LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 4 IR  10¹  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-09-30  Nr. XIIIP-5211

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad ,,gaminant šilumą, skatinti šilumos gamybą iš tvariai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių“. Taigi vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama formuluotė ,,tvariai, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“. Atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023  19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-5212 keičiamo Energijos išteklių rinkos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“. Sąvoka ,,tvariai pagaminti vietiniai atsinaujinantys energijos ištekliai“ vartojama ir teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatose. Iš projektų turinio nėra pakankamai aišku, ar abiejuose projektuose turimi omenyje tie patys, t. y. atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus tvarumo kriterijus pagaminti energijos ištekliai, ar energijos ištekliai yra skirtingi. Siekiant aiškumo, projektų nuostatas reikėtų patikslinti.

2. Tikslintina projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija, nes šiame projekto straipsnyje yra dvi antruoju numeriu ir dvi trečiuoju numeriu pažymėtos struktūrinės dalys.

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šilumos gamintojo įsigyjamas biokuras pagamintas iš trečiųjų šalių kilmės biomasės negali sudaryti daugiau nei 20 procentų per einamuosius metus šilumos gamintojo įsigyjamo biokuro kiekio. <…> Taryba kontroliuoja, ar įmonės tinkamai įgyvendina šioje dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti ribojimą šilumos gamintojams įsigyti visą jiems šilumos gamybai reikalingą biokuro kiekį, pagamintą iš trečiųjų šalių biomasės. Galiojančiame įstatyme toks ribojimas nėra nustatytas. Projekto aiškinamojo rašte nurodoma, kad įstatymo projektų tikslas – skatinti šilumos gamybą iš tvariai pagamintų vietinių atsinaujinančių energijos išteklių. Kartu nurodoma, kad iš trečiųjų šalių importuojamo biokuro kaina ir importo apimtys tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, formuojančių centralizuotai tiekiamos šilumos kainas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar, priėmus įstatymą, dėl siūlomų nustatyti ribojimų šilumos gamintojams įsigyti iš trečiųjų šalių galimai pigesnį biokurą nepadidėtų centralizuotai teikiamos šilumos kaina, o projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka vartotojų interesus. Be to, svarstytina, ar vertinamoje projekto nuostatoje nereikėtų patikslinti vartojamos sąvokos ,,įmonė“, nes Taryba, manytina, turėtų kontroliuoti ne visas įmones, bet šilumos gamintojus ir įmones, importuojančias bei prekiaujančias biokuru ir (ar) biokurui gaminti skirta žaliava.

4. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir po jos sekančioje 2 numeriu pažymėtoje dalyje (pastaroji dalis turėtų būti pažymėta 4 numeriu) dėstomose keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma reglamentuoti šilumos gamintojų, biokuro ir biomasės gamintojų, importuotojų ir pardavėjų atsakomybę. Svarstytina, ar minėtose dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą. Be to, manytina, kad atsakomybė už teikiamu įstatymo projektu siūlomų nustatyti reikalavimų pažeidimus turėtų būti reglamentuota ne keičiamame įstatyme, bet Energijos išteklių rinkos įstatyme. Kitu atveju projekto nuostatas reikėtų papildyti, nustatant sankcijų už įstatymo reikalavimų pažeidimus skyrimo tvarką.

5. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų esmė tikslintina, nes nėra aišku, kurios keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio struktūrinės dalys (punktai) yra keičiami ar pildomi.

6. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 4 straipsnio 5, 6 ir 7 dalies reikalavimai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“. Taigi nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų taikomi projektu Šilumos ūkio įstatyme siūlomi šilumos gamintojams nustatyti nauji ribojimai biokuro ar biokuro gamybai reikalingos biomasės įsigijimui iš trečiųjų šalių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad siekiant aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta ne atitinkamuose straipsniuose nustatytų reikalavimų, bet įstatymo ar atskirų jo straipsnių (straipsnio dalių) įsigaliojimo data. Be to, atkreipiame dėmesį, jog siekiant, kad iki įstatymo įsigaliojimo būtų parengti ir priimti įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai, projekto 4 straipsnio 4 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl atitinkama išlyga dėl projekto 4 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo turėtų būti nustatyta projekto 4 straipsnio 1 dalyje.

7. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje po žodžio ,,Vyriausybė“ įrašytini žodžiai ,,ar jos įgaliota institucija“.

8. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,2021–2030 m. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS), kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2019 m. gruodžio 30 d., nustatyta, kad valstybės politikos tikslas biokuro sektoriuje yra užtikrinti optimalų ir tvarų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro importo iš trečiųjų šalių, leidžiantį ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti aukštą konkurencijos ir žemą biokuro rinkos koncentracijos lygmenį. NEKS plane nustatyti valstybės politikos siekiami rodikliai, tarp kurių nustatyta, kad, siekiant aukščiau minėto tikslo, į Lietuvą importuojamo biokuro kiekis turėtų sudaryti iki 20 proc. Lietuvos biokuro rinkos dalies”. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytas priemones, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis                                                                      

A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]