas Seimo nary Petrai Gražuli, vadovaudamasis Seimo statuto 240 straipsnio 8 ir 9 dalimis kreipiuosi į jus ir papildomai informuoju, kad 2023 m. gruodžio 18 d., 14 valandą, Seimo posėdyje Seimas svarstys jūsų mandato panaikinimo klausimą. Prašome parašu patvirtinti, kad esate supažindintas. Primename, kad jūs turite teisę turėti advokatą ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki pirmojo Seimo posėdžio dėl apkaltos proceso pradžios apie tai informuoti Seimą raštu. Jums pateiktas dokumentas, ar jūs pasirašote? Gerbiamas kolega, jums pateiktas dokumentas, ar jūs atsisakote pasirašyti? Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš šitoje melo procedūroje nedalyvauju – jokių parašų nedėsiu ir nedėjau jokių parašų sovietmečiu, kai mane teisė. Jūs tai žinokite – esu sovietinis politinis kalinys. Kadangi ten buvo politinės bylos ir čia yra politinės bylos, tai elgiuosi tikrai labai nuosekliai.
Dabar, jeigu galima, replika po balsavimo Eugenijui. Yra žmonių tikrai nepiktybiškų, ir aš tą pripažįstu – tą charakterį turi ir Eugenijus. Bet, Eugenijau, ar jūs vienodai teisingas? Tai kodėl jūs bijojote Konstitucinio Teismo paklausti dėl J. Sejonienės, ar jinai šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos? Kiti žmonės veikia pagal dvejopus standartus šaltu, ramiu veidu su baltomis apykaklėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, fiksuojame faktą, kad Seimo narys P. Gražulis yra tinkamai supažindintas ir Seimo narių akivaizdoje atsisakė pasirašyti minėtą pranešimą. Dabar replika. Gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, Petrai, laikykis iki galo. Socdemai, tai nuėjote su velniu obuoliauti? Eikite, šaunuoliai, labai gerai darote. Bet, mielieji, jūs 85 balsų neturite. Gerai, cirkas gražus, parodėte visi savo bolševikinius veidus – labai gerai, darykite tai, eikite toliau, bet 85 jūs neturite. O miela opozicija, na, neikite su velniu obuoliauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Jakavonytė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu paklausti kaip politinio kalinio dukra. Jūs minėjote, kad jūs kalėjote kaip sovietinis kalinys, tai noriu paklausti, nuo kada iki kada jūs kalėjote ir kokiame kalėjime jūs kalėjote? (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, klausimą išgirdome. Per centrinį mikrofoną – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš su šiek tiek šviesesne žinia. Gerbiami kolegos, norėčiau, kad pasveikintume, pas mus šiandien lankosi Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos gimnazistai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Pasveikinkime Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos gimnazistus.
V. BAKAS (DFVL). Ir jų mokytojai. Jų klasė siunčia tokią žinutę Seimui: vaikai nori palinkėti Seimui sėkmės ateinančiuose Seimo rinkimuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visiems Seimo nariams linkime sėkmės. (Plojimai) Gerbiamas P. Gražulis. Prašau atsakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamoji, kuri klausėte, gal turėtumėte pasidomėti ir žinoti politinių kalinių, kadangi jūs atstovaujate, istorijas. Sėdėjau Pravieniškėse, Lukiškėse, sėdėjau Permėje ir buvau pravežtas po dešimt sovietinės sistemos kalėjimų. Buvau areštuotas Garbaravičiaus, 10 parų sėdėjau Alytuje, sėdėjau Šakiuose, sėdėjau Kelmėje, sėdėjau Joniškyje karceriuose. Taigi aš… Žinoma, per tą laikotarpį buvau mažiau persekiojamas, nei jūs dabar mane persekiojate.
Bet pabaigsiu, ką jau sakiau, monsinjoro A. Svarinsko žodžiais, kuris mane ruošė Pirmajai Komunijai ir išpažinčiai, kuris 23 metus kalėjo sovietiniuose lageriuose: jeigu mane persekioja tarybinė sistema, tarnauju Dievui, o jeigu mane girtų tarybinė sistema, tarnaučiau velniui.
Mieli žmonės, jeigu Landsbergių grupuotė mane persekioja, tarnauju tautai, o jeigu mane girtų, tarnaučiau Landsbergių šutvei.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi kolega Petras paminėjo, tai aš tik paaiškinu savo poziciją. Aš buvau, gerbiamas Petrai, tas, kuris salėje prie šoninio mikrofono pasakiau: gerbiama Jurgita, jūs darote klaidą. Tačiau Jurgita tuo metu neišreiškė savo valios, balsuojant už kokį nors įstatymą, norminį teisės aktą, nepakeitė kito Seimo nario valios ir balso. Ji atliko procedūrinį paspaudimą. Neabejotina, tai klaida, tačiau, mano įsitikinimu (aš kalbu apie savo įsitikinimus), tai nėra konstitucinis nusižengimas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nepradėkime naujos diskusijos. Gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti į klausimą dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus balsavimų, kurie iš tikro tada nustebino.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš kviečiu neįsivelti į diskusijas apie kitus Seimo narius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gerai prisimenu, kaip tai įvyko. L. Karalius iš tikro buvo pagal apkaltą atleistas, o A. Sacharukas išsigelbėjo dėl to, kad A. Sacharukas perėjo visus Seimo narių kabinetus ir kaulijo, prašė neateiti, balsuoti kitaip. Padarė lobistinį darbą, buvo savo intereso lobistas. Toks pat geras lobistas yra Petras. Matau, kad opozicijoje yra ir daugiau tokių lobistų. Bet šiaip mums, garbingiems Seimo nariams, įstatymas, o ypač Konstitucinio Teismo sprendimai turėtų būti neabejotini ir mes jų turėtume laikytis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Skardžius per centrinį mikrofoną. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pasiklausius buvusio Klaipėdos mero kalbos, dabartinio Seimo nario pono E. Gentvilo, aš nepasakosiu, kokie anekdotai ir kokie kalambūrai sklandė tuo metu apie Klaipėdos merą, kai šis asmuo vadovavo Klaipėdai. Bet aš vis dėlto noriu pasakyti, kuo kaltinamas kolega. Tai yra mygtuko neva paspaudimu, vieną ranką kažkur kyštelėjęs paspaudžia du mygtukus – registracija, balsavimas. Niekas to nematė, niekas nefiksavo. Bet už ką? Už labai svarbų projektą, svarstant, atrodo, konservatorių, tai yra valdančiosios daugumos metinę programą. Palaukite, ar čia svarbus projektas? (Balsai salėje) Atsiprašau, už sesijos darbų programą. Sorry.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dirbo komisija, dirbo Konstitucinis Teismas, viskas išaiškinta, Seime įvyko balsavimas.
Gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš noriu truputėlį sureaguoti dėl pasakymo apie garbingus Seimo narius. Visąlaik ką nors sakant, kaip turi atrodyti garbingas Seimo narys, dabar pamokslavusiam vienam Seimo nariui reikėtų pasižiūrėti į save ir paklausti, ar Seimo narys atrodo garbingas, kuomet patenka į Seimą, meluodamas dėl savo priklausomybės komunistų partijai, ir meluodamas taip, kad net nuosava frakcija nežinojo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai baikime replikas per šoninius mikrofonus, nes mes įsivėlėme į krūvą paralelinių temų. Visų pasaulio temų mes tikrai šiandien neaptarsime. Juolab kad vėluojame su darbotvarke.
Gerbiami kolegos, galbūt galime greitai apsvarstyti labai trumpus rezervinius klausimus ir tada grįšime prie kitų mūsų jau įpusėtų svarstyti klausimų. Į tribūną kviečiu gerbiamą J. Razmą. (Balsai salėje) Tuoj mes… (Triukšmas salėje) Kolegos, kviečiu gerbiamą J. Razmą į tribūną. Jis labai greitai pristatys du trumpus rezervinius klausimus. Labai trumpus. Ir balsuosime dėl likusių balsavimų. Prašom.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3382 (pateikimas ir svarstymas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas – dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudėties koregavimo. Siūloma iš jos išbraukti G. Burokienę, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos čia buvo dvi atstovės. Lyg ir buvo sutarimas, kad taip gali būti, nes nebuvo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo. Dabar, kai padėtis pasikeitė, suprantama, reikia išbraukti.
Ir kad galutinai užbaigtume Etikos ir procedūrų komisijos tvarkingą formavimą, reikėtų, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pasirūpintų, kad būtų surinkti už S. Lengvinienę parašai iš valdančiųjų, nes ji yra ten dabar patekusi su dabartinės opozicijos parašais. Iš kitos pusės, Laisvės frakcija kaip nors galėtų pasiūlyti žmogų, kur opozicija surinktų parašus, ir komisijos formavimas būtų baigtas. Bet kol kas tik vienas formalus išbraukimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, rezervinis 6 klausimas. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne, ne, balsuojame.“) Na, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo. Ką tik pristatytas nutarimo projektas Nr. XIVP-3382. Po pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 87, prieš – 11, susilaikė 16. Taigi po pateikimo pritarta.
Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne.“) Gerbiama A. Norkienė per šoninį mikrofoną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos. Frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio. Mes supratome taip: kai visą komisijos sudėtį turėsime, ją ir tvirtinsime, bet ne vieną išbraukiame ir laukiame tada kitų. Aš nematau čia prasmės. Tiesiog surinkime visų teikimus ir visą komisiją turėkime visos sudėties.
PIRMININKAS. Prašymas frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai.
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3384 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ar rezervinį 7 klausimą norėsite pateikti, gerbiamas Jurgi Razma? Prašau. Čia nesusiję. Rezervinis 7 klausimas yra dėl pakomitečio. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai trikdo pirmojo nutarimo priėmimą, aš siūlau patvirtinti Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio pirmininku Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovą D. Labanavičių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Galime galbūt bendru sutarimu šį kartą po pateikimo? (Balsai salėje) Kolegos, gal galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadija. Niekas neužsirašė diskutuoti. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame priėmimo metu dėl rezervinio 7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo pakomitečio pirmininko patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3384.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3187(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3188(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3189(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3190(2), Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3191(2), Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3192(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame atgal prie darbotvarkės 1-3.1 klausimo – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3187. Dėl jo buvo pasiūlymų.
Tai dabar komiteto pirmininkas pavadovaus tada iš vietos, ar ne? Taigi dėl 4 straipsnio, ne, dėl 5 straipsnio buvo Seimo narių G. Kindurio, A, Dumbravos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kolegos, dabar gerbiamas G. Kindurys galbūt pristatys pasiūlymą? Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto nuostatose nėra tiesiogiai ir konkrečiai atsižvelgta į darbuotojo profesinio darbo patirtį, išskyrus pedagogus, kur yra nuo to priklausantys koeficientai. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme yra tai, kad pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai yra išdėstyti, atsižvelgiant į profesinio darbo patirtį. Dabar gi siūlomu reglamentavimu naikinami darbuotojų lūkesčiai gauti didesnį darbo užmokestį, turint sukauptą tam tikrą profesinio darbo patirtį. Įstatymo projekte yra nuostata, kad nustatant didesnį koeficientą nei minimalus pareiginės algos koeficientas, vienas iš dydžio nustatymo kriterijų turėtų būti darbo patirtis. Tačiau tai dar nereiškia, kad darbdavys į tai atsižvelgs ir šį kriterijų pritaikys, ar pritaikys maksimaliai teisingai ir ar turės tam pakankamai asignavimų. Garantuotas priedas už darbo patirtį bus tik tada, kai jis bus numatytas įstatyme kaip atskiras priedas. Ir čia reikia įžvelgti ir analogiją su Valstybės tarnybos įstatyme numatytu priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kur po derybų Seimas paliko 1 % už metus, ir jisai neturėtų būti didesnis kaip 20 %. Taip pat stažas yra paliktas ir Vidaus tarnybos statute. Tai siūlome nustatyti atskirą priedą už profesinę darbo patirtį ir nustatyti, kad darbuotojams, išskyrus įstaigų vadovus, priedą už profesinę darbo patirtį sudaro 1 % pareiginės algos už kiekvieną profesinę patirtį didinančius darbo metus. Ir šio priedo suma negalėtų viršyti 20 % pareiginės algos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Gerbiamas J. Džiugelis paaiškins, kodėl komitetas nepritarė. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Aš iš vietos, jums leidus. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį pasiūlymą ir, atsižvelgdamas į tai, jog jam įgyvendinti reikėtų papildomai 7,7 mln. eurų valstybės biudžete, o jų nėra numatyta pateiktame kitų metų biudžeto projekte, nutarė nepritarti šiam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 6, pirmininko balsas lėmė.
PIRMININKAS. Mes kalbėjome apie 5 straipsnį, gal ne visai toks rezultatas.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsiprašau, patikslinu. Galiu ir dėl kito, nes iš esmės jie buvo labai susiję. Dėl šito komitetas taip pat nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 5, taip pat komiteto pirmininko balsas lėmė. O argumentai buvo tokie, kad pareiginės algos diferencijavimas, atsižvelgiant į darbuotojų darbo patirtį, yra nustatytas įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, taip užtikrinant, kad už turimą kvalifikaciją darbuotojas gautų pastovų darbo užmokestį, o ne papildomus priedus. Todėl komitetas, apsvarstęs ir atsižvelgęs į Vyriausybės bendrą nuomonę, nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turbūt reikalaujate balsuoti, ar ne? Norite, kad būtų svarstoma? Tada dėl motyvų dėl paties siūlymo niekas neužsirašė. Balsuojame dėl Seimo narių G. Kindurio ir A. Dumbravos pasiūlymo, jam komitetas nepritaria. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 52, prieš – 26, susilaikė 38. Taigi nėra pritarta pasiūlymui.
Judame toliau. Dėl 6 straipsnio buvo gerbiamo Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Tai ar yra gerbiamas R. Šarknickas salėje? Nėra. Gerai, judame toliau, paskui, kai grįš, apsvarstysime. O gal tada pirmininkas trumpai pristatys komiteto nuomonę? Įjungsime mikrofoną gerbiamam J. Džiugeliui.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. R. Šarknickas siūlė A1 lygio pareiginės algos koeficientą didinti 20 %. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu nepritarė, pabrėžiu, bendru sutarimu nepritarė dėl to, kad siūlymo priėmimas iškreiptų siūlomą vieningą viešojo sektoriaus apmokėjimo sistemą. Mes priėmėme Valstybės tarnybos įstatymą ir iš esmės tai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Niekas nenori išsakyti motyvų. Balsuojame dėl paties pasiūlymo. Seimas ir apsispręs. Buvo pristatytas Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 69, prieš – 24, susilaikė 43. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Dėl 6 straipsnio buvo Seimo narių G. Kindurio ir A. Dumbravos pasiūlymas. Bet klausiu komiteto pirmininko, čia yra susijęs su ankstesniu, dėl kurio mes jau apsisprendėme, taip?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip, iš esmės yra susijęs. Aš pristačiau nepritarimo argumentus dėl abiejų pasiūlymų. Konkrečiai dėl šito papildomai reikėtų 7,7 mln. eurų, pakartosiu. Balsavimo rezultatai konkrečiai dėl šito buvo 6 už, prieš nebuvo ir 6 susilaikė. Pirmininko balsas lėmė. Jie buvo susiję. Tai nežinau, ar čia verta balsuoti.
PIRMININKAS. Kaip aš suprantu, nepritarė. Gerai. Gerbiamas Gintautai Kindury, pasakykite savo nuomonę. Jeigu manote, kad reikia svarstyti, reikalaujate, tai pristatykite pasiūlymą ir svarstome, apsispręsime balsuodami. Tuoj įjungsime mikrofoną, čia ne viskas taip paprasta.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad visiškai nesusiję, nes čia yra pasiūlymas tik dėl socialinės srities darbuotojų darbo užmokesčio. Įstatymo projekte nurodyta, kad šio įstatymo pirmame priede numatyti socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai yra didinami 21 %. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams numatyti minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 %. Taigi įstatyme panaikinti teisėti, šiuo metu teisiškai veikiantys lūkesčiai socialinių paslaugų srities darbuotojams gauti didesnį darbo užmokestį nei kitų pareigybių darbuotojams.
Argumentams, kad projekte nustatyti didesni nei dabar minimalūs koeficientai ir todėl socialiniams darbuotojams pakanka didinti koeficientą tik 20 %, nepritariame, nes išeina, kad socialiniams darbuotojams pagal naują įstatymą algos didės mažiau nei kitų profesijų darbuotojams, o tai būtų neteisinga ir pažeistų socialinės srities darbuotojų dabartinius lūkesčius. Todėl siūlome, kad būtų nustatyti tokie procentai, kaip galioja dabar, tai yra 30 % vietoj 21 %.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Komiteto nuomonė? Komitetas nepritarė. Gerbiamas J. Džiugelis pagarsins kodėl.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Pakartosiu, už balsavo 6, susilaikė 6, pirmininko balsas lėmė. Argumentai, kad valstybės biudžete nėra numatyta papildomų 7,7 mln. eurų didinti valstybės biudžetininkų atlyginimus, taip pat pabrėžiame, kad yra 21 % pakilimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusių dėl motyvų dėl pasiūlymo. Gerbiamas A. Sysas – už. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti, kodėl mūsų įstatyme socialiniams darbuotojams buvo atskirai 30 % didinama, nes tarp biudžetinių įstaigų darbuotojų jų atlyginimai visada buvo patys mažiausi. Komitetas įstatymo tvarka per savivaldybių sutaupytas lėšas darė žingsnius ir atsirado šita nuostata. Dabar 21 % visiems didėja, tai proporcingai socialiniai darbuotojai gaus mažiau. Nereikia sakyti, kad jiems didinama 21 %, ir užteks.
Žiūrėkime į bendrą vaizdą. Bendras vaizdas – akivaizdu, kad vėl nuvertinamas socialinių darbuotojų darbas. Aš manau, tai yra blogas precedentas. Blogai, kai žinome, kad šitos sferos darbuotojai dirba sunkiomis sąlygomis, kartais labai nepatogiomis sąlygomis (įvairūs pacientai ir klientai), mes paimame ir jiems sumažiname tą galimybę gauti šiek tiek didesnį atlyginimą. Kviečiu pritarti šitam įstatymo pasiūlymui, nes mes išlaikytume status quo būtent dėl socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo. Juo labiau kalbėjau dėl šito įstatymo, kad apskritai dvejus metus šitiems kai kurių kategorijų darbuotojams, kurie gauna truputį didesnius koeficientus, atlyginimas iš viso nedidės. Jis yra įšaldytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, kad socialiniai darbuotojai Lietuvoje šiandieną dirba labai sunkų, labai svarbų darbą ir jį privalome vertinti. Tai tikrai darome, deramės ir dėl kolektyvinės sutarties. Tačiau pasisakau prieš šį pasiūlymą labiausiai dėl to, ką dabar iš tokių insinuacijų girdžiu, tarsi kažkas yra mažinama.
21 % buvo pasirinktas vietoje 30 % atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu yra didinami visų pirmame priede nustatytų pareigybių minimalūs koeficientai, kad išlaikytume neblogėjančią socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtį. Palyginus su dabar galiojančia minimalių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų situacija, būtent tiek ir reikia didinti. Tai yra ta suma, kuri, atsižvelgiant į tai, kad didėja bazė, nesikeis socialiniams darbuotojams į blogąją pusę. Plius darbdavys galės nuspręsti skirti ir didesnius koeficientus. Aš labai norėčiau, kad mes nekalbėtume apie kažkokius bloginimus. Situacija realiai yra tokia, kad jinai prisitaiko prie pokyčio, kurį mes priėmėme su Valstybės tarnybos įstatymu. Taip pat reikia nepamiršti, kad įstaigos vadovas galės nuspręsti skirti ir didesnius koeficientus. Čia vienas dalykas.
Kitas – tas, kad šiuo metu vyksta derybos ir dėl kolektyvinės sutarties. Kolegos, tikrai negalime pritarti. Net ir, tiesą sakant, nežinome, koks būtų lėšų poreikis. Apie visus tuos dalykus galės darbuotojai tartis su savo darbdaviais.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar balsuojame dėl Seimo narių G. Kindurio ir A. Dumbravos pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Jį ką tik aptarėme.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 51, prieš – 21, susilaikė 41. Taigi, pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, mes labai labai įklimpę su darbotvarke – vėluojame. Kažkaip bandykime optimizuoti darbą. Toliau yra Seimo narės J. Šiugždinienės pasiūlymai tiktai dėl antrojo priedo. Čia jų bus kokie, nežinau, keli pasiūlymai, kuriems reikia 10 Seimo narių. Ar yra pritariančių? Gal galime bendru sutarimu, kad yra, kad galėtume svarstyti, nes jiems visiems komitetas pritarė? Galime. Gerai, dėkui. Bendru sutarimu, kad galime svarstyti.
Dabar tada gerbiama J. Šiugždinienė. Prašome pristatyti jūsų pasiūlymą. (Balsas salėje) Galbūt visus susijusius pavyktų, nežinau, kaip čia. Čia viskas yra dėl 2 priedo. Pristatykite, galbūt dėl visų iš karto galima balsuoti. Visiems komitetas pritarė. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, mano pasiūlymai yra dėl fizinio ugdymo mokytojų, kad nereikėtų dar kartą dubliuoti to, kas jau yra patvirtinta ministro įsakymu. Siūloma 13.1 papunktį išdėstyti kitaip. Čia aš turbūt nepristatysiu, tiesiog išbraukiama „ir fizinio ugdymo mokytojams“.
Tuomet pasiūlymas dėl 13.3 papunkčio išdėstymo ir keli kiti nuoseklūs pasiūlymai. Mes jau esame patvirtinę, kad fizinio ugdymo mokytojai dirba pagal priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programas, mes juos prilyginame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams. Yra ministro įsakymas, kuris nustato, kad tai yra pareigybė, kurią atliekant darbas laikomas pedagoginiu. Taip pat yra galimybė dėl reikalavimų mokytojų kvalifikacijai: čia fizinio ugdymo mokytojas, kuris dirba pagal ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo programą, gali mokyti pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, jeigu yra išklausęs ne mažiau kaip 40 valandų. Jei savivaldybės nori papildomai įvesti fizinio ugdymo mokytoją, šiuo metu jos tą gali padaryti, jos tą sėkmingai ir daro. Papildomų nuostatų tikrai įstatyme nereikia. Jei tos nuostatos atsirastų, visi turi įvertinti tokį dalyką, kad rastųsi galimybė mažinti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų krūvį…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiama kolege.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). …taigi ir atlyginimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas komiteto pirmininke, dabar komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo. Ir aš klausiu dar kartą. Galbūt galime dėl visų pasiūlymų, turbūt ir turime dėl visų iš karto svarstyti kompleksiškai, nes tai yra susiję? (Balsai salėje)
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Negalime?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Galime, net ne galime, o turime.
PIRMININKAS. Man atrodo, yra kalbama apie tą patį. Visiems komitetas pritarė. Pasiūlymų paketas dėl to paties 2 priedo.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, gerbiami kolegos, komitetas pritarė J. Šiugždinienės siūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 2. Noriu paminėti, kad dėl visų pasiūlymų komitete buvo balsuota vieną kartą, nes jie visi yra susiję, todėl Seimo salėje balsuoti dėl jų atskirai nereikia.
Taip pat naudodamasis proga noriu pasakyti, kad papildomai buvo registruoti T. Tomilino ir L. Kukuraičio pasiūlymai, mes komitete juos apsvarstėme, bet neišlaikius terminų, 48 valandų, jie Seimo salėje turėtų būti svarstomi ne šiandien svarstymo stadijoje, o eiti į priėmimą. Siekdamas sutaupyti laiko kviečiu dabar balsuoti už Jurgitos pasiūlymą ir dėl viso.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo yra norinčių kalbėti. Už – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis klausimas jau buvo svarstytas. Seime tuo metu taip pat nebuvo pritarta. Taip pat buvo svarstyta ir sudaryta darbo grupė. Aišku, po to svarstymo buvo priimta keletas sprendimų ministerijoje. Ministras pakeitė savo įsakymą ir netgi tos pareigybės paprasčiausiai buvo įrašytos į pedagoginių pareigybių sąrašą. Kaip čia buvo pasakyta, apmokėjimo negali būti, tai jie taip pat, kaip visi pedagogai, bus apmokami pagal, kiek prisimenu, 2 priedo 2 lentelę. Dėl apmokėjimo problemų nelieka.
Taip pat vis dėlto yra ir galimybė ikimokyklinio ugdymo mokytojams patobulinti žinias, jeigu jų trūksta, ir jiems patiems vesti tuos užsiėmimus. Kaip čia ir minėjo gerbiama J. Šiugždinienė, gali atsitikti taip, kad mes mažinsime krūvius tiems patiems auklėtojams. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, Utenoje tokių fizinio ugdymo mokytojų išvis nėra. Atlikome eksperimentą, net vežiojome ikimokyklinukus savo laiku, kai dirbau meru, į salę. Su kokia problema susidūrėme? Iš tikrųjų sportuodami vaikai suprakaituoja, sąlygų nėra. Norint rimtai užsiimti fiziniu, sąlygų nėra nei nusiprausti, nei nieko. Iš tikrųjų organizuoti be salių, be nieko fizinio lavinimo užsiėmimus darželiuose, tikrai… Ko gero, lauko sąlygomis galima, bet tiktai neaktyviai sportuojant. Taip pat buvo paminėta, iš tikrųjų taip jau nėra, kad, įrašius į įstatymą, čia nereikės papildomo finansavimo. Iš tikrųjų įstatymas reglamentuos, kad vis dėlto tos valandos, numatytos įstatymo projekte, suteikia teisę savivaldybėms reikalauti padidinti finansavimą, kadangi įvedamos privalomos fizinio lavinimo mokytojo pareigybės. Manau, tos ministerijos pataisos leidžia sudaryti sąlygas savivaldybėms pritraukti fizinio lavinimo mokytojus į ikimokyklinio ugdymo procesą, jeigu yra poreikis ir yra galimybės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ko nepasakė mūsų komiteto pirmininkas? Pirmasis komiteto sprendimas buvo pritarti iniciatorių pasiūlymui, kad fizinio ugdymo mokytojai turėtų tokį patį apmokėjimą, kaip turi meno būrelių mokytojai. Deja, jau nubalsavus ir atėjus į šiandienos posėdžių dieną, prieš kelias dienas, Jurgita užregistravo šią įstatymo pataisą, kuri braukia pirminį komiteto sprendimą. Kodėl buvo priimtas pirminis komiteto sprendimas, Jurgita kalba labai teoriškai. Teoriškai su viskuo sutinkame, kad yra įrašyti, viskas, tvarka, tiktai darbas su vaikų skaičiumi labai skiriasi. Mūsų komitete dalyvavo ir asociacijos prezidentė, ir kiti mokytojai, kurie aiškiai pasakė, kad jų krūviai yra visiškai kitaip skaičiuojami ir kitaip dirbama. Tai yra pačių mokytojų kreipimasis. Taip, prisiminė, pagaliau įrašė. Jie apskritai nebuvo įrašyti į jokius sąrašus, todėl dalis dirbo, galėjo, kiti absoliučiai nesidomėjo.
Bet aš noriu priminti apie kitą šio medalio pusę. Mes verkšlename, kad mūsų vaikų sveikata yra bloga, kad yra nutukimas, mažas aktyvumas, kad nuo mažų dienų nesirūpinama sveikata, o tada mokesčių mokėtojams sveikatos problemos kainuoja žymiai daugiau. Tai sudarykime sąlygas, kad visi vaikučiai galėtų pradėti jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose sportuoti, ugdykime. Gerbiamas D. Kepenis čia mums visą laiką aiškina, kad visi turime sportuoti. Tai kodėl mes atsisakome šios sveikos gyvensenos ideologijos ir visokiais būdais ieškome, kad tiktai atsisakytume gerų idėjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami. Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad balsuojame dėl viso kompleksinio pasiūlymo, nes skirtingose teksto vietose yra siūlomi išbraukti tie patys žodžiai: „ir fizinio“, „ir fizinio“. Tai ką, mes vienoje vietoje išbrauksime, kitoje paliksime? Balsuojame kompleksiškai dėl viso J. Šiugždinienės pasiūlymo.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 65, prieš – 39, susilaikė 4. Taigi pritarta visam J. Šiugždinienės kompleksiniam pasiūlymui dėl 2 priedo.
Dabar gerbiama L. Nagienė – per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai gaila, kad gerbiama Jurgita pasakė, kad švietimo ministras gali įsakyme įrašyti ir panašiai. Bet turi būti viskas įstatyme. Jeigu įstatyme nėra, vadinasi, mes vaikus užmirštame, tik eilėraštuką išmokinsime, dar šiek tiek šokio ir muzikos, nors fizinė kultūra, fizinis lavinimas yra svarbiausias dalykas šiandien, norint užauginti sveiką vaiką. Labai gaila, kad mes balsavome kitaip.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Gerbiama V. Targamadzė – per šoninį mikrofoną.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį, nemanipuliuokite, niekas negali atimti iš tų, kas vadinama auklėtojomis, dabar mokytojais, beje, vadinama. Gerbiamas Pupini, nėra fizinio lavinimo, yra fizinio ugdymo mokytojai. Dirbate Švietimo ir mokslo komitete, todėl reikia išmokti sąvokas. O iš tikrųjų jūs nuskriaudėte mokyklas – privačiuose darželiuose galima, o savivaldybių savarankiškoji funkcija yra menkinama. Nepamirškime vieno dalyko – politinių partijų susitarimo 18 punkto – didinti savivaldybių savarankiškumą. Viskas yra daroma, kad kaip tik mažėtų savarankiškumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį aš noriu pasitarti trumpai dėl mūsų tolesnės darbo tvarkos. Kadangi laukia diskusija, tai siūlau pratęsti balsavimo langą, kol bus šitas įstatymas apsvarstytas iki galo, nes liko tik vienas nedidelis pasiūlymas ir balsuosime dėl viso. Ir tada jau visi kiti įstatymai kelsis, matyt, į kitą posėdį, nes yra pakviesti pranešėjai – 12 valandą buvo numatyta diskusija. Niekaip kitaip aš turbūt negaliu sudėlioti.
O dabar per šoninį mikrofoną gerbiama J. Šiugždinienė. Prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, noriu patikslinti ir labai visiems aiškiai pasakyti dar kartą, jog būtent savivalda šiandieną ir sprendžia, ir turi, ir finansuoja, kaip ir Kauno miesto savivaldybė finansuoja fizinio ugdymo mokytojus – niekas netrukdo jiems finansuoti. Mes ir norime, kad taip būtų ir toliau, tai yra savivaldos savarankiškoji funkcija. Bet jeigu mes įdėsime šiandien į įstatymą, tai pagal įstatymą savivaldybė, nusprendusi, jog reikia atskirų fizinio ugdymo mokytojų, arba dėl fizinio ugdymo mokytojų nusprendus pačiai institucijai, galės sumažinti etatą, o etato mažinimas reiškia ir darbo užmokesčio mažinimą. Šiandien taip yra. Mes neturime dalykinės pradinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo sistemos.
Tai, kad buvo muzikams… Beje, apie muzikus pasakysiu. Nemanau, kad tai buvo labai teisingas sprendimas, bet visgi turime suprasti, kad tai muzika – ne kiekvienas gali turėti klausą, turbūt ne kiekvienas iš mūsų gali šiandien skambinti pianinu. Kodėl ikimokyklinio, priešmokyklinio, kur grupėje yra daugiausia 20 vaikų, jeigu yra daugiau vaikų, tai yra įstatymo pažeidimas, taip negali būti… Kodėl mes turėtume sudaryti kitas sąlygas fizinio ugdymo mokytojams? Šito aš niekaip nesuprantu. Tai yra diskriminacinė nuostata, tai būtų diskriminacinė nuostata. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar liko paskutinis Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl to paties 2 priedo, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? Gerbiamas A. Žukauskas gal galėtų pasakyti Švietimo komiteto nuomonę, ar tenkina komiteto pritarimas iš dalies?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tenkina. Tada pagal komiteto redakciją. Viskas.
Dėl viso motyvai už, prieš. (Balsas salėje) Jis bus svarstomas vėliau pagal procedūras. Prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, dalyvavau diskusijoje, dalyvavau dėl pataisų svarstymo. Pasikartosiu tik dėl keleto dalykų. Kaip sakiau, šitas įstatymas yra labai subjektyvus, ypač darbuotojų atžvilgiu, nes vadovas priims vienasmenius sprendimus. Žinodami, kiek nusiskundimų yra dabar, kiek susilaukiame, kai nėra vienasmenių sprendimų, tai, taip sakant, Darbo inspekcijai duosime daug darbo. Minėjau, kad dvejus metus šitiems darbuotojams nedidės darbo užmokestis, bus įšaldytas daugumai. Dar vienas dalykas, apie kurį mes kalbėjome, tai socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos sumažinimas. Na, o apie kitus dalykus aš nenoriu kartotis. Siūlau nepritarti šitam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, gal galime susitarti, kad balsuojame dėl viso 1-3 klausimų bloko? Vienu ypu pabalsuojame ir bus aišku. Dėl projekto Nr. XIVP-3187 ir lydimųjų – dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projekto ir lydimųjų projektų balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 65, prieš – 23, susilaikė 18. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Ir gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš labai savo gerbiamam kolegai A. Sysui noriu pasakyti: na, negalima meluoti. Vis dėlto netiesa, kad nedidės darbo užmokestis dvejus metus pagal šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Džiugelis per šoninį mikrofoną. Prašau. Kolegos, tylos!
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Algi, juk tikrai turėjome išsamias diskusijas komitete. Jūsų išsakyti teiginiai, kad biudžetininkų atlyginimas bus įšaldytas, nėra tiesa. Aš suprantu, kad turbūt tuoj pradėsite replikuoti, bet vis tiek norėčiau padėkoti visiems, kas pritarėte šio įstatymo projekto svarstymui, nes jeigu priimsime, iš esmės nuo kitų metų biudžetininkų atlyginimai didės nuo 64 eurų iki 610 eurų, tokiu rėžiu. Tai yra iš esmės labai didelis pokytis, kuris atliepia ir Valstybės tarnybos įstatymo projektus, kuriuos mes jau priėmėme. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas A. Mazuronis. Replika – gerbiamas A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš kitu klausimu, jeigu galima. Aš tik prašyčiau porai minučių ateiti čia, į salės galą, visus tuos kolegas, kurie užsirašė į Seimo ryšių su Ateitininkų federacija grupę. Porai minučių. Ačiū.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, gerbiamas pirmininke, taip, atlyginimas 600 eurų didės vadovui, tikrai vadovams, kurie turi mažas pajamas, ir vidutiniškai 65 eurais kitų kategorijų darbuotojams. Dešimties kartų skirtumas. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Šitas didėjimas gaunamas dėl to, kad didinama minimalioji mėnesinė alga. Ne visiems darbuotojams didės. Aš tai kalbėjau iš tribūnos, kai dalyvavau diskusijoje. Pinigai yra numatyti tik mažų kategorijų darbuotojams ir vadovų atlyginimams. Tai turėkime omeny. Ir viskas. Ir nesiginčykime.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
12.07 val.
Diskusija „Dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. vaiko paėmimo Palangoje“
Nesiginčydami judame prie kito darbotvarkės klausimo. Tai yra 1-7 klausimas – diskusija „Dėl 2023 m. rugsėjo 21 d. vaiko paėmimo Palangoje“. Į tribūną kviečiama… Yra numatyta pusė valandos. Turime dvi pranešėjas, joms bus suteikta teisė pasisakyti iš tribūnos. Ir yra numatyta laiko klausimams, atsakymams ir diskusijai. Visam tam žanrui yra skirta pusė valandos, nes po pusės valandos bus Vyriausybės pusvalandis. Kažkaip reikėtų apsibrėžti laiką. Gal išklausykime pranešėjas, tada klausimų ir atsakymų sesija ir tada, jeigu dar bus laiko, diskusija, jeigu nebus laiko, Vyriausybės pusvalandis. Galime taip sutarti, kad pusės valandos neviršytume?
A. Gedvilas per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILAS (MSNG). Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kadangi esu vienas iš iniciatorių, kad būtų pristatomi klausimai tarnybų vadovių, norėčiau paprašyti diskusiją pratęsti. O kreipiuosi į svečius, kad vis dėlto pasisakymai nebūtų 15 minučių ir turėtume laiko dar papildomai paklausti, sureaguoti ir galbūt pasisakyti.
PIRMININKAS. Kiek jūs siūlote pratęsti diskusiją? Ar iki tol, kol…
A. GEDVILAS (MSNG). Būtų prašymas bent 15 minučių.
PIRMININKAS. Tuoj pabalsuosime, paklausysime. V. Mitalas per šoninį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Pirmininke, kada pagaliau balsuosime dėl Odontologų rūmų?
PIRMININKAS. Po pietų.
V. MITALAS (LF). Greit pabalsuojame ir tada…
PIRMININKAS. Ne, viskas, po pietų. Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymas 15 minučių pratęsti, tai balsuodami ir apsispręsime. Buvo statutinis pasiūlymas. Kas pritariate pasiūlymui pratęsti diskusiją, padaryti ne 30, o 45 minučių, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 18, prieš – 28, susilaikė 8. Diskusija lieka tokia, kaip numatyta – pusės valandos.
Į tribūną kviečiame pirmą pranešėją – vaiko teisių apsaugos kontrolierę E. Žiobienę. (Balsas salėje) Man pirmoji parašyta. Ne? I. Skuodienė. Prašau. Gerbiama ponia Skuodiene, prašau jus pradėti savo kažkokias įžangines remarkas, kaip galima maksimaliai trumpas, nes labai daug užsirašiusių jūsų paklausti. Man atrodo, bus prasmingiau klausimų ir atsakymų sesiją turėti.
Dar prieš jums pradedant E. Zingeris per šoninį mikrofoną nori įsiamžinti. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas, supratau. Prasmingas pasisakymas. Gerai. Prašau.
I. SKUODIENĖ. Veikia mikrofonas, taip. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo Pirmininko pavaduotojai, gerbiami Seimo nariai. Tikrai dėkoju už skirtą papildomą dėmesį vaiko teisėms ir vaiko teisių įgyvendinimui Lietuvoje. Esu pasižymėjusi kelis akcentus, kuriuos norėčiau perduoti nuo vaikų, nuo vaiko teisių gynėjų ir neabejingų žmonių. Buvo prašymas trumpai, tai tikrai pasistengsiu labai trumpai.
Prieš pradėdama diskusiją ir atsakinėti į klausimus, noriu pakviesti tiek Seimo narius, tiek visuomenę pasistengti visuomet vertinti visas situacijas iš vaiko perspektyvos, iš vaiko geriausių interesų perspektyvos. Pati žinau, kaip yra nepaprasta vertinti situaciją būnant mama, būnant tėvu, kaip greitai pagauname jų situacijas, jų emocijas, tad bet kurią situaciją, taip pat ir tą, apie kurią kalbame šiuo metu viešojoje erdvėje, vertinkime per geriausius vaiko interesus.
Kitas svarbus dalykas – jau ne pirmus metus, o turbūt dešimtmečius vyksta mūsų visuomenėje diskusija, kam gi priklauso vaikas. Ar jis priklauso mamai? Ar jis priklauso tėvui? Ar jis priklauso šeimai? Ar jis priklauso valstybei? Tai noriu dar kartą uždėti akcentą, kad vaikas yra žmogus, kad vaikas turi savo teises ir vaikas turi savo atsakomybes. Jam reikalinga mylinti ir besirūpinanti šeima, jam reikalinga mylinti ir besirūpinanti mama, jam reikalingas mylintis ir besirūpinantis tėtis. O valstybė ateina į pagalbą šeimai ir tėvams, vaikui tik tuomet, kai reikalingos paslaugos arba užtikrinti saugią aplinką.
Visiškai pabaigai. Noriu atkreipti dėmesį, kad ne pirmus metus, o trečius metus atliekame visuomenės nuomonės tyrimus. 2021 metais net 47 % apklaustųjų pasisakė, kad ausies nusukimas nebūtinai yra smurtas prieš vaiką, tai priklauso nuo aplinkybių. Noriu pasidžiaugti ir atkreipti dėmesį, kad iki šios dienos, būtent iki šios dienos, šis procentas sumažėjo net 12 %. 2021 metais buvo 47 %, o šiandien šią fizinę bausmę būtų linkę taikyti tik 35 %.
Gal ne taip greitai keičiasi fizinių bausmių taikymas. 2021 metais 50 % apklaustųjų, pusė apklaustųjų, buvo linkę taikyti vaikams fizines bausmes, priklausomai nuo aplinkybių, o šiandien turime jau tik 45 %.
Visuomenės nuomonė, mūsų požiūris, santykis nekinta taip greitai. Bet noriu pabrėžti, kad esame teisingame kelyje. Ačiū. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Suprantu, vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė irgi trumpai pasisakys. Gerbiama Skuodiene, prašau, jeigu galite, ten atsisėsti, į vietą šone, kur anksčiau buvote, ir iš vietos galėsite atsakinėti. M. Puidokas per šoninį mikrofoną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš norėjau paprašyti, kad gerbiama kontrolierė būtent apie konkrečią situaciją kalbėtų, nes mes dėl to ir kvietėme. Gerbiama vadovė truputėlį į kitus dalykus akcentus sudėliojo.
PIRMININKAS. Gerai. Ir P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi iniciatorius esu, užsirašiau, buvau anksčiau, netyčia išsibraukiau, o dabar paskutinis klausti užsirašiau, ką daryti?
PIRMININKAS. Na, čia jau nieko nepadarysi.
P. GRAŽULIS (MSNG). Bet iniciatoriui pirmumo teisė.
PIRMININKAS. Viskas jau padaryta, Petrai. Prašau, gerbiama kontroliere.
E. ŽIOBIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų susirinkome dėl labai sudėtingo klausimo. Manau, kad tai yra labai skaudus ir sunkus klausimas. Teismo sprendimų vykdymo klausimą turbūt labai gerai prisimena Seimo nariai, ypač ilgamečiai, ne pirmą kadenciją esantys. Mes ne kartą sugrįždavome prie teismo sprendimų vykdymo, ypač tais sudėtingais atvejais – dėl vaikų bendravimo tvarkos, kai jie gyvena atskirai nuo tėvų, arba dėl vaikų gyvenamosios vietos. Visada buvo tam tikras procentas teismo sprendimų, kurie buvo labai sunkiai įgyvendinami.
Primenu, kai buvo keičiamas Vaiko teisių pagrindų įstatymas, buvo labai svarbus dalykas galvoti apie tai, kokiomis paslaugomis padėti tėvams, kad jie laikytųsi teismo sprendimo. Dažnai vis dėlto pastebima, kad teismo sprendimo įgyvendinimo klausimas yra apsunkinamas jų pačių tarpusavio blogais santykiais, konfliktiniais santykiais, todėl būtent, priimant naują Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakciją, šalia to ėjo daug paslaugų. Pirmiausia buvo reglamentuota atvejo vadyba, atitinkamai buvo įvesta šeimos mediacija, ko prieš tai iš viso nebuvo, taip pat ir teisminė mediacija, taip pat psichologai, psichologų atsiradimas įvairiose teismo proceso stadijose ir taip pat teismo vykdyme.
Dabar jau komentavimų yra gana nemažai žiniasklaidoje, aš norėčiau, kad mes visi grįžtume prie paties pagrindo – vaiko paėmimas iš šeimos ir teismo sprendimo vykdymas galimas dviem skirtingais būdais. Vienas yra teismo sprendimas, kada yra įgyvendinama antstolio pagal vykdomąjį raštą. Tada antstolis, vadovaudamasis vykdymo instrukcija, kurioje labai aiškiai reglamentuota, ką jis gali pasitelkti, antstolį, psichologus, policijos pareigūnus ir taip toliau, Vaiko teisių tarnybą, įgyvendina antstolis. Kitas variantas yra pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kada vaikas turi būti paimtas iš šeimos. Primenu, kad buvo daug diskusijų dėl 2018 metais įsigaliojusio įstatymo, Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakcijos, buvo labai didelės diskusijos ir aš buvau tikrai viena iš tų didžiųjų iniciatorių, kad visais atvejais, kai vaikas būtų paimamas iš šeimos, visiškai visada tai būtų teismo sankcionuotas dalykas ir kad tai būtų tiktai teismo įvertintos funkcijos.
Primenu, anksčiau būdavo įvairiai. Tikrai, vaiko teisių institucija, savivaldybių vaiko teisių skyriai imdavo vaikus, kartais patekdavo į ligoninę, įvairiausių dalykų mes turėjome iš tikrųjų, ir tų daugkartinių paėmimų iš tos pačios šeimos. Tai čia iki 2018 metų įstatymo įsigaliojimo. Pagal 2018 metų įstatymo redakciją Vaiko teisių tarnyba pati savarankiškai jau negali imti. Jeigu mes kalbame vėlgi iš to Vaiko teisių pagrindų įstatymo, vaiką galima paimti su teismo sprendimu tiktai tada, kada yra vienas iš trijų variantų. Tai yra tikrai labai kraštutinė priemonė, nes visada turi būti pagalba šeimai ir stengiantis išlaikyti vaikus su tėvais ar su vienu iš tėvų, ar su abiem. Tai galima tik tada, kada yra grėsmė sveikatai, gyvybei, vaiko saugumui. Tokiu atveju ne antstolis vykdo sprendimą, o vykdo Vaiko teisių tarnyba pasitelkdama policiją. Šitoje konkrečioje situacijoje negaliu jums to komentuoti, kadangi gerbiu vaiko privatų gyvenimą. Bet šitoje vietoje labai prašau jūsų girdėti tuos palyginimus, ką aš jums pasakiau.
Toliau. Paprastai, kai yra konfliktinės situacijos, mes visi labai tikimės, kad padedant mediacijai, psichologijai, atvejo vadybai tėvai supras savo vaidmenį. Esminis momentas visada, ypač konfliktinėse… Supraskite, gražių istorijų kontrolieriaus įstaiga niekada negauna. Tikrai yra žmonių, kurie sugeba taikiai išsiskirti, bet mes apie juos praktiškai nežinome. Nežinau, Vaiko teisių įvaikinimo tarnyba žino, bet irgi turbūt ne tiek daug. Tos šeimos tada tiesiog taikiu būdu, dažnai net taikos sutartimi susitaria. Dabar sudėtingais atvejais vis tiek turi būti mediacija, psichologinė pagalba tėvams padėti suprasti. Pagrindinė žinutė ir pagrindinė mintis tėvams. Jie išsiskiria kaip sutuoktiniai, kaip gyvenimo draugai, bet kaip tėvai jie neišsiskiria niekada. Niekada jie neišsiskiria, nes už savo vaiką jie yra atsakingi abu. Nepriklausomai nuo to, kurio iš jų gyvenamoji vieta nustatyta su vaiku, jie abu yra vienodai svarbūs, nebent būtų apribotos teisės. Visais kitais atvejais, net ir kaip dažnai matosi ar nesimato su savo vaiku, visus klausimus, susijusius su vaiku, jie turi priimti kartu. Tada, jeigu jie nesugeba susitarti, jeigu jie konfliktuoja, tai tampa labai sudėtinga. Dėl ko buvo darytos visos įmanomos paslaugos ir dėl ko kiekvieną tokį atvejį įtraukia į atvejo vadybą ir stengiasi jiems padėti. Tokių situacijų yra, deja, ne viena, kada tėvai nesugeba susitarti.
Ką jie daro? Iš ko mes tą labiausiai pastebime? Labai dažnai tai yra tarpusavio kaltinimai smurtu, įvairiu smurtu, įvairiomis rūšimis, tuo, ką jūs turite Vaiko teisių pagrindų įstatyme. Ir šita istorija yra ne išimtis. Ir yra nemažai ikiteisminių tyrimų pradėta. Atsiprašau, bet turiu baigti. Pradėti ikiteisminiai tyrimai, pradėta ir nutraukta, arba jie net nėra pradėti. Yra nemažai tokių dalykų ir šioje konkrečioje situacijoje. Visa tai labai stipriai apsunkina.
Noriu atkreipti dėmesį, kad tada, kada tai yra teismo sprendimai, teismo veiksmai arba prokuratūros veiksmai ir sprendimai, kontrolierius labai akivaizdžiai neturi galimybės to tirti, tai nustato įstatymas. Pripažinkime visi, teismo sprendimas turi būti vykdomas ir kontrolierius sprendimo neperžiūrės. Sprendimas… (Balsai salėje) Dar iki konkretaus prieisime. Visais atvejais tai turi būti labai akivaizdu, pačios institucijos turi pasiruošti.
Ir dabar prieiname prie to konkretaus teismo sprendimo, ką mes turėjome šitoje konkrečioje situacijoje. Vyksta tyrimas. Nenorėdama labai spekuliuoti, neturėdama visos informacijos, negalėčiau daug jums šiuo atveju pasakyti, tačiau yra akivaizdu, kad to, ką mes visi matėme, kiekvienam empatijos jausmą turinčiam žmogui nesinorėtų nei matyti, nei girdėti, to, ką mes visi pamatėme ir ką pamatė visa visuomenė. Tai yra tikrai blogai, tai turi būti įvertinta ir tai turi būti akivaizdžios pamokos ateičiai, nes tai nėra tik vienas atvejis.
Vadinasi, mes ir kitais atvejais turime turėti labai aiškų supratimą, mes turime pamatyti, kokius algoritmus turi institucijos ir kaip jos veikia. Ar kiekvienas žmogus, kuris ateina vykdyti teismo sprendimą, turėkite omenyje, konfliktinių situacijų jie nėra lengvi, ir mes nesitikime, kad vaikas sakys, tikrai aš sutinku, išeikime. Ne apie tai kalbama. Kalbama ir apie profesionalumą, apie tai, kad žmonės turi būti pasiruošę, kiekvienas turi žinoti savo vaidmenį, ko jie atėjo, ką jie daro ir kaip jie įvykdo teismo sprendimą. Tai tas klausimas turi būti išaiškintas ir turi būti konkretus.
Ir visiškai baigdama turiu prašymą mums visiems. Tai yra vieša diskusija ir yra daug diskusijų visur žiniasklaidoje, tai yra konkretaus vaiko privatus gyvenimas. Tėvų ir kitų iniciatyva tos privačios informacijos apie vaiką yra labai daug. Jam reikia gyventi čia ir dabar. Gerbkime jo privatų gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kontroliere. Galite prisėsti ir pereisime prie klausimų ir atsakymų. (Balsai salėje) Tai klausimas tuoj bus pačiam. Ne?
A. GEDVILAS (MSNG) Dėl vedimo tvarkos. Iš tiesų noriu padėkoti tarnybos direktorei ir vaiko teisių kontrolierei už supratingumą ir tai, kad, na, neištempė viso laiko ir padarė tokią bendrą apžvalgą. Tačiau buvo siųsti klausimai, į kuriuos mes negavome atsakymų. Tai arba gausime raštu, arba, labai tikiuosi, rasime dar galimybę susitikti ir į tuos klausimus bus atsakyta.
PIRMININKAS. Turbūt bus galimybė paklausti netrukus pačiam.
Pirmoji klausia J. Šiugždinienė. (Balsai salėje) Nežinau, mano ekrane dega J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, čia įvyko kažkokia klaida, aš tikrai neužsirašiau klausti, gal čia kažkas… Atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Mano ekrane matosi J. Šiugždinienė. Gerai. Klausia M. Puidokas. Kolegos, tylos!
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Iš tikrųjų labai jautrus ir sudėtingas klausimas. Akivaizdu, kad vaiko psichinei sveikatai padaryta greičiausiai visą gyvenimą išliksianti neatitaisoma žala, nes tokie dalykai nepasimiršta. Paviešinti vaiko paėmimo procedūros metodai niekaip nesusiję nei su humanišku, nei su profesionaliu pareigūnų elgesiu su vaiku, nei su elementariomis moralės normomis.
Prašau informuoti, ar šis atvejis jūsų vadovaujamoje tarnyboje buvo išsamiai tirtas. Jei taip, kokios buvo šio tyrimo išvados, ar buvo nubausti atsakingi darbuotojai, kokia buvo nuobauda, ar jie buvo nušalinti nuo darbo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, ar jie šiuo metu dar dirba? Kodėl apie tyrimą ir nuobaudas po to, kai visa šita informacija pasklido, nebuvo paviešinta visuomenėje, siekiant gerinti pasitikėjimą jūsų vadovaujama tarnyba? Akivaizdu, kad smūgis žmonių ir visuomenės pasitikėjimui tarnyba buvo didžiulis. Į šituos klausimus tikrai norėtųsi tikslių ir aiškių atsakymų, nes probleminių atvejų…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …tokių, kaip šis, ir labai skaudžių, tikrai yra labai daug, kuriuose yra labai aiškios pareigūnų pavardės…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). …ir tame pačiame Kaune, ir reikia tuos atsakymus visuomenei žinoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašau. Kas atsakys?
I. SKUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai turbūt svarbu pasakyti, kad tas įrašas, kuris buvo išplatintas gruodžio 3 dieną viešojoje erdvėje… Jį pamačiusi tikrai reagavau ir kaip žmogus, ir kaip mama, ir kaip įstaigos vadovė įvairiais jausmais, taip pat ir pykčiu dėl to, kaip mes veikiame, kodėl mes veikiame ir ką darome.
Iš karto informavau ministrę. Iš karto ėmėmės veiksmų. Sukontaktavau su kolegomis, susijungėme analizuoti. Tai buvo iškart sekmadienį. Turbūt tie pirminiai jausmai, kuriais skubame įsijausti į suaugusių žmonių, į vaiko jausmus, tikrai yra labai stiprūs. Bet, gavusi tą informaciją, su kuria susipažinau, neskubėjau nuvertinti (kaip jūs sakote: ar atleidote, ar kokie nušalinimai) todėl, kad tos aplinkybės yra visos. Tai yra, kaip jau minėta, penkerių metų situacija. Per tą laiką buvo 46 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Situacija yra kompleksinė. Aš pirmadienį iš karto inicijavau tyrimą, iš karto inicijavau kreipimąsi į policiją dėl vaizdo įrašo, iš karto paprašiau kolegų paaiškinimo, taip pat paprašiau ir policijos kolegų, kurie dalyvavo įvykio paaiškinime. Ir kas yra labai svarbu – aš susiradau visus dokumentus, kurie yra susiję su ta byla.
Labai noriu atkreipti dėmesį, kad rugsėjo 21 dienos įvykiai tuo nesibaigė ir buvo teismo procesai. Spalio 19 dieną įvyko teismas, kuriame buvo pateikti šie vaizdo įrašai. Aš noriu pacituoti teismo pasisakymo išvadą iš jo nutarties, kodėl neskubėjau atleisti žmonių, kodėl neskubėjau įvertinti, o ryžausi laukti išsamaus tyrimo rezultatų. Du sakiniai iš spalio 19 dienos teismo nutarties: „Ieškovės atstovės 2023 m. spalio 13 d. pateiktas vaizdo įrašas atskleidžia akivaizdų ieškovės nusiteikimą prieš tarnybos specialistus; ieškovės negebėjimą valdyti savo emocijų, jų neperteikiant mažamečiam vaikui, arba sąmoningą jų demonstravimą ir perkėlimą vaikui; dėl ieškovės veiksmų sudėtingoje situacijoje esančiam vaikui papildomos įtampos ir baimės kėlimą; jos poveikį vaiko emocinei būsenai. Toks motinos elgesys neatitinka vaiko interesų ir tai matyti iš vaizdo įrašuose fiksuotos vaiko reakcijos.“ Tai yra tik trumpa ištrauka.
Ką noriu pabrėžti, kad teismas jau įvertino turimus įrašus. Aš nenoriu pateisinti darbuotojų, aš nenoriu pateisinti savęs. Aš noriu paprašyti surasti laiko įvertinti visas aplinkybes. Tai yra ne valandą ir ne 2 valandas trukęs procesas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktore, sprendžiant iš informacijos, kuri yra viešojoje erdvėje, ir iš tos, kurią gaunu asmeniškai iš žmonių, turėjusių nelaimę susidurti su jūsų tarnyba, tampa akivaizdu, kad jūsų tarnybos darbuotojams kartais trūksta kompetencijos bei teisinių žinių. Kaip žinome, jūsų institucijos išvadų reikalauja teismai. Ne paslaptis, kad teismų nuomonę suformuoja būtent jūsų specialistų išvados. Šiuo metu tarnyboje dirba 724 darbuotojai. Jų atlyginimai yra aukštesni už šalies vidurkį. Dabar jau nekyla abejonių, kad jų kompetencijos turi būti įvertintos iš naujo, – netinkami darbuotojai turi būti atleisti ir atliktas pilnas tarnybos veiklos auditas.
Prašau pasakyti, ar tol, kol tarnyba nebus tinkamai pertvarkyta tam, kad susigrąžintų visuomenės pasitikėjimą, reikėtų perduoti teismams žinią, kad tarnybos sprendimai ir nurodymai yra nebūtini ir jais galima nesivadovauti? O gal būtų paprasčiau tarnybą apskritai panaikinti? Teko girdėti, kad geriausia pagalba vaikams – jokios pagalbos.
I. SKUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Įvardinote tikrai labai svarbius klausimus. Galėčiau taip paskaidyti, jeigu neatsakysiu, tikrai galėsite dar papildyti. Tikrai sutinku, kad žmonėms nuolat reikia augti. Tarnyba veikia penkerius metus. Tos situacijos, su kuriomis susiduria žmonės, atėję į šeimą, kuomet reikia atskirti vaiką, visą laiką yra labai sudėtingos ir traumuojančios.
Mes nuosekliai keliame darbuotojų kvalifikaciją. Per šiuos metus turėjome 38 skirtingus mokymus, mokėsi daugiau kaip 90 % tarnybos. Aš visiškai neneigiu, kad reikia ir toliau kelti kompetencijas. 2024 metais ypatingą dėmesį skirsime traumuojančioms situacijoms, kaip perkelti vaiką, užtikrinti saugią aplinką krizinėje situacijoje. Jau šį penktadienį susitiksiu su generaliniu komisaru, aptarsime bendradarbiavimą su policija ir komandinį darbą perkėlimo metu. Visus šiuos akcentus sudedame. Bet tik labai prašau atkreipti dėmesį, kad per šiuos penkerius metus pavyko padaryti ir labai teigiamų dalykų. Vaikai apsaugoti, vaikų mirčių skaičius nuosekliai auga. (Balsai salėje) Jeigu dar 2021 metais turėjome… Atsiprašau, mažėja. Norėjau pasakyti, pranešimų skaičius auga. 2021 metais gavome 40 tūkst. pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, o 2023 metais gauname daugiau kaip 50 tūkst. Žmonės reaguoja, žmonės stengiasi, visuomenė praneša. Darome tai, ką galime. Įsivardinsime klaidas, iš jų mokysimės.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kuo greičiau stengsimės atlikti išsamų tyrimą. Klausimas buvo ir iš pateiktų raštu, kas bus darbuotojams? Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, gali būti skirta nuobauda, gali būti skirtas papeikimas, gali būti griežtas papeikimas arba atleidimas. Šiuo įstatymu vadovausiuosi priimdama sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos turbūt M. Puidokas nori. Aš tik informuoju, kad liko 7 minutės. Jūsų pasisakymas bus kitų kolegų, tarp jų ir P. Gražulio, paskutinio eilėje, sąskaita.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai trumpas ir esminis dalykas. Kaip gali trūkti laiko tokiems esminės svarbos dalykams įvertinti? Dabar jau yra gruodžio mėnuo. Kodėl vis dar nėra įvertinti tokie dalykai kaip gerbiamo Arūno iš Kauno šeimos istorija. Ketveri metai tampymo po teismus…
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos, Mindaugai, gerbkite kitus kolegas. Yra daug užsirašiusių Seimo narių. Klausia L. Slušnys.
I. SKUODIENĖ. Jeigu galėčiau papildyti…
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, mane iš tiesų stebina šitie prieš tai klausę vyrukai savo kvailumu. Aš atsiprašau. Pirmiausia atsiprašau jūsų, kad jums tenka aiškintis tokiomis progomis, ir už politikus. Visada sakiau ir būsiu tos pozicijos – nemanau, kad taip turi būti. Dar iki tapdamas Seimo nariu sakydavau, mane erzindavo ir net siutindavo tie atvejai, kai kalbėdavo politikai, kurie nėra nei matę, nei negirdėję, kas yra vaiko raida, ką reiškia saugi vaiko aplinka.
Aš klausiu, kaip manote, kokią įtaką daro tarnybų darbui toks politikų žaidimas ir triukšmavimas, kiek tai trukdo ar padeda priimti sprendimus dėl vaiko saugumo ateityje? Ačiū. (Balsai salėje)
I. SKUODIENĖ. Klausimas yra labai jautrus. Ir aš asmeniškai, ir mano kolegos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ar jau kviesti apsaugą, ar dar ne? (Balsai salėje) Dar palaukti? Gerai, luktelėsiu dar. Prašau. Atsakėte ar neverta čia atsakyti?
I. SKUODIENĖ. Tikrai jūsų klausimas yra jautrus. Nėra paprasta. Noriu perduoti ir reaguojančių žmonių, būnant man čia pusvalandį, kolegos reagavo tris kartus, reaguojame Lietuvoje kas 9 minutes. Tikrai nėra paprasta tokiose situacijose reaguoti, padėti vaikui ir šeimai. Kviečiu, nuolat kalbuosi su kolegomis, palaikau ir tikiu ta svarbia misija, kurią šiomis dienomis, šiais metais ir paskutiniais šešeriais metais įgyvendiname.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Labai trumpas ir esminis klausimas. Kokias iš to padarysime išvadas? Ir ar skaudžioms klaidoms taisyti pakanka teisės aktų? Galbūt jūs pasiūlysite, ką galėtume tobulinti ar kokių nors priemonių, nes tik bendras veikimas gali duoti rezultatą, kad išeitume iš šios tikrai tikrai sunkios padėties?
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Iš tikrųjų tai bandžiau pasakyti ir tribūnoje. Visais atvejais, kai analizuojame, norime pastebėti, kokių yra trūkumų. Pirmiausia, norime pažiūrėti, koks yra reglamentavimas, nustatytas algoritmas, kaip veikia institucijos, ar joms to užtenka? Nesu tikra, ar reikia keisti įstatyminę normą. Čia greičiau turbūt yra įgyvendinimo dalykai ir poįstatyminių aktų klausimas, ką mes turime. Kitas dalykas – vėlgi institucijų (ir šios institucijos, ir galų gale policijos pareigūnų) pasirengimas, žinios, mokymai ir galų gale resursai, ar užtenka resursų. Tai čia viskas iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Pirmininke, mano klausimas būtų gerbiamai Ilmai. Tyrimai atskleidžia, kad, paėmus vaiką, motinos ne tik patiria didelį stresą, psichosocialinę krizę ir net traumą, bet tarp motinų, iš kurių buvo paimti vaikai, lyginant jas su motinomis, kurių vaikas miręs, yra žymiai didesnis depresijos, nerimo, narkotikų vartojimo, mėginimo nusižudyti skaičius. Tą atvejį mes irgi prisiminsime ir prisimename. Vertindama tą faktą, kad šioje srityje yra didelė darbuotojų kaita ir kad tikriausiai ne kiekvienas gali pereiti mokymus, noriu paklausti. Kiek yra atsižvelgiama į minėtus mamų psichologinės savijautos aspektus, ruošiant reikiamą dokumentaciją teismams?
I. SKUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai, kai paėmimo situacijos vykdomos, visuomet kalbu su kolegomis. Organizuojame ir tam skirtus mokymus, kad yra svarbu vaikas ir patys tėvai, kurie išgyvena po paėmimo. Tai visą laiką kalbamės apie tai, kad būtų suteikta pagalba po paėmimo ir mamai, ir tėčiui, nes jie kartu išgyvena. Aišku, tai priklauso nuo to, nuo kurio yra atskiriama. Siekiame kuo greičiau susisiekti, kontaktuoti, suteikti pagalbą ir kartu su partneriais inicijuoti atvejo vadybos procesą, kad būtų sudėliota pagalba ne tik emocinė – šiuo metu išgyventi, bet kaip greičiau padėti šeimai įveikti krizinę situaciją, kad šeima galėtų toliau tinkamai funkcionuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas yra gerbiamai vaiko teisių kontrolierei. Jūs labai teisingai pasakėte, kad mediacija yra svarbus aspektas, siekiant padėti besiskiriančioms poroms netraumuoti savo vaikų. Tai mano klausimas toks dvilypis. Viena vertus, ar iš tikrųjų Lietuvoje visiems yra prieinamos mediacijos paslaugos? O kitas dalykas, Olandijos specialistai, su kuriais neseniai teko bendrauti, sako, kad Olandijoje teismai turi teisę atidėti skyrybų bylą, sprendimą tol, kol tėvai neparengia bendro rūpinimosi vaiku plano. Tai skatina juos valdyti savo emocijas ir labiau galvoti apie vaiką, o ne panaudoti jį kaip priemonę prieš kitą sutuoktinį. Ar mes galime irgi tikėtis, kad Lietuva eis šiuo keliu? Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Tikrai labai vertingas klausimas. Mediacija gana naujas institutas Lietuvoje, bet mediatorių gretos jau gana plačios. Aišku, ten irgi reikia dar stiprinti ir didinti. Valstybė, man rodos, skiria 6 valandas nemokamai, visa kita galėtų būti pačių klientų mokėjimo klausimas. Tai yra tikrai nedaug. Tada reikia iš tikrųjų galvoti, kiek valstybė galėtų tam daugiau skirti. Aišku, sakykime taip, dar yra dalis žmonių, kurie atsisako tos mediacijos. Ir šitie konfliktiniai atvejai dar yra sudėtingesni, bet iš principo jų turi būti daug. Aš sakau apie skyrybų bylą, bet, aišku, dar prie atvejo vadybos taip pat gali būti skirta mediacija.
O dėl to jūsų minėto atvejo, kad tėvai turėtų susitarti kiek įmanoma. Iš tikrųjų pastangų ir teisėjas deda, matyt, į tą susitarimą, ir visi kiti, bet, aišku, jūsų minėtas pavyzdys yra labai geras. Sutinku, labai geras.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, klausti skirtas laikas baigėsi, bet kol ministrai eina į savo vietas dėl Vyriausybės pusvalandžio, labai trumpą klausimą R. Šarknickas paskutinis ir baigiame. Labai glaustai, jeigu galima.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš iš savo patirties. Aš buvau 4 klasėje išplėštas iš mylimos mokytojos, kuri atstojo man mamą, ir tas dalykas mane irgi sukrėtė, ką pamačiau. Man liko kaip nuotrauka, aš tikiuosi, tam berniukui neliks nuotraukos, nes yra socialiniai darbuotojai, psichologai. Tais laikais mes jų neturėjome vaikų globos namuose. Mano klausimas būtų… susijaudinau šiek tiek. Bet tas įvykęs atvejis, kraštutinis atvejis… Aš neteisinu nė vienos pusės – dabar aš žiūriu tik į vaiką. Ar buvo galimybė…
PIRMININKAS. Robertai, klauskite greičiau, 10 sekundžių liko. Mes ir taip vėluojame.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar buvo galimybė mamą ir berniuką, na, į Krizių centrą išvežti gal, kol išsiaiškins?
PIRMININKAS. Viskas. Na, Robertai, mes vėluojame ir taip. Aš labai gražiai prašiau jūsų, nes jūs jau visą laiką viršijote. Labai trumpai kas nors atsakykite ir judame prie Vyriausybės pusvalandžio.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū už klausimą, ačiū už pasidalinimą savo patirtimi. Kiekvieno žmogaus pasidalinta patirtis yra tikrai labai svarbi gerinant ir kuriant saugią paslaugą ir priėjimą prie vaiko ir šeimos. Tai, ką jūs sakote, ir tai, kokie dabar siūlymai yra teikti, tikrai į visus visus siūlymus atsižvelgsime, visus siūlymus įvertinsime. Į klausimą, ar galima kitaip, ar galima geriau, aš visuomet atsakau – visuomet galima geriau, daugiau, jautriau, empatiškiau ir to stengsimės siekti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama pranešėja. Viskas, šitą klausimą svarstyti baigėme.
12.42 val.
Vyriausybės valanda
Judame prie Vyriausybės pusvalandžio. Pirmas klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau krašto apsaugos ministro paklausti dviejų klausimų. Pirmas būtų, kaip jūs vertinate tai, kad jau kelis mėnesius šauliams nėra perduodami nebenaudojami Lietuvos kariuomenės švediški ginklai? Nors buvo prašoma, kad tai būtų padaryta iki pratybų, tačiau žmonės, kurie skiria savo laisvalaikį, savo laiką, deja, turėjo praktikuotis be jų. Tai gal jūs galėtumėte tiesiog imtis asmeninės iniciatyvos ir padėti, kad tai vyktų greičiau?
O kitas irgi toks praktinis klausimas. Ar sutiktumėte, kad po „Hamas“ teroristų puolimo Izraelyje viena iš pamokų, kurią mes galėtume ar turėtume išmokti, kad ginklai tų, kurie galėtų ginti, turėtų būti laikomi namuose, nes ten žmonės, užpulti kibucuose, iki tų ginklų net nepriėjo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsakau į pirmą klausimą. Krašto apsaugos ministerija organizavo, tiksliau, padėjo Šaulių sąjungai dalyvauti perkant 1,5 tūkst… (Bet aš noriu atsakyti.) 1,5 tūkst., jais Šaulių sąjunga galės naudotis ir pratybose, ir ten, kur reikės. Dėl kitų dalykų, kas kur skyrė ar kariuomenė neskyrė, iš tikrųjų man reikėtų pasiteirauti. Aš dabar neatsakysiu, nes tiesiog nežinau.
Dėl ginklų laikymo namuose. Kaip žinome, tos sąlygos yra įrašytos Ginklų ir šaudmenų įstatyme. Bet jeigu kalbame apie karines struktūras, pavyzdžiui, krašto apsaugos savanorius, kad arčiau kuopaviečių jie būtų, tai tos galimybės konteinerius įsigyjant yra sukurtos. Be abejonės, tos galimybės yra visiškai kitokios, negu buvo anksčiau. Ginklus, sprogmenis, šaudmenis – visa tai, ko reikia gynybai, galimybės turėti arti naudotojų jau yra, tačiau aš suprantu, kad klausimas šiek tiek kitas, tai yra ginklų laikymas namuose. Bet tiesiog tai reguliuojama šiek tiek kitos sistemos, ne Krašto apsaugos ministerijos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, jūs sakėte apie savo patarėjus gerus žmones, kurie pataria apie žemės ūkį jums. Norėtųsi tikėti, kad tai ne tie, kurie dabar veža tuos kruvinus rusiškus grūdus į ir per Lietuvą, kad ne tie, kurie ūkininkus jau baigia suvaryti į pelkes, ir ne tie, kurie daro viską, kad tai, kas parašyta jūsų Vyriausybės programoje, iš tiesų vyktų priešingai ir kad būtų visiškai blogai, negu jūs siekiate kažkokių užsibrėžtų tikslų.
Anksčiau aš jau klausiau jūsų apie ukrainietiškus grūdus, kaip jie kontroliuojami Lietuvoje, o dabar noriu paklausti apie tuos rusiškus kruvinus grūdus ir kitą rusišką produkciją, kuri per Baltarusiją važiuoja į Lietuvą ir Europą. Jūsų žiniomis, kokie maždaug kiekiai tų grūdų ir kitų produktų, kokios apimties važiuoja? Ką ketinate daryti? Ir galbūt kiek tos kruvinos duonos Lietuvos žmonės jau yra suvalgę? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, jūs tarsi užduodate klausimą, bet bandote teigti tam tikrus dalykus. Kadangi aš iš kepurės jokių dalykų teigti neketinu, aš tikrai patikrinsiu importo, eksporto ir tranzito duomenis ir atsakysiu jums į šituos klausimus raštu.
Kaip žinoma, maisto produktams, ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinės sankcijų politikos pagrindinė nuostata, tam, kas yra susiję su maisto prieinamumu, tokiems produktams sankcijos yra netaikomos nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos. Tai nereiškia, kad aš manau, jog žmonės, kurie turi verslą, susijusį net ir su maisto produktais, ir turi kokius nors prekinius ryšius su Rusijos Federacija, elgiasi moraliai (man taip toli gražu neatrodo), tačiau jie elgiasi teisėtai. Bet kokie tai yra skaičiai tranzito, kiek perkrauna mūsų Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tų grūdų, aš jums galėsiu atsakyti tik po to, kai gausiu konkrečius skaičius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipsiuosi į du ministrus. Mano rankose dvi kolektyvinės sutartys. Vieną pasirašė M. Navickienė, kitą dar J. Šiugždinienė, bet yra ministras. Jos galioja: viena iki metų pabaigos, kita iki kitų metų pabaigos. Tose sutartyse yra aiškiai parašyta, kad 3 dienos prie atostogų saviugdai, 2 dienos sveikatai gerinti, 3 dienos papildomų atostogų. Bet kai aš kalbuosi su mokytojais ir aplankau mokyklas, tai jokių papildomų pinigų šitoms papildomoms dienoms nėra. Lygiai taip Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje – ten yra iki 5 dienų sveikatai su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Mano klausimas būtų, ar atliekama kokia nors revizija, kontrolė, ar vykdoma šita kolektyvinė sutartis, ar ne? Suprantu, kad švietimas vėl pasirašė naują sutartį, kurioje turbūt tie patys skaičiai įrašyti, bet mokytojas gryno etato atlyginimą gauna, jokių papildomų pinigų nėra mokykloje ir jos negali užtikrinti nei 2 dienų saviugdai, nei 3 papildomų atostogų dienų. Mano klausimai, ar vykdoma kokia nors kontrolė, ar tik dėl formalumo pasirašome kolektyvinę sutartį ir viskas? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, skaitant visą punktą yra pasakyta, kada tomis dienomis galima naudotis. Turi būti sutarta su mokyklos administracija dėl tų dienų ir tai yra daroma laisvu nuo pamokų metu. Suprantame, kad mokslo metai yra trumpesni, nei yra mokytojų darbo laikas, tad galima pasiimti papildomas dienas saviugdai tuo metu, kai nėra pamokų. Dėl to papildomų lėšų nereikia. Tariantis ir su profesinėmis sąjungomis, sutariant dėl šito punkto buvo pasakyta, kad nebus tam skiriama papildomų lėšų.
PIRMININKAS. M. Navickienė nori kažką papildomai ar ne?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik pasakysiu, kad kažkokių kontrolės mechanizmų ar papildomų kreipimųsi, kad reikėtų inicijuoti kažkokius, nežinau, patikrinimus arba nagrinėti konkrečius skundus… Tai manęs nėra pasiekę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi R. Žemaitaičio salėje nėra, tai klausia Mišrios grupės atstovas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamam energetikos ministrui. Lapkričio 16 dieną VERT’as patvirtino naujus tarifus. Būtent mane nustebino VERT’o vadovo R. Pociaus išsakyta mintis, kad nuo šių metų pabaigos jau nebebus į tarifą įtraukiamos perkrovimo pajamos, tai jomis nebebus mažinamas perdavimo tarifas.
Gerbiamas ministre, neseniai jūs atradote, kad perkrovos pajamas tarp Švedijos ir Lietuvos pasidalina abiejų valstybių operatoriai. Tada šiems metams buvo 143 mln. sumažintas perdavimo tarifas. Staiga jau nuo 2024 metų nebeaišku, kiek perkrovos pajamų gavo „Litgridas“, nebereikia jų duoti vartotojams. Kas apskaito, kur padeda tas perkrovos pajamas, susidariusias iš skirtumo tarp Švedijos ir Lietuvos kainų? Gerbiamas ministre, gal jūs skaičiuojate tas perkrovas? Jeigu neskaičiuojate, tai kodėl? Kodėl turi kentėti vartotojai?
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, ar skaičiuojate?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Jeigu jūs ką tiktai atradote, tai turbūt sau tą turėtumėte ir taikyti – džiaugsmą atradimo.
Dėl perkrovos lėšų. Reikia pastebėti, kad praeitais metais susidarė realiai neadekvačios perkrovos lėšos dėl didžiulių skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos zonų, dėl to buvo priimtas sprendimas dalį perkrovos lėšų grąžinti Lietuvos vartotojams, kurie mokėjo tikrai didelę kainą.
Reikia pabrėžti, kad perkrovos lėšos pagal reglamentus iš esmės yra naudojamos tam, kad vystytojui būtų vystoma infrastruktūra, siekiant panaikinti skirtumus tarp zonų. Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtosios ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovų lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujųjų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujųjų metų mes paskelbsime šiuos skaičius. Jos kartais mažesnės, galiu tik tiek pasakyti, jos kartais mažesnės, negu buvo praėjusiais metais.
Atsakysiu į klausimą, kur jos bus naudojamos. Jos bus naudojamos būtent Lietuvos infrastruktūrai vystyti, kad mes turėtume ir saugesnę infrastruktūrą, kad mes galėtume prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos. Taip pat reikia pažymėti, kad dalis projektų Lietuvoje, tokių kaip Šiaurės Lietuvos sužiedinimas, linija Panevėžys–„Mūša“, bus įtraukti į dešimtmečio planus ateities „Litgrido“, taip pat bus reikalingas finansavimas, kaip ir kitų linijų stiprinimas. Atsakymas iš esmės į klausimą – naudojamos linijos yra pagal paskirtį, pagal reglamentus, kur jos ir turi būti naudojamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti gerbiamos M. Navickienės. Ką tiktai girdėjome vaiko teisių pareigūnių atsakymus. Bet aš pasigedau paties svarbiausio: kodėl į tokią atsakingą misiją siunčiame neparengtus žmones ir po to turime tokį baisų atgarsį? Jūs jau 5 dienas tuo klausimu rūpinatės. Gal žinote, kiek apskritai Lietuvoje yra tokių specialistų, kuriems patikėta tokia funkcija? Kiek iš jų yra testuoti, kiek iš jų atestuoti, kiek trunka jų mokymas, kiek valandų trunka jų apmokymas, kodėl jie eina neapmokyti į tokį darbą? Ir galbūt, jeigu trūksta finansavimo tam reikalui, gal jūs jau numatėte kitiems metams daugiau finansavimo, kad tie žmonės būtų tikrai parengti, atestuoti ir atliktų tą darbą atsakingai? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, aš tikrai dėkoju jums už klausimą. Noriu pasakyti, kad dėl šių konkrečių darbuotojų ir kompetencijų, ir to, kaip atliko savo pareigą, mes tikrai vertiname situaciją. Noriu, kad jūs išgirstumėte – vertiname, įvertinsime, bus išvados tam tikros atitinkamos ir panašiai.
Bet aš labai jūsų prašau neapibendrinti. Tarnyboje dirba labai daug žmonių, kurie yra ne tik kompetentingi, bet ir labai atsidavę savo darbui, virš 90 % tikrai yra išklausę įvairiausius mokymus, supervizijas, kurie yra siūlomi. Iš šio atvejo mes jau dabar matome, kokio tipo daugiau mokymų reikėtų, ir tikrai pasirūpinsime, kad juos žmonės gautų. Bandome sistemą ir žmones auginti nuolatos. Klaidų neišvengiame, bet kol kas, kol vyksta tyrimas, jo irgi negali taip greitai, per penkias dienas padaryti, nes norisi įvertinti visas objektyvias aplinkybes. Norisi, kad tie sprendimai, kuriuos mes priimsime ne tiktai dėl darbuotojų tobulinimosi, bet galbūt reikės ir pačių mechanizmų, kažkokių pakeitimų ar patobulinimų… Norisi, kad mes priimtume jau išdiskutuotus sprendimus, kurie galės ilgalaikiškai prisidėti prie tarnybos žmonių kompetencijų auginimo ir apskritai prie tarnybos veiklos. Aš tikrai suprantu ir jūsų klausimą, ir susirūpinimą. Darome viską, ką galime, bet tarnyboje dirba tikrai labai daug kompetentingų žmonių, kuriuos ir apmokome, ir jie gauna supervizijas, ir mes visą laiką stengiamės, kad kasmet jų būtų vis daugiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, skaitant viešojoje erdvėje kai kuriuos straipsnius, matome – vėjo jėgainių parko plėtra tikrai didelė, ir visi siūlo įvairias lengvatas, sąlygas. Dabar Marijampolė siūlo 8 centus už kilovatvalandę, net ir nemokamai, jeigu yra 350 metrų spinduliu. Prašom pasakyti, kaip vyksta proveržio paketo Europos Komisijos išvados notifikavimas šito teisės akto, kuris buvo priimtas 2021 metų birželio mėnesį? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš jums per atsakymus iš Seimo tribūnos sakiau, kad mes neprivalome nieko notifikuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamam aplinkos ministrui. Jūsų kolegė A. Bilotaitė ir Vidaus reikalų ministerija yra numatę, kad galėtų miestuose pasiekti rezultatą – 60 % gyventojų galėtų pasislėpti priedangose ir slėptuvėse, o rajonuose – 40 %. Bet, mano žiniomis, Aplinkos ministerija delsia parengti taisykles, nustatančias slėptuvių ir priedangų įrengimo standartus, todėl nauji pastatai ir toliau įrengiami be slėptuvių. Tai kada jūs planuojate parengti tas taisykles? Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, kodėl delsiate, atsakykite?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Lietuvoje visuomeninių, administracinių pastatų yra pastatoma apie 100. Nauja statyba niekaip neišspręs priedangų poreikio tokio, koks yra. Tai priedangas… O priedangos yra laikinos, iki 3–4 valandų pasislėpimo patalpa po žeme. Jų poreikis gali būti išspręstas tiktai senos statybos daugiabučiuose, suradus esamuose pastatuose. Vidaus reikalų ministerija tikrai padarė darbą nuo nulio ir inventorizavo iki trečdalio Lietuvos gyventojų, rodos, poreikį numatytų priedangų.
Kalbant apie naują statybą, statybos techninis reglamentas jau yra parengtas ir viešinamas, tačiau nė vienas pastatas, tai šiandien sakau atsakingai, kuris šiemet gavo statybos leidimą, jame nebuvo… juose visuose yra numatyta priedangos patalpa. Pagal įstatymo reikalavimus tai yra 1,5 kv. metro. Bet kad tai būtų proporcingas, atliepiantis lietuviškus standartus tolesnis reguliavimas, apie tai diskutuoja Kauno technologijos universitetas ir standartas yra parengtas ir iš esmės derinamas su visuomene.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas švietimo ministre, nors prieš kelias savaites jūs, atsakinėdamas į mano klausimą, teigėte, kad mes neturėtume pasitikėti Lietuvos mokyklų skelbiamais reitingais, o egzaminų rezultatai nėra tas rodiklis, pagal kurį reikėtų vertinti mokyklų kokybę, tačiau vakar eilinį kartą pasirodė nauji reitingai, kurie parodo, kad valstybinių mokyklų gerais rodikliais skaičius mažėja, o privačių didėja. Moksleivių matematikos, fizikos, chemijos žinios prastėja, o vienintelė disciplina, kuri gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba. Ar vis dar nepastebite dramblio kambaryje? Ar jums šios tendencijos vis dar yra normalios ir tikrai nematote reikalo imtis veiksmų gerinti valstybinio švietimo tinklo kokybę? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Tikrai matome, yra dideli skirtumai. Šią savaitę yra paskelbta ir tarptautinio PISA tyrimo rezultatai, galime pasilyginti ir su visu pasauliu – 81 šalimi. Galime pamatyti skirtumus ir tarp lietuviškai kalbančių mokyklų, ir tautinių mažumų mokyklų. Galime matyti skirtumus mokinių pasiekimų tarp didmiesčių, kaimų ir miestelių. Tie skirtumai yra tikrai dideli ir neišvengiamai turime imtis ryžtingų sprendimų ir kalbėdami apie mokyklų tinklą. Jau yra pateiktas projektas, tikimės iki šių metų pabaigos priimti mokyklų tinklo taisykles, kurios tikrai sudarys galimybes siekti, kad visur būtų prieinamas kokybiškas švietimas, o ne atskirai kokybė ir atskirai prieinamumas. Tai, kas yra skelbiama reitinguose, tai yra tiesiog 12 klasės rezultatai.
Jeigu pažiūrėsime į valstybinių brandos egzaminų rezultatus, tai tikrai neatskleidžia švietimo kokybės ir neatskleidžia mokyklos pajėgumų. Kai kalbame apie egzaminų rezultatus, tam įtaką daro įvairūs faktoriai – yra mokyklos lygio įtaka, yra asmens įtaka, yra tėvų įtaka, yra rajono įtaka. Taip pat, kai kalbame apie mokyklos kokybę, tai yra ne tik egzaminų rezultatai, tai yra ir galimybė rinktis, tai yra įtraukimas, saugumo jausmas, reikalinga infrastruktūra ir taip toliau. Tai čia yra pateiktas tik mažas trupinėlis, kuris tikrai neatspindi tos mokyklos rezultato, nes mokinys mokosi mažiausiai 12 metų. Taip pat matome, kad vyksta ir ikimokyklinis ugdymas, jis taip pat turi įtakos rezultatams. Kai yra paimamas tik vienas taškas jų pasiekimų, tai pagal tai mokyklų tikrai negalima reitinguoti ir matuoti jų kokybės, pagal tą vieną skaičių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau paklausti gerbiamos M. Navickienės. Į mane kreipėsi žmonės, ukrainiečiai, ir klausė, kokie bus tolesni veiksmai po sausio 1 dienos dėl paramos. Šiuo metu jie gauna kompensaciją būstui išsinuomoti, įsikurti ir panašiai. Kokie pokyčiai numatomi?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mes siekiame, kad karo pabėgėliai, turintys laikinos apsaugos statusą, turėtų tas pačias galimybes naudotis paramos formomis, kokiomis gali naudotis Lietuvos nepasiturintys gyventojai. Šiuo atveju tikrai sudarysime visas tas pačias sąlygas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gal ir premjerei, ir užsienio reikalų ministrui. Kalbantis su verslo organizacijomis pasigirdo, ne tik pasigirdo, bet iš tikrųjų yra taip, kad iš Baltarusijos yra vežamos, jeigu kalbėtume konkrečiai, statybinės medžiagos. Bet tos statybinės medžiagos, pagal jų aiškinimą, yra gaminamos iš žaliavų, medžiagų, atvežtų iš Rusijos, ir faktiškai 90 % tos pridedamosios vertės, kuri sukuriama Baltarusijoje gaminant tas statybines ar kitokias medžiagas, atitenka Rusijai.
Kitas dalykas. Mūsų Muitinės departamentas, nežinau, ar kitos institucijos, sertifikatus, lyg ir suklastotus… praleidžia kaip su Europos Sąjungos lyg ir galiojančiais sertifikatais. Ar nemanote į tai atkreipti dėmesį ir patikrinti visa tai? Ir kažkaip gal čia Europos Sąjungoje irgi reikia iškelti tą klausimą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, čia reikia labai konkrečiai žinoti, kokios pozicijos pagal kombinuotąją nomenklatūrą, yra sankcijos ar nėra sankcijų. Kilmės klausimas, na, kaip jūs sakote, jeigu 90 % yra rusiškos kilmės, tai tada turėtų būti net ne baltarusiška, o rusiška kilmė tokiam daiktui priskiriama. Tai būtų geriausia, jeigu jūs tų verslininkų, kurie jums sako, nes aš apie tai girdžiu tikrai pirmą kartą, paprašytumėte, kad jie arba jums kokias nors konkrečias pozicijas surašytų ir jūs galėtumėte perduoti mums, kad mes galėtume atlikti muitinės duomenų tyrimą, kas ten realiai vyksta, arba tiesiai man, ir mes tikrai išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Ąžuolo nėra. Klausia R. Šarknickas ir po jo – A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, jūsų nėra sąraše, bet jums suteiksime žodį. Prašau, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, tikiuosi, šį kartą nenutrauksite manęs.
PIRMININKAS. Jeigu neviršysite laiko.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano klausimas yra aplinkos ministrui dėl miško kirtimų normų, nustatytų procentų. Ketinote 7 %, atrodo, padaryti, bet visuomenė sureagavo, susilaikėte. Sakykite, kokie prioritetai neleidžia nuo 5 %, tarkime, iki 4 % sumažinti miško kirtimų normų?
S. GENTVILAS (LSF). Nežinau, iš kur tie 4, 5 ar 7 %, nes Lietuvoje yra kertama maždaug 70 % metinio prieaugio. Valstybė nustato penkmečio normas Vyriausybės nutarimais. Tai ką tik buvo padaryta Vyriausybėje. Mes išlaikėme lygiai tą pačią kirtimų normą kaip ir jūsų buvusi Vyriausybė, S. Skvernelio vadovaujama, lygiai ta pati kirtimų norma yra patvirtinta, nors Lietuvoje miško padaugėjo. Rezerviniai miškai, kurie buvo rezervuoti gyventojams grąžinti, buvo perkelti į urėdijos balansą. Urėdija, net turėdama daugiau miško, ateinantį penkmetį kirs procentiškai mažiau negu jūsų kadencijos laikotarpiu patvirtinta penkmečio norma, kas yra, man atrodo… Kadangi nujaučiu, apie ką jūs klausėte, ir naudojuosi galimybe paaiškinti, šiuo metu yra atliekama labai daug sanitarinių kirtimų dėl kenkėjų ligų, ypač spygliuočiams, pušynams ir eglynams. Pabrėžtinai noriu pasakyti, kad sanitariniai kirtimai, kurie atliekami, jie yra įskaičiuojami į valstybinę miškų kirtimo normą. Tai nėra virš normos, bet tai yra įskaičiuojama ir jau tada atliekama mažiau planinių kirtimų. Todėl visuomenė neturėtų gąsdintis, kad, jeigu yra ligų židiniai, su jais yra tvarkomasi – yra didinami kirtimai. Ne, tada yra mažinami kiti kirtimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Ir paskutinysis pagal eilę, bet jokiu būdu ne pagal svarbą, – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsiprašau, kad aš tik dabar grįžau. Buvo maldos pusryčiai prezidentūroje, dėl to aš pavėlavau.
Noriu porą žodelių paklausti gerbiamo sveikatos ministro. Gerbiamas ministre, jeigu taip nuoširdžiai pasakius, aš netikėjau, kad jūs susitvarkysite su pirminės sveikatos priežiūros centrų kūrimu, bet jums sekasi. Kiek jų jau esate sukūrę ir ko jūs iš jų tikitės?
Antras labai trumpas klausimėlis. Aš buvau paklausęs dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo keitimo. Jūs ten tada sakėte, kad tikrai keičiasi nedažnai, bet vaikštant po vaistines Kretingoje, Skuode, kitur labai dažnai keičia kompensuojamuosius vaistus. Ligonis pripratęs, sakykime, prie „Betaxolol“, prie „Cordarone“, pripratęs prie kitų. Siunčia tuos, turi pigiau, kitus turi iš tų ingredientų. Jie tikrai pasimeta ir yra irzlūs, ir nepatenkinti, bet vaistinėse darbas yra pagerėjęs. Tai du klausimėliai.
A. DULKYS. Ačiū jums už klausimus. Dėl sveikatos centrų situacija tokia yra dinamiška, nes iš principo žinome, kad absoliučiai visose savivaldybėse šitie klausimai yra pajudėję. Iš esmės visur sprendimai dėl sveikatos centrų jau yra priimti. Savivaldybės dirba prie labai konkrečių projektų ir tiesiog derina, koks tai galėtų būti jau konkretus investicijų turinys, kaip tie projektai turėtų būti parinkti.
Noriu padėkoti visų savivaldybių merams. Atsižvelgėme į tą tokį pokyčio reagavimą, pratęsėme 2 mėnesiams terminą projektams pateikti (pradžioje buvo iki metų pabaigos, dabar – iki kovo 1 dienos), kad galėtų kokybiškiau pasirengti. Tikiuosi, kad tas procesas ir toliau taip bendradarbiaujant taip toliau ir vyks.
Dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno – tikrai šita Vyriausybė iš esmės pakeitė. Anksčiau kainynas kas 3 mėnesius keisdavosi – kartą į ketvirtį. Dabar keičiasi du kartus per metus – kas pusmetį. Pasikeitimo santykis tikrai nėra dabar kažkoks išskirtinai didesnis – maždaug apie 10 % kainyno turinio pasikeičia. Kalbame su šeimos gydytojais, kad taip, tą žmogiškai galima suprasti – žmonės prisiriša prie tam tikrų vaistų. Čia yra mūsų bendras tikslas – pasitikėjimas tarp gydytojo ir paciento, jį įtikinti, kad tikrai yra pasirūpinta, kad yra tų veikliųjų medžiagų, kurių reikia. Reikia tą įprotį keisti, bet tiesiog čia yra pasitikėjimo dalykas. Jis nesprendžiamas taip labai labai greitai. Čia yra toks nuoseklus darbas su savo pacientu kaip su klientu ir radimas tos bendros kalbos.
O dėl vaistų apskritai to tam tikro trūkumo, tai jis yra visoje Europos Sąjungoje. Tos problemos yra sprendžiamos. Kaip matote, šiuo metu situacija yra šiek tiek pagerėjusi. Tikėkimės, kad išlaikysime ją ir toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Tai buvo paskutinis klausimas. Ačiū Vyriausybės nariams. Su džiugesiu pranešame, kad idealiai tilpome į pusės valandos numatytą terminą.
13.09 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinysis rytinio plenarinio posėdžio klausimas – Seimo narių pareiškimai. L. Girskienė. Taip, yra.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Sugundė ir pametė – taip pasakysiu. Ne, ne apie esamų ir buvusių kolegų meilės nuotykius kalbėsiu. Yra kur kas rimtesnių klausimų. Kalbėsiu apie savivaldybes, kurios eilinį kartą buvo apgautos. Šį kartą jas per bortą išmetė Energetikos ministerija. Viešojoje erdvėje apstu energetikos ministro D. Kreivio ir jo komandos narių pasisakymų apie ambicingus Lietuvos tikslus atsinaujinančios energetikos srityje. Komitetuose ir komisijose pristatomos priemonės, kurios turėtų prisidėti prie energetinės nepriklausomybės, energetinio skurdo mažinimo ir panašiai. Kalbos gražios, bet kai ateina laikas įgyvendinti tai, kas pasakyta ir pažadėta, pradedama ieškoti priežasčių, kaip to nedaryti. Ir jų visada randama. Taip nutiko ir šį kartą. Šiandien turėjome balsuoti dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, tačiau įstatymo projektas kol kas Seimo salės nepasiekė. Aš džiaugiuosi, galėtų visai pradingti, kaip šios Vyriausybės stalčiuose pradingsta didžioji dalis opozicijos siūlomų žmonėms naudingų projektų.
Daugmaž prieš metus Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje išdidžiai buvo pristatomas klausimas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kūrimo savivaldybėse. Ministerijos atstovai su pasididžiavimu kalbėjo, kad šios bendrijos yra ne tik ypatinga inovacija, bet ir galimybė savivaldybėms. Neneigsiu, kad jos turėjo tapti unikaliu įrankiu savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms, biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms patenkinti viešuosius energijos poreikius: gaminti ir teikti energiją socialiai pažeidžiamiems namų ūkiams savo nustatytomis sąlygomis, užtikrinti pigią elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių savivaldybių ligoninėms, mokykloms, gatvių apšvietimui ir panašiai. Savivaldybės ėmėsi aktyviai šioms galimybėms ruoštis, ieškojo finansinės pagalbos ir partnerių projektams įgyvendinti, atsinaujinančios energijos gamybos infrastruktūrai įrengti, rezervavo žemės sklypus ir panašiai. Tačiau metus savivaldybes gundžiusi, galima taip sakyti, Energetikos ministerija ėmė jas ir pametė taip, kaip kokią panelę pameta kavalierius.
Seimui teikiamame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte yra panaikinama nuostata, kad savivaldybių valdomos įmonės gali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos narėmis. Nustatoma, kad minėtų bendrijų narėmis gali būti vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Svarbu paminėti, kad būtent ankstesniu įstatymo pakeitimu, priimtu dar praėjusių metų birželį, buvo nustatyta, kad neturi būti ribojamas savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų veikloje. Tai yra jos nariais gali būti ir didelės savivaldybių valdomos įmonės, ir viešosios bei biudžetinės įstaigos. Seimui teikiamame įstatymo pakeitime šių nuostatų neliko. Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti apribojimą. Jis, manau, tiesiogiai paveiks visų didžiųjų miestų savivaldybių valdomų įmonių galimybes būti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų nariais ir efektyviausiu būdu sumažinti savivaldybių gyventojams tenkančių viešųjų paslaugų kaštus.
Siūlau skubiai taisyti Ekonomikos komitete palaikymo sulaukusias Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas ir grąžinti savivaldybių įmones į energetinių bendrijų steigimo procesą. Tikiuosi, būsiu išgirsta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Ligita. Tai buvo paskutinis gruodžio 7 dienos rytinio Seimo plenarinio posėdžio klausimas. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.