LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 179 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1.              Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Projekto rengimą paskatino nesureguliuotas profesinių sąjungų reprezentatyvumo nustatymas, kai vyksta derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Praktika rodo, kad paprastai derybose pareiškia norą dalyvauti įvairios profesinės sąjungos, taip pat ir tos, kurios neatstovauja darbuotojų daugumos valiai, kurie dirba skirtingose ekonominės veiklos srityse. Nesant reprezentatyvumo kriterijų teisės aktuose, tokios profesinės sąjungos stabdo kolektyvines derybas ar nesiekia konstruktyvaus dialogo.

Projekto tikslas - nustatyti sąžiningas ir adekvačias profesinių sąjungų reprezentatyvumo taisykles, pagal kurias būtų nustatomos labiausiai atstovaujančios organizacijos nacionaliniu lygmeniu, su kuriomis būtų deramasi dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Projekto uždavinys – darbo kodekse numatyti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios profesinės sąjungos galėtų būti pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu lygiu.

2.       Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė.

3.       Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių profesinių sąjungų, veikiančių nacionaliniu lygmeniu, reprezentatyvumo kriterijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnis nustato, kad „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“. Konstitucines teises detalizuoja įstatymai, todėl profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas, kuriuose kol kas nėra nustatyti kriterijai, apibrėžiantys labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma nustatyti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti profesinės sąjungos, kad būtų pripažintos atstovaujančiomis nacionaliniu lygmeniu. Tai paskatintų kolektyvinių derybų ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių pagausėjimą, ypač biudžetiniame sektoriuje. Reprezentatyvumo kriterijai padėtų išspręsti nesutarimus tarp profesinių sąjungų ir nustatyti labiausiai atstovaujančias organizacijas nacionaliniu lygmeniu, o tai paskatintų kolektyvines derybas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Tikimasi užtikrinti vienodą teisės akto aiškinimą ir taikymą.

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Paskatins narystę profesinėse sąjungose, bendradarbiavimą su darbdaviais.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,

 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Nereikia.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Profesinė sąjunga, kolektyvinės derybos.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra

 

Teikia

Seimo narė

 

Aušra Papirtienė