LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-3051

2019-10-09 Nr. 113-P-31

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, UAB „Vento Nuovo“ partneris, lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, UAB „Vento Nuovo“ lobistė, stebėsenos ir analizės ekspertė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, NVO sektoriaus ekspertė Gaja Šavelė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	2	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas.	Nepritarti	Politinių partijų vadovai įtraukti į asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratą, kadangi lobistai gali vykdyti lobistinę veiklą, būtent siekdami daryti įtaką politinių partijų vadovams, taip bandydami netiesiogiai paveikti tiesiogiai teisėkūros procese dalyvaujančius asmenis (pavyzdžiui, Seimo narius, nors konkrečios politinės partijos vadovas gali ir nebūti Seimo nariu).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	3	1	3	2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“. Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos.	Nepritarti	Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio apibrėžtumo, žodis „apkaltinamojo“ turėtų būti paliktas tekste, kadangi, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik apkaltinamuoju nuosprendžiu (BPK 303 straipsnio 2 dalis). Tokios formuluotės vartojamos ir kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis, Mediacijos įstatymo 3 straipsnis). Kaip minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo tik apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl šiuo atveju neminima nutartis. Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 212, 214 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo gali būti atleistas ir nutartimi, ir nuosprendžiu.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	3 4	2	5	3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje.	Nepritarti	Keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta lobisto pareiga yra susijusi ne su asmens teise būti lobistu, bet su lobistinės veiklos vykdymo sąlygomis. Jei atitinkama sąlyga pažeidžiama, lobistinė veikla stabdoma ir suteikiama galimybė pašalinti pažeidimą (žr. keičiamo LVĮ 9 straipsnį). Be to, asmens įrašymo į lobistų sąrašą metu atitikties šiai sąlygai apskritai dar neįmanoma patikrinti, kadangi lobistinė veikla dar nėra vykdoma, todėl neaišku, kokiam konkrečiam darbuotojui juridinis asmuo paves vykdyti lobistinę veiklą.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	3	3		4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams.	Pritarti iš dalies	Keičiamo LVĮ 8 straipsnio 1 dalyje jau yra konkrečiai nurodyta, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti (t. y. būti lobistu) tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Keičiamo LVĮ 3 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti tik tie atvejai, kai asmuo jau buvo išbrauktas iš lobistų sąrašo. Siekiant aiškumo, keičiamo LVĮ 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lobistu neturi teisės būti fizinis ar juridinis asmuo, kuris išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, ir nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos nepraėjo trys mėnesiai. Asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, negali būti vėl įrašytas į lobistų sąrašą, jei nuo sprendimo išbraukti asmenį iš lobistų sąrašo priėmimo dienos praėjo mažiau nei trys mėnesiai.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	4, 7, 10	1 2	2 6, 7	5. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises.	Pritarti	Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlytina braukti žodžius „reglamentuojančių teisėkūrą“ ir 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) teisės aktų~~, reglamentuojančių teisėkūrą,~~ nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;“ Atitinkamai pagal šią Teisės departamento pastabą pakeisti ir 7 straipsnio 6 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 7 punkto formuluotes.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	4	1	5	6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“.	Pritarti iš dalies	Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte (dėl kurio teikiama pastaba) siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto teisės aktų nustatyta tvarka;“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	4	1	10	7. Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija).	Pritarti	Keičiamo LVĮ 4 straipsnio 1 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir šį punktą išdėstyti taip: „10) iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu lobisto prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, lobistams pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją lobistui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo lobisto prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	4	2	3	8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir „nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje.	Pritarti	Šį punktą išdėstyti taip: „3) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ~~nustatytas~~ nurodytas pareigas dienos apie tai ~~nedelsdamas~~ raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai;“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	5	5		9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu.	Neaktualu	Komitetas pasiūlė (pasiūlymas Nr. 1) išbraukti 5 straipsnio 5 dalį.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	10 12	2 1	1, 2 1	10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka „savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte – sąvokos „užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą“, „naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka „asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos.	Pritarti iš dalies	Komitetas pasiūlė (pasiūlymas Nr. 1) išbraukti 5 straipsnio 5 dalį. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) ~~savo~~ vardą, pavardę ar ~~juridinio asmens~~ pavadinimą, juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdančio juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo vardą, pavardę, lobisto pažymėjimo numerį;“ Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) lobistinės veiklos užsakovo, lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą; ~~lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą~~;“ Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) informacija apie asmenis, įrašytus į lobistų sąrašą: ~~asmens~~ vardas, pavardė ar ~~juridinio asmens~~ pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į lobistų sąrašą data ir numeris, suteikto lobisto pažymėjimo numeris, pateiktos skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą ar asmens išbraukimą iš lobistų sąrašo;“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	7		6	11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine. Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti „sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai.	Pritarti iš dalies	Keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata turi būti vertinama sistemiškai kartu su 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta lobistinės veiklos sąvoka. Kai tam tikra asmenų veikla, vadovaujantis LVĮ 2 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsnio 6 punktu, būtų laikoma lobistine veikla, tokie asmenys turėtų būti įrašyti į lobistų sąrašą, jiems būtų taikomos visos LVĮ nuostatos, reglamentuojančios lobistinę veiklą. T. y. nėra jokios kitos grupės asmenų, kurie vykdytų lobistinę veiklą, bet neturėtų būti lobistų sąraše. Jei fiziniai asmenys, sistemiškai siūlantys teisėkūros iniciatyvas, nebūtų įtraukti į lobistų sąrašą, jų veikla būtų laikoma neteisėta lobistine veikla, vadovaujantis LVĮ 6 straipsnio 2 punktu. Siekiant kuo mažiau riboti fizinių asmenų teises siūlyti įstatymų iniciatyvas, siūlytina keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto pirmajame sakinyje po žodžių „nustatyta tvarka“ papildomai įrašyti „ir šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeninį interesą“, t. y. kai fiziniai asmenys reikštų nuomonę ir siūlytų projektus, siekdami savo asmeninių klausimų sprendimo, tai nebūtų laikoma lobistine veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 7 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka, ir šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniam interesui; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta;“ Taip pat pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, net kai jie siūlo keisti reguliavimą ir nebūdami asmeniškai suinteresuoti, bet siekia pagerinti tam tikrą reguliavimą dėl viešo intereso. Įspėjimas asmeniui tokiu atveju LVĮ nėra numatytas, tačiau kartu pateiktu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę taikyti mažareikšmiškumo kriterijus fizinių asmenų, pažeidusių LVĮ nuostatas, atžvilgiu.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	7	8		12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus. Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai.	Nepritarti	Kaip ir nurodo pastabos teikėjai, žodis „asmenų“ apimtų ir lobistus, taigi, lobistų dalyvavimas viešuose susitikimuose ar posėdžiuose nebūtų laikomas lobistine veikla. Toks ir yra siūlomos keičiamo LVĮ 7 straipsnio 8 punkto nuostatos tikslas. Tokiais atvejais asmenys, net ir esantys lobistais dėl kitų pagrindų, tiesiog neturėtų pareigos nurodytų susitikimų deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka, kadangi, kaip nurodyta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, šių veiklų metu daroma įtaka teisėkūrai būtų išviešinama kitomis formomis (pavyzdžiui, siūlymas keisti teisės aktą užfiksuotas posėdžio protokole). Analogiški argumentai taikytini dėl keičiamo LVĮ 7 straipsnio 9 punkto.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	7 3		11, 12, 2	13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis. Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms.	Nepritarti	Keičiamo LVĮ 7 straipsnio 10-12 punktų tikslas yra ne uždrausti šiuose punktuose nurodytiems subjektams būti lobistais, vykdyti lobistinę veiklą (t. y. daryti įtaką teisėkūrai), bet leisti konkretiems subjektams užsiimti veikla, kuri pagal turinį atitiktų lobistinės veiklos požymius, jiems neįsirašant į lobistų sąrašą ir taip suteikiant tam tikras lengvatas subjektams, kurių veikla išviešinama kitomis formomis (t. y. juos tikslinga atleisti nuo lobistams numatytos pareigos teikti deklaracijas LVĮ nustatyta tvarka). Todėl atitinkamos LVĮ 7 straipsnio 10-12 punktų nuostatos negalėtų būti įtvirtintos LVĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Papildomai pažymėtina, kad siūlomos išimtys yra įtrauktos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką (toliau – EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro), numatytas išimtis.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9			14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „9 straipsnis. Lobistinės veiklos sustabdymas, atnaujinimas ir ~~pabaiga~~ išbraukimas iš lobistų sąrašo“.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	3, 4, 5		15. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	3	3	16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“.	Pritarti.	Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu lobistas nepateikiama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijaos;“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	4	4	17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“.	Pritarti.	Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) ~~įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą~~ įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo;“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	4	5	18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) ~~per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo nepašalinamas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas pažeidimas~~ per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas.“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	3	1, 2	19. Derinant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis. Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip: „21) gau~~tas~~namas lobisto rašytinis prašymas, kad jis nori atnaujinti jo paties prašymu šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu sustabdytą lobistinę veiklą; 12) pašalinamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pažeidimas pateiktaus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijaą;“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	9	3, 6		20. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio 3 dalies punktų.	Nepritarti	Keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju (mirus lobistui fiziniam asmeniui ar pasibaigus lobistui juridiniam asmeniui) nėra priimamas atskiras VTEK sprendimas dėl šių asmenų išbraukimo iš lobistų sąrašo (toks sprendimas priimamas LVĮ 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), nėra taikoma asmenų informavimo pareiga, kuri numatyta 9 straipsnio 4 dalyje, todėl keičiamo LVĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatas tikslinga ir toliau dėstyti atskirai.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	10	2	6	21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina neaiški sąvoka „tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas“.	Nepritarti	Keičiamo LVĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Nurodyta nuostata siekiama sudaryti galimybę lobistams tinkamai pateikti deklaracijas, kai susitikime dalyvauja daug asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, palengvinti deklaracijų teikimą tokiais atvejais. Aptariama sąvoka taip pat yra detaliau paaiškinta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17				22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Neaktualu	Komitetas nusprendė (Komiteto pasiūlymas Nr. 1) atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3-5 dalis ir atitinkamai 11 straipsnio 5 dalį.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	12	1	2	23. Kadangi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardinti keli duomenys, nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“.	Pritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje siūloma tikslinti keičiamo LVĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 puntą (ne 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) kiti šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;“
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	12	2		24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus ~~nuo~~ po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo.“
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	14	1	2, 4	25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose po žodžių „komisijos nutarimo“ įrašytini žodžiai „skirti baudą“.	Pritarti	Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus išdėstyti taip: „2) kai šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 2500 eurų iki 4000 eurų;“ „4) kai šios dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą juridinis asmuo padaro pakartotinai per vienus metus nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, – nuo 3000 eurų iki 4500 eurų.“
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	14	3		26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.	Nepritarti	Manytina, kad ne įstatyme numatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičius ar jų proporcija lemia atsakomybės taikymo objektyvumą. Be to, pastebėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nors siūlomos tik dvi, bet jų turinys yra sudėtinis. Abejotina, kad yra poreikis jas skaidyti į atskirus punktus vien tik tam, kad formaliai būtų didesnis lengvinančių aplinkybių skaičiaus. Įstatymuose įvairiai pateikiamas lengvinančių aplinkybių sąrašas. Įtvirtinant atsakomybę fiziniam asmeniui lengvinančių aplinkybių sąrašas turėtų būti nebaigtinis, nes vertinama ir atsižvelgiama į subjektyvius pažeidimo požymius. Juridiniam asmeniui taikomas objektyvus pakaltinamumas, todėl lengvinančių aplinkybių sąrašas gali būti ir baigtinis.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	14	4		27. Vienodintinos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio sąvokos, vietoje žodžių junginio „pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“.	Pritarti	Pastebėtina, kad keičiamo LVĮ 14 straipsnyje nevartojamas nei vienas iš pastaboje nurodytų žodžių junginių. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj „pažeidimas tęsiasi“ įrašytina „pažeidimas truko“ ir 13 straipsnio 4 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) pažeidimas ~~tęsiasi~~ truko ilgiau negu dvejus metus.“
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	14	5		28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį.	Nepritarti	Įstatymuose nėra vieningos formuluotės, todėl tiek viena, tiek kita formuluotė yra teisinga ir nekeičia siūlomos nuostatos turinio, nes bauda skiriama nutarimu.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	15			29. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais juridinio asmens padarytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir 5 kartus per 12 mėnesių 3 mėnesių trukmės vėlavimas pateikti skaidrių teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją. Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos (per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais.	Nepritarti	Keičiamo LVĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl kiekvieno teisės akto projekto ne vėliau kaip per 7 dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios elektroninėmis priemonėmis VTEK nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, skaidrių teisėkūros procesų deklaracija tikslinama VTEK nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Taigi, deklaracijos pateikimo terminai yra labai trumpi (kitose šalyse lobistinės veiklos deklaracijos tiekiamos kas metus, kas pusmetį, kas tris mėnesius, o Lietuvoje yra itin trumpas laikas deklaracijai pateikti). Šiuo būdu siekiama, kad visuomenei pateikiama informacija būtų aktuali, į diskusijas dėl atitinkamo teisės akto projekto galėtų įsitraukti kuo daugiau suinteresuotų asmenų (po metų ar pusmečio pateikiama informacija gali būti nebeaktuali). Taip pat pažymėtina, kad, vykdant tęstinę lobistinę veiklą ir kintant kitiems duomenims (pvz., kreipiantis į kitą instituciją dėl to paties teisės akto ir pan.), deklaraciją privalu patikslinti (taip pat per 7 dienas). Atsižvelgus į tai, aktyviai lobistine veikla užsiimančiam asmeniui deklaracijas reikės teikti ar tikslinti dažnai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame LVĮ pareiga teikti deklaracijas atsiranda ir asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (kryžminis deklaravimas). Šiuo būdu siekiama užtikrinti efektyvesnę deklaravimo kontrolę, greičiau nustatyti nedeklaruotus ar pavėluotai deklaruotus atvejus. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į deklaravimo periodiškumą bei pareigą deklaruoti abiem pusėms, numatyti mažareikšmiškumo kriterijai (3 kartus nedeklaravus ar 5 kartus pavėlavus deklaruoti (t. y. ir patikslinti) per metus) nėra neproporcingi. Atkreiptinas dėmesys, kad lobistinė veikla Lietuvoje šiuo metu dar suvokiama kaip neigiamas reiškinys, labai trūksta prevencinių priemonių ir švietimo šiais klausimais. Todėl numatyti mažareikšmiškumo kriterijai padėtų VTEK skatinti asmenis deklaruoti, iš pradžių įspėti, o ne iš karto skirti atitinkamas baudas (tai sulauktų atgarsio visuomenėje ir šiuo metu dar labiau sustiprintų neigiamą lobistinės veiklos vertinimą). Pažymėtina, kad tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tiek Europos Taryba savo rekomendacijose dėl lobistinės veiklos reglamentavimo pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti atgrasančios, tačiau ir proporcingos, taip pat privalo būti nustatytos aiškios taisyklės ir užtikrintos atitinkamos konsultacijos. Siekiama, kad lobistai nevengtų deklaruoti lobistinės veiklos, o asmenys, kuriems siekiama daryti įtaką, nevengtų skaidrių kontaktų su lobistais. Manytina, kad šiuo metu tai lengviau pasiekti per gerųjų pavyzdžių pateikimą ir atitinkamą švietimą. Nustačius nedeklaruotus atvejus lobistinės veiklos sustabdymas (iki deklaracijos pateikimo per mėnesį) ar vis tiek nepateikus deklaracijos per mėnesį išbraukimas iš lobistų sąrašo nurodytiems mažareikšmiškumo kriterijams neprieštarauja, nes šiuo atveju iš esmės kalbama apie pareigą ištaisyti deklaravimo trūkumus (kitaip neleidžiant vykdyti lobistinės veiklos), bet ne apie galimų baudų skyrimą.
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	16	5		30. Tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos "apklausti".	Pritarti	Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens reikalavimu pažeidimo bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Reikalavimas dėl žodinio pažeidimo bylos nagrinėjimo turi būti pateiktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo protokolo įteikimo dienos, o jeigu juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvavo surašant pažeidimo protokolą, – nuo protokolo išsiuntimo dienos. Pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui šaukimas į posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamas juridinis asmuo neatvyksta į žodinį pažeidimo bylos nagrinėjimą, nors jam buvo tinkamai pranešta apie pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, gali dalyvauti asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens atstovas, kuris turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui suteikiama teisė j~~uos~~iems ~~apklausti~~ užduoti klausimų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Pažeidimo nagrinėjimas, kai ~~nesant~~ proceso ~~dalyvio~~ dalyvis nedalyvauja, galimas tik tada, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jis nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimo išsiuntimas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį, arba žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą.“
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	16	6	4	31. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo.	Pritarti	Siūlytina išbraukti „arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą“ ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nutraukti pažeidimo bylą, jeigu nėra pažeidimo požymių arba panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės akto nuostata, arba likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta pažeidimo byla, ~~arba jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo kita institucija pradėjo pažeidimo bylą,~~ taip pat jeigu dėl to paties fakto juridiniam asmeniui priimtas nutarimas skirti baudą.“
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	18	1		32. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra aiški nuostata „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.	Nepritarti	Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdomi ne tik VTEK nutarimai, bet taip pat ir teismo, kuriam gali būti apskųsti tokie nutarimai, sprendimai.
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17				33. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą.	Pritarti	LVĮ projekto antikorupcinis vertinimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktas svarstant projektą Vyriausybėje. Antikorupcinio vertinimo pažyma paskelbta Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (žr. Vyriausybės nutarimo projekto TAIS Nr. 18-10236(2) priedus).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nevyriausybinių organizacijų taryba, 2018-11-12				Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Šiuo metu siūlomas lobistinės veiklos teisinis reguliavimas, sulyginantis komercinius ir kitus privačius užsakovų interesus atstovaujančių asmenų bei jų susivienijimų veiklą su nevyriausybinių organizacijų (NVO) viešojo intereso gynimo veikla, neatsižvelgia į NVO veiklos tikslus ir jų atliekamą funkciją visuomenėje. O taip pat prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 str. nuostatoms bei Europos tarybos rekomendacijoms dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso (2007), ir gali turėti neigiamą poveikį NVO sektoriaus plėtrai Lietuvoje. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus vystymuisi, o taip pat piliečių įsitraukimui į teisėkūros procesus būtų padaryta didelė žala priskiriant visas be išimties pelno nesiekiančias organizacijas, t.y. ir visą nevyriausybinių organizacijų sektorių, lobistams. Viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui yra pagrįsta ne komerciniais ar kitais privačiais interesais, o visuomeninės naudos siekimu arba viešojo intereso gynimu, nelaikytina lobistine. Pažymėtina, kad komercinių ir kitų privačių interesų poveikis išties gali būti daromas pasitelkiant pelno nesiekiančių organizacijų formą, t.y. per verslo įmonių susivienijimus, kurių dalyviai yra privatūs juridiniai asmenys arba dalyviais yra tokių asmenų asociacijos. Todėl siekiant projekto tikslų tikslinga yra sureguliuoti ir pelno nesiekiančių organizacijų veiklos forma vykdomą lobistinę veiklą tenkinant komercinius ir kitus privačius interesus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato ir LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 3 str. 4 dalis. Pasiūlymai teisiniam reguliavimui Pabrėžiame, jog visų NVO (asociacijų, labdaros ir paramos fondų bei viešųjų įstaigų) veiklos ir finansinės ataskaitos yra teikiamos ir viešai bei neatlygintinai prieinamos VĮ “Registrų centras” elektroninėje sistemoje. Tačiau sutinkame, jog siekiant dar didesnio skaidrumo, tos NVO, kurios teikia pasiūlymus teisėkūros procesams, gali būti užsiregistravusios naujai sukurtame Skaidrumo registre pagal Europos Sąjungos modelį. Taip pat būtų galima svarstyti veiklos ataskaitos (Metinio pranešimo) formos patikslinimą tam, kad NVO patogiau pateiktų informaciją apie vykdytus advokacijos veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui dvi alternatyvas: Alternatyva Nr.1: Koreguoti projekto nuostatas, prie 8 straipsnio „Veikla, kuri nelaikoma lobistine“, įtraukiant tokį punktą: “nevyriausybinių organizacijų (kaip jos apibrėžtos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje) vieša veikla siekiant visuomeninės naudos arba ginant viešąjį interesą”. Alternatyva Nr. 2: Koreguoti projekto nuostatas, papildant įstatymo pakeitimo projektą advokacijos sąvoka bei nurodant, kad nevyriausybinės organizacijos vykdoma advokacijos veikla nėra laikoma lobistine, prie 8 straipsnio „Veikla, kuri nelaikoma lobistine“, įtraukiant tokį punktą: “Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje”	Pritarti iš dalies	Nuomonė pateikta dėl ankstesnio LVĮ projekto varianto. LVĮ projekte, kuriam pritarta Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1199 ir kuris registruotas Seime (Nr. XIIIP-3051), nustatyta aiški išimtis dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos nelaikymo lobistine veikla. Siūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine.
2.	VšĮ NVO teisės institutas, 2019-01-04				Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose. Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus. Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“ Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“ Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais. Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d.	Pritarti iš dalies	Siūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nėra laikoma lobistine. Pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla.
3.	Asocoacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, 2019-01-07				Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-V erslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d. Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą. Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, {statymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintųjų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu. Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija. Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis. Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu. Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei. Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria L VĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas. Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne. Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais. Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos. Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami. Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos. Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus. Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi. Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais. Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. *Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas* kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“1. Teisę veikti per asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: *piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į* bendrijas, politines partijas ar asociacijas,* j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“.* Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai. Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip: *„12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “* Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį.	Nepritarti	Primintina, kad pateikti įstatymų projektai parengti, be kita ko, siekiant spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Be to, turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kaip nurodyta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis keičiamo LVĮ 7 straipsnio 7 punkte apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Taigi, tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų), kadangi jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Pavyzdžiui, Notariato įstatymo 9 ir 10 straipsniuose reglamentuoti Lietuvos notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos. Tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys (kitos asociacijos), kurie veikia pagal įstatus, o ne pagal specialius įstatymus, gali savo įstatuose numatyti įvairias veiklas, daryti įtaką teisėkūrai, kuri nebus iš anksto žinoma vien pagal teisės aktų nuostatas ir kurios atskleidimas priklausys tik nuo veikiančio subjekto valios. Be to, visiškai nepagrįsta teigti, kad bet kuri asociacija vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją. Taip pat pažymėtina, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO. Pažymėtina, kad, tikslinant aukščiau aptartą išimtį dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į diskusijų dėl LVĮ projekto metu gautas nuomones, taip pat į EP ir EK susitarime dėl skaidrumo registro numatytas išimtis, LVĮ projekto 7 straipsnyje siūloma nustatyti šias papildomas išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje. Nustatant šias išimtis, pasiektas tam tikras kompromisas ir atsižvelgta į įvairių verslo subjektus vienijančių organizacijų siūlymus. Pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veiklą jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas. Papildomai pažymėtina, kad įsirašymas į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5²ir 5³straipsniais įstatymo projektu (toliau – TPĮ projektas) siūlomą numatyti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų savanoriškas, todėl subjektai, kurie nėra laikomi lobistais, bus pagal įstatymo normas skatinami įsitraukti į minėtą sąrašą, tačiau neturės tokios pareigos. Kartu pastebėtina, kad įsirašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą yra savanoriškas, kadangi pareiga įsirašyti į minėtą sąrašą galėtų kelti abejonių dėl pilietinės visuomenės teisių dalyvauti priimant sprendimus ribojimo.
4.	UAB „Vento Nuovo“, 2019-03-01	7	6		UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. <...> Dėl Lobistinės veiklos įstatymo Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių. Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims. Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą). Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose. Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo, kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais. Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies. Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos. Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos.	Pritarti iš dalies	Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai. Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą (toliau – TPĮ). Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti. Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka. Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla. Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo metu LVĮ netaikomas apskritai. Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, Komitetas nusprendė atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.
5.	Nacionalinė NVO koalicija, 2019-05-31				Dėl lobistinės veiklos reglamentavimo Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) sveikina ir palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus. Apie tai pasisako ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios rekomendacijose Lietuvai nurodoma aiškiau ir paprasčiau nustatyti lobistinės veiklos principus bei aktyviau įtraukti organizuotos pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) atstovus į sprendimų priėmimo procesus. EBPO teigia, kad lobistinė veikla – bet koks įtakos politikams darymas – turėtų būti reguliuojama tik tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti politikos sprendimų priėmimo skaidrumą ir sąžiningumą. Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2). Gairėse apibrėžti ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose tipai – tai informavimas, konsultavimas, dialogas bei aktyvus piliečių (NVO atstovų) įtraukimas. Viešojo sektoriaus institucijos dialogui su NVO gali pasitelkti įvairias bendradarbiavimo formas, tokias kaip vieši klausymai, vieši forumai ar renginiai, patariamosios komisijos, tarybos ar darbo grupės (19-29). Suprasdami, jog lobistinė veikla įvairiose Europos šalyse pasižymi skirtingais bruožais ir apima vis sudėtingesnius procesus, kuomet įvairios interesų grupės ir jų atstovai siekia dalyvauti priimant viešuosius sprendimus ir daryti jiems įtaką, taip prisidėdami prie bendros dinamiškos demokratiškos aplinkos. Sprendimams įtaką bandantys daryti įvairūs suinteresuoti asmenys, atstovaujantys privatų, viešąjį, ne pelno sektorių arba dirbantys teisių gynimo srityje, nelaiko savo veiklos lobizmu ir dažnai šią veiklą vadina kitokiais terminais, tokiais kaip propagavimas, viešieji reikalai ar interesų atstovavimas. Nerimaudami, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas (priimtas 2019 m. gegužės 29 d.) bei Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ viešai platinami teiginiai, tokie kaip: Ypač paplitęs lobizmo metodas – visuomeninių kampanijų naudojimas. Organizacijos inicijuoja tam tikras kampanijas (elektroninės peticijos, laiškai vyriausybei ar parlamento nariams, viešieji debatai, skrajutės, demonstracijos ir kt.), siekdamos daryti spaudimą politikams, kad šie įsiklausytų į tam tikrą poziciją. Geriausiu atveju toks piliečių įsitraukimo skatinimo metodas, jei naudojamas nuosaikiai, suteikia piliečiams galimybę išreikšti savo valią. Šios kontraversiškos lobistų praktikos esmė – savo tikruosius interesus užmaskuoti priedangos grupėmis, kuriomis sukuriama iliuzija, jog vieną ar kitą klausimą palaiko visuomenė, kai iš tiesų visa tai finansuoja privačių interesų grupės gali klaidinti tiek įstatymų leidėjus, tiek ir plačią visuomenę kas yra dalyvaujamosios demokratijos (piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus per NVO vykdomą veiklą), o kas yra tiesioginė lobistinė veikla, turint aiškų užsakovą ir už tą veiklą gaunant sutartą atlygį. Taip pat tokie teiginiai bei Lobistinės veiklos įstatyme reglamentuojant, kad bet kokio fizinio ar juridinio asmens veiksmai darant bet kokią įtaką sprendimų priėmėjams būtų priskiriami prie lobistinės veiklos, gali pažeisti šiuos tarptautinius teisės aktus: • • Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ETS Nr. 5); • • Prieigos prie oficialių dokumentų konvencija (CETS Nr. 205); • • Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14) • • Piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose gerosios patirties kodeksas (2009) • • Europos vietos savivaldos chartijos papildomas protokolas (CETS Nr. 207) • • Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijas dėl piliečių dalyvavimo viešame gyvenime vietos lygiu (Rec(2001)19) Siūlome Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: „Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje” Esame įsitikinę, jog visos viešai ir skaidriai veikiančios NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, kurie prisidengiant NVO statusu darytų neteisėtus lobistinius veiksmus. Priešingai – tokios organizacijos viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. Visos skaidriai ir atvirai veikiančios NVO Lietuvoje teikia metines veiklos ir finansines ataskaitas VĮ “Registrų centras”, kurios yra viešai ir neatlygintinai prieinamos visuomenei. Ataskaitose NVO pateikia informaciją apie tai, kas jas finansuoja (iš verslo įmonių gauta parama išskiriama atskirai pateikiant rėmėjų pavadinimus ir sumas), kokia veikla NVO užsiima ir prie kokių teisėkūros procesų prisidėjo. Be to, visos skaidriai ir atvirai veikiančios NVO turi savo internetinius tinklalapius, kuriuose viešai skelbia ne tik savo veiklos ataskaitas, bet ir interesų laukus, kuriuose veikia ir kokiose viešosios politikos srityse yra suinteresuota keisti teisės aktus, susijusius su viešosios politikos sričių gerinimu. Skaidriai ir atvirai veikiančių NVO atstovai, dalyvaudami teisėkūros procesuose, viešai pateikia savo pozicijas vienu ar kitu klausimu per savo turimus informacijos kanalus, socialinius tinklus ar žiniasklaidą. Dalyvaudami atviruose renginiuose ar susitikimuose su sprendimų priėmėjais, visuomet pasirašo dalyvių sąrašuose, kurie, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atitinkamai tvarkomi valstybės ir savivaldybių institucijose. Todėl raginame įstatymų leidėjus atsižvelgti į ir taip silpną nevyriausybinių organizacijų (pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos pamatą) sektoriaus veiklą Lietuvoje, neužkraunant joms dar vienos papildomos administracinės naštos, norint inicijuoti tam tikrus su viešąja politika susijusius sprendimų priėmimo procesus ar dalyvauti teisėkūros procesuose, papildomai registruotis lobistais, teikti kryžmines ataskaitas ir iš to kylančias kitas administracines pasekmes. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvoje yra registruota per 30 tūkstančių asociacijų, viešųjų įstaigų bei labdaros ir paramos fondų, tačiau ne visos jos laikomos NVO pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą. Pagal preliminarius skaičiavimus Lietuvoje realiai veikia apie 12 tūkstančių tikrųjų NVO, kurios teikia ataskaitas ir vykdo realią veiklą. Daugiau apie teisines formas ir skaičius galima rasti čia. Todėl bet koks jų siekis daryti poveikį sprendimų priėmėjams, nesiregistravus kaip lobistais, gali baigtis VTEK administracinėmis nuobaudomis (už ką numatoma ir finansinė atsakomybė), o tai iš esmės sužlugdys pilietinių iniciatyvų sklaidą, pliuralizmo ir laisvos visuomenės pamatą. Informuojame, kad artimiausiu metu LR Seimui LR Vyriausybė pateiks naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą, kuriame bus aiškiau apibrėžta NVO sąvoka (verslo asociacijos, kitą statusą turintys juridiniai subjektai nebūtų laikomi NVO) bei reglamentuota NVO duomenų bazė, kuri bus atvira ir neatlygintinai prieinama visuomenei. Tad ši NVO duomenų bazė būtų puikus skaidrumo registras, parodantis kokios organizacijos ir kaip dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose atitinkamoje viešosios politikos srityje.	Pritarti iš dalies	Siūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine. Pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla. Atsižvelgiat į tai, nepritartina pastabų teikėjų pasiūlyto termino „advokacija“ įtraukimui į LVĮ, kadangi siūloma apibrėžtis būtų klaidinanti. Papildomai pastebėtina, kad lobistinė veikla taip pat gali būti vykdoma neturint atskiro užsakovo, pavyzdžiui, kai lobistinę veiklą vykdo juridinis asmuo savo naudai, tokiu atveju lobistas ir lobistinės veiklos užsakovas sutampa – tai yra tas pats juridinis asmuo. Pažymėtina, kad LVĮ projekto 7 straipsnyje siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Pavyzdžiui, lobistine veikla nebūtų laikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ; peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Peticijų įstatymą, Referendumo įstatymą ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą (atitinkamos išimtys įtvirtintos ir galiojančio LVĮ 7 straipsnyje); fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka.
6.	Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, 2019-06-04				Asociacija Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas palaiko 2019 m. gegužės 30 d. NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: „Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje.” Atkreipiame dėmesį, kad priimant socialinės politikos sprendimus, būtinas skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalyvavimas. Būtent nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinė veikla yra advokacija, stiprina pažeidžiamiausių grupių įtraukimą ir įgalina asmenis dalyvauti teisėkūros procese. Tuo tarpu įtvirtinus Vyriausybės siūlymus bei prilyginus nevyriausybines organizacijas lobistinėms, atstovavimo procesas itin apsunkinamas biurokratine našta, kuri nevyriausybiniam sektoriui dažnai yra nepakeliama. Tokiu būdu apribojamas ir piliečių dalyvavimas teisėkūros procese, o ypatingai kalbant apie pažeidžiamiausias grupes. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas yra nevyriausybinė skėtinė organizacija vienijanti 50 nevyriausybinių organizacijų, tame tarpe ir didžiausias nacionalines organizacijas, kaip Maisto bankas, Caritas, Maltos Ordino pagalbos tarnyba. NSMOT nariai veikia 49 savivaldybėse, o jų veikla grindžiama darbu su šiomis socialinėmis grupėmis: socialinės rizikos šeimos, neįgalieji, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, nuteistieji ir asmenys, paleisti iš įkalinimo įstaigų, prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukos, psichikos ligomis sergantys asmenys bei kitos grupės, kurios gali susidurti su skurdu ar socialine atskirtimi.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus.
7.	Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, 2019-06-05				Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT) – didžiausia skėtinė jaunimo organizacijų sąjunga Lietuvoje, vienijanti 68 nacionalines nevyriausybines jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas bei regionines jaunimo organizacijų. LiJOT palaiko 2019 gegužės 30 d. Nevyriausybinių organizacijų koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo bei prašo Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį ir nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: „Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje” Tikime, kad dėl aiškios nevyriausybinių organizacijų reikšmės valstybės pilietinei bei socialinei raidai bei itin didelės pozityvios advokacijos įtakos sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose, atsižvelgsite į 2019 gegužės 30 d. Nevyriausybinių organizacijų koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus.
8.	Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, 2019-06-05				DĖL VIETOS BENDRUOMENIŲ LOBISTINĖS VEIKLOS REGLAMENTAVIMO Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) kartu su NVO koalicija palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus, kurie išdėstyti ES ir Lietuvos institucijų dokumentuose. Apie tai pasisako ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios rekomendacijose Lietuvai nurodoma aiškiau ir paprasčiau nustatyti lobistinės veiklos principus bei aktyviau įtraukti organizuotos pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) atstovus į sprendimų priėmimo procesus. EBPO teigia, kad lobistinė veikla - bet koks įtakos politikams darymas - turėtų būti reguliuojama tik tiek, kiek to reikia siekiant užtikrinti politikos sprendimų priėmimo skaidrumą ir sąžiningumą. Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne; taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais. Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos. Gairėse apibrėžti ir piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose tipai – tai informavimas, konsultavimas, dialogas bei aktyvus piliečių (NVO atstovų) įtraukimas. Viešojo sektoriaus institucijos dialogui su NVO gali pasitelkti įvairias bendradarbiavimo formas, tokias kaip vieši klausymai, vieši forumai ar renginiai, patariamosios komisijos, tarybos ar darbo grupės. LR Vietos savivaldos įstatymo (VSĮ) 3 str. 12 p. apibrėžiama, kad “Gyvenamosios vietovės bendruomenė - savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.)”. Vadovaujantis M. Romerio universiteto specialistų apibrėžimu, “Vietos bendruomenės organizacija (bendruomenės centras) - nustatyta tvarka įregistruota daugiafunkcinė bendruomenės narių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje, organizacija” - yra NEVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA, kartu su kitomis vietinėmis organizacijomis ir gyventojų grupėmis veikianti kaip tarpininkė ir organizatorė bendriesiems šios teritorijos bendruomenės narių interesams ir tikslams įgyvendinti. LR VSĮ 3 str. 13 p. „Bendruomeninė organizacija - asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis - per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje“. Remiantis to paties įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. savivaldybės... savo funkcijas „atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktų kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“. Valstybė šias funkcijas perduoda savivaldybėms. SADM Bendruomenių stiprinimo politikos kryptyse 2014-2020 akcentuojama, kad Bendruomenių stiprinimas suprantamas „kaip apibrėžtoje teritorijoje gyvenančių ir tarpusavio socialinių ryšių bei organizacinės infrastruktūros siejamų žmonių įgalinimų spręsti vietos reikalus, bendruomenių organizacijų ir visų NVO stiprinimą“. 2014-2020 metų Nacionalinėje pažangos programoje 2 prioritetas „Veikli ir solidari visuomenė“ 2 tikslo „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį“ uždaviniuose numatyta gerinti sąlygas bendruomenių veiklai, stiprinti NVO sektorių. 2016 metų Vidaus reikalų ministerijos tyrime „Savivaldybių konsultavimosi su gyventojais ir jų dalyvavimo priimant sprendimus savivaldybių lygmeniu bei bendruomeniškumo priemonių vertinimas“ nurodoma, kad „Demokratinės visuomenės didelį dėmesį skiria savo narių įtraukimui į sprendimų priėmimą. Konsultavimasis su gyventojais ir j ų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu demokratiniu valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimosi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių pusiausvyrą “. Pažymėtina, kad tam, kad gyventojai efektyviai ir kokybiškai įsitrauktų į sprendimų priėmimo procesą vietos lygmeniu, turi būti užtikrintos ir teisinės prielaidos. Europos Vietos Savivaldos Chartijos preambulėje pažymima, kad Europos Tarybos valstybės narės, „siekiant užtikrinti savo narių saugumą ir įgyvendinti kartu paveldėtus idealus ir principus atsižvelgia, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus - vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės"..., kad ši teisė tiesiogiai turi būti įgyvendinama per vietos valdžios institucijas, kurios turi realius įsipareigojimus „garantuoti veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą“. Europos Tarybos Vietos valdžios ir regionų valdžios kongreso Monitoringo komiteto apie „Vietos ir regionų demokratiją Lietuvoje“ (2012-03-21) memorandumo rekomendacijų f) punkte įrašyta, kad „piliečių dalyvavimas ir domėjimasis vietos valdžios reikalais yra nepakankamas, ypatingai seniūnijų lygyje o Kongreso rekomendacijų h) punkte pažymima, kad būtina „,skatinti ir stiprinti piliečių dalyvavimą pasitelkiant papildomas procedūras, tokias kaip vietiniai referendumai, seniūnijų vaidmens stiprinimas". Aiškinamajame memorandume 43 p. išvadoje taip pat pažymima, kad yra menkas Lietuvos piliečių dalyvavimas vietos ir regionų valdžios lygmenyse. Pažymėtina, kad Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungai visiškai nesuprantamas Seimo noras apriboti vietos bendruomenių ar jos organizacijų norą ir poreikį teikti pasiūlymus tobulinti viešojo valdymo, socialinės srities ir teisinius aktus, programas, priemones ir kt., kurie betarpiškai susiję su bendruomenine veikla. Žiūrint istoriškai, bendruomenė paprastai susikuria anksčiau nei valstybė, todėl turi būti pripažinta prigimtinė jos teisė savarankiškai tvarkytis ir tik jos valioje nutarti, kokių klausimų ji negali išspręsti be valstybės pagalbos. LVBOS palaiko NVO koalicijos nuomonę, cituojame, - „kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisa įteisinti bendruomenines ir nevyriausybines organizacijas lobistinės veiklos subjektais: 1) pažeidžiamas subsidiarumo ir teritorinio bendrumo principais grindžiamas bendruomenės veikimas - tai visuomenės iniciatyvų kėlimas iš apačios, kai į aukštesnį (regioninį ar valstybinį) valdymo lygį perkeliamos tos problemos, kurių nepajėgi išspręsti vietos bendruomenė ir jos išrinkta valdžia; 2) Vietos bendruomenių organizacijų kaip lobistų įtraukimas Lobistinės veiklos įstatyme reiškia, kad didžioji dauguma Lietuvos vietos bendruomenių, veikiančių tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose ir miesteliuose, automatiškai tampa lobistinėmis organizacijomis ir joms apribojama galimybė dalyvauti viešajame valdyme, kas prieštarauja Europos Vietos savivaldos chartijai, LR Konstitucijai, Nacionalinės pažangos 2030 programai; 3) Vietos bendruomenių veiklos laikymas lobistine reikš, kad bus pažeisti demokratijos principai, sudarytos sąlygos neskaidriems ir korupciniams veiksmams valdžios institucijose, sąlygos veikti ir įtakoti lobistinėms verslo ir politinių jėgų grupėms, kurios tenkins tik savo poreikius. O tai jau ir dabar pastebima”. LVBOS kartu su NVO koalicijos nariais išreiškia susirūpinimą ir nerimą, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas (priimtas 2019 m. gegužės 29 d.) bei Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ viešai platinami teiginiai, kad nevyriausybinėmis organizacijomis bus pasinaudojama įvairių privačių grupių interesams tenkinti. O tai, cituojame: „gali klaidinti tiek įstatymų leidėjus, tiek ir plačiąją visuomenę, kas yra dalyvaujamosios demokratijos (piliečių įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus per NVO vykdomą veiklą), o kas yra tiesioginė lobistinė veikla, turint aiškų užsakovą ir už tą veiklą gaunant sutartą atlygį. Manome, kad Lobistinės veiklos įstatymo projekto teiginiai, kad bet kokio fizinio ar juridinio asmens veiksmai darant bet kokią įtaką sprendimų priėmėjams būtų priskiriami prie lobistinės veiklos, gali pažeisti šiuos tarptautinius teisės aktus: • Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ETS Nr. 5); • Prieigos prie oficialių dokumentų konvencija (CETS Nr. 205); • Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM /Rec(2007)14); • Piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose gerosios patirties kodeksas (2009) • Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos dėl piliečių dalyvavimo viešame gyvenime vietos lygiu (Rec(2001)19) • Europos vietos savivaldos chartijos papildomas protokolas (CETS Nr. 207)”. LVBOS palaiko Lietuvos NVO koalicijos gegužės 30 d. pasiūlymus Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį - nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: 1. „Advokacija - nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje”. LVBOS siūlo: - Įteisinti įstatyme skaidrumo registrą, kuriame registruotųsi visi, tiek fiziniai asmenys, tiek NVO, teikiantys įstatymų pasiūlymus. Esame įsitikinę, jog visos viešai ir skaidriai veikiančios vietos bendruomenių organizacijos (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, kurie prisidengiant NVO statusu, darytų neteisėtus lobistinius veiksmus. Priešingai - tokios organizacijos viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. Visos skaidriai ir atvirai veikiančios vietos bendruomenių organizacijos (kaip ir kitos NVO) Lietuvoje teikia metines veiklos ir finansines ataskaitas VĮ “Registrų centras”, kurios yra viešai ir neatlygintinai prieinamos visuomenei. Ataskaitose NVO pateikia informaciją apie tai, kas jas finansuoja (iš verslo įmonių gauta parama išskiriama atskirai pateikiant rėmėjų pavadinimus ir sumas), kokia veikla NVO užsiima ir prie kokių teisėkūros procesų prisidėjo. Šios ataskaitos, kaip ir veiklos interesų sritys skelbiamos internetiniuose organizacijų tinklalapiuose, juose nurodant ir kokiose viešosios politikos srityse yra suinteresuota keisti teisės aktus, susijusius su viešosios politikos sričių gerinimu. Skaidriai ir atvirai veikiančių vietos bendruomenių organizacijų atstovai, dalyvaudami teisėkūros procesuose, viešai pateikia savo pozicijas vienu ar kitu klausim u per savo turimus informacijos kanalus, socialinius tinklus ar žiniasklaidą. Dalyvaudami atviruose renginiuose ar susitikimuose su sprendimų priėmėjais, visuomet pasirašo dalyvių sąrašuose, kurie, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, atitinkamai tvarkomi valstybės ir savivaldybių institucijose. Todėl raginame įstatymų leidėjus atsižvelgti į ir taip silpną bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų (pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos pamatą) sektoriaus veiklą Lietuvoje, neužkraunant joms dar vienos papildomos administracinės naštos, norint inicijuoti tam tikrus su viešąja politika susijusius sprendimų priėmimo procesus ar dalyvauti teisėkūros procesuose, papildomai registruotis lobistais, teikti kryžmines ataskaitas ir iš to kylančias kitas administracines pasekmes. Atkreipiame dėmesį, jo g Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga vienija per 1460 kaimo ir miesto vietos bendruomenių organizacijų, koordinuoja jų veiklą bei atstovauja teisėtiems narių bendriesiems interesams bei juos gina valdžios bei valdymo institucijose, skatina Lietuvos bendruomeninių organizacijų plėtrą ir tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus, o vietos savivaldos stiprinimas yra viena iš prioritetinių mūsų sąjungos (ir Lietuvos) veiklos krypčių. Pažymėsime, kad šiuo metu Lietuvoje veikia per 1800 kaimo ir apie 200 miesto vietos bendruomeninių organizacijų, kurios įstatymu ir programose įteisintos kaip dalyvaujančios stiprinant viešąjį valdymą, kas neišvengiamai įtakoja teisėkūros procesus ir stiprina nepakantumą korupcijai. Todėl bet koks siekis daryti poveikį sprendimų priėmėjams, nesiregistravus kaip lobistais, gali baigtis VTEK administracinėmis nuobaudomis (už ką numatoma ir finansinė atsakomybė), o tai iš esmės sužlugdytų pilietinių iniciatyvų sklaidą, pliuralizmo ir laisvos visuomenės pamatą. Pastaba: Naudotasi teisės aktais: 1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, suvestinė iki 2019.07.01; 2. LR SADM Bendruomenių stiprinimo politikos kryptys 2013 , 2014 -2020 m.; 3. 2014 -2020 metų Nacionalinė pažangos programa, 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė " 2 tikslo „Didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį" uždaviniai; 4. Europos Vietos Savivaldos Chartija ir Europos vietos savivaldos chartijos papildomas protokolas (CETS Nr. 207); 5. Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas, 11-oji sesija CPL(22)3REV, “Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje ”, 2012-02-21.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime. Dėl pastabų teikėjų siūlomo skaidrumo registro įteisinimo pažymėtina, kad kartu su LVĮ projektu teikiamu TPĮ projektu būtent ir siūloma įtvirtinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, į kurį savanoriškai galėtų įsirašyti subjektai, kurie nėra laikomi lobistais. Tokie subjektai bus pagal įstatymo normas skatinami įsitraukti į minėtą sąrašą, tačiau neturės tokios pareigos.
9.	Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06	7 6	2		Kaip ir kalbėjome anksčiau, iš esmės pritariame Lobistinės veiklos įstatymo projektui, kuris buvo užregistruotas Seime 2018-09-03 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e57e39f0af4111e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=8722e796-8bc5-40cd-9b56-f5a92de0c3ee . Šį projektą kūrėme kartu su įvairių institucijų atstovais Teisingumo ministerijos suburtoje darbo grupėje. Taip pat kartu reikėtų keisti ir ANK 12 straipsnį (taip pat užregistruotas projektas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/732c68c1af4311e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=5&searchModelUUID=d8e68926-2ae4-418a-8bae-436d86e22c3a) . Pagrindiniai šio projekto privalumai (lyginant su galiojančiu Lobistinės veikols įstatymu) yra šie: 1. Įtvirtinta pareiga teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką. Šiuo metu pareiga deklaruoti yra tik lobistams, todėl reaguoti į neteisėtos lobistinės veiklos atvejus VTEK realiai gali tik gavusi atitinkamus pranešimus (kurių iki šiol praktiškai nebuvo). Atsiradus pareigai deklaruoti abiem pusėms, kontrolė taps žymiai efektyvesnė, nes atlikti analizes ir reaguoti VTEK galės savo iniciatyva, naudodamasi informacinės sistemos galimybėmis, atlikdama kryžmines patikras. 2. Lobistu galės būti ir juridinis asmuo. Dabartiniam įstatyme lobistu laikomas tik fizinis asmuo, juridinis asmuo gali registruoti lobistais ir fizinius asmenis, tačiau pats juridinis asmuo laikytinas lobistinės veiklos užsakovu. Tai sukelia daug nepatogumų juridiniams asmenims, įpareigoja iš anksto numatyti, kurie asmenys galės vykdyti lobistinę veiklą, daug kam sunkiai suprantama, kodėl pats juridinis asmuo negali būti laikomas lobistu. Pagal projektą, juridinis asmuo galės būti įrašytas į lobistų sąrašą, jam nereikės iš anksto nurodyti asmenų, kurie vykdys lobistinę veiklą, konkretus fizinis asmuo bus atspindėtas teikiant deklaraciją – deklaruoti lobistinę veiklą galės bet kuris JA atstovas, nurodydamas reikalaujamus duomenis. 3. Lobistinė veikla nebesiejama su JA teisine forma (išskyrus verslo asociacijas) ar veiklos tikslu, kita vertus, nėra prievolės būtinai registruotis lobistu (bet čia pagal paskutinį projektą pasidaro nebeaišku, kada privalo registruotis, o kada ne – mūsų nuomone, variantas, kad asmuo (fizinis ar juridinis, nepriklausomai nuo statuso) įsirašo savanoriškai, tik jei nori įgyti tam tikras teises, o veiklą privalo deklaruoti nesvarbu ar registruotas, ar neregistruotas, buvo žymiai aiškesnis. LVĮ tikslas išskaidrinti procesą, tai pasiekiama per deklaravimą, jei nedeklaruojama, laikytina neteisėta lobistine veikla (ir priklausomai nuo nedeklaruotų kartų – iki 3 per metus - gali būti taikomas mažareikšmiškumo kriterijus), o asmens buvimas sąraše realiai yra pripažinimas, kad lobistinę veiklą vykdo nuolat ir jam reikalingos su tuo susijusios papildomos teisės, todėl gali būti ir neprivalomas (juolab, kad šiuo metu yra didelis emocinis pasipriešinimas pačiam lobisto pavadinimui). Atsiranda kitų lobistinę veiklą vykdančių asmenų sąvoka – asmenys neprivalo registruotis, bet privalo teikti deklaracijas. EBPO nuomone, lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos teisine forma ar tikslu (viešas interesas ar privatus, nevyriausybinė organizacija ar verslo įmonė), bet su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų), ir tas siekis daryti įtaką turėtų būtų visuomenei atskleistas. O visų vienodas vertinimas kaip tik prisidėtų prie neigiamo lobistinės veiklos supratimo mažinimo. 4. Įrašyti į lobistų sąrašą asmenys gauna reikšmingas teises, lyginant su neįrašytais - dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose; gauti leidimus patekti į patalpas; greičiau gauti informaciją (3 arba 7 darbo dienos, lyginant su 20 darbo dienų įprastiniu pateikimu). 5. Atsisakoma rinkliavos. Ji ir taip buvo nedidelė (10 Eur), bet sudarydavo administracinę naštą norintiems registruotis asmenims. 6. Atsižvelgiant į tai, kad lobizmas visuomenėje vis dar suprantamas kaip neigiamas reiškinys, lobistinės veiklos deklaracija įvardinta kaip skaidrių teisėkūros procesų deklaracija. Sukonkretinta, kad esant tęstinei lobistinei veiklai dėl to paties teisės akto, deklaruojama tik lobistinės veiklos pradžia (kitaip tariant, nereikia po kiekvieno susitikimo dėl to paties dalyko deklaruoti, jei nesikeičia deklaruotini duomenys). 7. Atsisakoma nuostatos, kad lobistine veikla vertinamas ir siekis daryti įtaką dėl administracinių sprendimų, paliekant tik teisės aktus. Tuo būdu lobistinės veiklos apibrėžimas yra susiaurinamas, tačiau taikymas ir vertinimas yra paprastesnis ir aiškesnis. 8. Sukonkretinta, kas laikytina neteisėta lobistine veikla, atsisakant perteklinių ir neatspindinčių įstatymo tikslų nuostatų – neteisėta tada, kai nedeklaruojama arba neįrašytas į lobistų sąrašą asmuo naudojasi tik registruotam lobistui suteikiamomis teisėmis. ______________________________________________ Vėliau šis projektas buvo nemažai tobulintas (galutinė projekto versija registruota 2018-12-07 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0475a0e0f9fd11e89b04a534c5aaf5ce?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d8e68926-2ae4-418a-8bae-436d86e22c3a , tačiau su padarytais pakeitimais ir pateiktais siūlymais nesutinkame. Manome, kad būtų geriau iš viso atsisakyti tokio projekto, negu jį priimti (tokį, koks yra parengtas). Prisegame savo pastebėjimus dėl pastarojo projekto, kuriuos teikėme Teisingumo ministerijai ieškodami kompromiso. Į didžiąją jų dalį nebuvo atsižvelgta. Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu. Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. <...> 2. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdantis asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas.“ 2. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla 1. Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 1) ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas ar asmuo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. 2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą. 3) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas; 4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo; 5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas; 6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu; 7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams.“	Nepritarti	Išvadoms gauti teiktam LVĮ projektui, kurį nurodo pastabų teikėjai, nepritarė daug suinteresuotų subjektų. Būtent atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus buvo parengtas naujas modelis, kuris grindžiamas privalomu asmenų, kurie vykdo lobistinę veiklą, įtraukimu į lobistų sąrašą, kartu numatant platesnį išimčių, kas nelaikoma lobistine veikla, ratą ir sudarant galimybę kitiems asmenims (kurie nėra lobistai) savanoriškai įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu: Siūlomas pakeitimas netikslingas ir nesukurtų pridėtinės vertės, kadangi asmenys turės galimybę savanoriškai užsiregistruoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše pagal keičiamą TPĮ ir tokie asmenys turės tokias pačias teises kaip ir lobistai. Be to, siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau neaiškumų dėl takoskyros tarp lobistų, kuriems privaloma įsirašyti į sąrašą, ir „savanoriškų“ lobistų nebuvimo. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo. Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas. Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo.
10.	Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06	7	8		3. Kiti redakciniai siūlymai - Siūlome patikslinti 7 straipsnio 8 punktą, numatant, kad lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai asmuo dalyvauja institucijų posėdžiuose ir pasitarimuose, kurie yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, ši punktą formuluojant taip: „8. asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami, protokoluojami ir (arba) daromas jų garso įrašas“.	Pritarti iš dalies	Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo. Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai. Taigi, siūlytina išlaikyti LVĮ projektu keičiamo LVĮ 7 straipsnio 8 punkte pasiūlytą formuluotę: „8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;“
11.	Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06	9	3	4	- Siūlome patikslinti Lobistinės veiklos projektu keičiamo 9 (buvusio 11) straipsnio 3 dalies 4 (buvusį 5) punktą, nekeičiant jo turinio, formuluojant taip: „45) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;“.	Pritarti	Į pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta.
12.	Aplinkosaugos koalicija, 2019-06-07				DEL LOBISTINES VEIKLOS REGLAMENTAVIMO Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, kartu su kitomis Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) sveikiname ir palaikome šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus. Palaikome 2019 m. gegužės 30 d. Nacionalinės NVO koalicijos kreipimąsi dėl lobistinės veiklos reglamentavimo, kuriame argumentuotai pateiktas pasiūlymas lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: „Advokacija - nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje.” Pritardami Nacionalinės NVO koalicijos pasiūlymui, taip pat atkreipiame jūsų dėmesį, kad šis pasiūlymas prisidės įgyvendinant Orhuso konvencijos (Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos nuostatą, kad „4. Kiekviena Šalis užtikrina visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą.” Konvencija apibrėžtyse nurodo, kad „Visuomenė - vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės.” Aplinkos apsaugos srityje veikiančios NVO dažniausiai veikia savanorystės principais. Papildoma administracinė našta, reikalaujant teikti kryžmines ataskaitas ar įgyvendinti kitas iš lobistinės veiklos kylančias administracines pasekmes, gali demotyvuoti šių organizacijų narius burtis į asociacijas ar organizacijas, o taip bus prarandamas skaidrumas, sumažės galimybių visuomenei dalyvauti priimant su aplinkos apsauga susijusius sprendimus. Pažymėtina, kad valstybės institucijos noriau bendrauja su juridinį vienetą įregistravusiomis visuomenės grupėmis, o į valstybės konsultacines komisijas ar tarybas beveik visada įtraukiami tik juridinių asmenų atstovai. Atsižvelgdami į aukščiau pateiktus argumentus, nerimaujame, kad aplinkosauginėms NVO tapus lobistinės veiklos subjektais, bus pažeista Orhuso konvencijos nuostata, kad kiekviena šalis turi užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame sprendimų priėmimo etape. Asociacija „Aplinkosaugos koalicija” yra skėtinė organizacija, vienijanti 8 nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Siekiame, kad žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta. Mūsų misija - suvienyti organizacijų žinias bei patirtį ir kartu dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime.
13.	Lietuvos negalios organizacijų forumas, 2019-06-10				DĖL Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII- 1749 pakeitimoįstatymo projekto Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) palaiko Nevyriausybinių organizacijų koalicijos 2019 m. gegužės 30 d. rašte išdėstytą poziciją, siūlant Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais, arba įteisinti advokacijos apibrėžimą ir įstatymo projektą papildyti tokia nuostata: „Advokacija – nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla, kuria neatlygintinai ir neturint užsakovo interesų siekiama daryti įtaką šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant pokyčių viešosios politikos srityje. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnyje”. Būtent advokacija bei viešojo intereso gynimas dėl žmonių su negalia teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo yra kasdieninė neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veikla, ženkliai prisidedanti prie tinkamos ir tarptautinius standartus atitinkančios, socialiai atsakingos socialinės politikos valstybėje. Be to, tarptautiniai standartai, t. y. JT Neįgaliųjų teisių konvencija konkrečiai įpareigoja valstybes Konvencijos šalis (tarp kurių nuo 2010 m. yra ir Lietuva) įtraukti neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas ir pačius žmones su negalia į sprendimų priėmimo procesus. Būtent Konvencijos 4.3. str. “Rengdamos ir įgyvendindamos teisės aktus ir politikos strategijas, skirtas įgyvendinti šią Konvenciją, ir priimdamos kitokius sprendimus neįgaliųjų klausimais, valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalius vaikus, ir aktyviai juos įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas”. O Konvencijos 33.3 str. nurodo, kad “Pilietinė visuomenė, visų pirma neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos, visapusiškai įtraukiami ir dalyvauja kontrolės procese”. T. y. Konvencijos įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės etapuose. JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo išvadose Lietuvai 2016 m. rekomendavo “sukurti, patvirtinti ir įgyvendinti strategiją, kaip asmenų su negalia organizacijas visapusiškai nuo pat ankstyviausių etapų įtraukti priimant su asmenimis su negalia susijusius sprendimus visose srityse”. Šiuo, t .y. būtent neįgaliųjų organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, klausimu Komitetas yra išleidęs Bendrąjį komentarą Nr. 7., kuris yra autoritetingas Konvencijos nuostatų išaiškinimas. Komentare konkrečiai įtvirtinama, kad “norėdamos įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal 4 straipsnio 3 dalį, valstybės, Konvencijos Šalys, turėtų į teisinę bei reguliavimo sistemą ir procedūras visuose vyriausybės lygmenyse ir padaliniuose įtraukti įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais ir aktyviai juos įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas. Valstybės, Konvencijos Šalys, taip pat turėtų apsvarstyti bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jų įtraukimą kaip privalomą veiksmą prieš tvirtinant įstatymus, teisės aktus ir politikos strategijas, nesvarbu, ar jie yra bendro pobūdžio, ar susiję su konkrečia negalia. Taigi, bendradarbiavimas turėtų prasidėti anksti, siekiant indėlio į galutinį produktą visuose sprendimų priėmimo procesuose. Į bendradarbiavimą reikėtų įtraukti organizacijas, atstovaujančias plačiai neįgaliųjų įvairovei vietos, šalies, regiono ir tarptautiniu lygiu”. Be to, Komentare pabrėžiama, kad “visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas taip pat gali būti transformuojanti socialinių pokyčių priemonė, skatinanti asmenų atstovavimą ir teisių bei galių jiems suteikimą. Neįgaliųjų organizacijų įtraukimas į visas sprendimų priėmimo formas […] suteikia jiems galių tvirčiau išreikšti savo požiūrį, įgyvendinti savo siekius ir sustiprinti savo vieningą bei įvairiapusę nuomonę. Valstybės, Konvencijos Šalys, turėtų garantuoti visapusišką ir veiksmingą neįgaliųjų dalyvavimą per neįgaliųjų organizacijas kaip priemonę užtikrinti jų įtraukimą į visuomenę ir kovoti su prieš juos nukreipta diskriminacija. Valstybės, Konvencijos Šalys, kurios užtikrina visapusišką bei veiksmingą dalyvavimą ir įtraukia neįgaliųjų organizacijas, didina skaidrumą bei atskaitomybę ir reaguoja į tokių asmenų reikalavimus”. Esame įsitikinę, jog visos veikiančios neįgaliųjų NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia neįgaliųjų bendruomenei naudingų tikslų ir viešojo intereso, kuris ir yra užtikrinamas per jų efektyvų dalyvavimą sprendimų priėmime. Todėl Lobistinės veiklos įstatymo projekte keliamų reikalavimų lobistams taikymas NVO (taip pat ir neįgaliųjų NVO), kurios užsiima viešojo intereso gynimu ir advokacija bei iš esmės vykdo tarptautinių dokumentų įtvirtintą privalomą funkciją (dalyvavimo, įsitraukimo), sudarytų papildomą bei perteklinę naštą ir prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime.
14.	Nevyriausybinių organizacijų taryba, 2019-06-10				DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS REGLAMENTAVIMO Nevyriausybinių organizacijų taryba (toliau – NVO Taryba) nerimauja dėl LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimo (priimtas 2019 m. gegužės 29 d.), kuris nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) veiklą siekia priskirti lobistinei bei palaiko 2019 m. gegužės 30 d. NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais. NVO Taryba atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje1 teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Taip pat, Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2). NVO Taryba pažymi, kad visos viešai ir skaidriai veikiančios NVO (tiek savivaldos lygmeniu, tiek ir nacionaliniu mastu) siekia visuomenei naudingų tikslų ir neturi slaptų užsakovų, viešai ir kaip įmanoma plačiai skleidžia informaciją apie tai, kokius teisės aktus siūlo inicijuoti, keisti ar tobulinti. NVO Taryba mano, jog įtvirtinus nuostatą, jog NVO veikla yra prilyginta lobistinei veiklai, tai galimai turės neigiamų pasekmių visam NVO sektoriui:  Mažės pilietinės visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose, kadangi toks prilyginimas palies ne tik nacionalines, bet ir vietos bendruomenes, mažas NVO, kurios kiekvieną dieną stengiasi atstovauti silpnesniuosius: skurstančius, neįgaliuosius, vaikus, šeimas ir t.t.  Mažės pilietinės galios indeksas, kuris pastaruosius metus nekinta ir yra itin žemas. Dėl mažesnio įsitraukimo mažės visuomenės dalyvavimas vietos bendruomenių ar nevyriausybinių organizacijų veikloje.  Didės administracinė našta, dėl kurios NVO bus priverstos atsisakyti dalyvavimo sprendimų priėmime, kadangi iki šiol didžioji dalis NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia neatlygintinai;  Silpnės ir mažės NVO atstovų įtraukimas į darbo grupes ar kitoks dialogas institucijų lygmenyje, dėl šiuo metu neigiamos lobizmo sąvokos šalyje. Pažymime, kad artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks naujos redakcijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą, kuriame bus detaliau apibrėžta NVO sąvoka (verslo asociacijos, kitą statusą turintys juridiniai subjektai nebūtų laikomi NVO) bei reglamentuota NVO duomenų bazė, kuri bus atvira ir neatlygintinai prieinama visuomenei, o jos tikslas būti NVO skaidrumo registru, parodančiu kokios organizacijos ir kaip dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose atitinkamoje viešosios politikos srityje. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus į neeilinį NVO Tarybos posėdį aptarti susidariusią situaciją bei galimus jos sprendimo būdus. Apie numatomą posėdį, NVO tarybai suderinus tinkamą datą su komitetų biurais, bus pranešta artimiausiu metu. NVO Taryba - visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali patariamoji institucija, kuri sudaroma lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų. Šiuo metu NVO Tarybą sudaro 20 nuolatinių narių - 10 (dešimt) nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų – krašto apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguoti atstovai.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime.
15.	Lietuvos moterų lobistinė organizacija, 2019-06-10				Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu LR Seime svarstomos iniciatyvos tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą, priimtą 2000 metų kovo 27 dieną, Lietuvos moterų lobistinė organizacija kartu su kitomis Lietuvos nevyriausybinės organizacijomis (NVO) sveikina ir palaiko šią iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti atvirumo, skaidrumo, sąžiningumo ir vienodų galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus principus. Tačiau siekdami, kad Lietuvoje būtų sudarytos nevaržomos sąlygos demokratijos plėtrai, kuri yra užtikrinama tik per aktyvų NVO įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus, siūlome įstatyme išskirti NVO ir palikti teisę ir galimybes nevyriausybinėms organizacijoms atlikti pagrindinę jų funkciją – atstovauti visuomenės interesams. Lietuvos moterų lobistinė organizacija (LMLO), siekdama moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo visose gyvenimo sferose, vienija 39 Lietuvos nevyriausybines organizacijas ir yra Europinės moterų lobistinės organizacijos narė. Keletas LMLO tikslų yra susiję su moterų ir vyrų lygybės interesų atstovavimu: · Teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti lobistinėje veikloje, siekiant paveikti ES bei Lietuvos politiką tobulinant moterų ir vyrų lygių teisių įstatyminę bazę. · Nuolat teikti pasiūlymus, kaip gerinti Europos Sąjungos veiklos sritis, turinčias įtakos moterų gyvenimo kokybei bei moterų ir vyrų lygybei. · Stiprinti moterų nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant nacionalinę bei ES politiką moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių srityse. · Stiprinti šalies demokratiją, įgyvendinant priemones, skatinančias vienodą moterų ir vyrų interesų atstovavimą. · Siekti moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, ypatingą dėmesį skiriant moterų teisių faktiniam įgyvendinimui visose gyvenimo sferose. · Stebėti, kad būtų užtikrintos moterų žmogaus teisės, poreikiai ir siekiai, kad moterų ir vyrų lygių galimybių būtų laikomasi visose srityse. · Propaguoti atviros demokratinės visuomenės vertybes, skatinant lyčių dialogą. · Savo demokratišku, atviru ir skaidriu darbu skatinti moterų dalyvavimą visose gyvenimo srityse. Taip pat LMLO aktyviai rengia JT Visų diskriminacijos formų prieš moteris panaikinimo Konvencijos (CEDAW) šešėlines ataskaitas ir vykdo CEDAW Komiteto Rekomendacijų Lietuvai gyvendinimo Lietuvoje stebėseną. Todėl manome, kad pritaikius griežtus apribojimus nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ir LMLO, būtų suvaržoma demokratija moterų ir vyrų lygybės srityje. Lietuvos moterų lobistinė organizacija palaiko 2019 m. gegužės 30 d. NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos reglamentavimo ir ragina Lobistinės veiklos įstatyme palikti išimtį nevyriausybines organizacijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus, pateiktus vertinant Nacionalinės NVO koalicijos 2019 m. gegužės 31 d. pastabas ir pasiūlymus. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVĮ projektu siūloma siaurinti lobistinės veiklos apibrėžtį (žr. keičiamo LVĮ 2 straipsnio 3 dalį) ir siūloma numatyti, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, t. y. lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai siekiama daryti įtaką administracinių sprendimų priėmimui, todėl tokiu būdu dar labiau palengvinamos pilietinės visuomenės, gyventojų, bendruomenių galimybės dalyvauti jiems aktualių sprendimų priėmime.
16.	Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, 2019-08-02				DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ LAIKYMO LOBISTINĖS VEIKLOS SUBJEKTAIS Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu bei reaguodami į tai, kad LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu siekia nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) veiklą priskirti lobistinei, Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (toliau - LVOA) palaiko NVO koalicijos kreipimąsi dėl Lobistinės veiklos įstatymo keitimo ir ragina nevyriausybines organizacijas bei religines bendruomenes ir bendrijas kaip juridinius asmenis laikyti ne lobistinės veiklos subjektais. Tai įtvirtinta Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose dėl Nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje, kuriose teigiama, jog NVO vaidina svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose per advokaciją inicijuojant pokyčius teisėkūros ir viešosios politikos procesuose. NVO turi būti sudaromos sąlygos vykdyti tyrimus, švietimo ir advokacijos veiklas viešuose debatuose dėl teisės aktų, nepaisant ar NVO nuomonė sutampa su oficialia valdžios pozicija ar ne (12); taip pat visų lygių valdžia turi sudaryti visas sąlygas NVO efektyviai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir konsultacijose be išankstinės diskriminacijos. Toks dalyvavimas turi būti užtikrintas suteikiant sąlygas laisvos nuomonių įvairovės raiškai, jos neribojant specialiais teisės aktais (76 ir 77). Daugiau nei pusę ES asociacijų sudaro lobistinės asociacijos, dėl ko būtina stiprinti asociacijas, atstovaujančias piliečių interesus, siekiančias tik visuomeninės naudos ir taip užtikrinti subalansuotą jėgų ir interesų atstovavimo pusiausvyrą. 2016 m. Vidaus reikalų ministerijos tyrime „Savivaldybių konsultavimosi su gyventojais ir jų dalyvavimo priimant sprendimus savivaldybių lygmeniu bei bendruomeniškumo priemonių vertinimas“ sakoma, kad visuomenės narių įtraukimas į sprendimų priėmimą sudaro sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių interesų grupių pusiausvyrą bei yra vienas iš demokratinės visuomenės požymių. Tuo tarpu Valstybinės vartotojų apsaugos plėtros 2019-2027 m. programoje nurodyta, kad stiprinant vartotojų asociacijų vaidmenį bus siekiama vieno iš pagrindinių programos tikslų - stiprinti vartotojų ekonominių interesų gynimą. Europos tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucija Nr. 543 (73) patvirtintos Vartotojų apsaugos Chartijos (E(i)) dalyje pabrėžiama, jog valdžios institucijos turi pripažinti nevyriausybines vartotojų organizacijas ir konsultuotis su jomis dėl teisinio reglamentavimo pakeitimų, administravimo ir kitais vartotojų teisių apsaugos aspektais. Šis pripažinimas atitinkamai įpareigoja vartotojų organizacijas atsakingai atstovauti ir konsultuoti vartotojus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Europos Tarybos ministrų komiteto gairėse dėl Pilietinės visuomenės dalyvavimo politinių sprendimų priėmimo procesuose teigiama, jog siekiant užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos procesus yra būtina užtikrinti piliečių, NVO atstovų galimybes dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Gairių „Apibrėžimai“ dalyje „piliečių dalyvavimas“ yra suprantamas kaip piliečių dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procesuose atribojant tokį veiksmą nuo politinių procesų, t. y. tiesioginio dalyvavimo politinių partijų veiklose ir nuo lobistinės, t. y. verslo įmonių interesų veiklos (2). LVOA palaiko NVO koalicijos nuomonę, kad Lobistinės veiklos įstatymo pataisa įteisinti bendruomenines ir nevyriausybines organizacijas lobistinės veiklos subjektais: 1) būtų pažeistas subsidiarumo ir teritorinio bendrumo principais grindžiamas bendruomenės veikimas; 2) Vietos bendruomenių organizacijų kaip lobistinių įtraukimas pagal Lobistinės veiklos įstatymą reiškia, kad didžioji dauguma Lietuvos vietos bendruomenių, veikiančių tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose ir miesteliuose, automatiškai tampa lobistinėmis organizacijomis ir joms apribojama galimybė dalyvauti viešajame valdyme, kas prieštarauja Europos Vietos savivaldos chartijai, LR Konstitucijai, Nacionalinės pažangos 2030 programai; 3) Vietos bendruomenių veiklos laikymas lobistinėmis reikštų, kad yra pažeidžiami demokratijos principai, sudarytos sąlygos neskaidriems ir korupciniams veiksmams valdžios institucijose, sąlygos veikti ir daryti įtaką lobistinėms verslo ir politinių jėgų grupėms, kurios tenkins tik savo poreikius. Raginame atsižvelgti įstatymų leidėją į silpną NVO sektoriaus veiklą Lietuvoje, nesudaryti sunkumų NVO inicijuoti bei dalyvauti sprendimų, susijusių su viešąja politika, priėmime bei teisėkūros procese, atstovauti visuomenės interesus, skatinti pilietines iniciatyvas, kas sudaro demokratinės visuomenės pagrindą.	Pritarti iš dalies	Siūloma numatyti, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos socialinės pasaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos trišalė taryba, 2019-05-07				Informuojame, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. sausio 9 d. protokolu Nr. TTP-1 (Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. TTP-14 pavirtintų nuostatų redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuostatų II skyriaus 10.1, 10.2. punktus, 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051. Teikiame posėdžio protokolo išrašą. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2019 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo išrašas, 1 lapas. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖ TARYBA POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2019-04-23 Nr. TTP-4 Vilnius 5. SVARSTYTA. Dėl lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051. NUTARTA. Fiksuoti šias šalių nuomones dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051: 1. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai siūlo nepritarti Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3051 todėl, kad: - būtų įteisinta tam tikra asociacijų diskriminacija; - šiame projekte esančios nuostatos kurtų perteklinius reikalavimus socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims; - priėmus šį projektą, būtų apsunkintos socialinių partnerių galimybės dalyvauti teisėkūros procesuose; - būtų priešinga pasekmė keliamam skaidrumo tikslui. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai susilaiko. Posėdžio pirmininkas Ričardas Sartatavičius Posėdžio sekretorė Svetlana Kalinauskienė	Nepritarti	Žr. argumentus, pateiktus vertinant asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos 2019 m. sausio 7 d. pastabas ir pasiūlymus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos socialinės pasaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos trišalė taryba,

2019-05-07

Informuojame, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. sausio 9 d. protokolu Nr. TTP-1 (Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2018 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. TTP-14 pavirtintų nuostatų redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos nuostatų II skyriaus 10.1, 10.2. punktus, 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051.

Teikiame posėdžio protokolo išrašą.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2019 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo išrašas, 1 lapas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TRIŠALĖ TARYBA

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2019-04-23 Nr. TTP-4

Vilnius

5. SVARSTYTA. Dėl lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051.

NUTARTA. Fiksuoti šias šalių nuomones dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051:

1. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai siūlo nepritarti Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3051 todėl, kad:

- būtų įteisinta tam tikra asociacijų diskriminacija;

- šiame projekte esančios nuostatos kurtų perteklinius reikalavimus socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims;

- priėmus šį projektą, būtų apsunkintos socialinių partnerių galimybės dalyvauti teisėkūros procesuose;

- būtų priešinga pasekmė keliamam skaidrumo tikslui.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai susilaiko.

Posėdžio pirmininkas Ričardas Sartatavičius

Posėdžio sekretorė Svetlana Kalinauskienė

Nepritarti

Žr. argumentus, pateiktus vertinant asociacijos „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos 2019 m. sausio 7 d. pastabas ir pasiūlymus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Povilas Urbšys, 2019-10-08	7	11, 12			Argumentai: Pilietinės visuomenės funkcionavimui yra labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos ir neformalios piliečių grupės turėtų galimybę konstruktyviai prisidėti prie teisėkūros proceso tais atvejais, kai teisinis reguliavimas yra susijęs su svarbiais viešaisiais interesais ar įtakoja piliečių teises ir laisvės. Dauguma šių organizacijų neturi resursų samdyti lobistus ar asmenis, kurie galėtų prisiimti pareigas įstatymo numatytas registruotiems lobistams. Tačiau šių organizacijų žinios bei patirtis atstovaujant viešąjį interesą konkrečiose visuomenės gyvenimo srityse gali reikšmingai prisidėti prie teisėkūros kokybės. Nevyriausybinių organizacijų plėtros pakeitimo įstatymo projekte yra numatyti grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimai. Yra tikslinga šį skirstymą taikyti ir Lobistinės veiklos įstatyme numatant, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine. Religinės bendruomenės ir bendrijos yra svarbus valstybės partneris. Tai yra pripažįstama ir Europos Sąjungos lygiu. Sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnis 3 dalis nustato, kad “pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą“. Dėl šios priežasties Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime Dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką 13 punkte yra numatyta, kad registro reikalavimai, kurie taikomi lobistams, netaikomi bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Taip pat Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 1 straipsnis nustato sritis, kuriose yra vykdomas Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas. Todėl yra tikslinga, atsižvelgiant į ES institucijų praktiką ir siekiant palaikyti atvirą ir nuolatinį dialogą, religinių bendruomenių ir bendrijų bendradarbiavimo tarptautinėje sutartyje numatytose srityse nelaikyti lobistine veikla, todėl siūlau pakeisti 7 straipsnio 11 ir 12 punktus. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 11, 12 punktus: ~~„11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;~~ ~~12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla~~. 11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą. 12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siūloma remtis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pateiktu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimu, jos papildomai neaiškinant, kad nekiltų dviprasmybių. Pasiūlymas: 7 straipsnio 11 punktą išdėstyti taip: „11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme veikla, kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus, veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą;“

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Povilas Urbšys,

2019-10-08

11, 12

Argumentai:

Pilietinės visuomenės funkcionavimui yra labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos ir neformalios piliečių grupės turėtų galimybę konstruktyviai prisidėti prie teisėkūros proceso tais atvejais, kai teisinis reguliavimas yra susijęs su svarbiais viešaisiais interesais ar įtakoja piliečių teises ir laisvės. Dauguma šių organizacijų neturi resursų samdyti lobistus ar asmenis, kurie galėtų prisiimti pareigas įstatymo numatytas registruotiems lobistams. Tačiau šių organizacijų žinios bei patirtis atstovaujant viešąjį interesą konkrečiose visuomenės gyvenimo srityse gali reikšmingai prisidėti prie teisėkūros kokybės. Nevyriausybinių organizacijų plėtros pakeitimo įstatymo projekte yra numatyti grupinės ir viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimai. Yra tikslinga šį skirstymą taikyti ir Lobistinės veiklos įstatyme numatant, kad viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla atstovaujant viešąjį interesą nėra laikoma lobistine.

Religinės bendruomenės ir bendrijos yra svarbus valstybės partneris. Tai yra pripažįstama ir Europos Sąjungos lygiu. Sutarties Dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnis 3 dalis nustato, kad “pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą“. Dėl šios priežasties Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarime Dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką 13 punkte yra numatyta, kad registro reikalavimai, kurie taikomi lobistams, netaikomi bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Taip pat Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutarties Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų 1 straipsnis nustato sritis, kuriose yra vykdomas Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas. Todėl yra tikslinga, atsižvelgiant į ES institucijų praktiką ir siekiant palaikyti atvirą ir nuolatinį dialogą, religinių bendruomenių ir bendrijų bendradarbiavimo tarptautinėje sutartyje numatytose srityse nelaikyti lobistine veikla, todėl siūlau pakeisti 7 straipsnio 11 ir 12 punktus.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 11, 12 punktus:

~~„11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veikla;~~

~~12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla~~.

11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą.

12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siūloma remtis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pateiktu viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos apibrėžimu, jos papildomai neaiškinant, kad nekiltų dviprasmybių.

Pasiūlymas:

7 straipsnio 11 punktą išdėstyti taip:

„11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme veikla, kurių steigėjai ar dalyviai nėra pelno siekiančios organizacijos ir kurios nėra įsteigtos atstovauti pelno siekiančių juridinių asmenų interesus, veikla atstovaujant bei ginant viešąjį interesą;“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

7, 11, 12

Argumentai:

Siūloma atsisakyti išimčių, kurios numatytos 7 str. 7, 11 ir 12 punktuose. Atsisakius šių išimčių subjektų, tokių kaip viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, taip pat nevyriausybinių organizacijų bei religinių bendruomenių veikla būtų reguliuojama įgyvendinant lygiateisiškumo principą, visiems suinteresuotiems subjektams būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, šių subjektų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistinė veikla. Tai sumažintų galimybes nevyriausybinėms organizacijoms, asociacijoms, atstovaujančioms verslo ir kitiems privatiems interesams ir kt., išvengti siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo bei sukurtų visiems vienodas pareigas deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą.

Pasiūlymai:

7 straipsnis. Veikla, kuri nelaikoma lobistine:

1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;

2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose teisės aktų projektams rengti pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą;

3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, veikla;

4) konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą;

5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymą;

6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka;

~~7) viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veiklai, tenkinanti viešąjį interesą;~~

8) asmenų veiklai, kai jie dalyvauja viešuosiuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami;

9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje;

10) politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, veiklai;

~~11) nevyriausybinių organizacijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, veiklai;~~

~~12) religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veiklai.~~

Nepritarti

Pažymėtina, kad LVĮ projekto 7 straipsnyje siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje, skatinama nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių veikla, kuria jos tenkina viešąjį interesą. Išimtys apima tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Tokių viešųjų juridinių asmenų išskyrimas yra objektyviai pateisinamas, kadangi tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų): jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3051(2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09	5				Argumentai: Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma lobistinė veikla, siūloma atsisakyti pareigos šiems asmenims deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pareigos 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo sudaryti sąlygas lobistams įgyvendinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, nevaržyti teisėtos lobistų veiklos ir leisti jiems nekliudomai įgyvendinti lobistinės veiklos užsakovų, lobistinės veiklos naudos gavėjų teisėtus interesus, taip pat sudaryti sąlygas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įgyvendinti įstatymuose nustatytas lobistinės veiklos priežiūros funkcijas. 2. Asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas ar kitokį atlygį. 3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema). 4. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su lobistu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. ~~5. Asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:~~ ~~1) savo vardą, pavardę, pareigas;~~ 32) lobisto vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą. Jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą; ~~23) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą;~~ ~~4) ar jam buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka.~~“	Pritarti
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09	11				Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo atsisakoma pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą ir siekiant suderinti iš projekto 5 straipsnio reguliavimo išplaukiančias nuostatas, siūloma atitinkamai suderinti 11 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Lobistinės veiklos priežiūra 1. Įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija: 1) analizuoja ir apibendrina šio įstatymo taikymo praktiką; 2) atlieka tyrimą, jeigu yra gauta informacijos, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų; 3) teikia lobistams, asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ir institucijoms, kuriose dirba asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistinės veiklos klausimais; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka viešina skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas ir informaciją apie Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi teisę: 1) tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą; 2) gauti iš asmenų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu; 3) tikrinti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas;. 4) gauti ir tikrinti informaciją apie valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, deklaruotą jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą iš institucijų, kuriose šie asmenys dirba. 4. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimus suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. 5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 6. Valstybės pareigūnų, kitų nei šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų valstybės tarnautojų ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, atžvilgiu vykdomą lobistinę veiklą prižiūri institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovai ar jų įgalioti atstovai atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.“	Pritarti
3.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09	12				Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo atsisakoma pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą ir siekiant suderinti iš projekto 5 straipsnio reguliavimo išplaukiančias nuostatas, siūloma atitinkamai suderinti 12 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas: 1. Išbraukti 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą: 3) Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų deklaruota jų atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, nurodant šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją. 2. Pakeisti projekto 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ~~ir 3~~ punkt~~uos~~e nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3051(2).

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė

Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė