Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 369
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, 14 valandų. Malonu matyti visus, sugrįžusius energingomis akimis po pietų pertraukos. Pradedame balandžio 25 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Frakcijos vardu siūlome balsuoti po kiekvieno klausimo, galbūt taip greičiau baigsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu? Per šoninį mikrofoną R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Žiūrėkite, nėra labai sąžininga, nes mes iš ryto patvirtinome mūsų visos darbo dienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimas gali nuspręsti, statutinis pasiūlymas, viskas gerai. E. Gentvilas. Ar norėtumėte per šoninį mikrofoną reaguoti dėl pasiūlymo sąžiningumo? Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Klausyk, Andriau Mazuroni, nenorėjau, bet pasiūlei, tai pakalbėsiu. Aš šiaip atsistojęs buvau, rąžiausi. Man buvo priimtinas R. Lopatos argumentas. Seimas patvirtino darbotvarkę darbotvarkės tvirtinimo metu. (Balsai salėje) Palaukite, dabar Seimas gali pakeisti savo sprendimą, bet darbotvarkėje nėra parašyta, kad šiuo metu yra balsavimas dėl darbotvarkės. Na, sąžiningai žiūrint, šiandien yra darbotvarkėje parašytas darbotvarkės tvirtinimas kada? 10 val. 5 min. Bet jeigu manote, kad čia man rūpi, aš pritariu, balsuojame. (Balsai salėje) Pritariame, bet tai yra nesąžininga iš jūsų pusės.
PIRMININKAS. Na, nesąžiningumo pasitaiko turbūt iš visų pusių politikoje, nieko čia keisto, įprastas dalykas. Pasiūlymas buvo statutinis, apsispręsime balsuodami. Balsuojame. Kas pritariate D. Griškevičiaus pasiūlymui balsuoti po kiekvieno pristatyto klausimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 11, susilaikė 6. Pritarta D. Griškevičiaus pasiūlymui.
Dar kartą informuoju visus, ko nėra salėje, kas stebi transliaciją per televiziją, kad balsavimas po kiekvieno pristatyto klausimo. Todėl siūlau visiems, kas gali, susirinkti į plenarinių posėdžių salę.
14.02 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977(3) (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977(3). Pranešėjas – L. Kukuraitis, kaip matau. Pateikimas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesą sakant, aš jau buvau praradęs viltį dėl šio klausimo, tačiau jos neprarado S. Skvernelis, mūsų frakcijos seniūnas ir buvęs Ministras Pirmininkas tuo metu, kai ši programa buvo pradėta, tai yra nemokamo vaikų maitinimo mokyklose. Tai yra jo ir visos frakcijos komandos iniciatyva išsaugoti šios kadencijos socialinį veidą. Saulius ir pats būtų pristatęs, bet privalo dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sukakties minėjimo renginiuose. Tai jau gal koks ketvirtas mūsų bandymas nemokamą maitinimą užtikrinti visiems pradinukams ir tikimės, kad šis galiausiai bus sėkmingas, kadangi ir visa politinė, ir finansinė šio sprendimo našta teks jau kitai valdžiai.
Teikiamo įstatymo esmė labai aiški – jau nuo šio rugsėjo nemokamą maitinimą teikti visiems pradinukams, o ne tik priešmokyklinukams ir dviem pirmoms klasėms. Priminsiu, kad daugelis ir išsivysčiusių, ir besivystančių valstybių atlieka tyrimus, kuo šis nemokamas maitinimas yra naudingas vaikams ir tolesniam jų gyvenimui, ir visi, dauguma jų, absoliuti dauguma jų patvirtina, kad tie vaikai, kurie yra gavę nemokamą maitinimą, turi geresnius mokymosi rodiklius, tai yra teigiama tiesioginė įtaka geresnei vaikų sveikatai, susiformuoja mitybos įpročiai, kurie turi tiesioginę įtaką visam gyvenimui. Taip pat tai turi tiesioginę įtaką jų tolesnei karjerai, daugiau jų yra užimtų ir dirba aukštesnės vertės darbus, pridėtinės vertės darbus. Aš dar pridėsiu, kad mūsų nemokamo maitinimo tvarkos yra segreguojančios mažas pajamas gaunančius, nes kai kuriose mokyklose vis dar formuojamos atskiros eilės ir atskiri laikai, kada valgo nemokamai ar už savo lėšas. Tai ne vienam vaikui yra rimta segregacijos ir stigmos patirtis, kad išvengtų šitos patirties, jie kartais renkasi nevalgyti, nors turi galimybę.
Švedai, atlikę savo ilgalaikę studiją, suskaičiavo, kad visos į nemokamą maitinimą investuotos lėšos valstybei grįžta dvigubai. Tai kodėl mes jau dvejus metus delsiame, kodėl ši valdžia nemokamą maitinimą yra įšaldžiusi iki 2 klasės? Nuolat lyginamės su Suomijos ir Estijos švietimo sistemomis, o jos nemokamą maitinimą teikia visoms klasėms iki pat 12 klasės, nes jos labai rimtai vertina vaikų socialinės lygybės, sveikatos ir karjeros aspektus. Tikiu, kad tik laiko klausimas, kada taip bus ir Lietuvoje, ir linkiu, kad to link žengtume didžiulį žingsnį dar per šią kadenciją. Visa frakcija kviečiame šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar jūsų kvietimas bus išgirstas, paaiškės po aštuonių Seimo narių klausimų ir atsakymų. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ir Socialdemokratų frakcija teikė. Visi patyrėme nusivylimą, bet labiausiai nusivilia vaikai, kurie tikrai tos galimybės neturi. Tiktai vienas dalykas, trumpas klausimas, kaip būtų su maitinimo kokybe, nes vis dėlto irgi kalbėjome apie tą PVM lengvatą maitinančioms įstaigoms, kiti patys tą paslaugą teikia ir gana kokybiškai. Kaip čia būtų su ta kokybe? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, kokybės klausimas tikrai yra svarbus, kaip ir maisto švaistymo ar nešvaistymo klausimas, kuris dažnai būna kontrargumentas nemokamam visų mokinių maitinimui. Tos šalys, kurios teikia nemokamą maitinimą, tiekia švediško stalo principu ir išskirtinai sveiką maistą. Ir vaikai valgo. Ateina, paprašo to, ko jie nori, suvalgo ir neišmeta nieko į šiukšlių dėžę. Tikrai, jeigu jau mes einame prie tokio daugiau visuotinio nemokamo maitinimo, turėtume siekti, kad mūsų mokyklose maistas būtų tiekiamas, pasirenkant švediško stalo principą ir išskirtinai sveikas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti, jūs sakėte, kad šitas įstatymas buvo jūsų ministravimo laikais, bet šitas įstatymas buvo dar iki atsiradimo šitos partijos, kurią jūs paminėjote. Čia būtų kaip pastaba. Klausimas būtų dėl tokio staigaus siūlymo. Kaip jūs įsivaizduojate, ar dabartinis biudžetas atlaikys tokį šuoliuką, kuris pareikalaus tikrai ne 1 mln. eurų? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Tai nėra staigus siūlymas. Jūs žinote, visą kadenciją mes nuosekliai, vos ne kiekvieną sesiją, nešėme įstatymų projektus, kad pradėtume maitinti ir trečiokus, ir ketvirtokus. Kadangi šioje kadencijoje buvo sustabdytas auginimas, nes auginame nuo priešmokyklinuko iki 4 klasės, sustabdytas po 2 klasės, reikia rimto šuolio, kad šioje kadencijoje būtų nuspręsta ir pradėtume maitinti 3 ir 4 klases. Taip mes padarytume tai, ką esame pažadėję šeimoms dar prieš šią kadenciją. Pritariu, kad ši programa egzistavo Lietuvoje, bet, man atrodo, tragedija ta, kad kai kurios socialinės programos vienos valdžios yra pradedamos, kitos baigiamos. Šiuo atveju mūsų ta situacija, kad vėl pradėjome, bet jos net nebaigėme ir įšaldėme. Taip tikrai neturi būti vykdoma socialinė politika.
Atsakau dėl pinigų. Tie 10 mln., tiek reikėtų šiems metams nuo rugsėjo iki sausio mėnesio, tikrai egzistuoja socialinėje sistemoje, nes žinome, kad tokioms programoms kaip socialinė globa trūksta 80 mln. ir jie yra atrandami. Tai vien perskirstant socialinius biudžetus tos lėšos egzistuotų, jeigu būtų valia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas buvęs ministre, suprantama, jūs galbūt norėjote, bet neįvedėte. Sąlygos šiuo metu taip pat nėra tokios, kad galėtume lengvai skirti tą finansavimą, nes kalbame apie kitas problemas. Bet norėčiau paklausti. Vis dėlto ne visi moksleiviai valgo tai, ką jiems duoda, yra tam tikrų pasirinkimo problemų. Netgi kai kurie tėvai specialiai deda maisto, kad vis dėlto vaikas kai kada bandytų sveikiau maitintis, negu patiekia ypač tie maitintojai, kurie masiškai atveža termosuose ir taip sprendžia problemas. Ar nemanote, kad šiuo atveju vis dėlto gal reikėtų palikti pasirinkimo galimybę, nes jeigu vaikas nevalgys mokykloje, tas finansavimas jam kaip ir nereikalingas?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Visiškai jums pritariu, kad pasirinkimo galimybė turi egzistuoti ir dėl to visas vaikų maitinimas turi būti perorientuotas į pasirinkimą švediško stalo principu. Tose mokyklose, kur egzistuoja švediškas stalas ir sveikas maistas, vaikai ateina, įsideda ir valgo, ir maistas nėra švaistomas. Deja, jeigu mes organizuojame porcijomis ir visiems duodame tą patį, tada tikrai turime ir švaistomo maisto, ir papildomai tėvai turi įdėti į dėžutes.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Linai, aš noriu jus truputį pataisyti, jūs truputį ne taip pasakėte. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija po skilimo du kartus teikė dėl trečiokių ir ketvirtokų maitinimo, jūs tik trečiokų, manėte, kad taip būtų lengviau išspręsti šį klausimą.
Pirmas klausimas, kas pasikeitė? Jūs kalbėjote, bet ne visai aiškiai, kad būtent šį kartą jau paėmėte mūsų, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, projektą. Aišku, labai ačiū, mes ruošėmės pasiūlymą teikti, pateikėte jūs. Bet kitas klausimas. Ar nesvarstėte, kad reikėtų diferencijuoti miestų mokyklų ir kaimo mokyklų, provincijų mokyklų vaikų maitinimą? Mieste tikrai dėl pradinukų valgymo yra problema, o kaime vaikai ateina ir būna nevalgę mokyklose.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Dėl to, kas teikia. Iš tiesų tiek kartų jau yra teikta. Socialdemokratų buvo įvesta šita programa, paskui panaikinta. Čia prieš dešimtmečius. Valstiečių Seimas įvedė šią programą. Demokratai siūlė daug kartų drauge su valstiečiais, kad mes ją privestume iki pabaigos ir 1–4 klasės valgytų. Deja, iki šiol tai nėra padaryta. Šiuo atveju reikia, kad tai būtų mūsų visų programa ir mes visi apsispręstume.
Kas yra pasikeitę? Tiesiog nebelikę laiko. Šitos kadencijos mes turime pusantros sesijos, jeigu į vieną sudėtume, turėtume vieną sesiją. Jos metu galime priimti sprendimus, kad šią kadenciją užbaigtume bent pradinukų klausimą, ir dėl to skubame.
O dėl diferencijavimo, aš manau, kad neturėtume, nes ir taip yra daug diferenciacijos tarp miesto ir regiono vaikų dėl galimybių. Maistas tikrai turėtų būti vienodas, nors, kaip jūs sakote, galimybės tikrai labai skirtingos. Ir mieste tikrai galime rasti labai vargstančių ir skurdžių šeimų, kurios mielai suvalgytų nemokamą maistą, duodamą visiems, o ne atskirai stovintiems eilėje, kaip kai kuriose mokyklose vis dar vyksta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Linai, visa tai yra gal ir gerai, bet yra vienas dalykas. Praėjusią savaitę vyko maitinimo įstaigų mitingas prie Vyriausybės. Jie už galvos susiėmę, kaip mokyklų direktoriai, ligoninių direktoriai ir senelių namų vadovai, nes kainos šoktelėjo. Ir yra toks dalykas, kad ta kompensuojama suma maitinimo įstaigoms dabar tikrai yra nelabai naudinga, nes jie pakėlė kainas trečiokams, ketvirtokams, iki 12 klasės, jie brangiau moka. Bet dar turi nuo karantino skolų, bankai neduoda jiems kreditų, ne viena maitinimo įstaiga ruošiasi atsisakyti paslaugų ir nebedalyvauti konkursuose. Dėl to ir buvo mitingas, nes buvo panaikinta PVM lengvata. Kaip šiuo atveju jūs susiesite visą tą visumą, kad išvengtume tos problemos, jeigu kartais pavyktų nuspręsti, kad trečiokams yra nemokamas maitinimas, kas tikrai yra neblogai? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, su PVM grįžimu prie 21 %, mano vertinimu, mes tikrai pražiopsojome viešąjį sektorių, tai yra vaikus, slaugos, globos įstaigas. Čia tikrai turėjome turėti sprendimą, kuris palengvintų pirmiausia ne toms įmonėms, kurios teikia maitinimą, bet vaikams ir jų tėvams, nes jiems kaina kyla, ir čia yra didžioji problema. Tikrai turėtume ieškoti sprendimų. Aš gal net labiau raginčiau, pasisakyčiau labiau už tai, kad viešasis vaikų maitinimas turėtų vykti viešosios paslaugos būdu, kad tai teiktų pačios mokyklos, o ne privačios įmonės. Privačios įmonės vis tiek, siekdamos pelno, kažkieno sąskaita taupo. Blogiausia, jeigu taupo vaikų sveikos mitybos arba porcijos dydžio sąskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūsų norai tikrai yra geri, tik man gaila ir tų vienuoliktokų, dvyliktokų, dešimtokų, kurie čia jau tampa raupsuoti, ir tokio maitinimo, tokių galimybių neturi gauti, nors realiai jie ruošiasi egzaminams, turi daug įtampos, prasideda ir įvairūs valgymo sutrikimai. Bet vis dėlto tai valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų. Seimo priimti sprendimai.
Paprastai savivalda prašo iš valstybės biudžeto dotacijų 20 mln. kas metus. Ir štai, vieni tėvai, arba nemažai tėvų, tikrai gali visiškai tai finansuoti ir neprašyti Vyriausybės dotacijų, o kitoms šeimoms vis dėlto tikrai reikėtų tos paramos, nes galbūt vaikai ir patiria nepriteklių. Kaip jūs vertinate tai, kad dėl to nukenčia kitų klasių mokiniai (nėra lygybės, galima diskriminacija pagal amžių)? O kita vertus, dėl to, ar tikrai tie asmenys, kurie turi pakankamai pajamų, vis dėlto dar turėtų maitintis ir iš valstybės? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju jums už klausimą. Tik aš atliepiu apie egzistuojančią nelygybę šeimose – ji tikrai egzistuoja: vieni gali labai gerai maitinti vaikus, kiti gali labai prastai maitinti vaikus. Tačiau tokia pati situacija Švedijoje, Estijoje ir Suomijoje. Ten irgi yra nevienodai gyvenančių šeimų ir vis dėlto valstybė apsisprendė, kad maitinimą duoda visiems. Vaikų klausimu negali būti nelygybės. Iki 12 klasės duoda visiems išskirtinai. Vaikų klausimu negali būti nelygybės, jie tai mato kaip jų mokyklos vieną iš kertinių pagrindų. Suomiškos, estiškos mokyklos nemokamas maitinimas – kaip socialinės lygybės vaizdinys, perteikiamas jų vaikams. Aišku, kad per maitinimą yra labai daug dalykų. Minėjau, kad tai ir sveikata, ir karjeros galimybės, ir kita. Šiuo atveju vaiko pinigus duodame visiems. Šeimoms tikrai reikia paramos. Aišku, kad kai kurioms šeimoms nereikia tų vaiko pinigų, taip pat ir nemokamo maitinimo, bet tai iš tiesų stiprina šeimas ir atveria galimybes kur kas geresnes. Ačiū. Kviečiame balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimams, atsakymams skirtas laikas baigėsi. Už balsuoti kviečia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ko mes siekiame? Mes siekiame, kad mūsų vaikai būtų, pirmiausia, sveiki, kad kiekvienas vaikas, atėjęs į mokyklą, jaustų, kad juo kažkas pasirūpina.
Kitas momentas. Vaikas, kuris dabar gauna nemokamą maitinimą (jų yra ir trečiokų, ir ketvirtokų), dažnai iš kitų vaikų gauna tokį… Vaikai yra kandūs – jie gali ir įžeisti, ir pažeminti: „O, tas – vargšas!“ ar dar koks nors. O čia net nesimatys jokio skirtumo tarp to vaiko, kuris gali nusipirkti, ir to vaiko, kuris gauna nemokamą maitinimą. Tai aš manau, kad, tikrai pritardami šitam projektui, mes tiesiog padėsime visiems vaikams jaustis vienodai mokykloje, jaustis saugiai ir būti pilnaverčiu vaiku.
Kitas momentas. Mums labiausiai rūpi, kad būtų kokybiškas maistas. Aišku, tam turime skirti daug didesnį dėmesį. Nesinorėtų, kad būtų paskelbti konkursai: maitiname už 1 centą, o paskui įsigykite taloną už 3,5 euro. Tai to tikrai nesinorėtų. Mums labai svarbu užtikrinti tai, kad kiekvienas vaikas būtų saugus. Kviečiu tikrai palaikyti šitą projektą ir manau, kad bent pradinukai saugiai jausis mokykloje, bus sotūs ir laimingi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nepalaikyti projekto kviečia L. Slušnys. (Juokas salėje)
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Čia jau visi juokiasi, kad žiauru: Linas pasisako prieš, beje, prieš Liną. Tai rinkimai iš tiesų yra nuostabus metas ir mes tuo metu kažkaip labai nuoširdžiai visi pradedame mylėti vaikus. Tas mano buvo pastebėta jau kokius 20 metų. Kai tik ateina toks politikų metas, visi pradeda glostyti galvytes.
Man iš tiesų kyla klausimas… Kodėl aš nebalsuočiau ir nebalsuosiu? Kyla klausimas dėl maisto švaistymo. Tikrai vaikai labai daug maisto išmeta mokyklose ir tai, galiu pasakyti, mačiau savo akimis. Tas gyvuliams vežamas maistas, kurį mes dovanojame kaip valstybė, tai yra tiesioginis išmetimas. Nors bandėte atsakyti, Linai, bet tikrai labai neaiškiai, kaip su tuo tvarkysitės. Tikrai nėra ten panacėja šitas švediškas stalas.
Taip pat man kyla klausimas ir abejoju, kaip tai koreliuoja šiandien su valstybės poreikiu rasti papildomą gynybos finansavimą. Atrodo, kad šiuos pinigus mes nukabinsime iš oro ar paimsime iš kur nors kitur. Mes nerandame tvarių gynybos finansavimo šaltinių, bet mes galime sau leisti švaistyti lėšas nemokamam visuotiniam maitinimui. Net ir tokia šalis kaip Norvegija, labai gerai žinau, savo mokyklose neturi tokio nemokamo maitinimo, kokį turime Lietuvoje. Ne dėl to, kad negali, o dėl to, kad vaikai (labai aiškiai sako) valgo tai, kas yra tradiciškai susiklostę jų namuose. Todėl yra tik tie vadinamieji sveiki snacks, visokios užkandėlės, ir daugiau nieko. Bet nėra visuotinio maitinimo, nes nebūtinai turi norėti visi valgyti taip pat. Šeimos taip pat turi savo tradicijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Pagal sąžinę. Pažiūrėk, kaip A. Vyšniauskas rodo, taip…
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 37. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. (Balsai salėje)
Dėl komitetų tuoj susitariame ir tada. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Papildomu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū.
A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Turbūt Vyriausybės išvados prašysite?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, čia labai svarbus finansinis klausimas. Prašytume Vyriausybės išvados. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Tuoj. R. Tamašunienė dar per šoninį mikrofoną. Nešaukite iš vietos!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš mokinių tema. Bent jau šitam klausimui pritarta ir pasirūpinta, kad vaikai būtų sveikai maitinami ir būtų užtikrinta vaiko sveikata pačiame pradiniame amžiuje. Bet noriu pasakyti, kad aš prieš pietus turėjau pranešimą. Gerbiamas J. Razma pasigedo pozityvių dalykų – aš per mažai jų pasakiau. Būtent tuo pat metu Liberalų ir Konservatorių frakcijų nariai panaikino gimnazijos klases Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijoje. (Balsai salėje) Taip mes švenčiame mūsų Lenkijos ir Lietuvos sutarties 30-metį, taip mes vykdome sutarties 13, 17 straipsnius. Ir Seimo Pirmininkė, pasisakanti už įvairovę, ir liberalai, mums tai deklaruojantys, šiuo metu švenčia Medininkų pilyje sutarties minėjimą, o jos vadovaujamos partijos atstovai savivaldoje naikina lenkų mokyklas. Reikia tai pastebėti ir pažymėti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tuoj pastebės J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad nereiktų sieti su sutartimi tų bendrų principų, numatytų dėl mokyklų tinklo formavimo. Pasižiūrėkite, kiek kituose rajonuose gimnazijų klasių ar gimnazijų yra uždaryta.
O dėl Vyriausybės išvados. Kadangi tai reikalauja papildomų biudžeto lėšų, aš pabrėžčiau, kad Vyriausybės išvada yra privaloma. Čia net neturi būti balsuojama.
PIRMININKAS. Jūs pasakėte, ką aš norėjau sakyti. D. Griškevičius per šoninį mikrofoną. Bet Jurgis buvo teisus: tai reikalauja papildomų lėšų, nebalsuosime.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš ir norėjau pasakyti, kad mes ir neprašytume balsuoti.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Sutariame dėl Vyriausybės išvados. Birželio 18 diena. Sutariame ir dėl datos.
14.25 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3531 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3531. Pranešėjas – sustambėjęs S. Skvernelis? A. Stončaitis. Supratau. (Juokas salėje)
A. STONČAITIS (DFVL). Aš lygiai taip pat teikėjas šio įstatymo projekto. Mieli kolegos, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto parengimą paskatino būtent šių metų sausio 2 dieną Viršuliškių g. 101, prisimename tą istoriją, tragedija su visu gyvenamuoju namu, kai įvyko sprogimas, kuris yra tiriamas. Neaišku, kokios dar versijos, darbinių jų yra, tačiau faktas, kad du žmonės žuvo, buvo sužeistų, buvo aibė nukentėjusių, 30 butų savininkai turėjo palikti savo gyvenamąją vietą ir po šiai dienai negali grįžti į savo namus. Matyt, dabar yra ieškoma būdų, savivaldybė, girdime, prisidės, tačiau faktas, kad žmonės yra priversti arba suteiktuose kažkur viešbučiuose, kažkokiose kitose patalpose gyventi, arba glaustis pas giminaičius ar kurs nors kitur. Tai, kaip visada, žmogus tokiu atveju daugiausia, deja, yra paliekamas su savo problema, o ta problema, be abejo, yra ne tik vienos šeimos, tačiau kartu ir daugelio šeimų, kaip minėjau, mažiausiai 30 šeimų. Kai tos valstybės pagalbos paprastai yra mažai, ji yra labai lėta, ji yra nepakankama, tokiu atveju lieka tik eiti su ištiesta ranka. Deja, bet taip turėjo elgtis žmonės ir šiuo atveju, kadangi tai buvo ir mažamečiai vaikai, ir jaunos šeimos, ir žmonės, kurie neturi užgyvento kažkokio papildomo turto ar pajamų, o gyventi toliau reikėjo. Buvo prašoma paramos, tikiuosi, kad daugelis iš mūsų lygiai taip pat prisidėjome pervesdami vieną ar kitą sumą materialinės pagalbos vienai ar kitai šeimai. Tai taip tvarkosi ir tai yra labai ženklu.
Tačiau Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas, kas yra laikomas paramos gavėju. Iš fizinių asmenų paramos gavėjais gali būti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ar meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Kitiems gyventojams paramos gavėjo statusas yra nesuteikiamas. Kai geros valios žmonių paaukoti pinigai, skirti paremti nukentėjusiems nuo nelaimės, yra renkami per asmenines sąskaitas, tai formaliai neatitinka Labdaros ir paramos įstatymo nustatyto paramos teikimo būdo ir priskiriami apmokestinamosioms pajamoms, nes yra pervedami ne per Labdaros ir paramos fondą ar kitą labdaros teikėjo statusą turinčią įstaigą. Todėl gyventojų suaukotos lėšos šiuo atveju gaisro, sprogimo tragediją išgyvenusiems pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Mieli kolegos, trumpindamas pranešimą, manau, kad tai yra visiškai suprantama situacija, ir tikiuosi geranoriškumo, nes visi suprantame ir norime tokiu atveju pagelbėti ir paskatinti pilietiškumą ir paramos teikimą. Teikiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, numatantį, kad asmenų paaukotos ir tiesiogiai pervestos piniginės lėšos – paremti asmenims, nukentėjusiems nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, netekus būsto ir (ar) jame esančio turto. Sąrašas yra baigtinis, manau, kad tikrai žmogiškai suprantama ir galėtume vieningai tam pritarti. Ačiū iš anksto.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vienas trumpas klausimas. Kas tą sąrašą žiūrės, kontroliuos, kad tikrai įvyko tokia ar tokia nelaimė? Ar nebus kas nors fiktyviai sugalvojama, kad štai, aš nukentėjau, prašau man pervesti? Kokios tarnybos tą darys? Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū už klausimą. Gerbiamas Sergejau, manau, kad jau dėl administravimo šitas klausimas nėra sudėtingas, kadangi tie atvejai pirmiausia yra paprastai registruojami ir informacinėse sistemose, ir tiriami, ir jų priskyrimas ar ne – tai čia yra valstybės institucijų administravimo klausimas vykdant šitą įstatymą. Tikrai nemanau, kad čia sunkumų ar keblumų, ar laiko, ar kokių didelių administracinių resursų pareikalautų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dėl motyvų už pasisakyti nenori niekas. Prieš pasisako finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne tai, kad norėčiau pasisakyti prieš. Idėja tikrai graži ir, matyt, kylanti iš praktinių gyvenimo klausimų, bet kartu sakyčiau, kad šiuo metu tokių praktinių problemų ne visai yra ir turbūt saugiau turėti tokį režimą, kokį turime dabar. Parama per nevyriausybines organizacijas, kai yra atidaroma speciali sąskaita konkrečiam nelaimės atvejui, leidžia, matyt, ir skirti konkrečią paramą konkrečiam žmogui, bet kartu ir duoda saugumą, nes nevyriausybinės organizacijos turi filtrą – jos atsiskaito ir galima patikrinti, ar tikrai yra įvykusi nelaimė, ir galima patikrinti, ar nėra piktnaudžiaujama įstatymo suteikta galia. Jeigu būtų atverta galimybė neribotai fiziniam asmeniui paremti kitą fizinį asmenį tiesiogiai, be nevyriausybinės organizacijos filtro, atsirastų galimybių piktnaudžiauti ir turbūt patikrinti būtų gana sudėtinga. Kartu atsiranda galimybė įvairiems sukčiams, kurių mes šiandien apskritai stengiamės išvengti, bet vis tiek atsiranda atvejų, kai yra imituojama kokia nors nelaimė, prašoma paramos, žmonės perveda tiesiogiai į sąskaitą. Kai nėra nevyriausybinės organizacijos filtro, yra labai sunku žmonėms atskirti, kuris atvejis iš tiesų yra tikra nelaimė.
Jeigu kalbame apie praktinį taikymą, per nevyriausybines organizacijas labdara, parama yra galima ir dabar, fiziniai asmenys gali tiesiogiai pervesti į konkretaus asmens sąskaitą. Kartu Mokesčių inspekcijoje, jeigu visgi atsitinka toks atvejis, kad žmogus renka paramą tiesiogiai nežinodamas, dėl nežinojimo iš anksto nepasitikrinęs, yra taikoma turinio prieš formą taisyklė: tie asmenys, kurie kreipiasi į Mokesčių inspekciją, paaiškina, kad tikrai įvyko nelaimė, gavo paramą tos nelaimės padariniams likviduoti, visuomet yra nustatoma, kad tai yra atitinkamai gauta labdara, parama ir nėra skaičiuojami mokesčiai nuo tos konkrečios sumos. Tikrai praktinio taikymo problemų nėra. Jeigu žmogui tokia situacija susidarė, jis gali kreiptis į Mokesčių inspekciją. Visuomet yra reaguojama ir yra pateikiamas paaiškinimas, kad mokesčių mokėti nereikia. Sakyčiau, kad įstatymo projektas, jeigu toks būtų priimtas, visgi atvertų daugiau galimybių piktnaudžiauti ir atvertų papildomas rizikas, kurių, manau, šiandien nereikėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Kaip sakė ministrė, idėja graži, todėl balsuokime už. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 48, prieš – 3, susilaikė 38. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas… Prašau, M. Lingė per šoninį mikrofoną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Čia susiję su… Nesusiję su papildomomis lėšomis? Gerai. Susiję, susiję. Ministrė Pirmininkė sako, kad susiję. Tai susiję. Neprivalome balsuoti, tad tiesiog kreipiamės dėl Vyriausybės išvados. Nesiginčykime. Viskas gerai. Pateiks išvadą, svarstysime toliau įstatymo projektą.
14.35 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Matau J. Varkalį posėdžių salėje, todėl rezervinis 1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3638. Pateikimas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina Lietuvos mokyklų pertvarkos projektą, kuriame numatyta, kad 11 ir 12 klasėse turėtų būti ne mažiau kaip 21 mokinys. Čia iškilo problema tose gimnazijose ir mokyklose, kuriose yra rengiamasi arba jau yra įgyvendinama kadetų ugdymo programa. Kai sujungiamos kelios gimnazijos, mokyklos, kad išlaikytų gimnazijos statusą, ne visuose filialuose gali būti diegiama šita kadetų ugdymo programa. Mūsų priimtame Lietuvos Respublikos įstatyme įteisinta sukurti kadetų mokyklų tinklą, tai yra numatyta įgyvendinant kadetų ugdymo programą. Programos rengimą tos mokyklos turėtų pradėti jau šį rudenį, 2024 m. rugsėjo 1 d. Tokių sujungtų mokyklų filialai negalėtų to dalyko daryti, todėl mano įstatymo pakeitimo esmė yra, kad sujungtose mokyklose, atskiruose filialuose, galėtų būti diegiama kadetų ugdymo programa.
Kadetų ugdymo programa turbūt visada prisideda prie to, kad kadetai įgyja statutinių profesijų pasirinkimo, krašto gynybos, viešojo saugumo pradmenų. Manau, jeigu mokyklose, gimnazijose tai bus, tikrai sveikintina. Yra gimnazijų ir mokyklų, kurios tą daro jau daugiau kaip 20 metų, bet nėra formalizuotos. Dabar pasirodžius tam įstatymui apie kadetų ugdymo programų įgyvendinimo galimybes taip ir bus įmanoma padaryti, bet norisi, kad tai būtų įmanoma padaryti ir filialuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū už jūsų pristatytą problemą, kokia yra susidariusi su Alsėdžiais. Iš tikrųjų mokykla jau keliasdešimt metų dirba tokį svarbų darbą, nemažai vaikų yra pabaigę, daug kas ir Karo akademijoje mokosi, teko juos matyti. Iš tikrųjų tai yra mūsų turtas, kad tokioje santykinai tolimoje vietovėje taip išlaikoma stipri žemaitiška dvasia. Norėjau paklausti, yra tokių abejonių, ar galėtų šitas įstatymas turėti kokį nors pašalinį poveikį, kad gal atsirastų labai daug tų filialų, ar čia jūs matote tokį pavojų?
J. VARKALYS (LSF). Aš manau, kad tokio pavojaus neturėtų būti ir negali būti, nes tie filialai, jeigu jie nori rengti ugdymo programas, jau turi turėti tam tikrą įdirbį. Nėra taip paprasta parengti programą ir nėra taip paprasta pritraukti tokius mokinius, kokie būna tuose filialuose arba mokosi pagal tas kadetų ugdymo programas. Tai būtų gana sudėtinga. Jų daug tikrai neturėtų būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš noriu pasitikslinti. Ar teisingai suprantu, jog šiuo atveju filialas, kuris vykdytų būtent kadetų mokyklos programą, turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kadetų mokyklai reikalavimus?
Ir dar vienas klausimas. Ar jūs manote, aš pasižiūrėjau mokinių skaičių, jis nėra didelis, kaip jūs galvojate, kaip jums pavyks, kaip tai mokyklai pavyks pritraukti vaikų iš kitų mokyklų, nes čia ir esmė turbūt, kad ne tik aplinkiniai vaikai mokytųsi kadetų mokykloje, bet tai regioninė mokykla, turėtų mokytis vaikai iš viso regiono?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, žinoma, kad vien tiktai… Pavyzdžiui, šiuo metu ne vien tik iš Plungės rajono, ne vien tik iš artimųjų rajonų, Telšių, Rietavo ar kitų, bet iš visos Lietuvos Alsėdžiuose, kaip pavyzdį sakau, mokosi iš tikrųjų daug vaikų pritrauktų. Ta mokykla turi tą programą jau 20 metų, vienokią ar kitokią, tobulesnę, ne tobulesnę, yra didžiulis įdirbis, ir turi bendrabutį. Noriu pasakyti, kad ta mokykla, ta gimnazija atitiktų gimnazijos statusą ir ten mokytųsi tikrai toks skaičius mokinių, koks yra reikalingas gimnazijoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Tikrai, pranešėjau, manau, gera iniciatyva. Tą reikėjo seniai padaryti. Tačiau pasakykite, jūsų nuomone, ar priėmę dabar dar suspėsime laiku į traukinį su šituo procesu, nėra pavėluota?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, todėl ir skubame tą dalyką padaryti, nes tas gimnazijų sujungimas ne taip seniai įvyko Plungės rajone ir galbūt kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kad išsaugotume gimnazijų statusą. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. jau bus galima tą ugdymo programą taikyti ir diegti tose gimnazijose. Šiuo metu Alsėdžių gimnazija jau yra pasidariusi apklausas ir reikiamas vaikų skaičius tikrai bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man susidaro įspūdis, kad čia mes vienai mokyklai, atrodo, ruošiame įstatymą. Tai nėra įstatymų leidybos principu labai teisingas dalykas, bet kartais tą galima daryti. Mano klausimas būtų susijęs su tuo, ar nėra tame regione tokios mokyklos ir ar visuose regionuose yra kadetų mokyklų?
J. VARKALYS (LSF). Taip, sausumos kadetų mokyklos tikrai, mano žiniomis, nėra. Bet čia nėra vienam regionui, čia atsiras ir daugiau galbūt per Lietuvą tokių gimnazijų, tokių mokyklų, kurios norės taikyti kadetų ugdymo programą. Todėl čia nėra vienos mokyklos. Aš tik kaip pavyzdį sakau. Pavyzdžiui, Alsėdžių, sakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad kadetų mokykloms galėjo būti kiti kriterijai ir galėjo išlikti normaliai – ne skyrius, ne filialas, o normali gimnazija? Ten kriterijai galėjo būti – mokinių skaičiaus kriterijų aš turiu omenyje – mažesni, nes realiai mes žinome, kad jų ugdymo planas yra kitoks, jie pagal ugdymo programą dirba truputį kitaip. Ir čia iš tikrųjų ne tik regioninė, bet iš visos Žemaitijos čia vaikai važiuos.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą. Pagal dabar galiojančią mokyklų tinklo pertvarkos programą mes to daryti negalime. Galėjo galbūt ir kitaip, galėjo būti ir kitokie reikalavimai, bet šiandien reikalavimai yra tokie – turėti bendrabutį, turėti tam tikrą mokinių skaičių, turėti vaikų, kurie domisi tuo dalyku, ir bent kokį įdirbį. Todėl iš tikrųjų, norint įdiegti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. tą švietimo ugdymo programą dabar jau galinčiose mokyklose, reikia skubėti ir, matyt, nieko nespėsime pakeisti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Jonai, akivaizdu, kad jūs Žemaitijoje susidūrėte su ta tipiška programa, kur veda tie jungimai, sujungimai, uždarymai, optimizavimai. Čia jūs taip korektiškai tarsi pateikiate per kadetų ugdymo programą kaip tokį atskirą dalyką, tačiau ar jums neatrodo, kad ir kitur tas pats – ne kadetų, o bendrojo ugdymo visų gimnazijų yra panašios problemos. Kai pritrūksta vieno, dviejų mokinių, tos problemos ir išlenda. Ar ne lengviau būtų atvirkščiai – sugrąžinti, kaip buvo, ir nebūtų tos problemos?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą, gerbiamas Stasy. Žinoma, tai nėra susiję su šios dienos įstatymo pakeitimu, bet apie tai galvoti ir svarstyti, kaip tai turėtų būti, ypač regioninėms mokykloms, gana aktualu, apie tai, ką jūs kalbate.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tikrai pritariu, kad kadetų mokyklos yra labai svarbios ir reikia joms pagelbėti. Be abejo, reikėtų kitų kriterijų, bet čia perspektyvos reikalas. Bet mes turime kartu galvoti ir apie kitas regionines mokyklas, nes yra pateikti du siūlymai, reikėtų juos palaikyti, nes tikrai regionus ištiks krizė. Tai sėkmės dėl kadetų, bet ateityje palaikykite ir kitus siūlymus dėl regioninių mokyklų. Ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už pasiūlymą, už pastabą. Taip, žinoma, problema yra, į ją reikėtų kažkaip įsiklausyti. Svarstyti, diskutuoti ir spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako J. Razma. Gerbiamas Jurgi, už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kai susiklostė tokia situacija, kai daugelį metų karinį-patriotinį ugdymą vykdžiusi mokykla, būdama atskira gimnazija, šiuo metu dėl savivaldybės sprendimų tapo jungtinės kaimiškos gimnazijos vienu iš filialų, bet mokykla išliko su visomis savo programomis, gana gausiomis klasėmis, tiesiog įstatyme reikia numatyti, kad ir filiale ta kadetų ugdymo programa galėtų būti. O kokie bus bendri reikalavimai, tegu jie būna tokie atskiroms gimnazijoms ar filialams, kad būtų galimybė ir tokiais, ir tokiais mokyklų atvejais dalyvauti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš iš tikrųjų nesu prieš šį įstatymo projektą, bet esu prieš tai, kad valstybė taip ilgai nesprendžia tos problemos. Prisiminkime, kaip karšta bulvė faktiškai dešimt metų ar ilgiau yra mėtoma ir toliau, matyt, visa Kauno kadetų problema. Nei Krašto apsaugos ministerija nori prisiimti, Vidaus reikalų ministerijai lyg ir nereikia, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nereikia, nereikia Kauno savivaldybei. Lygiai taip pat yra ir dėl kitų šio profilio gimnazijų. Dėkoju iš tikrųjų, kad gerbiamas Jonas ėmėsi iniciatyvos parengti tokį projektą, ir tikrai noriu pasakyti, kad toli gražu tai nėra vienos gimnazijos ar vieno miestelio problematika. Ačiū Dievui, kad šiandien mes taip nusiteikę, kad tėvai vaikus pilietiškai auklėja, požiūris pilietiškas. Manau, reikia šiam projektui pritarti, aš kviečiu visus jam pritarti, taip. Tikrai padėtų ir konkrečiai šiai gimnazijai, ir kitoms gimnazijoms, kurios norėtų eiti šiuo keliu. Ir būtų apskritai papildoma paskata kurtis tokiems licėjams ar gimnazijoms, ir palaikytume jų gyvavimą. Tikrai kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną J. Šiugždinienė dėl vedimo tvarkos.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik noriu patikslinti, kad klausimas yra išspręstas, kad visi vienodai žinotume. Finansavimą perėmė ministerija ir nuo 2025 metų klausimas yra išspręstas. Situacija yra labai skirtinga, priklauso nuo miesto. Tarkime, Klaipėdoje yra tokia gimnazija, nėra jokių problemų. Puikiai veikia, niekada nesikreipia dėl jokių bėdų. O Kauno situaciją mes visi žinome. Jeigu nėra noro turėti tokios gimnazijos ir savivaldybėje manoma, kad ji nesvarbi, tai jos ir nėra. Todėl tokia situacija ir yra. Čia visiškai aišku. Ir klausimas yra išspręstas ir dar, beje, vis sprendžiamas, kad tokių gimnazijų situacija gerėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Balsuojame dėl įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti birželio 6 dienos datai? Galime. Labai dėkui, pritarta.
K. Masiulis per šoninį mikrofoną dar kažką vertingo nori mums pasakyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš repliką noriu pasakyti kolegai. Jeigu esate už kvadratu, vadinasi, reikia spausti mygtuką pasisakyti prieš.
PIRMININKAS. Labai ačiū už labai vertingą repliką. (Juokas salėje)
14.49 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 37, 68 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495. Pranešėjas – L. Savickas. Pateikimas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, valdančiųjų atstovas sako, reikia greitai pristatyti. Įsiklausysime, padarysime vieną trumpiausių pristatymų. Tai iš tikrųjų kalbame apie įstatymo projektą, kurio esmė yra visiškai techninė. Kaip tikriausiai jums puikiai žinoma, kalbant apie viešuosius pirkimus, turime Viešųjų pirkimų įstatymą, turime atskirą įstatymą, kuris reglamentuoja gynybos sritį, ir taip pat atskirą, apie kurį kalbame šiandien, tai yra pirkimai, atliekami vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje. Kad susiorientuotume, situacija yra paprasta.
2023 metais įsigaliojo paketas, kai iš esmės padaryti reikšmingi pakeitimai, bet tik dėl Viešųjų pirkimų įstatymo. Tuomet šiemet kolegos inicijavo tam tikrą suvienodinimą, kad pakeitimai būtų ne tik viename, bet ir likusiuose dviejuose įstatymų projektuose: tiek Gynybos, tiek šiame, kurį pristatau šiandien. Tačiau liko du neišspręsti aspektai: vienas susijęs su tuo, kad kai atliekamas supaprastintas pirkimas, nebūtų reikalaujama tam tikros pažymos, o antras aspektas susijęs su tuo, kad supaprastintas pirkimas galėtų būti taikomas pirkimams, kurių vertė yra ne iki 10, bet iki 15 tūkst. eurų. Visa tai mes jau padarėme priėmę Viešųjų pirkimų įstatymą. Čia yra tų nuostatų perkėlimas į kitus susijusius įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Lukai, už nuostabiai pateiktą pristatymą. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Taip pat nenori kalbėti niekas. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Aš žiūrėjau, Ministrė Pirmininkė rodė, kad pritaria, nebent A. Vyšniauskas svarbesnis frakcijoje, bet supratau, kad Ministrė Pirmininkė. Viskas gerai, pritariame? Labai ačiū. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti svarstymo datai? Galime. Labai dėkui, pritarta.
14.51 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3588 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3588. Pranešėjas – A. Stončaitis. Pateikimas.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9, 15, ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama atsisakyti viešųjų geriamojo vandens tiekėjų pareigos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priskirtam garantiniam vandens tiekėjui mokėti 2 % nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Toks reguliavimas, kuris yra įtvirtintas šiandieną, matyt, daugelio nuomone, kiek buvo besikreipusių savivaldybių, kreipėsi apie 50, yra perteklinis ir visiškai neteisingas.
Teikiamas įstatymo projektas tikrai neturėtų kokio nors neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas būtų tikrai užtikrintas, o pajamos nebūtų prarastos netgi tuo atveju, jeigu reikėtų garantiniam vandens tiekėjui atlikti vienokią ar kitokią intervenciją dėl mažai tikėtino mažesnio viešojo vandens tiekėjo bankroto ar likvidavimo. Per tiek metų to neįvyko. Nepamirškime, kad visos šitos įmonės yra savivaldybių įmonės ir bet kokiu atveju garantija visais lygiais būtų išlaikyta. Na, mažai tikėtina, turbūt suprantame, kad neįmanoma, jog bankrutuotų visa savivaldybė.
Įstatymo 33 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad viešojo geriamojo vandens tiekėjo garantiniam vandens tiekėjui sumokėta 2 % nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo suma yra pripažįstama būtinosiomis sąnaudomis. Supraskime, kad mes pastatome į nelygiavertę padėtį didžiųjų miestų dešimt didžiųjų savivaldybių ir 50 mažesniųjų savivaldybių. Būtent toms 50 mažųjų savivaldybių yra privalu kaupti tuos 2 % nuo praeitų metų apyvartos, pelno ir juos atidėti į atskiras sąskaitas.
Svarbiausia, kad įstatymo leidėjas netgi nenumatė, ką daryti su tomis sukauptomis lėšomis. Kai bus sukaupta 10 % nuo įmonės įstatinio kapitalo, kas tada? Po 10 ar po 15 metų į ką apskritai virsta šitos nepanaudojamos lėšos? Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. Tai yra nesąžininga tarp įmonių, nesąžininga, nes bet kokiu atveju šitos papildomos sąnaudos konkurencinėje kovoje pastato pagal kainos santykį į nelygiavertę padėtį didžiųjų miestų didžiuosius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikėjus ir kitų savivaldybių mažesniųjų įmonių.
Galų gale tai yra absoliučiai nesąžininga gyventojų atžvilgiu. Na, kodėl mažesniųjų savivaldybių gyventojai turi mokėti brangiau vien už tai, kad yra sugalvotas toks papildomas garantinis mokestis? Manau, kad tai yra tikrai neapgalvota. Ir iš tikrųjų, matyt, ypač kas dirbate savo rinkimų apygardose, vienmandatininkai, neabejoju, savivaldybės ir gyventojai yra kreipęsi į jus, kad tą reguliavimą reikėtų pakeisti.
Kolegė Edita čia prieš kiek laiko, prieš porą savaičių, taip pat teikė šio įstatymo pataisas. Tai yra geriau, aišku, negu yra dabar, šiuo momentu, priėmus aną pataisą, tačiau tai nesprendžia. Paprasčiausiai atskira sąskaita vis vien liktų. Tik tuo atveju siūloma, kur dabar Editos yra pasiūlyta, ne garantinis tiekėjas, o kiekvienas viešasis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjas turėtų atsidaryti dar savo sąskaitą, ten kaupti šitas lėšas ir šitas 50 sąskaitų administruoti.
Visiškai neaiškus šitų lėšų panaudojimas. Na, kartais sakytų, ar tai daug, ar mažai. Nei daug, nei mažai, tačiau, pavyzdžiui, šiuo metu Ukmergės miesto gyventojai moka papildomus 10 centų už kiekvieną kubą patiekto vandens. Tai supraskime, kad šiandieną, kai žmonės skaičiuoja kiekvieną centą, kai skaičiuoja visus pabrangimus, jie tiesiog jaučia, kad tai iš principo yra nelabai teisinga. Mes galėtume diskutuoti, jeigu pritartume šitam Editos projektui po pateikimo. Diskutuoti dėl sujungtų projektų ir galbūt netgi dar ir trečią kokį nors pasiūlymą pateikti, kad jeigu jau norėtume rinkti tokius garantinius fondus, tai galėtume rinkti galbūt nuo visų vartotojų. Tai būtų bent jau teisinga. Taip? Tačiau visgi numatykime ir tokių atvejų, kaip mes tas lėšas ir kada panaudosime.
Kolegos, negali būti tokio įvykio, kaip buvo, sakykime, su garantiniu elektros tiekėju, kai staiga jis tapo nemokus, klientai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Kažkas turi perimti tuos įsipareigojimus. Tokiu atveju solidariai turėtume mes tai padaryti. Nepermeskime tikrai tos papildomos naštos visomis prasmėmis: ir pinigine (materialine), bet ir moraline. Neskriauskime vienų gyventojų prieš kitus, neskriauskime vienų įmonių prieš kitas. Pasvarstykime, ar tai yra iš principo teisingas sprendimas.
Aš manau, kad, kolegos, jeigu galite, pritarkite projektui po pateikimo. Kaip minėjau, sujunkime tuos pateiktus projektus ir tada diskutuokime, ir raskime geriausią variantą. Manau, kad ieškoti tų kitų variantų tikrai yra privalu. Labai ačiū ir kviečiu jus palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui už kvietimą. Paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visiškai pritariu įstatymo 15 straipsnio 14 dalies naikinimui. Jeigu atsiranda nerentabili mažos savivaldybės įmonė, tai reikia klausimus spręsti ne per kažkokį Garantinį fondą. Šiandien mes visi puikiai matome, kaip buvo įsisavinami Europos Sąjungos pinigai. Dauguma savivaldybių įmonių vykdo Europos direktyvos nustatytus rodiklius. Įmonės yra rentabilios. Aš negirdėjau, kad šiandien ar Rietavo, ar dar kažkokios įmonės, ar Pagėgių įmonė bankrutuotų, nesusitvarkytų vandenvalos įmonės. Šie klausimai yra sprendžiami visiškai kitaip. Pavyzdį galiu pasakyti: kažkada susijungė Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto vandenvalos įmonės. Abiejų savivaldybių tarybos pritarė ir klausimas buvo išspręstas. Jeigu ir dabar yra toks klausimas, tai mes, nei Seimas, nei Aplinkos ministerija, nesikiškime į šiuos reikalus, leiskime pačioms savivaldybėms susitvarkyti. Bent šiandien aš tokio poreikio nematau.
PIRMININKAS. Laikas!
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu paklausti, ar ne per daug kišasi Aplinkos ministerija, taip pat ir mes, Seimas, į savivaldybių įmonių veiklą? Aš noriu tik vieną pavyzdį…
PIRMININKAS. Laikas! Nereikia pavyzdžių. Laikas! Jau ir taip viršijote laiką, gerbiamas Juozai.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas Juozai, už klausimą, tiksliau sakant, matyt, pastebėjimą. Komentaras ir būtų toks. Mieli kolegos, mes, priimdami sprendimus, pirmiausia turėtume pamatuoti efektyvumą. Tai ypač susiję, matyt, su Aplinkos ministerijos siūlymais, nes ten ypač daug tokių siūlymų, kurie paliečia gyvybiškus gyventojų interesus, gyvybiškus interesus įmonių, turėtume galbūt vis dėlto daugiau įsiklausyti, išdiskutuoti. Lygiai taip pat su Savivaldybių asociacija, su Vandens tiekėjų asociacija – dabar sureagavome, nes gavome skundų dėl teikiamų pasiūlymų. Nors pasiūlymai buvo teikiami, bet jie faktiškai nebuvo svarstomi, atmetami. Manau, mes neturime nei vieno tokio bankroto, neturime nei vieno tokio priverstinio įmonių likvidavimo (biškį pakartosiu), bet primenu, kad tai yra savivaldybių kontroliuojamos įmonės, procesas tikrai niekada nebus koks nors staiga nutrūkęs, neatkuriamas ar finansiškai nepakeliamas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt žinote, o gal ne, kad vakar Regionų administracinis teismas panaikino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimą „Dėl garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“. UAB „Utenos vandenys“ paskirta garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju. Ar vis dėlto nemanote, kad apskritai tas įstatymas, kur mes bandėme primesti kažkokiam… Jūs pats pasakėte – neskriausti vieniems kitų. Tos įmonės nėra visos didelės, kaip Vilniaus ar Klaipėdos, regionuose yra ir mažesnių, pavyzdžiui, Utenoje, Marijampolėje. Ar nemanote, kad ir čia nelygybė, kuomet norima primesti visas problemas gana nedidelėms įmonėms? Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų peržiūrėti tą įstatymą? Kiekvienos įmonės reikalas yra jos reikalas ir kiekvienos savivaldybės, kaip akcininkės, reikalas taip pat yra jos reikalas, o ne kieno nors kito.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Edmundai, ačiū už klausimą, pastebėjimą ir taip pat komentarą. Aš manau, jūs tikrai esate teisus, tikiuosi, daugelis salėje jus ir palaiko, nesvarbu, dešinė ar kairė. Supraskime, tai liečia faktiškai visas savivaldybes. Ypač tas mažesnes, bet jų yra 50, tai yra labai daug. Rengiant šitą įstatymo projektą ir diskutuojant vyravo nuomonė, kad priimtas tikrai nereikalingas, perteklinis teisinis reguliavimas. Buvo klausiama ministro, kodėl apskritai reikia šio nelogiško sprendimo. Kaip minėjau, tas pasakymas, kad kažkada buvo toks nutikimas su elektros tiekėju. Negalime tokių paralelių vesti ir pradėti tokio ūkinio įstatymo reguliavimo ir taikymo priėmimą. Tai nelogiška, nepasitvirtinę, manau, jis yra suprantamas kaip perteklinis ir, svarbiausia, neteisingas. Todėl aš jūsų nuomonę tikrai palaikau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, prašom pasakyti, ar jūs numatėte įstatyme, kad tos jau sumokėtos lėšos būtų grąžinamos įmonei? Tai vienas klausimas. Aišku, jūs išsamiai tą problemą pristatėte. Tikrai pritariu, kad reikia tą esamą problemą keisti ir naikinti. Kaip ir pats minėjote, jau kolegė E. Rudelienė yra pateikusi tą įstatymo projektą. Sakykite, ar reikėjo dar vieno projekto? Gal tiesiog būtume pateikę tam tikrų pasiūlymų dėl jau pateikto projekto, gal būtume greičiau išsprendę? Ar galite pakomentuoti? Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerai, ačiū už klausimą. Galiu pasakyti sąžiningai, kad savo projektą jau buvau parengęs anksčiau, negu sužinojau, kada Edita teikė. Kitą projektą, savo, bet aš manau, kad čionai tikrai nėra konkurencijos. Nekonkuruojame, tikrai svarbu, kad sujungus šiuos pateiktus projektus ir apsvarsčius tai, ką gerbiamas Edmundas išsakė, manau, kad ir jūs iš vietų turite pasiūlymų, reikėtų apskritai apsvarstyti, ar yra reikalingas toks įstatymas, ar šiandien reikalingas toks reguliavimas. Tuo labiau po pristatyto sprendimo dar reikia labiau diskutuoti.
O mano siūlymas nėra perteklinis, kadangi, kaip minėjau, Edita pasiūlė tiktai iš esmės sąskaitų pakeitimą – iš garantinio tiekėjo sąskaitos, kaip yra dabar numatyta, kiekvieno viešojo vandens tiekėjo atsidaryti sąskaitas. Iš principo tai nesprendžia problemos. Taip, tai truputį švelnintų aplinką, bet problemos nespręstų, todėl aš manyčiau, kad, kolegos, tiesiog diskutuokime. Tikrai surasime čionai sąlyčio taškų ir surasime tai, kas bus priimtina visiems.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Tik primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų man teko diskutuoti su garantiniu tiekėju, kuris yra, pavyzdžiui, paskirtas. Jis pats nemoka, sako: manęs nejaudina, man sumoka visi kiti aplinkui. Iš tikrųjų manyčiau, kad čia buvo amortizuota kažkaip ta situacija, kuri gali susidaryti tose savivaldybėse, kurios yra mažos ir kuriose gali būti nemokių įmonių. Tai kaip galvojate, jeigu atsitiks, aš suprantu, sakysite, pati savivaldybė turi spręsti tuos klausimus, čia yra savivaldos įmonė ir pati turi spręsti, bet jeigu bus kitaip, įmonė bankrutuos, kaip tokiu atveju mes galėtume spręsti? Galbūt iš tikrųjų ta kaupimo sąskaita ir turėtų būti, gal turinti tam tikrą mažesnį procentą, atsitikus kokiai nors problemai ir operatyviai sprendžiant? Kaip jums atrodo?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Laima, pirmiausia noriu priminti, tai ir savo pristatyme sakiau, kad mes kol kas neturėjome tokių įmonių ir tokių simptomų nėra. Antras dalykas, primenu dar kartą, kad tai yra savivaldybių įmonės, taip? Trečias, pagrindinis, dalykas, tie pinigai, kurių neaiškus panaudojimas, ar bus kada panaudoti, kaupiami? Taip, vien jie, šitie pinigėliai, neišgelbėtų tos situacijos. Jie būtų per daug maži pinigai. Bet kokiu atveju turėtų būti randami kiti sprendimai, ir finansiniai. Kadangi yra savivaldybės įmonė, tai tikrai per savivaldybės, per valstybės prisidėjimus, per fondus galima tą problemą suvaldyti ir išspręsti, jeigu jinai tokia atsirastų. Manau, kad mes kalbame apie galimybę. Taip, galimybė gali būti, bet mes nekalbame apie realybę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinioji klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Buvau daug kartų kolegos paminėta, nes įstatymas panašus. Tiesa, kai aš jį pristačiau salėje, dėl kolegos įstatymo buvo tik kviečiama pasirašyti. Bet aš turiu tokį klausimą. Jeigu vis dėlto mes paliekame garantinius vandens tiekėjus, nes jūs sakote, taip, tai yra savivaldybės įmonės, savivaldybės atsakingos, bet žinote, ir savivaldybėje ne visada pakanka lėšų, pakanka pinigų, atsitikus tam tikrai situacijai, kad būtų galima paimti ir uždarajai akcinei bendrovei, jos įstatiniam kapitalui papildomai skirti pinigų. Man atrodo, būtų labai gerai, kad tuo metu, jeigu kažkas atsitinka, įmonė turėtų atskirą fondą, kuriame per metus būtų sukauptos tam tikros lėšos ir jas galėtume panaudoti. Kam panaudoti, čia, matyt, turėtų būti atskiras sąrašas, ar tiktai bankrotas, galbūt kažkokia ypatinga avarija, kas irgi yra buvę, pavyzdžiui, ir mūsų rajone, kai sugriūna pagrindinė vandens tiekimo sistema. Tai mano tiesiog dar klausimas ir apie tai, ar negalvojate, kad vis dėlto reikėtų kaupti? Bet galbūt, aš galvoju…
PIRMININKAS. Laikas.
E. RUDELIENĖ (LSF). …jeigu būtų kaupimas, kad turėtų prisidėti visi vandens tiekėjai, ne tiktai mažųjų įmonių?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Edita, kadangi jūs buvote Trakų merė, mano asmenine nuomone, buvote gera merė ir žinote situaciją, kaip yra konkrečioje savivaldybėje, tai tikrai nereikėtų čia baimintis. Kaip minėjau, jūs ir pati suprantate, kad jeigu teoriškai toks bankroto atvejis ir įvyktų, neišgelbėtų situacijos šie surinkti Trakų ar kitos savivaldybės pinigėliai, reikėtų ją spręsti truputį kitaip. Galime diskutuoti po pateikimo svarstydami mūsų projektus apie galbūt žymiai didesnį fondą, bet mokant visiems. Taip, apie tai galime diskutuoti, bet reikia apskritai diskutuoti, ar reikalingas iš principo jis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Algirdai. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Jūs ir pateikėte, ir užsirašėte už pasisakyti. Aišku, džiuginanti iniciatyva, bet geriau suteikime J. Razmai, kuris antrasis užsirašė dėl motyvų už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip tik vakar Ateities komitetas rengė diskusiją apie teisėkūros malūną, tai aš čia šiek tiek turiu apgailestauti, kad gerbiamas A. Stončaitis nesustabdė savo projekto teikimo, kai E. Rudelienės projektas eina į priekį. Galima juk įregistruoti pataisą, jeigu ten kas nors kitaip truputį mąstoma. Bet jeigu jau pateiktas projektas, aš jam pritariu. Manau, kad tikrai nėra tokio tvirto loginio pagrindimo, kodėl toms regioninėms įmonėms turi būti tie 2 % pervedami nuo mažesnių regiono įmonių apyvartos. Nežinia, ar tikrai prireiks kada nors perimti tas mažesnes įmones, o duoklė mokama ir žmonėms mokant tarifą už vandenį, na, vis tiek tai šiek tiek atsiliepia. Pritarkime ir žiūrėkime, kaip tuos du projektus sujungti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų kaimynas posėdžių salėje E. Pupinis mano, kad reikėtų nepritarti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip įstatymo priėmimo procese, taip ir dabar nepritariu tokiems dalykams. Aišku, pats įstatymas turbūt buvo priimtas nelabai koks, kuomet neva kažkokioms regioninėms įmonėms, kurios įsivaizduojamos kaip labai stiprios, bet jų tarifai kai kada būna didesni negu tų, kurias reikia gelbėti… Iš tikrųjų tai daugiau parodo neūkiškumo negu noro kaip nors pataisyti situaciją. Dabar įsivaizduokite, įmonei, kurios akcininkas yra viena savivaldybė, primetamos kitų akcininkų, kitos savivaldybės problemos. Akcininkai dar nieko, bet čia primetama problema žmonių, kurie kažkada mokėjo didesnius pinigus tam, kad turėtų gerą įmonę, tų kitų žmonių, kurie galbūt vadovai ar kas, nesitvarkė ir šiuo atveju reikia gelbėti. Tai kaip konsensusas ir buvo priimta, kad reikia kaupti tada pinigus bent jau garantiniams tiekėjams, kad jie galėtų kaip nors palengvinti savo dalią, bandydami ištraukti tas įmones, kurios kažkada dėl vienų ar kitų priežasčių nesugebėjo normaliai tvarkytis – ar politikai politikavo per daug, nesiūlė didesnio tarifo savo laiku, kad palaikytų normalią įmonės kondiciją, vien todėl, kad turėtų populiarumą, ar galbūt pačios įmonės nesugebėjo, galbūt ir apyvartos mažos. Bet kodėl reikia tą primesti kitam tiekėjui? Taigi manyčiau vis dėlto, kad bent jau, jeigu išliks generalinis garantinis tiekėjas, turėtų išlikti tam tikros kompensacijos. Nors, kaip ir minėjau, Valstybinė kainų ir energetikos komisija panaikino sprendimą paskirti „Utenos vandenis“ generaliniu tiekėju. Manyčiau, reikėtų palaukti, pasižiūrėti, pertvarkyti įstatymo projektą, išspręsti, palikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir tegul galbūt jos pačios sprendžia savo ūkių problemas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausę visus pasisakymus dėl motyvų, balsuojame dėl ką tik pristatyto įstatymo projekto po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas, kaip E. Pupinis, nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 58, prieš – 4, susilaikė 37. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai ačiū. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai ačiū.
15.14 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3022 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3022. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Pateikimas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, situacija su skolininkais Lietuvoje iš tiesų yra labai problemiška: turime 200 tūkst. skolininkų, kurių bendra skola yra 4 mlrd. eurų ir daugiau, kiekvienais metais ta skola auga. Septyni iš dešimties skolininkų nedirba, vienas iš dešimties suaugusiųjų yra skolininkas. 75 % skolininkų sako, kad išskaitų dydis demotyvuoja dirbti. Skurdo tyrimų tinklo duomenimis, du trečdaliai skolininkų teigia, kad turint skolų geriau gyventi iš išmokų, nes iš išmokų nėra atskaitoma, iš darbo santykių yra atskaitoma. Jeigu pasižiūrėtume, kiek per metus išieškoma iš tos didžiulės skolos, tai siekia apie 6 % visos sumos. Tikrai sudėtinga situacija.
Apibendrinsiu. Kasmet skolų dalis ženkliai auga, skolininkai nedirba, lieka bedarbiais, įvairių išmokų gavėjais ar slapstosi šešėlyje. Taigi skolų išieškojimo sistema, reikia pripažinti, iš esmės neveikia.
Matydama tai, Vyriausybė Seimui yra pateikusi didžiulį paketą, kurį šiandien irgi turėjome svarstyti, bet nukėlėme į kitą posėdį, kaip mažinti atskaitymus ir taip skatinti dirbančiuosius išlikti darbo rinkoje, o tuos, kurie nedirba, grįžti į darbo rinką. Aš tikrai tam paketui pritariu, bet jis, mano vertinimu, yra daugiau toks reaktyvus sprendimas, tai yra sukuriamos sąlygos, bet reikia pasižiūrėti praktiškai, ar iš tiesų tai yra paskata grįžti į darbo rinką.
Kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir įvairių savivaldybių politikais ieškojome sprendimo, kaip kurti proaktyvią sistemą, tai yra kaip surasti finansinių paskatų sistemą, kad skolininkai grįžtų į darbo rinką ir joje dalyvaudami sukurtų bent tris gėrius.
Pirmasis gėris tai yra pradėti grąžinti skolas, tai yra gėris sukuriamas tiems, kuriems jie yra skolingi, taip pat ir valstybei. Žmonės, mokėdami mokesčius, grąžintų kompensuotą dalį, tai antrasis gėris. Tą mes siūlome šiuo projektu. Jeigu savivaldybė prisidėtų lėšomis daliai įsiskolinimų padengti, jie tą dalį grąžintų sumokamais mokesčiais ir, aišku, skolininkai vėl grįžtų į aktyvų lygiavertį dalyvavimą visuomenėje – tai sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose sistemose.
Taigi tokią proaktyvią sistemą gali sukurti tik savivaldybės, esančios arčiausiai žmonių. Jos pažįsta žmones, jos žino problematiką, jos žino, kokie įsiskolinimai ir kurios grupės žmonės yra arčiausiai darbo rinkos, bet negali to barjero peršokti. Norime savivaldybėms sukurti tokius įrankius tai daryti, nes tikrai nemažai savivaldybių politikų, tarybų narių, netgi merų yra prašę tokios galimybės.
Taigi pakeitimo siūlymas – leisti savivaldybėms iš nepanaudotų piniginei paramai lėšų pagal savo patvirtintas tvarkas, kad jos turėtų visišką diskreciją, kaip elgtis su skolininkais, finansuoti dalies dirbančių (tai būtų kriterijus, kad skolininkai privalo dirbti, tai yra įstatyme būtų įrašas, ir tada tie, kurie šiuo metu nedirba, privalėtų dirbti) skolininkų įsiskolinimus, padengti, dalį įsiskolinimų padengti.
Prašom pritarti, suprantant, kad tai yra toks labai atviras, tačiau didelę diskreciją paliekantis savivaldybėms spręsti. Pats įstatymas nieko neįpareigoja, bet sudaro galimybę spręsti savivaldybėms. Prašome pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų nori paklausti jau šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Įdomus įstatymo projektas, kažkada galvojome, kad komunizmas neateis, bet kai kam čia ateis. Na, kiekvienam pagal poreikius, jeigu tu įsiskolini, tavo visas skolas kažkas padengs. Bet klausimas, ar nemanote, kad tai galėtų būti geras politinis įrankis, pavyzdžiui, prieš rinkimus priimti sprendimą, surinkti žmones, kuriems galbūt reikėtų kompensuoti, ir paskui pasakyti, už ką balsuoti, nes buvo tokių pavyzdžių. Žinome pavyzdžių, kuomet seniūnai veždavo, ieškodavo žmonių, kurie galėdavo pasinaudoti socialine parama. Atvažiuodavo, sakydavo, ką tu čia, žinai, blogai gyveni, suorganizuosime tau socialinę paramą. Taip spręsdavo kai kurias problemas. Ar nemanote, kad čia tikrai dovanėlė daugiau ne tiems žmonėms, o galbūt kai kuriems, kurie turi įtaką priimti tam tikrus sprendimus ir būti geriems vien todėl, kad norisi išlikti ilgiau valdžioje?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Pirmiausia pataisysiu, kad ne visas skolas. Jau pačioje formuluotėje yra – dalies skolos, kiek savivaldybė nuspręs, tiek ir bus, visos niekaip negalėtų. Antras dalykas. Deja, kiek man yra žinoma, kai kur seniūnai ir toliau važinėja (ir ne tik seniūnai – ir seniūnaičiai) ir visaip kitaip prisideda prie balsavimo proceso skatinimo. Tai yra neišvengiama.
Pagrindinis klausimas, ką padaryti, kad tie žmonės nesėdėtų šešėlyje, nes jeigu jie sėdi šešėlyje, mes turime tris problemas: tiems, kuriems skolingi, negrąžinama, antra, nemokami mokesčiai, trečia, mes iš valstybės tiems patiems skolininkams per išmokas toliau mokame. Ar geriau mokėti išmoką, ar padėti žmogui grąžinti skolą, kai jis per mokesčius grąžintų valstybei ir tiems, kam skolingas, tą dalį? Šiuo atveju tikrai tų paskatų reikia ieškoti, nes, kaip pristačiau duomenis, skolininkų situacija yra labai prasta. Apskritai valstybėje skolininkų situacija yra labai prasta.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, nelabai tikiu, kad ši sistema veiks, nes susidaro įspūdis, kad jeigu mes dar pasiūlysime ir tokį variantą, tai ar nepaskatinsime dar daugiau žmonių sakyti: o kam dirbti, prisidariau dar ir skolų, atėjo geri dėdės ir kažkokią dalį padengė? Aš suprantu, kad savivalda pati spręs ir pagal tuos 11 punktų, kurie šiandien yra. Noriu priminti, pradėjome nuo 8, jau yra 11. Kaip jūs galvojate, ar nepaskatinsime ir jūsų siūlymas, turintis labai gerą tendenciją, kad jie dirbtų, neišvirs, kad dar daugiau bus, įsigalios po poros metų? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų reikia žiūrėti į tas ilgalaikes pasekmes, ką toks siūlymas galėtų sukurti. Pačiame įstatyme mūsų siūloma nuostata yra, kad jie dirbantys. Vadinasi, jau žmogus turi dirbti. Ne nedirbti, o dirbti. Tuos visus nedirbančius… Jeigu nori gauti, kažkokią dalį kompensuoti, žmonės turi įsidarbinti. Kokia ta dalis, ar tai bus 5 % nuo tavo grąžinamos skolos, ar 10, čia jau savivaldybė suras pagal turimas galimybes ir norą padėti žmonėms grįžti į darbo rinką. Bet kad iš esmės žmonės lįstų į skolas, kad gautų kažkokią procento dalį skoloms grąžinti, manau, kad tikrai ne, nes tą dalį, kurią skolingas, jis turėtų grąžinti per savo darbo užmokestį, iš jo bus atskaitoma. Kitaip sakant, viešos… oficialios pajamos pačios apsaugo nuo šio sprendinio, nes skola išskaitoma iš jo darbo užmokesčio.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs esate socialiai jautrus ir aš per savo gyvenimą turėjau tokių situacijų dirbdamas, čia minėjote seniūnus, tikrai esu susipažinęs iš apačios su tais procesais. Dabar atidarysi šią idėją – punktą, atidarome langelį ir puls rašyti daug prašymų būtent šiuo atveju, nes tų skolininkų tikrai yra nemažai. Tam yra, pabrėžiu, dar kitas instrumentas, kurio nepaminėjote, yra socialinės paramos komisijos prie seniūnijų. Kartais būna tokių atvejų, kai kreipiasi tas įsiskolinęs ir gali padengti ne tiesiogiai, bet apmokėti tas komunalines savivaldybė. O šiuo atveju būtent tai, kas išvardinta anksčiau, visi punktai, tai yra nukreipta į socialinę paramą. Būtent žmogus ne pats save įstūmė į socialinę paramą, bet susiklostė tokios gyvenimo situacijos. O čia žmogus sąmoningai ėjo į skolas ir dabar turėtų kažkas kitų socialiai remtinų sąskaita tas lėšas didinti. Žinote, savivaldybei visą laiką tų lėšų trūksta. Ar nemanote, kad vis dėlto tai nėra pats geriausias variantas? Galbūt jūs prieš tai minėjote…
PIRMININKAS. Laikas!
K. VILKAUSKAS (LSDPF). …kitus įstatymus, kur galima būtų tai…
PIRMININKAS. Laikas! Pasistenkite spėti per minutę.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Tikrai geras klausimas. Aš manau, kad visuomenėje yra aiškus žinojimas, kas yra tie gerieji skolininkai ir blogieji skolininkai. Blogieji yra tie, kurie sąmoningai, kaip jūs sakote, pažeidė, įsiskolino, nemoka alimentų savo vaikams ar šeimoms. Tai juos prie blogųjų… Tie gerieji, kuriuos jūs minite, kuriems yra kaip socialinė parama, tai yra tie, kurie dėl finansinių situacijų – viena moteris su daug vaikų negeba apmokėti šildymo išlaidų ir kitų.
Komunaliniai įsiskolinimai yra patys didžiausi, jų yra daugiausia. Ar jie visi yra tikrai sąmoningai apsisprendę būti skolininkais? Nemanau. Nemanau, kad Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie sąmoningai nemoka už šildymą, nes apsisprendė, turi kažkokių išskaičiavimų. Šiuo atveju didžioji dalis tų skolininkų yra būtent už visokias paslaugas, taip pat ir kitas išlaidas. Šitas padėti jiems grąžinti, grįžti į darbo rinką, ne per išmokas jiems padėti, ne per socialinę paramą, bet grįžti į darbo rinką, aš manau, visi turėtume stengtis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aišku, jūs turbūt prisimenate tą istoriją, kai socialinės paslaugos buvo perduotos savivaldybei kaip savarankiška funkcija. Iš pradžių buvo kalbėta apie sutaupytas lėšas, kad galės savivaldybė naudoti, kur nori, tada buvo labai įsprausta papunkčiui, gal ir nėra blogai, kad būtent socialinei sričiai naudoti. Jūs dabar praplečiate ir kalbate, kad bus galima padengti skolas už kažką, nors šiandien neaišku, kokios tos skolos, jūs pavardinote vienas kitas.
Mano galva, mes ne tai kad įstumsime, bet net paskatinsime, ypač žmones, kurie gyvena socialiniuose būstuose. Dabar ten yra tikrai daug problemų ir savivaldybės turi tvarkytis su įsiskolinimais už vandenį, elektrą, šildymą. Ir dažnai yra tokių atvejų, kad, ai, ne mano būstas, čia savivaldybės būstas, padengs. Ar šitoje situacijoje mes dar labiau nepaskatinsime ten gyvenančių žmonių sąmoningai nemokėti, nes atsirado toks punktas ir bus galima, kad savivaldybė apmokės?
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, suprantu klausimą. Klausimas, ar tie žmonės dabar dirba? Daugelis jų nedirba ir nedirbs. Kaip mums padaryti, kad jie dirbtų ir patys grąžintų skolas? Čia pagrindinis klausimas. Jūs nematote tos dalies, kuri įrašyta siūlyme: „dirbantiems skolininkams“. Tiems žmonėms, kurie dirba ir iš kurių lėšų atskaitoma grąžinti skolas, mokėti mokesčius, savivaldybė prisidės pagal kriterijus, kuriuos nustatys. Galime mokėti geriesiems skolininkams, galime visiems skolininkams.
Kitaip sakant, savivaldybė turi didžiulę diskreciją matydama situaciją, socialinę situaciją ir žmones, kurie yra įstrigę skolose. Mes jiems duodame įrankius susitvarkyti. Savivaldybės pačios, savivaldybių politikai prašo, kad šitas įstatymas būtų priimtas, ne aš pats jį sugalvojau, tai yra pasiūlymas nuo žemės, nuo savivaldybių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Linai, pati intencija ir pati idėja, kad mums reikia pasiekti, kad skolos neskatintų žmonių dirbti nelegaliai, kad iš esmės turėtume legalizuoti tą darbą, yra tikrai teisinga. Šiuo atveju nelabai sutikčiau, kad Vyriausybė veikia tiktai reaktyviai. Mano supratimu, nuostata, kad pašalpos yra išsaugomos kurį laiką įsidarbinus, yra teisinga, ta kryptimi. Man kas tiktai nelabai patinka šioje kryptyje, nors šiaip pati jūsų idėja patinka, tai, kad… Pati ta idėja man nepatinka, kai sakoma, savivaldybei lieka lėšų socialinėms (…). Man atrodo, taip neturėtų būti, geroje savivaldybėje, kuri tikrai rūpinasi žmonėmis, to neturėtų būti. Man visada skauda, kai savivaldybė sako: mes sutaupėme socialinėje srityje. O tada žinai, kiek socialiniai darbuotojai uždirba, kiek dar yra neišspręstų problemų. Tai mane visada ta diskrecija, apie kurią jūs kalbate, sutaupyti ir iš tų sutaupytų lėšų ką nors daryti tiktai gąsdina, kad mes nepasiektume kito rezultato. Šiaip, sakau, su pačia idėja, kad mes turime visi sutelktai spręsti darbo legalizaciją…
PIRMININKAS. Laikas!
A. NAVICKAS (TS-LKDF). …tai sutinku. Bet dėl to sutaupymo. Kaip ten?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Aš tik atsakysiu dėl to sutaupymo. Jis atsiranda tuo atveju, kai savivaldybė, vykdydama šį įstatymą, dėl kurio teikiami pasiūlymai, išmoka visas išmokas ir tada vienose savivaldybėse lieka pinigų, kitose nelieka. Tada tuos atliekamus pinigus, jau mes surašę tuos 11 punktų, kur galima skirti, taip pat ir socialinių darbuotojų atlyginimams, paslaugų plėtrai ir taip toliau. Ir čia atsiranda tam tikra nelygybė, nes kitose savivaldybėse nelieka pinigų. Taip pat suprantu šito įstatymo siūlymo silpnąją dalį. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus klausimus, tiksliau, klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi.
Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymo projektą pasisako M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Retas atvejis turbūt. Žinokite, iš tiesų skolininkai ir antstoliai, kadangi dirbau su pažeidžiamais žmonėmis… Tai yra didelė problema ir reikia ieškoti šitos problemos sprendimų, reikia ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti grįžti į darbo rinką. Todėl, man atrodo, tai yra vienas iš galimų kelių. Aišku, savivaldybė galės pati įsivertinti, bet tai gali veikti tikrai kaip efektyvi motyvacinė priemonė pritraukti žmones, sugrąžinti, nes dauguma jų dirba šešėlyje arba nedirba visai ir gyvena iš labai mažų pajamų arba išlaikomi artimųjų. Aš duočiau galimybę šitai motyvacinei priemonei pabandyti savo sėkmę ir pasižiūrėti, ar jinai pasiteisins, ar ne, čia jau savivaldybės turės savo laisvę nuspręsti.
PIRMININKAS. Priemonei pabandyti sėkmės nenorėtų duoti J. Razma, kuris pasisako prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pats siekis grąžinti žmones į darbo rinką yra sveikintinas, bet pasiūlytas metodas tikrai nevykęs. Jeigu mes įsivaizduojame, kad ta žinia jau visus paskatins ieškoti darbo ir laukti to išganingo dalies skolų kompensavimo, tai taip vargu ar atsitiks. Čia yra toks metodas, kuris neduoda tokio aiškaus užtikrinimo. Bus, nebus tų sutaupytų pinigų, kiek bus, kokiais principais savivaldybė duos ar neduos – niekas čia neaišku, kad žmogus dabar iš anksto ieškotų darbo ir siektų tos pagalbos. Autorius aiškiai parašo, kad dirbantiems. Vadinasi, jau paramos gavimo metu žmogus turi būti dirbantis. Be to, mes spręsdami turime pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie sąžiningai moka, kartais labai susispausdami ir skurdžiai gyvendami, bet stengiasi neįsiskolinti. Kaip jie pažiūrės, kad čia kažkas atsipalaidavo, nerodo pajamų ir dar gauna kompensaciją?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritariate ką tik L. Kukuraičio pristatytam įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba išvis galite nebalsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 41, prieš – 3, susilaikė 41. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Sprendžiame, ką su projektu darome toliau. Alternatyvus balsavimas: kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti; kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 71, prieš – 24. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
15.33 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, kolega Andriau. Gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375(2). Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes tiesiog sužiūrėjome dėl įsigaliojimo datos ir pataisėme, kad būtų ne 2023 metų, o 2024 metų liepa.
PIRMININKAS. Tai turbūt manome, kad 29 bet kokiu atveju yra. Galime pritarti bendru sutarimu, nes komitetas pritarė? Ačiū, pritarta. Tada 2 straipsnis. Galime pritarti su kolegės pataisa? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto pasisakančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 85, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2467(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22 ir keleto kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2467(2). Pateikimas. L. Nagienė per centrinį mikrofoną. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes yra pateiktas (irgi įregistruotas) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos toks analogiškas projektas, todėl norėtųsi, kad po geros savaitės svarstytume kartu.
PIRMININKAS. Autorius prašo, turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.35 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3069(2) (pateikimas)
Tai čia visas paketas?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ir 2-9 taip pat: 2-9.1, 2-9.2 klausimai.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų įstatymų projektų pertrauka iki kito posėdžio, taip? Galime bendru? Ačiū, pritarta.
15.36 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3492 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3492. Pateikimas. Prašau. Ponia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra tokia dar likusi problema, jau dvejus metus tęsiasi istorija tikriausiai ne tik mano vienmandatėje, bet ir kitose vietose, kai paskutinis giminės atstovas, neturėjęs artimųjų, savivaldybės iniciatyva, neinformavus bendruomenės, būna palaidotas kaip benamis. Vienų rajono kapinių benamių kvartale nebuvo sudaryta galimybė seniūnui pasirūpinti mirusio bendruomenės nario laidotuvėmis. Norint jį perlaidoti į šeimos kapą, nėra galimybės, nes šiuo metu esamas teisinis reguliavimas suteikia teisę dėl žmonių palaikų ekshumavimo kreiptis tik palaidoto žmogaus sutuoktiniui, partneriui, pilnamečiams vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), jeigu jų nėra, artimiesiems giminaičiams, taip pat Kultūros ministerijos įgaliotai institucijai ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ir atlikti tyrimus. Kaip galėjote įsitikinti iš mano pateikto pavyzdžio, praktikoje susidaro tokių situacijų, kuomet žmogaus laidojimo procese yra pažeidžiami teisės aktai, mirusio asmens teisės, įvyksta klaida, nustatomos kitos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant iškyla poreikis perlaidoti palaikus, užtikrinant tinkamą pagarbą mirusiojo atminimui ir tokiais atvejais, kuomet asmuo neturi artimųjų giminaičių. Tokiu atveju esamas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės ekshumuoti tokio asmens palaikų, nes nėra subjekto, kuriam būtų suteikta teisė pateikti prašymą. Šiuo konkrečiu atveju, ir mes turime ne vieną atvejį, bendruomenė pati imasi iniciatyvos.
Todėl šiandien teikiamomis įstatymo pataisomis siekiame suteikti teisę, kuomet nėra žmogaus artimųjų giminaičių, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti prašymą dėl žmogaus palaikų ekshumavimo, siekiant ištaisyti žmogaus teisių ir teisės aktų pažeidimus, klaidas ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Taip užtikrintume pagarbą artimųjų neturinčio mirusio asmens atminimui. Taip pat siekiame užtikrinti teisingumo principą ir numatyti, kad šiais atvejais pareiškėjo patirtas ekshumavimo išlaidas padengs arba fizinis asmuo, kuris kreipiasi, arba juridinis. Yra bendruomenių, kurios labai rūpinasi savo bendruomenės nariais. Prašyčiau palaikyti. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti kolega S. Tumėnas. Prašau, gerbiamas Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs, rengdama šitą įstatymą, matyt, susipažinote su situacija. Kiek maždaug dabar Lietuvoje tokių asmenų būna per metus, kai savivaldybių, seniūnijų lėšomis palydima į amžinybę, kai neatsiranda artimųjų, ar domėjotės? Ir kiek maždaug kainuoja tokios vienos palydos?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Realiai iki dešimties vienišų asmenų kaip visiški benamiai palaidojami. O jeigu jis turi ir savo kapus, tai dabar sutvarkė, pavyzdžiui, mūsų savivaldybėje buvo sutvarkytos taisyklės, kad būtinai būtų informuota seniūnija, bendruomenė, kad nebūtų į benamių kapus. Žinote, kaip padaryti, kad žmogus oriai… turi savo vietą, tačiau šalia savo artimųjų giminaičių negali ramiai ilsėtis. Pas mus buvo net trys atvejai per paskutinius dvejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių daugiau nėra. Už ir prieš kalbančių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželio 18 dieną. Pritarta. Ačiū.
15.41 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3659 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3659. R. Miliūtė. Prašau.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Mama, kaip tu jautiesi? – paprastas klausimas, galintis būti aukso vertės. Vaiko gimimas – gyvenimą keičiantis ir džiaugsmingas įvykis, tačiau kiekviena moteris jį išgyvena skirtingai: reikia prisitaikyti prie permainų, vykstančių fizinių pokyčių, hormonų svyravimo, besikeičiančių santykių dinamikos su aplinkiniais, turime savyje integruoti naują vaidmenį – mamos vaidmenį. Beje, šiame kelyje viena iš penkių pagimdžiusių moterų susiduria su rizika susirgti pogimdymine depresija. Tai nepriklauso nuo išsilavinimo, socialinio statuso ar tautybės. Esama rizikos veiksnių, tačiau nėra vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl taip nutinka. Sunkius periodus išgyventi padeda artimųjų parama ir palaikymas, tinkama specialistų pagalba, esant poreikiui, psichoterapija ir medikamentinis gydymas, tačiau iki 75 % pogimdyminės depresijos atvejų lieka nediagnozuoti. Moterys nesikreipia pagalbos dėl negebėjimo atpažinti, dėl gėdos jausmo, dėl spaudimo susitvarkyti pačioms, dėl kvalifikuotos pagalbos prieinamumo trūkumo.
Pastebėti pirmuosius pogimdyminės depresijos požymius gali būti sudėtinga, dėl to itin svarbus yra aplinkos vaidmuo – šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų. Nepastebint ir negydant pogimdyminės depresijos, mamai gali tapti sunku pasirūpinti savimi ir vaiku, tokius pačius jausmus gali išgyventi ir vyrai. Šeimai gali tekti susidurti su skaudžiomis ilgalaikėmis pasekmėmis, sutrikimas gali progresuoti iki sunkesnės būklės, savižudybės ketinimų. Ką gi mes galime pakeisti? Pirmiausia tai nebūti abejingiems. 2016 metais pirmąjį gegužės trečiadienį įvairiose šalyse pradėta minėti Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena. Jos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria mamos, ir imtis iniciatyvų, kad rūpinimasis moters emocine ir psichine sveikata nėštumo, gimdymo ir laikotarpiu po nėštumo būtų neatsiejama sveikatos priežiūros dalis. Svarbiausia, kad motinystei besiruošiančios ir jau esamos mamos žinotų – esate ne vienos, esate svarbios.
Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Mama, mums rūpi“, jau ne vienus metus kalba apie pogimdyminę depresiją, ruošia mokymus, teikia nemokamą savanorišką emocinę paramą, stengiasi sumažinti visuomenėje egzistuojančias stigmas, prieš metus ėmėsi iniciatyvos Mamų psichikos sveikatos dieną pradėti minėti ir mūsų šalyje, išreikšdamos lūkestį, kad tai nebus vienkartinė akcija. Tad šiandieną kviečiu jus, gerbiami kolegos, palaikyti siūlymą, kurį pasirašė Seimo nariai bene iš visų frakcijų, kad Pasaulinė mamų psichikos sveikatos diena būtų įrašyta ir į mūsų kalendorius ir taptų tradicinė Lietuvoje. Taip būtų didinamas visuomenės supratimas, gebėjimas atpažinti pogimdyminę depresiją ir paskatinimas mamoms laiku kreiptis pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Jūsų nori paklausti trys kolegos. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kolege, pirma, kaip jums pavyko įtikinti kolegą K. Masiulį pasirašyti šitą įstatymo teikimą, nes jis visada skeptiškas dėl tokių siūlymų? Jis visada mano, kad švęsti, minėti galima bet kada, kada yra nutariama. Antras dalykas, rimtesnis dalykas, kaip jūs vertinate tai, kad spalio 10 diena ir dabar yra Pasaulinė psichikos sveikatos diena, o jūs norite atskirai dar įteisinti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, nes juk ir mamos įeina į tą spalio 10 dieną minimą Pasaulinę psichikos sveikatos dieną? Ar nebus taip, kad tada Tėvų psichikos sveikatos dieną užsinorės kas nors minėti ir panašiai? Tai norėčiau išgirsti jūsų atsakymą, ar nepakanka spalio 10 dieną minėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kur atsirastų vieta ir šitoms aptariamoms problemoms spręsti?
R. MILIŪTĖ (DFVL). Dėkoju už jūsų klausimą. Iš tiesų Pasaulinė psichikos sveikatos diena jau yra minima, tačiau dėmesio mamoms, nemanau, kad gali būti per daug. Statistika rodo, kad 75 % pogimdyminės depresijos atvejų lieka nediagnozuoti arba kai tie žmonės, mamos kreipiasi į medikus, joms dažniau yra priskiriama įprastinė depresijos diagnozė. Tačiau tas laikotarpis, nėštumo, gimdymo ir po gimdymo, yra išskirtinis ir ypatingas, todėl nemanau, kad tai galima pavadinti dubliavimu. Kaip tik ši iniciatyva atkreiptų daugiau papildomo dėmesio į mamas, kurios susiduria su pogimdyminės depresijos rizika.
PIRMININKAS. Taip, aišku. Klausia K. Masiulis. Gal jis ir pasakys.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš paskui dar pasisakysiu už. Noriu paklausti. Jau čia kolega iš dalies paklausė. Man truputį irgi kliūna tai, kad iš visokių depresijų ir psichinės sveikatos, tarp jų moterų (tegul būna moterų, jeigu jums jos labiau rūpi), jūs išskiriate tik vienintelę – pogimdyminę, o juk ir mokykloje gali patirti, ir darbe gali patirti, ir dėl mobingo gali patirti – visko ten būna, iki suicidinių atvejų. Dabar viena svarbi ar kitos nesvarbios, ar kitas mes vėliau irgi susvarbinsime ir sureikšminsime, ar čia dabar tik pirmas žingsnis į tą gerą psichinę sveikatą, o jau už fizinę sveikatą, aš žinau, bus atsakingas kitas kolega iš anos pusės? Jis mus išmokys, kaip uodegą mirkyti eketėje ir sustiprinti fizinę sveikatą.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Ačiū už jūsų klausimą. Nemanau, kad galima išskirti kurią nors sritį, svarbesnę už kitas, bet lygiai taip pat viena patirtis nepaneigia kitos patirties. Tai, kad šiandien kalbame apie mamų psichinę sveikatą, nemanau, kad padaro bet kurias kitas problemas mažiau svarbias, tačiau šita sritis yra viena iš tų, kuri gauna mažiausiai dėmesio. Nėra pakankamo supratimo, nėra pakankamo gebėjimo atpažinti, o pasekmės gali būti ypač skaudžios. Dažnai nurašomos pogimdyminės depresijos dėl nuovargio, dėl nemigos, dėl pasikeitusios gyvenimo situacijos susilaukus vaiko, tačiau tai yra rimtas susirgimas, sutrikimas, kurio negydant šeimos gali sulaukti labai skausmingų pasekmių. Apie jas mes perskaitome žiniasklaidoje, apie tai, kaip negavusios pakankamos ir tinkamos paramos mamos imasi labai skausmingų žingsnių, tada dėmesys būna labai didelis, o vėliau ir vėl nurimsta. Dėl to šiandien, artėjant Mamos dienai, kviečiu suteikti daugiau dėmesio būtent mamoms ir jų emocinei ir psichinei būklei.
PIRMININKAS. Dar jūsų nori paklausti V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau, gerbiamoji.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, kad jūsų siūlymas pagrįstas labai gerais norais ir šiek tiek atspindi tai, ką mes skaitome žiniasklaidoje apie įvairius depresijos atvejus, tačiau man susidaro toks įspūdis, kad kai jūs formuluojate „Mamų psichikos sveikatos diena“, man tai iškart implikuoja, kad būnant mama yra grėsmė susigadinti psichiką, ne tik figūrą, ir tam tikra prasme stigmatizuoja mamas. Tai yra gąsdinantis turinys ir tikrai jau nepaskatins labiau užsinorėti gimdyti, kaip čia vienas mūsų kolega bandė paskatinti. Aš nežinau, aš irgi turėjau galimybę gimdyti vaikus, bet neatsimenu, kad mane būtų kas nors stigmatizavęs ir sakęs, kad dėl to, kad aš pagimdžiau, kas nors negerai su mano psichika. Suprantate? Man tai kvepia stigma, todėl aš norėjau paklausti.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų psichikos sveikatos terminas yra vartojamas ir gydytojų, yra vartojamas ir kituose teisės aktuose, dėl to jisai pasirinktas neatsitiktinai. Jisai yra vartojamas ir kitose šalyse, kurios mini Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. Atvirkščiai – tikslas yra mažinti stigmą. Dažnai galime išgirsti tokius pasakymus, kad kažkada to nebuvo, dabar tai yra nauja, dabar tai yra mada, bet iš tiesų kalbėjimas apie tokias problemas, man atrodo, atvirkščiai – paskatina mamas neužsidaryti, suprasti, kad ir taip gali būti, kad tai yra normalu ir kad galiu kreiptis pagalbos, galiu tikėtis supratimo, kad tai nėra išsigalvojimas, kad tai yra reali problema, dėl kurios gali būti taikomas realus gydymas, jeigu yra toks poreikis. Kitu atveju galbūt užteks ir pokalbio su artimu žmogumi, pokalbio su medicinos personalu. Bet atvirkščiai – šitas siūlymas siekia panaikinti stigmą, kad toks dalykas yra paslaptis ir kad reikia gėdytis, jeigu visgi po gimdymo aš jaučiu ne tiktai džiaugsmą ir euforiją, o jaučiu įvairias emocijas, kurios gali būti asocijuojamos tiek su pogimdymine melancholija, galbūt pogimdyminiu nerimu ar pogimdymine depresija, ir užkirsti kelią potencialioms didesnėms problemoms, kurių atsiranda, jeigu mes nekreipiame dėmesio į tai, kaip jaučiasi mamos ir jų aplinka po gimdymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori pasisakyti gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš šiandien pasiremsiu kolegos A. Stončaičio patirtimi. Jisai, pasisakydamas prieš, iš tikro kalbėjo kvadratu už, tai aš, pasisakydamas už, kalbėsiu kubu prieš. Taip čia, pasirodo, galima.
Bandykime logiškai pažiūrėti. Pasaulinė. Jeigu pasaulinė, vadinasi, jau yra įtvirtinta. Pasigūglinu – įtvirtinta, yra. Tai ką čia mums tvirtinti, kas jau yra įtvirtinta? Dabar – mamų. Paimkime moterį. Jinai tik būdama mama gali patirti depresiją ar kokią nors psichinę ligą? Ne. Jinai daug kur iš tikrųjų pasaulyje yra stigmatizuojama, negauna vienodo atlyginimo ir panašiai. Čia yra apskritai feminizmo bėda, dar iš feministinio judėjimo neįvykę kai kurie dalykai. Iš tikrųjų taip yra. Daug ką reikėtų čia tvarkyti, taisyti ir iš tikrųjų sukelia psichinių bėdų.
Dabar – psichinės sveikatos. Gerai. Vadinasi, mes norime pabrėžti, bet yra atskira Psichikos sveikatos diena. Dabar – sveikatos diena, bet pasakoma mums, kad čia iš tikrųjų yra visai ne sveikatos, o pogimdyminės depresijos diena. Čia nebus raginama sveikatintis. Tik vieną kartą ir tik diena per metus. Aš matau tokią rimtą problemą – vieną kartą per metus mes apie ją truputį pašnekėsime ir viskas. Tada metus paskelbkime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš nė kiek neabejoju, kad mūsų mamos, mūsų marčios, mūsų seserys dirbo ir dirba titanišką darbą augindamos, ugdydamos vaikus. Ir jos tai daro ir darė dieną naktį – visą parą. Visą parą reikėjo kantrybės, budrumo, meilės. Akivaizdu, kad susidurdavo ir susiduria su įvairiomis problemomis, tarp jų ne tik su pogimdymine depresija, bet ir su stuburo problemomis, ir taip toliau, ir taip toliau. Tačiau, kaip aš minėjau, tam yra Pasaulinė psichikos sveikatos diena spalio 10 dieną. Manyčiau, kad reikėtų integruoti šitas aptariamas problemas į šitą dabar pasiūlytą temą.
Ir dar viena mintis. Ar ne svarbiau būtų pasirūpinti teikti mums, Seimo nariams, pasiūlymus, kad šitos jaunos mamos, susiduriančios su įvairiausiomis sveikatos problemomis, ne tik psichikos sveikatos problemomis, geriau gautų kokią dieną ar 2 dienas sveikatinimui: savo sveikatinimui, savo vaiko sveikatinimui. Mano nuomone, tai būtų svarbiau ir reikalingiau. O šiaip, kadangi esu humanistas, tai iš principo nesiryšiu prieštarauti šitam siūlymui. Bet mano pasiūlymai, tikiuosi, bus išgirsti ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 75, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3666 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3666. Prašom. Profesorė V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, mes neseniai tvarkėme Švietimo ir mokslo komitete Moksleivių sąjungos siūlymu mokyklos tarybos sampratą. Taip pat dabar Moksleivių sąjungos siūlymu teikiame dėl savivaldybių švietimo tarybų pakeitimą. Švietimo įstatymo 61 straipsnyje yra parašyta, kad gali būti tokios tarybos, bet „gali būti“ ir lieka „gali būti“, tai yra iš 60 savivaldybių – devyniose savivaldybėse. O tos švietimo tarybos gali iš tikrųjų pasitarnauti tiek konsultuodamos, tiek jungdamos įvairaus amžiaus grupes, įvairias organizacijas, taip pat jaunimui mokantis pilietiškumo, mokantis diskutuoti ir panašiai. Todėl prašom palaikyti mūsų teikiamą Moksleivių sąjungos iniciatyva projektą, kuriame tik išbraukiama „gali būti“ iš įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti penki kolegos. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, turbūt sunku būtų lyginti su mokyklų tarybomis, kadangi mokyklų tarybos turi tam tikras savo funkcijas. Joms atsiskaito vadovas, iš tikrųjų turi gauti pritarimą savo veiklai ir taip toliau. O iš tikrųjų, na, apskritai rajone arba rajono centruose įsikūrusios tarybos turbūt neturės tokios diskusijų formos. Ar jos turės kokią nors priėmimo galią, tarkime, nes įstatyme nieko to nėra? Nei joms kas nors atsiskaito, nei iš tikrųjų jos bus kam nors atskaitingos. Ar neužtenka čia, tarkime, metodinių būrelių, metodinių tam tikrų struktūrų pagrindu juos vienyti. Interesai ganėtinai skiriasi. Be to, pavyzdžiui, atstovauti teisėms yra profsąjungos, tai jos daugiau teisėms atstovauja. Tai tos struktūros kažkaip, na, jos gali nesurasti savo vietos, tik bus galbūt privalomas užsiėmimas. Ar negali to priimti pačios savivaldybių tarybos ir apskritai mokyklų bendruomenės: jeigu reikia, tai įsisteigti? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Devyniose savivaldybėse veikia ir daugiausia sėkmingai veikia tos tarybos. Jeigu vakar klausėtės spaudos konferencijos, tai ypač gerai atsiliepė ir prasminga veikla džiaugėsi Panevėžio savivaldybė. Taip pat, kiek aš žinau, ir Rokiškio savivaldybėje veikia, ir kitose savivaldybėse. Mes dabar žiūrėkime tą pačią hierarchiją. Yra tarybos mokyklose, taip pat atsiras visose savivaldybėse, išbraukus „gali būti“, ir prie Lietuvos Respublikos Seimo yra Švietimo taryba. Jūs puikiai žinote, kad ir prie Lietuvos Respublikos Seimo yra Švietimo taryba. Yra rekomendacinio pobūdžio, atlieka ir ekspertinę funkciją, ir tikrai daug gerų dalykų. O jeigu bus savivaldybių švietimo tarybos, jų ir telkianti funkcija, ir konsultacinė, ir rekomendacijos, ir panašiai. Žinokite, mano supratimu, reikėtų palaikyti Moksleivių sąjungos prašymą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti… T. Bičiūno nematau salėje. Tada klausia J. Šiugždinienė. Prašom.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Profesore, tikrai svarstau, ar čia pritarti, ar čia susilaikyti. Kelis klausimus turiu. Ar šis klausimas yra derintas su Lietuvos savivaldybių asociacija? Jūs dažnai cituojate nacionalinio susitarimo punktą dėl savivaldos savarankiškumo. Tai ar šitas jūsų siūlymas neapriboja savivaldybių savarankiškumo? Nes jeigu mes sakome, kad privaloma, savivaldybė gali turėti ir kitokias formas, ji yra savivaldos institucija. Tai vienas klausimas, ar suderinta?
Ir kitas klausimas. Ar jūs galvojate, kad tai neapribos savarankiškumo? Nes mes žinome, kad jeigu savivaldybė norės, tai bus ne patarėjų, o pritarėjų taryba. Tokie būtų mano klausimai.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Nežinau, kaip iš jaunų žmonių pritarėjus padaryti. Visi buvome jauni, ne visada žili, turėjome entuziazmo ir galėjome teikti įvairius siūlymus. Juo labiau kad švietimo taryba jungtų įvairias organizacijas. Dabar yra pateikimas, o svarstymo stadijoje galima derinti ir toliau diskutuoti. Aš nemanau, kad čia pateikimo nereikėtų praleisti. Aš asmeniškai tikrai su J. Mickumi nederinau, bet jeigu Moksleivių sąjunga siūlo, tai, aš manau, gal jie ir derino. Aš negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Tamašunienė. Prašom, gerbiamoji.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiama profesore, mano klausimas būtų toks. Moksleivių taryba inicijavo, bet šiaip pati švietimo taryba prie savivaldybių jungia visus žmones, atstovus, kaip savivaldybė nusprendžia, iš ko ją sudaryti, ir tikrai nebūtinai ten yra tik vien moksleivių atstovai. Tai yra savivaldybės priemonė visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką. Tiktai kiek savarankiškumo turi savivaldybė formuoti švietimo politiką? Mano vertinimu, tikriausiai tai kokie nors švietimo renginiai, skirti mokykloms arba švietimo įstaigoms. Galbūt kaip pagerinti aplinką, galbūt pasirinktas mokyklos profilis arba unikalumas, jį puoselėti padedant savivaldybei, nes paties ugdymo turinio savivaldybė nei su taryba, nei su visomis kitomis institucijomis neturi kaip paveikti, nes tai yra valstybės politikos dalis.
Jeigu ta taryba tokia veiksminga ir jūs matote prasmę, aš nesu prieš. Noriu paklausti, kodėl iki šiol savivaldybės neturi tos tarybos, nes jos ir dabar gali ją turėti, o mes norime nustatyti prievolę. Galbūt yra tam tikrų argumentų, galbūt nemato prasmės, galbūt viskas gerai veikia, galbūt jie aptaria viską per kitas struktūras, tokias kaip metodiniai mokytojų būreliai, rateliai, ir konsultacijos vykdomos tiesiog kitu būdu?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Būreliai, rateliai ir metodiniai kažkokie kiti dariniai atspindi vieną grupę, švietimo taryboje būtų kur kas įvairesnės grupės. Tai viena.
Kita. Vakar spaudos konferencijoje dalyvavo ir ta savivaldybė, kuri neturi, ir sakė, kad iš tikrųjų yra prasminga steigti, nes pasidomėjo patirtimi. Žinote, kaip – gali būti, gali ir nebūti, tai įvairiai tada yra traktuojama.
Mano supratimu ir teikėjų supratimu, ir Moksleivių sąjungos supratimu, tai būtų labai geras toks įrankis situaciją pasižiūrėti. Mūsų kiekviena savivaldybė yra unikali. Reikėtų ir įsiklausyti, ką švietimo klausimais kalba įvairios amžiaus grupės, įvairios organizacijos. Taigi aš manau, kad tikrai ne trukdytų, o pagelbėtų savivaldybei.
Ir apskritai, jeigu jūs stebite Ateities komiteto posėdžius, tai ten kalbama apie ekosistemą, apie valdyseną, o mes dar esame likę prie valdymo sampratos. Man atrodo, kad jau laikas keistis, savo mąstymą keisti ir transformuoti iš valdymo į valdyseną, nes tai yra grindžiama savireguliacija. O tai prisidėtų prie savireguliacijos.
PIRMININKAS. Dar jūsų nori paklausti L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama profesore, iš tikrųjų vakar man pačiai teko būti konferencijoje, pasiklausyti su Moksleivių sąjungos atstovais ir savivaldybių atstovais, kurie dalyvavo. Mano klausimas toks – iniciatyva, kas parodys iniciatyvą, kas įpareigotas ir kokia atskaitomybė? Ar jie, sakykime, kaip ten buvo paimta Panevėžio, kiek supratome, tarybos narė – ir STEAM vadovė, kaip supratau, ji kartu kaip tarybos narė inicijavo. Kaip, iš tikrųjų, kitose savivaldybėse, jūs įsivaizduojate, bus steigiamos tos tarybos? Jos turi būti plačios. Čia nėra tik taip, kad moksleiviai parodo. Aš įsivaizduoju, kad turi būti tiek pedagogai, tiek tėvai, tiek Trečiojo amžiaus universitetas ir panašiai, ir kitus įtraukiant, jeigu mes norime turėti plačią diskreciją ir plačiai diskutuoti tais švietimo klausimais rajone.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Švietimo tarybos nariai, kaip ir minėjome ne kartą, bus įvairūs ir tai priklausys nuo nuostatų. Paprastai tai inicijuoja Švietimo ir mokslo… Atsiprašau, Švietimo komitetas (kartais vadina Švietimo, kultūros ir sporto ir panašiai). Paprastai jie organizuoja šituos dalykus. Tą patį sakė ir tos savivaldybės, kurios turi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš kalbėti norinčių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 32, susilaikė 35. Po pateikimo nepritarta.
Kas nori pasiūlyti tobulinti, balsuoja už, kas nori atmesti, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 53, prieš – 13. Gerbiamoji Vilija, tobulinkite įstatymą.
16.07 val.
Seimo savaitės (2024-05-06 – 2024-05-10) – 2024 m. gegužės 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, liko vienas darbotvarkės klausimas – rezervinis 2, bet tokia dilema šiek tiek yra: nėra nei Seimo Pirmininkės, nei pirmojo pavaduotojo šiuo metu salėje. Jeigu nieko prieš, aš pristatysiu. Ar jūs norite? Trumpai pristatysiu.
Noriu pastebėti, kad kita savaitė yra be posėdžių, neužmirškite netyčia kartais. Kitos savaitės darbotvarkė prasideda gegužės 7 dieną. Mes pradėsime nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro K. Glavecko 75 metų minėjimo, Rinkimų kodekso daugybės straipsnių, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“, nutarimo dėl patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“, Bausmių vykdymo kodekso, Probacijos įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo ir daugybės straipsnių, kuriuos jūs matote savo kompiuteriuose. Galime pritarti? Ačiū.
G. Kindurys nori paklausti dar dėl darbotvarkės.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Aš galvojau, kad pristatys gerbiamas Jurgis. Dėl vieno projekto, dėl Švietimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3480, dėl 43 straipsnio pakeitimo. Kai buvo jo pateikimo stadija, buvo sutarta, kad svarstymas bus gegužės 7 dieną, bet aš jo nematau. Tai tiesiog noriu kreiptis, gal Valdyba atkreips dėmesį ir pasižiūrės, kad ir laiku būtų komitete apsvarstytas, ir ateitų į plenarinių posėdžių salę laiku.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas turės priimtą sprendimą, manau, kolega J. Razma bus informuotas ir įtrauks. Taip pat noriu pasakyti, kad čia turbūt preliminarus sąrašas, nes per laisvą savaitę turbūt kolegos paruoš dar daugybę įstatymų projektų, kuriuos įtrauks į būsimų darbotvarkių planus. Tai bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta, ačiū. Skelbiu… Registruojamės. Na, registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Skelbiu balandžio 25 dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro ir geros ateinančios savaitės visiems! Ačiū, kolegos.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.