LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 108, 109, 113, 115, 122, 125, 187, 291, 293 IR 423 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 831, 1131 IR 1871 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-05-25 Nr. XIIIP-4857
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856 18 straipsniu siūloma panaikinti galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 2 dalį. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūloma dekriminalizuoti BK 204 straipsnio 2 dalyje (Svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą ir atitinkamai laikyti jį administraciniu nusižengimu, kurį visiškai apimtų galiojančios ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančios redakcijos BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviąją pusę apibūdina 3 alternatyvios veikos[1]: 1) nedidelio prekių kiekio pažymėjimas svetimu prekių ženklu neturint tam leidimo, paprastai suprantamas kaip svetimo ženklo fizinis uždėjimas (priklijavimas, išdeginimas, įspaudimas ir pan.) ant pačios prekės arba ant etiketės ar pakuotės; 2) svetimu prekių ženklu pažymėto nedidelio prekių kiekio pateikimas realizuoti neturint tam leidimo, paprastai suprantamas kaip svetimu ženklu pažymėtų prekių išdėstymas tam tikroje vietoje, kur jas gali apžiūrėti ir gauti kitas asmuo, įskaitant tokių prekių realizavimą (pardavimą, dovanojimą ir pan.); 3) pasinaudojimas svetimu paslaugų ženklu padarant žalos[2], paprastai suprantamas kaip svetimo paslaugų ženklo naudojimas reklamuojant, pristatant ar teikiant tam tikras paslaugas.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 125 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių: 1) laikymą komerciniais tikslais; 2) gabenimą komerciniais tikslais. Tokių prekių laikymas paprastai suprantamas kaip jų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose), o gabenimas – kaip jų buvimo vietos pakeitimas transportuojant, nešant su savimi ir pan.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ANK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti laikymo ir gabenimo veiksmai neapima nei neteisėto prekių pažymėjimo svetimu prekių ženklu, nei svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių realizavimo[3]. Taip pat pastebėtina, jog skiriasi ne tik šių veiksmų turinys, bet ir jų padarymo momentas, kadangi chronologiškai neteisėtas prekių ženklinimas eina dar prieš neteisėtai paženklintų prekių laikymą ar gabenimą, o realizavimas (pardavimas, dovanojimas kitam asmeniui ir pan.) – jau po tokių prekių laikymo ar gabenimo. Be to, ANK 125 straipsnis nenumato administracinės atsakomybės ir už svetimo paslaugų ženklo naudojimą reklamuojant, pristatant ar teikiant tam tikras paslaugas. Dėl to ANK 125 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama, kad jos dispozicija apimtų visas prieš tai išvardintas galiojančios redakcijos BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas.
2. Žodžiais „Tas, kas...“ pradedamos BK, o ne ANK straipsnių dispozicijų formuluotės, todėl keistina projekto 9 straipsnyje numatoma naujojo ANK 1871 straipsnio dispozicijos konstrukcija. Be to, vienintelė straipsnio dalis nenumeruojama.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]