Argumentai:
Lietuvoje esančiuose užsieniečių
registracijos centruose šiuo metu apgyvendinti apie 2500 užsieniečių,
nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos
valstybės sieną. Metus laiko vyko sprendimų priėmimo procesai dėl šių asmenų
teisinės padėties, tačiau net ir priėmus galutinius sprendimus dėl jų
teisinės padėties, jie liks Lietuvos Respublikoje iki kol bus įvykdyti
sprendimai dėl jų grąžinimo ar išsiuntimo.
Akivaizdu, kad didžiosios dalies
užsieniečių dėl įvairių priežasčių (nėra susitarimo tarp Lietuvos ir jų
kilmės šalių dėl grąžinimo ir t.t.) gali taip ir nepavykti išsiųsti iš
Lietuvos Respublikos.
Europos Sąjungos fondai
finansavimo neteisėtai migracijai per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos
Respublikos valstybės sieną nebeskiria papildomų lėšų ir tolimesnis
užsieniečių išlaikymas registracijos centruose pareikalautų ženklių valstybės
biudžeto lėšų (apie 40 mln. per metus).
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekte nustatyti,
kad prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos po
9 mėnesių nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje
(MIGRIS) dienos, o užsieniečiai, kurie nėra ar nebėra prieglobsčio prašytojai
– po 12 mėnesių nuo jų užregistravimo MIGRIS sistemoje. Tokiems užsieniečiams
būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas, kuris patvirtintų
užsieniečio teisę likti Lietuvos Respublikoje ir teisę dirbti, tačiau
nesuteiktų teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 51
straipsniu keičiamo įstatymo 14013 straipsnį jį išdėstyti taip:
„14013 straipsnis.
Užsieniečių teisės
1. Šio Įstatymo 1408 straipsnio
3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises,
nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 21 dalyse,
išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą;
2) teisę dirbti arba
imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 18 9 mėnesių
nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje
dienos, jeigu ji nebuvo įgyta šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte
nurodytu atveju.
2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse
nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai
ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų
priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1,
2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims,
šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų
teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje
nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų
prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant
atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.
3. Šio Įstatymo 1408 straipsnio
3 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir
nėra prieglobsčio prašytojai:
1) turi teises,
nurodytas šio Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje;
2) turi teisę dirbti
arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, praėjus 18 12
mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje
sistemoje dienos.
4. Teisę dirbti arba
imtis savarankiško užimtumo veiklos įgijęs prieglobsčio prašytojas ar
užsienietis, ketinantis dirbti, arba imtis savarankiško užimtumo veiklos
privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę
dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos. Migracijos
departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio prašymą nurodyti
jo teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos užsieniečio
registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas ar
užsienietis tokią teisę įgijo, jam išduotame užsieniečio registracijos
pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo
veiklos.
5. Jeigu šio
Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio
prašytojai ir užsieniečiai, įgiję teisę dirbti arba imtis savarankiško
užimtumo veiklos, dėl objektyvių priežasčių neturi mokėjimo sąskaitos,
darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos gali būti
mokamos nesilaikant Darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų.
6. Šio straipsnio 1
dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas ir
pasibaigus įvestai karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat paskelbtai
ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“
|