LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-12-17 Nr. XIIIP-3010
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje siūlome braukti žodį „steigimo“, nes keičiamas įstatymas nebereglamentuoja LRT steigimo. Kitaip sakant LRT steigimas, kaip vienkartinė teisinė procedūra, buvo 1990 m. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio televizijos ir radijo komiteto reorganizavimo“ reguliavimo ir jo įgyvendinimo dalykas.
2. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „LRT programų“ dėstytinas daugiskaitos vardininko linksniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvestas toks trumpinys, kitose keičiamo įstatymo nuostatose jis ir turi vartojamas. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 straipsnio 4 ir 5 dalys, 6 straipsnio pavadinimas ir 1, 2 dalys, 7 straipsnio pavadinimas ir dalis, 14 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 21 straipsnio 3 dalis.
3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra vartojama sąvoka „portalas lrt.lt ar kitas LRT valdomas portalas (toliau – LRT portalas)“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose teisės aktuose (pvz., Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Geodezijos ir kartografijos įstatyme) sąvoka „portalas“ yra apibrėžiama kaip valstybės informacinė sistema, kuria centralizuotai teikiamos naudojimosi erdvinių duomenų rinkinių duomenimis ir susijusiais metaduomenimis paslaugos, arba valstybės informacinė sistema, skirta dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų sudarytiems dokumentų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, gauti ir su jais susijusioms paslaugoms teikti. Tačiau iš projekto nuostatų matyti, kad turima omenyje ne tam tikra valstybės informacinė sistema, o LRT interneto svetainė. Todėl siūlytina keičiamame įstatyme atsisakyti sąvokos „portalas“, o vietoj jos vartoti sąvoką „interneto svetainė“, kuri paprastai vartojama kituose teisės aktuose.
4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad rengiamų LRT programų bei LRT portalo turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turi būti dėstomos reguliacinio pobūdžio normos, įtvirtinančios aiškiai suformuluotas elgesio taisykles teisinių santykių subjektams, šios nuostatos turinys turi būti aiškiai atskleistas, apibrėžiant „geros kokybės“ kriterijaus, taikomo LRT programų turiniui, formai bei kalbai, turinį.
5. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje brauktinas vienas iš besikartojančių sakinių (antrasis arba trečiasis sakinys).
6. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 10 dalis, nustatanti LRT suteikiamą laiką politinėms partijoms ir jų kandidatams savivaldybių tarybų rinkimų metu, derintina su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, numatančiu, kad savivaldybių tarybų rinkimuose gali dalyvauti ne tik politinės partijos ir jų kandidatai.
7. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse kalbant apie Valdybos narių skyrimą reikėtų atsisakyti žodžių „renkamas“, „patvirtintas“ vartojimo, nes pagal kitas įstatymo nuostatas yra aišku, jog Valdybos nariai yra skiriami.
8. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad viešą konkursą, kuriame atrenkama 12 kandidatų į Valdybos narius, vykdo Tarybos sprendimu paskelbto viešo konkurso būdu atrinkta audito kompanija, turinti bent 10 metų tarptautinės veiklos patirtį. Ši nuostata ginčytina keliais aspektais.
Pirma, Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra nustatyta, kad audito įmonės pagrindinė veikla yra audituojamų įmonių finansinių ataskaitų auditas. Audituojama įmone laikomas juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos. Iš šių nuostatų kyla abejonių dėl to, kad audito įmonė sugebėtų tinkamai atlikti kandidatų į LRT Valdybos narius viešą konkursą.
Antra, kadangi audito įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, svarstytina, ar keičiamu įstatymu siūlomas kandidatų į Valdybos narius atrankos būdas nepareikalaus neproporcingai didelių LRT biudžeto išlaidų.
Trečia, kadangi įstatyme nurodytas baigtinis reikalavimų sąrašas asmenims, siekiantiems tapti Valdybos nariais, nėra aišku, kokiais kriterijais vadovautųsi audito įmonė iš visų kandidatų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir vadovaujamojo darbo patirties reikalavimus, atrinkdama tik 12 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad tai viešasis konkursas į viešas pareigas, kurių užėmimas ir ėjimas reglamentuojamas įstatymu, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti išdėstyti principai, įpareigojantys audito įmonę vertinti, vadovaujantis ne savo pasirinktais, o įstatymo leidėjo suformuluotais kriterijais.
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 daliai.
9. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad 4 Valdybos nariai skiriami daugiau nei pusės Tarybos narių balsų dauguma iš 12 atrinktų kandidatų, reikėtų papildyti, atskleidžiant kokia tvarka vyktų 12 kandidatūrų svarstymo ir tik 4 iš jų skyrimo procedūra. Kitaip sakant, nėra aišku, kaip galėtų būti paskirstyti 12 Tarybos narių balsai tarp 12 galimų kandidatų, kad kiekvienas iš skiriamų Valdybos narių gautų daugiau nei pusę Tarybos narių balsų.
10. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyti šie kvalifikaciniai reikalavimai LRT Valdybos nariams – asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities išsilavinimą, turi vienos iš šių mokslo sričių magistro kvalifikacinį laipsnį arba yra baigę vientisąsias vienos iš šių mokslo sričių studijas bei turi 5 metų vadovaujamojo darbo patirties. Ši kvalifikacinių reikalavimų formuluotė yra pernelyg sudėtinga.
Pirma, Mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad aukštasis universitetinis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija; aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis laipsnis; asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis; teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Vadovaujantis nurodytomis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis keičiamame įstatyme pakaktų šio išsilavinimo reikalavimo – „turintis socialinių mokslų krypties teisės arba ekonomikos, arba vadybos ir administravimo srities magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“.
Antra, iš pateiktos formuluotės nėra pakankamai aišku, ar reikalavimas turėti 5 metų vadovaujamojo darbo patirties yra taikomas tik asmenims, baigusiems vientisąsias studijas, ar ir tiems, kurie yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį.
Analogiškos pastabos taikytinos ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 16 straipsnio 2 daliai, 18 straipsnio 4 daliai.
11. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenys Valdybos nariais yra skiriami tokiu būdu, kad Valdyboje būtų bent po vieną teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistą“. Pastebėtina, kad gali susiklostyti situacijos, kai nurodytų sričių specialistų tarp kandidatų į Valdybos narius nebus, todėl nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų kilti tokiu atveju. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nurodyti, ar Valdyba gali būti formuojama, jei tarp kandidatų nėra bent vienos iš nurodytų sričių specialistų. Be to, derėtų nurodyti, ar tokiu atveju Valdybos formavimas turėtų būti pradėtas iš naujo. Taip pat manytume, kad imperatyvas dėl teisės, ekonomikos bei vadybos ir administravimo specialistų turėtų būti formuojamas ne tik Tarybai, bet ir audito įmonei, būtent kuri ir vykdytų pirminę 12 kandidatų į Valdybos narius atranką.
12. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad Valdybos nariais negali būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, interneto portaluose, tarp jų LRT, taip pat radijo stočių ir televizijos kanalų, interneto portalų savininkai ir bendraturčiai, reikia tikslinti atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatyme nustatytą reguliavimą. Pavyzdžiui, asmenys negali dirbti pačiuose interneto portaluose (o tik sudarę sutartis su interneto svetaines kaip informacinės visuomenės informavimo priemones valdančiais juridiniais ar fiziniais asmenimis), asmenys dirba ne radijo ar televizijos stotyse (o transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijas turinčiuose juridiniuose asmenyse). Taip pat nevartojamos formuluotės „interneto portalų savininkai“ ar „kanalų savininkai ir bendraturčiai“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies bei 18 straipsnio 5 dalies.
13. Svarstytina, ar, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis, nustatanti būtinus reikalavimus asmenims, siekiantiems užimti Valdybos nario pareigas, neturėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimu bei reikalavimu neturėti teistumo už tam tikras nusikalstamas veikas. Kitaip būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį užimti pareigas esant tam tikroms aplinkybėms Valdybos narys gali, bet jei tos aplinkybės atsiranda jam jau užimant pareigas, jis toliau pareigų eiti nebegalėtų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl 13 straipsnio 3 dalies, kurioje išdėstyti reikalavimai Tarybos nariui.
14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas pagrindas, kuriam esant Valdybos narys turi būti atšauktas iš pareigų, yra proporcingas savo turiniu, nes pagal tokį reguliavimą, pavyzdžiui, iš pareigų turėtų būti atšauktas net ir tas Valdybos narys, kuriam paskelbtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 3 punktui.
15. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Valdybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Valdybos narys atšaukiamas iš pareigų 5 dalyje nurodytais atvejais.
16. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5, 6, 7 bei 9 dalys turėtų būti patikslintos, nes ne visos šių dalių nuostatos vienoda apimtimi taikomos 4 Valdybos nariams, paskirtiems Tarybos sprendimu, ir 3 Valdybos nariams, pareigas užimantiems ex officio.
17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į šio veiksmo teisinę reikšmę ir į būtinybę užtikrinti, kad mažuma negalėtų primesti savo sprendimo daugumai, keičiamo įstatymo 12 straipsnyje neturėtų būti nustatyta atskira tvarka, pagal kurią Valdybos sprendimas atsistatydinti in corpore būtų priimamas, pavyzdžiui, nustatant visų Valdybos narių kvalifikuotos daugumos reikalavimą tokiam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad net trys iš Valdybos narių pareigas užimtų ex officio, todėl apskritai svarstytinas jų dalyvavimo sprendime dėl atsistatydinimo pagrįstumas (po Valdybos atsistatydinimo ir kitos Valdybos suformavimo jie vis tiek automatiškai užimtų Valdybos narių pareigas).
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl keičiamo įstatymo 13 ir 15 straipsnių, kuriuose reguliuojami Tarybos atsistatydinimas ir Tarybos sprendimų priėmimo tvarka.
18. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą reikia dėstyti taip: „pasibaigus Tarybos paskirto Valdybos nario 4 metų kadencijai arba pasibaigus Valdybos nario, pareigas užimančio ex officio“, įgaliojimams.
19. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia Valdybos formavimo terminus ir tuo atveju, kai baigiasi Tarybos paskirtų Valdybos narių 4 metų kadencija.
20. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Valdybos nariams už jų darbą atlyginama. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau atskleisti Valdybos narių ir LRT tarpusavio santykių pagrindą (darbo sutartis, paslaugų sutartis ar kt.), subjektą, įgaliotą su Valdybos nariais pasirašyti šias sutartis, o taip pat subjektą, įgaliotą nustatyti Valdybos nariams mokamų atlyginimų dydžius.
21. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos valdybos funkcijos yra išdėstytos atskirai nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valdybos funkcijų. Pažymėtina, kad ir 1 dalyje, ir 2 dalyje nurodytais klausimais Valdyba tokios pat rūšies privalomus sprendimus turėtų priimti tokia pačia tvarka. Pažymėtina, kad ir keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nėra išskiriamos kelios privalomų sprendimų rūšys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnį siūlome perredaguoti, vienoje dalyse išdėstant Valdybos kompetenciją, kurią įgyvendinant Valdyba priima visiems LRT organams privalomus sprendimus, o kitoje – kompetenciją, kurią įgyvendinant priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai. Taip pat siūlytina, aiškiai atskirti abi priimamų sprendimų rūšis, atsižvelgiant į jų privalomumą. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad Valdybos nutarimai LRT yra privalomi, galbūt tikslinga aiškiai nurodyti dėl kurių klausimų Valdyba priima nutarimus, o dėl kurių – kitus sprendimus.
22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „atlyginimą“ įrašytini žodžiai „darbo užmokestį“.
23. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas, atsisakant termino „bendrovė“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT nėra bendrovė ir toks terminas įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas.
24. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant žodžio „suteikimo“ vartojimo, atsižvelgiant į tai, jog LRT neteikia bankinių kreditų ir garantijų. Manytina, jog valdyba turėtų spręsti dėl galimybių skolintis ir gauti garantijas. Be to, šis punktas tikslintinas dar ir todėl, kad jo redakcija suponuoja, jog Valdyba bus įgaliota priimti sprendimus dėl LRT įsipareigojimų vykdymo ar nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad visi sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi, galbūt turėti omenyje Valdybos įgaliojimai nustatyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tvarkos, terminų, eiliškumo, prioritetų ar kt.
25. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Valdyba analizuoja ir vertina tam tikrą LRT generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą. Kad toks veiksmas nebūtų savitikslis, įstatyme derėtų nustatyti tokio vertinimo teisines pasekmes. Priešingu atveju, tokia Valdybos funkcija turėtų būti vertinama kaip neturinti teisinio krūvio.
26. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies tekstas taisytinas kalbiniu požiūriu.
27. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant subjektą, kuris būtų įpareigotas šaukti Valdybos posėdžius, kai juos inicijuoja Valdybos narys. Taip pat siūlytume nurodyti konkretų eilinių Valdybos posėdžių šaukimo periodiškumą.
28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „2/3 ir daugiau valdybos narių“ įrašytini skaičius ir žodžiai „ne mažiau kaip 5 valdybos nariai“, o nuostata „Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš“ keistina nuostata „Valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių dauguma“.
29. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „Valdybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“.
30. Atsižvelgiant į tai, kad LRT Tarybos narių 5 metų kadencija prasideda ne tuo pačiu metu (Tarybos narius į pareigas skiriančios institucijos juos skiria skirtingu metu) bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „ji sudaroma 5 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų“ reikėtų įrašyti žodžius „ji sudaroma iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie skiriami 5 metų kadencijai“.
31. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) „Tarybą sudaro: 2 Lietuvos Respublikos Prezidento paskirti asmenys; 2 Lietuvos Respublikos Seimo paskirti asmenys (1 skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija; 4 narius bendru sutarimu skiria universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.“ Taigi, vienas subjektų, skiriančių LRT Tarybos narį yra Lietuvos Vyskupų konferencija. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame įstatyme. Nepaisant to, svarstytina, ar dėstant įstatymą nauja redakcija, nuostata, įgalinanti Lietuvos Vyskupų konferenciją skirti vieną LRT Tarybos narį, turėtų išlikti. Pažymėtina, kad konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai) konstatuota, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis).“
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016-12-07 išvadoje Nr. 102-P-44(5) Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Konstitucijai, svarstydamas analogiško pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą, preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIP-4266(2) nuostatos ta apimtimi, kiek čia numatyti įgaliojimai suteiktini Lietuvos Vyskupų konferencijai, prieštarauja Konstitucijos 43 straipsnio 7 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam valstybės ir bažnyčios atskirumo principui.
32. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „žurnalistikos“ įrašytinas žodis „krypties“. Ši dalis pildytina reglamentuojant ir tokią situaciją, kada universitetų senatai nesutartų tarpusavyje dėl 4 bendrų kandidatų į Tarybos narius pateikimo.
33. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj žodžio „Valdybos“ įrašytinas žodis „Tarybos“, nes Tarybos nariai turi dalyvauti būtent Tarybos, o ne Valdybos darbe. Atitinkamai tikslintina ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis.
34. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalies 1 punktas dėstytinas taip: „pasibaigus jo 5 metų kadencijai“.
35. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalis turėtų būti papildyta punktu, kuriame būtų nurodytas Tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo atvejis, kai Tarybos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais.
36. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje reikėtų išbraukti žodžius „ar delegavusią“, nes visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai skiria, o ne deleguoja Tarybos narius. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 9 dalis.
37. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Tarybos nariai 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką. Ši nuostata kelia abejonių, kadangi pačių Tarybos narių kadencija – 5 metai. Šiuo atveju nėra aišku, kaip sekančiai 3 metų kadencijos trukmei būtų išrenkamas Tarybos pirmininkas, kai iki pačios Tarybos nario kadencijos pabaigos būtų likę 2 arba mažiau metų. Tarybos pirmininko kadencijos trukmė ir paties Tarybos nario kadencijos trukmė turėtų būti derinamos tarpusavyje. Neaiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad tuo atveju, kai Taryba atsistatydina, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas, praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekviena institucija, įgaliota paskirti savo atstovą (atstovus) į LRT Tarybos narius, jį (juos) skiria savo sprendimu, todėl papildomas formalus Seimo komiteto kvietimas, sprendimas ar kokia kita Seimo organizuojama procedūra nereikalinga. Kitaip sakant, įstatymas nenumato jokio formalaus papildomo Seimo sprendimo, kuriuo LRT tarybos sudėtis būtų patvirtinta (paskelbta) in corpore, todėl Seimo komiteto paskirtis ir funkcija organizuojant Tarybos sudarymą liktų neaiški. Pažymėtina, kad kvietimus skiriančioms institucijoms paskirti naujus Tarybos narius galėtų pateikti tiek atsistatydinusios Tarybos pirmininkas, tiek, pavyzdžiui, toliau veikianti Valdyba, kuri galėtų atlikti ir kitus naujos Tarybos formavimo organizacinius darbus.
38. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmuo Tarybos pirmininku ar jo pavaduotoju negali būti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Tokia nuostata yra perteklinė, nes ribojimas būti Tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės jau yra įtvirtintas 13 straipsnio 1 dalyje. Galbūt šioje dalyje reikėtų aptarti, ar atsistatydinusiųjų Tarybos narių pareigose išbūtas laikas prilyginamas ar neprilyginamas pilnai kadencijai.
39. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“ įrašytini žodžiai „išsirenka ir daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“, o vietoj žodžio „renkamas“ – žodis „skiriamas“.
40. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punkte po žodžio „skiria“ įrašytini žodžiai „ir atleidžia iš pareigų“, o 11 punkto nuostatos dėl reikalavimų generalinio direktoriaus pavaduotojams dėstytinos ne 14 straipsnyje, įtvirtinančiame Tarybos funkcijas, o 16 straipsnyje, skirtame LRT valdymo organo – generalinio direktoriaus, statuso reglamentavimui.
41. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams ir LRT darbuotojams yra privalomi“.
42. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „trečdalio“ įrašytini žodžiai „ne mažiau kaip“.
43. Kadangi keičiamame įstatyme yra įtvirtinta imperatyvi norma dėl LRT Tarybos posėdžių tiesioginio transliavimo, būtent pačiame įstatyme, o ne Tarybos tvirtinamame dokumente turėtų būti aptarti atvejai, kada šio įstatyminio imperatyvo gali būti nesilaikoma.
44. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami per LRT programas“. Svarstytinas tokio įpareigojimo proporcingumas. Pastebėtina, jog įstatymuose nėra įtvirtinta atvejų, kai tam tikros institucijos vieno iš valdymo organų sprendimai privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ar radiją. Manytina, jog ir LRT Taryba nepriima tokios teisinės svarbos ir reikšmės sprendimų, kad šie privalomai turėtų būti skelbiami per nacionalinę televiziją ir radiją. Svarstytina, ar atsižvelgiant į galiojančią įstatyminę praktiką, į LRT Tarybos sprendimų pobūdį, į tai, jog įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai yra tiesiogiai transliuojami, neužtektų nustatyti, jog visi Tarybos nutarimai skelbiami LRT interneto svetainėje.
45. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis pildytina nurodant, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai skiriami į pareigas generalinio direktoriaus kadencijos laikotarpiui.
46. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“,. nes Tarybos sprendimų priėmimas yra reglamentuotas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 daliai.
Be to, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „skiriami“ įrašytinas žodis „skiriamas“.
47. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „atsistatydina“ įrašytini žodžiai „iš pareigų atleidžiami“.
48. Manytume, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnis pildytinas analogiškomis 10 ir 13 straipsnyje įtvirtintoms normoms nuostatomis, numatančiomis pagrindus, kada generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta.
49. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „skelbia“ įrašytinas žodis „priima“.
50. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad generalinis direktorius turi teisę gauti Valdybos ir Tarybos nutarimus, būtinus savo funkcijoms vykdyti, turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarybos ir Valdybos nutarimai generaliniam direktoriui yra privalomi, todėl jis ne turi teisę, o privalo su jais būti supažindintas.
51. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda „šio įstatymo 3 ir 4 punkte“, nes įstatymas struktūrinių dalių – punktų, neturi.
52. Keičiamo įstatymo 18 ir 19 straipsniais siūloma įsteigti LRT ombudsmeno pareigybę ir nustatyti jo funkcijas, teises ir atskaitomybę. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo pobūdžio nėra aiškus LRT ombudsmeno teisinis statusas. Nėra aišku, kokiais pagrindais jis vykdytų savo veiklą, neaišku, ar su šiuo asmeniu būtų sudaroma darbo sutartis, ar galbūt jis turėtų būti laikomas valstybės pareigūnu, ar veiktų kitais pagrindais. Toks teisinis neapibrėžtumas ydingas teisės aiškumo principo kontekste ir ombudsmeno veiklos teisinių garantijų požiūriu.
Antra, atkreipiame dėmesį, jog teisinėje praktikoje įprasta, jog ombudsmenas yra nepriklausomas pareigūnas, nagrinėjantis suinteresuotų asmenų skundus ir taip prižiūrintis tam tikrų institucijų veiklą. Ombudsmeno pareigybė visuomet yra siejama su jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pagal siūlomas įstatymo nuostatas LRT ombudsmenas jokiais atžvilgiais negali būti laikomas nepriklausomu nuo institucijos, t. y. LRT, kurios veiklą jis įgaliojamas prižiūrėti. Pastebėtina, jog LRT ombudsmeną skiria LRT Taryba, jo veikla finansuojama iš LRT lėšų. Tokio pobūdžio teisinis reguliavimas įgalintų LRT valdymo organus daryti tiesioginę įtaką ombudsmeno pareigų vykdymui. Todėl tiek paties termino „ombudsmenas“ vartojimas įstatymo tekste, tiek tokios pareigybės teisinis statusas kelia abejonių dėl jų esmės ir paskirties, dėl galimybės tinkamai vykdyti įstatymo nustatomas funkcijas. Manytina, jog pagal siūlomo teisinio reguliavimo modelio esmę, įstatyme būtų galima kalbėti apie LRT darbuotoją, veikiantį darbo sutarties pagrindu, kuriam įstatymu nustatomos tam tikros LRT veiklos priežiūros funkcijos. Priešingu atveju, jei siekiama nepriklausomo ir efektyvaus ombudsmeno pareigų vykdymo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas ir pakoreguotas iš esmės.
Trečia, pažymėtina, jog keičiamo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintos LRT ombudsmeno teisės prižiūrėti ir vertinti, teikti išvadas, teikti ataskaitas ir kt. pagal savo esmę yra niekinės, nes įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių, kurios turėtų ar galėtų kilti LRT ombudsmenui atlikus šiuos veiksmus. Tai yra, nėra jokio objektyvaus skirtumo, ar LRT ombudsmenas, pavyzdžiui, išnagrinėjo generalinio direktoriaus kreipimąsi ir pateikė išvadą dėl jo, ar ne, nes joks asmuo ar valdymo organas, ar institucija neprivalo nei atsižvelgti į tokio dokumento buvimo faktą, nei kaip nors tokį dokumentą įvertinti. Be to, LRT ombudsmenui nenustatomi ir jokio įgalinimai siekti, jog nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, pavyzdžiui, kreipiantis į teismą, informuojant tam tikras institucijas ar pan. Toks teisinio reguliavimo pobūdis LRT ombudsmeno institutą daro niekiniu ir pertekliniu.
53. Turi būti suvienodintos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalyse ir 7 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos „ombudsmeną skiria Taryba“, „asmuo, patvirtintas ombudsmenu“, „kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas“ (pabraukta mūsų).
54. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto.
55. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „ombundsmenas finansuojamas“ įrašytini žodžiai „ombudsmenui darbo užmokestis mokamas“.
56. Keičiamo projekto 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos atkartoja keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl brauktinos, kaip perteklinės. Be to, iš esmės tapačios nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
57. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 2 dalyje yra minima LRT administracija, tačiau ši institucija niekur keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina šias nuostatas tikslinti. Be to, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte tikslintina sąvoka „rekomendacijų adresatas“.
58. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
- pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas negali būti trumpinamas, o turi būti rašomas visas pavadinimas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 5, 6, 10 dalys, 8 straipsnio 2 dalis;
- nebe pirmą kartą tekste minimas teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, taisytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 4 dalis, 23 straipsnio 2 dalis;
- keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatas turi būti dėstomos kaip teikiamo projekto 2 straipsnis. Pritarus šiai pastabai šiame straipsnyje nuorodos turi būti ne į „šio įstatymo“, o į „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo“ tam tikrus straipsnius;
- keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti atskirtos į dvi atskiras dalis, viena iš jų nustatytų šio įstatymo įsigaliojimą, o kita – tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą;
- po įstatymo teksto žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą“ dėstytini pasvirusiomis raidėmis, o įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis;
- keičiamo įstatymo 1 straipsnis pildytinas 3 dalimi, nustatančia, kad šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]