Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 338
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, A. MAZURONIS
ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Pradėsime darbą.
14.01 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3375, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3376, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 3702 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3377 (pateikimo tęsinys)
Kaip ir tarėmės prieš pietus, po pietų pirmas bus darbotvarkės 1-15 klausimų blokas. Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3375.
Čia yra likę tik motyvai ir balsavimas. Kadangi kai kurie klausė, aš dar kartą atkreipiu kolegų dėmesį, balsavimo langas ir yra nuo 14 valandos iki 16 val. 40 min., atrodo. Taip visą laiką ir balsuosime, o 15 valandą atliksime vardinį balsavimą štai čia, salėje, su kortelėmis. Jau balsavimo langas, taigi neišsiblaškykite. Kviečiu užimti darbo vietas.
Tuomet motyvai dėl minėto įstatymo. Už – gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pagrindinis šio įstatymo tikslas – beveik 1,5 mln. Lietuvos vairuotojų sumažinti eiles atliekant techninę apžiūrą ir sudaryti galimybę rinktis. Dabartiniu reglamentavimu yra įtvirtintas techninės apžiūros centrų skaičius bei suskirstymas regioniniu principu. Didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą – užsiregistruoti ir keletą savaičių laukti eilėse į patikros centrus. Nustačius net menkiausius neatitikimus, dėl pakartotinės techninės apžiūros paslaugos grįžta apie pusę visų vairuotojų. Jie iš naujo privalo užsiregistruoti, laukti eilėse ir dar kartą susimokėti. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje kvalifikuoti autoservisai turi galimybę teikti šią paslaugą. Atvykus į autoservisą ir nustačius smulkius neatitikimus, šie yra greitai pašalinami vietoje, o dėl pakartotinės apžiūros grįžta mažiau nei 10 % vairuotojų. Kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Norvegija ir Švedija, taiko labai panašų techninės apžiūros paslaugų teikimo sistemos modelį.
Pagal šį įstatymo projektą visi, norintys užsiimti techninės apžiūros išdavimo veikla, turėtų atitikti europinius standartus ir Nacionalinio akreditacijos biuro keliamus reikalavimus. Šios priemonės yra vienas iš būdų kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimui užtikrinti. Atsisakius techninių apžiūrų centrų skaičiaus ribojimo regioniniu principu, atsiras galimybė ir kitoms akredituotoms įmonėms teikti techninės apžiūros paslaugas. Konkurencijos augimas padidins paslaugos prieinamumą. Dar 2019 metais Konkurencijos taryba Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai siūlė atsisakyti privalomų techninių apžiūrų vykdymo ribojimo ir skaičiaus.
Ir pabaigai. Naujas reglamentavimas sukurs vairuotojams sąlygas paslaugas gauti greičiau ir patogiau…
PIRMININKAS. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). …sumažins laukiančiųjų eiles. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom. (Balsai salėje) Kortelė gal ne iki galo įdėta?
A. BAGDONAS (LSF). Bet aš galiu už gerbiamą A. Vyšniauską irgi prieš pasisakyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, Andriau, su visa pagarba. Aš gal pats pasisakysiu. Kolegos, čia skamba labai keisti argumentai – sumažinsime eiles. Realių eilių problema yra tiktai viename mieste, Vilniaus mieste. Kiek mane informavo Susisiekimo ministerija, ta problema išsprendžiama pastačius naujus techninių apžiūrų centrus, tai šiuo metu ir yra daroma. Tačiau šita reforma, jeigu ją galima taip vadinti, ką padarytų, tai pirmiausia pakeltų kainą, gerokai pakeltų kainą, taip, kaip yra ir kitose šalyse. Lietuvoje techninių apžiūrų kaina yra ne viena mažiausių, bet bene mažiausia Europoje, tikrai mažesnė nei aplinkinėse šalyse. Taip yra būtent dėl tos sistemos, kurią turime šiandien.
Kitas svarbus dalykas. Šiuo metu techninių apžiūrų centrai yra išdėlioti taip, kad gyventojas kiekvieną jų galėtų pasiekti 30 kilometrų spinduliu. Jeigu mes atsisakome tokio regioninio išdėstymo, vadinasi, Aukštadvaryje, kai kuriuose mažesniuose miesteliuose nelieka techninių apžiūrų stočių ir žmonės turės važiuoti arba į regionų centrus, o kai kuriais atvejais net į didžiuosius miestus. Man atrodo, jeigu rūpinamės regionais ir norime, kad paslaugos išliktų regionuose, tai tą reikia turėti omenyje, suprantant, kad regionuose esančias techninių apžiūrų stotis dotuoja didžiųjų miestų apžiūros stotys.
Paskutinis argumentas dėl konkurencijos ir kitų dalykų. Tai ir dabar konkurencija yra. Jeigu jums netinka Vilniaus apžiūros stotis, važiuokite į Kauną, važiuokite į kitą miestą ir gausite tą paslaugą. Tiesą pasakius, ta paslauga bus lygiai tokia pati, kadangi sektorius yra reguliuojamas valstybės ir tos visos stotys atrodo lygiai taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar, atkreipiu dėmesį, balsuosime dėl darbotvarkės 1-15 klausimų bloko. Tai projektas Nr. XIVP-3375. V. Pranckietis – per centrinį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Trys projektai – trys motyvai.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu taip reikalaujate, prašom. Gerai. Tai V. Pranckietis kalbės už. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tikrai kalbėsiu už, kadangi tą iniciatyvą pasiūliau Liberalų frakcijai dar sesijos pradžioje. Visos frakcijos buvo pritarta vienbalsiai ir stebėtasi, kad iki šiol dar niekas tuo nepasirūpino. Po to prisijungė daugiau kolegų prie tos iniciatyvos. A. Bagdonas formalizavo šiuos įstatymus, aš esu dėkingas ir noriu pažymėti, kad yra prisijungę ir Tėvynės sąjungos, ir Valstiečių, ir Darbo partijos, ir Demokratų frakcijos, ir Mišrios grupės Seimo nariai prie šitos iniciatyvos. Vadinasi, dalykas jau tampa nebe kokiu nors politizuotu, bet tiesiog normaliu dalyku, kuris gali patikti ir patiks visiems Lietuvos žmonėms.
Kontrargumentuodamas A. Vyšniauskui pasakysiu, kad Vokietijoje, kai yra ta paslauga išplėsta, tai yra ne tiktai valstybinėse stotyse, automobilių pakartotinai grįžta 10 %. Lietuvoje grįžta 50 %. Kitaip sakant, dar gali būti ir interesas tų, kurie prižiūri, kad tų mašinų daugiau kartų grįžtų tam, kad jie galėtų dirbti. Manau, kad mes turime pritarti tokiam projektui ir vieną kartą išspręsti tą problemą, nes valdiškas biznis niekada nebuvo naudingas taip pat ir valstybei, nes valstybė turi įkurti, padaryti. Verslai sukurs viską, o dėl kainos, tai netgi galėtų nekainuoti servisuose vien dėl to, kad jie, tą mašiną aptarnaudami, ją ir apžiūri. Tai siūlau pritarti tam pasiūlymui, pritarti tokiam įstatymui, kuris bus labai naudingas daugeliui Lietuvos žmonių, kurie vairuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Vyšniauskas buvo paminėtas, tai per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Kolegos čia labai žongliruoja Vokietijos pavyzdžiu, neišmanydami, kokia sistema yra Vokietijoje. Vokietijoje paprastame servise tu negausi tos paslaugos, tiesiog paprastas servisas gali iškviesti valstybinės institucijos inspektorių, o jis atvažiuoja ir patikrina. Tai paprastame servise negausi.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, tiesiog visi tikriname mašinas ir matome, kad dabartinė sistema veikia labai gerai. Išties yra užtikrintos priemonės, kad tu nenuvarysi nei kitos mašinos, nei pervarysi tos mašinos, nes iš karto rodikliai ateina į sistemą. Dabar kažkodėl siūloma perduoti privatiems servisams, neįžvelgiant jų galimų interesų konfliktų, bet įžvelgiant, ką kolega V. Pranckietis minėjo, kad techninės priežiūros specialistai specialiai ką nors praleis tam, kad vairuotojas vėl greičiau atvažiuotų pasitikrinti. Kažkoks absurdas. Tai kam ardyti tai, kas veikia labai gerai?
Kitas dalykas, tokias rimtas pertvarkas turėtų analizuoti ir teikti būtent ministerija kartu su Vyriausybe. Čia atsitiktinai Seimo nariai dėl tokio siūlymo pasižiūrėjo į kitas šalis. Mes galime registruoti, bet ar tikrai tai yra naudinga ir tai yra reikalinga? Jūs gi patys žinote, kad žmogų valstybė vienaip ar kitaip apgins – ir šitoje srityje, ir ką svarstysime dėl Odontologijos priežiūros įstatymo. Dabar kažkodėl taikome skirtingus standartus: ten bando perduoti ir balsuojame už, o čia kaip tik kolegos, kurie pasisako prieš, logiškai mąsto, kad negalima visko perduoti. Demokratinė valstybė veikia objektyviai ir tikrai prašyčiau nepritarti tam ekspromtu pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės M. Skritulskas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau pažymėti, kad įstatymų pakete yra numatyta didesnė atsakomybė už netinkamai atliktą techninę apžiūrą, ko nėra dabar. Ir tikrai nesutinku su tuo, kas buvo pasakyta, kad nėra monopolio. Norėčiau pažymėti, kad 30 metų (1994 metais šita sistema atsirado) Lietuva yra suskirstyta į dešimt teritorijų pagal apskritis ir pagal susisiekimo ministro, atrodo, įsakymą tik viena bendrovė gali teikti vienoje teritorijoje. Yra konstatavusi Konkurencijos taryba, kad, deja, konkurencija šioje srityje nėra užtikrinta ir kad į rinką ateiti kitas ūkio subjektas pagal šią galiojančią tvarką negali. Aš raginčiau vis dėlto pritarti po pateikimo ir plačiau svarstymo metu padiskutuoti ir šituos dalykus, kaip realizuoti konkurenciją, kas yra numatyta mūsų įstatymuose.
Taip pat, tarkime, man įdomu, kodėl šiandien, kuomet aš atvykstu su automobiliu į sertifikuotą automobilio gamintojo servisą, kuris vykdo garantinį aptarnavimą, kur ten išties yra specialistai, jie negali konstatuoti, kad tas automobilis yra techniškai tvarkingas? Tarkime, man kyla klausimas, kodėl „Mercedes“ ar „Volkswagen“ sertifikuotas servisas turi mažiau žinių ar mažiau išmano apie automobilį, apie jo saugumą nei, tarkime, techninės apžiūros centro darbuotojai? Aš raginčiau pradėti svarstyti šį klausimą ir plačiau padiskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis prieš – S. Skvernelis. Prašom.
S. SKVERNELIS (DFVL). Mieli kolegos, valstybė tam tikras savo viešojo administravimo srities funkcijas yra priversta deleguoti. Šiandien mes kalbame apie funkciją, kuri yra valstybės reguliuojama nuo kainos nustatymo. Tie, kas kalba, kad pasikeis kainos – niekas nepasikeis, nes kainą nustato valstybė nuo kiekio šitų paslaugų, tą irgi nustato valstybė. Čia būtų panašiai tas pats, kas, sakykime, pačių antstolių darbas, kur irgi valstybė tam tikras funkcijas suteikia, pasakytume, kad kiek nori jų, tegul tiek ir būna. Tai šie įkurti centrai, taip, praėjusius 30 metų sprendė esminį dalyką – ar tai turi būti parodomasis procesas, ką darė anksčiau kelių policija, žinome, su kokiomis bėdomis, ar turi būti civilizuotas, su moderniausia technika, moderniausia įranga, specialiai parengtais kontrolieriais, kurie pabaigę kursus, išlaikę egzaminus, su visa kontrolės ir monitoringo sistema?
Kai mes kalbėjome prieš tai jautriu ir audringu klausimu apie radarus, kad eismo įvykių priežastis yra greičio viršijimas, tai yra įtraukiama prie visų įvykių, kur nežinoma priežastis arba nenorima tirti, kas viršijo leistiną greitį, bet nėra aiškinamasi ir tiriama, kiek tų priežasčių yra dėl automobilio techninės būklės. Ši sistema iš tiesų garantuoja paslaugos prieinamumą, nes jeigu kas galvoja, kad bet koks servisiukas galės padaryti investiciją ir atitikti tuos reikalavimus, kur valstybė nustatė dėl įrangos, taip nebus. Dalis tų didžiųjų centrų dabar priversti dotuoti mažąsias stotis, pavyzdžiui, Aukštadvaryje, Vilkaviškyje ir panašiuose miesteliuose. Jeigu to dotavimo nebus, ten tie centrai tiesiog užsidarys ir paslauga nutols nuo gyventojų. Kiekvienoje kadencijoje faktiškai būna tokių bandymų šį valstybės monopolį suardyti, bet jie tikrai nėra dėl vartotojų ar vairuotojų intereso. Aš manau, kad sistema veikia. Negriaukime, neskatinkime korupcijos ir nepadarykime dar priežasčių eismo įvykių, kurie…
PIRMININKAS. Laikas!
S. SKVERNELIS (DFVL). …neaišku, dėl ko kyla, ir lengviausia įrašyti greičio viršijimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas! Dabar, gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad balsuosime dėl paketo: 1-15.1 klausimo – Transporto veiklos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3375 ir lydimųjų – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto Nr. XIVP-3376 ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3377. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 44, prieš – 33, susilaikė 23. Taigi projektų paketui nėra pritarta.
Dabar apsisprendžiame alternatyviai balsuodami, ar atmetame, ar grąžiname tobulinti. Tradiciškai: kas balsuoja už, tai grąžina tobulinti, kas balsuoja prieš, tai atmeta projektus. Prašom balsuoti. Kaip visada: už – kad tobuliname, švelnesnis variantas, o prieš – tai jau atmetame, griežtesnis variantas.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 47, prieš – 50. Taigi projektai yra atmesti.
14.16 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau, gerbiami kolegos, Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3) ir lydimasis. Priėmimas. Gerbiami kolegos, dėl šio projekto likęs tik balsavimas. Atkreipiu dėmesį, kad balsuojame dėl Odontologų rūmų įstatymo projekto. Balsuojame. Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 89: už – 66, prieš – 7, susilaikė 16. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(3) (priėmimas)
Taip pat yra lydimasis, dėl jo buvo pasiūlymų. Taigi čia turėsime šiek tiek padirbėti. Kaip matau, komiteto atstovas gerbiamas L. Slušnys eina tribūną. Prašau. Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-164(3). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Sudarykime sąlygas teikėjui pristatyti. Prašau, gerbiamas Antanai. (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos (jeigu galite, kolegos, nešnekėkite), aš siūlau, kad bent jau tam tikru pereinamuoju laikotarpiu fizinių asmenų licencijas galėtų išduoti ir Akreditavimo tarnyba (tą jinai ir dabar sėkmingai daro, į informacinę sistemą yra investavusi daug pinigų), ir lygiagrečiai rūmai, nes rūmai gale metų atsiskaito, informuoja ministerijas, Akreditavimo tarnybą. Priešingu atveju, patikėkite, bus taip, kaip aš paskaitysiu dabar vieną atsakymą iš Odontologų rūmų.
Praeitais metais vienas pilietis kreipėsi į juos ir kitas institucijas ir štai gavo tokį atsakymą. Cituoju kai kurias dalis. „Jūsų pretenzija su visa papildoma medžiaga buvo perduota rūmų tarybos nariui, atsakingam už odontologų profesinės etikos srities koordinavimą, jis, susipažinęs su gauta medžiaga, kreipėsi į gydytoją odontologą prašydamas pateikti paaiškinimą dėl jūsų pretenzijoje aprašytos situacijos. Gavus gydytojo odontologo paaiškinimą ir atlikus vertinimą (aš čia cituoju) konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti pretenzijoje pateiktus faktus. Rūmai, reaguodami į susidariusią situaciją, rekomenduoja gydytojui odontologui bendraujant su pacientais ateityje vengti bet kokių konfliktinių situacijų ir rūmai imsis visų priemonių šviesti odontologų bendruomenę.“
Kolegos, kai perduosime licencijavimą į vienas rankas, kai jūs, jūsų rinkėjai gaus atsakymus į panašius skundus tokiomis bendromis frazėmis, nes prieš dešimt metų, galėčiau cituoti daug atsakymų, beveik visi tokie būdavo, tai tada jūs, nežinau, į ką kreipsitės. Tai dar kartą atkreipiu dėmesį. Tegul licencijuoja, perduokime, bet šiame etape, kai praeita Vyriausybė perdavė licencijavimą Akreditavimo tarnybai ir ji dirba gerai, duokime galimybę abiem institucijoms šią funkciją atlikti.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). O kita Vyriausybė, kuri bus, nesvarbu, jau…
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. MATULAS (TS-LKDF). …nutars…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 784 pateiktais argumentais, siūloma, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų, tai yra fizinių asmenų, licencijavimo funkciją vykdytų tik Odontologų rūmai, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotų licencijas ir akredituotų odontologinės sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar yra 29 palaikantys, kad pasiūlymą svarstome? (Balsai salėje) Ar galite rankas pakelti? Nematau kažkaip. Gal tada paspaudžiame mygtukus. Ar yra 29, kad apskritai svarstytume šį pasiūlymą? Dabar ne dėl pasiūlymo balsuojame, o apskritai – ar svarstome šį pasiūlymą. Reikia 29. (Šurmulys salėje) Yra tiktai 23. Deja, nesvarstome.
Gerbiami kolegos, dabar tada dėl viso 1 straipsnio. Ar galėtume tada bendru sutarimu?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo gerbiamo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Tai sudarysime sąlygas pristatyti, gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl visų kitų pasiūlymų jau buvo apsispręsta balsuojant dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl datos, dėl kitų dalykų, todėl aš jau nereikalausiu balsuoti, nes iš esmės jau apsispręsta. Aš gerbiu Seimo poziciją.
PIRMININKAS. Na va, išsprendėme. Tai ar galime dabar 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui. Dėl 4 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5 straipsnio vėlgi buvo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Įjunkite mikrofoną. Kaip jūs, atsiėmėte ir šitą? Ir tada kitas yra dar, taip? Atsiėmėte. Tada visi atsiimti. Dėl 5 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėkoju pranešėjui. Ačiū.
Ir dabar dėl viso, dėl visų lydimųjų. Nematau, atrodo, nėra užsirašiusių dėl motyvų. Tada balsuokime. Balsuojame dėl Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto Nr. XIVP-164(3). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 67, prieš – 2, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.24 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 4, 16, 17, 201, 211, 22, 31, 39 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar dar grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Nebuvo apsvarstytas 1-9.5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP- 2832. Liko čia mums iš rytinės darbotvarkės. Vargome, vargome ir iki galo neišvargome. Tai čia dėl 12 straipsnio buvo… Reikia mums, kad komiteto pirmininkas dar grįžtų į tribūną, apsvarstysime likusius pasiūlymus. Gerbiamas K. Starkevičius kviečiamas į tribūną, jeigu sutiktų mums padėti. Čia iki 11 straipsnio mes viską apsvarstėme. Dabar yra 12 straipsnis, ar ne? Ir dėl jo yra Seimo nario A. Bagdono pasiūlymas. Čia iš tikrųjų komitetas taip suredagavo pagal A. Bagdono pasiūlymą. Andriui tinka, man atrodo. Ar komiteto pirmininkas turėtų kokių nors komentarų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pagal galiojančią Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 8 dalies redakciją numatomos elektros tinklo plėtros galimybės tik vartotojams ir kaupimo įrenginių savininkams. Siekiant aiškiai įtvirtinti galimybę atlikti tinklo plėtrą savo lėšomis komercinių parkų vystytojams, būtina praplėsti tokią teisę turinčių asmenų ratą, įtraukiant tokius naudotojus. Būtent tai ir buvo patikslinta šiuo straipsniu. Siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, turbūt galime bendru sutarimu? Komitetas pritarė šiam siūlymui. Dėkoju. Dabar dar buvo vienas siūlymas, bet iš tikrųjų dėkoju komiteto pirmininkui, čia, matyt, ir nereikės, nes čia yra Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Ir čia tada jau iš tikrųjų buvo dėl 11 straipsnio, bet čia jisai tapo 12 straipsniu. Tai tik mano redakcinė pastaba. Tai už visą 12 straipsnį galime bendru sutarimu su šiais minėtais integruotais dviem pasiūlymais? Dėkoju.
Tai dabar jau mes pagaliau baigėme svarstyti šitą įstatymą. Ir dėl viso motyvai už, prieš. Nematau norinčių kalbėti, vadinasi, balsuojame. Darbotvarkės 1-9.5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 93: už – 64, prieš nėra, susilaikė 29. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.26 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3143(3) (priėmimas)
Vėl grįžtame į vakarą, grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. Ten mes randame Statybos įstatymą. Didelį ir ilgą Statybos įstatymo projektą Nr. XIVP-3143. Bet gerbiamas E. Gentvilas per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, tikrai čia jokios staigmenos projekto teikėjas kol kas negali, prašome pusvalandžio pertraukos, kadangi čia yra pataisų, pasiūlymų. Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Dabar norėčiau atsiklausti dar kartą, nenueikite gal toli nuo centrinio mikrofono. Ar ir dėl lydimųjų? Mes turime paimti visą bloką dėl pertraukos. Taip, gerai, visas blokas, imame pertrauką, nes čia jų nemažai. Taigi čia nemažai buvo lydimųjų. Susiskaičiavome visus.
14.28 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas Nr. XIVP-3256(2). Pasiūlymų, kaip matau, nebuvo. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio siūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėl 3, 4 straipsnių taip pat nebuvo siūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi dabar dėl viso. Dėl viso ar yra dėl motyvų? Yra. Gerbiamas V. Fiodorovas kalbės prieš. Prašom. Atsisako, nekalbės. Gerai. Galime iš karto pereiti prie balsavimo. Tai jeigu atsisakė prieš, tai gal ir už atsisakome, nes kolega galbūt nebūtų atsisakęs, jeigu būtų jus pamatęs. Tai sutarėme. Balsuojame dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-3256.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 85, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.29 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266(2) (priėmimas)
Ir tada kitas projektas. Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266(2). Taip pat priėmimas. Pasiūlymų nematau. Taigi einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl viso. Nematau norinčių kalbėti. Vadinasi, balsuojame dėl viso įstatymo – Aviacijos įstatymo projekto Nr. XIVP-3266.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už - 91, prieš nėra, sulaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396, 443 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267(2) (priėmimas)
Toliau 2-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267(2). Čia susijęs. Vėlgi buvo tik Teisės departamento, matau, taip, tiktai Teisės departamento siūlymai. Taigi einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio, 2, 3, 4 straipsnių nebuvo siūlymų. Galime bendru sutarimu? Pritarta.
Gerbiamas A. Strelčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad per praeitą balsavimą mano balsas būtų už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo jūsų balsas už per praeitą balsavimą. Dėkui.
Dabar dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, kitas, kuriam pritarė, ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam nepritarė. Ar galime šiai 5 straipsnio redakcijai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta 6 straipsniui.
Dabar 7, 8, 9 straipsniai. Nebuvo jokių siūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 10 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu 10 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Įsigaliojimas – sausio 1 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi motyvai už, prieš. Nematau norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3267.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 87, prieš – niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.31 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328(2) (priėmimas)
Toliau 2-4 klausimas – Energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3328(2). Priėmimas. Du straipsniai. Dėl jų jokių pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Dėl viso nematau norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso Energetikos įstatymo projekto Nr. XIVP-3328(2). Balsuojame, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 71, prieš – niekas, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 92, 95 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2590(3) (priėmimas)
Toliau 2-5 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-2590(3). Taip pat yra priėmimas. Čia bus siūlymų. Komiteto pranešėja gerbiama M. Danielė. Prašau į tribūną.
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė per centrinį mikrofoną. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į pranešėją vadovaudamasi Statuto 158 straipsnio 3 dalimi. Yra prieštaravimų suvestiniame variante. Kadangi turime priėmimą, tai reikėtų tuos dalykus sutvarkyti. Aš kalbu apie 6 mėnesių laikotarpį, jeigu kažkokie keičiami, produkcija… įvedami, tai nuo šiandien iki gegužės 1 dienos, kaip komitetas suredagavo, 6 mėnesių jau nebėra. Mes pažeisime ir europinius teisės aktus, ir savo teisės aktus. Konkrečiai čia Tabako, tabako gaminių įstatymo 93 straipsnis. Aš labai prašyčiau ir kreipčiausi į pranešėją, kad mes grįžtume į komitetą, sutvarkytume bent jau pagal teisės aktus, bent jau.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jūs kalbate apie 5 straipsnį, bet čia yra Seimo narių siūlymai, dėl jų dar neapsispręsta. Jeigu balsuosime, gal čia bus išspręstas tas rebusas, ar ne? Nes čia aš irgi matau dėl datų. Aš gal kreipiuosi, sekundėlę, į pranešėją. Gal jūs pakomentuokite, kaip čia yra. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Taip, iš tiesų šįryt komitetas rinkosi ir diskutavo klausimą dėl datų. Komitetas pritarė tokiam variantui, kuris reikštų, kad pakeitimai įsigalioja nuo gegužės 1 dienos. Ir gerbiama I. Kačinskaitė iš tikrųjų sako tiesą, aš sutikrinau. Tokiu atveju nesilaikoma yra Tabako gaminių kontrolės įstatymo punkto, kuris nurodo, kad gamintojas ir importuotojas turi mažiausiai prieš pusę metų, prieš 6 mėnesius, pateikti informaciją apie naujas pildykles ir naujus produktus. Tą jis turi daryti kiekvieną kartą, kai tų pildyklių ir produktų sudėtis iš esmės keičiasi.
Kadangi šie pakeitimai iš tiesų iš esmės pakeičia sudėtį, tai, net jei šiandien gamintojai ir importuotojai galėtų užregistruoti naują produktą, jau tų pusės metų, 6 mėnesių laikotarpio, nebebūtų. Tikrai reikėtų komitetui grįžti ir dar kartą apsvarstyti šitą pasiūlymą dėl datos.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad reikėtų grįžti ir apsvarstyti dėl datos?
M. DANIELĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Tai pastraipsniui neverta gal ir pradėti. Čia keletas straipsnių. Gerai. Dėkui komiteto pranešėjai. Komiteto pranešėja pagal 158 straipsnį gali paprašyti pertraukos.
Gerbiamas A. Matulas. Gerai, prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš suprantu, kad šeštadienį bus sesija. Galime iki pat vakaro posėdžiauti, nes jau sekmadienį negalime pagal Konstituciją. Beje, tai mano pasiūlymo pirma pataisa ir yra, kad įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos. Jai komitetas pritarė iš dalies. Tai yra rado kompromisinį variantą – iki gegužės 1 dienos. Dar yra variantas, jeigu jūs pritartumėte mano pasiūlymui, kad įsigalioja nuo lapkričio 1 dienos, viskas sprendžiasi – nereikia atidėlioti. Sakau, aš galiu paprašyti balsuoti už mano pataisą, sakyti, kad nesutinku su pritarimu iš dalies, nes komitetas iš esmės vienbalsiai pritarė, kad vis dėlto pakaktų, kad tai nėra visai naujas įvedamas produktas, nauji reikalavimai. Aurelijus gal irgi paaiškins? Tada apsisprendėme, kad užtenka gegužės 1 dienos, bet teoriškai, teisiškai jūs esate teisi. Tai pabalsuokite už mano pasiūlymą ir viskas išsispręs šeštadienį. Tada gal baigsime 17 valandą, o taip gali baigtis ir 21 valandą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš, kaip posėdžio pirmininkas, matau irgi, kad procedūriškai mes kol kas nesame patekę į tą koliziją, apie kurią jūs kalbate, jeigu mes priimtume tą pasiūlymą. Taigi, teoriškai galima išspręsti klausimą. Taip, pranešėja?
M. DANIELĖ (LF). Komiteto suredaguotas variantas neatitinka tų reikalavimų, tačiau yra kitų pasiūlymų kitų Seimo narių dėl datos. Jeigu būtų pritarta tiems kitiems pasiūlymams, ne komiteto suredaguotam, tada šitos problemos…
PIRMININKAS. Galėtume tęsti. Mes darbą galime tęsti. Pagal Seimo balsavimą mes ir matysime, ar mes įsiveliame į koliziją dėl datos, ar ne.
Gerai, gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galbūt galime bendru sutarimu pritarti? Gerai, dėkui.
Dėl 2 straipsnio taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Čia ne dėl datų. Kitas. Prašom pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal priminkite, aš neturiu pasiėmęs…
PIRMININKAS. Čia yra išbraukta „dėl elektroninėms cigaretėms“.
A. MATULAS (TS-LKDF). Čia pritarta bendru sutarimu. Siūlau pritarti. Patikslintas.
PIRMININKAS. Taip, netaikomas elektroninėms cigaretėms ir išbraukti šitie žodžiai. Čia prašau pateikti komiteto nuomonę.
M. DANIELĖ (LF). Komitetas pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, tai galbūt ir Seimas pritars bendru sutarimu? Gerai, pritarta šiam pasiūlymui.
Tada visas 3 straipsnis. Galbūt galime bendru sutarimu 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir 5 straipsnis, kuriuo jau bus sprendžiamas visas rebusas dėl datų. Dėl 5 straipsnio ir buvo pirmas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Prašom jį pristatyti ir paaiškinti, kaip čia mes galėtume daryti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kai kai kurie kolegos priminė tvarką, kad turi likti ne mažiau kaip 6 mėnesiai įsigaliojimui, aš tada nesutikčiau su komiteto pritarimu iš dalies ir prašyčiau balsuoti už mano siūlymą, kuriame numatomas įsigaliojimas nuo lapkričio 1 dienos. Kolegos, visi suprantame, kad šita produkcija turėtų būti kuo greičiau uždrausta. Deja, mūsų teisinė sistema tokia, kad turime atsižvelgti į tam tikrus verslo reikalavimus ir į sąlygas verslui. Todėl prašyčiau pritarti mano siūlymui. Visos problemos išsprendžiamos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia šį pasiūlymą? Čia turbūt tikrai yra, nes Seimas supranta, kad čia reikia kaip nors išspręsti.
Komiteto nuomonė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Komitetas buvo pritaręs iš dalies ir pasiūlęs kitą variantą.
PIRMININKAS. Taip, komitetas buvo pasiūlęs kitą variantą, bet jis nesprendžia problemos. Taigi balsuojame dabar, kadangi nėra dėl motyvų, niekas nenori išsisakyti dėl A. Matulo pasiūlymo. Dabar atkreipiu dėmesį: balsuosime dėl viso A. Matulo pasiūlymo, taip, kaip jis siūlo dėl datos. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl viso A. Matulo siūlymo dėl datos.
Užsiregistravo 101, balsavo 97: už – 63, prieš – 1, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui yra pritarta. Data pakoreguota.
Yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas, bet jisai alternatyvus, čia balsuoti nereikia, dėl datos Seimas apsisprendė. Remigijus sutinka. Dėkoju. Baigėme procedūrą. Dėkoju pranešėjai.
Galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar dėl viso. Dėl viso už gerbiamas A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Žinote, keista kartais girdėti šioje Seimo salėje nuogąstavimus dėl gamintojų, dėl pramonės, kad jie nespės prisitaikyti. Aš ir komitete diskutuodamas priminiau: kai buvo jau priimti tam tikri sprendimai dėl skonių, kvapų, jie per porą savaičių sugebėjo perspausdinti pakuotes, nuimti užrašus, sukoduoti viską pagal spalvas ir toliau iškilmingai pažeisti įstatymus, žinodami, kad valstybei yra sudėtinga juos įgyvendinti.
Suprantu, aišku, tą Seimo formalų norą pataikyti į savo pačių priimtas taisykles dėl pusės metų. Bet tikrai kviečiu, kolegos, bendrai balsuoti už šitas įstatymo pataisas. Matome, kiek problemų kyla dėl elektroninių cigarečių vartojimo, ypač nepilnamečių grupėje, matome, kad verslas labai kūrybiškai stengiasi viską apeiti, kuria būtent vaikams ir nepilnamečiams patrauklius gaminius, skanius, saldžius, kvapnius, visokiais kitokiais būdais patrauklius. Tikrai tai nėra jokia alternatyva tiems, kurie nori mesti rūkyti arba sumažinti žalą. Tokių nepriklausomų mokslinių tyrimų šiandien tikrai jūs nerasite, tai yra viso labo spekuliacijos. Tikrai gaila, kad kartais tenka klausytis kolegų, realiai atstovaujančių šiam sektoriui, kalbančių apie priklausomybes. Kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien mes svarstome du skirtingus projektus, bet jie yra susiję su elektroninėmis cigaretėmis. Vienas iš jų – kitas, kurį svarstysime – yra susijęs su cukrumi ir saldikliais, labiau tikslinis, skirtas nepilnamečiams. Iš tiesų cukrus ir saldikliai yra vienas iš produkto populiarinimo būdų. Šių pridėtinių dalykų galima atsisakyti.
Kalbant apie skonių draudimus. Šis dabar svarstomas projektas yra susijęs būtent su bandymu padaryti taip, kad šiandien jau metus veikiantis elektroninių cigarečių skonių draudimas, nors jis nepasiteisina, neveikia, mes matome juodąją rinką, mes matome verslo prisitaikymą, yra bandymas dar kaip nors tiksliau sureguliuoti, kad tų skonių draudimas labiau veiktų. Bet mes taip pat žinome iš duomenų, tyrimų ir apklausų kitose šalyse, kad skoniai yra pagrindinė motyvacija rinktis šitą produktą, būtent elektroninę cigaretę. Labai didelis klausimas, ar, be jungtinių Europos Sąjungos pastangų, viena paskira šalis gali efektyviai įgyvendinti tokį draudimą. Šiandien mes jau susiduriame su milžiniška pildyklių juodąja rinka, matome tos juodosios rinkos prieinamumą nepilnamečiams. Vis dėlto problema nemažėja, o rizikos, galima žala, apsinuodijimai auga.
Dar kartą noriu pasakyti. Kai mes matome, kad koks nors įstatymas neveikia, reikia jį iš esmės peržiūrėti. Kadangi tai yra būtina, ta pagrindinė, sudėtinė, motyvacinė dalis pirkėjui rinktis šį produktą, tai vargu iš tiesų įmanoma skonių draudimą įgyvendinti. Tokie bandymai, tikėtina, dar labiau didins žalą. Todėl iš principo šiuo ėjimu gal ir bandoma padaryti neveikiantį įstatymą veikiančiu, bet ir tai nepasiteisins.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Ne, neišsakyti, yra daugiau kolegų. Gerbiama R. Tamašunienė kalbės už. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Be abejo, reikia stiprinti ir tabako, ir tabako gaminių, ir susijusių gaminių kontrolę. Prisimenu, prieš aštuonerius ar devynerius metus Priklausomybių prevencijos komisijoje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas įspėjo, kad elektroninės cigaretės gali paplisti tarp jaunimo, kad tai nebus vien tik alternatyva mesti rūkyti pasiryžusiems žmonėms. Na ir štai, nereikėjo ilgai laukti, užteko aštuonerių metų, kuomet net ir tarp pradinių klasių mokinių yra paplitusios elektroninės cigaretės. Ir kas baisiau, kad visi tie priedai virsta cheminėmis medžiagomis, žalojančiomis ir mokinių sveikatą, ir, be abejo, turinčiomis ilgalaikį poveikį jų sveikatai, taip pat ir psichinei. Kontrolė yra būtina – ir pradedant mažais žingsniais: apribojant tiek kvapą, tiek skonį, tiek saldiklius, tiek pridėtinius cukrus. Iš tiesų tai suteikia taip pat instrumentus ir institucijoms, kontroliuojančioms tų prekių paplitimą tarp jaunimo. Tikrai kviečiu balsuoti už, visiems palaikyti ir tikrai spręsti problemą, su kuria susiduria švietimo įstaigos ir mūsų mokyklų bendruomenės. Pastarosios imasi net savų kontrolės mechanizmų ir priemonių, bet, be abejo, efektyviausia priemonė yra įstatymo nustatytos priemonės kontrolei įgyvendinti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiami kolegos, jeigu kas nors atsiverstumėte Seimo stenogramą, kai prieš pusantrų metų buvo V. Kernagio pateiktas įstatymo projektas ir sakiau, kad tas projektas niekam tikęs ir neveiks, tai kolega ginčijosi net Sveikatos reikalų komiteto dviejuose posėdžiuose. Liepos mėnesį įsigaliojo draudimas ir aš komiteto pirmininkui A. Matului nusiunčiau iš jo Pasvalyje esančios „Baltic Petroleum“ parduotuvės, sėkmingai prekiaujančios cigaretėmis su kvapais, būtent elektroninių cigarečių… Ir tada sakė: čia nesąmonė, kaip čia gali būti ir panašiai.
Gerbiami kolegos, kad ir kiek mes tų draudimų taikytume, prekyba juodojoje rinkoje daro savo. Prieš tai kalbėjo gerbiama kolegė Morgana, kad Europos Sąjungoje mes esame pirmi. Taip, mes iš tiesų turime kovoti su šiuo dalyku. Taip, mes turime imtis kardinalių priemonių, kad čia tas blogas aparatas nepatektų į rinką. Taip, mes turime viską daryti, kad mūsų vaikai būtų apsaugoti. Bet klausykite, ką mes kalbame? Sako: mokyklos, mokyklos, mokyklos, sveikatos apsaugos sistema, Seimas turi priimti įstatymą, bet nė vienas mūsų kolega, nė vienas Sveikatos komiteto narys nepasakė nė pusės žodžio per tris svarstymus – o kur yra tėvų atsakomybė? Šiandien vaikas negali nusipirkti to prietaiso, nežinau, kiek jis kainuoja, 10, 15 ar kiek eurų, net neįsivaizduoju. Iš kokių pinigų tas vaikas perka? Taigi tas vaikas perka iš savo tėvų pinigų. Ir dabar sako: mes neduodame pinigų, duodame tiktai maistui. Šiandieninėse mokymo įstaigose galite nupirkti pietus, nereikia duoti grynųjų pinigų. Ir nors balsuoju už tą įstatymo projektą, jums galiu garantuoti, kad lapkričio 3 dieną jūs turėsite lygiai tokią pačią problemą. Kol Latvijoje, Lenkijoje tai yra legalu, tol bus legalu ir Lietuvoje, nes internetinės prekybos Latvijoje niekas nedraudžia, kaip ir nedraudžia Lietuvoje turėti sandėlį šių prekių. Jeigu Lietuvos pilietis nusiperka, naudodamasis internetine prekyba, šį gaminį, jisai jį gali atsiimti Lietuvos paštomate. Tiesiog, kolegos, aš suprantu tą jūsų norą, bet jūs galų gale pagalvokite, kad jūs šios problemos neišspręsite, kol galų gale bendruomenė, tėvai, švietimas nepradės apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš tikrai raginu kolegas palaikyti, balsuoti už, bet, aišku, matau tikrai labai aiškią problemą, kad vis dėlto nepavyko mums, tiek Seimui, tiek komitetui, nuspręsti dėl datos. Iš tiesų, jeigu pusę metų yra tas minimalus, sakykime, leistinas terminas, tai to reikėjo ir laikytis. Jeigu būtume galėję bent jau nuo birželio pradžios padaryti, kad įsigaliotų šis įstatymas, tai būtų buvę daug geriau, nes tenka bendrauti tikrai nuolat su medikais, kurie akivaizdžiai mato, kokio tai masto problema yra, nuolat tenka bendrauti su policijos pareigūnais, kurie dirba toje srityje. Taigi, tikrai reikalingos ir tėvų, ir mokyklų bendruomenių, ir policijos, ir medikų kompleksinės pastangos. O mūsų, Seimo, užduotis yra, kad ta įstatyminė bazė maksimaliai leistų su ta problema kovoti visiems tiems, kurie deda tas pastangas. Šiandien vis dėlto to nėra ir tos pastangos yra gana pasyvios. Jeigu dabar mes vėl leidžiame iki lapkričio mėnesio toliau tęstis šiai situacijai, kai tikrai šie platintojai šios produkcijos, elektroninių rūkymo visų priemonių, nesilaiko mūsų šalies įstatymų, naglai juos ignoruoja, o mums tas tinka, mes dar duodame jiems tiek daug laiko pasirengti pokyčiams ir permainoms. Aš manau, kad tai yra humanizmas ne vietoje ir ne laiku. Prioritetas turėtų būti jaunimo ir vaikų sveikata, o ne tokio, vadinkime, neatsakingai besielgiančio verslo interesų apsaugojimas. Taigi balsuokime už ir vis dėlto raginčiau ateityje keisti tą situaciją ir daryti kuo ankstesnę įsigaliojimo datą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-2590. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.51 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2791(2). I. Kačinskaitė-Urbonienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tik norėjau atkreipti dėmesį, kad čia irgi yra tas pats momentas, kad reikėtų atkreipti dėl 6 mėnesių termino. Bet mane dar neramina ta nuostata dėl saldiklių ir cukraus, todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, tiesiog kad galėtume šitą momentą išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Nuskambėjo prašymas frakcijos vardu iki kito posėdžio. Teks balsuoti turbūt? Ar bendru sutarimu? Bendru. Niekas neprieštarauja, tai gerai. Aš klausiu: ar galime bendru sutarimu dėl pertraukos? Ne, balsuojame. Va, dabar atsirado balsų, kad balsuojame. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 21, prieš – 55, susilaikė 28. Pertraukai užtenka lyg, nedaug, bet užtenka. Tai gerai.
Dabar gerbiamas K. Adomaitis per šoninį mikrofoną. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma norėjau įsitikinti, kad man dar suteikiamas žodis per šoninį mikrofoną visų pirmininkų. Prašau įskaityti mano balsą prieš per ankstesnį balsavimą dėl įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Gerai, per ankstesnį balsavimą jūsų balsas prieš.
I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar galima būtų patikrinti, ar tikrai užteko balsų pertraukai? 21 nuo 104 kaip ir mažiau negu 1/5, kiek aš moku skaičiuoti, o žmonės sako, kad aš daugiau nieko nemoku.
PIRMININKAS. 1… Užsiregistravo 105, balsavo 104, tai nuo… Taip, 104 balsavo, tai, sakau, 1 balsu, bet perėjo šitas siūlymas. (Balsai salėje) Gerbiama R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, aš repliką po balsavimo, nes tos pertraukos…
PIRMININKAS. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš repliką po balsavimo, nes tos pertraukos tikrai nereikėjo. Analogiškai galėjome sutvarkyti įstatymą su data, kaip buvo prieš tai įstatymas, būtų viskas perėję vieną dieną ir būtų aiški Seimo pozicija dėl elektroninių cigarečių kontrolės. Gal dar perbalsuoti galima, kai toks nedidelis skirtumas? Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Nelabai supratau prašymo esmės.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Frakcijos vardu perbalsuoti…
PIRMININKAS. Dėl ko?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …nes ten neaiški matematika ir po kablelio galbūt yra 1/5.
PIRMININKAS. Perbalsuoti dėl ko?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Dėl pertraukos perbalsuoti.
PIRMININKAS. Dėl pertraukos perbalsuoti. Nematau pagrindo perbalsuoti dėl pertraukos. Gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, labai greitai tas balsavimas vyko. Aš irgi buvau nuėjęs iki galo, nespėjau atbėgti, nepaspaudžiau mygtuko. Leiskite perbalsuoti.
PIRMININKAS. Perbalsuojame paprastai, kai būna lygu. Na, galų gale čia jokia drama neįvyko, pasvarstysime kitą posėdį. Gerbiamas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išties daugiau pasitikėkime dalykiniais komitetais, nes dabar paimta pertrauka iš esmės nieko nesprendžia. Komitetas negali kištis toliau į šitą projektą, o jeigu būtume pradėję svarstyti, būtumėte pritarę mano siūlymui dėl datos, tada būtų reikėję apsispręsti dėl kolegos R. Žemaitaičio siūlymo dėl natūralaus cukraus, tai yra pridėtinio ar natūralaus. Tą buvo galima išspręsti balsuojant. Dabar jūs paėmę pertrauką tiesiog, na, numatykite, kad balsavimas dėl šio klausimo vyks šeštadienį 18 valandą.
PIRMININKAS. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, tiesą sakant, nematau priežasties, dėl ko dabar reikėtų perbalsuoti. Labai prašyčiau to nedaryti.
O atsakant gerbiamam Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui: jeigu dalykinis komitetas viską galėjo sureguliuoti komitete, tai kodėl to nepadarė? Pavyzdžiui, nepadarė dėl tų 6 mėnesių. Mes sprendėme Seimo salėje, nes suvestiniame variante ne taip buvo. Labai prašyčiau tą palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man atrodo, apsisprendėme. Tikrai opozicija turi teisę siūlyti pertrauką. Pabalsavome. 1 balso užteko… Paimame pertrauką ir nebediskutuojame apie tą patį.
Gerbiamas E. Zingeris dar nori kažką pasakyti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš buvau paspaudęs, mano balsas prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dabar netikrinsime, nedarysime čia parlamentinių tyrimų.
Dabar A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad Sveikatos reikalų komitete dirba sveikatos patriotai, todėl jie nubalsavo, kad įsigaliojimas turėtų būti gegužės 1 dieną. Aš sakiau argumentus, kad irgi pritariu gegužės 1 dienai, bet vis dėlto yra ir teisiniai dalykai, todėl pasiūliau lapkričio 1 dieną, nes teisėtvarkoje mūsų nustatytos dvi įsigaliojimo datos – gegužės 1 diena ir lapkričio 1 diena. Bet, kaip sakiau, sveikatos patriotai, dirbantys komitete, numatė kitą datą. Jūs visi ir galėjote apsispręsti atsižvelgdami į teisinius argumentus. To nepadarėte. Dabar padarėme pertrauką.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Įsivelsime į ilgus debatus. Aš siūlau klausimą dabar baigti. Paimta pertrauka.
14.56 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-486(2) (priėmimas)
Dabar yra dar kitas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas. Gal čia galėsime kaip nors konstruktyviau. Darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-486. Čia yra priėmimas. Jokių pasiūlymų nebuvo. Vieno straipsnio įstatymas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai už – gerbiamas A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pagal dabartinį reglamentavimą juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kurie gamina tabako gaminius arba kurių pagrindinė veikla yra prekyba tabako gaminiais Lietuvoje, draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis remti visus renginius, veiklas, asmenis ir visuomenės informavimo priemones. Šiuo įstatymo projektu nustatoma, kad subjektams leidžiama teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms paramą, skirtą kovai su kontrabanda, kontrabandinių gaminių nelegalia prekyba Lietuvoje.
Esu tikras, kad šis reglamentavimas ne tik sumažins į Lietuvą patenkančios kontrabandos kiekius, bet ir nelegalios prekybos apimtį. Sumažėjus kontrabandos kiekiams, legaliai veikiantys verslai sumokės daugiau mokesčių ir akcizų į valstybės biudžetą nuo legaliai pagaminamos ir parduodamos produkcijos. Tad kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai yra labai svarbus įstatymo projektas ir aš siūlau nepasiduoti ir neužsiliūliuoti šitomis pasakomis, kurios yra sekamos, nes jeigu priimtume tokį sprendimą, Lietuva pažeistų Tabako kontrolės pagrindų konvenciją. Tiesą sakant, aš nežinau, kam mes tas konvencijas ratifikuojame, jeigu paskui patys jų ir nesilaikome.
Ką reiškia: tabako gamintojai kovos su kontrabanda? Kad žinotumėte, tie patys gamintojai teismų yra nubausti už kontrabandos organizavimą. Kaip čia dabar būtų? Jie duotų pinigėlių nusipirkti kokiam džipui ar įrangai ir tada ta įmonė jau nebūtų stabdoma, ar ne, prie sienos už gerą savo elgesį. Tada ateitų, sakytų: žinote, nebedidinkite akcizo, nes mes buvome geri.
Kolegos, valstybė ir Vyriausybė turi visus reikiamus įrankius, gali bet kada padidinti akcizą tiek, kiek nori, ir visus pinigus, kuriuos surinks už tą akcizą, skirti kovai su kontrabanda. Tai bus nepalyginamai didesni pinigai negu savo piarui paskirs tabako gamintojai.
Kolegos, siūlau tikrai nepadaryti didelės klaidos. Šitas sprendimas, dar kartą aiškiai kartoju, prieštarauja Tabako kontrolės pagrindų konvencijai, kurią Lietuva yra ratifikavusi, įsipareigojusi jos laikytis, ir ne tabako gamintojai turėtų šituos dalykus daryti, o valstybės institucijos, kurios, kaip ir minėjau, turi visus įrankius. Tikrai nuoširdžiai visus prašau balsuoti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nežinau, kaip čia… Šis pasiūlymas yra pateiktas išanalizavus kaimyninių šalių patirtį. Lenkijoje, kur toks įstatymas galioja ir nepažeidžia jokių konvencijų, nelegalių cigarečių yra maždaug 4 %, o Lietuvoje, kur šis įstatymas negalioja, nebuvo galima, negalėjo privatus verslas remti, yra 24 %. Vadinasi, ko trūksta? Trūksta priemonių, trūksta pasienyje automatizuotų kontrolės sistemų, tada mes turėtume panašius skaičius kaip ir Lenkijoje. Taigi, tikrai nebijokime, bus nupirkti ne džipai, bet turbūt tos priemonės, automatizuotos priemonės, kurios užtikrins, padės muitinėms kontroliuoti kontrabandą iš mūsų kaimyninių trečiųjų valstybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jau galvojau, kad apsieisiu nekalbėdamas, bet, gerbiami kolegos, na, koks tikslas bet kurios pelno siekiančios įstaigos, tabako gamyklos ar kieno? Gauti didesnį pelną. Na, mes kalbame dažnai apie politinę korupciją, bet čia atvira korupcija. Tai yra jie skirs reklamai, bet turbūt žiūrime krepšinį, žiūrime kitas laidas. Kai parodo „Švyturį“, tai visi, geriantys alų, ką pagalvojate – apie nealkoholinį ar alkoholinį alų? Aš manau, kad visi pagalvojame apie alkoholinį alų, nors ten parašyta „nealkoholinis alus“.
Dabar dažnai rodo šampaniuką, labai populiarų Lietuvoje. Irgi parašyta „nealkoholinis“. Labai norėčiau pažiūrėti ir gal pakeltumėte rankas, kiek čia geria tą nealkoholinį? Viena ranka, dvi. Labai stipriai veikia. Faktiškai tai yra tokia korupcija, kurią mes suteikiame. Užuot valstybė kovojusi su visomis tomis blogybėmis, mes nutariame, kad vilkai labai gerai ganys avis, bus ir avys sveikos, ir vilkai sotūs. Visiškai pritariu Aurelijaus išsakytiems žodžiams. Nuperka mus labai pigiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, Algirdai, pasakysiu tokią pastabą, kad nealkoholinio šampano tikrai nėra, yra nebent putojantis vynas, tikrai taip yra.
Šiandien mes turime tikrai daug svarbesnių Lietuvoje klausimų dėl finansavimo. Tokie dalykai kaip krašto apsauga. Mes turime galvoti apie tai, kaip teikti gydymą, sakysim, aukščiausiomis technologijomis. Įvairioms vėžio gydymo technologijoms reikia milžiniškų išteklių. Ir mes jų, tiesą sakant, neturime. Kai turime tokius prioritetus ir taip aukštai sau keliame kartelę sveikatos apsaugos, krašto apsaugos srityse, aš manau, kad tam tikrame gyvenimo periode mes privalome kartais pasitelkti ir tuos žmones, kurie nori, galvoja apie tai, kad gali padėti mums suvaldytą tą kontrabandą.
Aš sutinku, tai yra šiokia tokia kolizija, bet jeigu ši kompanija, kokia nors X kompanija, nežinau, suvaldys kontrabandą ir pigių cigarečių nebeleis, pabrangins, ir daugiau parduosime pas save tų, kurios yra labai brangios, į biudžetą irgi ateis pinigų. Tai aš nežinau, kur čia yra drama, ir manau, kad mes esame subrendę. Kai sako Aurelijus visą laiką, kokia aplinkui bendruomenė kvaila, aš sakau: ne, mes esame subrendę. Manau, kad visuomenė yra jau tiek suvokusi, kada ką praleisti, ko nepraleisti ir atskirti, kas yra korupcija ir kas nebėra korupcija. Mes nebe tais laikais gyvename. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir motyvai už – gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kolega A. Sysas sako, kad tai yra valstybės uždavinys sutvarkyti kontrabandą. Taip, sutinku. Kai nepajėgiame, priimame pagalbą. Lygiai kaip krašto gynyba yra valstybės uždavinys, bet ten mes priimame pagalbą. Jeigu kas nors nenori padėti, įvedame savanorišką bankų solidarumo įnašą ir panašius dalykus. Priimame savanorystę ir panašiai. Aš manau, kad čia yra geras būdas padėti kovoti siekiant bendrų tikslų. Paminėtos įplaukos į biudžetą, tai jeigu mums padeda tabako gamintojai sutramdyti kontrabandos srautus, tai nauda yra abipusė. Laimi ir tabako gamintojai, kurie neturės nelegalių cigarečių rinkoje, laimi ir Lietuvos valstybė, ir jos biudžetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl viso darbotvarkės 2-7 klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projekto Nr. XIVP-486.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 84, prieš – 14, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie balsavote, nes tai yra mano projektas. Kažkoks stebuklas, matyt, įvyko ir konservatorių daugumoje, kuri nesugebėjo paskaityti, kad R. Žemaitaičio, nes būtų viską atmetę. O socialdemokratams… Ačiū, ministrės, nes jūs tikrai tą supratote, ir dėkingas esu Gintarei ir Monikai, nes jos puikiai supranta, kai premjerė I. Šimonytė nuo 2009 m. gruodžio 17 d. buvo Finansų ministerijos ministrė, tai tas įstatymas galiojo ir iš tikrųjų labai prisidėjo prie mūsų kovos su kontrabanda.
Dabar aš noriu pasakyti repliką A. Sysui. Gerbiamas Algirdai, esate visiškai neteisus, nes kai jūs buvote Vyriausybėje ir G. Kirkilas buvo premjeras, ir buvo socialdemokratai, būtent jūs 2004 metais priėmėte šitą nuostatą ir jūs ją įgyvendinote, ir ja naudojotės. Ir tik 2012 metais, atsiprašau, 2013 metais ji buvo panaikinta. Tai būtent jinai buvo įvesta jūsų Vyriausybės laikotarpiu. Ačiū dar sykį jums
PIRMININKAS. Dėkoju, bet replikoms irgi yra laiko limitas, kažkoks protingumo kriterijus. Dėkoju. A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). „Dėkoju“, kolegos. Ir dabar aš jums pacituosiu Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo straipsnį. Tokios kompanijos kaip „British American Tobacco“, „Philip Morris“, „R. J. Reynolds“ ir kitos glaudžiai bendradarbiavo su kompanijomis ir individais, tiesiogiai susijusiais su organizuoto nusikalstamumo organizavimu Honkonge, Kanadoje, Kolumbijoje, Italijoje, Jungtinėse Valstijose, organizuojant cigarečių kontrabandą. Tai sveikinu. Iš tikrųjų dar sykį pakartosiu, aš nežinau, kam mes čia Seime priimame šitas konvencijas, jeigu patys jas paskui išmetame į šiukšlių dėžę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Įstatymas priimtas.
15.08 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dabar grįžtame prie svarbaus klausimo, tai yra vardinis balsavimas dėl įstatymo. Aš paskaitysiu iš Seimo statuto mūsų darbo tvarką. Posėdžio pirmininkas paskelbia vardinio balsavimo pradžios ir pabaigos laiką. Tai mes susitarsime protingą laiką, per kurį spėtume visi pabalsuoti. Tada aš iš karto galbūt perskaitau balsų skaičiavimo komisiją, kad galėtumėte ruoštis ir jau susirinkti štai šioje salės pusėje. Gerbiamas A. Butkevičius, V. Giraitytė-Juškevičienė, L. Girskienė. A. Lydeka, M. Matijošaitis, B. Pietkiewicz, V. Rakutis, E. Sabutis. Komisija susirenka. Bus tokia procedūra, gerbiami kolegos. Kiekvienas prieisite iš tos pusės ir stalo pradžioje paimsite vardinio balsavimo kortelę. Ją užpildote, tai yra vardas, pavardė, parašas, data ir kaip jūs ten balsuojate, ir atiduodate prie to paties stalo iš karto pabalsavę. Gaudami, žinoma, pasirašote už kortelę. Tai galbūt mes startuojame. Tada sutinkame, kad pradedame 15 val. 10 min. ir 15 val. 40 min. baigiame. Pusės valandos turbūt užteks? Pradžia 15 val. 10 min. ir 15 val. 40 val. vardinio balsavimo pabaiga. Prašom. (Balsai salėje) Čia nėra, mes niekur neišsirinkome, tai susirinkti irgi mums nereikia. Posėdžio pertraukos nėra, vyksta posėdis. Tiesiog šiuo metu vyksta vardinis balsavimas, tokia procedūra.
Vyksta vardinis balsavimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiami kolegos, baigėsi vardiniam balsavimui skirtas laikas. Buvo balsuojama dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3172(2). Priėmimo stadija.
Vardinis balsavimas įvyko. Leiskite pagarsinti vardinio balsavimo korteles, kaip ir numatyta Statuto 114 straipsnyje: „Pasibaigus balsavimo laikui, vardinio balsavimo kortelės neišduodamos ir nepriimamos. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.“ Tai aš dabar, atsiprašau, turiu tą padaryti – paskelbti, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, nes mes vis dar vykdome balsavimą. Paskui aš suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos ir visa kita. Dabar Statutas mane įpareigoja perskaityti korteles.
Šio įstatymo priėmimas
Taigi, D. Asanavičiūtė – už, K. Navickas – už, E. Dobrowolska – už, S. Gentvilas – už, L. Kasčiūnas – už, T. V. Raskevičius – už, V. Čmilytė-Nielsen – už, E. Rudelienė – už, P. Saudargas – už. Čia turbūt A. Ažubalis – už, raštas toks įdomesnis. A. Pocius – už, E. Gentvilas – už, A. Lydeka – už, Ž. Pavilionis – už, J. Šiugždinienė – už, V. Pranckietis – už, A. Valinskas – už, A. Kupčinskas – už, M. Maldeikis – už, P. Kuzmickienė – už, M. Skritulskas – už, M. Lingė – už, M. Matijošaitis – už, M. Danielė – už, I. Pakarklytė – už, A. Žukauskas – už, M. Ošmianskienė – už, R. Lopata – už, V. Kernagis – už, R. Juška – už, V. Mitalas – už, J. Varkalys – už, D. Kreivys – už, V. Rakutis – už, B. Matelis – už, V. Juozapaitis – už, A. Petrošius – už, R. Petrauskienė – už, L. Slušnys – už, K. Adomaitis – už, V. Alekna – už, K. Masiulis – už, A. Čepononis – už, I. Haase – už, M. Navickienė – už, S. Jovaiša – už, A. Gedvilienė – už, V. Aleknaitė-Abramikienė – už, J. Baublys – už, A. Strelčiūnas – už, L. Pociūnienė – už, A. Matulas – už, J. Džiugelis – už, A. Anušauskas – už.
Turiu problemą. A. Ažubalis – už, tai, vadinasi, tas buvo ne A. Ažubalis. Labai atsiprašau, bet, gerbiami kolegos, rašote kaip vaistininkai. (Balsai salėje) Ne, ne, ne, tuoj aš rasiu tą biuletenį ir mes išsiaiškinsime, kieno jis yra. Viskas gerai. Tai labai gražiai rašote. Ką aš, kolegos, galiu padaryti, kad jūs rašote kaip vaistininkai – vištos koja. Va, čia pažiūrėkite, išsiaiškinkite dėl šito.
Taigi, A. Ažubalis – už, J. Sejonienė – už, A. Bilotaitė – už, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – už. (Balsai salėje) Kas ten buvo? Ai, A. Armonaitė. Na va, supainiojome su A. Ažubaliu. J. Urbanavičius – už, R. Vaitkus – už, G. Landsbergis, atrodo, – už, K. Starkevičius – už, E. Pupinis – už, A. Bagdonas – už, J. Razma – už, V. Semeška – už, A. Vyšniauskas – už, J. Gudauskas – už, E. Zingeris – už, G. Skaistė – už, A. Jakavonytė – už ir I. Šimonytė – už.
Taigi konstatuoju, kad, 72 balsavus už ir niekaip kitaip niekam nebalsavus, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Butkevičiaus. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, turiu informuoti kaip balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, kad balsavimo metu įvyko tam tikras incidentas. Iš pradžių, prasidėjus balsavimui, M. Puidokas pasirašė Seimo narių sąraše dėl biuletenio išdavimo. Po to persigalvojo – savo parašą išbraukė. Atrodo, viskas buvo ramu, vyko sėkmingai tolesni balsavimai, bet po kurio laiko grįžęs jisai sudraskė penktąjį lapą, kuriame jisai buvo pasirašęs ir nubraukęs savo parašą. Aš turiu apie tai informuoti jus ir įteikti dokumentus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad kaip pirmininkas kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad panagrinėtumėte šį incidento atvejį ir kaip tai vertinti.
Gerbiamas D. Gaižauskas per šoninį mikrofoną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, išties mūšis dar galbūt nebaigtas, ypač kreipiuosi į pareigūnus. (Balsas salėje) Jums tada reklama atskirai nemokama, jeigu reklamuojuosi. Esmė ta, kad lauksiu Prezidento veto. Bet šį kartą, gerbiami pareigūnai, aš tikiuosi, kad, kai jūs mitinguosite, bus ne keletas jūsų, bet bus visa Lietuva susivienijusi. Mes girdėjome, kaip jūsų vardu aiškino, kad su jumis viskas suderinta, su profesinėmis sąjungomis viskas padaryta taip, kaip jūs norite, nors mes matome, kad jūs prabuvote visą laiką balkone ir sakėte, kad tai yra netiesa. Tai reikia tikėtis, kad Prezidento veto bus, o jūs parodysite savo valią, kaip ir visada tai darydavote mitingais ir būtent taip, kad sugėdintumėte tuos, kurie vadovaujasi arba remiasi jūsų profesinių sąjungų išreikšta nuomone. Taigi, laukiame veto. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Semeška per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli pareigūnai, mieli kolegos, be šio įstatymo tikrai nebūtų jums padidėjusios algos nuo sausio 1 dienos. Aš tikiuosi, kad bus geriausi sprendimai jums surasti kartu su institucijų vadovais. Bet ne apie tai.
Šiandien įvyko… Teroro aktu tai nepavadinsi, bet vis dėlto, aš manau, nusikalstama veika galima pavadinti. Seimo narys, davęs priesaiką, suplėšė, tai yra sunaikino, oficialų dokumentą, tai yra su kitų kolegų parašais. (Balsai salėje) Aš manyčiau, kad tai yra galimas nusikaltimas, kuris turėtų būti įvertintas. Seimo nariai turėtų spręsti, ar nebuvo padarytas dokumento tyčinis, sąmoningas sunaikinimas, ir tai įvertinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš atkreipiu dėmesį, kad aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, ji ir pasiaiškins.
Gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Šiandien žiūrėdamas, kaip balkone reaguoja vidaus tarnybos pareigūnai, aš vis tik išdrįsiu pasakyti. Aš visą laiką galvojau, kad tai tokia apolitiška, į politinius vėjus nereaguojanti organizacija ir turiu jaustis dėl to labai saugus. Šiandien aš supratau, kad aš turbūt nebesu nė tiek saugus. Dėl manęs – tai tebūnie. Kaip sakau, mano gyvenimas jau praėjo ir aš jau savo gyvenime turbūt padariau, ką aš norėjau, ir padariau daugiau. Bet, aš įsivaizduoju, su tokiomis nuostatomis ir įsitikinimais sužinos, kas yra mano anūkai, vaikai, ir ims atitinkamai nesaugoti ir neginti. Aš manau, kad tai tikrai nėra geras reiškinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas S. Skvernelis per šoninį mikrofoną. Matau gana ilgą eilę už jo. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš galvojau pasakyti, kad gerbiamas Mindaugas ne sulaužė, bet suplėšė Konstituciją, bet dabar sureaguosiu į gerbiamo kolegos pasakymą. Čia esantys pareigūnai atstovauja profesinėms sąjungoms ir profesinės sąjungos nėra politinės organizacijos. Mielieji, nedarykite tos pačios klaidos, kai kažkada, jums padedant, mokytojai lipo per langus ir mes jiems užklijavome Konservatorių partijos pavadinimą. Dabar, kai jie vėl mitinguoja, pradėjo klijuoti Socialdemokratų partijos pavadinimą. Taip mes toli nenueisime. Pareigūnai gina savo teises. Tas pasakymas, kad ateityje jūsų laukia rojus. Jie tame rojuje nenori būti ir išreiškė savo poziciją. Tai yra gerbtina pozicija, drąsi pozicija. Ne šitie pareigūnai politikuoja, o šitų pareigūnų vadai kažkodėl tapo labai politiškai angažuoti šioje kadencijoje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiama D. Šakalienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiktai galvoju, kad reikia visą vaizdą pripažinti. Niekas nesiginčija, kad atlyginimų padidinimas yra svarbus. Su pareigūnais šnekant, tai yra visiškai aišku. Bet jeigu į tą paketą yra įrašyti keli ne tik jų nedžiuginantys, bet nerimą keliantys klausimai, tai nereikia sakyti, kad viskas yra gerai. Profsąjungų išbraukimas iš sprendimų priėmimo, paliekant visą diskreciją vadovui, kai mes žinome, kad tai yra subjektyvus procesas, tikrai nepadidina nei pasitikėjimo jausmo, nei proceso skaidrumo situacijos.
Taigi šiuo atveju mes galime kiekvienas matuotis pagal save ir galbūt įsivaizduoti idealų pasaulį, bet jisai toks nėra. Manau, kad tikrai turime gerbti tai, kad socialiniai partneriai išreiškia savo poziciją. Nereikia sakyti, kad jie negins jūsų ar manęs, ar dar ko nors kito. Tai yra žmonės, kurie savo pareigą kartais žino geriau negu mes. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man tikrai labai gaila, nes jūs, vykdydami reformą, nematote, kad demotyvuojate pareigūnus. Kartu, be abejo, tie virš 70 balsų prisiima ir atsakomybę už saugumą mūsų gatvėse ir keliuose. Visi suprantame, kad dėl šitos reformos ir taip labai mažas pareigūnų skaičius dar labiau mažės. Man įdomu, kas bus, pavyzdžiui, Panevėžyje, kur ir dabar trūksta 30 % pareigūnų.
Kitas dalykas dėl politikavimo. Kaip suprantu, ministrei labai tinka, kuomet generalinis komisaras komiteto uždaruose posėdžiuose aiškina, kad jisai gina reformą, nes jaučiasi politiniu veikėju. Kai jo dar perklausi, jis paaiškina, kad jaučiasi politiniu veikėju, nes jo skyrimas priklauso nuo politikų. Tai jums tada tinka. Jeigu tik žmonės dėl ko nors nepritaria, jūs iš karto įžiūrite priešus ir pradedate juos kaltinti. Aš tikrai siūlau laikytis labai nuosekliai ir nesielgti taip, kaip jūs padarėte ir su VST pertvarka. Kuomet reikėjo užsakyti ekspertinį vertinimą, tai vienas Mykolo Romerio universitetas buvo tobulas, kitų nereikėjo. Tik atėjo neigiamas VST reformos įvertinimas, kitą dieną susirenka komitetas ir paprašo dar trijų institutų ir universitetų, sakydamas, kad yra bloga išvada. Tikrai siūlau taikyti visiems vienodus standartus ir galbūt kartais pasižiūrėti, ką jūs padarėte iš policijos, kurios generalinis komisaras sau leidžia taip elgtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Repliką per šoninį mikrofoną išsakys gerbiamas A. Veryga. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas J. Jarutis. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man labai keista girdėti šioje salėje pasakymus apie politikavimą. Jau čia buvo paminėta, kad tai yra profesinių sąjungų atstovai. Mes čia matome ne vienas profesines sąjungas – ir mokytojus, ir medikus esame matę čia, šioje salėje. Nežinau, kuo pareigūnai yra kokie nors kitokie. Ar jūs norite pasakyti, kad jie nėra šitos šalies piliečiai ir neturi teisės išsakyti savo nuomonę?
Bet dar griežčiau noriu pasakyti. Noriu paprašyti neįžeidinėti pareigūnų. Ne visi turėtų būti vertinami pagal jūsų pačių sugedimo laipsnį. Tai žmonės, kurie duoda priesaiką Tėvynei, nesivadovauja kokiais nors politiniais motyvais ar balsavimais spręsdami apie tai, ką ginti, saugoti, kaip atlikti savo pareigą. Čia, matyt, jūs sprendžiate pagal savo sugedimo laipsnį. To daryti tikrai nereikėtų šioje salėje. (Plojimai)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū. Ir turbūt paskutinė replika – E. Gentvilas. Prašau, gerbiamas kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Vienas kolega pasakė, mano manymu, ne visai teisingai apie pareigūnų profesinę sąjungą. Aš ieškau formuluotės. Randu tokią formuluotę. Aš, gerbiamas Linai, atsiriboju nuo šitų žodžių ir aš taip nemanau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Eugenijau. Dar K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti opozicijai. Kodėl jūs sugaišinote beveik valandą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. Dar J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymas priimtas. Aš kviečiu kažkaip aistras nuleisti žemyn. Mes tikrai įsivaizduojame, kad priimtas įstatymas duos daug teigiamų dalykų pareigūnams, jūs gal įsivaizduojate, kad buvo galima padaryti kažką geriau. Aš manau, galime susitikti kokį vasario mėnesį komitete ir, vykdydami parlamentinę kontrolę, pažiūrėti, kaip įstatymas iš tikrųjų veikia. Aš manau, kad tie nuogąstavimai, kurie buvo reiškiami, išsisklaidys ir viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Mano irgi trumpa replika. Čia tokia erdvė, kur aistros verda, virė ir virs, tai neišvengiama ir natūralu, kad visi turime savo požiūrį. Gerai, dirbame toliau.
15.55 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis: įsigaliojimas – kitų metų sausio 1 dieną. Balsuojame. Nuomonių už ir prieš nėra. Teikiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 69, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
15.56 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174(2). Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Pritarta. Ir dėl viso. Balsuojame. Deja, šį kartą, tai yra dėl šio lydimojo, nėra reikiamo balsų skaičiaus.
15.57 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175(2). Šeši straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra. Galime pritarti? Norite balsuoti? Dėl 2 straipsnio pritarta? (Balsai salėje) Aš girdžiu, kad ne. Prašom. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, man atrodo, gal ne visai tiksliai pagal neseniai pakeistą Statutą jūs sakote, kad čia reikėtų pritarti bendru sutarimu atskiriems straipsniams. Kaip tie, kurie nepritaria įstatymui iš esmės, pritars atskiram straipsniui? Pagal Statutą tiesiog reikia klausti, ar niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu niekas nereikalauja, tada iškart balsuojame už visą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už patarimą. Dar kartą formuluoju: ar niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių? Gerai. Tada dėl viso įstatymo projekto nuomonių už ir prieš nėra, balsuojame. Dėl šio įstatymo projekto taip pat nėra reikiamos balsų daugumos. Nepriimta.
15.59 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1732 9, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3176(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.5 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3176(2). Ar niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, nes aš matau, kad čia pasiūlymų nėra? Nereikalaujate. Ačiū. Ir dėl viso įstatymo projekto balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74, balsavo 72 – vienbalsiai šis įstatymas priimtas. Ačiū. (Gongas)
16.00 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174(2) (priėmimo tęsinys)
Pabandykime pakartoti 1-5.3 klausimą – Muitinės įstatymo projektą Nr. XIVP-3174(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72, už – 70… Priimta. (Gongas) Taip, už – 72. Taip, vienbalsiai.
16.01 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.4 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3175, jį mes jau aptarėme.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, užsiregistravo 72, balsavo 72 – vienbalsiai pritarta įstatymui. Priimta. (Gongas)
16.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.6 klausimas – lydimasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177(2). Pastraipsniui. Yra du straipsniai. Niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių? Ačiū, balsuojame dėl viso, jeigu nėra nuomonių už, prieš. Taip, nuomonių išsakyti niekas nenori.
Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, užsiregistravo 71, balsavo 71, vienbalsiai: už – 71. Priimta. (Gongas)
16.02 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.7 klausimas – Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178. Taip. Yra redakcinio pobūdžio pataisymų dėl 1 straipsnio, ne dėl 1 straipsnio, o dėl pavadinimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Nereikalaujate balsuoti dėl atskirų straipsnių? Ačiū.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes nuomonių už, prieš nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71: už – 70, prieš – 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.8 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179(2). Nebevardinau visų straipsnių. Taip, yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Galime pritarti abiem straipsniams? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes nuomonių išsakyti niekas nenori. Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71, už – 71. Priimta. (Gongas)
16.04 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 20, 23, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3180(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.9 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3180(2). Prašau. Iki 20 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime? Nereikalaujate dėl šitų 20 straipsnių?.. Ačiū.
Dėl 21 straipsnio yra Teisės departamento rekomendacija. Į ją komitetas atsižvelgė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Nuo 22 straipsnio iki 26 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto su Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72, už – 72. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.06 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3143(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3 ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3143. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime? Taip. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės A. Gedvilienės. Prašau, Aiste. Iš vietos pageidavo, tai aš neprieštarauju. Prašau pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Šitas sąvokos patikslinimas užregistruotas vien dėl to, kad buvo suderintas su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sąvokos formuluote. Tokių pasiūlymų bus ir daugiau. Čia būtent…
PIRMININKAS. Turbūt nereikalausime 29. Galime pritarti, nes komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Taip pat yra kitas…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat sąvokos tikslinimas.
PIRMININKAS. Sąvokos. Taip pat pritariame? Taip. Dėl to paties straipsnio yra Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Manau, nėra prasmės diskutuoti. Galime pritarti?
Taip pat yra dar vienas. Du. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė. Gal šitą pakomentuosite, pirmininke.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlo…
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …pakeisti įstatymo pavadinimą, kad atsirastų „žemės naudojimo valstybinės priežiūros“, bet tokiu atveju mes turėtume registruoti jau naują redakciją. Šiame etape nutarėme nepritarti.
PIRMININKAS. Ar yra manančių kitaip? Pritariame komiteto verdiktui? Ačiū.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio nėra, dėl 8 straipsnio nėra. Dėl 9 straipsnio yra taip pat Teisės departamento redakcinis pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti tiems mano išvardintiems straipsniams? Ačiū. Dėl 10 straipsnio, 11 straipsnio, 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Nereikalaujate balsuoti? Ačiū.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo narių grupės: J. Varkalio, Andriaus Butkevičiaus, R. Lopatos ir kitų. Komitetas pritarė iš dalies. Prašau, gerbiama Aiste.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio…
PIRMININKAS. Atsiprašau. J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra ta, kad kiekvieną dieną statyboje reikia įvesti (…) informaciją apie subrangovus ir tai daroma per sistemą „Infostatyba“. Tačiau reikėtų truputėlį atlaisvinti „Infostatybą“, nes yra pateikiami dideli srautai informacijos.
PIRMININKAS. Jeigu galite, gerbiamas Jonai, arčiau mikrofono. Negirdėti.
J. VARKALYS (LSF). Todėl siūloma, kad būtų galima ir per „Statybos žurnalą“, kuris yra elektroninės formos. Komitete tam buvo pritarta. Tik pasiūlymas buvo toks, kad „Statybos žurnalas“ turi būti susietas su „Infostatyba“. Tai tiek. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto formuluote pritarti iš dalies? Taip, sutinkate?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Sutinka. Kitas panašus pasiūlymas taip pat dėl to paties straipsnio, jam komitetas visiškai pritarė. Tai gal pakomentuokite. Dėl to paties straipsnio kitas pasiūlymas. Šalia.
J. VARKALYS (LSF). Kitas pasiūlymas yra dėl generalinio rangovo dabar, šiuo metu, galimo paskyrimo. Statybos įstatyme nėra numatytas paskyrimas. Yra siūloma, kad generalinis rangovas galėtų būti…
PIRMININKAS. Ne, čia ne tas yra.
J. VARKALYS (LSF). Ne tas?
PIRMININKAS. Čia yra apie statytojo pareigą paskirti vieną ar kelis saugos, sveikatos atstovus.
J. VARKALYS (LSF). Taip. Kitas pasiūlymas yra dėl statytojo delegavimo funkcijų, dėl saugos ir sveikatos koordinatoriaus paskyrimo, kai yra keletas subrangovų. Tokiu atveju statytojas turi paskirti koordinatorių, kuris sujungtų visus subrangovinius koordinatorius. Taip padidėtų atsakomybė už darbų saugą objektuose. Komitete pritarta.
PIRMININKAS. Taip, šitam komitetas pritarė. Nekyla… Nenorėtumėte balsuoti dėl šito? Ačiū. Ir dėl vedimo tvarkos. Prašom. Per centrinį mikrofoną L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turime naują Seimo narį – Andrių Butkevičių. Pasakykite, kuris čia yra?
PIRMININKAS. Na, čia aš perskaičiau ir pats nepatikėjau. Tai Algirdas Butkevičius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai visur reikia pataisyti.
PIRMININKAS. Taip, tai čia tekste buvo, tai mes keitėme… Iš tikrųjų Algirdas Butkevičius. Tikiuosi, Algirdas labai neįsižeidė.
Dėl to paties straipsnio taip pat yra kolegos J. Varkalio ir grupės: A. Butkevičiaus, R. Lopatos ir kitų.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju. Trumpai pristatysiu. Tik tiek, kad buvo diskutuota tuo klausimu. Tuo atveju, jeigu yra daug subrangovinių organizacijų, būtina paskirti generalinį rangovą. Jeigu jo nėra įforminto pagal sutartinę formą, generalinio rangovo, tokiu atveju pats statytojas tampa generaliniu rangovu. Dėl šio punkto buvo diskutuota komitete ir buvo nutarta, kad čia reikia dar platesnių diskusijų, todėl šiuo atveju buvo nepritarta. Ir aš balsuoti neprašau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat dėl to paties straipsnio dar Teisės departamento pastaba. (Balsai salėje) Tai jis sutinka dėl nepritarimo. Jis neprašo balsuoti dėl to. Ir Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime šiam straipsniui su kolegų… Ačiū, pritarta. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritariame. Taip. Dabar dėl 15 straipsnio taip pat yra nemažai Teisės departamento pastabų. Dviem komitetas pritarė, vienai nepritarė, dar vienai pritarė iš dalies. Gal galite pakomentuoti, gerbiama Aiste?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Viena buvo redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Dėl 15 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai nepritarėme. Teisės departamentas siūlo įtvirtinti kriterijus, kuriais remiantis aplinkos ministro nustatyta tvarka būtų nustatoma anksčiau minėtų statinių statybos pradžia. Kadangi mes truputėlį keičiame reguliavimą ir statybos pradžia prasideda su informavimu, mes nusprendėme neatliepti tų Teisės departamento pastabų.
Antroji Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio yra redakcinio pobūdžio.
Trečioji yra susijusi su tuo, kad mes įvedėme naują galimybę savivaldybės vyriausiajam architektui kreiptis rekomendacijos į visuomenę, jeigu jis mato, kad to reikia nuliniame projekto etape. Tai reiškia konsultacijas su visuomene 20 dienų. Ir pats architektas, vykdydamas tokias funkcijas, gali nutarti, kad reikia to, o čia Teisės departamentas siūlo aprašyti procedūrą. Mūsų tikslas nebuvo perkrauti procedūros, nebuvo noro surašyti kokius nors labai konkrečius būdus, tai yra architekto diskrecija ir mes norime palikti vyriausiesiems architektams tą spręsti. Todėl šiai Teisės departamento pastabai nepritarėme.
Dar viena Teisės departamento pastaba yra tokia, kad reikėtų nurodyti, kurio subjekto sprendimu specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo terminas pratęsiamas. Čia yra konkretus subjektas – atsakingas vyriausiasis architektas ir mes konkrečiai dar kartą nusprendėme to nekartoti įstatyme. Tai ir taip aišku. Todėl pritarėme iš dalies.
PIRMININKAS. Norite kalbėti? Prašom. Prieš šitą straipsnį K. Mažeika kalba prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nežinau, ar čia už, ar prieš turiu kalbėti, nes noriu pasakyti, kad vis dėlto, manau, nereikia sutikti su ta formuluote, kurią siūlo komitetas. Įsivaizduokime, paliekama diskrecija savivaldybės architektui pačiam nuspręsti, ar reikia viešinti projektą, ar nereikia viešinti projekto. Tai iš tiesų manau, kad Teisės departamentas siūlo tikrai labai logišką argumentaciją, kad visgi turi būti aprašyta tvarka. Galbūt kai kuriais atvejais ir nereikia, bet tai turėtų būti aprašyta, kuriais atvejais konkrečiai nereikia. O dabar paliekama vienam žmogui nuspręsti, koks pastatas arba koks projektas vienoje ar kitoje savivaldybės vietoje atsiras. Tai vis dėlto tikrai manau, kad šiuo atveju turėtų būti tvarka, ir siūlyčiau balsuoti ir pritarti Teisės departamento formuluotei. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos… Ai, už nori kalbėti K. Adomaitis. Prašom, Kasparai.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir gerbiamas Kęstuti, galbūt tiesiog ne visai iki galo supratote pataisos esmę. Dabartinis viešinimo procesas, projektinių pasiūlymų aptarimas su visuomene nėra niekaip keičiamas. Problema buvo ta, kad dažnai pagal dabartinį visą procesą tai visuomenei jau yra pristatomas baigtinis projektas, dėl kurio nediskutuojama. O šiuo punktu buvo suteikta galimybė architektui ne pakeisti egzistuojantį procesą, bet šiek tiek praplėsti jo teises, kad prieš pradedant projektavimą, prieš išduodant specialiąsias sąlygas projektuoti, architektas, matydamas, kad tai yra jautrus projektas, kai yra visuomenės kreipimaisi dėl to, galėtų papildomai išdiskutuoti su visuomene. Bet pabrėžiu žodžius „papildomai išdiskutuoti“ su visuomene, kokius ji ten mato vis dėlto svarbius dalykus. Tuos dalykus būtų galima po to perkelti vienaip ar kitaip į specialiąsias projektavimo sąlygas, jau projektuojant tolesnius etapus, o po to vėl grįžti ir su visuomene aptarti galutinius projektinius pasiūlymus. Čia šito pasiūlymo esmė yra galimybė tiesiog išplėsti viešinimo procesą, o ne susiaurinti. Ir tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Teks balsuoti dėl šito klausimo. Yra pasiūlymas kaip projekte, tai yra komiteto formuluotė. Kas manote, kad reikia palaikyti Teisės departamento formuluotę, balsuojate prieš, priešingai. Formuluoju dar kartą, balsuojame už komiteto sprendimą pritarti iš dalies ir nepritarti. O dėl Teisės departamento pasiūlymų balsuojate priešingai.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už komiteto formuluotę – 91, susilaikė 18. Pritarta komiteto nuomonei.
Taip pat dėl to paties straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, dėl 24 straipsnio pakeitimo. Prašom, gerbiamas Simonai. Jam komitetas, deja, nepritarė.
S. GENTVILAS (LSF). Sutinku su nepritarimu. Neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, neprašo. Komitetas… Galime pritarti 15 straipsniui su visais pasiūlymais ir pataisymais, kuriems mes pritarėme? Ačiū, pritarta
Dėl 16, 17 straipsnių pasiūlymų nėra. Neprašysite balsuoti dėl šitų straipsnių? Ačiū. Dėl 18 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Nemažai, gal galime nekomentuoti, nes komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. Visoms, nevardinu. Tiesa, yra vienas Teisės departamento siūlymas, jam yra nepritarta. Gal gali pakomentuoti pirmininkė dėl 18?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipia dėmesį į projekte vartojamą trumpinį „meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“. Komitetas šiuo metu pasiūlė į tai neatsižvelgti todėl, kad dabar tai yra perrašyta galiojanti formuluotė, todėl mes nesiūlome atsižvelgti į šitą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto formuluotei nepritarti? Ačiū, pritarta. Taip pat toliau yra Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu.
Ir dar yra viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Tai gal galėtumėte?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, čia buvo atkreiptas dėmesys, kad nėra aiški sąvoka „kitiems statybos darbams atlikti“, turinys. Mes paaiškiname, kad tikrai yra aiškus tas turinys. Savavališka statyba dažniausiai nustatoma per statytojui reikalingų statybos darbų eigą, o ją įteisinant neretai tvirtinamas galutinis statybos darbų poreikis, kuris ne visuomet gali būti tiesiogiai siejamas su savavališkai atlikta statybos dalimi. Į tai atsižvelgdami mes visi bendru sutarimu nutarėme nepritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime sutikti su komiteto motyvacija? Ačiū.
Ir dar viena Teisės departamento dėl šito straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra tikslinė.
PIRMININKAS. Čia pritarta, komiteto nuomonė – pritarta. Tai nebeprašysiu komentuoti. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra A. Gedvilienės.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra mano…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Trumpai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). …redakcinė pastaba, tiesiog sužiūrėtas įstatymo projektas ir išbraukti pasikartojantys punktai iš įstatymo.
PIRMININKAS. Taip pat yra Teisės departamento dar viena pastaba, jai nepritarė komitetas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Keliamas klausimas dėl statybos rūšies sąvokos.
PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę, aš nepastebėjau gerbiamo Kęstučio. Dėl kurio? (Balsai salėje) Tai dar neatėjome iki 20.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, mes ką tik perėjome 20 straipsnį.
PIRMININKAS. Čia yra kol kas… Atsiprašau, 20, taip. Čia Aistės. Dėl A. Gedvilienės pasiūlymo K. Mažeika norėtų pasakyti? Gerai, tai ačiū, gerbiama Aiste, pristatėte.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai tikrai labai keistas pasiūlymas komiteto pirmininkės, kuri lyg ir už gamtą, už saugomas teritorijas, o šiuo atveju siūlo, kad Saugomų teritorijų tarnyba netikrintų statybų būtent Kuršių nerijoje, saugomose teritorijose, valstybiniuose parkuose ir kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose… Tai vis tik tikrai labai keistas pasiūlymas. Aš nežinau, komiteto pirmininke, ar jūs čia sąmoningai, ar ko nors paveikta, galbūt galite pasakyti tuos argumentus, kodėl gimė toks pasiūlymas? Nes vis tik žinome, ypač kalbant apie Kuršių neriją, tai yra tikrai labai jautri zona, kur įvairiausių saugomų rūšių ir taip toliau, ir tų statybų klausimų buvo, ir griovimo atvejų. Tai galbūt jūs galite argumentuoti, kodėl būtent yra išbraukiami tikrai labai jautrūs klausimai iš šito įstatymo? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Už nori kalbėti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš noriu nuraminti, nes statybos leidimas yra išduodamas tuomet, kai yra apsvarstomi projektiniai pasiūlymai. Tai būtent Aplinkos ministerijai pavaldi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ar kitos direkcijos tikrina projektinius pasiūlymus, bet ne galutinius statinio projektus. Už juos atsakomybę prisiima atestuoti projektuotojai. Tai čia jokių įtarimų nėra. Ir, kaip gerbiama Aistė pasakė, čia yra daugiau redakcinė korekcija. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi nuomonės išsiskyrė, turiu pateikti balsuoti. Kas pritaria kolegės… Palaukite!
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kęstutis čia turbūt nežinodamas, kad reikia skaityti visą įstatymo projektą… Aš pristatydama ir pasakiau, kad išbraukiama tai, kas pasikartoja. Komitete mes sutvarkėme taip, kad Kuršių nerijoje ir visose kitose saugomose teritorijose esamos teritorijos bet koks statybos projektas turi būti derinamas. Taigi, šiuo atveju niekas tikrai nesikeičia. Čia yra tiktai ištaisytos techninės, korekcinės klaidos.
PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad išgirdo argumentus. Bet kokiu atveju nuomonės buvo išsakytos. Balsuojame. Kas palaikote komiteto nuomonę pritarti pirmininkės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Už pasiūlymą balsavo 78, 28 susilaikius, pritarta pasiūlymui.
Dabar gal, komiteto pirmininke, dar Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas nepritarė. Gal galite keliais sakiniais pakomentuoti? Tuoj tuoj, minutėlę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas dėl statybos rūšių kelia klausimą ir sako, kad galbūt ne visai tiksliai yra aprašyta ir išrašyta, kas yra statybos rūšys. Mes paaiškiname, kad statybos rūšių reglamentavimas yra nustatytas, todėl teisinio aiškumo tikslai yra įgyvendinti. Užtai nepritariame bendru sutarimu šiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima komiteto nuomonę patvirtinti? Ačiū. Toliau dar yra… 20 straipsniui su visais pakeitimais, pasiūlymais galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 21 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų, jiems komitetas nepritarė. Dėl 21 straipsnio, gerbiama Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas dar kartą atkreipė dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais turėtų būti pateikiama atitinkama susisiekimo, komunikacijų ir inžinerinių tinklų savininkų išvada, o kuriais – valdytojų ir naudotojų išvada. Mes nesutinkame su šita pastaba ir sakome, kad susisiekimo, komunikacijos ir inžinerinių tinklų valdymas yra skirtingas, todėl subjektai apibrėžiami plačiai, kad neatsirastų neaptartų formų. Išvadą teikiančio subjekto… aiškumo suteikia gautos prijungimo sąlygos.
Kita pastaba yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Šitą mes jau aptarsime. Dabar dėl jūsų dabar komentuotos pastabos (tos prieš tai buvusios Teisės departamento) yra už. Aš taip suprantu, pritariate komiteto nuomonei.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ne ne. Aš noriu pasakyti, noriu pritarti Teisės departamento nuomonei, kuria siūloma įvesti aiškumą, nes turbūt… Prisiminkite atvejį… Nežinau, komitete kažkaip trumpa atmintis, ar komitetui, jums gal kažkas nepristatė. Vis tik prisiminkime atvejį Kuršių nerijoje, kai prie suprojektuotų namelių buvo nutiestas kelias ir tas kelias kainavo tiems rangovams nei daug, nei mažai – kažkiek milijonų eurų. Matau, prisimena ir buvęs aplinkos ministras, kad ta situacija tikrai buvo labai jautri ir teismuose ten buvo visko. Vienas teismas lyg išteisino, kitas nuteisė. Galiausiai turėjo tą kelią nukasti, nes buvo pripažinta, kad buvo sudarkyta paklotė ir to kelio tenai neturėjo būti. Tai kalbama apie tuos pačius susisiekimo, komunikacijų ir inžinerinius tinklus. Vis tik turbūt reikėtų dėl to patikslinimo.
Manau, kad Teisės departamentas šiuo atveju teisus. Ta praktika, kuri iki šiol buvo, parodė tą skylę, tą spragą, kurią reikia užtaisyti. Manau, kad šiuo atveju tikrai reikėtų pritarti Teisės departamento pasiūlymui ir tuos dalykus patikslinti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Kolega, turbūt ne visai taip. Jūs turėjote kalbėti prieš komiteto, bet dabar, aš taip suprantu, kalbėjote už visą straipsnį, nes Teisės departamentas neturi įstatymų leidimo iniciatyvos. Yra tiktai komitetas.
Dėl viso straipsnio. Gal galime dėl 21 straipsnio? Dėl 21 straipsnio su tais dviem pataisymais: vienam nepritarė, kitam pritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 80, prieš – 1, susilaikė 25. Straipsniui pritarta.
Dėl 22, 23, 24 straipsnių pasiūlymų nėra. Neprašysite dėl jų balsuoti? Ačiū.
Dėl 25 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymų. Pirmam komitetas nepritarė. Kitam pritarė, tai dėl to nekomentuosime.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl nuostatų suderinamumo Teisės departamentas norėtų, kad prie žodžio „statomas“ būtų įrašyta „arba rekonstruojamas“. Mes bendru sutarimu nepritarėme tokiam Teisės departamento siūlymui, nes projekto nuostatų tikslas yra apriboti žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo sandorius, kuriuose neidentifikuojami žemės sklypai. Faktiškai stovi naujai pastatyti, tačiau neįregistruoti statiniai. Tuo atveju, kai statinys rekonstruojamas, jis jau būna įregistruotas. Todėl mes nesiūlome atsižvelgti į Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Aišku. Čia prieštaraujančių nėra. Galime pritarti komiteto formuluotei? Ačiū, pritarta.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Neprašau komentuoti. Taigi 25 straipsniui galime pritarti su pasiūlymais? Jiems komitetas pritarė ir nepritarė. Ačiū, pritarta. Dėl 26 straipsnio nėra pasiūlymų. Pritarta.
Dėl 27 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Pirmai pritarė, antrai nepritarė. Prašau, gerbiama Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas pažymi, kad ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, numato Konstitucija, nustatyti įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima irgi tik įstatymu. Mes bendru sutarimu nepritarėme tokiai Teisės departamento pastabai. Kadangi Vyriausybės nutarimu yra apibrėžti atvejai, kai statinį galima naudoti kitai paskirčiai, pavyzdžiui, smulkiojo verslo veiklai vykdyti ir panašiai, tokio paskirčių reguliavimo projekte nesiūloma atsisakyti, o leidimai vykdyti ūkinę veiklą turi būti išduodami taikant tiek įstatyme, tiek Vyriausybės nutarime nustatytus paskirčių reikalavimus.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Galime pritarti 27 straipsniui su komiteto išvadomis? Ačiū, pritarta. Dėl 28 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 29 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 30 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Bet vis tiek pristatykite.
S. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai. „Infostatyboje“ ateityje bus galima prie to paties pastato matyti ir jo projektinius pasiūlymus, ir išduodamas sąlygas, ir galutinį techninį projektą. Čia tiesiog detalizuojama, kas atspindima „Infostatyboje“. Ačiū komitetui už pritarimą. Neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 31 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 32 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 33 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 34, 35 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime? Nereikalausite balsuoti dėl šių straipsnių? Ačiū. Dėl 36 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame.
Dėl 37 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Neprašome komentuoti. Kitas taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam taip pat pritarė. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė. Ir paskutinis Teisės departamento pasiūlymas dėl 37 straipsnio, jam komitetas nepritarė. Dar paskutinis komentaras, gerbiama Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pastaboje minima išimtis taikoma, jei teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Dėl to mes siūlėme nepritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto išvadai nepritarti? Ačiū, pritarta. Nuomonės dėl viso įstatymo projekto. Prieš nori kalbėti K. Mažeika. Prašau, Kęstuti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Dėl viso, taip? Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto labiausiai turbūt mane nustebino šiame visame pakete būtent tai, kad Pajūrio juostos įstatyme yra išbraukiamas 7 straipsnis, kuriame būtent statybą leidžiantys dokumentai dėl naujų ypatingų ar neypatingų statinių statybos pajūrio juostoje reglamentuojami. Ir vis dėlto, kol iš tiesų galbūt žmonės gaus laiškus dėl jų žemėje įveisiamų naujų saugomų teritorijų, tai pajūrio juostoje vietoj tualetų ar kokių kitų statinių galimai atsiras daugiaaukščiai statiniai. Jeigu saugomos teritorijos negalės niekaip reglamentuoti, prižiūrėti, kas būtent išdėstyta Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnyje, man tikrai kyla didelių abejonių, kad vietoj kopų galbūt mes turėsime, nežinau, ar Gedvilų, ar Gentvilų alėją, ir tai iš tiesų bus visiškai teisėta ir teisinga. Turbūt nesenas pavyzdys dėl Gulbinų kvartalo, su kuriuo mes čia kovojome, šiandien perkeliamas į pajūrio juostą. Tai tikrai, gerbiamieji, siūlau šiuo atveju įvertinti atsakingai. Plius – turbūt pasigendu ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įvertinimo. Tas pasekmes turbūt reikės taisyti ateityje, nes vis dėlto yra tikrai daugiau grėsmių nei naudos. Tikrai labai keistas įstatymo projektas, kurį bandoma labai greitai prastumti čia, šioje salėje, tokiu laiku, po darbo iš esmės. Tai, kolegos, kviečiu žiūrėti atsakingai ir mažų mažiausiai susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Kęstuti, būtent iš STT ir būtent iš prokuratūros atėjo prašymas pataisyti Statybų įstatymą, nes pajūrio juostoje statybos leidimus išduoda Statybos inspekcija ir aplinkos ministras. Būtent prokuratūra sakė, kad neturi sutapti valstybės kontroliuojančios institucijos su leidimus išduodančiomis institucijomis. Būtent todėl yra įvardintos Saugomų teritorijų tarnyba, Statybos inspekcija kaip viešąjį interesą ginančios. Ir net trys institucijos kartu su prokuratūra gins viešąjį interesą pajūrio zonoje.
Bet šiaip įstatymas yra puikus. Tai yra vienas didesnių nepriklausomos Lietuvos valstybės meto statybos pokyčių, pirmasis Statybos kodekso etapas, apimantis statybos leidimų išdavimo sutrumpinimą. Pusmečiu, skaičiuojame, kad sutrumpės statybų leidimų išdavimas, valstybės institucijos surašys per metus iki 30 tūkst. mažiau administracinių teisės aktų, mažės teismų apkrovimas, nes kriterijai, pagal kuriuos išduodami statybos leidimai, bus sumažinami kartais. Didės valstybės atestuotų specialistų atsakomybė ir galios, spartės statybos. Tikrai taisome projektą tiek pagal STT pastabas, prokuratūros pastabas. Pakeliui, rengiant įstatymą, buvo gautos EBPO rekomendacijos. Tai vėlgi irgi didelės įžvalgos tenai. Taigi, sunku per 2 minutes pasakyti, koks darbas atliktas. Ačiū net 51 institucijai, teikusiai pastabas. Du kartus derintas su visuomene. Ir tikrai nenorėčiau, kad nuskambėtų čia K. Mažeikos Pajūrio juostos įstatymo komentaras kaip kažkas neigiamo, nuspalvinančio visą šį didelį darbą, kurį atliko bene 1 tūkst. specialistų, rengdami šį įstatymą. Tai ačiū ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar už nori kalbėti V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš norėčiau tik paprašyti ir įsitikinti, 20 straipsnyje yra pataisa, jūs paminėjote… Kreipiuosi į A. Gedvilienę. Jūs paminėjote, kad tas tekstas kartojamas įstatyme, tai gal galėtumėte nurodyti tikslią vietą, kur kartojama ta vieta, kuri yra išbraukta jūsų pataisoje? Jeigu taip yra, aš tada tikrai linkčiau balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 73, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti su jumis. Baigėsi balsavimo langas. Kitas langas… (Šurmulys salėje) Minutėlę. Tas, kaip čia, pasitenkinimo atodūsis gali būti tuoj kitoks, nes kitas balsavimo langas prasidėtų 18 valandą, bet dabar iš principo dėl visų klausimų yra pasiūlymų, kuriuos mes turime per balsavimo langą daryti. Tai va, pasiūlymus vis tiek turime mes aptarti, įvertinti. Turime tik keletą klausimų. Balsuojame, dirbame toliau? (Balsai salėje: „Taip!“, „Ne, ne, ne!“) Gerai. Kas už tai, kad pratęstume balsavimo langą? (Balsai salėje) Na, aš galiu, bet demokratija, tenugali demokratija. Balsuoja už, kas mano, kad reikia padaryti pertrauką, balsuoja prieš… Už balsuojame už balsavimo lango pratęsimą. Vienareikšmiškai dirbame toliau.
16.41 val.
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3144(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3144(2). Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Nereikalausite balsuoti? Ačiū. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Turbūt nekomentuokime. Dėl 4 straipsnio, 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti 6 straipsniui? Pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Prašau komiteto, vis tiek pakomentuoti reikia, kodėl nepritarė? Įjunkite Aistei. Taip, Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas bendru sutarimu nepritarė Teisės departamento pastabai ir atkreipė dėmesį, kad teismai turi galimybę pasisakyti ir pasisako tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės statiniai įregistruoti ne tik statytojo vardu, todėl įstatymo projekto papildymas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos veiksmus reglamentuojančiomis nuostatomis nebebūtų tikslingas. Dėl to nusprendėme nepritarti.
PIRMININKAS. Aišku. Galime palikti komiteto? Ačiū, pritarta. Taigi 8 straipsniui su komiteto įvertinimu galime pritarti? Pritarta. Dėl 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra kolegos S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Trumpai.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už pritarimą. Sutinku, nebalsuosime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
Dėl 12 straipsnio taip pat yra dar Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas nepritarė. Trumpą komentarą. Įjunkite Aistei.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė S. Gentvilo pasiūlymui, kur buvo iš principo išbrauktas privalomasis draudimas, žodis „privalomasis“, nes mūsų tikslas nebuvo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tai Teisės departamento pastaba tapo nebeaktuali, todėl mes jai nepritarėme.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Galime pritarti 12 straipsniui su S. Gentvilo?.. Ačiū, pritarta. Dėl 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl viso įstatymo projekto nuomonių išsakyti nėra norinčių.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 68, prieš – 1, susilaikė 22. Priimta. (Gongas)
16.45 val.
Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3145(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.3 klausimas – Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3145(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra. Nereikalausite balsuoti dėl straipsnių?
Dėl viso nuomonių nėra. Balsuojame. Priėmimas. (Balsai salėje) 30 sekundžių. Norite pagreitinti? Gerai. Jūsų noras – man įsakymas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89: 69 – už, 2 – prieš, susilaikė 18. Priimta. (Gongas)
16.46 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3146(2) (priėmimas)
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3146(2). Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Taip. 4 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento dvi pastabos, komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 6 straipsnio nėra. Dėl 7 straipsnio nėra. Galime pritarti šitiems straipsniams? Ačiū. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė. Galime pritarti?
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių nėra. Prašau balsuoti. Taip, gal čia galime pagreitintai. (Balsai salėje) Paskui nespėsite.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 75, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.47 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3147(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.5 klausimas – Architektų rūmų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3147(2). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Pritariame straipsniui? Ačiū. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86: 73 – už, 13 susilaikė. Priimta. (Gongas)
16.48 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3148(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.6 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3148(2). Du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra.
Prieš dėl viso projekto nori kalbėti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kaip ir praėjusiame posėdyje minėjau, tai yra gyvybės ir mirties klausimas, todėl turėtume atsižvelgti rimtai į tai. Kaip rodoma spaudoje, kai sustojo I. Jurgelevičiūtės tėčio širdis, kaip gelbėjo, kaip jinai dėkojo, bet žmonių pasiaukojimas, darbuotojų, kurie šalia buvo… Jeigu šalia nėra ir minutės praleistos… bet žmogų galima išgelbėti. Todėl kviečiu nepalaikyti šio įstatymo. Aš nežinau, kas jį proteguoja, kas jį stumia, ar prekiautojai organais, ar kiti suinteresuoti, o gal suklaidinti. Todėl aš manau, gerbiami kolegos, nebūkime suklaidinti, neskubėkime, nes tai yra labai atsakingas sprendimas, po kurio gali būti blogų pasekmių. Todėl kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už nori kalbėti D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Negalėjau nesureaguoti, paklausęs Valdemaro. Vis dėlto, man atrodo, kas jau kas, bet Valdemaras ir bandė mus čia visus suklaidinti. Šiaip įstatymo projektas yra apie tai, kad tiesiog pasirašo tam tikrus dokumentus ne administracijos direktorius, o meras.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 85, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3149(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.7 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3149(2). Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Nereikalaujame 29 turbūt, čia visiems aišku, kad yra. Taip. Galime pritarti kolegės pasiūlymui be komentarų, nes komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. Tai gal ir… Taip, komiteto nuomonė…. Taip pat yra Teisės departamento pastaba dėl 1 straipsnio, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir dar viena Teisės departamento pastaba. Abiem pritarė. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio, dėl 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime tiems straipsniams pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Pritariame? Ačiū. Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Pritariame. 8 straipsniui galime pritarti su pasiūlymais? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio nėra pasiūlymų. Pritariame. Dėl 10 straipsnio taip pat yra Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio… Taip, minutėlę. Aš čia truputį… Dėl 10 straipsnio yra (tai mes 10 straipsnį ir aptarėme dabar) dvi pastabos, joms mes pritarėme, taip? Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Viena pastaba ir dar viena pastaba. Abiem yra pritarta. Pritarta. Dėl 12 straipsnio pastabų nėra. Dėl 13 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 14 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Pritariame. Dėl 15 straipsnio taip pat yra dvi Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė. Pritariame. Dėl 16 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė.
Dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 83, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.54 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3150(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.8 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3150(2). Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Viena pastaba. Taip. Yra kitas Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai gal gerbiama Aistė galėtų, kad būtų visiems aišku, kas ir kodėl čia?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia dėl 5 straipsnio?
PIRMININKAS. Taip.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Prašymas patikslinti sąvokos „projekto vadovas“ turinį. Tai mes atsižvelgėme ir perrašėme, išbraukėme „projekto vadovas“. Tai informacija apie asmenis, turinčius teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui.
PIRMININKAS. Galime pritarti su tokia formuluote? Ačiū. Taip pat yra dar viena, jai pritarta iš esmės, kitai taip pat iš dalies. Tai ir pakomentavote.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Iš principo susijęs pirmasis komentaras su šia.
PIRMININKAS. Gerai, pritariame. Taip pat dar kitas… Dar keturi Teisės departamento pasiūlymai ir pastebėjimai, jiems komitetas pritarė. Galime pritarti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 6, 7 ir 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Nebalsuojame dėl šito. Ir dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Bendru sutarimu? Galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 73, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.56 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3151(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.9 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3151(2). (Balsai salėje: „Eikite…“) Dėl 1 straipsnio yra kolegės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra sąvokos suderinimas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus. Tai su tuo susijęs mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Supratau. Pritarta, niekas nekvestionuojate. Ir Seimo Teisės departamento pastabos, joms komitetas pritarė. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 3 straipsnio taip pat yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Dėl viso įstatymo projekto balsuojančių nėra, tai yra kalbančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 80, susilaikė 7. Priimtas. (Gongas)
16.58 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3152(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.10 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3152(2). Yra trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra kolegės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip. Vėl tai yra Lietuvių kalbos komisijos suredaguotos sąvokos, aš turėjau jas perregistruoti.
PIRMININKAS. Matome, pajuodinta. Ačiū. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Pritariame. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta. Galime dėl viso? Kalbėti niekas nenori. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 85, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3153(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.11 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3153(2). Įstatymo projektas iš trijų straipsnių. Dėl 1 straipsnio yra kolegės A. Gedvilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Trumpai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vėl ta pati registruota sąvoka, patvarkyta po Lietuvių kalbos komisijos.
PIRMININKAS. Supratau. Čia nereikia komentaro. Ačiū. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų, galime pritarti?
Ir dėl 3 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarė. Galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 85, 8 susilaikė. Priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3154(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.12 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3154(2). Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Nuomonių už, prieš nėra, galime balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 85, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.01 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 7, 9, 10, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3155(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1.13 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 7, 9, 10, 13, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3155(2).
Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Nereikalausite balsuoti dėl šitų straipsnių? Ačiū.
Pastraipsniui. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti. Dar viena Teisės departamento pastaba, jai pritarė. Ir dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Tai gal komiteto pirmininkė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, Teisės departamentas sako, kad nėra aišku, koks subjektas turėtų teisę pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo turto, daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. Mes nepritariame šitai Teisės departamento pastabai. O argumentai yra tokie: pateikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kai žemės sklypo kadastro duomenys pasikeičia, iš esmės turi teisę tik žemės sklypo savininkas. Todėl nusprendėme, kad papildomai įstatyme įrašyti nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Aišku. Galime pritarti komiteto išvadai? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Gal čia nesusiję kartais?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, nesusiję. Čia yra atkreiptinas dėmesys, kad reikėtų galbūt keisti kitą įstatymą. Bet mes atkreipėme dėmesį, kad projektu keičiama 15 straipsnio 2 dalis nebuvo keičiama anksčiau keistu, pavasarį keistu įstatymu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priėmus teikiamą šį projektą, 2024 sausio 1 dieną negali būti dviejų skirtingų Nekilnojamojo turto kadastro 15 straipsnio 2 dalies redakcijų. Dėl to mes nepritariame Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Taip, aišku, ačiū. Galime komiteto nuomonei pritarti? Taip, pritarta.
Visam 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Ir 7 straipsnis. Yra S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gal trumpai, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Čia du susiję pasiūlymai, tai susiję su Nekilnojamojo turto kadastro įrašais, daromais dėl specialiųjų sąlygų ir nustatymo terminų. Dėkui už pritarimą. Prašyčiau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. 7 straipsniui pritariame. Galime pritarti S. Gentvilo pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Taip, taip ir supratau.
Ir dėl 8 straipsnio taip pat yra S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Taip, čia susiję. Taip, ačiū. Galime pritarti 8 straipsniui su S. Gentvilo?.. Atsiprašau, tada S. Gentvilo pasiūlymui pritariame.
Dabar yra Teisės departamento nuomonė, jai komitetas nepritarė. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas kelia klausimą, ar nereikėtų dar papildomai įgyvendinamųjų teisės aktų, bet mes teikiame išvadą, kad tikrai nereikėtų. Užtai nepritariame Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Galime pritarti 8 straipsniui su komiteto išvada ir S. Gentvilo pasiūlymu? (Balsas salėje: „Galime!“) Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių nėra norinčių išsakyti. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: 88 – už, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.05 val.
Įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybių narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus oro susisiekimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2889(2). Pranešėjas…
Priėmimas. Vienas straipsnis, dėl jo pastabų negauta. Galime pritarti straipsniui ir visam įstatymo projektui?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: 95 – už, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.06 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79, 113, 115, 125, 126, 1301, 1408, 14010, 14013, 14014 ir 14019 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 79 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3047(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 8 ir 9 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Pritariame. 10 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame. 11 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Pritariame. 12 straipsnis. Pritariame. 13 straipsnis yra su redakcine Teisės departamento pastaba. Galima pritarti? Galima? 13 straipsniui pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių nėra norinčių išsakyti. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96: 72 – už, prieš – 4, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3304(2). Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio… Ai, vienas straipsnis, atsiprašau. Pakeisti ir išdėstyti, kaip numatyta… Už nori kalbėti… Galime pritarti straipsniui ir visam projektui?
Už kalba E. Pupinis. Edmundai, kalbėkite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarbu palaikyti šį įstatymo projektą. Būtų galima nekalbėti, bet… Mačiau, kad buvo užsirašiusi mano kolegė, tai jeigu jinai neužsirašiusi ir jinai atsiėmė…
Tai iš tikrųjų įstatymas svarbus, nes kitaip neįmanoma – iš esmės visa sistema turėjo būti sukurta iki šių metų gruodžio mėnesio. Bet, suprantama, kai finansavimo nėra, tai iš tikrųjų ir programos nėra. Šiuo metu ministerija jau pristatė, kad yra numatytas tam tikras finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Iš tiesų, čia buvo ginčas dėl to, kiek laiko duoti. Iš tikrųjų komitetas pritarė, kad būtų iki 2026 metų. Manau, kad vis dėlto geriau daryti lėčiau negu paskubomis, nes sistema turi būti sureguliuota. Šiuo metu kai kurios bazės yra atskirose savivaldybėse, tačiau jas reikės sujungti. Taip pat buvo ir tam tikrų siūlymų, kad į šitą priėmimo sistemą būtų įtrauktas ir neformalusis ugdymas. Manyčiau, ministerija tikrai darys kiek įmanoma greičiau ir galbūt nereikės 2026 metų pabaigos, galbūt parengs iki 2026 metų rugsėjo mėnesio.
Siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir siekti, kad ta visuotinio priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas sistema būtų centralizuota ir taip būtų sprendžiamos problemos, susijusios su visais ugdymo sistemos asmenų, tiksliau, moksleivių, duomenimis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Prieš. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų tai šito projekto mes negalime palaikyti. Gerbiamasis Edmundai, jūs trečią kartą atidedate šitą projektą. Man niekaip nesuprantama, kas trukdė įgyvendinti? Niekaip negaliu suprasti. Paaiškinimas vienas – neskiria lėšų. Kas biudžetą formuoja? Dauguma faktiškai balsuoja už tą biudžetą. Tai manau, kad tikrai mes turėjome galimybę ir galėjome šitą projektą įgyvendinti. Nepritarėte mūsų siūlymui vieniems metams atidėti, tai tikrai nepritarsiu ir dvejiems metams.
Tikrai nepritariu šitam siūlymui dėl to, kad centralizuotam priėmimui tiek studentų, tiek moksleivių mes išleisime per kitus metus dar daugiau pinigų dėl to, kad pirksime paslaugą. Tai yra intelektinis produktas, kurį sukūrė LAMA BPO. Manau, kad tikrai galime eiti pirmyn ir galvoti apie daug trumpesnį laikotarpį. Niekas netrukdė jums įgyvendinti šito projekto.
PIRMININKAS. Ačiū, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95: už – 62, prieš – 14, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.12 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3327(2). Įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Galime pritarti? Dėl jo pasiūlymų, pastabų negauta. Galime pritarti? Dėl viso įstatymo projekto kalbančių nėra. Balsuojame. Kaip balsuoti, jau čia jūsų valia. Galiu būti apkaltintas Konstitucijos pažeidimu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84: už – 68, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3388(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3388(2). Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. „1 straipsnis. Paskelbti 2026 metus: 1) Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais; 2) Lietuvos radijo metais; 3) Lietuvos Helsinkio grupės metais.“ Neturite prieštaravimų? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio? Neturite. Gerai. Nuomonės už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavus vienbalsiai 85, įstatymas priimtas. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.14 val.
Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Laisvės premijos įstatymo Nr. XI-1584 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3207(2). Iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio – dėl įsigaliojimo – taip pat nėra. Galime balsuoti, nes niekas nenori kalbėti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85: už – 84, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
17.15 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2799(2). Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Už nori kalbėti A. Veryga. Prašom. A. Verygos nėra. Galime balsuoti. Tada V. Valkiūnas – prieš. Ačiū Sekretoriatui už pastabumą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš paskubėjau anksčiau. Kaip ir dėl minėto I. Jurgelevičiūtės atvejo, kai sustojo tėčio širdis, ir dėl kitų atvejų, kai nors vieną ar penkis žmones iš šimto galima išgelbėti, kviečiu, kolegos, nepalaikyti ir blaiviai mąstyti, nes gyvenimas yra brangus. (Balsas salėje) Kritinių būklių. Kas nustatys kritinę būklę?
PIRMININKAS. Kolega, jau pasisakėte, taip?
V. VALKIŪNAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 89: už – 79, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2)VK, Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3008(2)VK, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3009(2)VK, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3010(2)VK, Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 6, 8, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3011(2)VK, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3012(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3007(2). Komiteto pirmininkas M. Lingė pristatys komiteto išvadą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis. Sėkmės, kolega.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Atsiprašau. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 6 dieną apsvarstė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam komiteto (atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, suinteresuotų asmenų bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė) patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat turėjome kaip pagrindinis komitetas papildomą išvadą dėl Seimo narių pasiūlymų, kuriuos taip pat apsvarstėme, ir esame užregistravę išvadą. Kaip papildomas komitetas apsvarstėme Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą ir pritarėme bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, ir pasiūlėme pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas.
Ir dar. Komitetas buvo kaip pagrindinis dėl keleto lydimųjų įstatymų projektų. Tai visiems jiems bendru sutarimu komitetas pritarė ir patobulino pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas… patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pritarė. Tai tokios būtų išvados.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Į tribūną kviečiame L. Savicką pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, irgi apsvarstė minimą įstatymo projektą. Priėmėme sprendimą pritarti projektui su pastabomis, kurioms komitetas pritarė, komiteto išvadoms. Projekte įtvirtinta nuostata – ir čia atkreipiu dėmesį! – dėl privalomo vertintojų savivaldos, Lietuvos Respublikos turto vertintojų, turto ir verslo vertintojų rūmų, įsteigimo Vyriausybės iniciatyva pagal Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą. Taip bus eliminuojamos rizikos dėl asociacijų nesutarimo steigti Jungtinę asociaciją, o suteikus Turto ir verslo vertintojų rūmams savireguliacijos funkcijas, bus užtikrinama reikiama profesinė kompetencija, kvalifikacijos kėlimas ir efektyviai sprendžiami veiklos kontrolės klausimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
L. SAVICKAS (DFVL). Komitetas taip pat pateikė pasiūlymų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega.
Ir dėl 2-15.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2) į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1961 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3008. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visas komitetų išvadas. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmą į tribūną kviečiame E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, tikrai gerai įsigilinau į šitą įstatymo projektą ir tikrai daug darbavausi su lobistais, su turto vertintojų asociacijomis. Nuraminu – viskas deklaruota. Teiksiu ir pataisas šiandien. Noriu pasakyti: mano manymu, šitas įstatymas yra nepakankamas. Taip, nėra pakankamai efektyvi turto vertinimo situacija rinkoje, tačiau šis įstatymas nepadaro esminių proveržių, o atvirkščiai – sukelia tam tikrą sumaištį. Įstatymo projektu yra numatoma, kad atsiranda tam tikra profesinė savivalda, ir čia vėl grįžtame prie Odontologų rūmų, nuolat skambančių nesusipratimų, kaip turi veikti profesinė savivalda. Tai štai įstatymo projekte numatyta: turto ir verslo vertintojų profesinė savivalda nenumato privalomos narystės. Ir vėl grįžtame prie to, ką ponas A. Matulas yra kėlęs kalbėdamas apie Odontologų rūmus. Mano atsakymai A. Matului: jeigu narystė rūmuose nėra privaloma, valstybė negali perduoti visų funkcijų tokiems rūmams, tokiai profesinei savivaldai. Vadinasi, nesant privalomos narystės, vieni rinkos dalyviai, turto vertintojai, veiks pagal profesinės savivaldos nustatytus standartus, o kiti, kurie nėra šitos savivaldos nariai, veiks visiškai laisvai. Taip neturėtų būti. Todėl mano pasiūlymai, kurie bus pateikti vėliau, ir Ekonomikos komiteto pasiūlymai yra orientuojami į tai, kad turi atsirasti ne valdžios įsteigti rūmai, bet profesinę savivaldą turi sukurti patys rinkos dalyviai, kurie susiburia į rūmus. Noriu pabrėžti, kad jau yra parengti, bet dar neregistruoti ir tokių Turto ir verslo vertintojų rūmų projektai, bus anksčiau ar vėliau vis tiek įregistruoti.
Noriu pabrėžti, kad normali profesinė savivalda suteikia licencijas, teisę kelti kvalifikaciją, vykdyti švietimą, priežiūrą ir kontrolę, egzistuoja profesinės savivaldos garbės teismas, egzistuoja galimybė panaikinti licenciją. Šitas svarstomas įstatymo projektas tų dalykų nenumato, nes profesinė savivalda neturi privalomos narystės. Vietoje galimybės atimti licenciją atsiranda Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už neteisingą turto vertinimą. Gerbiamieji, tai koks nors nesąžiningas turto vertintojas, kuris nėra profesinės savivaldos narys, gali atlikti neteisėtus veiksmus ryškiai pataikaudamas turto savininkui arba pirkėjui ir įskaičiuoti į turto vertinimo kainą tą administracinę baudą, kurią jam gali tekti mokėti, jeigu jis būtų pripažintas administraciškai nusižengusiu. Tai yra netinkama profesinei savivaldai ir tokiai reikšmingai veiklai kaip turto vertinimas situacija.
Mes su M. Linge Antikorupcijos komisijoje esame susidūrę su turto vertinimo tam tikrais neaiškumais Druskininkų savivaldybėje, kai verslas įvertintas 6,2 mln. eurų. Ar teisingai, ar neteisingai, aš šiandien nekvestionuoju, bet apimtis yra tokia. Koks nors neprofesionalus vertintojas gali atlikti milijonu šen ar ten nukrypusį turto vertinimą ir kas jam gresia? Ne, jis licencijos nepraras, jis teisės verstis šita veikla nepraras, jis blogiausiu atveju turės tik administracinę nuobaudą.
Todėl mes su daugeliu kolegų manome, kad arba priimame šiandien tuos pasiūlymus, kuriuos teiks Ekonomikos komitetas ir taip pat aš su K. Starkevičiumi, arba nėra prasminga priimti šitą įstatymą, o iš karto pereiti prie rimtos profesinės savivaldos, tai yra Vertintojų rūmų, kūrimo. Tokia alternatyva.
Matau, kad Mindaugas kalbės. Tikiuosi, kad man pavyks įtikinti argumentais Seimo narių daugumą, pateikiant pataisas ir pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Eugenijau. Į tribūną kviečiame M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Dar turbūt turėsime nemažai galimybių svarstydami pataisas išsakyti argumentus, tačiau svarbu pabrėžti, kad svarstydami šį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą turėjome nemažai susitikimų su suinteresuotomis įvairiomis pusėmis. Keitėsi pats įstatymas, kurį atnešė Vyriausybė, ieškojome kompromisų.
Pagrindiniai klausimai, kurie buvo keliami turto vertintojų bendruomenės, kad būtų savivalda ir būtų sprendžiami klausimai dėl kvalifikacijos užtikrinimo. Visa tai atsiranda Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlytame patobulintame įstatymo projekte, klausimas ir dėl savivaldos. Atsiranda ir patikslinta vertintojo sąvoka, nustatoma būtinybė turėti vertinimo kvalifikaciją. Visi, kas norės užsiimti turto vertinimu, vykdyti šią veiklą, turės vienaip ar kitaip turėti santykius su Jungtine turto vertintojų asociacija – tuo dariniu, kuris ir užtikrintų savivaldą.
Išsiskiria požiūriai į savivaldos privalomumą. Kolegos iš Ekonomikos komiteto ir kolegos Seimo nariai, kurie įregistravo pasiūlymus, siūlo privalomą narystę referuodami į įstatymą, kurio dar nėra. Iš tikrųjų mes, balsuodami už tokį pasiūlymą, sukurtume tam tikrą įstatymo koliziją, kur reguliavimas nebūtų iki galo įgyvendinamas.
Noriu tiesiog dar atkreipti dėmesį dėl to privalomumo, kad teisinio pagrindo kaip ir nėra. Dar 2017 metais Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, siūlė svarstyti, ar Privalomojo turto vertinimo pagrindų įstatymas atitinka Konstitucijos nuostatas dėl neįteisintos turto ir verslo vertintojų savivaldos. Konstitucinis Teismas atmetė prašymą teigdamas, kad nepateikta teisinių argumentų, kodėl turto ar verslo vertintojams turi būti suteikta būtent tokia savivalda kaip notarų, antstolių, advokatų ar auditorių.
Taigi Konstitucinis Teismas pasakė, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui. Išties kaip konstituciškai svarbų tikslą Konstitucinis Teismas įvardijo su viešojo intereso gynimu susijusias veiklas, skaidrumą ir kokybės užtikrinimą. Turto vertintojai neatlieka viešojo intereso įgyvendinimui būtinų funkcijų, jie nepriima sprendimų, jų ataskaitos reikalingos kredito įstaigoms priimti sprendimus.
Išties dar svarbu pastebėti, kad nėra visiškai tikslinga administracinę naštą didinti tiems turto vertintojams, kurie neužsiima šia veikla, tai nėra pagrindinė jų veikla. Kaip fiksuojama iš statistinių duomenų, iš 109 vertinimo įmonių 48 dirba po vieną, po du turto vertintojus ir atlieka iki 20 vertinimų per metus. Iš tiesų būtų galimybė šitoms labai smulkioms palikti pačioms apsispręsti, ar jos nori jungtis, ar nenori. Bet kad jos toje savivaldoje turėtų gauti kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą, jį atnaujinti – tai taip, jos tai turėtų daryti, matyt, atitinkamai pagal įkainius, kurie galėtų būti visai kiti.
Dėl priežiūros. Siūloma, kad valstybė prižiūrėtų vertinimo paslaugos kokybę. Išties kyla grėsmė, jeigu pritartume kolegų pasiūlymams, sprendimų nešališkumui. Vadovaujantis galiojančia kitų profesijų praktika, efektyvi priežiūra veikia tuomet, kai sprendimus dėl nuobaudų skyrimo priima nepriklausomi nuo profesijų asmenys. Kalbant apie drausminę ar administracinę atsakomybę, drausminė atsakomybė keičiama į administracinę, nes siekiama reguliuoti ne profesiją, o vertinimo ataskaitų kokybę. Tokiu atveju administracinė atsakomybė yra veiksmingesnis sprendimas.
Pažymėtina, kad iš tikrųjų turto vertintojų atliekamų ataskaitų, pačias ataskaitas gali vertinti tik… pakeisti vertinimą gali tik kitas atliktas vertinimas ir tai vyksta jau teismo proceso metu. Iš tiesų, matyt, kuriama ir nauja skaitmeninė sistema. Jinai suteiks galimybių ir duos instrumentų savireguliaciniams procesams. Tai išties labai didelis, matyt, proveržis į priekį ir kviečiu palaikyti šį kompromisinį ir patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Mindaugai. Tai gal likite iš karto tribūnoje kaip pagrindinio komiteto pranešėjas. Pradėsime svarstyti pataisas.
Dėl 1 straipsnio gauta Seimo narių E. Gentvilo bei K. Starkevičiaus pataisa, jai komitetas pritarė. Reikia 10 Seimo narių, kurie remtų. Ar yra 10 Seimo narių, kurie Eugenijaus… Matau, yra rankų pakankamai. Eugenijau, jus turbūt tenkina komiteto nuomonė pritarti? Galime judėti toliau. Kita vėlgi jūsų ir K. Starkevičiaus pataisa. Vėlgi reikia 10 Seimo narių, kurie remtų. Yra, matau, tiek. Komitetas taip pat pritarė. Irgi turbūt viskas gerai.
Dėl 2 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Kazy Starkevičiau, jus tenkina formuluotė pritarti iš dalies? Labai dėkui. Tada dar taip pat dėl 2 straipsnio yra vėlgi Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Eugenijau, norite pristatyti turbūt, ar tenkina jus? Prašau. Tuoj, prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu nuraminti, 18 pristatyti nereikės, nes kai kuriems pritarta. Jeigu būtų poreikis, galėčiau pristatyti, bet turbūt negaiškime laiko.
Čia aš negaliu pritarti tam pritarimui iš dalies, kadangi iš esmės analogiškas mano ir K. Starkevičiaus bei Ekonomikos komiteto nesulaukė Biudžeto ir finansų komitete pritarimo. Tas tenkinimas… pritarimas iš dalies manęs netenkina. Čia yra konceptualus požiūrių skirtumas. Ar mes numatome realią profesinę Turto ir verslo vertintojų rūmų savivaldą šiame įstatyme, ką mes ir siūlome numatyti ir tada jau teikti Rūmų įstatymą, jeigu čia numatome, ar laikomės tos pozicijos – Jungtinė vertintojų asociacija, kurioje narystė nėra privaloma. Todėl aš negaliu pritarti tam daliniam pritarimui, sutikti su juo, nes lieka Jungtinė vertintojų asociacija, kuri numatyta įstatymo projekte ir kuri neatitinka realios profesinės savivaldos.
Todėl mano ir kolegų siūlymas yra toks – padaryti tokį apibrėžimą, papildant 2 straipsnio 2 dalį: „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis atestuotų turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą.“ Ir pabaigiu – visavertę savivaldąׅ, o ne tokią, kokia numatyta dabar Jungtinės vertintojų asociacijos pavidalu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Mindaugai, komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog atkreipsiu dėmesį, kadangi tai yra identiškas Ekonomikos komiteto pasiūlymui, o buvo pritarimas iš dalies ir Seimas sutiko su tuo pritarimu iš dalies, nebuvo prašoma balsuoti, tai nežinau, kaip dabar turėtume elgtis, bet komiteto nuomonę pakomentuosiu dėl šio pasiūlymo.
Kaip ir minėjau, pritarėme iš dalies. Biudžeto ir finansų komitetas palaiko siūlymą įsteigti turto vertintojų savivaldą, tačiau nepritaria tiek Ekonomikos komiteto, tiek Seimo narių pasiūlymui, kad įstatymo projekte būtų įtvirtintos nuostatos dėl privalomos turto ir verslo vertintojų savivaldos. Pritariame patikslintam projektui, kuriuo siūloma steigti vieną asociaciją, kuriai deleguojamos su kvalifikacijos steigimu ir kėlimu susijusios funkcijos. Siūlomu patikslintu projektu nesiekiama kontroliuoti profesijos. Privaloma narystė asociacijoje nenustatoma, nes Konstitucinis Teismas pasisako, kad teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmeninės teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
Tai toks būtų komiteto vertinimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jeigu Ekonomikos komitetą tenkina tokia pozicija pritarti iš dalies, tai nereiškia, kad E. Gentvilą tenkintų. L. Savickas. Prašau per šoninį mikrofoną.
L. SAVICKAS (DFVL). Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Komiteto dedikuotos išvados rengėjas buvau aš. Tai jūs ne visai tam suteikėte žodį dėl sutikimo, nesutikimo. Kaip Ekonomikos komiteto išvados rengėjas tikrai būčiau prašęs balsuoti, bet kadangi yra identiškas E. Gentvilo pasiūlymas, nekėliau čia šaršalo, nes ir taip vėluojame. Tuoj argumentus išdėstysiu užsirašęs už.
PIRMININKAS. Tai viskas gerai. Tiesiog pas mane parašyta, kad Ekonomikos komitetas, ir tokia nusistovėjusi praktika, kad žodis suteikiamas komiteto pirmininkui. Jeigu kas nors kitas įpareigotas, tai pirmininkas tiesiog referuotų į kitą asmenį. Bet, Eugenijau, kaip suprantu, jūs prašote balsuoti. Išklausėme pasiūlymą. Už pasiūlymą nori pasisakyti L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Kolegos, čia tikrai, kaip minėta, pasiūlymas tikriausiai yra esminis. O dėl ko reikia apsispręsti? Esminė takoskyra vis dėlto čia susiformavo po to, kai buvo pasiektas dalinis kompromisas. Tai kompromiso paieškos prasidėjo vien dėl to, kad Vyriausybė atėjo su pasiūlymu leisti saviveiklą, leisti iš esmės nebereguliuoti jokių papildomų reikalavimų vertintojams, ir tuomet buvo pradėta ieškoti kompromiso. Tai čia ta geroji medalio pusė. Tačiau realiai dabar mes matome situaciją, kad jeigu mes nesukursime to, ką siūlo Ekonomikos komitetas, ką siūlo ir E. Gentvilas su kolegomis užregistruotu pasiūlymu, privalomos savivaldos, tai pagal dabartinę BFK siūlomą redakciją, neatsiradus privalomai savivaldai, iš esmės bus grįžtama prie pirminės Vyriausybės versijos, kuomet nebebus jokių kvalifikacinių reikalavimų, ir matysime tai, kas vyksta. Tai aiškiai mes matome, kad vertintojai yra gana susiskaldę ir tas vaidmuo dėl privalomumo yra būtinas. Aš tikrai raginu kolegas palaikyti tą Ekonomikos komiteto ir E. Gentvilo pasiūlymą ir tuomet turėsime gerą kompromisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitokius raginimus turi finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Skatinčiau nedezinformuoti, nes kvalifikacija išlieka ir Jungtinė asociacija turės suteikti kvalifikacijos pažymėjimus pagal nustatytus kriterijus. Dabar turbūt esminius skirtumus tarp savivaldos, kur profesija yra reguliuojama ir kur profesija nėra reguliuojama, reikia atskirti. Ten, kur profesija yra licencijuojama, tarkime, Odontologų rūmų atveju, tokiu atveju yra privaloma narystė. Čia siūloma atsisakyti profesijos reguliavimo, licencijų nebeliktų, išliktų kvalifikacijos pažymėjimai. Tačiau profesija nebūtų reguliuojama, būtų užtikrinamas tokiu atveju pačios ataskaitos kokybės įvertinimas. Ir kokybės vertinimas būtų užtikrinamas per jų viešinimą, per skaitmeninius sprendimus ir per tai, kad būtų galima išrašyti, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, baudas dėl tų ataskaitų, kurios būtų parengtos nekvalifikuotai. Šiuo metu matome, kad yra profesijos pseudoreguliavimas, tačiau matome, kad neveikia dabartinė sistema. Tokiu atveju siūlome pereiti prie kitokio modelio, atsisakyti profesijos reguliavimo ir tokiu atveju profesinė privaloma narystė asociacijoje būtų tiesiog tikrai perteklinis reguliavimas, mano nuomone, nereikalingas.
Kaip jau minėjo komiteto pirmininkas, yra kvalifikaciniai reikalavimai ir kvalifikacijos pažymėjimai. Taip pat sąrašai bus viešinami Jungtinės vertintojų asociacijos. O tokių rūmų steigimas, kaip ir Konstitucinis Teismas yra pasakęs, yra perteklinis veiksmas. Šiuo atveju tikrai nereikalingas. Siūlome užtikrinti pačių ataskaitų kokybės kontrolę ir kad tai galėtų daryti AVNT ir taip pat išrašyti nuobaudas, o ne kad vertintojai patys save vertintų. Kaip matome iš dabartinės situacijos, tie neigiami vertinimai apskritai beveik neegzistuoja. Jeigu norime, kad sistema veiktų, visgi turime įgalinti atsakingas institucijas taikyti nuobaudas, kurios yra atskiros nuo pačių vertintojų, kad ne vertintojai save vertintų, o visgi AVNT galėtų vertinti. O profesinė privaloma savivalda visgi yra perteklinis reguliavimas, kadangi profesija yra nereguliuojama.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 42, prieš – 12, susilaikė 25. Seimo narių pasiūlymui pritarta. Kreipiuosi į komiteto pirmininką. Ar yra problema toliau nagrinėti?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Siūlau toliau nagrinėti.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Siūlau toliau nagrinėti.
PIRMININKAS. Nagrinėti toliau. Gerai. Taip pat yra gauta E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pataisa, jai komitetas nepritarė. Prašau, Eugenijau, pristatyti. Minutėlę. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėkoju kolegoms, kurie balsavo, ir dėkoju M. Lingei už konstruktyvumą. Aš manau, kad ir šitame projekte, nežudant jo, gali tilpti tie dalykai, kurie ką tik priimti. Dėl kompromiso. Aš, laikydamas neesminiu pasiūlymą, kurį dabar turėčiau pristatyti, ketvirtas pasiūlymas, čia privalomojo turto arba verslo vertinimo priedai, aš šitą atsiimu. Tikiuosi, kad kolega Kazys irgi nepyks, nes čia tikrai nėra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Supratau. Labai dėkui. Taip pat yra gauta dar kita jūsų ir K. Starkevičiaus pataisa, jai komitetas nepritarė. Dėl sąvokos „viešojo sektoriaus turtas“ apibrėžimo. Tiesa, dėl visų tų reikia 10 Seimo narių, remiančių E. Gentvilo ir Kazio pasiūlymus. Galime bent sutarti, kad yra 10 Seimo narių, remiančių visus pasiūlymus? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Eugenijau, prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Čia matau esmingesnį dalyką. Žiūrėkite, viešojo sektoriaus turto apibrėžime parašyta: tai turtas arba verslas, kurio privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės teisių valdytoja… Kas atsitinka? Viešuoju turtu mes pavadiname ne tik tą turtą, kuris yra nuosavybės teise ar valdymo kitomis formomis pavaldus viešajam sektoriui, bet ir privalomojo vertinimo užsakovas, jeigu yra viešasis asmuo, tampa viešojo sektoriaus turtu. Kas praktikoje yra tas privalomojo vertinimo užsakovas? Tai gali būti Mokesčių inspekcija, muitinė, STT, užsakanti privataus turto, pabrėžiu, privataus turto vertinimą, bet pagal šitą apibrėžimą tampa viešojo sektoriaus turtu. Jeigu, pavyzdžiui, STT užsako privataus turto vertinimą, jis pagal šitą apibrėžimą tampa viešojo sektoriaus turtu. Todėl mūsų su Kaziu siūlymas – išbraukti „privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto“ ir palikti tik „siejant viešojo sektoriaus turtą su nuosavybe arba valdymu“.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė būtų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Siūloma sąvoka siekiame apginti interesus, kai valstybė, nebūdama turto savininke, priima sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu. Pavyzdžiui, kai valstybė ir savivaldybės perka turtą socialinės paramos atvejais, turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejais arba kai turto vertinimas atliekamas mokestinei vertei nustatyti, tuomet užsakovas pagal teisės aktų reikalavimus yra pats asmuo, o ne valstybė. Tokiais atvejais sprendimą vertinimo ataskaitos pagrindu priima valstybė, patiria išlaidas arba gauna pajamų. Todėl siekiant, kad valstybė sprendimus priimtų teisingos vertės pagrindu, tokios ataskaitos irgi turėtų būti viešinamos, taip užtikrinant viešąją valstybės priimtų sprendimų kontrolę.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar Vyriausybės nutarimais yra nustatytas tokio turto, kuris jokiais pagrindais nepriklauso jokiems viešojo sektoriaus subjektams, vertinimo ataskaitų viešinimas. Komitete už pasiūlymą balsavo 2, prieš nebuvo, susilaikė 9. Nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Prieš pasisako finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau komiteto pirmininkas įvardijo, norime viešinti ne tik tas ataskaitas, kai valstybė yra turto savininkė, bet taip pat – kai yra viešasis interesas. Kartais turto vertinimas atliekamas tai pačiai mokestinei vertei nustatyti arba, jeigu teikiama parama, reikia ją įvertinti ir atlikti įvertinimo ataskaitą. Tokiu atveju norime ir tokias ataskaitas viešinti, ne tik to turto, kuris valstybei priklauso nuosavybės teise. Manau, kad Vyriausybės pateiktas pasiūlymas visgi yra skaidresnis ir viešesnis. Siūlyčiau visgi pasilikti prie Vyriausybės teikto varianto.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl pataisos niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 36, prieš – 10, susilaikė 32. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra gautas Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašau, Eugenijau, pristatyti.
E. GENTVILAS (LSF). Taupydamas laiką ir priimdamas tą pritarimą iš dalies, neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau, labai dėkui. Dėl 4 straipsnio gautas Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. L. Savickas ar K. Starkevičius iš Ekonomikos komiteto? L. Savickas pristatys. Tenkina jus komiteto formuluotė pritarti iš dalies? Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad čia tikrai galėtume susitarti. Čia tęsiasi jau tikriausiai pagal tą mūsų pirmą balsavimą, kai pasiūlymui mes pritarėme. Čia yra kalbama apie tai, kad vertinimo veikla galėtų užsiimti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo. Siūlyčiau balsuoti dėl Ekonomikos komiteto pozicijos, ji, manau, tikrai pridėtų tik papildomų balų šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Mindaugai, pristatykite Biudžeto ir finansų komiteto poziciją.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia jau atsiranda tam tikras ir komplikuotumas. Komitetas pritarė iš dalies ir buvo apeliuojama dėl to, kad nėra Vertintojų rūmų, kurie veikia pagal tą įstatymą, kurio nėra. Pagal dabartinį variantą, kaip Seimas apsisprendė, jau nebegalėtume to pritarimo iš dalies laikytis.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl pasiūlymo, taip suprantu?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo dėl motyvų pasisakyti nenori niekas.
Balsuojame. Kas pritariate Ekonomikos komiteto pasiūlymui, balsuojate už.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 36, prieš – 10, susilaikė 33. Pasiūlymui nėra pritarta.
Taip pat dėl 4 straipsnio…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ne, tiesiog nelieka tos nuostatos, nepritaria pasiūlymui.
PIRMININKAS. L. Savickas dėl vedimo tvarkos.
L. SAVICKAS (DFVL). Šiek tiek dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų teisingai BFK pirmininkas pasakė: mes dabar turime tam tikrą koliziją. Pirmame pasiūlyme, dėl kurio balsavome, mes įvedėme sąvoką „naują įstatymą“. Dabar argumentacija pritarti iš dalies, ką dabar padarėme pagal BFK, yra grįsta tuo, kad to įstatymo nėra, bet ankstesniu balsavimu mes tą būsimąjį įstatymą įvedėme. Tam tikra prasme mes dabar turime koliziją. Aš bijau, kad visi kiti balsavimai iš esmės toliau suksis pagal šitą nuostatą. Ar išmintinga tokią vėlyvą valandą dabar toliau velti, nes po to reikės tikrai atsukinėti? Gal protinga vis dėlto pertrauka ir grįžti susitvarkius? Tai aš tik klausiu.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pranešėjas turi teisę procedūriškai grįžti į komitetą esant tam tikrai kolizijai tarp pataisų, kurioms yra pritarta plenarinių posėdžių salėje, bet tai turi pasakyti jis, o ne posėdžio pirmininkas. Aš laukiu iš jo…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Akivaizdu, kadangi daug nuostatų yra toliau, kur yra nurodoma į rūmus, kurių nėra ir kur yra įstatymas, kurio teisinėje sistemoje tokio net nėra, be abejo, kad toliau, matyt, ir nebegalime. Akivaizdu, kad nebebūtų prasminga toliau tęsti ir painiotis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, yra 154 straipsnis, jame kalbama šitaip: „Jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų ir papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.“ Remdamiesi ta nuostata, mes turime apsvarstyti visus pasiūlymus, kuriuos mes turime, ir tada grįžti į komitetą tam, kad komitetas galėtų sutvarkyti ir suredaguoti, jeigu pagrindinio komiteto pranešėjas to prašys. Kaip aš suprantu, toks prašymas bus.
Žingsniuojame šiek tiek toliau prie to paties 4 straipsnio. Vėl yra Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Eugenijau, prašau. Tuoj, minutėlę. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Šitas mano ir Kazio pasiūlymas yra beveik identiškas tam, kam ką tik nepritarė kaip Ekonomikos komiteto pateiktam pasiūlymui. Todėl aš dabar šito neteikiu, nes jis yra beveik identiškas.
PIRMININKAS. Supratau. Labai dėkui. Tada dėl 7 straipsnio yra taip pat jūsų ir K. Starkevičiaus pataisa, jai pritarė pagrindinis komitetas. Ar jus tenkina pagrindinio komiteto pritarimas ir formuluotės 7 straipsnio?
E. GENTVILAS (LSF). Nebespėju žiūrėti. Čia reikalavimai vertintojams?
PIRMININKAS. Vertintojas fizinis asmuo ir su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas…
E. GENTVILAS (LSF). Viskas gerai.
PIRMININKAS. Tenkina?
E. GENTVILAS (LSF). Tenkina. Ačiū.
PIRMININKAS. Tvarka. Dėl 8 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pataisa, jai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies. L. Savickas tikriausiai iš Ekonomikos komiteto? Tuoj, minutėlę. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš esmės mes, kaip ir kalbėjome, dabar sukamės apie tą pačią nuostatą. BFK pritarė iš dalies, nes nebuvo įstatymo vertintojų. O dabar mes įrašome, ką Ekonomikos komitete siūlėme, žodžius „kartu su Vertintojų rūmais“. Iš esmės būdami nuoseklūs turėtume balsuoti, nes prieš tai nubalsavome, kad jie atsiranda.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl jūsų pataisos.
L. SAVICKAS (DFVL). Tokiu atveju – taip.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo. G. Skaistė. Atsiprašau, stabdome. G. Skaistė, finansų ministrė, prieš pasiūlymą. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlyme užprogramuota, kad standartų taikymo gaires rengia Vertintojų rūmai kartu su Vyriausybės įgaliota institucija, tai iš principo nelieka atsakingo asmens. Vyriausybė siūlė, kad visgi AVNT, Vyriausybės įgaliota institucija, teiktų gaires, kaip yra taikomi standartai. Ar tai būtų Vertintojų rūmai, ar kita profesinė savivalda, jie dalyvautų teisės aktų derinimo procese, kaip vyksta nuolat, iš tiesų juk su socialiniais partneriais visi dokumentai yra derinami. Tačiau visgi manau, kad atsakomybę už pačių gairių parengimą turėtų prisiimti Vyriausybės įgaliota institucija. Tiesiog turi būti tam tikra elementari tvarka ir atsakomybė. Siūlau Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikti atsakomybę parengti standartų taikymo gaires. Siūlau nepritarti, nes iš principo tai yra perteklinis įrašymas, ir taip pasakys – derinti su ta institucija, su kuria apskritai, kaip ir su kitomis institucijomis, yra derinami visi teisės aktai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl pasiūlymo niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kas pritariate Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 28, prieš – 15, susilaikė 31. Ekonomikos komiteto pasiūlymui nėra pritarta. Dėl to paties 7 straipsnio yra vėlgi Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Eugenijau, prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi ką tik nepritarta analogiškam Ekonomikos komiteto, tai aš irgi nedrįstu teikti, nes paskui dar pritarsite. Ką tada daryti? Man atrodo, perbėgame apskritai tuos visus likusius prasmingus pasiūlymus ir pasižiūrime, ką komitetas pertraukos metu turėtų daryti. Tai čia neteikiu.
PIRMININKAS. Supratau. Neprašote balsuoti. Gerai. Kitas pasiūlymas vėlgi yra Ekonomikos komiteto, jam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies. L. Savickas. Prašom. Tuoj, minutėlę. Įjunkite jam mikrofoną. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai identiška situacija. Šitą kartą kalbama apie pasirinkimo gaires, vertintojo pasirinkimo gaires. Čia apeliuojame į tai, kad, atsiradus Vertintojų rūmams, jos turėtų būti suderintos su Vertintojų rūmais ir tada tvirtinamos. Tai ir čia atitinkamai reikėtų apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 30, prieš – 14, susilaikė 33. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl to paties 7 straipsnio yra identiškas Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, dėl jo ką tik balsavome. Eugenijau, taip? Gerai, ką tik jau apsisprendėme.
Tuomet dėl 4 dalies yra vėlgi Ekonomikos komiteto dar vienas pasiūlymas, jam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Prašau, Lukai. Tuoj. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Trumpai apie esmę. Siūloma, kad administracinė atsakomybė keistina su vertintojams iki šiol taikoma ir kitų laisvųjų profesijų atstovų atsakomybės modelius sistemiškai atitinkančia priemone – drausmės bylos, galinčios pasibaigti netgi teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimu, iškėlimu. Toks pasiūlymas. Ekonomikos komitete mes jam pritarėme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš jūsų pasiūlymą kalba G. Skaistė, finansų ministrė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi pati profesija taptų nereguliuojama, tai Vyriausybė siūlo labiau užtikrinti pačių vertinimo ataskaitų kokybę. Tokiu atveju atsiranda Administracinių nusižengimų kodeksas ir atsiranda nuobauda, kurią galima taikyti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Šiuo pasiūlymu siūloma atsisakyti galimybės taikyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir vėl viską palikti vertintojams, kad vertintojai patys įvertintų savo vertinimo ataskaitų kokybę. Matome, kad pagal dabartinę praktiką, kaip vertintojai vertina savo kolegas, iš tiesų nuobaudų nėra taikoma. Praktikoje matome, kad sistema tiesiog neveikia. Tai siūlome perkelti atsakomybę ir kad pačių ataskaitų vertinimo kokybę vertintų AVNT. Tokiu atveju būtų galima, jeigu matome, kad ataskaita parengta nekokybiškai, pritaikyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir nuobaudas taikyti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. O šis pasiūlymas atsuktų viską atgal, nebūtų administracinių nusižengimų nuobaudų, vėl patys vertintojai pasakytų drausminę nuobaudą arba išvis jos netaikytų, kaip realiai praktikoje ir dabar yra matoma. Tai visgi siūlyčiau nepritarti ir pasilikti prie Vyriausybės siūlomo projekto, kad būtų taikomas Administracinių nusižengimų kodeksas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už Ekonomikos komiteto pasiūlymą pasisako E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pasisakau už, nes ir mano toliau einantis pasiūlymas analogiškas. Čia matau konceptualų požiūrio skirtumą, apie ką aš kalbėjau ir iš tribūnos, ir čia iš vietos. Mes nepasitikime rinka, kuri pati atliktų visas funkcijas, kaip atlieka Advokatų rūmuose, kaip atlieka Architektų rūmuose. Ir ten valdžia nesikiša į advokato licencijos atėmimą, o čia sako, kad valdžia nuspręs, bet nuspręs tuo minkštuoju būdu, taikydama administracinę atsakomybę. Normali profesinė savivalda susitvarko nuo A iki Z, nuo leidimo, licencijos išdavimo iki atėmimo. Ir ten kitais atvejais, esant kitoms profesinėms savivaldoms, mes pasitikime tokia savivalda. O čia mes, nors ir balsavome dėl mano pateikto pasiūlymo, sakome, na, bet dabar neleiskime jiems visko daryti, valdžia geriau atliks tuos dalykus, valdžios įgaliota institucija. Tai aš nepritariu tam, ką sako G. Skaistė. Todėl aš siūlau balsuoti už Ekonomikos komiteto pasiūlymą, dėl jo analogiškas yra ir mano pasiūlymas, – suteikti realią profesinę savivaldą Vertintojų rūmams, o ne pusiau luptą, pusiau skustą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 36, prieš – 13, susilaikė 27. Pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas analogiškas Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, dėl jo ką tik apsisprendėme. Ir dėl 2 dalies vėlgi yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas ir Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus, tai yra iš principo analogiški pasiūlymai. Nežinau, pirmas pagal registraciją Ekonomikos komiteto, tai, Lukai, prašom pristatyti.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, dabar kalbama yra apie tai, kas turėtų nagrinėti skundus. Man atrodo, ganėtinai principinė pozicija yra ta, kad mes turėtume labai aiškiai nustatyti kvalifikacinius kriterijus. Todėl siūloma, kad skundus dėl vertinimo procedūrų ir ataskaitų nagrinėjantys asmenys turėtų būti įgiję deramą išsilavinimą ir išmanantys vertinimo specifiką tiek teoriškai, tiek praktiškai. Pasiūlymas iš esmės yra dėl to, kad tokiose situacijose yra reikalingi žmonės, kurie ne tik kad pribėgę padarytų tą darbą formaliai, bet iš esmės su tiek teorine, tiek praktine patirtimi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši institucija nevertina pačios vertės, o tai daro tiktai teismas. O Vyriausybės įgaliota institucija nagrinės vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymui ir teisės aktuose keliamiems reikalavimams. Kelti reikalavimą turėti vertintojo kvalifikaciją nėra būtinumo, nes Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai neatliks vertinimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Prieš pasisako finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jau dalį argumentų išsakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kad visgi Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams keliami reikalavimai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, ir Vyriausybės įgaliota institucija nagrinės vertinimo ataskaitos atitiktį įstatymui ir teisės aktuose keliamiems reikalavimams, o ne atliks naują vertinimą. Tai siūlau nepritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasiūlymą niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kas pritariate Ekonomikos komiteto pasiūlymui.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 40, prieš – 10, susilaikė 25. Pasiūlymui yra pritarta.
Kitas analogiškas pasiūlymas, dėl jo jau apsisprendėme. Tada šitų nereikia svarstyti, nes atsiimti, atsiimti, atsiimti, atsiimti.
Dėl 13 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas ir Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus analogiški pasiūlymai. Prašau. Ekonomikos… Ne, ne, ne analogiški. Tvarka. Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Lukai, prašau pristatyti dėl 13 straipsnio 1 dalies.
L. SAVICKAS (DFVL). Čia iš esmės yra nuostata, susijusi su įsigaliojimu, atsižvelgiant į tai, kad mes jau priėmėme sprendimą dėl naujo įstatymo sąvokos. Dėl to siūloma, kad įsigaliojimas būtų ne 2025 m. gegužės 1 d., o praėjus 6 mėnesiams nuo Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Vyriausybei, įsigaliojimo. Tai tuomet yra logiškas, tęstinis, nuoseklus mūsų balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Atskiro įstatymo priėmimas nėra būtinas. Jungtinė vertintojų asociacija gali būti įsteigta pagal Asociacijų įstatymą, kaip ir didžiosios dalies kitų profesijų atveju. Asociacijos narių teisės ir pareigos, tapimo nariu sąlygos nurodomos asociacijos įstatuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš Ekonomikos komiteto pasiūlymą pasisako Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė. Gerbiama Ministre Pirmininke, jūs dėl motyvų prieš užsirašėte.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kolegos, vis dėlto negali būti įstatymų įsigaliojimo sąlygos nustatomos taip, kaip Velykos, kad kada nors sekmadienį po pirmos pilnaties. Jeigu, kolegų nuomone, yra reikalingas atskiras įstatymas dėl Turto vertintojų rūmų ar dėl ko ten būtų, tai reikėjo tokį įstatymo projektą parengti ir pasiūlyti pateikti. Dabar nei šis, nei tas, nes Vyriausybei yra pavedama kažką padaryti ir priklausomai nuo to, kada tai galbūt bus priimta, tada po 6 mėnesių įsigalios įstatymas. Teisinės technikos jokios neatitinka toksai įstatymo įsigaliojimas, ir aš nė kiek neabejoju, kad Teisės departamentas dėl to priėmimo parašytų pastabą. Siūlykite tada terminą kokį nors, aš nežinau, 2025 metų kokią nors dieną, kada galbūt tie dalykai turės jau būti įvykę pagal racionalų skaičiavimą, bet tokios sąlyginės įsigaliojimo sąlygos yra nematytos įstatymuose. Tikrai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pasiūlymą kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Esu už šitą pasiūlymą, tačiau jį laikau neesminiu, jeigu šiandien ir nepritartume, nes komitetas jau paprašė pertraukos, turės suredaguoti visus dalykus. Aš rytoj registruoju Rūmų įstatymą, Vertintojų rūmų įstatymą, ir tada svarstysime jį, matyt, pavasario sesijoje, bus tada labai prasminga ir logiška įrašyti tuos dalykus, kuriuos čia dabar siūlėme. Bet galima jų ir nerašyti, svarbu, kad konceptualiai atsirastų rūmai, Vertintojų rūmai, į kuriuos užuomina jau yra padaryta šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 31, prieš – 16, susilaikė 28. Pasiūlymui nėra pritarta.
Yra gautas taip pat dėl 13 straipsnio Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Eugenijau, prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Čia tie patys smulkūs dalykai, jų aš dabar neteiksiu, nes manau, kad komitetas turės rasti kompromisus po tų šiandien Seime priimtų sprendimų.
PIRMININKAS. Supratau, labai dėkui.
Dėl 13 straipsnio 2 dalies yra Ekonomikos komiteto dar vienas pasiūlymas, jam Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. Prašau, Lukai.
L. SAVICKAS (DFVL). Gal kolegos iš Ekonomikos komiteto nesupyks, nes jau yra įgyvendinamosios nuostatos ir tam yra imama tikriausiai pertrauka, kad sureguliuotume viską, tai gal galime net ir nebalsuoti dėl šito? Sutaupysime šiek tiek laiko. Ar galime?
PIRMININKAS. Labai dėkui už konstruktyvumą. Labai geras pasiūlymas. Tada paliekame šitą pasiūlymą ramybėje.
Seimo narių E. Gentvilo… Ai, čia tas pats, identiškas. Tenkina irgi, tvarka.
Ir dėl 13 straipsnio 3 dalies yra vėlgi Seimo narių E. Gentvilo ir K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Čia yra irgi dalis techninių reikalų, kas ten pabaigia galiojimą, su kuo, atsiradus Rūmų įstatymui. Manau, komitetas turės reglamentuoti tuos dalykus savo posėdyje, todėl aš neteikiu dabar balsuoti palikdamas laisvesnes rankas komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl šios pataisos irgi nebalsuojame. Viskas. Tai buvo paskutinės pataisos.
Kadangi girdėjome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko prašymą grąžinti pagrindiniam komitetui pagal 154 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų galima įstatymo projektą suredaguoti, tai ir yra daroma. Lydimieji teisės aktai pagal to paties 154 straipsnio 4 dalį nėra svarstomi, kol komitetas pagrindinį įstatymo projektą suredaguos, kad būtų vienodos stadijos ir vienodai aprašyti visi lydimieji įstatymų projektai. Tinka taip? Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Viskas. Tada su 2-15 klausimu – įstatymų projektų bloku baigta.
18.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-3378(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3379(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3378(2) ir lydimasis 2-17.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3379(2). Į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl abiejų įstatymų projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto projektą Nr. XIVP-3378. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui Nr. XIVP-3378(2) ir komiteto išvadoms.
Taip pat yra pasiūlymas. Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlyti Seimui Lietuvos Respublikos Seimo statuto projektą Nr. XIVP-3378(2) ir lydimąjį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3379(2) svarstyti ir priimti skubos tvarka atsižvelgiant į tai, kad šie projektai susiję su valstybės tarnybos reglamentavimo pokyčiais, kurie įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Dėl skubos apsispręsime po to, kai apsispręsime dėl pačių įstatymų projektų. Kitų komitetų išvadų nėra. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pasisakyti dėl motyvų dėl įstatymų projektų taip pat niekas nenori.
Balsuojame iškart dėl abiejų įstatymų projektų – darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimų. Kas pritariate įstatymų projektams po svarstymo, balsuojate už.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
Buvo siūloma priimti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu skubai? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
18.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms (Sąjungininkų reagavimo pajėgoms) priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse bei Europos Sąjungos kovinėje grupėje tarnybą atliekančių Lietuvos Respublikos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3386(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIVP-3386(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Laurynai, pristatysite komiteto išvadą ar kategoriškai atsisakote tai daryti? Pristatysite? Supratau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žinokite, be jokių diskusijų, bet gerai išanalizavę bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komiteto išvadą. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3386(2).
Balsavo 73 Seimo nariai, visi 73 balsavo už. Po svarstymo Seimo nutarimo projektui yra pritarta.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIVP-3387(2). Į tribūną kviečiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną pristatyti komiteto išvadą, jeigu dar kartą jis kategoriškai neprieštarauja tam.
Prašau. E. Zingeris per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už dėl protokolo. Dėkui.
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-3387(2) (svarstymas)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Net galiu nežiūrėti į lapą. Bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarėme bendru sutarimu. Labai dėkui. Diskutuoti dėl Seimo nutarimo projekto nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nenori niekas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3387(2). Lukas ten pristatė? (Balsas salėje: „K. Starkevičius.“) Gerai.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta.
18.10 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3346(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – K. Starkevičius. Jo salėje nematau. L. Savickas. Gal galėtumėte Ekonomikos komiteto išvadą pristatyti? Labai ačiū. (Balsai salėje) Duosime, taip, taip.
L. SAVICKAS (DFVL). Sprendimas – pritarti patobulintam projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pritarta. Diskutuoti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto po svarstymo taip pat nenori niekas. Balsuojame, kas pritariate po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIVP-3346(2).
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
18.12 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3340(2). Pranešėjas – L. Slušnys. Svarstymas. (Balsai salėje) Viskas gerai.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveiki. Komitetas svarstė Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto išvada aiški. Diskutuoti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų taip pat. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3340(2) po svarstymo.
Balsavo 67 Seimo nariai, visi 67 balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
Sveikatos reikalų komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti skubai bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.13 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034(2), Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22.1 ir 2-22.2 klausimai – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034(2) bei lydimasis projektas Nr. XIVP-3035(2). Į tribūną kviečiame G. Palucką, Ekonomikos komiteto pranešėją. Jo salėje nematau. L. Savickas ką tik buvo salėje iš Ekonomikos komiteto. (Balsai salėje) Irgi nebėra. Iš Ekonomikos komiteto A. Kupčinskas. Mano bičiulis, bendravardis Andrius Kupčinskas pristatys Ekonomikos komiteto išvadą dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3034.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymų nebuvo. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame A. Čepononį pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-3035(2).
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, komitetas pritarė vienbalsiai, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pritarta. Į tribūną kviečiame turbūt I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl abiejų įstatymų projektų. Dvi išvadas.
I. HAASE (TS-LKDF). Iš karto dėl abiejų?
PIRMININKAS. Taip, iš karto dėl abiejų.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Jeigu šiek tiek mikrofoną pasilenktumėte…
I. HAASE (TS-LKDF). …Nr. XIVP-3034, jam pritarta bendru sutarimu. Taip pat Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3035 pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskutuoti niekas nenori, pasisakyti dėl motyvų taip pat.
Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų po svarstymo, dėl projektų Nr. XIVP-3034(2) ir Nr. XIVP-3035(2).
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
18.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 8 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3020(2). Pranešėjas E. Sabutis pristato Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Minėtas komitetas įstatymo projektą svarstė gruodžio 13 dieną ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir komitetų išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskutuoti nenori nė vienas Seimo narys, pasisakyti dėl motyvų taip pat. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3020(2) po svarstymo.
Balsavo 72 Seimo nariai ir visi 72 balsavo už. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
18.16 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-24 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247(2). Pranešėjas B. Matelis pristato Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. XIVP-3247 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto išvada aiški. Diskutuoti nenori niekas, pasisakyti dėl motyvų taip pat. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3247(2) po svarstymo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už balsavo 67, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
18.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-25 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2680(2). Kviečiame E. Pupinį pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė įstatymo projektą, pritarė nemažai daliai teikėjų pasiūlymų, taip pat priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Edmundai. Diskutuoti nenori niekas. Yra gauta keletas pataisų. Gerbiamas Edmundai, gal luktelėkite, kadangi diskutuoti nenori niekas. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario A. Žukausko pataisa. Reikia 10 Seimo narių, kurie remtų šią pataisą. Ar galime sakyti, kad yra? Tvarka, yra 10 Seimo narių, kurie remia. Komitetas pritarė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamas Artūrai, jūs turbūt neprašote balsuoti? Pritarė. Viskas gerai. Yra gautas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies, kadangi šiek tiek patobulino redakciją. Iš tikrųjų esmė pasiliko ta, kurią ir siūlė, tik atsižvelgę į Teisės departamento, į kitus pasiūlymus mes patobulinome ir priėmėme savo redakciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ministrę Pirmininkę turbūt tenkina komiteto formuluotės? Labai dėkui. Neprašote balsuoti.
Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Tenkina. Vėl neprašote balsuoti. Labai dėkui.
Ir taip pat A. Žukausko dar viena pataisa, jai komitetas pritarė. Turbūt vėl neprašote balsuoti. Viskas gerai.
Dėl 3 straipsnio yra gautas dar vienas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ministrę Pirmininkę tenkina, žiūriu, viskas gerai.
Ir dėl 4 straipsnio taip pat gautas vienas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Tenkina siūlymas nepritarti? Labai dėkui. Visiems pasiūlymams, pataisoms pritarta. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo niekas nenori kalbėti.
Balsuojame po svarstymo dėl viso įstatymo projekto Nr. XIVP-2680(2).
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
18.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 77, 170 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3284(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-26 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3284(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pristatys I. Haase, komiteto pirmininkė.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 170 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3284. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra ir susilaikė 2.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto išvada aiški. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Dėl motyvų dėl viso pasisako už T. Tomilinas. Jo salėje nematau. M. Danielė. Jos irgi… Ai, T. Tomilinas. Ne, nešnekėsite? Viskas gerai. Nenori niekas kalbėti dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3284(2) po svarstymo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.21 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 9 ir 122 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2055(3), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 47 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3350(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju12 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3351(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-27.1, 2-27.2 klausimų blokas – įstatymų projektai Nr. XIVP-2055(3) bei Nr. XIVP-3350(2) ir dar 2-27.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3351(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiame K. Adomaitį, Aplinkos komiteto pranešėją. Ai va, Kasparas. Prašau. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ne, ne, labai norėjau pakviesti. Visą vakarą tik apie tai ir galvojau, kada prieisime tą klausimą.
K. ADOMAITIS (LF). Tai komitetas…
PIRMININKAS. Visas tris išvadas gal pristatykite, Kasparai, jeigu nesupyksite.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas svarstė. Du pasiūlymus, teiktus T. Tomilino, jis atsiėmė, nesvarstėme, nepritarėme. Visiems kitiems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Visiems trims projektams pritarėte, taip?
K. ADOMAITIS (LF). Taip.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame L. Mogenienę pristatyti Ekonomikos komiteto… Yra Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, pristatys. Dėl pagrindinio projekto Nr. XIVP-2055.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė, yra pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Taip pat į tribūną kviečiame J. Urbanavičių pristatyti Energetikos ir darnios plėtros komisijos, ar kaip ten ji vadinasi, poziciją.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, įsigilinome ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarėte? Supratau, labai dėkui. Diskusijoje dalyvauti nori vienas Seimo narys T. Tomilinas. Prašau, Tomai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, jeigu norite, galiu labai trumpai. Vieną sakinį pasakysiu. Tiesiog noriu padėkoti visam Seimui, nes tikrai visos frakcijos dalyvavo kuriant įstatymą. Metus laiko mes dirbome ir su Vyriausybe, yra teigiama Vyriausybės išvada, net trys ministrai ir jų komandos aktyviai įsitraukė į šio įstatymo rengimą. Labai visiems dėkoju. Tiesiog norėjau parodyti keletą nuotraukų, kaip atrodo eilės prie „Maisto banko“ ir kaip atrodo „Maisto banko“ prekystalis. Iš tiesų trūksta to maisto. Per daug maisto patenka į utilizavimą, į bioreaktorius, utilizavimo įmones, ir šitas įstatymas sprendžia, iš dalies sprendžia tą problemą, kad ir prieš Kalėdas, ir apskritai kasdieniame gyvenime tas maistas pirmiausia patektų ant nepasiturinčių namų šeimų stalų, o jau antra eile patektų į bioreaktorius. Labai jums visiems dėkoju. Labai prašau svarstymo metu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Tomai, už konstruktyvumą.
Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų bloko. Nenori niekas kalbėti. Balsuojame dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-2055, Nr. XIVP-3350(2) bei Nr. XIVP-3351(2). Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektų blokui po svarstymo yra pritarta.
18.25 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(2), Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3380 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-28.1 ir 2-28.2 klausimai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(2) bei lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3380. Į tribūną kviečiame P. Kuzmickienę.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, leiskite pristatyti labai svarbų projektą – Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo projektą. Kartu su kolegomis parengėme antrąjį jo variantą. Tikrai užtrukome ilgesnį laiką, bet todėl, kad vis dėlto antrasis variantas būtų atliepęs tikrai nemažai Teisės departamento pastabų ir, žinoma, atlieptų lūkesčius, apie kuriuos kalbame.
PIRMININKAS. Viskas jau ar…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne. Atsiprašau.
Taigi, kodėl kilo mintis vis dėlto peržiūrėti centro įstatymą ir parengti jo naują redakciją? Muziejus (ir vėliau – pats centras) buvo įkurtas 1992 metais, keliant jam tikrai labai rimtas užduotis: atverti 50 metų slėptą istoriją ir visuomenei pristatyti totalitarinius režimus, jų veiklą Lietuvoje. Tas centro įsteigimas tikrai buvo nepaprastai svarbus valstybei. Per tą laiką – per 30 metų – tikrai ir pats centras, ir muziejus, ir iššūkiai visuomenėje keitėsi. Centras, žinoma, susidūrė su įvairiais sunkumais. Vertindami tai, kas išdėstyta, mes vis dėlto galvojame, kad verta šį kartą peržiūrėti iš esmės ir pakeisti įstatymo projektą suprantant, kad per ilgą laiką (ne dėl vieno vadovo, o per keletą dešimtmečių) susiklostė sudėtingi santykiai pačiame centre. Galbūt sudėtinga buvo ir centro struktūra, kuri neatliepė jau vis didėjančių visuomenės lūkesčių. Gana plačios buvo numatytos funkcijos: ir tirti, ir įamžinti, ir propaguoti, tačiau ir centro struktūra, ir finansavimu tai nebuvo atliepta.
Taigi, rengdami projektą norėjome akcentuoti ir akcentuojame, kad vis dėlto centras turi stovėti labai stipriai ant dviejų kojų – ant mokslinių tyrimų ir atminties. Tai turi būti lygiavertės ir svarbios centro atramos, suprantant, kad moksliniai tyrimai ir taikomieji tyrimai turi būti kokybiški ir savalaikiai, o darbas su visuomene, atmintimi Lietuvoje ir už jos ribų – per modernius muziejus, ekspozicijas, parodas, knygas ir kitką – gali ir turi efektyviai prisidėti prie sėkmingos kovos su propaganda. Ir ne tik tai – turi iš esmės aiškiai visuomenei aiškinti totalitarinių režimų sudėtingumą. Taigi, centro tikslas ir uždaviniai išlieka svarbūs ir tie patys. Centras tikrai yra labai svarbi mūsų valstybei institucija. Tik pakartosiu, kad centro pagrindinis tikslas yra totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu, rezistencijos pažinimas, vertinimas, taikant mokslinius tyrimus.
Svarbu, kad manome, jog keletas momentų nebuvo pažymėta įstatyme, taigi, ir neatsispindėjo veikloje. Čia išskirčiau kolaboravimo epizodus, tyrimus ir atskleidimą, kalbant apie abu okupacinius režimus.
Svarbu pasakyti ir tai, kad (na, jūs pastebėsite) yra keičiamas centro pavadinimas. (Balsas salėje) Centro pavadinimas, taip. Keičiame pavadinimą į Totalitarinių režimų tyrimų centrą. Ką norime tuo pasakyti? Naujasis pavadinimas turėtų geriau atskleisti tyrimų, jų laikotarpio ir veiklų lauką, kartu didinti centro žinomumą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Siekiama, kad vis dėlto tas pavadinimas tiksliau išreikštų centro tyrimų veiklos platumo pobūdį, ne tik tiriant genocido, rezistencijos tyrimų laikotarpius, bet plačiau ir iš esmės nagrinėjant totalitarinių režimų, okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacinės sklaidos, komunikacijos laukus.
Svarbu, kad tos žinios turi padėti įvertinti ir suprasti vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustui, genocidui, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Kaip jau minėjau, tikrai labai svarbu, kad centras labiau įsitrauktų į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, dalyvautų tarptautinėse mokslinių tyrimų programose.
Kitas labai svarbus momentas – centro valdymas. Numatytą centrą valdys centro direktorius ir steigiamas naujas kolegialus valdymo organas – Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba, kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos vaidmuo tikrai svarbus, jis aiškiai apibrėžtas įstatyme. Išskirčiau greičiausiai centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus. Taip pat svarbu, kad taryba dalyvauja ir centro direktoriaus, vadovo ar vadovės, atrankos procesuose. Reikia pasakyti, kad apie tokios tarybos steigimą buvo užsiminta ir 2021 metais, kuomet Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi susidariusią situaciją centre, siūlė tokiu būdu gerinti centro valdymą ir spręsti ilgalaikes susidariusias problemas. Greičiausiai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui už tokį glaustą pristatymą. Jūsų klausti nori tik penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, taip, institucija rimta, solidi, svarbi, juoba, kaip D. Kuodytė yra pasakiusi, jos darbą lemia ir išoriniai veiksniai, kurie ypač dabar, tos geopolitinės situacijos kontekste, yra svarbūs. Dirbame vienoje Istorinės atminties komisijoje. Susitinkame su darbuotojais ir matome, kad ten yra daugybė vėlimosi buitiniuose dalykuose, nevieninga bendruomenė, nekokia darbo atmosfera. Tai mes akivaizdžiai matome.
Gerbiama pranešėja, ar nebūtų tikslingiau šiai institucijai suteikti valstybinio mokslinio tyrimo instituto statuso? Jūs sakėte, kad mokslinių tyrimų svarbą didinate, bet ar nereikėjo dar daugiau pamąstyti? Ar kalbėjote su centro darbuotojais apie tokią galimybę? Pavyzdžiui, pasaulyje yra nacionaliniai atminties institutai. Ar apie tai kalbėjotės su dabartiniais centro vadovais?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju jums, Stasy, už klausimą. Ir ne tik už jį, už tai, kad kartu sprendėme centre pasirodžiusias problemas ir ieškojome išeičių. Tikrai esu dėkinga, kad įsitraukėte į šio projekto rengimą ir teikėte iš esmės labai svarbius pasiūlymus, atliepiančius ir jūsų dabar iškeltą klausimą dėl to moksliškumo. Po ilgų diskusijų likome prie tos nuomonės, kad vis dėlto centras turėtų išlikti Seimo institucija, nebūtų perkeliamas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Tik tokiu atveju centras galėtų tapti visiškai mokslo institutu, užsiimančiu tik mokslo tyrimais. Tačiau ir pats centras pasiūlė, kaip labiau stiprinti savo moksliškąją dalį, savo nuostatose centras pasiūlė įvesti tokią mokslinę komisiją, mokslinių tyrimų komisiją, kuri padėtų stiprinti centre veikiančių mokslininkų darbo kokybę, jų vertinimo sistemą, galų gale aiškiai užsibrėžtų ir planuotų, kokius tyrimus atlieka ir kokiame laikotarpyje būtų svarbu stabtelti ir tyrinėti. Manau, kad dabartinės redakcijos tiek centro įstatymo projekte, tiek centro nuostatuose šis svarbus sandas – moksliniai tyrimai – tikrai atlieptas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. L. Nagienės posėdžių salėje nematau. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolega paklausė tuos klausimus, kurių ketinau klausti. Taip, dėl įtampos centre, tas jaučiama. Turbūt irgi reikia tam tikros pertvarkos. Bet mes jaučiame ir pasekmes dėl ilgametės vadovės, kuri beveik 20 metų vadovavo ir faktiškai stagnavo, viskas buvo vienoje vietoje, tiesiog nesikeitė, kaip mes dabar galime tai pajausti. Mano klausimas būtų dėl Teisės departamento, jo yra net 52 pastabos, toks maišas pastabų. Kaip į tai jūs pažiūrėsite? Ir ar pats pavadinimas nesukelia tokio bauginimo – Totalitarinių režimų tyrimų centras? Toks pavadinimas vis tiek sukelia tam tikrų emocijų, jausmų. Jis gana nešvelniai skamba. Stasio buvo gal geresnis pasiūlymas? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tai pradėsiu nuo pavadinimo. Totalitariniai režimai ir neturi jūsų kažkaip maloniai nuteikti. Ir tuo laikotarpiu nieko nebuvo susijusio su malonumais, tiktai dramatiški likimai ir sudėtingas mūsų valstybės likimas dėl totalitarinių režimų. Sakyčiau, kad priešingai, pavadinimas leidžia geriau ir plačiau išreikšti centro veiklą. Man atrodo, tai kaip tik atliepia šios dienos situaciją ir poreikį ir visuomenės, ir institucijų vis dėlto matyti tokiu būdu centro veiklas ir pavadinimą. Tas leidžia geriau suprasti jį ir tarptautinėje erdvėje, šitą jau minėjau. O Teisės departamento pastabos yra geros, jos nėra kaip nors kritinės, kurios paneigtų siūlymus. Manau, kad komitetuose ir komisijoje svarstysime ir rasime, kaip pataisyti ir atsižvelgti į tas pastabas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti. Jūs sakote, kad štai centras turėtų išlikti institucija prie Seimo, tačiau kai pažiūri, kokia sukuriama, sakyčiau, švelniai kalbant, monstriška komisija, į kurią narius deleguoja visos valstybės institucijos, turiu mintyje, muziejai ir taip toliau, ir pažiūrėjus į jai suteiktus įgaliojimus, tai iš tikrųjų situacija tokia, kad centrą valdys ne centro generalinis direktorius, ne mokslininkai, ne departamentų direktoriai, o būtent ši taryba. Ir tai ne patariamoji taryba, tai iš tikrųjų yra vykdomoji taryba, ir tas man labai keista. Iš tikrųjų su Seimu bus tik tiek, kad bus Seimo pavadinimas. Lygiai taip pat man labai, sakyčiau, kelia klausimų, kad…
PIRMININKAS. Laikas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …centro veikloje nėra nieko numatyta apie Vilniaus krašto okupaciją, o apie Klaipėdos krašto okupaciją yra. Taip, svarstysime, nagrinėsime. Apie sovietinę okupaciją – taip.
PIRMININKAS. Laikas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kodėl nieko nėra apie Vilniaus krašto okupaciją? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia… Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia, ne komisija, o taryba, ir jūs labai teisingai pasakėte, kad būtent taip ir parašyta įstatyme, kad centrui vadovauja centro direktorius ir taryba. Dėl tarybos sudėties vis dėlto yra noras, kad ekspertinis žodis toje taryboje būtų stipriausias, tą matome iš sudėties: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguoti atstovai, Muziejų asociacijos deleguotas atstovas, Istorijos instituto ir, žinoma, kaip jūs ir minėjote, prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo deleguoti atstovai, jie, manau, tikrai atlieps, pirmiausia, kompetencijų reikmę. Tas, man atrodo, padės sutelkti dėmesį į jau mano paminėtas sritis. Kaip jau ir sakiau, tarybos įgaliojimai aiškiai aprašyti įstatyme. Be abejonės, centro vadovo, direktoriaus įgaliojimai yra vis dėlto platesni, ir tai yra suprantama. Jeigu mes vis dėlto tarybos ir direktoriaus įgaliojimus visiškai sukasdienintume, tai, matyt, centro valdymas būtų labai sudėtingas. Taigi to nepadarėme matydami, kad reikia direktoriui ir tarybai derintis pačius svarbiausius klausimus. Aš juos jau paminėjau: moksliniai tyrimai… beje, ir paties direktoriaus paskyrimo dalykas.
Dabar dėl jūsų paminėto okupacinio laikotarpio. Pirmiausia, ankstesniame, dabar galiojančiame Genocido centro įstatyme buvo numatytas tas laikotarpis ir dramatiškai mažai buvo tyrinėjamas tas laikas. Tiesą pasakius, buvo tik keletas nuveiktų darbų. Galvojant vis dėlto, kad centras turi sutelkti dėmesį į totalitarinius režimus ir tą laikotarpį, kuris aprėpia ginkluotą, neginkluotą pasipriešinimą, einant ir iki Sąjūdžio, ir 1991-ųjų, netgi iki 1993 metų okupacinės kariuomenės išvedimo, atrodytų, kad šie uždaviniai ir šis laikotarpis yra tikrai gana didelis ir neištirtas, tų klausimų iš tikrųjų dar yra. Manau, tą jūsų paminėtą okupacinį laikotarpį tikrai reikia tirti ir tą turi daryti ir kitos mokslo institucijos, kaip Istorijos institutas, Vilniaus universitetas ir visos kitos istorija užsiimančios institucijos. Bet geras pastebėjimas, manau ir tikiuosi, kad tas laikotarpis bus tiriamas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia V. Rakutis. Aš tik primenu, kad šiek tiek trumpiau, jeigu galima, atsakytume, nes jau nebeturime laiko. Aš suprantu, bet… Valdai, prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš dėl pavadinimo norėčiau. Ne vien savo abejones aš čia išsakau, ir Tremtinių sąjunga išsakė tuos pačius dalykus, nes dingsta iš pavadinimo trys svarbūs dalykai: dingsta „Lietuvos“, dingsta „genocido“ ir dingsta „rezistencijos“. Tai yra trys labai rimti dalykai, kurie mums yra ypač svarbūs, ir vargu ar tas pavadinimo keitimas čia pagerins situaciją, nes bendras pavadinimas „totalitarinių režimų tyrimas“ be „Lietuvos“ yra labai platus ir tarptautinis iš esmės. Tai mano klausimas jums būtų: kas sugalvojo šitą naują pavadinimą, ar tai yra paties centro išdiskutuotas klausimas? Iš kur atėjo šitas pasiūlymas? Dėkui.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, tikrai geras ir girdėtas klausimas, sklandantis ir bendruomenėse, tikrai stengiuosi į jį atsakyti. Pirmiausia, jeigu mes žiūrime tik į genocidą kaip į vieną iš nusikaltimų, mes matome, kad tai yra, jeigu kalbame apie to laikotarpio, kurį mes ir tiriame, ir tirsime, nusikaltimus, tai yra vis dėlto ir karo nusikaltimai, ir nusikaltimai žmoniškumui. Juk sutiksite, kad tie nusikaltimai nėra mažesni. Dabar jeigu žiūrėtumėte į įstatymo projekto preambulę, ten gana aiškiai pasakyta ir apie genocidą, kaip tikrai labai svarbų ir tyrinėtiną, be abejonės, dalyką, ir rezistencija labai aiškiai pabrėžta ir išaiškinta.
Dėl pavadinimo, kad jame nelieka žodžio „rezistencija“. Totalitariniai režimai keliavo ir su okupacija, ir, be abejonės, su rezistencija. Taigi tas pavadinimas leidžia ne tik neprarasti šių svarbių temų, apie kurias jūs sakote, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos, bet, priešingai, matyti gerokai platesniame kontekste ir tirti šiuos klausimus iš esmės. Tikrai labai svarbu ir niekur neprapuola. Priešingai, pavadinimas leidžia iš esmės ištyrinėti totalitarinius režimus, o ir genocidą, Holokaustą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, tas labai svarbu, nusikaltimus taikai. Ir, be abejonės, tyrinėti rezistenciją. Įstatymo projekte tai nepaprastai aiškiai ir ryškiai pabrėžta.
O jūsų pastaba dėl to, kad galbūt totalitarinių režimų tyrimai yra labiau orientuoti į tarptautinę erdvę, tai taip, mums labai svarbu, kad centras būtų tarptautiškai irgi atpažįstamas ir tas pavadinimas leistų suprasti, kuo centras užsiima.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
Per šoninį mikrofoną E. Zingeris dėl vedimo tvarkos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū už jūsų didelį darbą. Bet Genocido centras lapkričio 18 dieną yra priėmęs visuotinį sprendimą. (Balsas salėje) Galėsi paklausti, gerai? Puikiai žinote jo sprendimą dėl Ukmergėje esančio paminklo J. Krikštaponiui, vieningai nubalsuojant ir rekomenduojant Ukmergės miesto merui tai padaryti. Kokius matote šito Genocido centro kilnaus, tarptautinės visuomenės pripažįstamo akto… visuotinio balsavimo su prašymu, koks yra sprendimo būdas po to, po šito sprendimo? Tai yra labai aktualus klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Man toks jausmas, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija niekur neskuba.
Kolegos, išklausėme visus klausimus, atsakymus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai ir narės, suprantu, kad esate pavargę, bet šis įstatymas yra jautrus, svarbus, reikalingas. Ar tikrai reikalingas? Aišku, nes jis gyvuoja jau ketvirtį amžiaus – nuo 1997 metų – iš esmės be jokių pataisymų. Vien dėl to jį reikėtų kardinaliai peržiūrėti.
Antras dalykas. Nepatingėjau ir išstudijavau kiekvienų metų nuo 2003 metų iki 2021 metų centro ataskaitas. Iš esmės kiekvienais metais kartojasi problemos: finansavimo trūkumas, funkcijų perteklius, nepakankamas darbuotojų skaičius, specialistų pritraukimas ir įdarbinimas, kitų teisės aktų spragos, didelė darbuotojų kaita, nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje, nepakankamas tarptautinis bendradarbiavimas, ribotos galimybės dirbti užsienio šalių archyvuose, muziejuose. Ir ne paskutinė, bet svarbi – institucijos įvaizdžio problema, ji, manyčiau, ypač svarbi dabar, mūsų dienomis.
Mano išvardintos visos problemos, kurios kartojasi metų metais, rodo, kad būtina kardinaliai keisti ir tvarkyti šitą įstatymą. Taigi aš kviečiu kolegas pritarti. Taip, Teisės departamentas pateikė per 50 pastabų, reikės visa tai išanalizuoti komiteto ir komisijų posėdžiuose. Kviečiu pritarti.
Pavadinimas ir man užkliuvo. Kaip aš ir minėjau, siūlyčiau – Nacionalinis atminties institutas. Tai yra toks neutralesnis, nepiktas, priimtinas ir Europoje žinomas pavadinimas. Kviečiu kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos tikriausiai ir pritars.
Balsuojame dėl ką tik pristatytų projektų po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 55, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Projektams po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Per šoninį mikrofoną P. Kuzmickienė norėtų kažką dar pasiūlyti.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galėtų būti pagrindinis. Nežinau, kaip ten atsitiko.
PIRMININKAS. Pagrindinis Žmogaus teisių komitetas parašytas pas mane. Gal papildomas?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, atvirkščiai.
PIRMININKAS. Pirmininkas rankomis skėsčioja. Nelabai mato prasmę. (Balsai salėje) Pagrindinis? A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau, atsiprašau, jeigu negirdėjau, jeigu pasiūlė, bet turėtų būti bent jau Kultūros arba Švietimo komitetai. Iš esmės tai yra mokslinė tiriamoji įstaiga, kuri diskutuoja ir svarsto, ir daro, ir leidinius rengia, ir renginius apie mūsų praeitį.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, kurį kaip pagrindinį? Dėl pagrindinio dabar.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kultūros komitetą.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinį siūlote Kultūros komitetą. Laurynas siūlo kaip pagrindinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. A. Vyšniauskas dar per šoninį mikrofoną kažką siūlo.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, kolegos, jeigu čia yra ginčas, visada gali apsiimti, manau, tas komitetas, kuris turi daugiausia teisėkūros, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mes galime apsvarstyti visus klausimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas dar per šoninį mikrofoną. Klausykite, jūs tikrai niekur neskubate. Prašau, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, yra du komitetai, kurie kuruoja centro veiklą, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Jeigu jau kurį nors skiriame kaip pagrindinį, tai vieną iš šių dviejų. Aš siūlau NSGK.
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėkite, statutinis pasiūlymas. Iš tikro yra du komitetai, kurie kuruoja. Yra pasiūlymas – abu komitetai. Balsuojame alternatyviai. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad kaip pagrindinis būtų paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Alternatyvaus negalima pagreitinti.
Balsavo 59 Seimo nariai. Triuškinančia persvara, 47 balsų persvara prieš 12 balsų, pagrindiniu komitetu skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kaip papildomą skiriame Žmogaus teisių komitetą. Bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) Galime. P. Kuzmickienė dar.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dar norėčiau, kad Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija svarstytų irgi šitą.
PIRMININKAS. Kaip papildoma? Laisvės kovų (ir visas ten pavadinimas) komisija kaip papildoma. Kultūros komitetą, dar buvau girdėjęs, kaip papildomą? Ne? (Balsai salėje) Taip. Gerai. Kultūros komitetą galime bendru sutarimu kaip papildomą? Galime. Viskas. Daugiau nėra jokių pasiūlymų? Apsisprendėme. Viskas, apsisprendėme.
Rezervinis 1 klausimas nebus pateikiamas, nes… (Balsai salėje) Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Labai dėkui.
Rezervinio 1 klausimo nepateiksime, nes nėra salėje pranešėjo. Ir tai suponuoja loginę išvadą, kad tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės ar ne? (Balsai salėje) Gal balsuojame – registruotis ar nesiregistruoti? (Juokas salėje) Ne. Gerai, registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gruodžio 19 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.