 |
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai El. p. [email protected]
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ILGALAIKIO GYVENTOJO LEIDIMO GYVENTI EUROPOS SĄJUNGOJE IŠDAVIMO PROCEDŪRAS
2016 m. gruodžio 13 d. Nr. 4-01-9249
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome šių teisės aktų antikorupcinius vertinimus:
1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – Įstatymas) 33, 35 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio;
2. Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – Ilgalaikio gyventojo leidimo išdavimo aprašas);
3. Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 (toliau – VSAT grėsmių nustatymo tvarkos aprašas);
4. Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – Policijos grėsmių nustatymo tvarkos aprašas).
Vertinimo metu buvo analizuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – Reglamentas) 17 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-4154-624/2016 ir Nr. eA-3762-624/2016, kuriose buvo konstatuotas nepakankamas analizuojamų procedūrų teisinis reglamentavimas arba jo nebuvimas.
Atlikę vertinimą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Ilgalaikio gyventojo leidimo išdavimo aprašo 13.31.3 papunktyje nustatyta, kad jeigu užsienietis dėl akivaizdžiai neproporcingai didelių laiko ir (ar) lėšų sąnaudų negali įvykdyti reikalavimo pateikti pažymos apie teistumą, jis turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl negali įvykdyti šio reikalavimo, tokiu atveju dėl reikalavimo netaikymo sprendžia Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Šioje normoje suteikiama teisė Migracijos departamento direktoriui ar jo įgaliotam valstybės tarnautojui savo nuožiūra spręsti, ar taikyti minėtą reikalavimą konkrečiam asmeniui. Jeigu priimamas sprendimas netaikyti minėto reikalavimo, nėra įpareigojimo išnaudoti turimas galimybes ir taip patikrinti užsieniečio teistumą. Tokia sprendimo priėmimo diskrecija laikytina korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome nustatyti, kad tuo atveju, jeigu priimamas sprendimas netaikyti reikalavimo pateikti pažymą apie teistumą, turi būti išnaudojamos turimos galimybės ir duomenų šaltiniai informacijos apie užsieniečio teistumą patikrinimui.
2. 33 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas Policijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai siunčia paklausimus, siekdamas gauti informaciją, ar užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, o esant 30.3.7 papunktyje nurodytų duomenų ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šios informacijos tikrinimą reglamentuoja Policijos grėsmių nustatymo tvarkos aprašas ir VSAT grėsmių nustatymo tvarkos aprašas, kurių nuostatos svarstytinos šiuo aspektu:
Policijos grėsmių nustatymo tvarkos apraše nustatyti išsamūs kriterijai, kuriais vadovaujantis, pateikiama išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Analizuojant VSAT grėsmių nustatymo tvarkos aprašą nustatyta, kad 8 punkte nėra nustatyti turimos informacijos vertinimo kriterijai, o tik pateikta bendra informacija, kad užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad turimi kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenys sudaro pagrindą manyti, jog asmens gyvenimas ar buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Minėtame VSAT teisiniame reguliavime nėra atskleista kokie kriterijai ar informacija apie užsienietį parodo, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. VSAT siūlome tobulinti aprašo nuostatas, nustatant kriterijus, kuriais vadovaujantis padaroma išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
3. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Analizuojant teisės aktus darytina išvada, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateikta išvada apie tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nėra privalomas pagrindas atsisakyti ar išduoti užsieniečiui leidimą gyventi. Visais atvejais informaciją vertina ir sprendimą priima įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas. Analizuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje[1] Nr. eA-4154-624/2016 darytina išvada, kad Migracijos departamento pareigūnai taiko šį pagrindą ir neesant Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvados apie užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nesivadovaudami jokiais kriterijais. Pagrindo atsisakyti išduoti leidimą gyventi taikymas be aiškių kriterijų laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome aiškiai nustatyti kriterijus, kurių pagrindu būtų taikomas 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktos išvados, apie užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, reikšmę priimant sprendimus.
4. Ilgalaikio gyventojo leidimo išdavimo aprašo:
- 27 punkte nustatyta, kad užsieniečio prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėja įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas;
- 531 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vizuoja sprendimo projektą;
- 54 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas priima vieną iš sprendimų dėl leidimo gyventi išdavimo.
Iš minėtų nuostatų neaišku, ar visus nurodytus veiksmus atlieka vienas ar keli valstybės tarnautojai. Pagal šias normas galimos tokios situacijos, kai prašymus nagrinėja, vizuoja ir sprendimus priima vienas valstybės tarnautojas. Siekdami proceso skaidrumo, siūlome nustatyti (užtikrinti), kad vieno sprendimo priėmimo procese dalyvautų bent du skirtingi valstybės tarnautojai.
5. Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, Ilgalaikio gyventojo leidimo išdavimo aprašo 35.2.1 ir 921 punktuose nustatyta, kad trūkstamiems duomenims ir dokumentams pateikti nustatomas pagrįstas terminas, tačiau neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kokios trukmės terminas gali būti nustatomas. Taip pat neaišku, ar yra galimybė nustatytą terminą pratęsti esant svarbioms aplinkybėms, todėl siekdami skaidraus leidimų išdavimo proceso, siūlome reglamentuoti terminų nustatymo kriterijus bei trukmę.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje[2] Nr. eA-3762-624/2016 konstatavo, kad Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta diskrecinė išlyga valstybei, t. y. kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą, tačiau jokios imperatyvios normos nenustato valstybei jokių kriterijų bei atvejų, kada ji gali taikyti šią diskrecinę išlygą. Analizuojant nutartį, pastebėti joje paminėti ir ankstesni teismo sprendimai analogiškose bylose, kuriose konstatuota, kad Migracijos departamentas neprivalo nagrinėti tokių asmenų tarptautinės apsaugos prašymų nors tam turi teisę, kadangi teisės aktais nėra nustatyti kriterijai, kada jis tokius prašymus privalo nagrinėti. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Migracijos departamentas savo nuožiūra, esant analogiškoms aplinkybėms, gali priimti nagrinėti atskirus tarptautinės apsaugos prašymus arba nepriimti jų nagrinėti. Toks reglamentavimas nėra pakankamai objektyvus, o atsižvelgiant į tai, kad Reglamente suteikiama diskrecinė išimtis valstybei, kaip elgtis tokiais atvejais, manome, kad įgyvendindama diskrecinę savo teisę, valstybė gali teisės aktais reglamentuoti suteiktos diskrecinės išimties taikymo kriterijus ir procedūras. Siekdami objektyvaus tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo proceso, siūlome reglamentuoti minėtos diskrecinės išimties taikymo ar netaikymo kriterijus bei procedūras.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir siekdami skaidraus ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje minimų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus.
Prašome per 3 mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. [email protected]