LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 240
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2018 m. gruodžio 6 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu teikiu du pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas būtų išbraukti iš darbotvarkės biudžeto projekto antrąjį svarstymą ir lydimąjį rodiklių projektą. Dėl ko aš tą siūlau? Mes vis dėlto tikimės, kad premjeras ryšis konkrečiai derėtis su streikuojančiomis mokytojų profsąjungomis ir su kitomis tą veiksmą palaikančiomis profsąjungomis. Derybų objektas yra tiesiogiai susijęs su kitų metų biudžeto projektu. Aš manau, kad šiandien mums nėra prasmės svarstyti to projekto, kuriuo visiškai neatsižvelgiama į streikuojančiųjų reikalavimus, ir nesudaryti tokio įspūdžio streikuojantiems, kad mes ignoruojame jų reikalavimus. Jeigu nukeltume šitą svarstymą, tuomet Vyriausybė po derybų turėtų galimybę pateikti patikslintą variantą ir tada mes jau svarstytume kitą projektą. Tai vienas siūlymas.
Antras siūlymas yra iš opozicinės darbotvarkės į pagrindinę, į biudžetinę, dalį įrašyti mūsų rezoliucijos projektą dėl mokestinės reformos nukėlimo, aš taip sąlyginai sakau, nes tai yra tiesiogiai susiję su biudžeto projektu ir logiška, kad viskas svarstoma kartu, nes vienas kitą veikia.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Labai prašau išbraukti 1-7 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų (ir taip toliau) įstatymo projektą Nr. XIIIP-2735 dėl bazinio dydžio. Aš manau, kad viešasis sektorius kunkuliuoja. Siūlymas, kuris buvo svarstytas… Svarstymo metu čia, salėje, manau, kad buvo pažeista Statuto norma dėl svarstymo, nes nebuvo svarstomi abiejų komitetų sprendimai, tiek pirmo, tiek antro, o buvo svarstoma tik pono S. Jakeliūno pataisa. Aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija turėtų duoti išvadą, nes mes darome blogą precedentą, kai svarstoma ne komiteto išvada dėl įstatymo, o Seimo narių. Todėl prašau išbraukti šitą įstatymą, Etikos ir procedūrų komisija padarys išvadą ir tada galėsime daryti priėmimą.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiandien Lietuvoje yra neeilinė situacija, kai mokytojų streikas užsitęsė daugiau nei vieną dieną. Matome, kad visuomenės reakcija irgi yra labai aktyvi, visuomenė yra susirūpinusi, kad mūsų vaikai negali lankyti mokyklos, kad mokytojai yra iš tikrųjų brutaliai ir arogantiškai engiami, su jais niekas nebendrauja. Akivaizdžiai matome, kad šiandien Vyriausybė yra neįgali spręsti susidariusias mokytojų problemas. Tik pavieniai Seimo nariai lankosi pas streikuojančius mokytojus, bet bendros Seimo reakcijos į susidariusią tikrai neeilinę padėtį Lietuvoje nėra. Todėl norėdami, kad ir Seimas kaip nors reaguotų, nes mes atliekame ir Vyriausybės darbo kontrolę, ir reaguodami į tai mes registruojame šiandien rezoliuciją.
Noriu priminti, kad 2008 metais, kai buvo Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, situacija buvo labai panaši kaip šiandien. Tada Seimas vieningai, vadovaujant Seimo Pirmininkui Č. Juršėnui, priėmė rezoliuciją, kuri skambėjo taip: „Dėl pedagogų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo už prarastą darbo užmokestį streikuojantiems užtikrinimo“. Ir yra tik keli punktai, tai yra kad atsižvelgiant į tai, kad dėl Vyriausybės neveikimo, tuomet premjeras buvo G. Kirkilas, užsitęsę mokytojų streikai trikdo mokinių ugdymosi procesą, dėl to kenčia vaikai, mokytojai ir tėvai, ir taip toliau. Panašaus teksto rezoliuciją mes įregistravome šiandien. Todėl prašau įtraukti į darbotvarkę Seimo rezoliucijos projektą Nr. XIIIP-3019. Mes negalime būti abejingi tam, kas vyksta šiandien Lietuvoje.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man, kaip patyrusiam politikui, seniai buvo aišku, kas organizuoja švietimo darbuotojus, – tai konservatoriai, ir šią akciją jie tęs iki Prezidento rinkimų, tai grynai politinė prezidentinė akcija, kiršinama visuomenė. Aš siūlyčiau paprastą dalyką – svarstymo stadijoje pateikti pasiūlymą dėl biudžeto: iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų krašto apsaugai lėšų 300 mln. skirti švietimo sistemai. Jei mes vienu tanku nupirksime mažiau, kai Kaliningrado srityje ir prie Baltarusijos stovi po tūkstantį tankų, mūsų saugumo tikrai nesumažinsime.
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkę.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite! Ką kalbėjo, vienu žodžiu, I. Degutienė! Nedarykite dvejopų standartų! Kiek? 10 minučių ji kalbėjo. Man neleidžiate išsakyti minties. Kas čia yra? Konservatoriai ir čia visagaliai? Ir čia jie vadovauja Seime? Ir Pirmininkui vadovauja? (Triukšmas, šūksniai salėje)
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės. Ji kalbėjo dėl darbotvarkės, pateikė rezoliucijos projektą.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, dėl darbotvarkės aš siūlau. Dėl darbotvarkės. Aš siūlau šio rezoliucijos projekto neįtraukti į darbotvarkę, nes aš taip pat esu parengęs šiuo klausimu rezoliuciją, tik nespėjau užregistruoti. Todėl prašyčiau visų Seimo narių neįtraukti šiandien ir abi rezoliucijas svarstyti vienu metu.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Man P. Gražuliui prilygti nepavyks ir nepretenduoju, bet siūlau į darbotvarkę įtraukti tam, kad nuramintume aistras, kad būtų nuramintos aistros, Statuto pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2401 dėl koregavimo parlamentinių lėšų dydžio, kuris, jeigu nieko nedarysime, didės 29 %, ir abejoju, ar mokytojai ir visi kiti tuo labai džiaugtųsi. Vienas siūlymas.
Kitas siūlymas. Nežinau, kiek čia rezoliucijų yra siūloma, bet, matau, yra Seimo rezoliucijos „Dėl 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto ir kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-2940. Šį projektą siūlau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ar siūlėte frakcijos vardu?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Iš opozicinės darbotvarkės mes neturime galimybės išbraukti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atmesti. O kodėl mano rezoliucijos neįtraukėte į darbotvarkę?
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – dėl darbotvarkės.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš suprantu, kad tas klausimas šiandien turbūt nebus įtrauktas į darbotvarkę, bet aš primenu, kad lapkričio 8 dieną Seimo gana žymios daugumos balsais po pateikimo buvo priimtas Profesionalaus scenos meno įstatymo projektas, pataisa dėl socialinių išmokų padidinimo tų įstaigų darbuotojams. Tuomet buvo paprašyta Vyriausybės išvados, deja, šiandien mes dar jos neturime. Bet pats klausimas turėjo būti sprendžiamas būtent gruodžio 6 dieną. Tai aš kreipiuosi ir į premjerą, ir Vyriausybės narius, šiandien tikrai žmonės žiūri transliaciją ir laukia jūsų sprendimų. Tai bus dar vienas židinys, pūlinys, jeigu tai nebus sprendžiama. Aš tik perduodu ir prašau skubos tvarka tą klausimą spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai norėjau pasidžiaugti, kad Seimas, atrodo, artėja prie Britanijos parlamento tradicijų. Mums reikia vis dėlto per vidurį perskirti, tada iš tikro iki kumščiavimosi lygio galėtume eiti. Tai džiaugiuosi tuo, kad Seimas dar nėra britaniškas Seimas, o yra kitoks. Ačiū.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl darbotvarkės. Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš noriu paklausti. Mes su M. Puidoku surinkome reikalingus parašus, kad šiandien atsirastų darbotvarkėje Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos. Teisės departamentas turėjo per 7 dienas pateikti išvadą, jis papildomo laiko neprašė, tai turėtų būti darbotvarkėje?
PIRMININKAS. Teisės departamentas paprašė pratęsi laiką išvadai pateikti ir seniūnai pritarė. J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš noriu šiek tiek antrindamas kolegai pasakyti. Vienas iš įstatymų – Ligos ir motinystės, jį mes teikėme opozicinėje darbotvarkėje, buvo pateiktas kovo mėnesį ir paprašyta Vyriausybės išvadų. Tai daugiau kaip 8 mėnesiai, o mes jų nesulaukiame. Noriu kreiptis į jus, kaip į Seimo vadovą, kad mes turėtume galimybę ar teigiamą, ar neigiamą Vyriausybės išvadą turėti, arba siūlau pataisyti Statutą, kad, negavus laiku, nereikėtų laukti ir tai būtų suprantama kaip pritarimas.
PIRMININKAS. Gerai. Nuosekliai pagal teiktus pasiūlymus Seimo narys J. Razmas frakcijos vardu siūlė išbraukti 1-2.1 klausimą – 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Turiu informuoti, kad Statuto 177 straipsnio 1 dalis skelbia: „Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas.“ Rytoj bus 15 dienų, tai mes privalome šiandien jį antrąjį kartą svarstyti, todėl nenorčiau teikti šio klausimo balsuoti.
Toliau. Kitas pasiūlymas buvo taip pat J. Razmos frakcijos vardu – perkelti iš antrosios dienos pusės rezoliucijos „Dėl 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto ir kritinės padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“ projektą, kuriam pritarė Seniūnų sueiga, kad ji būtų tuo metu svarstoma. Seniūnų sueiga pritarė balsų dauguma, jums dar nedalyvaujant posėdyje. Reikalavimas yra teisėtas, bendru sutarimu siūlau grąžinti į tą darbotvarkės vietą, kur buvo ryte paskelbta. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame. Tie, kurie pritaria, kad būtų perkelta į rytinę darbotvarkę… (Balsai salėje) Reikalavimas buvo į artimiausią posėdį. Siūlau ne balsuoti, o perkelti, palikti tas pačias penkias minutes pateikti ir pabaigti šią diskusiją. (Balsai salėje)
A. Sysas siūlė 1-7 klausimą išbraukti. (Balsai salėje) J. Olekas – frakcijos vardu. Atsiprašau, J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš atsiprašau, gerbiamas Pirmininke, kol kas J. Bernatonis, J. Olekas, matyt, po to kalbės. Mes siūlome balsuoti dėl visų pasiūlymų. Kadangi pasiūlymas buvo statutinis, mūsų reikalavimas balsuoti dėl pono J. Razmos pasiūlymo taip pat yra statutinis. Seimas pritars, bus atkelta atgal, dabar Seniūnų sueiga nutarė perkelti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes ginčijamės dėl Statuto normos. 47 parašai buvo, 50 parašų surinkta.
Mes privalėjome įrašyti į artimiausią posėdį ir tai buvo padaryta. Seniūnų sueiga buvo iškėlusi ir dabar mūsų tas reikalavimas toks yra ne visai statutinis.
A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke ir posėdžio pirmininke, esu kelis kartus surinkęs 47 parašus, tvirtinant darbotvarkę klausimas netgi buvo išbrauktas ir buvo paaiškinta, kad salė apsisprendžia ir salės balsavimas yra pagrindinis. (Balsas salėje: „Ne kartą taip buvo.“) Taip, ne kartą taip buvo. Mes dabar tiktai kalbame… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl pasiūlymo, kad būtų įkelta į rytinę darbotvarkę rezoliucija. (Balsai salėje) Jūs nenorite balsuoti? (Balsai salėje) A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar yra galiojantis Statutas, ar nėra jo? Jeigu yra galiojantis Statutas, yra surinkti 47 parašai, tai klausimas privalo būti įtrauktas ne į opozicinę darbotvarkę, o į artimiausio posėdžio darbotvarkę, kuri ir yra šis rytinis posėdis. Dėl to negalima balsuoti, nes dauguma nubalsuos prieš mūsų teisę įrašyti į posėdžio darbotvarkę paprastą klausimą. Aš nelabai suprantu, kodėl valdantieji taip bijo, kad štai šituo klausimu bus surengta paprasta diskusija dėl rezoliucijos. Galėsite nubalsuoti prieš rezoliuciją, galėsite palikti mokytojus ir toliau be jokių perspektyvų. Viską jūs galite padaryti – jūs turite daugumą. Ir P. Gražulis gali nesinervuoti, nes taip besinervuodamas iš tikrųjų praras vaisingumą.
PIRMININKAS. Penkių minučių techninė pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, situacija yra keistoka. Vieni teisūs sakydami, kad reikia įrašyti į darbotvarkę privaloma tvarka, kiti teisūs sakydami, kad darbotvarkė yra balsuojama Seime, todėl… Ir dar prašymas yra įrašyti į Seimo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdžio darbotvarkę, taip ir yra padaryta – dabar yra įrašyta į darbotvarkę, bet kadangi yra reikalaujama perkelti į rytinį posėdį, tai ir skelbiu balsavimą dėl perkėlimo į rytinį posėdį. Daugiau į diskusijas dėl šio klausimo nesileisime. Kas už tą pasiūlymą, kad būtų perkelta į rytinį posėdį, prašau balsuoti už, kas mano, kad turi likti vakariniame posėdyje, prašau balsuoti prieš.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 54, prieš – 45, susilaikė 22. Nepakeista. Lieka darbotvarkėje, 6 dienos darbotvarkėje taip, kaip prašyme ir parašyta – gruodžio 6 dienos posėdžio darbotvarkė. (Balsai salėje)
Pasiūlymas dėl darbotvarkės 1-7 klausimo. A. Syso pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-7 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą. Tie, kurie mano, kad turėtų būti pritarta A. Syso siūlymui, balsuoja už, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš, kiti – kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: 53 – už, prieš – 48, susilaikė 22. Nepritarta, kad būtų išbraukta.
Kitas pasiūlymas buvo I. Degutienės, nauja rezoliucija. Rezoliucija yra siūloma opozicijos ir ji yra įtraukiama į opozicinę darbotvarkę.
Ir S. Jakeliūnas frakcijos vardu prašė įtraukti į darbotvarkę Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 ir 154 straipsnių pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2401.
Balsuojame. Kas pritaria S. Jakeliūno pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip. (Šurmulys salėje)
Nutraukiu balsavimą, siūlymas neišgirstas. Kartoju: Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 154 straipsnių pakeitimo“ projektas. Tai yra dėl parlamentinių išlaidų. Balsuojame. Pritariantieji, kad būtų įtraukta, balsuoja už.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 75, prieš – 7, susilaikė 31. Klausimas į darbotvarkę įtrauktas.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad darbotvarkė su jau priimtomis pataisomis būtų patvirtinta, balsuoja už.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 74, prieš – 25, susilaikė 21. Darbotvarkė patvirtinta. (Balsai salėje)
G. Landsbergis – dėl vedimo tvarkos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, iš esmės aš noriu tik priminti, kad dėl posėdžio vedimo tvarkos tokia teisė vis dar egzistuoja ir jūs nesuteikėte jos. Noriu…
PIRMININKAS. Aš suteikiau, jūs kalbate.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tada, kai jau yra priimta darbotvarkė. Aš noriu pasakyti, kad į opozicinę darbotvarkę nei jūs, nei Seniūnų sueiga teisės įrašyti įstatymų projektų ir rezoliucijų neturi teisės. Opozicinė darbotvarkė yra pateikiama Seimo Pirmininkui ir valdybai su parašais tų opozicinių frakcijų seniūnų, kurie tą darbotvarkę sudaro.
Šiandien Seniūnų sueigoje buvo įtrauktas projektas neturint tos teisės. Lygiai taip pat šiandien tvirtinant darbotvarkę irgi buvo įtrauktas įstatymo projektas į opozicinę darbotvarkę neturint tam teisės. Pirmininke, jūs pažeidėte Statutą du kartus šiandien, todėl mes prašome grąžinti abu projektus, rezoliucijas į rytinį posėdį, kaip reikalauja to Statutas. Ir aš būčiau tą pasakęs, jeigu jūs būtumėte suteikęs teisę prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Darbotvarkė patvirtinta, dirbame. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tikrai noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurie neįtraukė parlamentinių lėšų padidinimo, bet mane tikrai nustebino kai kurių, ir nemažos dalies, konservatorių balsavimas už tai. Jie dabar lieja ašaras dėl mokytojų, o sau ką tik norėjo pasididinti parlamentines lėšas. Kažkaip nenuoseklu, kolegos!
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš vis dėlto dar kartą kartoju, nes į mano komentarą buvo visiškai neatsižvelgta ir nesureaguota. Aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką, į jus, mielas Pirmininke, į Kultūros komiteto pirmininką.
Gruodžio 6 dieną, šiandien, turėjo būti įtrauktas į darbotvarkę (svarstymo stadija) Profesionalaus scenos meno įstatymo pakeitimo projektas. Iki šios dienos Vyriausybė nepateikė išvados. Jeigu ta išvada neatsiranda šiandien, tai galimai mes nebespėjame to įstatymo pakeisti ir tų pinigų atrasti tiems žmonėms, kurie šiandien laukia nuo sausio 1 dienos. Aš dar kartą kartoju ir prašau visų atsakingų asmenų ir pareigūnų įvykdyti savo pareigą laiku, tą išvadą pateikus priimti įstatymo pakeitimo projektą ir įtrauki jį į darbotvarkę tuomet, kai yra Seimo priimta data. Šiandien šio klausimo nėra darbotvarkėje, nors jis buvo numatytas būtent gruodžio 6 dieną. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju ir prašyčiau… Nenorėčiau būti jums mielas, norėčiau būti kolega.
10.30 val.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2715(2) (antrasis svarstymas)
1-2.1 klausimas – 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2715. Antrasis svarstymas. Pranešėjas – V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, teikiu patobulintą 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis parengtas, įvertinus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo narių, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų, taip pat asociacijų pasiūlymus, ir šių pasiūlymų išraiška viršija 400 mln. eurų.
Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys: struktūrinių reformų įgyvendinimas, negalime sau leisti praleisti šito galimybių lango, turime spręsti besitęsiančias problemas, susijusias su skurdu, bet, žinoma, turime reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje – tarptautinė aplinka keičiasi, ekonomikos augimas lėtėja daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Turime užtikrinti fiskalinę drausmę ir, žinoma, kaupti rezervus, jeigu ateityje ta rizika, kokia yra šiuo metu, pasireikštų.
Atkreipiu dėmesį, kad nepriėmus biudžeto įsitvirtintų vadinamoji 1/12 taisyklė. Tokiu atveju taptų neįmanomas pensijų mokėjimas, nes bazinė pensija yra perkelta į valstybės biudžetą, įsipareigojimų vykdymas NATO, Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų organizuoti rinkimų ir daugelis įsipareigojimų, Seimo prisiimtų gyventojams, nebūtų įgyvendinta.
Patobulintame projekte neįvyko esminių pokyčių. Kalbant apie bendrą balansą, patobulinimas PSDF ir valstybės biudžetų projektu neturi neigiamos įtakos valdžios sektoriui, taikomų fiskalinės drausmės taisyklių laikymuisi. Iš pateiktos informacijos jūs matote, kad pagrindinės sritys, kurios apima patį didžiausią finansavimą, yra socialinė apsauga – 5,7 mlrd., švietimas – 2,2 mlrd., sveikatos apsauga – taip pat beveik 2,2 mlrd. eurų.
Kokie patobulintame projekte yra numatyti išlaidų pokyčiai? Kalbant apie savivaldybes, matyti, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus 48 savivaldybėms pajamos, apskaičiuotos pagal pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį, mažėtų nuo 0,01 % iki 0,6 %. Patobulintame projekte numatomi pakeitimai leis kompensuoti tokių pajamų mažėjimą ne 90 %, kaip dabar numatyta, o 100 %. 2019 metais savivaldybių biudžeto pajamos ir valstybės biudžete dotacijos iš viso sudarys beveik 3 mlrd. eurų. Pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys 1 mlrd. 899,9 mln. eurų, tai yra beveik 60 mln. eurų daugiau negu 2018 metais. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 1 mlrd. 37 mln. eurų, arba beveik 10 % daugiau, 94,6 mln. eurų daugiau negu šiemet.
Patobulintame įstatymo projekte asignavimus siūloma padidinti beveik 19,7 mln. eurų. Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš jos daugiausiai tenka rezidentams, mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, diplomatams, saugomų teritorijų tarnybų darbuotojams, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, Konkurencijos tarybai, Mokslų akademijai, Priešgaisrinės apsaugos, Sienos apsaugos tarnyboms ir kitoms tarnyboms.
Iš pateiktos informacijos matome Valstybės biudžeto pajamų sudėtį. Noriu atkreipti dėmesį, kad patobulintame įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, perskirstyti asignavimai tarp asignavimų išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui ir turtui įsigyti, tarp asignavimų valdytojų ir savivaldybių. Taip pat atsižvelgus į šiuos pakeitimus, atitinkamai patikslinti su jais susiję patobulinto įstatymo projekto straipsniai ir priedai, detalus asignavimų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus pateikiamas patobulinto įstatymo projekto prieduose.
Taip pat, atsižvelgus į gautus pasiūlymus ir pastabas, patobulintame įstatymo projekte patikslintas 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatant, kad valstybės institucijos ir įstaigos apie specialios tikslinės dotacijos, skirtos etatinio mokytojų darbo apmokėjimo antram etapui įgyvendinti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., paskirstymą savivaldybėms praneša iki 2019 m. spalio 1 d., ir išimtis papildyta žodžiais „ir kitiems darbo apmokėjimo pakeitimams įgyvendinti“.
Patikslinta 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata dėl įsipareigojimų, susijusių su naryste NATO, įrašant žodžius „užtikrinant ne mažiau kaip 2,01 % BVP“. 13 straipsnio 7 dalis papildyta nuostata, kad 80 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti gali būti skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.
13 straipsnis papildytas nauja 9 dalimi, suteikiant Kultūros ministerijai teisę skirti 500 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti.
13 straipsnis papildytas nauja 11 dalimi, suteikiant Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisę vykdyti likusius įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 482, taip pat patikslinti Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimai atitinkamai į Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas.
Kalbant apie pajamų pokyčius, tiek teigiamus, tiek neigiamus, puikiai žinome, kad dėl lengvatinio PVM tarifo malkoms ir periodiniams leidiniams tai sudarys minus 9 mln. eurų. Lengvatinis 9 % PVM tarifas vietoj šiuo metu galiojančio 21 % malkoms ir iš medienos pagamintai kūrenti skirtai produkcijai ir lengvatinis 5 % PVM tarifas vietoj šiuo metu galiojančio 9 % laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Taip pat pajamos didėja 5 mln. eurų dėl 10 % padidinto akcizo tarifo etilo alkoholiui, 13,9 mln. eurų pajamos didėja dėl valstybės įmonių pelno įmokos, 2 mln. eurų – dėl GPM pajamų didėjimo į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą, dėl padidinto tarifo tantjemoms, atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gautoms pajamoms ir autorių atlyginimams iš darbdavio.
Taigi po visų šių pakeitimų bendras balansas išlieka nepakitęs – 0,4, bendras viešųjų finansų balansas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Dabar mes turime susitarti, kiek laiko skiriame klausimams, kiek laiko skiriame diskusijai. Yra pasiūlymas 20 minučių atsakinėti į klausimus ir 20 minučių diskutuoti. (Balsai salėje) Kolegos, dėl klausimų 20 minučių, atrodo, jau susitarėme. Tada klausiame iš eilės. Pirmoji klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas. 20 minučių.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas ministre, biudžete yra numatytas mokesčių mažinimas – NPD ir GPM, nes buvo Seimo priimti sprendimai. Tai lėmė tam tikrą biudžeto praradimą. Kita vertus, kai kuriems žmonėms mokesčiai mažėja. Kai mokesčius mažini vienoje vietoje, vadinasi, turi kažkur karpyti išlaidas, tačiau šitas biudžetas pasižymi ypač netaiklia socialine parama. 10 mln. būstui regionams, 300 mln. vaiko pinigams, maisto kuponų, rodos, šiame biudžete dar nėra, o lyg ir nori įgyvendinti Vyriausybė kitais metais. Kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad jeigu visiems gyventojams suteiksime maisto kuponus, tai 200 mln. kainuos.
Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų pasirinkti nuoseklų kelią, kaip mes žiūrime į biudžetą? Jeigu yra mažinami mokesčiai, vadinasi, ir valstybės valdžios aparatas turi mažėti. Jeigu mes nenorime mažinti valdžios aparato, ką jūs ir darote, vadinasi, gal ir mokesčių negalima mažinti? Koks jūsų požiūris?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo to, kad Vyriausybė tikrai yra labai nuosekli. Praėjusiais metais patvirtintas šių metų biudžetas visiškai atitiko tikslus ir šiuo atveju, OECD vertinimu, buvo ypač tiksliai išnaudota fiskalinė erdvė, nes ji buvo nukreipta į produktyvumo didinimą, į ilgalaikius tikslus ir skurdo mažinimą.
Paminėjote, jog labai netikslios, netaiklios yra socialinės išlaidos. Didžioji lėšų dalis yra skirta būtent skaudžiausioms problemoms, tai yra šeimų su vaikais skurdui mažinti. Čia taip pat Europos Komisija yra atkreipusi dėmesį, kad vaiko pinigai yra labai tinkama priemonė, ir šiuo atveju yra numatytas vaiko pinigų didinimas.
Kalbant apie pensijų didinimą, yra numatyta pagal indeksavimą 212 mln. eurų pensininkų skurdui mažinti, taip pat daug kitų socialinių priemonių. Šiuo požiūriu tikrai manau, kad Vyriausybė yra nuosekli spręsdama skurdo problemą.
Kalbant apie mokesčių, pensijų ir šešėlio mažinimo priemones, mažindami su darbo santykiais susijusį apmokestinimą, mes vadovaujamės visomis tarptautinėmis rekomendacijomis, kokios pateiktos, tai yra Tarptautinio Valiutos Fondo, Europos Komisijos, Eurogrupės, OECD. Tai yra teigiamas žingsnis tiek mūsų požiūriu, tiek jų požiūriu, nes tai leis ir mažinti nedarbo lygį, ir, žinoma, padidinti vartojimą, tai leis sustiprinti kovos su šešėliu priemones. Vertinant finansinę išraišką, poveikis fiskalinei padėčiai bus neutralus, nes praėjusių metų planas šešėliui mažinti veikė visiškai. Aš tikrai tikiu, kad veiks ir kitais metais, kadangi tų priemonių gausa ir efektyvumas taip pat patvirtintas tarptautinių ekspertų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi G. Skaistė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kalbate apie galimybių langą įgyvendinti reformas, kalbate apie galimybių langą, kurio negalima praleisti, tačiau ar jūs atkreipėte dėmesį, kad pro jūsų galimybių langą šiuo metu lipa mokytojai į Švietimo ministeriją ir iš ten neišeina, pro jūsų galimybių langą išgaruoja 312 mln. iš valstybės biudžeto netektų pajamų?
Mano klausimas. Ar jūs suprantate, kad priimta reforma mažina galimybę didinti viešojo sektoriaus atlyginimus? Ar jūs jaučiate atsakomybę už vykstančius streikus dėl mažų viešojo sektoriaus atlyginimų? Jei jau neplanuojate atšaukti 2019 metų reformos, tai ar planuojate atšaukti neapmokestinamąjį pajamų didinimą 2020 ir 2021 metams, kai 2020 metais bus netekta papildomai 210 mln. ir 2021 metais – 220 mln., kurie galėtų būti skirti viešojo sektoriaus atlyginimams didinti? Mano klausimai, pakartosiu. Ar suprantate, kad priimta reforma mažina galimybę didinti atlyginimus? Ar jaučiate atsakomybę dėl vykstančių streikų dėl viešojo sektoriaus mažų atlyginimų ir ar diskutuojate dėl 2020–2021 metų NPD didinimo atšaukimo?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš turiu girdėti ne tik tuos, kurie garsiausiai šaukia, nes aš turiu girdėti visus. (Balsas salėje) Jeigu leisite, gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, atsakysiu į klausimą. (Balsas salėje) Galima?
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, malonėkite netrukdyti atsakyti į klausimą.
V. ŠAPOKA. Gerai, pasinaudosiu pasiūlymu nekreipti į jus dėmesio. Aš turiu girdėti ir skurstančius pensininkus, aš turiu girdėti ir skurstančius vaikus, aš turiu girdėti balsą išvykusiųjų, kurie nori viltis čia sugrįžti. Yra nemažai problemų, kurias reikia spręsti, ir nemažai tų problemų trunka metų metais. Siūlydami didinti mokesčius, jūs tikitės, kad iš Lietuvos sustos emigracija? Aš čia jau klausiu retoriškai. Jūs tikitės, kad kuo Lietuvoje bus mažiau žmonių, tuo bus daugiau mokesčių ir tuo geriau finansuosime viešąsias paslaugas? Aš taip nemanau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi N. Puteikis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai keista skamba, kai jūs sakote, kad norite girdėti visus, bet iš tikrųjų tam tikri sprendimai dėl bazinio dydžio, dėl kitų dalykų rodo, kad girdite tiktai tas visuomenės grupes, kurios turi didžiausią užtarimą Vyriausybėje.
Mano klausimas būtų išvis ne dėl to, nes man apskritai labai keistai atrodo Vyriausybės ir Seimo pažadai 2020 metams, kai, atrodo, čia prisnigs kažkokios aukso vilnos, manos iš dangaus ir bus galima didinti atlyginimus tiek, kiek buvo pažadėta. Tokie elementarūs pavyzdžiai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai. Aš pasiklausiau, ką prižadėjo ministerija ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kad sulygintų jų atlyginimus su bendrojo ugdymo pedagogais, kiek reikėtų tam pinigų, tas buvo pažadėta kolektyvinėje sutartyje padaryti iki 2020 metų, man buvo pasakyta, kad tam reikia 52 mln. eurų. Žiūrėdami nuosekliai, turėtume kažkaip to link eiti. Matau, kad šiemet padidinimas jūsų dabar pakeistame biudžete yra padidinti 1,5 mln. eurų, lyg tai ką nors iš esmės pakeistų. Mano klausimas, iš kur, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo pedagogams 2020 metais prisnigs 50 mln.? Kitas lygiai toks pats apie bazinį dydį. Mes kalbame, kad 2020 metais jis turėtų būti atkurtas prieškrizinio dydžio, dabar didiname 1,29 %, kas yra 33 mln., o tam, kad atkurtume, kitais metais dar reikės iš kur nors surasti papildomai 150 mln. eurų. Tuo tarpu mažinant mokestines pajamas į biudžetą, neatrodo, kad tų pinigų turėtų padidėti tokia geometrine progresija. Iš tikrųjų ar nemanote, kad tas nuoseklumas turėtų būti didinti kaip pažadėta metai iš metų, o ne tiesiog žadėti, kad kada nors ateityje, kada nors 2020–2025 metais, nes, atrodo, kad mes niekada ir neprieisime iki tų pažadų įgyvendinimo.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Požiūris, kad gyvename tik šia diena ir negalvojame apie ateitį, nėra priimtinas ir nemanau, kad valstybės politikoje apskritai tai galėtų būti priimtina. Mes perėjome prie trejų metų planavimo ir tikrai nuosekliai to laikomės. Kalbant apie ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų augimą, yra sutarta kitais metais didinti 10 %, toks sutarimas yra, mes jį vykdysime, pats finansavimas, į ką jūs atkreipėte dėmesį, tai yra tiek papildomai skirta, tiek yra perskirstyta ministerijos viduje. Tuos pažadus, kuriuos mes duodame, mes vykdome.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi J. Razma. N. Puteikio nėra. Ruošiasi A. Kubilius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, turbūt sutiksite, kad ir pateikus patikslintą biudžeto projektą liko daug jautrių, neišspręstų poreikių? Čia galima vardyti pradedant nuo gaisrininkų, netgi baigiant premjero mylimais policininkais, kuriems mokos fondui, kiek buvo žadėta prieš reformą, į kurią jie ėjo sąžiningai, taip pat nėra skiriama, aš jau nekalbu apie mokytojus, kultūros darbuotojus ir taip toliau. Vis dėlto kodėl jūs nesvarstėte ir nebandėte atsitraukti bent nuo kai kurių tos vadinamosios mokestinės reformos elementų, pavyzdžiui, kodėl nepakviesti tuos pačius turtingiausius žmones, kurie uždirba 8–10 tūkst. eurų, kad palauktų dar metus ir pakentėtų be „Sodros“ lubų įvedimo, na, kiek nors vis tiek tų milijonų jau gautumėt, ką nors galėtumėte spręsti? Kodėl neparodėte tokio socialinio jautrumo? Ar būtinai reikia jau leisti uždirbti į rankas daugiau tiems patiems turtingiausiems žmonėms kitais metais, gavus „Sodros“ lubas?
PIRMININKAS. Laikas.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Pradėjote klausimą nuo tikrovės neatitinkančios informacijos, nuo gaisrininkų. Su gaisrininkų bendruomene susitikau aš asmeniškai ir su profesinėmis sąjungomis ir radome sutarimą. Radome sutarimą ir dėl būtinų reformų jų srityje, ir dėl finansavimo. Manau, kai klausimas remiasi netikra informacija, tai net sunku į tokį klausimą atsakyti.
Kalbėdamas apie socialinio draudimo įmokų lubas, jūs puikiai žinote, jog ne iš Socialinio draudimo fondo yra mokami atlyginimai, klaidinate visuomenę ir puikiai žinote, kad nuo „Sodros“ lubų įvedimo tiems, jūsų pavadintiems turtingiesiems, atlyginimas nuo to nei keisis, nei nesikeis. (Balsai salėje: „Laba diena.“) Laba diena. …dėl to, kad įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 % šitos lėšos bus skirtos arba naujoms darbo vietoms kurti, arba vidurinės grandies atlyginimams didinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, gal aritmetikos pradžiamokslį išeikime greitai. Jūs šiais metais nuo rugsėjo mėnesio mokytojų atlyginimams padidinti skyrėte 17 mln. eurų. Kaip ten paskirstyta buvo su tuo etatiniu, sunku suprasti, bet skyrėte. Kitais metais jūs numatote skirti 49 mln. daugiau, negu buvo skiriama šiais metais, ir tie 49 mln. yra lygiai tiek, kiek reikia, kad kitais metais išlaikytumėte tą mokytojų atlyginimų lygį, koks yra mokamas dabar – spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Kitaip sakant, kitais metais mokytojų atlyginimai dėl tokios sumos nė kiek daugiau nedidės. Jūs nemeluokite mokytojams, jūs nemeluokite opozicijai, bet svarbiausia – jūs nustokite meluoti savo kolegoms frakcijoje valstiečiams.
Aš keliu klausimą labai paprastą: kada jūs išdrįsite atsiprašyti jau net ne mokytojų, ne visuomenės, o savo kolegų Valstiečių frakcijos, kuriuos, stumdamas tokią reformą, kokią jūs prastūmėte, paliekate visiškai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuoj pat bagiu. Paliekate didžiulėje politinėje krizėje iki pat artėjančių Seimo rinkimų, nes mokytojų atlyginimai nedidės nei kitais metais…
PIRMININKAS. Klauskite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …nei 2020 metais, nei 2021 metais. Tai mano klausimas, kada atsiprašysite?
V. ŠAPOKA. Ačiū už pareiškimą, nes nepanašu, kad norėjote paklausti. Etatinio įvedimas tikrai yra rimta reforma, ir aš suprantu, kad yra daug emocijų. Sau emocijų tų leisti tikrai negaliu, turbūt nepridera finansų ministrui. Lėšos numatytos šiai reformai, jūs patys paminėjote skaičių. Apskritai švietimo sistemai finansavimas auga 190 mln. eurų. Manau, kad kuo bus mažiau emocijų, kaip jūs sakote, nesuprantate etatinio įvedimo, kuo jūs geriau suprasite, tuo visuomenėje susipriešinimo bus mažiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs puikiai žinote situaciją dėl mokytojų, dėl atlyginimų, akivaizdu. Jūs kartu žinote ir situaciją, kad Lietuvoje yra 30 tūkst. mokytojų mokyklose ir 21 tūkst. 856 ne mokytojai, pagalbiniai darbuotojai. Laisvosios rinkos institutas siūlo, kad tas rezervas, kur yra 21 tūkst., būtų iš tikrųjų mokytojų atlyginimų padidinimo rezervas. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam mokytojui tenka 2 kartus mažiau pagalbinio personalo, Čekijoje – 2,5 karto mažiau, faktiškai daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra kelis kartus mažiau. Ar jūs nemanote, kad savivaldybės turėtų iš tikrųjų pasinaudoti ta proga ir suefektyvinti mokytojų darbą, padidindamos jiems atlyginimą, taikliau arba tiksliau naudodamos mokos fondus? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū, profesoriau, už klausimą. Klausimas tikrai labai taiklus. Puikiai žinome, kad mokyklų savininkai yra savivaldybės, ir matome labai skirtingą situaciją – skirtingų savivaldybių situacija kai kur net dramatiškai skiriasi. Manau, kad erdvės sutvarkyti sistemą nemažai savivaldybių tikrai yra. Ir tikrai savivaldos rinkėjai įvertins ir merus, ir miestui vadovaujančius politikus, kurie nesitvarko. Etatinio įvedimo vienas iš tikslų buvo, kad būtent mokytojus pasiektų atlyginimai, tie atlyginimai nebūtų naudojami perteklinei infrastruktūrai ar mokyklos direktoriaus automobiliui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, turbūt sudėtinga su jumis diskutuoti „Sodros“ klausimais, nes lubų įvedimą jūs taip pakomentavote, kad tai yra mažesnių mokesčių mokėjimas. Tai nėra mažesni mokesčiai. Be to, pasiuntėte žinutę, kad darbdaviai gali nuo naujojo perskaičiavimo kaip ir nedaryti, tokiu būdu išvengti „Sodros“ mokesčių. Mano klausimas yra susijęs su tuo, bet šalia to, tai yra politinių kalinių ir tremtinių pensijos ir mokslininkų pensijos, kurios paliekamos neindeksuotos, nors politinių kalinių ir tremtinių pensijos yra priedas prie socialinio draudimo pensijų. Jos mokamos todėl, kad nebuvo galima įvertinti stažo. Ten tam visam lėšų reikėjo 2,5 mln., ir jos liko neindeksuotos net pagal infliaciją. Nežinau, kodėl jūs priėmėte tokį sprendimą, nes dėl pačios „Sodros“ pensijos į infliaciją atsižvelgiama.
PIRMININKAS. Laikas!
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie valstybines pensijas yra numatytas didelis darbas peržiūrėti visą sistemą, nes dabartinėje sistemoje tikrai yra netvarka, ir ta sistema tikrai nėra tvari. Vyriausybėje ir programoje tas klausimas yra numatytas. Numatyta ateinančiais metais tai kompleksiškai įvertinti ir pateikti siūlymus, kaip tą sistemą pertvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Ačiū, ministre.
Diskusija. Gerbiami kolegos, turime nusistatyti diskusijos laiką. Siūloma suteikti žodį frakcijos vardu kalbantiems, nes tai būtų po septynias minutes, ir tam skirti turbūt iki pusės valandos ar 20 minučių? 20 minučių tiesiog neužteks. (Balsai salėje) Gerai. Kokių yra? A. Kubilius nori pasakyti dėl laiko, kiek skirti diskusijai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man keista – vienintelį kartą metuose svarstomas biudžetas ir siūloma tam skirti 20 minučių. Visa visuomenė sunerimusi: mitingai, streikai ir taip toliau, o Seimas sako, ne, mes čia nesvarstysime. Aš siūlau suteikti galimybę kalbėti visiems, kurie yra užsirašę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, aš prieš tai sakiau: 20 minučių – klausimams, 20 minučių – diskusijoms. Frakcijos vardu visi pasisako ir užtenka, nes 11 val. 20 min. numatytas kitas klausimas. Mes atsiliksime su kitais klausimais, popietinė darbotvarkė yra opozicijos, vėl bus kas nors pažeista. 20 minučių, ir viskas, ir baigiame.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nėra tiek daug diskutuoti užsirašiusių žmonių. Ir jeigu mes mažiau diskutuotume dėl procedūros ir visiems jiems leistume pasisakyti, būtų ir demokratiška, ir racionalu. Tiesiog siūlau leisti kalbėti visiems, kurie užsirašė.
PIRMININKAS. Tai bus valanda. Buvo pasiūlymas 20 minučių. Yra kitokių pasiūlymų dėl laiko? Kitas pasiūlymas – neriboti laiko. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, Pirmininke, galime neriboti laiko ir akivaizdu, kad tas neribotas laikas pagal užsirašiusiųjų skaičių bus 40, maximum 50 minučių. Na ką gi, negi net tiek mes biudžeto svarstymui negalime skirti?
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, vieną motyvą ar galiu?
PIRMININKAS. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš tikrai siūlau neriboti, nes jūs pats pasiūlėte, kad bent frakcijų vardu pasisakytų. Jeigu po septynias minutes frakcijos vardu, jau išeina 1 val. 10 min. Man atrodo, negailėkite ir palikite tą laiką, kad galėtų kalbėti ir tie, kurie yra užsirašę, ir siūlau neriboti pasisakymų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jonas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kompromiso dėlei padvigubinkime tą laiką iki 40 minučių ir, manau, užteks.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, kolega Jonas, matyt, pamiršo skaičiavimo ypatumus, kad septyni kart… kiek mes frakcijų turime? Tai jau išeina tikrai virš valandos. Jeigu viena frakcija atsisako, tai 50 minučių. Vien frakcijos vardu pasisakymams tikrai neužteks 40 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jau diskutuojame penkias minutes. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš žiūriu į užsirašiusius, tik du yra užsirašę frakcijos vardu. Buvo laikas, kai buvo galima užsirašyti. Aš siūlau tiek, kiek yra patvirtinta darbotvarkėje, – 70 minučių, 34 jau praėjo. Einame pagal darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, paliekame tą pasiūlymą, kaip buvo. Kiekvienos frakcijos žmogui suteikiame galimybę kalbėti, nepaisydami to, kad neužsirašė frakcijos vardu, ir po to nutarsime. Skiriame iki pusės valandos, o jei nutarsime pratęsti, pratęsime. (Šurmulys salėje) Ar reikia balsuoti dėl tokio pasiūlymo? Sako, balsuoti nereikia. Pradedame diskusiją. Frakcijos vardu yra užsirašęs S. Jakeliūnas. Kviečiu į tribūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Manau, tikrai finansų ministras bando suteikti racionalumo ir aiškumo, pateikė tarptautinių institucijų vertinimus. Aš manau, kad kai Europos Komisijos vertinimas buvo pateiktas ir paviešintas apie mūsų biudžeto projektą, kažkaip dalis Seimo tiesiog nuščiuvo, matyt, nesitikėjo, kad mūsų projektas bus teigiamai įvertintas kartu su kitomis 8 ar 9 šalimis, netgi geriau negu Estijos ir kitų šalių projektai. Taigi draskyti dabar šitą biudžetą ir kelti streikus, inspiruoti žiniasklaidą, profsąjungas, kurioms mes, beje, skyrėme papildomai šiais metais pirmą kartą istorijoje gyventojų pajamų mokesčio dalį – 1 %, o nuo kitų metų didiname tą dalį 12 ar 13 %, yra gana neatsakinga.
Kas mane nustebino jau šįryt svarstant biudžetą… prieš šitą pokalbį, dėl darbotvarkės dėl parlamentinių lėšų, kad du Seimo nariai, kurie inicijuoja ir rezoliucijas, ir streikus, atrodo, A. Kubilius ir G. Landsbergis, pasisakė prieš arba nepalaikė įtraukimo į darbotvarkę Statuto pakeitimo svarstymo dėl parlamentinių lėšų. Kai mokytojams, gydytojams, kitiems didėja pajamos nuo 10 iki 15 ir daugiau procentų, šitie Seimo nariai norėjo pasididinti, jeigu nieko nebūtų įtraukta ir nebūtų svarstyta šito įstatymo pataisa, 29 %. Mes turime suprasti, kas čia vyksta – sau pajamas didinti, o kitiems bandyti sugriauti galimybę pasididinti pajamas. Jeigu būtų sustabdytas biudžeto priėmimas, sustabdyti mokesčiai, sustabdytos pensijų pertvarkos, nieko neįvyktų – paprasčiausiai gyventume 1/12 pagrindu. Aš neprieštarauju tam, kadangi valstybės rezervas gana apčiuopiamai išaugtų, ir tai labai svarbu, bet tiek, kiek galima iš tų rezervų, ir skiriame žmonėms.
Siūlau neiti tais keliais, kuriais nuėjo Graikija, ir labai sunkiai grįžta į racionalų finansinį gyvenimą, siūlau neiti tuo keliu, kuriuo bando eiti arba bandė eiti Italija, sugriovusi biudžetą ir išpūtusi neprotingai galimybes, ir inspiravusi nepamatuotus lūkesčius. Siūlau eiti kitų šalių keliu – tos pačios Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir imti pavyzdžius iš ankstesnės kadencijos, kuomet biudžetas buvo pirmą kartą istorijoje netgi subalansuotas. Subalansuotas ir šiemet ir perteklinis. Toks turi išlikti ir kitais metais.
Gynyba, vaiko pinigai, švietimas, socialinė apsauga yra tos sritys, kurios išlieka ir bus prioritetinės, bet turime visa tai daryti pagal galimybių ribas. Atrodo, kad kai kam, buvusiems krizių valdytojams, tos galimybės atrodo neįmanomai didelės. Pateiksiu skaičius. Kuomet 2009–2010 metais buvo priimti sprendimai finansuotis iš komercinių bankų, iš tų pačių Švedijos bankų, mokant palūkanas 8 % ar 10 %, tuomet iš bankų, tokių kaip „Barclays“ bankas, kuris čia turi savo paslaugų centrą (deja, traukiasi), iš kitų tarptautinių korporacijų taip pat mokant aukštas palūkanas… Per 10 metų sumokėtos perteklinės palūkanos, lyginant su tuo, kaip Latvija finansavosi per visą tą 10 metų laikotarpį ne tik iš Valiutos fondo, bet ir finansų rinkose, – 1,9 mlrd. Štai jums ir pinigai: ir mokytojams, ir gydytojams, ir vaiko pinigai vidutiniškai po 200 mln. ar panašiai per metus. Taigi ten tos galimybės yra. Aš nežinau, kokius kabinetus ar kokius rūmus reikia užimti. A. Kubilius paminėjo, kad Prezidentė D. Grybauskaitė gavo apdovanojimą – politikos Nobelio premiją už tai, kad suvaldė krizę. Krizės suvaldymo kaštai yra ir šitie skaičiai – 1,9 mlrd. Tai galbūt Daukanto aikštėje arba Daukanto rūmuose reikėtų protestuoti ir reikalauti pinigų iš ten, nes turbūt ten tie sprendimai buvo priimami.
Aš manau, kad subalansuoti pertekliniai biudžetai yra vertybė, nes priešingu atveju mes atsidursime ten, kur nenorime atsidurti, kur atsidūrė kitos šalys, kur patys buvome atsidūrę 2008 metų pabaigoje ir 2009–2010 metais. Manau, sveikas protas nugalės ir tie žmonės, kurie protestuoja, streikuoja, turi teisę tą daryti, bet kai į tai intervenciją daro politiniai agitatoriai, tai gali tapti maištu. Tai panašu į kažkokį perversmą. Tai panašu į Vyriausybės nuvertimą.
Manau, kad yra civilizuotų būdų. Galima teikti interpeliacijas, nepasitikėjimą ir tokiu būdu priimti sprendimus. Užuot kėlus sumaištį ir reikalavus stabdyti mokesčių pertvarką, galima registruoti pasiūlymus dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio lėtesnio augimo, dėl jo taikymo plėtros mažesnio didinimo 2019, 2020, 2021 metais, ką aš ir pats siūliau. Vietoj to einama tokiu keliu. Linkiu sėkmės. Pažiūrėsime, kaip seksis.
Aš manau, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija yra tvirta ir priims sprendimus, kuriuos reikia priimti. Kreipiuosi į visus Seimo narius, kad palaikytų šitą biudžeto projektą, kuris yra pateiktas.
PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbės A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (noriu pabrėžti pareigas – pirmininkas) pakalbėjo apie viską, bet ne apie kitų metų biudžetą. Prisiminė ir krizę, ir Prezidentę, ir ką tik nori. Tai ir yra simbolis, kaip gyvename ir kaip gyvena visų pirma šiandien turinti didžiausią atsakomybę už tai, kas darosi Lietuvoje, Seimo Valstiečių frakcija. Apie biudžetą, apie jo konkrečius reikalus, apie tai, kaip kitų metų biudžetas paveiks Lietuvos žmones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nepasakė nė žodžio.
Taip, mes galime pasidžiaugti, kad tarptautinės institucijos biudžeto fiskalinės drausmės skaičius vertina pozityviai. Ačiū Dievui, bent čia jau neturime problemų. Tačiau fiskalinės drausmės skaičiai neatspindi, ar valstybė protingai planuoja kitų, ateinančių, metų biudžeto išlaidas, ir to nevertina tarptautinės institucijos. Tai vertina Lietuvos žmonės. Tai vertina streikuojantys mokytojai. Tai vertina kitos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos ir jos sako, kad su tokiu biudžetu ir su tokia valdžios politika nebenori taikstytis.
Gerbiami kolegos, šių metų birželio mėnesį, jeigu jūs prisimintumėte diskusijas čia, Seimo salėje, dėl vadinamosios mokesčių reformos, mes čia, salėje, sakėme: gerbiamieji valstiečiai, pabuskite. Paimti iš 2019 metų biudžeto 320 mln. eurų potencialių pajamų – tai gali daryti tik tas, kam visiškai nerūpi, kaip toliau gyvens valstybė ir ypač jos viešasis sektorius. Mes jus tada perspėjome, kad viešojo sektoriaus problemos kaupiasi, žmonės nemato perspektyvos būdami mokytojai, daktarai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Jie nemato, kaip ir kada jų atlyginimai pradės augti taip, kaip auga vidutiniai šalies atlyginimai, ir to rezultato sulaukėme. Sulaukėme mokytojų streiko.
Kas dar turi įvykti Lietuvoje, kad jūs kada nors pagaliau atsibustumėte ir patys savęs paklaustumėte, ir paklaustumėte finansų ministro, ir paklaustumėte premjero, ką mes čia pridirbome?
Dar daugiau. Atsiminkime, kad šiandien turime kalbėti ne tik apie 2019 metus, bet turime kalbėti ir apie 2020 metus, ir 2021 metus, nes finansų ministro prastumta čia buldozeriu mokesčių reforma garantuoja, kad prie 2019 metais išimamų 320 mln. eurų 2020 metais prisidės dar 320 mln. išimamų eurų, jau 600 mln. bus sumažintos pajamos, o 2021 metais – dar 300 mln. Ką tai reiškia konkrečiai mokytojui? Tai reiškia, kad kitais metais jo atlyginimas nedidėja. Tie 49 mln., kurie dabar įdėti į biudžetą, reiškia, kad bus išlaikytas tik tas lygis, kiek dabar gauna, kiek gauna spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį. Tai reiškia, kad ir 2020 metais jų atlyginimas nedidės, ir 2021 metais jų atlyginimai nedidės. Tai reiškia, kad 48 savivaldybių biudžetai, kurie dabar po ilgų pastangų galų gale nebus mažesni, nei buvo šiais metais, irgi nebus didesni nei 2020 metais, nei 2021 metais.
Man kelia nerimą paprastas klausimas. Iš tikrųjų tie skaičiai ir ta situacija, kurios nei ministras, nei premjeras nepaneigia, turėtų kaip nors galų gale rasti galimybę patekti į jūsų sveiką protą. Galų gale tai, kad jūs jau esate savo lyderių, taip sakant, čia kažkaip, nežinau, suvilioti ir apgauti įgyvendinti libertarinę reformą, čia jau jūsų reikalas aiškintis, bet jūs paliekate visos valstybės vieną iš svarbiausių pamatinių dalykų, visą viešąjį sektorių, artimiausius trejus metus laikytis bado dietos, o tada premjeras sako, žinote, bet dabar, pirmadienį ar kada, rinkimės čia visos partijos ir tarkimės dėl to, kaip galima būtų didinti viešojo sektoriaus atlyginimus iki 2025 metų. Iš ko gi tie atlyginimai galės būti didinami, jeigu visos pajamos, kurios galėtų būti išleidžiamos viešojo sektoriaus atlyginimams didinti, yra išimamos ir suplanuotos išimti ateinančius trejus metus kiekvienais metais vis po 300 mln. eurų?
Tai aš nežinau, kaip su jumis kalbėti, kaip jums tuos dalykus parodyti pirštais, kad tai, ką jūs padarėte, yra visų pirma iš tikrųjų užprogramuota bado dieta visam viešajam sektoriui ir užprogramuotas galvos skausmas jūsų Vyriausybei ir jūsų valdančiajai frakcijai čia, Seime. Ir ne tik dabar tas galvos skausmas, kokį matote dėl mokytojų streiko, bet tas galvos skausmas mums truks visus metus iki pat 2020 metų Seimo rinkimų.
Mes bandome jus įtikinti, bando jus įtikinti ir streikuojantys mokytojai, bet kažkas jums neleidžia išgirsti paprastų argumentų, todėl paraginčiau Ministrą Pirmininką paaiškinti savo frakcijai, kaip atrodys viešojo sektoriaus likimas per ateinančius trejus metus, ir paraginčiau taip pat vykdyti naująjį Darbo kodeksą – paskirti derybininkus, kurie su streikuojančiais mokytojais (taip numato Darbo kodeksas) vestų derybas dėl streiko nutraukimo, tada nereikės kalbėti apie krizę, katastrofą, sąmokslus ir taip toliau, ir taip toliau. Tiesiog raginu surasti šiek tiek sveiko proto ir atsakomybės už valstybės reikalus.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų gal nuraminsiu visus, kad pasaulio pabaigos dar neturėtų būti, nors, kaip žinote, pasaulio pabaiga kartais prognozuojama daugelio pasaulio mokslininkų ir kitų. Norėčiau pakalbėti gal apie tas problemas, kurios iš tikrųjų biudžete išlieka, kurias reikėtų taisyti ir reikės taisyti mums visiems. Visų pirma, gal reikėtų prisiminti tai, kad mes esame Europos Sąjungoje, ir tai, kas vyksta Europos Sąjungoje. Mums labai svarbu, netgi kitų metų mūsų biudžetas didele dalimi priklauso ne tik nuo mūsų norų ir perskirstymų, ir kitų dalykų, bet ir nuo to, kaip klostysis situacija Europos Sąjungoje. Daug kas sako, kad dabar juodos gulbės, žinote, jos nešioja krizę, yra atskridusios į Europos Sąjungą, kelios atsitūpusios Italijoje, viena Prancūzijoje, taip pat jau ant kai kurių savivaldybių stogų tupi, kitaip tariant, ta situacija iš tikrųjų tokia yra, išorinė rizika, kuri gali mūsų optimizmą dėl pajamų smarkiai sumažinti. Taip yra iš tikrųjų.
Biudžetas sudarytas remiantis labai gerietiškai gerais norais ir labai dideliu optimizmu. Čia mes, liberalai, iš tikrųjų matome gana dideles rizikas, kurios ateina iš išorės, nes Europos Sąjungoje yra problemų, euro zonoje yra didelių problemų, neišsprendžiamų, ir vidinių, kurių visuomet buvo ar nebuvo. Aš neatsimenu to biudžeto, apie kurį kas nors sakytų, kad man per daug pinigų, visi sakė, kad trūksta pinigų. Niekada nebuvo geriausiai perskirstomo biudžeto, niekada nebuvo bet kokio kitokio biudžeto, geriausiai reguliuojamo, geriausių programų biudžeto. Visi biudžetai visuomet būdavo kritikuojami ir tai visiškai natūralu. Tačiau biudžetų kritika turi tam tikrus sisteminius dalykus, aš pradėjau nuo jų, kad Europos Sąjunga turi, kad yra rizikos, susijusios su pajamomis. Be abejo, daugelis klausimų susiję su fiskaline politika, su mokesčių politika.
Negalima nematyti pozityvių dalykų, kurie yra padaryti, nors daugelis kitų dalykų dar ne visai išspręsti. Savivaldybių klausimai taip pat labai aktualūs. Ir mokytojų atlyginimai aktualūs. Aš jau klausiau finansų ministro ir kalbėjau, kad algas iš tikrųjų mokytojams galima padidinti, ir tai nėra paslaptis. Jūs žinote, kad dabartiniu metu Lietuvoje yra 30 tūkst. mokytojų ir 21 tūkst. 869 ne mokytojai, aptarnaujantis personalas. Tokių skaičių nėra jokiose kitose valstybėse. Čia taip pat yra didelis rezervas. Aišku, už to rezervo ribų gali atsirasti problema, kur tuos žmones dėti, bet čia tada jau investicijų klausimas, savivaldybių stambinimo klausimai ir kiti dalykai. Visus tuos dalykus reikės sudėti į kitų ir tolesnių metų biudžetus ir įtraukti tą situaciją, kad iš Europos Sąjungos gaunamos lėšos mažės ir kofinansavimas mažės. Šia prasme negalima to nematyti ir negalima to nenorėti ir sakyti, kad šis biudžetas jau pradėjo tų problemų sprendimo kelią. Dar nėra to kelio pradėta.
Dar vienas labai svarbus dalykas, dėl ko yra priekaištų iš konservatorių, iš liberalų, tai ekonomikos skaitmeninimas. Mes nuo ryto iki vakaro kalbame – reikia skaitmeninti, reikia vystyti „Fintechą“, bet ministerijų skaitmeninimas ir darbas reiškia ne ką kita, kaip sumažinimą, galų gale pačių funkcijų pakeitimą. Negalima nematyti, kad didėjimas skaitmeninimo ar, kitaip sakant, investicijos į IT didina ir skaičių darbuotojų, kurie aptarnauja IT. Tai visiškas nonsensas. Iš esmės ministerijų darbas galėtų būti pagrįstas kelių kompiuterių ir keleto žmonių darbu, bet ne tokiais skaičiais kaip dabartiniu metu. Čia didžiuliai viešųjų finansų taupymo rezervai yra. Visa tai yra labai svarbu.
Kalbant apie kitų metų biudžetą, mano supratimu, remiantis ta situacija, kuri dabar yra, tai jis yra pakankamai neblogas, nors prie jo problemų, pagrindinių, sisteminių problemų, kurios mūsų laukia ateityje, dar nematome tokio pagrįsto ėjimo ir jų sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, finansų ministras, pavasarį pristatydamas milijardą milijonui siekį, ir šiandien pasidžiaugė, kad štai mes biudžetu nustatome tokius standartus, kad labiausiai vargstančius mes paremsime. Deja, biudžetą mokantys skaityti mato kitaip. Gerbiamas ministre, ar jūs tyčia, ar netyčia pamiršote apmokestinti tantjemas? Sakote, netyčia. Gerbiamas ministre, ar įvairios lengvatos, kurios siekia pusantro milijardo eurų, kurios apima tiek GPM, pelno, PVM, akcizų mokestį, peržiūrėtos kompleksiškai ir sistemiškai? Ar einama ad hoc keliu, kai priešokiais taisoma tai viena, tai kita?
Pagaliau mokytojų streikas išryškino dar vieną problemą, tai yra viso viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemą, kurios ši Vyriausybė tarsi ir nemato, arba, tiksliau, praregėjo tik dabar, kai sugalvojo kurti darbo grupę viešojo sektoriaus atlyginimams peržiūrėti ir didinti. Na kaip gi? Kitais metais sukaks dešimt metų, kai buvo sumažintas viso viešojo sektoriaus atlyginimas per bazinį dydį, kurį šiandien siūloma didinti tik 1,7 euro, nors buvo sumažinta kur kas daugiau. Ir kai priešokiais Vyriausybė pasiūlo didinti tai vienai sričiai, tai kitai sričiai atlyginimus, akivaizdu, kad tai tos problemos nesprendžia. Ar tai nereiškia, kad norima užsitikrinti tam tikrų sluoksnių palankumą, o dėl visų kitų – po mūsų nors ir tvanas?
Štai šiandien mes matome, kad NPD lengvatomis ištuštinamas biudžetas daugiau kaip milijardu (…), įvertinus per trejus metus gali siekti net ir du milijardus. Mažas pajamas gaunantys žmonės šiandien iš to gaus tik kelis eurus, o dideles pajamas gaunantys gaus didelę naudą. Pavyzdžiui, jeigu asmens pajamos per metus 30 tūkst., jam liks 3 tūkst., o tam, kurio 10 tūkst. per metus, liks tik 500 eurų. Ar čia yra rūpinimasis tais vargstančiais ir tais, kurie gauna mažesnes pajamas? Aš matau, kad čia yra rūpinimasis tik tais, kurie gauna dideles pajamas. Ir to įrodymas yra būtent „Sodros“ įmokų lubų įvedimas tiems asmenims, kurie gauna daugiau negu 120 vidutinių atlyginimų, tai yra suskaičiavus šiandien – virš 100 tūkst. eurų. Kaip, pasakysite, siejasi „Sodros“ lubos, nes tai yra socialinio draudimo biudžetas? Ogi paprastai su valstybės biudžetu siejasi, nes perkeliamas bazinių pensijų mokėjimas iš valstybės biudžeto, kad nenuskęstų „Sodros“ biudžetas, kai išimame ir padarome didžiulę skylę „Sodros“ įmokomis.
Šiandien mes išgirdome, ministras pranešė, kad Vyriausybė nusprendė padidinti, darbo užmokesčiui skyrė 18,2 mln. eurų, bet tai vėl padaryta ne sistemiškai ir ne kompleksiškai sprendžiant visų visuomenės sluoksnių gerovę, o tik atskirų visuomenės grupių, pavyzdžiui, diplomatų tarp jų.
Taigi šis biudžetas tikrai nėra socialiai orientuotas. Šis biudžetas orientuotas į turtinguosius, kad tik jiems užtikrintų gerovę, o tie, kurie šiandien skursta, skurs ir toliau. Socialdemokratų frakcija tikrai negalės balsuoti už tokį biudžetą.
PIRMININKAS. Toliau kalbės Mišrios grupės atstovai. Dviese sutarė pasidalinti po pusę laiko, tai yra po 3 minutes 30 sekundžių. Kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkui. Kolegos, aš noriu labai trumpai atkreipti dėmesį į tam tikrą šizofreniją, kuria išsiskiria šitas biudžetas, ko gero, ir kritikuoja jį ir kairieji, ir dešinieji, nes jis yra šiek tiek šizofreniškas.
Tai, kad buvo sumažinti mokesčiai, nėra blogai. Aš palaikau tą dalį, kad neapmokestinamas pajamų dydis buvo padidintas mažiausias pajamas turintiems žmonėms, tai buvo teisingas sprendimas. Lygiai kaip ir darbo mokesčiai – tarptautinės organizacijos visada rekomenduodavo mažinti darbo mokesčius. Tačiau mažesni mokesčiai visada reiškia, kad turi mažėti biurokratija, turi mažėti valdžios sektorius. Aš noriu atkreipti dėmesį, jog jis nemažėja.
Šitas biudžetas išsiskiria labai didele ir netaiklia socialine parama. Neaišku, ar pasiteisins būstas regionuose, tiesą sakant, manau, kad nepasiteisins. Tai kainuos 10 mln. eurų, 300 mln. eurų kainuoja vaiko pinigai ir galbūt ne visoms šeimoms reikia skirti vaiko pinigus, galbūt reikia skirti tik toms, kurios nedirba, ar toms, kurios gauna mažiausias pajamas. Dabar šitą paramą gauna visi.
Aš bijau net pagalvoti, kas bus, jeigu bus įgyvendinta maisto kuponų idėja. Bijau net pagalvoti. Ekspertai skaičiuoja, kad jai įgyvendinti reikėtų 200 mln. eurų, kurių net nėra šiame biudžete. Valstybės tarnybos ir biurokratijos apimtis nemažėja, sveikatos srityje biurokratija nemažėja, Lietuva vis dar išsiskiria vienu didžiausiu Europoje laisvų lovų skaičiumi, švietimo biurokratija taip pat nemažėja, ji net buvo sutvirtinta, įvedus klasės krepšelį ir absoliučiai nepasiruošus mokytojų etatinio apmokėjimo sistemai, ir dabar mes tas pasekmes matome prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir joje.
Aš negaliu palaikyti šizofreniško biudžeto ir noriu pasakyti, kad jeigu yra norima sumažinti mokesčius, vadinasi, valdžios sektorius, biurokratijos sektorius turi mažėti, o šiame biudžete jis nemažėja. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P. Gražulis. (Balsai salėje) Jis nenori. Ateina P. Gražulis, atbėga.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mieli konservatoriai, mieli streikuotojai mokytojai, aš noriu jums pabrėžti vieną dalyką. Aš suprantu, kada galima streikuoti principą: tada, jeigu biudžetas mažintų pajamas. Šis biudžetas numato papildomai beveik 190 mln. eurų švietimui, nė vienam sektoriui lėšos tiek nedidėja, švietimo sektoriui didinama daugiausia. Sektorius, kuris finansuojamas iš biudžeto, yra antras pagal dydį po socialinės politikos biudžeto.
Gerbiamieji, konkrečiai rugsėjo mėnesį buvo pridėta apie 20 mln. mokytojams, dabar plius iš viso sudaro apie 50 mln. vien tik mokytojų atlyginimams. Tai tikrai nėra maža suma. Kitas dalykas: 31 mln. eurų dėstytojams, mokslininkams, 12 mln. eurų – kokybės krepšeliui, 11 mln. – klasės krepšeliui, 5,5 mln. – socialiniams pedagogams ir dar 5 mln. eurų. Gerbiamieji, kaip tokioje situacijoje, kai didinimas biudžetas, galima streikuoti, lipti pro langus? Aš manau, tai yra sąžinės neturėjimas.
Kitas dalykas. Iš kur paimti jums, gerbiamieji, 300 mln., kurių reikalaujate? Mokytojai, kurie streikuojate, aš jums pasakysiu: 2 mlrd. prarandame vien tik todėl, kad konservatoriai krizės sąlygomis 8 mlrd. paskolino beveik po 10 % metinių palūkanų. Tai padalinkime iš 10 ir gausime 200 mln. per metus.
Antras dalykas „Independence“ dujos. Pasirašytas mums jo išlaikymas… dėl sutarties pasirašymo už laivo nuomą… pirksime už rinkos kainą po 10 metų ir dujas, už kurias mokame brangiau, vėl kas metus Lietuvai kainuoja 100 mln. eurų! 300 mln. eurų!. Taigi, gerbiamieji mokytojai, jus apvogė, apiplėšė konservatoriai, atidavė šituos pinigus bankams ir „Independence“! Čia „Barclays“, kuris bando kraustytis. Eikite prie jų būstinės, karkitės pro jų langus ir ten streikuokite, o konservatoriai jus išnaudoja kaip politinį įrankį daryti sąmyšį Lietuvoje, kad jų kandidatas į prezidentus laimėtų, bando griauti Vyriausybę. Reikia kreiptis į prokuratūrą, Saugumo departamentą, kad imtųsi priemonių ir šitą konservatorių terorizmą sustabdytų! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs viršijote vieną sekundę. Ačiū. Frakcijų vardu užsirašiusieji, visų tų frakcijų, kurios užsirašė kalbėti, kalbėjo. Siūlome diskusiją nutraukti ir suteikti žodį premjerui, kaip turinčiam teisę kalbėti laisvai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstome biudžetą, jau antrasis svarstymas ir vėl tenka stoti į tribūną, kad paneigčiau kai kurių kolegų atvirai skleidžiamą mūsų visuomenei melą. Nieko nepadarysi, matyt, šiame etape turime ir tai daryti, ir tam tikrus… aš nenoriu sakyti, mitus, tai yra sąmoningą melą paneiginėti.
Dar kartą noriu priminti visiems, kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, tas jautrias sritis, kurios yra mums ypač svarbios, dėl papildomų eurų skyrimo. Pirmiausia kalbu apie socialinę apsaugą. Papildomos sumos yra 427 mln. eurų, iš jų yra pensijoms padidinti, indeksuoti, vaiko išmokoms iki 50 eurų padidinti, pareiginės algos dydžio baziniam dydžiui ir minimaliai mėnesinei algai padidinti, socialinės apsaugos paslaugų kokybei gerinti, paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunantiems jaunoms šeimoms ir asmenims, socialiniams darbuotojams. Tai yra tai, kas šiandien yra darbotvarkėje ir kas yra labai aktualu.
Sveikatos apsauga – 279 mln. eurų, iš jų taip pat medicinos darbuotojų, rezidentų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atlyginimų kėlimui užtikrinti ir toliau didinti, sveikatos apsaugos kokybei gerinti.
Švietimas. Skaičius po šito antrojo pateikimo yra papildomai skirti beveik 190 mln. eurų, iš jų – 49,1 mln. eurų yra mokytojų darbui apmokėti. Tai yra visiška demagogija, ką sako, kad mokytojų atlyginimai nekils kitais metais. Beveik 10 % yra numatytas kilimas, kaip ir dėstytojų, kurių daugelį metų jūs nedidinote, planuojama per artimiausius dvejus metus – jau buvo pakėlimas 20 %, dar 20 % didinti. Lygiai tas pats sutarta anksčiau laiko, negu buvo sutarta nacionaliniame susitarime su švietimo profesinėmis sąjungomis, artinti ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimą prie pedagogų. Tas buvo numatyta 2020 metais. Dabar tai daroma nuo rugsėjo 1 dienos ir tokiu pačiu procentu – apie 10 % bus taip pat jiems atlyginimai padidinti.
Lygiai taip pat yra labai svarbu išlaidos, susijusios su aplinkos apsauga. Tai yra klimato kaitos priemonės įgyvendinimas, investicijos į aplinkos apsaugos infrastruktūrą – papildomai 102 mln. eurų. Krašto apsaugai – papildomai beveik 75 mln. eurų, kultūrai – 41 mln. eurų, inovacijoms, struktūrinei reformai šitoje srityje pabaigti – 23 mln. eurų.
Dabar dėl to skleidžiamo įžūlaus melo dėl to, kad mokesčių ir pensijų reforma atima iš viešojo sektoriaus, na, nesusitariama, kalbama apie 300–350 mln. eurų. Reikėtų turbūt žinoti, gerbiamasis kolega, vis dėlto buvote Ministru Pirmininku, kad tai nėra tie skaičiai, kuriuos įvardinote. Dėl mokesčių reformos pertvarkos 200 mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus. Nustokite meluoti vieną kartą. Tie pinigai yra skirti visiems – daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, nesvarbu, kus jie dirbtų – viešajame sektoriuje ar privačiame sektoriuje. Visi, atsižvelgiant į uždirbamą atlyginimą, kitais metais dėl to gaus nuo 18 iki beveik 60 eurų daugiau, užsidirbs, nes bus sumažinti darbo santykius lemiantys mokesčiai. Užsidirbs ir viešasis sektorius, prie to, kas yra įvardyta, atlyginimų kilimas visiems: tiek mokytojams, tiek gydytojams, tiek valstybės tarnautojams, tiek biudžetininkams, tiek policininkams, gaisrininkams, teisėsaugininkams ir kitiems. Prie tų sumų, skirtingų sumų, prisidės tai, ką aš paminėjau, visiems dirbantiems.
Skleidžiamas jūsų melas, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis ženkliai atsilieka nuo privataus. Tai yra melas. Šiandien trijų ketvirčių rezultatą mes jau turime ir vidutinis šalies darbo užmokestis viešajame sektoriuje yra virš 230 eurų, ir tai yra 20 eurų daugiau nei privačiame sektoriuje. Mes neturime matyti privataus sektoriaus? Ten žmonės nedirba? Ar kasininkai „Maximoje“, ar valytoja, ar inžinierius, ar tarnautojas, ar vadybininkas, dirbantis privačiame sektoriuje, nenusipelnė, kad mokesčiais taip pat jo darbo pajamos būtų padidintos?
Pagrindinė šalyje problema, kurią kelia gyventojai pagal visas apklausas – mažos pajamos. Mokesčių reforma šitas pajamas didina visiems dirbantiesiems tiek viešajame, pabrėžiu, tiek privačiame sektoriuje. Plius viešasis sektorius dar yra papildomai finansuojamas, ką aš paminėjau.
Dar daugiau. Esate susirūpinę mokytojais. Sąžiningai rūpinkitės. Kas į tokią situaciją atvedė, pone Kubiliau? Jūsų reforma švietimo srityje, kai mokinys tapo ne mokiniu, o pinigų krepšeliu, kai mokyklos buvo tuščiai renovuojamos, siekiant jas uždaryti, ir po to buvo uždarytos. (Balsas salėje) Džiaukitės, sako, mums sako džiaugtis J. Razma, kad uždaromos mokyklos. Gerbiamieji Lietuvos gyventojai, štai yra jų tikras veidas, liepė džiaugtis, kad uždaromos mokyklos. (Balsai salėje) Aš šneku Lietuvos žmonėms, kurie šiandien girdi, ir kolegoms. Tai yra jų tikras veidas.
Dabar dėl pensijų pertvarkos. Jeigu mes nedarome pensijų reformos… Čia dar 100 mln. dabar iškilo, nors jie nesusigaudo, kas yra tie 200–300 mln., arba susigaudo, bet specialiai jus apgaudinėja. Jeigu mes jos nedarytume, turėtume kasmet, kas buvo, 200 mln. eurų, dabar aš jau kreipiuosi į mūsų senjorus, iš jūsų „Sodros“ biudžeto pervesti į privačius fondus, toliau priešinti „Sodrą“ su privačiu pensijų kaupimu sakydami, kad „Sodra“ bankrutuos arba privatus kaupimas yra blogis. Mūsų reforma pasako – nėra konkurencijos, „Sodra“ yra stabili, mes panaikiname jūsų įvarytą „Sodros“ skolą – 3,5 mlrd. eurų ir sakome, kad nebediskredituokite daugiau pačios „Sodros“, tai yra tvari sistema.
Mes sakome, kad žmonės kauptų, bet ne visi, kaip jūs suvarėte prievarta arba agitacija į privačius fondus, o tie, kas gali sukaupti ir gauti be „Sodros“ papildomą privačiuose fonduose sukauptą pensiją. Bet, skirtingai nuo jūsų, kurie išėjo arba sugrįžo, mes sakome, jūs gaunate visą „Sodros“ pensiją, mes jos nesumažiname, nors ir jūs dalyvaujate kaupime, neatimame iš jūsų senatvės pensijos. Pasakome, kad jums apsimoka kaupti ar neapsimoka kaupti.
Bet pagrindinis dalykas – 200 mln. eurų „Sodros“ pensininkų sąskaita buvo finansuojama. Dabar tai bus, jeigu žmogus apsispręs kaupti ir jam bus naudinga, daroma iš biudžeto. Aš suprantu, kad jums yra labai blogai – 200 mln. iš privačių pensijų fondų, nes jūsų lyderio mokyklą stato pensijų fondas – 11 mln. eurų yra. Matyt, čia yra esminis dalykas. (Triukšmas salėje) Čia yra esminis dalykas.
Mes jus sutrukdėme toliau, matyt, daryti tuos darbus, ką jūs anksčiau darėte. V. Bako padarytas tyrimas parodė, kokia žala valstybei yra daroma, kiek šimtų milijonų eurų buvo padaryta. Atominės elektrinės uždarymo ir statybos procesai, galiausiai jūsų nuolatinės konsultacijos su verslu dėl partijos programos vykdymo padarė tai, kad tų pinigų ir nėra. (Balsai salėje) Čia yra Lietuvos Respublikos Seimas, apie tai ir kalbėkime. Gerai, kad jūs gaudotės bent jau šitoje situacijoje. (Balsai salėje, plojimai) Labai džiugu yra, kad supratote, kur esate. Nors – galbūt reikėtų ir toje įstaigoje kai kam pabūti dėl to, ką jūs padarėte. (Triukšmas, plojimai salėje) Taip.
Dabar pakalbėkime apie tam tikrą mitą, apie tam tikrą mitą, susijusį su viešojo sektoriaus finansavimu, ką jūsų satelitai socdemai irgi kalba.
Švietimas. 2014 metais skirta nulis. Čia jums yra skirta, mokytojų atlyginimams. 2015 metais – nulis yra skirta. 2016 metais – truputį pabarstėte. 2017 metais – 41 mln., 2018 metais – 17 mln., 2019 metais numatyta 60 mln.
Kultūra buvo finansuojama, reikia tai pripažinti, tačiau ir dabar: 2017 metais – 7,2 mln. 2019 metais planuojama – beveik 5 mln., toliau – taip pat 5 mln.
Kaipgi visas, jeigu paimtume darbo užmokesčio fondą valstybėje, biudžetiniame sektoriuje, kito? 2016 metais – plius 5 %, 2017 metais – 7,1 %, 2018 metais – 6,5 %, 2019 metais prognozuojama 11 %.
Valstybės tarnautojai, kuriems, jūsų manymu, niekas neaugo viešajame sektoriuje. Atlyginimas popieriuje 2016 metais – 1 tūkst. eurų, 2017 metais – 1 tūkst. 54, 2018 metais – vidurkis 1 tūkst. 126, 2019 metais – 1 tūkst. 594 eurai, arba 993 eurai į rankas. Pabrėžiu, valstybės tarnautojų vidurkis dėl didėjančio bazinio dydžio ir mokesčių reformos – 53 eurai, arba plius 15 %.
Mokytojai. 2016 metais vidurkis yra 783, čia jau į rankas, 2017 metais – 822 į rankas plius 5 %, 2018 metais – 934 plius 13 %, paskutinę prognozę patikslinus, jau yra, kaip minėjau, per 950. Ir prognozuojama, kad 2019 metais dar 9 % augimas viršys 1 tūkst.
Policijos pareigūnai. Nuo 2016 metais – 1 tūkst. 22 eurų, iki 2019 metų prognozės – 1 tūkst. 842 eurų. Medikai. 8 %, 813, dabar, panašia suma taip pat bus kitais metais didinama. Ugniagesiai ir taip toliau.
Mokytojų tema labai jautri. Taip, iš viso dėl mokesčių reformos, vaiko pinigų didinimo nauda bendrojo ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, profesinio ugdymo ir neformalaus ugdymo pedagogams sudarytų dar papildomai apie 26 mln. eurų, tai yra tie žmonės gaus iš kitų finansavimo šaltinių, netiesiogiai keliant atlyginimą. Dėl mokestinės reformos mokytojams, jau kalbant apie 2019 metus, preliminariu vertinimu, – 21 mln. eurų. Taip pat šitai grupei pedagogų dėl išmokų vaikams didinimo, vėlgi preliminarus vertinimas yra, 2019 metais nauda sieks papildomai plius 5 mln. eurų.
Tai yra tokie faktai ir kalbėkime faktais, neklaidinkime Lietuvos žmonių. Šitas biudžetas yra tai, ko laukia senjoras, tai, ko laukia kiekvienas dirbantis žmogus, nepaisant to to, ar jis dirba viešajame ar privačiame sektoriuje, tai, ko laukia valstybės tarnautojai. Taip, lūkestis yra didesnis, niekas dėl to nesiginčija. Dėl to mes ir pakvietėme kalbėti apie ilgalaikę strategiją ir ją sudėlioti, bet priimti tai įstatymu, kad, pasikeitus situacijai, nereikėtų sakyti, mes savo pažado nevykdysime. Taip. Kaip jūs puikiai įvykdėte partijų susitarimą dėl šalies gynybos. Priminti jums, kas buvo padaryta? Priminti? Jūs neturėjote net procento, skirto šalies gynybai. Dabar yra 2 %. Galima prisidengti visomis krizėmis. Jūs labai mėgstate sakyti – Estija. Estija per krizę nemažino nieko. (Balsai salėje) Taip, oho. Taip. (Balsai salėje) Mes parengėme dvejais metais anksčiau įsipareigojimą, kurį jūs priėmėte ir kurio sąžiningai negalėjote įvykdyti. Todėl tie lūkesčiai tebėra svarbūs ir aš visam viešajam sektoriui sakau, taip, sėdame nuo pirmadienio, yra formatas, yra visi pagrindiniai ministrai, visos profesinės sąjungos, savivaldybės, politinės partijos, kurios norės deleguoti, ir kalbame apie tvarų sistemos užtikrinimą iki 2025 metų. Baigiame darbą vasario 17 dieną, kas yra suplanuota. Bet to nepakanka. Tiesiog nėra noro tą padaryti, nes reikės kalbėti ir apie reformas, apie struktūrines reformas kalbėti reikės, kad viešasis sektorius būtų ir efektyvus, ir jis tarnautų žmonėms, o ne neefektyvią sistemą bandyti užmaitinti pinigais, kurių labai dažnai tiesiog pareikalaujama dėl to, kad reikia, po to kitais metais dar daugiau reikia, dar daugiau reikia. Šis biudžetas yra skirtas ir dėstytojams, ir mokytojams, ir medikams, ir policininkams – visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Ir tarnautojams, kurių bazinis dydis, taip, nedaug tas bazinis dydis dabar auga, bet vėlgi, bus 10 metų, o kur jūs buvote? Turėjote galimybę ketverius metus atkurti? Ką veikėte? To nedarėte. Labai lengva kalbėti ir dalinti pažadus, kas ne vieną kartą buvo padaryta, aš tuos pažadus irgi girdėjau, buvau asignavimų valdytojas ir jaučiau, kaip mumis rūpinosi. Mačiau tą situaciją, kurią jūs irgi turite žinoti. Kai buvo uždaromas „Snoro“ bankas, išvakarėse buvo žinoma, kad tai bus padaryta, tačiau nepaisant to tos dienos pirmą pusdienį policijos pareigūnų darbo užmokestis iš Finansų ministerijos plaukė į „Snoro“ banką, kuris per pietus buvo uždarytas. 12 mln. litų tada buvo, staigiai taip liko. Žinodami, kad uždaromas bankas, jie pumpavo į tą banką policijos pareigūnų pinigus. Po to pasakė – stokite į bendrą kreditorių eilę. (Balsai salėje) Tai taip yra, tokie pažadai buvo dalinami. Mes, valdančioji dauguma ir Vyriausybė, nė vieno nepagrįsto pažado nepadalinome ir šiandien nemeluojame nei tam streikuojančiam mokytojui, nei kitiems nepatenkintiems žmonėms. Yra paradoksas, tikrai, yra ženklus kilimas, bet yra natūralu, žmonės turi teisę reikalauti daugiau. Mes jums nemeluojame ir nesakome, kad mes padarysime tai, ko neįgyvendinsime, kas buvo daroma daug metų. Mes už savo pažadus atsakome ir nė vieno karto per dvejus metus jūsų neapgavome.
Todėl aš siūlau susitelkti, neleisti, kad valstybėje sukeltų chaosą, ką jie nori padaryti, ir priimti biudžetą, kurį pajaus visi Lietuvos žmonės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prieš balsuojant po svarstymo dvi nuomonės: viena už, viena prieš. Nuomonė už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, premjeras paminėjo ir skaičių, ir faktų, ir argumentų. Bet aš patikslinsiu vieną skaičių, jis sakė, kad 200 mln., jeigu niekas nebūtų keičiama, o 30 Seimo narių norėjo, kad išliktų tai, po 200 mln. kitais metais, bet 2020 ir 2021 metais po 400 mln. tekėtų iš pensininkų pinigų į pensijų fondus. O keli Seimo nariai, konkrečiai I. Šimonytė viena iš jų, buvo pasirengusi atstovauti, aš manau, kad atstovaus turbūt Konstituciniame Teisme šitiems dalykams, kad pensininkų lėšomis būtų finansuojama Landsbergių šeimos mokyklos statyba. Jeigu tokie siūlymai yra, konservatorių manymu, racionalūs, pagrįsti ir reikalingi, tai aš manau, turėtų žmonės suvokti, kur yra visų problemų šaknys. Kalbėjau apie skolinimąsi, kalbėjau apie kitus dalykus ir, aš manau, problemos yra sprendžiamos ir mes jas išspręsime. Jeigu norima sabotuoti, norima griauti valstybės pamatus ir galbūt tokiu būdu ant sugriuvusių pamatų laimėti rinkimus, tai linkiu sėkmės. O visiems kitiems siūlau balsuoti už šitą projektą tam, kad gyventume tvariai ir atsakingai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priminsiu balsavimą, mes balsuosime dėl datos. Mes siūlome datą ne gruodžio 11, o gruodžio 18 dieną tam, kad būtų laiko atsisėsti su profesinėmis sąjungomis, viešojo sektoriaus profesinėmis sąjungomis ir susitarti, kaip jiems jau nuo kitų metų turėtų didėti atlyginimai. Taigi siūlome ne skubos tvarka, ne jau ateinantį antradienį, o gruodžio 18 dieną.
Dabar aš trumpai paminėsiu, kodėl Ministras Pirmininkas taip aktyviai ragino balsuoti už šį biudžetą ir kodėl čia sėdintys Seimo nariai pasiruošę tai daryti ir darys, matyt, šypsodamiesi ir besidžiaugdami. Pirmas dalykas, – nes Seimo nario atlyginimas, priėmus šiuos įstatymus, šį biudžetą, didės 60 eurų, o Ministro Pirmininko atlyginiams net 110 eurų. Dabar jūs balsuosite… (Šūksniai salėje) Na, deja, deja, tokia situacija.
Jūs taip pat balsuosite už šį atlyginimą, nes jūs tvarkotės automobilį oficialiai, pas oficialų distributorių, jūs nevažiuojate į garažą, kaip kad daro rajonuose mokytojas ar biudžetininkas, nes jis neturi pinigų pirkti naują automobilį. (Triukšmas salėje) Tvarkydamiesi automobilį servise jūs nuo kitų metų gausite papildomus 400 eurų. Mokytojas tų pinigų negaus, jūs juos gausite. Jūs taip pat balsuosite, nes skaitote žurnalą „Žmonės“, žurnalą „Stilius“, ir priėmus PVM lengvatą spaudai jie atpigs. Jūs taip mėgstate barbekiu ir balsuosite už lengvatą malkoms, nes barbekiu gal išeis šiek tiek pigesnis.
Mokytojas nebalsuotų jūsų vietoje už šį biudžetą, nes jo atlyginimas ir toliau išliks lygus vidutiniam darbo užmokesčiui ir tai nebus jokia prestižinė profesija. Jis nebalsuos už šį biudžetą, nes jis negalės pasinaudoti autoserviso lengvata taip, kaip galėsite pasinaudoti jūs, nes jis ir toliau taisys automobilį garaže, kur mokės grynais pinigais. Jis nebalsuos…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …už mokesčių lengvatą malkoms, nes jis gyvena daugiabutyje ir jam šildymo kaina augs.
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taigi aš kviečiu balsuoti prieš ir…
PIRMININKAS. Balsuojame. Skaitau tiems, kas nežino, dėl ko balsuojame: „Po diskusijos balsuojama dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.“ Gruodžio 11 dieną. Paskelbiau balsavimą. (Balsai salėje) Balsuojame. Replikos po balsavimo bus po balsavimo.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 81, prieš – 29, susilaikė 12 Seimo narių.
Dėl vedimo tvarkos ar?.. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, M. Majauskas oficialiai frakcijos vardu pasiūlė 18 dieną kaip tą datą, dėl kurios reikia balsuoti. Kas pasiūlė 11 dieną, mes taip ir nežinome, jūs ją įvardijote. Vadinasi, buvo dvi datos, turėjo būti balsuojama alternatyviai. Jūs labai aiškiai šiuo atveju pažeidėte Statutą. Tai arba perbalsuojame ir balsuojame dėl alternatyvų, nes mūsų motyvai labai aiškūs – iki 18 dienos leistų premjerui tartis su mokytojais ir surasti sprendimą. Jeigu jūs pasirinkote 11 dieną, vadinasi, nebus jokio tarimosi, jokių derybų nei su mokytojais, nei su kitomis grupėmis, kurios reiškia nepasitenkinimą.
Gerbiamas Pirmininke, aš raginu dar kartą balsuoti ir pateikti abi alternatyvas, arba mes turėsime šį jūsų sprendimą neleisti balsuoti dėl mūsų pateikto siūlymo skųsti Etikos ir procedūrų komisijai, kuri dirba labai sąžiningai. Ir tokiu atveju kyla grėsmė, kad toliau biudžeto svarstymas bus neteisėtas.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu kreiptis į jus. Jūs, gerbiamas Pirmininke, esate Seimo Pirmininkas, atsakingas už darbo organizavimą. Aš suprantu, kad dauguma turėjo motyvą balsuoti už 11 dieną, viskas gerai, bet buvo ir kitų pasiūlymų. Tai negi jūs negirdite, kad Seime yra įvairių siūlymų, dėl kurių mes priimame sprendimą balsuodami? Būkite malonus, pasistenkite šiek tiek mažiau manipuliuoti savo pozicija suteikdamas žodį arba nesuteikdamas žodžio dėl pasiūlymo. Jau mes tai ne kartą stebėjome. Etikos ir procedūrų komisija buvo atkreipusi dėmesį. Jūs pats esate sakęs, kad taip reikėjo valdančiajai daugumai. Aš manau, kad metai bėga, patirties atsiranda. Suraskite, būkite Seimo Pirmininku!
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguosiu į gerbiamo Seimo nario M. Majausko apeliavimą į mūsų sąžinę ir moralę, kad mes, balsuodami už šitą biudžetą, balsuojame ir už savo atlyginimo padidinimą. Aš gerbiamą M. Majauską kviečiu prisidėti būtent prie tokio sprendimo. Praeitoje sesijoje, irgi reaguodamas į tą padidinimą ir su tuo nesutikdamas, aš įvairioms socialinėms organizacijoms pervedžiau 4,5 tūkst. litų – iš padidintos savo atlyginimo dalies. Ir dabar aš persiunčiu tą padidintą dalį. Aš kviečiu prisidėti prie to ir iš savo kišenės ištraukti tą pinigų sumą, kuri, kaip jis mano, vis dėlto nėra socialiai teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Replikas nutraukiu pagal Statuto 106 straipsnio 4 dalį.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-2718. Pranešėjas – S. Jakeliūnas.
Posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Patobulinus biudžetą ir jį čia apsvarsčius, pateikus per antrąjį svarstymą, atitinkamai buvo koreguojami 2019 metų, 2020 metų ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamos pajamos ir asignavimai. Tai aptarus Biudžeto ir finansų komitete, vakar vyko balsavimas. Už šį projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4. Dėkui.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Užsirašę yra penki Seimo nariai. Gal galima prašyti trumpesnės diskusijos, nes tikrai žvelgiant į mūsų Seniūnų sueigos ir Seimo patvirtintą darbotvarkę mes ženkliai vėluojame. Jeigu kolegos sutiks kalbėti konstruktyviai ir trumpai, būsime dėkingi.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš gal pradžioje reaguosiu į Ministro Pirmininko pastabas dėl „Snoro“. Jeigu jūs, kaip teigiate, žinojote, gerbiamas Ministre Pirmininke, apie „Snoro“ uždarymą ir linksite, kad žinojote, ar galėčiau paklausti: jūs, kaip Policijos departamento vadas, kodėl atidarėte ir laikėte policijos sąskaitą „Snore“? Galbūt norėjote uždirbti didesnes palūkanas? Kodėl jūs paprašėte, kad būtų pervesti papildomi asignavimai į „Snoro“ banką, jeigu, kaip jūs teigiate, žinojote, kad buvo uždaromas „Snoro“ bankas? Ar neplanavote tokiu būdu rizikuodamas valstybės pinigais uždirbti daugiau pinigų?
Dabar taip pat priminsiu ir grįšiu, kodėl jūs čia juokiatės ir balsuosite už šį biudžetą, nes konkrečiai jūsų atlyginimas dėl priimto šio biudžeto didės 110 eurų. Kaip ir minėjau, Seimo narių atlyginimas nuo Naujųjų metų didės 60 eurų. Kaip ir minėjau, jūsų ne tik atlyginimas didės, taip pat ir mano, bet aš vis tik balsuosiu prieš šį biudžetą, jūs gausite ir daug lengvatų. Lengvata spaudai, taip pat ir pramoginei spaudai, lengvata barbekiu malkoms, taip pat gausite lengvatą auklėms bei automobilių remontui. Kaip minėjau, didelė dalis žmonių Lietuvoje, ypač rajonuose, automobilius remontuoja garaže ir nemoka jokių mokesčių, ir neturės galimybės pasinaudoti šia mokesčių lengvata. Tačiau miestuose gyvenantys, taip pat ir Seimo nariai, kurių didelė dalis važinėja naujais automobiliais, galės pasinaudoti tokia lengvata ir per metus sumokės autoservisams, oficialioms dilerinėms maždaug 400 eurų mažiau. Taigi vien dėl šito priimto biudžeto Seimo nariai išloš.
Dabar aš atkreipsiu dėmesį, kad šitas biudžetas tvirtina ir keletą kitų dalykų, – mes kalbame ne tik apie 2019 metų biudžetą, bet kalbame apie 2020 ir 2021 metų biudžetą ir šiandien konkrečiai dėl šio įstatymo projekto dabar mes ir diskutuojame. Aš atkreipsiu dėmesį, kad, priimdami ir ateinančių, ir 2020, ir 2021 metų biudžetą, mes taip pat netenkame didelių pinigų. 2019 metais dėl mokesčių reformos neteksime 312 mln. pajamų, kurias galėtume skirti viešojo sektoriaus atlyginimams didinti. 2020–2021 metais mes taip pat neteksime labai reikšmingų pajamų: 2020 metais – 210 mln. eurų, 2021 metais – 220 mln. eurų papildomų pajamų. Aš labai kviečiu rimtai susimąstyti, nes, priėmę šį įstatymo projektą, mes ant bado ir skurdo dietos pasodiname viešąjį sektorių ne tik 2019 metais, bet 2020–2021 metais. Kviečiu atsitokėti ir susimąstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilių, ruošiasi K. Glaveckas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ir šį nutarimą svarstydami, mes neišvengiamai grįžtame prie tų sprendimų, kurie priimami šiomis dienomis dėl kitų metų biudžeto. Aš, deja, su giliu liūdesiu klausiausi premjero kalbos, nes supratau vieną dalyką, kad ir premjeras, ir, įtariu, didžioji dalis valstiečių taip ir nesuprato iki šiol, kad tokiomis savo kalbomis per paskutinius dvejus metus, tokiu savo arogantišku elgesiu per paskutinius dvejus metus ir priimtais sprendimais, ypač dėl mokesčių reformos, jūs ir sukėlėte tą krizę, apie kurią patys dabar turite daug kalbėti. Jūs patys esate didžiausi savo priešai, nes nepagalvojate, kokius sprendimus priimate.
Ir dabar šis nutarimas, ką kalbėjo ir M. Majauskas, įtvirtina viešojo sektoriaus bado dietą ne tik kitiems metams, bet ir visiems ateinantiems trejiems metams. Mūsų siūlymas yra nepriimti šito nutarimo dabar. Premjeras kviečia tartis dėl viso viešojo sektoriaus atlyginimų. Mes tą jau kalbėjome nuo pat mokesčių reformos priėmimo, sakėme, pradžioje susitarkime dėl to, kokio norime viešojo sektoriaus, kiek norime mokėti jiems atlyginimų, gal galima susieti su EBPO standartais, pagal kuriuos, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai turėtų būti 20 % ar 30 % didesni už vidutinius šalies atlyginimus, gydytojų atlyginimai turėtų būti maždaug du su puse karto didesni už vidutinius šalies atlyginimus. Lietuvoje dabar gydytojų atlyginimai viršija tiktai pusantro karto vidutinį šalies atlyginimą, yra į ką rikiuotis, yra ką galvoti, yra ką strateguoti. Mes tą siūlėme jau nuo pat birželio mėnesio, jūs to negirdėjote. Dabar kvietimas eiti ir tartis dėl kokios nors strategijos yra visiškai beviltiškas, nes jūs šiuo nutarimu įtvirtinsite ateinantiems trejiems metams tokias pajamas, kokias leidžia turėti įgyvendinama mokesčių reforma, ir jokių galimybių kam nors kokius nors kitokius atlyginimus viešajame sektoriuje mokėti nebelieka.
Dabar dėl mokesčių reformos. Būtų gerai, kad ir finansų ministras, ir premjeras kada nors pasiklausytų prieš eidami ir šaukdami apie melus opozicijos ir taip toliau, ir taip toliau. Gerbiamieji, mes labai aiškiai įvardijome – taip, darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje reikia mažinti, taip, ir tas suplanuotas sujungimas „Sodros“ ir gyventojų pajamų yra visai neblogas dalykas. Labai panašiai ir mūsų programoje parašyta buvo, ką citavo prieš kurį laiką ir finansų ministras. Bet ir mūsų programoje, ir Valiutos fondo visose rekomendacijose – visur pasakyta labai aiškiai: įgyvendinant tokią reformą, sumažėja biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir reikia ieškoti kitų pajamų. Mes savo programoje labai aiškiai sakėme: ieškokime kitų pajamų, kitų mokesčių, ar žaliųjų, ar nekilnojamojo turto, ar dar kokių nors, bet nepalikime tokios skylės. Jūs kažkodėl nutarėte, kad tokia skylė, atsirandanti biudžete, yra gėris. Aš suprantu, jeigu jūs būtumėte kokie nors ultraliberalai – mažinti mokesčius yra šventas reikalas, ir taškas. Ministro klausiau, gal jis yra pasislėpęs liberalas. Bet rezultatas yra tas, kad tą skylę jūs palikote valstybės biudžete ir ji liks trejus metus. Kiekvienais metais jūs turėsite ir mes visi kartu turėsime tą pačią problemą.
Dabar streikuoja mokytojai, nežinome, kas streikuos svarstant kitų metų biudžetą. Bet neišvengiamai iš viešajame sektoriuje dirbančių žmonių tokiais biudžetais ir tokiu nutarimu dėl trejų metų yra atimama bet kokia viltis, nes jų gyvenimas, jų atlyginimai, jų galimybės iš tikrųjų užsidirbti sau ir savo vaikams normalią ateitį yra visiškai neįmanomos. Paliekate ant bado dietos viešąjį sektorių tokiu nutarimu. Tai reiškia, kad atlyginimai trejus metus iš eilės bus įšaldyti. Štai ką reiškia šis nutarimas. Aš nežinau, kas gali jums papasakoti ir paaiškinti paprastus dalykus.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas baigėsi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš bandžiau… Tuoj pat baigiu, viskas.
PIRMININKĖ. Laikas visiems vienodas. Ačiū, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš raginu nebalsuoti už šitą nutarimą, daryti pertrauką, eiti tartis su profsąjungomis ir tik tada pradėti toliau tokius dalykus spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Laba diena. Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, kad truputį sumažinčiau įtampą, pasakysiu, kad buvo toks V. Čerčilis, kaip žinote, didelis lietuvių draugas, bet senais laikais. Jis sakydavo, kad aš tikiu tik ta statistika, kurią pats sugalvojau. Čia maždaug tas pats žanras pas mus yra ir šitų šešių dydžių priėmimas.
Šitie šeši dydžiai, pajamos ir asignavimai, yra tradicinis instrumentas, bent priėmimo stadijoje, ir pateikimo, ir priėmimo, bet jis mažai ką rodo, nes normaliai jis visą laiką kinta ir dabar numatyti, kas bus po trejų metų, iš tikrųjų labai sunku.
Mes visuomet, asmeniškai aš visuomet siūliau, kad kalbant apie trimetę perspektyvą, be tų skaičių, kurie yra atskirose biudžeto pozicijose, reiktų numatyti ir prognozuoti, iš tikrųjų pateikti Seimui tuos dalykus, kurie labai svarbūs žmonėms. Tai, visų pirma, kokia laukiama infliacija, nes tai labai svarbu ir yra susiję ne tik su tuo, kiek pinigų lieka kišenėje ir už kiek tu gali nusipirkti. Labai aišku, kad šiandien tu gali nusipirkti mažiau, negu vakar galėjai nusipirkti.
Kitas dalykas, kurio čia nėra ir kuris turėtų būti, – nedarbo procentas, nes iš tikrųjų nedarbas Lietuvoje beveik nemažėja arba labai mažai mažėja, yra sezoninis. Tai visų pirma susiję su tuo, kad nėra pakankamai investicijų, užsienio investicijų ir vidaus rinkos investicijų, nes tas pats mokytojų klausimas, aš sakiau, kaip būtų galima spręsti, algų, yra susijęs su tuo, kur dėti žmones, kurie yra išlaisvinami rajonuose, ligoninėse ir visur kitur. Jiems reikalingas koks nors darbas. Ne visuomet užsienio investoriai, „Barclays“ ar koks kitas bankas ir finansinė struktūra atėjusi sukurs darbo vietas.
Mes turime daug žmonių pinigų, mes turime indėlių pinigus, ir valstybė, konsoliduodama instrumentus, turėtų numatyti ir tą. Deja, Finansų ministerija nenumato arba stengiasi eiti tuo keliu, bet nepasiekia, kaip žmonių pinigus – 13 mlrd. eurų, kurie guli nulinėmis palūkanomis (nulinėmis palūkanomis!), investuoti į infrastruktūros kūrimą, darbo vietų su valstybės dalyvavimu, kofinansavimu. Kitaip sakant, su garantija, kad tie investoriai, žmonių pinigai uždirbs 2–3 % daugiau, negu bankai moka, ir turės garantiją. Mes tuo galime išspręsti tas problemas lygiagrečiai. Bet kol kas atrodo, kad tas dalykas mažai eina.
Taip pat investicijos eilutėse yra sudėtos Europos Sąjungos investicijos, Europos Sąjungos parama. 2021 metais ji dar išlieka tokia, nes metai eina atgal, ji išlieka dar reikšminga. 2022–2023 metais laukiamas jos gana didelis sumažėjimas – 30 ar kiek ten procentų. Mes nematome, kas toliau bus. Tai šia prasme šis dokumentas, kaip sakiau, yra dokumentas, kurį gali priimti ar nepriimti, dėl jo niekas nesikeis. Jis yra kaip biudžeto vaizdinė priemonė, daugiau nieko. Todėl liberalai mano, kad to dokumento turinys turėtų būti papildytas rimtesniais skaičiais ir rimtesnėmis prognozėmis, tada tai būtų kur kas konkrečiau ir aiškiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už sutaupytas minutes. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke ir gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad, priėmus šį nutarimą, tai yra nustačius aiškius biudžeto rodiklius 2019, 2020 ir 2021 metams, mes oficialiai nutrauksime derybas dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo. Frakcijos vardu kviečiu šiuo klausimu daryti pertrauką iki kito posėdžio ir atrišti rankas Ministrui Pirmininkui derėtis su profesinėmis sąjungomis dėl atlyginimų didinimo 2019, 2020 ir 2021 metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deja, tenka balsuoti. Frakcijos vardu pasiūlyta daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 34, prieš – 59, susilaikė 10. Vienas penktadalis yra, pertrauka iki kito posėdžio.
12.17 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3007 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, susijęs su valstybės biudžetu Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pateikimas. Prašau jūsų pritarimo leisti ministrui V. Šapokai pateikti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3007… Atsiprašau, gerbiamas ministre! Gerbiamas ministre Šapoka! Ar gali kolega netrukdyti ministrui ateiti į tribūną pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3007? Dėkoju jums, kolegos, už pritarimą, kad gali jį teikti būtent dabar.
V. ŠAPOKA. Gerbiami Seimo nariai, teikiu Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip jau prieš valandą minėjau, tai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus 48 savivaldybėms pajamos, apskaičiuotos pagal pastoviąją GPM procentinę dalį, mažėtų nuo 0,01 iki 0,6 %. Šie pakeitimai, kurie yra numatomi, leis kompensuoti tokių pajamų mažėjimą ne 90 %, kaip dabar, o 100 % ne tik 2019, bet 2020 ir 2021 metais. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, nori paklausti šeši Seimo nariai. E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų tai tam tikras postūmis savivaldybių pusėn, bet labai menkas. Jūs esate priėmę ir kitą įstatymo pataisą, kur dėl Vyriausybės priimtų sprendimų jūs neproporcingai teisingai dalinate naštą. Ar nemanote, kad ir tai turėtumėte pakeisti, nes dėl to dar labiau nukenčia savivaldybės, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, kur padalinimas užmetamas po 50 %? Ar nemanote, kad ir tą reikėtų pakeisti? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Su Savivaldybių asociacija, su merais prieš keletą dienų buvome susitikę ir tikrai sutarėme, kad atėjo tas laikas, kai reikia persižiūrėti funkcijų pasidalinimą tarp valstybės ir savivaldybių. Yra numatyta Seime labai plačios darbo grupės veikla, kuri remsis ir Valstybės kontrolės pateiktais pasiūlymais, nes kaip tik šiuo metu tokią analizę Valstybės kontrolė atlieka. Tas darbas yra numatytas, jis tikrai kompleksinis, ir manau, kad metodikos pakeitimus… na, ji apims žymiai platesnę nuostatų dalį, nei kad jūs šiuo metu įvardijote.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Jo nėra salėje. M. Majauskas. Ruošiasi A. Kubilius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs čia kalbėjote apie sudarytą darbo grupę ir aš joje dalyvauju. Atkreipsiu dėmesį, ką Savivaldybių asociacija sako, kad jeigu bus nepadidinti asignavimai savivaldybėms, tai gali nulį dalinti n kartų, bet nuo to pinigų niekam nepadaugės. Pirma, turi būti padidinti asignavimai ir kitas finansavimas savivaldybėms, dalis, tenkanti gyventojų pajamų mokesčio, galbūt papildoma dalis sumokama ir ta sumokėta papildoma dalis galėtų būti dalinama proporcingai, pagal tai, kiek viena ar kita savivaldybė pritraukia investicijų.
O klausimas jums dabar. Smagu, kad atsitokėjote ir bandysite užtikrinti, kad nė viena savivaldybė nenukentėtų ir finansavimas išliktų bent jau toks, koks šiais metais. Bet mano klausimas. Kodėl nesvarstote kompensuoti savivaldybėms dėl kainų augimo? Vien dėl kainų augimo savivaldybės neteks maždaug 35 mln. eurų ir galės nusipirkti prekių ir paslaugų už 35 mln. eurų mažiau vien dėl infliacijos kitų metų biudžete ir jūs to niekaip jiems nekompensuojate.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Reikėtų pradėti iš toliau. Viso ciklo metu, kai dabar yra kaupiami rezervai, tai niekas nekvietė savivaldybių prisidėti prie šito kaupimo. Natūralu, kad ciklui pradėjus leistis, kai ekonomika lėtėja, natūralu, kad tos pajamos yra mažesnės. Praėjusiais metais augimas buvo virš 260 mln. eurų, šiemet yra virš 150 mln. eurų. Tai iš kur jūs gaunate nulį, man suprasti tikrai yra sunku. Kviesčiau tada neklaidinti visuomenės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš čia žiūriu į gerbiamą posėdžio pirmininkę. Man keista, kad nėra siūloma tuo pat metu pateikti iš karto po ministro J. Oleko ir kitų kolegų, A. Kupčinsko ir E. Gentvilo pasirašytą įstatymo projektą taip pat dėl savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, kuria siūloma spręsti problemą iš esmės. Kaip jūs žinote, tas siūlymas kaip tik atitinka Savivaldybių asociacijos nuostatą, kad, Vyriausybei priėmus sprendimus dėl mokesčių sumažinimo ir dėl to netenkant biudžetuose didelės dalies pajamų, tą naštą ant savo pečių turi prisiimti Vyriausybė, o ne savivaldybės. Mane jaudina, kodėl nėra įtraukta į darbotvarkę tuo pat metu.
Antra klausimo dalis. Ministre, sakykite, kas yra įvykę Lietuvoje, kad augant ekonomikai ir augant atlyginimams savivaldybės kitus trejus metus turės gyventi su tokiomis pat pajamomis…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …kokias gauna šiais metais?
PIRMININKĖ. Klausti laikas baigėsi.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tai į kurią klausimo dalį man dabar atsakyti, pasirinkti? Gerai, tada pasirinksiu antrąją dalį, nes pirmoji dalis labiau skirta posėdžio pirmininkei. Savivaldybių pajamos šiemet iš tikrųjų padarė šuolį ir augo tikrai kur kas sparčiau nei kad ekonomika, virš 10 %. Kitais metais auga virš 5 % ir jūsų paminėtas pasiūlymas, puikiai suprantate, nėra niekuo pagrįstas, jūs nenurodėte pajamų šaltinio, o vien tik asignavimų didinimas taip, kaip jūs nurodėte, prieštarautų konstituciniam įstatymui. Jeigu jūs norite įvaryti Lietuvą į krizę, tai teikite šį pasiūlymą, bet tokiam pasiūlymui aš kategoriškai nepritarsiu, o atsakomybę jūs vis tiek turėsite prisiimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pateikdamas šį įstatymo pasiūlymą lyg ir žengėte kai kurių savivaldybių gerovės link, bet tų, kurios yra silpnesnės, ir nesiimate sisteminio sprendimo. Norėčiau, kad pateiktumėte komentarą.
Iš esmės dabartinis Vyriausybės arba jūsų siūlomo projekto trūkumas yra tas, kad savivaldybėms atimama natūrali motyvacija stengtis, nes kas dabar šituo siūloma, kad toms, kurios mažiau gauna ir kurioms mažėja, bus pridėta, bet visoms savivaldybėms, kurios stengiasi ir investuoja į sritis, kurios atsiperka, iš tikrųjų GPM vis tiek lieka sumažintas, nes valstybė nekompensuoja nuėmimo. Tos tikrosios motyvacijos, kurios savivaldybės įgytų, iš tikrųjų netenka. Čia toks kosmetinis pasiūlymas, kuris iš tikrųjų subalansuoja mažiausiai gaunančių arba daugiausiai pajamų prarandančių savivaldybių, bet iš esmės aukojama…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …visa motyvacinė sistema.
V. ŠAPOKA. Aš tikrai negalėčiau su tuo sutikti. Jeigu nuo savivaldybių pajamos auga ne 10, o auga 5 %, tokiu atveju jūs teigiate, kad savivaldos politikai nebesistengs dėl žmonių? Ar teisingai jus supratau? Tikrai negaliu su tuo sutikti. Tikrai esu įsitikinęs, kad savivalda visuomet stengiasi dėl žmonių ir tikrai įvertina tai ir mokestinę pertvarką įvertina, kad tos papildomos pajamos pasieks visas savivaldybes, nes savivaldybė – tai ne tik mero administracija. Savivaldybė – tai yra žmonės, kurie gyvena toje savivaldybėje. Aš manau, kad… Prisiminkime, kad ne mero pastatu vis dėlto turėtume rūpintis, o žmonėmis, kurie ten gyvena.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs man atsakykite, kas darosi arba kas yra su konservatoriais, kad biudžetas auga visose srityse, šiuo metu savivaldybių biudžetas auga 160 mln. eurų, o konservatoriai visur mato minusą – minus 160 mln.? Kas su jais yra? Kokią jūs jiems diagnozę nustatytumėte?
V. ŠAPOKA. Aš ne gydytojas, tai tikrai diagnozės nenustatysiu. Retorika šiuo atveju… Aš galiu vertinimą tokios retorikos pateikti, nes kuomet yra bandoma supriešinti visuomenės grupes, viešąjį ir privatų sektorius, kuomet bandoma jau turbūt K. Markso šmėklą prižadinti kviečiant į klasių kovą, tai kuria nestabilios valstybės įspūdį. Šitoje geopolitinėje aplinkoje kurti nestabilios valstybės įspūdį, raginant atšaukti reformas, aš manau, tai yra daugiau negu neatsakinga. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakymus į pateiktus jums klausimus.
Motyvai. Už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Reikia pripažinti, jog šiuo įstatymo projektu savivaldybėms skiriama maždaug 2,4 mln. eurų. Yra toks pasakymas – ir tai duona. Vis tik kviesčiau balsuoti ir palaikyti šį sprendimą.
Bet priminsiu, jog centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita, nes 2018 metais, pakeitus Biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymą, mažinant šias savivaldybių pajamas, įskaitant ir dėl NPD, savivaldybėms kompensuojama tik 50 % netekimo. Taip bus ne tik 2019 metais, bet taip bus 2020 ir 2021 metais. Jeigu jau apsisprendėte neatšaukti 2019 metams ir prarasti tuos 320 mln. ar 312 mln. eurų, tai susimąstykite dėl 2020 ir 2021 metų, nes dar turite šansą. Dar turite šansą nedusinti savivaldybių 2020 ir 2021 metais ir pasilikti galimybę didinti viešojo sektoriaus atlyginimus. Kviečiu susimąstyti apie 2020 ir 2021 metų neapmokestinamųjų pajamų didinimą, o dabar balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mane pasisakyti prieš privertė ministro V. Šapokos kalbos. Aš nežinau, kiek galima taip, sakyčiau, ciniškai kvailinti, nepavartojus kito žodžio „durninti“, Seimo narius? Ministras toliau aiškina, kad savivaldybių biudžetai didėja 5 %. Tai gal didėja Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. O jūs pats žinote, kad 48 savivaldybių, mažųjų savivaldybių, kurioms kaip tik atstovauja daugelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, biudžetai buvo mažesni. Dabar jūs šiaip ne taip išlyginate, bet tai daroma… Ir reikia įsivaizduoti vaizdą: ekonomika auga, žmonių vidutiniai atlyginimai auga, pajamos galėtų didėti taip, kaip didėjo iki šiol, staiga 2019 metais savivaldybių, 48 savivaldybių, mažųjų, biednųjų savivaldybių, biudžetų pajamos liks tokios pačios kaip šiais metais, nors prieš tai augdavo po 8–10 %. 2020 metais liks tokios pat kaip 2019 metais – štai, kas yra suprogramuota šioje mokesčių reformoje su didžiule skyle. Jos didelė dalis yra užkraunama ant savivaldybių.
Gerbiami kolegos, aš nesuprantu dėl procedūrų, čia ministras pasiūlė tokį drėgną kompresą tai problemai spręsti, kai po pietų yra J. Oleko ir kolegų įregistruotas įstatymo projektas, kuris spręstų iš esmės problemą ir dėl tos naštos. Mokesčių reformos našta, kuri užkraunama ant savivaldybių, būtų perkelta ant gerbiamo ministro V. Šapokos pečių. Gerbiamasis ministras sako, kad to negalima padaryti, nes tai prieštaraus konstituciniam Fiskalinės drausmės įstatymui, bet tas problemas sukūrė pats ministras V. Šapoka, ne merai, tad kodėl dabar merams turėtų galva skaudėti, kaip ministras V. Šapoka spręs savo susikurtas problemas. Todėl aš siūlau nebalsuoti už šitą įstatymą, sulaukti popietinio posėdžio, visiems vieningai pritarti J. Oleko pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamasis kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir tada matysime kitą situaciją.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas, kurį ką tik pateikė ministras V. Šapoka.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 100, prieš – 2, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek frakcija siūlo taikyti skubą ir svarstyti gruodžio 10 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta. (Balsai salėje)
Balsuojame. Prašom, kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad taikytume skubą ir svarstytume gruodžio 10 dieną? (Balsai salėje) Suderinsime datas, bet yra siūloma per nenumatytą posėdį, siūlysime valdybai. Jeigu nepavyks – gruodžio 11 dieną.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 88, prieš – 4, susilaikė 13. Taikoma skuba. Dėkoju, kolegos. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 1-3 klausimas. (Balsai salėje) Mielas Kęstuti, labai vėluojame! (Balsai salėje) Prašau, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu, kolegos, pasakyti, kad priešpaskutiniame balsavime dėl savivaldybių biudžeto aš paspaudžiau neigiamą mygtuką, norėjau paspausti žalią.
PIRMININKĖ. K. Masiulis paaiškino savo balsavimą. Ačiū. Į protokolą tai lieka įrašyta.
12.34 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2613(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-2613(2)ES. Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Yra devyni, minutėlę, pasitikslinu, iš viso yra 11 straipsnių. Pastraipsniui. Kadangi, kaip jau ir minėjau, pasiūlymų nebuvo gauta nė dėl vieno straipsnio, galime juos visus priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2613(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.35 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2614(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2614(2). Priėmimas. Taip pat nekviečiu pranešėjo. Pasiūlymų nebuvo gauta. Iš viso yra šeši straipsniai. Pastraipsniui. Galime juos visus priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2614(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.36 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1471(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1471(2). Svarstymas. Kviečiu V. Ačienę perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų lapkričio 28 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgė į komiteto pasiūlymus bei komiteto išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Motyvai. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad tai yra neblogas siūlymas, remiantis mūsų atgimstančią kino pramonę. Visą savaitę, o gal dar ir šiandien visai šalia Seimo vyksta filmavimai. Aš manau, mes, suteikdami tokią lengvatą, visgi pritraukiame ir stipriname kino pramonę Lietuvoje, todėl siūlau šitą terminą pratęsti penkeriems metams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
12.38 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 9, 13, 14, 15, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę. Yra gauta daug pasiūlymų ir mums dėl jų reikia pasitarti.
Gerbiami kolegos, J. Džiugelis teikia pasiūlymą… Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra gautas J. Džiugelio pasiūlymas. Justai Džiugeli, prašome pristatyti. Tada paklausime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia svarstyti toliau.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų augant ekonomikai, kadangi valstybės biudžetas yra perteklinis šiais metais, teikiu įstatymo pasiūlymą, kad vaikams, kurie turi negalią, vaiko pinigai būtų 70 eurų. Kaip žinome, nuo kitų metų vaikų pinigus didiname iki 50, aš siūlau, kad 70. Tokia diferencijavimo tvarka iš tiesų egzistuoja tam tikrose Europos šalyse. Ir, ko gero, visi sutiksite, kad vaikų su negalia poreikiai tikrai yra didesni, negu vaikų, kurie neturi negalios. Elementarus pavyzdys – valstybė kompensuoja ortopedinius batus vaikams, kurie turi negalią, tačiau tokių batų kompensuoja vieną porą per metus. Tai reiškia, kad vaikas su negalia gali nešioti arba žieminius, arba vasarinius batus.
Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus visus ir labai prašau ir valdančiosios daugumos palaikyti šį siūlymą, nes jis iš tiesų biudžeto neišsprogdins, bet į labiausiai pažeidžiamų žmonių ir šeimų poreikius tikrai turime puikią galimybę atsižvelgti. Todėl labai prašau pritarti mano siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad būtų svarstomas J. Džiugelio pasiūlymas? Prašom balsuoti, ar yra 29.
Balsavo 77: už – 56, prieš – 4, susilaikė 17. Svarstome. Prašom išsakyti komiteto argumentus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 4. Pirmininkės balsas lėmė balsavimą. Argumentai – visose Europos Sąjungos valstybėse narėse universali išmoka vaikui, skiriama visiems vaikams, arba vienodo dydžio, arba atsižvelgiant į vaikų amžių, skaičių, bet ne į vaiko specialiuosius poreikius. Tai pagrindinis argumentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų galima daug ginčytis dėl vaiko pinigų pakėlimo, universalios išmokos visoms Lietuvos šeimoms, nediferencijuojant. Tačiau dėl negalią turinčių vaikų, manau, ginčytis neturėtume, tikrai jų poreikiai yra didesni, ir aš tikrai manyčiau, kad kolegos J. Džiugelio pasiūlymas yra vertas mūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl J. Džiugelio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 56, prieš – 6, susilaikė 49. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas. Seimo nariai R. Tamašunienė, V. Kravčionok ir grupė Seimo narių teikia pasiūlymą. Kuris iš kolegų? Vanda? R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Pasiūlymas, kuris buvo ir pateikimo metu pateiktas. Vis dėlto manome, kad universalią vaiko išmoką, palaipsniui didinant ir norint pasiekti ribą, įgyvendinant šios kadencijos programą, reikėtų padidinti šiais metais 60 eurų, ir tų pinigų galime biudžete surasti. Vertiname, kad vis dėlto mūsų pastangomis ta išmoka didėja šiais metais, bet galvojame, kad jeigu norime nuoseklumo ir nepalikti didinimo paskutiniais kadencijos metais, siūlome pritarti šiam mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko? Prašom balsuojant apsispręsti. Norint svarstyti toliau, reikia 29 Seimo narių.
Yra 40. Prašom išsakyti komiteto argumentus, gerbiama pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarus pasiūlymui vaiko išmoką didinti iki 60 eurų, papildomas lėšų poreikis būtų 56 mln. eurų. Iš viso tada mums reikėtų 173,3 mln. eurų. Siekiant, kad valstybė tinkamai vykdytų prisiimtus finansinius įsipareigojimus, komiteto nuomone, įgyvendinti tokį pasiūlymą nebūtų galimybių.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Sysas – už pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, buvo ir kitų pasiūlymų, buvo laipsniškesnis perėjimas, tuo perėjimu būtų atsižvelgta į dabartinės Vyriausybės pažadus prieš rinkimus, kad vaiko pinigai pasieks tokį lygį – 120. Deja, su kiekvienais metais augimas mažinamas, o lieka tik vieni metai, 2020 metai. Aš labai abejoju, kad per vienus metus kiekvienam vaikui surasime dar po 70 eurų. Toks sutapimas, kad balkone turbūt yra apie 50 ar 60 vaikų, jeigu mes paprašytume pakelti rankas tuos, kurie norėtų gauti didesnius pinigus, kaip ir jų tėveliai, tai turbūt nė vieno neatsirastų. Gerbiami kolegos, pažadus reikia tesėti. Jeigu matote, kad negalite skirti 120 vaikui, tai bent jau reikėjo skirti 60 ar 70, tai būtų laipsniškas perėjimas prie tų didesnių pinigų. Iš tribūnų visi sakome, kad vaikai – mūsų ateitis, šeima – mūsų ateitis, bet kai ateiname prie konkrečių sprendimų, mes visą laiką surandame priežasčių nevykdyti. Mes net pasitvirtinome Šeimos rėmimo įstatymą, kuriame daug gražių žodžių, bet darbai yra visiškai priešingi. Todėl apeliuoju į sąžinę, į jūsų meilę vaikams ir kviečiu balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome apsispręsti ir balsuoti už R. Tamašunienės pasiūlymą. Balsuojame už pasiūlymą, pritariame – spaudžiame mygtuką „už“, nepritariame – „prieš“ arba susilaikote. (Balsai salėje) Reikėtų tada 2019 metų biudžete 173 mln. eurų, o ne 117, kuris dabar numatytas. Aš paaiškinau, kadangi kolegos prašė.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 43, prieš – 15, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, dėl viso straipsnio. Nereplikuokite. Kadangi aš pasakiau dėl viso straipsnio, dėl viso 2 straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu su J. Džiugelio jau balsuotu pasiūlymu? Motyvų niekas nenori išsakyti. Prašom balsuoti dėl 2 straipsnio.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 104, prieš – 1, susilaikė 13. 2 straipsnis priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl visų kitų straipsnių iki 13 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti bendru sutarimu? Galime priimti. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų vaikų visiems gaila, vaikus visi nori lepinti, vaikams nieko prieš nepastatysi. Nepastatysi net streikuojančių mokytojų, nepastatysi streikuojančių medikų, nes vaikams reikia skirti pinigų. Man iš tikrųjų labai gaila, kad mes nematome, kad mes vaikų pinigus skiriame net ir toms šeimoms, kurioms visiškai to nereikia, kurios iš tikrųjų gyvena labai pasiturinčiai, turi daug turto, banke sąskaitas, keliauja po visą pasaulį, mes net ir jiems per prievartą įkišame tuos vaiko pinigus. Taip, pati idėja labai teisinga. Taip, labai gerai visus vaikus mylėti vienodai, bet realybė tokia, kad nemokamų pietų nebūna. Jeigu mes skiriame visiems vaikams pinigų, tai mes neturime pakankamai pinigų skirti mokytojų ir medikų atlyginimams didinti. Tai yra tokia realybė. Aš balsuosiu už, nes iš tikrųjų myliu vaikus lygiai taip pat, kaip ir mes visi, ir jūs visi, bet aš dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad nediferencijuodami, neskaičiuodami žmonių turto ir pajamų mes netenkame galimybės skirti tiems, kuriems reikia iš tikrųjų dar daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš iš tikrųjų noriu sugrąžinti visus ant žemės. Aš suprantu, kad traukinys prie Vievio ir aš per vėlai kalbu, bet skurdą mažina vaiko išsilavinimas, visų pirma, ikimokyklinis ir pradinis. Kai mes išsklaidome pinigus, mes žaidžiame labai ir visiškai aiškiai pralošiamą žaidimą. Mes turime tragišką padėtį su mūsų nuolat žemėjančiais išsilavinimo standartais. Visi pabrėžia, kad ypač skurstančiose šeimose vaikai negauna ikimokyklinio ugdymo.
Kas atsitiks, kai tie pinigai pasieks šeimas? Visiškai akivaizdu, kad jie ten bus „pravalgyti“. Aš tikrai menkai tikiu, kad tos skurstančios šeimos, ypač tos, kurios tikrai skursta… jos labiausiai praloš, nes jų vaikams nebus garantuotas geresnis išsilavinimas. Turtingiausios šeimos iš tikrųjų gaus tiesiog kažkokį papildomą pinigėlį, o labiausiai nukentės vidurinis sluoksnis todėl, kad gaus 50 eurų už savo vaiką, ir nuėję į mokyklą sužinos, kad kas mėnesį už mokyklą, kad gautų normalesnį išsilavinimą, reikia mokėti net 100 eurų. Tai yra tiesiog Vilniaus centro praktika, arba 50–60, tai yra realiai gaus minusą. Klasikinis įstatymas, kuris vadinamas švaria demagogija. Taip, ponas M. Majauskas yra elementarus populistas, kuris šneka apie meilę net nepaskaitęs elementariai nė vieno mokslinio tyrimo, kas iš tikrųjų išgelbėja iš skurdo ir kas yra tikroji meilė vaikui. Tikroji meilė vaikui – padaryti jo gyvenimą išsilavinusio žmogaus, mąstančio žmogaus gyvenimu. Aš prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad jūs, valstiečiai ir valdžia, mylite vaikus. Visi mes juos mylime, tačiau aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs, valstiečiai, nemylite mokytojų, kurie tuos vaikus turės mokyti. (Triukšmas salėje) Taip yra. Faktas! Aš suprantu, kad šeimos, gavusios tuos padidintus vaiko pinigus, juos turės išleisti korepetitoriams. Galų gale aš suprantu, kad realiai iš tikrųjų jūs mylite korepetitorius. Aš negaliu suprasti, kaip galima taip išbalansuoti savo meilę. Susidaro vaizdas, kad vaikus mylite parodomąja meile, nes tai gali duoti balsų rinkimuose. O mokytojų nemylite, nes išsilavinusi tauta už valstiečius greičiausiai nebalsuotų. Aš iš tikrųjų myliu vaikus, bet negaliu balsuoti už nesubalansuotą meilę. Būtų galima subalansuoti meilę paprastai – pradėti mylėti vaikus po rinkimų, tai yra nuo liepos 1 dienos. Tada liktų pinigų ir meilei mokytojams 60 mln. eurų. Kaip tik tų, kurių reikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išties įdomus bus balsavimas už meilę.
A. Armonaitė – prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pavasarį buvo panaikintas neapmokestinamasis pajamų dydis tiems žmonėms, kurie augina vaikus, kas reiškia, jog dirbantiems ir auginantiems vaikus mokesčiai padidėjo. O šita socialinė parama, kuri yra čia siūloma, užuot nusitaikius į blogiausioje padėtyje esančias šeimas, galbūt labiausiai skurdo paliestas šeimas, yra dalinama visiems. Visiems, net ir tiems, kurie gyvena gerai, kurie uždirba gerai ir kuriems galbūt tos paramos nereikia. Taigi aš vis dėlto pasisakau už pagalbą tada, kada jos labiausiai reikia, ir tiems, kam jos labiausiai reikia. Šita parama yra tiesiog pinigų padalinimas, pinigų lietus visiems, net ir tiems, kuriems tai nėra būtina.
Šitas lietus kainuos būtent 300 mln. eurų mūsų biudžetui. Mes matome, kokios įtampos šiandien kyla dėl mokytojų atlyginimų, kokios įtampos kyla dėl medikų atlyginimų. Ar tikrai šitoje akivaizdoje tokią netaiklią socialinę paramą reikia dalinti?
Taigi, aš esu už pagalbą labiausiai nepasiturintiems, bet tikrai negaliu balsuoti už netaiklią socialinę paramą net ir tiems, kuriems ji nėra būtina, kai valstybės biudžete yra šitokia įtampa, kai mokytojams ir medikams trūksta pinigų pakelti darbo užmokestį, todėl susilaikysiu.
PIRMININKĖ. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš pradžių keletą replikų kolegoms, kurie šnekėjo. Noriu pasakyti, kad tikrai šitie pinigai niekam per prievartą nebrukami. Tai yra žmogaus apsisprendimo teisė.
Antras dalykas. Šių pinigų tikslas yra visiškai kitoks. Aš noriu priminti, kad nuo 2005 iki 2008 metų vaiko pinigus gaudavo visi iki 18 metų. Dėl to tikrai blogesni vaikai netapo ir šeimos galėjo pasinaudoti jais. Aš manau, kad tai yra tikslingesnis ir turbūt tiksliausias būdas padėti vaikams, nes kada mes darėme per pajamas, tai tik mažesnė dalis vaikų ir šeimų gavo tuos pinigus. Jeigu mes tikrai norime remti, tai šitas būdas yra geras.
Trečias dalykas. Noriu išduoti paslaptį – vaikai irgi valgo. Ir nieko nepadarysi, juos reikia pamaitinti taip pat, nes kai kam neužtenka pinigų. Man kelia nerimą kitas dalykas. Kodėl aš teikiau siūlymus ir pasisakiau už kolegų pasiūlymą didinti ženkliau? Būtent valstiečiai ir žalieji eidami į rinkimus kalbėjo apie tai, kad vaiko pinigai per ketverius metus pasieks 120 eurų. Mes matome, kad jau bus treti valdymo metai ir iki 120 eurų dar labai toli – 70 eurų. Vadinasi, vieno iš pažadų nevykdote. Va dėl to, aš manau, turėsite didelių minusų.
O dėl kolegų plakimo į krūvą ir atlyginimų, tai pakankamų atlyginimų ne tik mokytojai negauna. Aš manau, didžioji dalis tų vaikų tėvelių, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, gauna labai mažus atlyginimus. Visados pasisakysiu, kad geriau didinti atlyginimus, negu mokėti įvairiomis išmokomis. Bet ką padaryti?
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Šiuo atveju aš už tai, kad pritartume šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ir dėl vedimo tvarkos, ir dėl kolegų, ypač dėl kolegos A. Kubiliaus. Kolega, vaikai nėra turtingi ir neturtingi, šiaip tai vaikai yra visi vienodi. Ko gero, gal jūs pats pamiršote, kai buvote premjeras, tai kriziniu metu jūs viską nurėžėte – ir vaiko pinigus absoliučiai atėmėte, ir lygiai taip pat vaiko priežiūros. Tiesiog tada, kai mes kalbame dėl motyvų už, prieš, klausosi nemažai žmonių. Tai yra prie vedimo tvarkos. Na, neįžeidinėkim ir neskirstykime žmonių – turtingas, neturtingas ir kieno vaikas. Kokią mes nusiunčiame žinią?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Pasitaikė proga kalbėti po gerbiamojo A. Syso. Priminsiu vieną labiausiai pasiteisinusių pasaulyje vaikų tiesioginių išmokų, tai yra Brazilijoje prie socialdemokrato L. da Silva. Tada vadinamoji braziliška Bolsa Familia buvo orientuota į lūšnynų gyventojus ir dalinama vaikams, lūšnynų tėvams, kurie dirba neformalioje ekonomikoje, nemoka mokesčių ir taip toliau. Tikslas buvo išdalinti. Pinigus gaudavo tik tos šeimos, kurių vaikai nepraleisdavo pamokų mokykloje, ir šeimos, kurių vaikai nueidavo bent du kartus per metus pas šeimos gydytoją patikrinti sveikatą. Tai buvo vienas iš sėkmingiausių tiesioginių išmokų vaikams pavyzdžių, kai neformalioje ekonomikoje dirbančioms šeimoms buvo dalinami pinigai. Efektas buvo milžiniškas Brazilijoje, siekiant neturtingiausių šeimų vaikus atvesti į mokyklą ir pas gydytoją.
Ką darome mes šiuo atveju? Mes tiesiog švaistomės pinigais ir tas švaistymasis kainuoja, nes švaistomės pinigais ir turtingoms šeimoms, ir sueikvojame pinigus administravimui. Matėme, keletą mėnesių buvo užstrigusi gerbiamojo L. Kukuraičio sistema dėl pinigų dalinimo, matėme, šimtus valandų tėvai turėjo sugaišti prie sistemos registruodami savo vaikus, užuot ėmęsi darbo paieškos arba dirbę tiesioginį savo darbą. Gautų šitą neapmokestinamą pajamų dydį ir galėtų motyvuoti save dirbti ir ten nukreipti. Aš manau, Brazilijos pavyzdys daug ko išmoko, jeigu mes turėtume milžinišką juodąją darbo rinką, tada gal ir būtų išmoka reali ir motyvuota. Šiandien mes demotyvuojame legalų darbą, nukreipiame žmones į prašytojo rolę ir prašome pinigų, ir jokios paslaugos neprašome už tai iš tėvų, kad jie garantuotų vaikų atėjimą į mokyklą arba pas gydytojus…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …ar dar kažką. Kviečiu neįsibėgėti su dosnumu.
PIRMININKĖ. Labai dideli šnekoriai. Ačiū už jūsų motyvus. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mane nuoširdžiai stebina opozicijos dviveidiškumas, kiek buvo pasipriešinimo, kiek buvo kritikos dėl vaikų pinigų sistemos, o dabar yra raginama balsuoti už. Aš, aišku, džiaugiuosi, kad mes įtikinome A. Kubilių ir kitus, kad universali vaiko pinigų sistema yra pranašesnė. Aš labai džiaugiuosi, kad Seimas yra aiškiai vieningas šiuo klausimu, ir čia reikia pabrėžti konsoliduojančią Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bendruomenę ir organizaciją.
Universali vaiko išmoka, skirtingai nuo to, kaip kalba S. Gentvilas, iš tikrųjų yra labai reikalinga. Ir mums turėtų būti labai gėda, kai mūsų pačių žmonės – lietuviai, dirbantys Vokietijoje, palikę vaikus čia seneliams, gauna vokišką vaiko išmoką, kuri sudaro 190 eurų. Mes buvome viena paskutinių valstybių, atsisakiusių universalios išmokos, kaip teisingai pasakė A. Sysas. Šis padidinimas yra ženklus, skirtingai nuo visų kitų socialinių išmokų, kurias mes galime didinti euru, dviem, trimis, keturiais, dešimčia. Mes didiname 20 eurų, tai yra reikšmingas padidinimas, tai yra rinkimų pažado tesėjimas. 70 eurų yra vis arčiau šimto. Aš džiaugiuosi, kad nepasiturinčios šeimos, daugiavaikės šeimos gaus 70 eurų.
Universalios išmokos svarbiausias pranašumas yra, kad tėvai gali būti ramūs – kad ir kas atsitiktų: ar jie prarastų darbingumą, ar jie susirgtų ilgesniam laikui, negu numato biuletenis, ar prarastų darbą tam tikru momentu. O kai tai atsitinka Lietuvoje, ypač…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …mes turime išmoką, kuri apsaugo vaikus, nepriklausomai nuo bet kokios tėvų aplinkybės – darbo, nedarbo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesu prieš ir balsuosiu tikriausiai už, bet noriu atkreipti…
PIRMININKĖ. Tada jums žodžio nesuteiksime. (Balsai salėje) Kolega, jeigu jūs iš karto sakote, kad balsuosite už, kalbėsite prieš, tai tiesiog negarbinga prieš Seimo narius. Prašom. Suteiksime žodį, išsakykite ir apgaukite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš balsuosiu pagal sąžinę. Nenoriu nieko apgauti, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos S. Gentvilo pasakytas pavyzdys… Ir Norvegijoje yra panašių pavyzdžių, kai įvairios išmokos vaikams yra susiejamos su tam tikromis pareigomis tėvams. Tai aš tikrai pritariu ateityje pagalvoti, ar tas išmokas gavę tėvai neturėtų įsipareigoti, pavyzdžiui, nuvesti vaiką (kaip Norvegijoje) pas gydytoją odontologą du kartus per metus, kur jie būtų mokomi. Taip jie vaikų dantų kariesą sumažino nuo 8 % iki 80 %. Aš tik linkiu Vyriausybei ir visiems mums ateityje pagalvoti, kaip tas išmokas susieti su tam tikromis pareigomis tėvams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, o dabar balsuojame dėl Išmokų vaikams įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 109, prieš – 2, susilaikė 4. Išmokų vaikams įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2733(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, nepykite, replikuoti žodžio nesuteiksiu, nes mes vėluojame. Dabar jau turi prasidėti Vyriausybės valanda. Buvo iš šalies pasiūlymas daryti pusvalandį ir klaustų opozicija ir Seimo mažuma. Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Vadinasi, dirbame toliau.
13.05 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1988(2) (priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-6 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1988(2). (Balsai salėje) Paskaitykite Statutą – Mišri Seimo narių grupė ir Seimo frakcijos, nepriklausančios Seimo daugumai. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1988(2).
Priėmimas. Gerbiami kolegos, yra du straipsniai. Gautos Teisės departamento pastabos. Komitetas svarstė ir pritarė. A. Gumuliauskas man kaip pranešėjas linksi galvą, kad išties taip yra. Galime pritarti. Dėl 1 straipsnio yra pataisa. Jam komitetas pritarė. Antroji pataisa, jai pritarė. Galime priimti? Galime.
2 straipsnį – įsigaliojimo laikas galime pritarti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – E. Pupinis. Prašom. Nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, įstatymas tikrai geras. Jis buvo smarkiai patobulintas ir nemanau, kad prieštaraus Konstitucijai, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto kiekvienam įstatymui reikalingas finansavimas. Kaip tik šie asmenys, kurie galbūt rašys mokslinius darbus, konkuruos su tais, kurie buvo anksčiau valstybės finansuojami. Komitete mes sakėme, kad sveika konkurencija yra labai neblogai, tačiau konkurencija, kuomet trūksta finansavimo, perdėm didelė ir kuomet finansavimą gauti problemiška, tikrai yra nemaža problema. Todėl siūlau ateinančiais metais pasižiūrėti šį įstatymą, prisiminti ir skirti papildomą finansavimą doktorantūros darbams, kad nenukentėtų mūsų mokslininkai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš… Ar būtinai, kolegos, norite išsakyti savo motyvus? (Balsai salėje) Galime sutarti? Balsuojame. Dėkoju už supratimą. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio, kuriam prieštaraujančių, norinčių išsakyti motyvus prieš nebuvo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-1988(2) įstatymui. (Gongas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas, bet prieš jį paskelbdama, kolegos, ką tik Sekretoriatas pranešė, kad Pelno mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-1471(2), kuriam pritarėme po svarstymo (čia dėl protokolo), yra siūloma sujungti su Pelno mokesčio įstatymo projektu Nr. XIIIP-2716(2), kurio šiandien nesvarstėme. Čia komitetui.
13.08 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3) (priėmimas)
Skelbiu 1-7 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-2735(3). Priėmimas.
Gerbiami kolegos, yra gauta pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 3 straipsnio yra gauti G. Skaistės ir A. Syso pasiūlymai. Pagal mūsų Statutą pagal mažiausią ir paskui didėjantį skaičių pirmąjį pateikti pasiūlymą kviečiu A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, grįžtame prie diskusijos apie viešojo sektoriaus darbo užmokestį, nes tai, ką pasiūlė Vyriausybė, manau, neatlaiko kritikos, nes bazinio dydžio didinimas numatytas 1,2 %. Kai mes matome, kas vyksta apskritai Lietuvoje, tai yra vidutinis darbo užmokestis 8–10 %, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, tų darbuotojų, kurie paruošia mums visą medžiagą, kurie padeda mums rengti dokumentus, kurie aptarnauja posėdžių metu, taip pat dirba ministerijose, savivaldybėse, kultūros įstaigose, bibliotekose, bazinio dydžio didinimą 1,2 % paprasčiausiai suvalgys dvigubai didesnė infliacija. Svarstydami makroekonominius rodiklius mes matėme, kad infliacija kitais metais bus 2,5 %. Kad bent jau šitų žmonių darbo užmokesčio… tiksliau, jų perkamoji galia nemažėtų, siūlau, kad tas dydis būtų ne 173, o 175, būtų ženklesnis padidėjimas.
Jis, aišku, atsiliktų net nuo prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio didėjimo Lietuvoje, bet bent jau dabartinis Seimas ir dabartinė Seimo dauguma neskriaustų viešojo sektoriaus ir nemažintų jų perkamosios galios. Aš teikiau, krizė seniai baigėsi, kad reikėtų atkurti iki 183, prieškrizinį, deja, suprantu, kad taip užgriuvo mokytojai ir kiti su savo problemomis ir reikalavimais, kad Vyriausybė tiesiog neranda, iš kur tą padaryti. Bandoma sudaryti darbo grupes.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Vienas iš pasiūlymų – padarykime šiek tiek ženklesnį padidinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kol mes apsispręsime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys A. Syso pasiūlymą, kad jį svarstytume, kviečiu T. Tomiliną, nes, ko gero, reikės ir komiteto išvados dėl to. Ar bus 29, kad svarstytume šį pasiūlymą? (Balsai salėje)
Yra 45 pritariantys.
Komiteto pranešėjas T. Tomilinas. Išsakykite komiteto motyvus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė minėtus pasiūlymus ir konkrečiai A. Syso pasiūlymą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 6. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Už A. Syso pasiūlymą – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų A. Syso pasiūlytas variantas, manau, kaip tik ir buvo pasakyta, tik kompensuos infliacijos dydį ir iš tikrųjų šiek tiek gal žmones dar išlaikys valstybės tarnyboje. Patikėkite, jei valstybės tarnyba jau faktiškai negali išgyventi iš atlyginimų, tai kokia mes valstybė esame? Valstybės tarnautojai yra irgi žmonės, kuriems reikia kiekvieną dieną vesti į mokyklas savo vaikus, aprūpinti savo šeimą. Jų atlyginimai jau atsilieka. Čia galbūt siūlyti per daug didinti neišeina, bet remiantis ta pozicija, kad bent šiek tiek, kad neatsiliktų gyvenimo lygis nuo dabartinės situacijos, tikrai reikėtų padidinti. Manau, tai yra nedidelė suma. Kiti siūlymai buvo didesniais kiekiais, aišku, mes galimybės turbūt neturėsime, bet čia dėl infliacijos dydžio tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Suprantame poreikius, tikrai didinti reikia, bet kad galėtume didinti kad ir tokiu mastu, reikia pinigų, bet viskas yra išnaudota, visos galimybės yra išsemtos. Deja, kitiems metams tokių galimybių tikrai nėra, todėl aš siūlau nepritarti A. Syso siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti už A. Syso pasiūlymą, kuriuo jis pareiginės algos bazinį dydį vietoj Vyriausybės nustatyto 173 siūlo didinti iki 175. Balsuojantys už pritaria A. Syso pasiūlymui.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 41, prieš – 26, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl to paties straipsnio yra Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas. Gerbiamoji kolege, prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo, jeigu jau buvo nepritarta A. Syso pasiūlymui, tai aš nuoširdžiai abejoju, ar mane išgirsite apskritai. Mano siūlymas susijęs su Seimo nutarimu, kurį mes priėmėme praėjusiais metais tvirtindami bazinį dydį. Tuomet Seimas davė žodį, įsipareigojo iki 2020 metų, tai yra ateinančių metų, atkurti bazinį 2009 metų lygio dydį. Tai yra mes turėtume patvirtinti kitais metais 183 eurus, kai šiemet siūlomas dydis yra 173. Tikrai netikiu, kad kitais metais kažkaip prisnigs čia aukso vilnos pas mus ir tikrai patvirtinsime bazinį dydį tokį, kokį Seimas yra įsipareigojęs, todėl mano nuostata yra, kad prie kiekvieno sprendimo mes turėtume eiti nuosekliai. Jeigu tikrai Seimas davė žodį atkurti bazinį dydį 2020 metais iki prieškrizinio lygio, tai turėtume to siekti nuosekliai ir šiemet patvirtinti 5 % didesnį bazinį dydį, kad likęs trečdalis būtų likęs kitiems ateinantiems metams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kad svarstytume G. Skaistės pasiūlymą? Yra 40. Komiteto nuomonė dėl minėto pasiūlymo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas analogiškai svarstė G. Skaistės pasiūlymą. Komiteto sprendimas – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 6.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už G. Skaistės pasiūlymą kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, siūliau balsuoti už mažesnį, bet nenorite, tai reikia dabar balsuoti už didesnį. Noriu priminti, kad tai dar vienas valstiečių ir žaliųjų pažadas einant į rinkimus, kai sakėte, kad mes grąžinsime į prieškrizinį lygį bazinį darbo užmokesčio dydį. Gerbiamieji, žinote, žodžiai, kaip paukščiai, išskrenda, ir jau jų nepagausi. Mes jums visą laiką tą priminsime, nes tokie žodžiai buvo, tai buvo parašyta rinkimų dokumentuose ir visuose pažaduose.
Gerbiama Gintarė ir siūlė, kad jūs šitą pažadą lengviau įvykdytumėte, kitais metais nereikėtų 200 mln. eurų vien tiktai bazinio dydžio padidinimui iki krizinio lygio. Kad tas išsidėliotų per dvejus metus, reikėtų tik 60 mln. papildomai. Todėl ir pabandykite suvokti, kad pažadus reikia tesėti, nes rinkėjai prisimena jau. Jau jie taip aklai netiki tuo, ką pasako. Jie prisimena, ką jūs sakėte ir ko nepadarėte. Jūs jau šiandien nubalsavote už vaiko pinigus, dėl kurių pažadų neįvykdysite, dabar balsuosite už bazinį dydį, dėl kurio pažadų neįvykdysite. Čia yra dvi didelės, net ne naujos, o surūdijusios vinys į karstą. Turėkite omeny – vinys, teisingai. Gerbiami kolegos, todėl ir siūlau pritarti G. Skaistės siūlymui didinti iki 180.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tik primenu, kad šio Seimo kadencija baigsis 2020 metais.
Prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Iš tų visų tyrimų finansinės archeologijos, ar kaip ją bepavadinsi, išryškėjo dvi priežastys finansų krizės tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, tai yra neatsakinga bankų veikla ir jų nepriežiūra. Kita priežastis, kuri sėdi čia, Seime, tai yra finansinis populizmas. Kas daugiau, be jokios atsakomybės galima siūlyti be galo, o po to ateina krizė. Kai baigsime mokėti tas arba mokesčių mokėtojai baigs mokėti palūkanas 10 metų obligacijų, kurios baigsis 2021–2022 metais, tai tada ir baigsis viešųjų finansų krizė, tada bus galima atkurti tuos dydžius tvariai į prieškrizinį lygį. Siūlau nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, ji siūlė bazinį dydį padidinti iki 180 eurų. Balsuojantys už pritariate šiam pasiūlymui, balsuojantys prieš arba susilaikę turite kitą nuomonę.
Dėkoju. Balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 27, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dėl viso 3 straipsnio. Galime bendru sutarimu priimti? Galime priimti. Dėkoju pranešėjui. Pastraipsniui priėmėme, o dabar dėl viso įstatymo projekto. Replikos bus po… (Balsai salėje) Juk meluojate, ne dėl vedimo tvarkos. J. Olekas – dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Siūlau nevartoti tokių žodžių, kai kolegos…
PIRMININKĖ. Na, jūs šmaikštausite.
J. OLEKAS (LSDPF). …išeina prie mikrofonų. Mano labai konkretus pasiūlymas dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Kadangi nebuvo atsižvelgta net į du siūlymus, kurie atspindėtų valstiečių ir žaliųjų programos įgyvendinimą dėl bazinio dydžio atstatymo, frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio įstatymo svarstymo iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Jūsų valioje. Frakcijos vardu siūlymas iki kito posėdžio daryti pertrauką. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 35. Vienas penktadalis yra. Skelbiama pertrauka dėl šio klausimo priėmimo stadijoje iki kito posėdžio.
Leiskite, kolegos… (Balsai salėje) Nereplikuokime. T. Tomilinas – vienas sakinys.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti, kad stebite mūsų programą, bet, kaip šiandien minėjo premjeras, mes ją įgyvendiname ir nedaliname nepagrįstų pažadų. Tuo tarpu jūs savo laikais iš viso neįgyvendinote savo pažadų.
13.22 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 9 straipsnio, 1, 2, 3 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2736(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Kolegos, nebereplikuojame ir pradedame svarstyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio ir kai kurių kitų priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2736(2). Iki Vyriausybės valandos septynios minutės. Daug yra pasiūlymų, bet pradėti pradedame.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2 straipsnio, atsiprašau, turiu (ne priėmimo, o svarstymo stadija) pakviesti T. Tomiliną perskaityti komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pagrindinis Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Projektui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Ją pradėsime ir, manau, suspės pakalbėti E. Pupinis. Prašome, kolega. O, kaip ir minėjau, 13 val. 30 min. Vyriausybės pusvalandis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiandien turbūt neteko kalbėti dėl paties biudžeto, gana optimistiškai jį nušvietė Ministras Pirmininkas, tačiau turbūt ne laikas džiaugtis kai kuriais skaičiukais.
Pavyzdžiui, kai dega namas, tai nereikia laukti lietaus, faktiškai reikia jį gesinti. Šiuo metu, man atrodo, toks laukimo periodas, kada galvojama, kad susiklostys sėkmingai kažkokia situacija ir viskas išsispręs savaime. Deja, politikoje nebūna taip, kad viskas kažkaip savaime išsispręstų. Visada dėl tam tikrų susidariusių priežasčių valstybei reikia tam tikrų priemonių. Tos priemonės – turbūt greita reakcija į situaciją, kada žmonės ateina, reikalauja bent jau elementaraus dėmesio. Šiuo metu jo trūksta.
Šiandien svarstome įstatymą, susijusį su asmenimis, su žmonėmis, kurie gauna nedidelius atlyginimus. Dalį bando spręsti čia teikdamas pasiūlymus gerbiamas A. Sysas. Kaip žinome, bazinis dydis šiandien nebuvo padidintas, tai iš esmės lieka prastesnė situacija, nes, kaip ir buvo minėta, yra infliacija ir valstybės tarnyba negauna tam tikro dėmesio ir atlyginimo. Manau, kad tai atsilieps, nes jau vieną kartą turėjome tokių pavyzdžių, kada iš valstybės tarnybos, iš viešojo sektoriaus buvo pradėję masiškai trauktis žmonės. Iš tikrųjų einame prie to paties.
Kaip žinote, valstybės tarnyboje ir viešajame sektoriuje nėra paprasta paruošti pamainą. Jau šiuo metu turbūt matome, kad nėra paklausi nei psichologų pareigybė, nei socialinių darbuotojų. Iš tikrųjų kai kur trūksta žmonių, kai kur netgi ne vien dėl to, kad nepakankamai finansuojami etatai, bet paprasčiausiai žmonės nusivilia sistema ir neina čia dirbti.
Manyčiau, iš dalies stengiamasi atkurti tą situaciją kai kuriais siūlymais. Čia ir komiteto pirmininko E. Jovaišo su kolegomis yra tam tikras pasiūlymas dėl direktorių situacijos gerinimo. Pernai priėmėme įstatymus, galvojome, kad čia reformuosime visą švietimo sistemą, padarysime tam tikrą konkurenciją į direktorių vietas, atsistos eilės, bus konkurencija. Deja, šimtai mokyklų neturi direktorių, tai iš tikrųjų tam tikras, nors ir mažas finansavimo padidinimas bent sustabdys situaciją, neblogins jos. Kad ją pagerintų, kad iš tikrųjų kas nors iš esmės pasikeistų ir kad prasidėtų konkurencija, to nebus, bet kad situacija neblogėtų.
Lygiai tokie patys yra siūlymai mūsų, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir mano, dėl pagalbos švietimui situacijos pagerinimo – psichologų, logopedų, kurie iš tikrųjų mokymo procese labai reikalingi asmenys. Kaip žinome, ne visi gali vienodai mokytis, negalima užtikrinti mokymo proceso, jeigu nėra pagalbos švietimui. Nes ne tik aukštos kvalifikacijos mokytojas, bet ir pagalbinis darbuotojas, kuris atkuria gebėjimus mokytis, taip pat yra labai svarbus.
Mūsų siūlymui komitete buvo pritarta, bet, nežinau, šiandien buvo girdėti, kad atsiranda kitų siūlymų galbūt atidėti tą gaisrą, kad tas įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo arba liepos mėnesio. Tikrai neužges gaisrai, nes reikia dabar imtis priemonių, jokių atidėjimų. Pernai mes svarstėme mokytojų etatinio apmokėjimo visą sistemą ir buvo taip pat pažadėta, kad jau kitame biudžete mes sugrįšime prie pagalbos švietimui darbuotojų, prie ikimokyklinio ugdymo. Iš dalies tai bus, bet ne tokiais skaičiais, kokiais norėtųsi.
Siūlau vis dėlto bent jau po svarstymo pritarti mūsų teiktiems siūlymams, o iki priėmimo, manau, dar galima suspėti pasiderėti ir su pedagogais, nes pedagogų reikalavimuose taip pat yra ne tik etatinio apmokėjimo klausimai, bet ir pagalbos švietimui klausimai, spręsti kompleksiškai ir tikrai neatidėlioti tų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką. Prasideda Vyriausybės likęs pusvalandis. Diskutuoti užsirašę R. J. Dagys, A. Sysas ir J. Olekas – kitame posėdyje, kai pratęsime šio įstatymo projekto Nr. XIIIP-2736(2) svarstymą.
Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu įvykdyti Joniškio gyventojų pavedimą. Mes su V. Gailiumi pirmadienį lankėmės ligoninėje, buvo didelis susitikimas su medikais ir to susitikimo metu buvo įteikti mums 3 tūkst. 500 su viršum parašų dėl to, kad būtų išsaugota ligoninė, kad ji nevirstų slaugos ligonine. Prašė įteikti parlamentui ir Vyriausybei, tad noriu įteikti premjerui. Tikiuosi, kad bus atsakyta įstatymų nustatyta tvarka. Noriu patikinti, kad tuos parašus tikrai rinko ne žalieji žmogeliukai, ne kokie nors kolaborantai, bet paprasti Joniškio žmonės, todėl tikiuosi, kad bus atsižvelgta, nes parašų rinkimas tęsiasi toliau ir, kiek žinau, ne viename rajone. Ačiū.
13.30 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Ačiū. Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Palauksiu, kol premjeras priims 3 tūkst. parašų iš Joniškio ir galėsiu užduoti jam klausimą.
Gerbiamas premjere, atleistasis aplinkos ministras, atleidžiamas aplinkos ministras pasakė, kad dažnu atveju mėgstate slėptis už ministrų nugaros. Šiandien, matant, kas vyksta su streikuojančiais mokytojais, darosi įspūdis, kad slepiatės dabar ir už Prezidentės nugaros – ji nelaukdama Vyriausybės veiksmų ėmėsi pati spręsti susidariusią krizę.
Gerbiamas premjere, aš paklausiu, ar tikrai pagarbu yra slėptis už Prezidentės? Kada planuojate nebesislėpti už jos? Ir kiek planuojate tas slėpynes tęsti? Bet kartu noriu priminti ir Darbo kodeksą, kuris sako, kad su streikuojančiais darbdavys, šiuo atveju jūs – Vyriausybė, nedelsiant turi pradėti derybas dėl streiko nutraukimo. Toks yra įstatymas. Žinau, kad kartais jums atrodo, kad įstatymus vykdyti neprivaloma, lydimųjų teisės aktų, kad…
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet jau laikas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Kada ketinate pradėti derybas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Derybos vyksta, jos niekada nebuvo sustojusios. O kas už ko slepiasi, čia jau jūsų asmeninė nuomonė. Aš manau, kad ministrai gali geriau pasakyti, už kieno nugaros jie slepiasi ir tvirtai jaučiasi. O Respublikos Prezidentė, taip, susitikimo metu buvo aptartos tos pataisos, kurios yra suderintos su profesinėmis sąjungomis, kurios yra pasirašiusios kolektyvinį susitarimą, ir Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pasirašytas susitarimo protokolas. Ten, kur reikia keisti įstatymo projektus, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei komiteto pirmininku buvo sutarta, kad tas pataisas skubos tvarka pateiks Respublikos Prezidentė. Aš džiaugiuosi, kad vyksta geras valdžios institucijų bendradarbiavimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Landsbergis nori patikslinti savo klausimą. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, gal galėtumėte patikslinti, kas yra įgaliotas Vyriausybės asmuo vesti derybas? Kada jas pradėjo? Kada vyksta susitikimai ir kada tikimasi rezultatų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Patikslinsiu ir atsakysiu raštu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen, ruošiasi J. Sabatauskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra teisingumo ministrui. Gerbiamas ministre, prieš kurį laiką… (Balsai salėje) Konkrečiai pirmadienį Danijos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad vyksta derybos su Lietuva dėl naujo kalėjimo statybų, kur danai norėtų kalinti dalį savo kalinių. Kalbėdamas žiniasklaidoje jūs patvirtinote derybų faktą, tačiau pasakėte, kad nutarta šio kalėjimo nestatyti. Tačiau Danijos žiniasklaida vėlgi rašo apie tai, kad derybos vis dar vyksta. Gal jūs galėtumėte tiesiai šviesiai atsakyti, kokia yra situacija, ir patvirtinti arba paneigti šį faktą?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Tikrai tiesiai šviesiai galiu atsakyti – jokios oficialios derybos nevyksta. Danijos žiniasklaidoje iš tiesų yra pasirodęs toks straipsnis. Danijos teisingumo ministras irgi nepatvirtino šitos informacijos, matyt, tai irgi šį tą reiškia. Tai yra senas klausimas, dar 2017 metais kelios delegacijos buvo atvažiavusios į Lietuvą, kai aš dar nebuvau ministru, ir išreiškė tokį pageidavimą, kad galbūt toks kalėjimas galėtų atsirasti. Į tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jam tuomet vadovavo J. Sabatauskas, pasakė, kad ne, ir Teisingumo ministerijos atstovai irgi tokio sutikimo nedavė, tik buvo nuspręsta tęsti konsultacijas toliau.
Jokių oficialių susitikimų nebuvo. Ministrų Tarybos metu ministras šnektelėjo koridoriuje priėjęs prie manęs, kad juos ir toliau domintų, aš atsakiau, kad tikrai skeptiškai mūsų parlamentas žiūrėtų į šią situaciją. Tai tiek. Ir jokio kito. Pasakė, gal mes pateiksime kokį kitą pasiūlymą, oficialiai ką nors kita, bet iki šios dienos jokio oficialaus pasiūlymo ir jokio kito pasiūlymo kitais kanalais mes nesame gavę, todėl tikrai paneigiu šią informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų kompleksinis dviem ministrams: ministrui L. Kukuraičiui ir ministrui E. Jankevičiui.
PIRMININKĖ. Tik vienas klausimas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vienas klausimas, taip, dėl psichologų ir psichiatrų. Ministras L. Kukuraitis vakar dalyvavo komitete, mes svarstėme problemą dėl ikiteisminių tyrimų, susijusių su vaikų smurtu, tiek seksualiniu, tiek kitokiu smurtu prieš vaikus, vaikų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kad trūksta psichologų, o ypač trūksta psichiatrų ekspertų. Ekspertizės užtrunka, daugiau negu pusę metų vien eilė yra, pasirodo, tų ekspertų yra mažiau negu vienos rankos pirštų. Pinigų, kiek supratome, kad papildomai galėtume samdyti ekspertus, reiktų tik 250 tūkst., kad galėtume samdyti ekspertizę. Teisingumo ministerija ruošė tvarką dar žiemą. Dėl vėl tos pačios psichologų pagalbos ikiteisminio tyrimo metu…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …parinkimo. Ministre, ar negalėtų būti toks pat modelis kaip garantuojamos teisinės pagalbos, kaip advokatai prireikus samdomi, taip galėtų būti samdomi tie patys psichiatrai arba psichologai? Ir, ministre Kukuraiti, ar tų pinigų būtų tiek daug, aš išvardinau, ar negalėtų rasti Vyriausybė?
PIRMININKĖ. Jūs piktnaudžiaujate, mielas kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš nepiktnaudžiauju, čia yra didelė problema.
PIRMININKĖ. Minutė 52 sekundės, nemokame paklausti per minutę, deja. Žinote, kiek yra skiriama. (Balsai salėje)
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų labai aktualus klausimas – psichiatrinė ekspertizė. Kaip vakar išsiaiškinome, yra tik trys plius vienas ekspertas, kurie vaiko bylose daro ekspertizę, todėl tos eilės yra didžiulės, pusę metų ir daugiau vėluojama su išvadomis. Tai tas turi būti sprendžiama, tai yra sveikatos apsaugos sistemos dalis, ir čia tikrai reikia aiškaus vadybinio plano ir konkrečių finansų, kuriais būtų galima išspręsti. Mano galva, tas jūsų siūlomas modelis kaip advokatų, taip pat kaip psichologų, kuriuos kuruoja Teisingumo ministerija, turėtų veikti. Tačiau tam reikia išspręsti labai aiškius probleminius klausimus ir turėti ekspertizę visai kitokią. Mes, kaip ministerija, tame tikrai galime ir norime dalyvauti, nes interesas yra bendras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Z. Jedinskis. Ruošiasi A. Dumbrava. Ir kreipsimės į kompiuterininkus, kad minutė – ir mikrofonas automatiškai išsijungtų. (Balsai salėje)
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro, jo šiandien nematau, bet klausimą vis tiek noriu paviešinti. Jeigu premjeras galės pakomentuoti, būsiu dėkingas, jeigu ne, tai lauksime kito karto.
Švenčionių rajone įvyko toks skandalingas įvykis, kai buvo laidojamos autobusų parko teritorijoje ardomo autobuso detalės. Bet problema ne ta, o ta, kad Vilniaus regiono departamento direktorius nedavė leidimo pareigūnams apie savaitę įeiti į šią teritoriją. Visos šitos aplinkybės buvo pateiktos visuomenei pasitelkus nacionalinį transliuotoją LRT. Problema ta, kad iki šiol nesiimama jokių veiksmų prieš šitą vadovą ir prieš tuos pareigūnus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nepakomentuosiu, pirmą kartą girdžiu. Pasidomėsime ir atsakysime jums asmeniškai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamas ministre, taip jau būna, kad ministerijoje trupučiuką keičiasi vadovybė, o problema lieka ta pati ir kiekvieno ministro bandau paklausti, bet nelabai mums sekasi. Dėl Sosnovskio barščių. Dabar yra žiema, tuoj ateis pavasaris, vasara, ta problema yra gana sudėtinga, kai kurios šalys net ekstremalią padėtį paskelbia. Prašom pasakyti, ar nežada Lietuva ko nors, be baudų savininkams, galbūt prisidėtų ir valstybė, kad vis dėlto pradėtume kovoti ir iš esmės kovoti, nes padėtis tampa nebevaldoma? Labai ačiū.
G. SURPLYS. Ačiū jums už klausimą. Aš tikrai priimu domėn, bet jūs esate pirmasis, kuris man iškėlė tai kaip labai rimtą problemą. Pasidomėsiu ir tikrai atsakysime jums, jeigu reikia raštu, kaip galima tą problemą spręsti. Bet sakau, nei iš ūkininkų, nei iš aplinkosaugininkų aš to klausimo kaip esminio, pirmos svarbos, nebuvau išgirdęs. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš suteikiant žodį A. Armonaitei, dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji vicepirmininke, aš nesuprantu, kokiu pagrindu jūs „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją priskyrėte mažumai. Kaip žinome, jie yra pasirašę specialų koalicinį susitarimą ir neįžeidinėkite jų čia priskirdami prie opozicinės dalies. Matome, kaip jie balsuoja dėl biudžeto, dėl kitų svarbių klausimų. Tai nereikia…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). …čia žaisti tų žaidimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes sutarėme, kad klausinės išskyrus valdančiajai daugumai priklausančias frakcijas. „Tvarka ir teisingumas“ nėra valdančiosios daugumos frakcija, o susitarimas ir pasirašymas to klausimo nekeičia.
A. Armonaitė. (Balsai salėje) Nesipykime!
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu klausimą…
PIRMININKĖ. Ruošiasi G. Skaistė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …premjerui dėl švietimo. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ministrė buvo spirginama kaip reikalas, ir, matyt, ji padarė klaidų, ypač dialogo su mokytojais metu, tas reformas, kurias ji vis dėlto įgyvendino, atnešė būtent valstiečių valdančioji dauguma. Čia, Seimo salėje, 71 Seimo narys balsavo už mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimą nuo rugsėjo 1 dienos. Jis sukėlė sumaištį mokyklose ir dabar to pasekmes mes matome.
Taigi aš manau, jog ne tik ministrė, bet ir Seimo dauguma, ir jūs asmeniškai, premjere, esate atsakingi už tai, kas šiuo metu vyksta Švietimo ir mokslo ministerijoje, mokyklose ir kitur. Šiek tiek nesąžininga, ko gero, aukoti tik ministrę, bet neprisiimti atsakomybės patiems. Kaip jūs tai paaiškintumėte?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia tai nėra kažkokia autorystė. Viskas, kas numatyta Vyriausybės programoje, yra vykdoma. Švietimo ir mokslo ministerija ir ministrė vykdė Vyriausybės programą ir už Vyriausybės programos vykdymą mes prisiimame atsakomybę visi – nuo Ministro Pirmininko iki ministro. Seimo narių palaikymas, priimant naują apmokėjimo modelį, buvo labai svarbus. Mes puikiai prisimename, kaip buvo bandoma kuo ilgiau padaryti procedūriškai, kad nebūtų priimta ir kad būtų kuo mažiau leista pasiruošti. Tačiau šito modelio įgyvendinimas, kaip minėjau, leido daugiau negu 70 % mokytojų gauti didesnį atlyginimą nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, padėjo mokytojams sumokėti už tuos darbus, kurie anksčiau nebuvo apibrėžti ir galbūt buvo nemokami, padėjo išvengti situacijos, kuri buvo 2017 metais, kai dėl mokinių skaičiaus mažėjimo net 29 % mokytojų susidūrė su atlyginimų mažėjimu.
Taip buvo atliepta į mokytojų ir mokyklų bendruomenių lūkestį, kad tai yra labai subrendusios bendruomenės, galinčios savarankiškai priimti daug sprendimų, tartis, kad nebūtų to reglamentavimo ir nepasitikėjimo. Buvo tikrai pakankamai tam socialiniam dialogui tarp mokyklų bendruomenės ir administracijos palikta laisvės.
Ne visos mokyklos iš tiesų susitvarkė su tuo iššūkiu. Dabar prašoma, kad būtų vėl daugiau reglamentuota, kaip ir anksčiau. Dėl to yra sutarta Švietimo ir mokslo ministerijos ir ministrės su profesinėmis sąjungomis, kurios pasirašė kolektyvinį susitarimą. Tie pataisymai, kaip šiandien girdėjote, bus teikiami skubos tvarka Respublikos Prezidentės. Tai, kas susiję su poįstatyminiais aktais, taip pat bus sutvarkyta ir atliepti tie lūkesčiai, patobulinta darbo apmokėjimo tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi J. Baublys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Mano klausimas premjerui. Išties klausimas yra apie situaciją, kuri susidarė po to, kai išgirdome jūsų sprendimą dėl trijų ministrų ateities. Buvo tam tikri kultūros ministrės pareiškimai, buvo kalbama, kad jinai sulaukė spaudimo iš premjero aplinkos įvairiais klausimais, ypač susijusiais su žiniasklaidos kontrole, ir kad jai reikėjo imtis tam tikros žiniasklaidos gynimo pozicijos. Iš principo mano klausimas būtų, ar jūs išsiaiškinote, kas iš premjero aplinkos tą spaudimą darė? Galbūt tai darė jūsų nurodymu?
Kitas klausimas, susijęs taip pat su ta pačia situacija. Ar jūsų nepasitenkinimas šita situacija yra toks didelis, kad vis dėlto tikrai inicijuotumėte ministrei interpeliaciją, jeigu Prezidentė taip apsispręstų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Atsakysiu į vieną klausimą, kuris yra užduotas. Ministrė turi galimybę šiandien pati atsakyti, jeigu ją kas nors spaudė viena ar kita forma, tą galėjo padaryti… (Balsai salėje) (Leiskite man atsakyti, gerbiamas Jurgi.) …tą galėjo daryti, jeigu buvo kokių nors menamų spaudimų dvejus metus, ir informuoti mane, bet kažkaip to nedarė, tai aš tiesiog neturi ką šiuo atveju pakomentuoti.
O dėl visų kitų procedūrų, net neabejoju, kad Respublikos Prezidentė pasirašys dekretus ir klausimas bus išspręstas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Baublys. Ruošiasi A. Sysas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Norėčiau kreiptis į sveikatos ministrą. Gerbiamas ministre, viešojoje erdvėje vis pasirodo informacija, kad po savivaldos rinkimų galimai bus uždaromos rajoninės ligoninės, ten yra pateikiami ir sąrašai tam tikrų ligoninių. Sakykite, ar toks planas yra? Jeigu yra, ar galėtumėte pakomentuoti? Ir ar bus atsižvelgta į savivaldybių nuomonę, ar savivaldybės turės sprendimo teisę šiuo klausimu, jeigu toks planas bus vykdomas? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Puikus klausimas, labai susietas su tais parašais, kuriuos šiandien gavome ir kuriuos premjerui įteikė gerbiamas kolega. Tai aš jau vakar tą sakiau Seimo Sveikatos reikalų komitete, kad panika kyla ten, kur opozicijai priklausantys Seimo nariai važinėja po rajonus ir tą paniką sėja. Man toks jausmas, kad jie pristato Lietuvai savo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, naują planą, kuriame įrašyta, kad reikia uždaryti 9,8 tūkst. lovų… aiškiai yra parašyta, kad reikia uždaryti ligonines, tai, matyt, iš ten ir atsiranda ta panika.
Mes tokio plano neturime, jokio sąrašo dėl uždarymų ir ligoninių nėra. Mūsų tikslas yra pertvarkyti srautus taip, kad išliktų įstaigos ir nebūtų uždarytos. Taigi tikrai nėra tokio pagrindo ir nereikia sėti panikos Lietuvos gyventojams. Savivalda galės dalyvauti tuo formatu, kuris bus teikiamas Seimui, tai yra regionų tarybose galės dalyvauti, kai bus planuojamos tos paslaugos ir teikiami siūlymai. Tai savivalda nebus eliminuojama iš šio proceso.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Džiugelis. Jo nematau, tai M. Adomėnas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Paskutinį kartą prieš porą savaičių aš jo klausiau dėl socialinio dialogo, kurį visokiais būdais bandoma apeiti Energetikos ministerijoje arba jai pavaldžiose įmonėse, nes ir premjeras šitą žodį šiandien turbūt jau ištarė Vyriausybės valandoje keturis ar penkis kartus. Jūs tada pasakėte, kad po pietų susitiksite su profesinėmis sąjungomis, tai aš labai norėčiau išgirsti, kokie rezultatai, nes aš žinau, kad procesas toliau vilkinamas, ypač įmonių vadovų, Naujieji metai čia pat, kolektyvinės sutarties nėra, viskas daroma, kad jos ir nebūtų. Tai būkite geras, paaiškinkite, dėl kokių nurodymų ar ko jūs susitarėte ir ką darote, kad tas procesas, apie kurį kalba Ministras Pirmininkas, realiai būtų vykdomas ir jūsų pavaldžiose įmonėse?
Ž. VAIČIŪNAS. Gerai, dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kalbant apie tą susitikimą, kuris buvo, kurį minėjau praeitą kartą, tai jis įvyko. Užduotis duoda labai aiški – iki šių metų pabaigos turi būti nauja kolektyvinė sutartis. Iš esmės dialogas vyksta labai intensyviai. Šiandien kaip tik viceministrė lankosi Ignalinoje, kartu su profsąjunga tie pokalbiai toliau vyksta. Tikslas, kaip ir minėjau, kad iki metų pabaigos sutartis turi būti suderinta ir pasirašyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi M. Majauskas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Užsienio reikalų ministrui turėjau klausimą, bet atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Ačiū. M. Majauskas. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš pradžių trumpą komentarą. Paprastai, kai nežino atsakymo ministras, tai sako, kad aš jums atsakysiu raštu. Ministras Pirmininkas, atsakydamas į G. Landsbergio klausimą, kas įgaliotas vadovauti deryboms ir kada jos vyksta, sako, kad atsakys raštu, tai aš suprantu, kad iš tikrųjų Ministras Pirmininkas nežino. Jeigu žino, tai galbūt galite vis dėlto patikslinti?
O klausimas būtų toks. Jūs sudarėte komisiją dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo iki 2025 metų ir kalbate, kad jeigu būtų staiga atšaukta 2019 metų mokesčių reforma, įvyktų chaosas. Bet mes žinome, kad neapmokestinamasis pajamų dydis yra didinamas ne tik 2019 metams, bet 2020 ir 2021 metams. 2020 metams bus netekimai 210 mln. valstybės biudžete, 2021 metams – 220 mln. netekimas. Mano klausimas, ar įgyvendindami užsibrėžtus tikslus didinti viešojo sektoriaus atlyginimus jūs svarstytumėte siūlymą švelninti neapmokestinamojo pajamų dydžio augimą ar galbūt jį atidėti? Kalbame apie 2020 ir 2021 metus. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Tiesiog reformos, kurios yra planuojamos, kurioms yra pasirengiama iš esmės, atlieka ir įvairius poveikio ekonomikai vertinimus. Kalbant apie tas reformas, kurias mes pristatėme, šešias struktūrines reformas, taip pat ir jūsų paminėtas, buvo atliktas poveikio ekonomikai vertinimas. Cituojame, kad Vyriausybės reformų, ne mes patys tai darėme, supraskite teisingai, didžiausias santykinis efektas dėl bendrojo vidaus produkto bus pasiektas, reforma lems apie 2 % didesnį BVP lygį, arba daugiau negu 1,2 mlrd. eurų didesnį bendrojo vidaus produkto poveikį, lyginant su scenarijumi, jeigu nagrinėjamos reformos nebūtų vykdomos. 2019–2020 metų reformos vidutiniškai lems 0,3 procentinio punkto didesnį metinį augimą. Dėl šių reformų bus sukurta ir išsaugota beveik 26 tūkst. darbo vietų. Aš galėčiau pasakyti, kad šios reformos turi poveikio ekonomikai teigiamą įvertinimą, ir mes manome, kad biudžetą tikrai galėsime ir toliau sėkmingai rinkti ir taip pat finansuoti tas visas sritis, apie kurias mes kalbame kaip apie prioritetines.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, mes buvome kvietę jus į mūsų frakciją, jūsų sekretoriatas pasakė, kad negalėsite atvykti, šįryt atvykote mums netikėtai su finansų ministru. Tikrai jums abiem ačiū už tą netikėtą apsilankymą. Tačiau, be visų biudžeto dalykų, jūs šiandien atskleidėte, iš esmės jūs taip pasakėte, teisėtai išrinktos valdžios nuvertimo planą, kurį vykdo konservatoriai. Jūs sakėte, kad yra schematika, datos, faktai, ir aš iš principo tikiu, kad jūs visa tai turite. Tačiau man norisi sužinoti, ar jūs pats ten taip su savo patarėjų pagalba atradote tą planą, ar čia Lietuvos specialiosios tarnybos padėjo demaskuoti tą teisėtai išrinktos valdžios nuvertimo planą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, tikrai kyla tokių įtarimų ir mes kreipsimės, Vyriausybė kreipėsi ir į tarnybas, nes tai, kas daroma mūsų kolegų, tikrai atrodo, kad yra Kremliaus politikos vykdymas, ir yra abejonių, ar tai nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Manau, kad mūsų specialiosios tarnybos į tai atsakys, tokias prielaidas galime daryti. O ta schematika yra viešojoje erdvėje, yra prieinama visiems, tai nėra slapta, tai yra dalinamasi, aš jums nedelsdamas ir persiųsiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. E. Pupinis išėjo, tai D. Kreivys.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, mes dar birželio mėnesį pastebėjome, kad aplinkos ministras netinkamai vykdo pareigas ir tvarkosi aplinkos sektoriuje. Gaila, kad jums prireikė dar penkių mėnesių tai įvertinti. Jūs tada mūsų nepalaikėte, bet, man atrodo, galime sveikinti jūsų sprendimą. Bet išėjus ar jums taip nusprendus dėl aplinkos ministro, problemos ten nesibaigė. Aš priminsiu, kad buvau kreipęsis į aplinkos ministrą, o prieš pora savaičių į jus dėl to, kad yra sabotuojamas Vyriausybės nutarimas dėl medienos ilgalaikio pardavimo, ilgalaikių sutarčių sudarymo. Atsakymo nei iš ministro, nei iš jūsų dar negavau, galbūt šiandien galėsite atsakyti. Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, tiesiog bijau, kad mano paklausimas nebūtų vertinamas kaip spaudimas ministrui atsakyti jums į klausimus. Nespausiu ir atsakysiu tiesiogiai jau iš Vyriausybės kanceliarijos, kur tas nutarimas yra paklydęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, kreipiuosi į jus kaip į Ministrą Pirmininką ir kaip Vilniuje rinktą Seimo narį. Mes matome, kokia yra Vilniaus miesto sporto infrastruktūra, ji man panaši į tuos griuvėsius, stūksančius prie Akropolio. Iš 65 aikščių, esančių prie mokyklų, tik 10 yra tinkamos naudoti. Sporto mokyklos nepriima norinčių sportuoti vaikų. Negali sportuoti nei mėgėjai, nei veteranai. Plaukikai važiuoja į kitus miestus treniruotis, šiandien matome. Tragiškas incidentas įvyko manieže, kai mergaitei pataikė į galvą 6 kilogramų rutulys. Miesto savivaldybė, finansiškai remiama Vyriausybės, už 100 mln. eurų (čia yra 80 ir 20, 20 infrastruktūrai) statys stadioną, vadinamąjį nacionalinį stadioną, kuriame tilps vos 15 tūkst. žmonių.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš vakar kreipiausi į jus, kad iš tų pinigų galėtume pastatyti 59 objektus visame Vilniuje ir tai iš esmės išspręstų vilniečių problemas. Ar jūs nemanote, kad tai būtų tikslinga daryti Vilniuje?
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, vakar tikrai gavau jūsų raštą, perskaičiau ir atsakysime, be abejo. Pirma tokia pastaba, kad Vilniuje yra statomas ne stadionas, o daugiafunkcinis centras. Matyt, suprantate mano atsakymo potekstę.
Kitas iš to išplaukiantis svarbus dalykas. Jūs suvokiate, kad pagal šią Europos Sąjungos finansinę perspektyvą sporto objektai tiesiogiai negali būti finansuojami. Tačiau tikrai aš, kaip vilnietis, kaip Respublikos pilietis, dar vis tikiu, kad Vilniuje pavyks tas projektas ir pagaliau bus pastatytas nacionalinis stadionas, nors yra tikrai įtempta situacija dėl terminų. Savivaldybės procesas užtruko, įvyko ir teisiniai tam tikri ginčai, ir teismo sprendimai, tačiau savivaldybė nuolat mus informuoja, kad terminai yra dar nepraleisti ir dar galima tą objektą įgyvendinti. Jeigu iškils grėsmė, kad projektas bus neįgyvendintas arba gali būti, be abejo, mes darysime viską, kad tos lėšos, kurios yra numatytos, būtų panaudotos prasmingai būtent tam tikslui, ką jūs minėjote.
Tikrai džiaugiuosi, kad Vilniuje pavyko padaryti keletą tokių galbūt mažų darbų, tų pilotinių projektų. Mes kalbame apie dengtas futbolo aikštes. Jeigu jos pasiteisintų, tikrai būtų postūmis tą daryti visuose šalies miestuose, kad bent rajone po vieną būtų. Manau, kad pasiteisino ir aikštelių, mobilių sporto aikštelių, mikrorajonuose diegimas, ką darėme su Kultūros ir sporto departamentu. Taigi dabar svarbiausia, mano galva, pasiekti tą tikslą dėl nacionalinio stadiono ir suvaldyti rizikas. Jeigu būtų kitaip, tuos pinigus panaudoti tiems tikslams, kuriuos jūs paminėjote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, gal baikime žaisti kates ir peles. Gal galite pasakyti trijų naujų ministrų pavardes? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai pasakyčiau, bet, matote, dirba du ministrai iki pat galo ir šiandien toliau eina pareigas. Vienas kažkodėl neatvyko (gal Kęstutis yra, pavėlavo?) dėl nežinomų priežasčių, nėra Vyriausybės posėdyje. (Balsai salėje) Iki sėkmingo. Kol kas pavardžių negaliu pasakyti, nes yra dirbantys, veikiantys ministrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis liko J. Razma. Dar turime porą minučių. (Balsai salėje) Negaliu, laikas. Pradėjome porą minučių vėliau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, vis dėlto čia labai užsitęsė diskusijos dėl galimų didesnių įplaukų į kitų metų biudžeto projektą, ir bus rezoliucija dar po pietų, galbūt ir jūs dalyvausite ir galėsite irgi išsakyti savo požiūrį. Ar nematote galimybių bent kokius nors dalinius sprendimus daryti dėl tos priimtos mokestinės pertvarkos, kad būtų galima šiek tiek padidinti įplaukas ir vieną kitą jautresnį biudžetinį poreikį išspręsti dar kitais metais? Tai galbūt pašalintų ir tas įtampas, kurios koncentruojasi visuomenėje nebūtinai pagal konservatorių sąmokslus, jūsų kažkokiose schemose matomus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Schemos ne mano, viešai prieinamos. Norėčiau atsakyti, kad iš tiesų, kalbant apie tvarkų ir biudžeto priėmimo, ir pasitikėjimo valstybe procesą, mums patiems nereikia jo griauti. Šiandien pateiktas biudžetas atitinka visus mūsų tarptautinius įsipareigojimus, pirmiausia – nacionalinius, yra subalansuotas, yra atliepiantis viso sektoriaus lūkesčius, ne tokius, kokius jie turi, tai irgi natūralu. Mes iš tiesų girdime, darome sprendimus. Matyt, antradienį, jeigu priiminėsime, bus pasiūlymų: kai kuriems bus pritarta, kai kurie bus atmesti (oi oi, nepasisekė).
Tą patį padarėme trečiadienį Vyriausybės posėdyje, kai išgirdome, radome būdų, pasitelkę derybas, su profesinėmis švietimo sąjungomis, kurios pasirašė kolektyvinę sutartį metais anksčiau, negu buvome įsipareigoję, pradėti ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sulyginimą su pedagogais. Buvo skirta papildomų lėšų, ir kitais metais jos pasieks ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Taip, dėl kiekvieno labai atsakingo, konstruktyvaus – bet kokio pasiūlymo man absoliučiai nėra skirtumo, ar kairė, ar dešinė tai siūlo, jeigu tikrai nustatomas ir nurodomas tvarus finansavimo šaltinis. Jeigu mes laikomės savo įsipareigojimų dėl finansinės atsakomybės ir drausmės, apie tai galima ir diskutuoti, ir priimti tokius sprendimus.
Ir dar, naudodamasis proga, noriu patikslinti ir atsakyti į klausimą, kurį uždavė jūsų frakcijos ir partijos pirmininkas. Streikuojantys mokytojai, jeigu kalbėtume apie Darbo kodeksą, dar nėra šiandien kreipęsi su prašymu pradėti kolektyvinės sutarties derybas. Todėl dėl to, kas numatyta Darbo kodekse, mes negalime skirti savo derybininkų, kalbant apie tą įstatymo raidę, kas yra numatyta Darbo kodekse, bet nepaisant to derybos nuolatos vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paklausė visi norintys paklausti. (Balsai salėje) Na, deja, bet tiek, kiek buvo skirta laiko. Taip, iš tikrųjų atsiprašome. Sėkmės Vyriausybei darbe įrodant, kad iš tiesų dirbate atsakingai ir dėl žmonių. Ačiū, kad jūs esate. Sėkmės. Baigėme Vyriausybės valandą ir rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.