image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

Lietuvos Respublikos Seimo                                                       Į 2020-10-08   Nr. el. paštas

Aplinkos apsaugos komitetui                                                       2020-10-19   Nr. el. paštas

El. p. [email protected];

[email protected]

 

Kopija

Justinui Poderiui

[email protected]

 

Lietuviškų degalinių sąjungai

[email protected]

 

 

 

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO, aTSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO IR GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO PROJEKTŲ nR. xiiip-5137–5139

 

 

                              2020 m. lapkričio 10 d. Nr. 4-01-9181

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, gavusi suinteresuotų institucijų kreipimąsi savo iniciatyva atliko:

1.               Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo projekto Nr. XIIIP-5137 (toliau – ADĮ projektas);

2.              Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5138;

3.              Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5139;

 antikorupcinį vertinimą.

Vertinimo metu nustatyta, kad kai kurios vertinamų įstatymų projektų nuostatos nepakankamai detaliai reglamentuoja numatomas procedūras bei joms pritarus galimai bus sudarytos nevienodos sąlygos asmenims, veikiantiems ADĮ projektu numatomoje reguliuoti srityje, todėl numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų pakankamo skaidrumo įgyvendinant siūlomas reglamentuoti procedūras bei sudarytų galimybes pasireikšti korupcijai.

Atlikę vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1.             ADĮ projekto 15 straipsniu siūloma reglamentuoti viešiesiems transporto pirkimams taikomus reikalavimus, šio straipsnio  4, 5 ir 6 dalyse nustatant atitinkamus tikslus. Viešųjų pirkimų tarnyba pagal projekto 14 straipsnį ir šio straipsnio 8 dalį renka, kaupia ir tvarko duomenis, tačiau projekte nėra nustatyta, kaip bus skatinamos ir kontroliuojamos perkančiosios organizacijos, kad siektų projekte numatytų tikslų ir kokios poveikio priemonės joms būtų taikomos, bei kokios institucijos bus įgaliotos jas taikyti, jeigu jos nesilaikys projekte nurodytų tikslų.

Nepakankamai detalus ir aiškus reglamentavimas, nenustatant projekte numatytų tikslų pasiekimo užtikrinimo mechanizmo, kelia abejonių dėl tokių tikslų nustatymo tikslingumo, todėl siūlome tobulinti projekto nuostatas, nustatant atsakingas institucijas už nustatytų šiame straipsnyje tikslų pasiekimą, proceso kontrolę, bei skatinamąsias bei numatančias atitinkamas neigiamas pasekmes poveikio priemones.

2.    ADĮ projekto 18 straipsnis reglamentuoja Degalų iš atsinaujinančių energetikos išteklių (toliau - DAEI) apskaitos vienetų sistemą. Ši nuostata svarstytina šiais aspektais:

2.1.       ADĮ projekte nėra nustatyta, kuri institucija bus atsakinga už šios sistemos sukūrimą bei palaikymą, nors ADĮ projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoja yra Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė, tačiau sistemos valdymas neapima sistemos kūrimo ir palaikymo. Be to, neaišku pagal kokius kriterijus ir kokiu būdu Energetikos ministerija paskirs šios sistemos valdytoją, kokius reikalavimus tas valdytojas turėtų atitikti. Kadangi šios sistemos valdytojas turės galimybę rinkti ir disponuoti informacija apie juridinius asmenis dalyvaujančius DAEI sistemoje, jų vykdomą veikla, todėl siekiant užtikrinti skaidrią sistemos veiklą ir saugų duomenų naudojimą, būtina nustatyti tinkamus reikalavimus sistemos valdytojui, arba įstatyme įtvirtinti konkrečią instituciją, kuri bus sistemos valdytoja.

2.2.       Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šios sistemos sukūrimas ir administravimas bus finansuojamas jos dalyvių įmokomis, kurios bus nustatomos, surenkamos ir administruojamos energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo pateiktas pastabas ir DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių veiklos apimtis.

 Pagal šią nuostatą neaišku, kaip bus įvertinamos ir pamatuojamos dalyvių veiklos apimtys, kokios veiklos apimtys bus matuojamos, kai sistemos dalyviai vykdys veiklą keliose srityse ir kaip jos lems nustatomos įmokos dydį. Nepakankamai detaliai apibrėžti rodikliai, kuriais vadovaujantis būtų nustatomas įmokos dydis yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siekdami skaidraus įmokų nustatymo proceso, siūlome detaliai reglamentuoti, kokios veiklos apimtys bus vertinamos, kokiais dydžiais jos bus matuojamos ir kaip tai lems nustatomos įmokos dydį.

Pagal šioje nuostatoje siūlomą reglamentavimą darytina išvada, kad įmokų dydžius DAEI sistemos dalyviams nustatys sistemos valdytojas vienašališkai, o juos suderins energetikos ministras pagal savo paties nustatytą tvarką. Toks siūlomas reglamentavimas ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi įmokas realiai nustatys subjektas, kurio veikla bus finansuojama ir pelnas uždirbamas iš tų įmokų, ką patvirtina ir 9 dalyje nustatytas reglamentavimas: „Taryba, įvertinusi DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudų ir gautų pajamų santykį, turi teisę pareikalauti DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytoją peržiūrėti patvirtintas įmokas už jo teikiamas paslaugas, užtikrinant, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių mokamos įmokos būtų pagrįstos DAEI apskaitos vienetų sistemos valdytojo veiklos sąnaudomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią pelno normą“, todėl abejotina, ar sistemos valdytojo sprendimai dėl įmokų dydžių nustatymo galėtų  būti objektyviai pagrįsti. Manome, kad įmokų dydžių nustatymo procese turėtų dalyvauti Taryba, kaip derinanti ir kontroliuojanti institucija, kuriai turi būti suteikta ne teisė, o pareiga patikrinti sistemos valdytojo nustatytų įmokų pagrįstumą prieš jas nustatant, o ne po nustatymo, o Tarybos sprendimas sistemos valdytojui turėtų būti privalomas.

Taip pat antikorupciniu požiūriu ydinga situacija, kai pati institucija, šiuo atveju Energetikos ministerija, savo pačios nustatyta tvarka, kurią bet kada savo nuožiūra gali pakeisti, nustato įmokų dydžių derinimo procedūras, kurias pati ir įgyvendina. Siekdami nešališko, objektyvaus ir skaidraus įmokų sistemos dalyviams nustatymo proceso, siūlome sistemos dalyviams įmokų dydžio nustatymo pagrindinius principus ir kriterijus reglamentuoti aukštesnės galios teisės aktu, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu, ar šiuo įstatymu.

3.    ADĮ projekto 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Energetikos ministras kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministru, atsižvelgdami į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, tvirtina metodiką, pagal kurią vertinamos biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tinkamos naudoti žaliavos ir žaliavos, iš kurių pagamintų biodegalų, pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir (ar) dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių energinė vertė <...> gali būti laikoma du kartus didesne palyginti su jų pradine energine verte.“

Vertinamojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši metodika nustato vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, pagal kurias žaliavos gali būti įtraukiamos į energetikos ministro tvirtinamą žaliavų sąrašą ir atvejus, kada iš jų pagamintų degalų vertė gali būti laikoma du kartus didesne, palyginti su jų pradine energetine verte.

Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant vertinimo kriterijus ir reikšmes metodikoje turi būti atsižvelgiama į  šioje dalyje išdėstytus kriterijus ir rodiklius, tačiau nėra nustatyta, kaip atsižvelgimas į šiuos ADĮ projekte nustatytus kriterijus lemia metodikoje nustatomus vertinimo kriterijus bei jų reikšmes. Pavyzdžiui, neaišku, kaip bus pamatuojama šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta gamybos technologijų branda ir kaip ji lems konkretų kriterijų, kuriuo vadovaujantis galės būti priimamas sprendimas įtraukti žaliavą į sąrašus. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas žaliavų tvarumas, siekiant projekto tikslų galimai turėtų būti nustatytas kaip atskiras kriterijus pačioje metodikoje, paaiškinant ko reikia kad žaliava jį atitiktų ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad 21 straipsnio 3 dalyje yra naudojama sąvoka „be kita ko“, todėl darytina išvada, kad metodikoje nustatant vertinimo kriterijus ir reikšmes yra atsižvelgiama į dar kitus duomenis ir rodiklius, kurie teikiamame projekte ar kituose teisės aktuose nėra reglamentuoti.

Nepakankamai detalus ir neaiškus 21 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų įtakos bei reikšmės tvirtinant kriterijus metodikoje reglamentavimas apsunkina kriterijų nustatymo procesą metodikoje, todėl yra neaišku kokiais objektyviais duomenimis vadovaujantis bus nustatomi vertinimo kriterijai ir jų reikšmės metodikoje, kuriais vadovaujantis žaliavos yra įtraukiamos į sąrašą, nuo kurių priklauso subjektų, gaminančių ADĮ projekte išvardintus degalus, įsipareigojimai bei veiklos rezultatai, didina galimybes pasireikšti korupcijai ir gali sudaryti sąlygas atskiroms suinteresuotų  asmenų grupėms daryti įtaką įtraukiant ar neįtraukiant tam tikras žaliavas į sąrašą bei nustatant iš jų pagamintų degalų energetines vertes, todėl siūlome tobulinti nuostatas atsižvelgiant į pateiktus argumentus.

4.    Projekto 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Taryba ar Tarnyba, taikydamos atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.“ Manome, kad siekiant, jog visiems subjektams analogiškose situacijose ir analogiškomis aplinkybėmis turi būti taikomos vienodos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl siekdami skaidraus ir visiems subjektams vienodo atsakomybės taikymo proceso, siūlome nustatyti baigtinį lengvinančių aplinkybių sąrašą.

5.    Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5138 ir Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5139 pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime.

Dėl Seimo narių Virginijos Vingrienės ir Kazio Starkevičiaus pasiūlymo ADĮ projektui.

Seimo nariai siūlo papildyti ADĮ projekto 20 straipsnį  9 dalimi ir nustatyti, kad „iš alyvpalmių aliejų ir jų šalutinių produktų ir (ar) jų atliekų pagaminti degalai nelaikomi biodegalais.“

Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl analogiškų nuostatų ir pasiūlymų jau teikė pastabas 2020 m. kovo 30 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2502[1] „Dėl Energetikos, Elektros energetikos ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektų Nr. XIIIP-4138 – 4140“ bei 2020 m. birželio 22 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-4737[2] „Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4713.

Minėtose išvadose Specialiųjų tyrimų tarnyba nepritarė teiktiems pasiūlymams, kadangi jiems pritarus, ir visiškai uždraudus kai kurias žaliavas naudoti biodegalų gamyboje, susidarytų tokios situacijos, kurios leistų  riboti iš atskirų žaliavų biodegalus gaminančių subjektų galimybes konkuruoti rinkoje, net ir tais atvejais, kai iš pasiūlyme nurodytų žaliavų biodegalus gaminantys subjektai turi tinkamus Europos Sąjungoje galiojančius ir išduotus pagal nustatytus reikalavimus sertifikatus ir jų naudojamos žaliavos atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus tvarumo reikalavimus, tuo sudarant išskirtines veiklos sąlygas kitas žaliavas biodegalų gamybai naudojantiems subjektams. Šiose antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktos pastabos taikytinos ir šiam Seimo narių teikiamam pasiūlymui.

Taip pat šio pasiūlymo tikslingumas svarstytinas tuo aspektu, kad jo įsigaliojimas siūlomas su sąlyga, nepriklausančia nuo įstatymo leidėjų valios, t. y.  jeigu bus gautas Europos komisijos pritarimas, todėl lieka neaišku, koks būtų šios nuostatos statusas jei Europos komisijos pritarimas nebūtų gautas. Manome, kad laikantis teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principų, teisės akte turi būti reglamentuojamos tik galiojančios nuostatos, todėl tik gavus Europos komisijos pritarimą šiai nuostatai  tai būtų pakankamas pagrindas ja papildyti ADĮ projektą.

 

 

 

 

Direktorius                                                                                                                  Žydrūnas Bartkus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aivaras Raišys, tel. 8 634 05909, el. p. [email protected]



[1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d7cd2c70729611eaa38ed97835ec4df6?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=e2652b94-2a25-4ecd-8fa8-8520da5805ed

[2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/98373ca0b45811ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e2652b94-2a25-4ecd-8fa8-8520da5805ed