 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
|
|||
|
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai El. p. priim@lrs.lt
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai El. p. [email protected]
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
2017 m. balandžio 18 d. Nr. 4-01-3020
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Kultūros ministerijos prašymą ir į visuomenės informavimo priemonėse pateiktą viešąją informaciją[1], savo iniciatyva atlikome:
1. Galiojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1.1. Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio.
1.2. Konkursų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-426 (toliau – Ministro patvirtinta konkursų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarka).
1.3. Kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-427 (toliau – Ministro patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai).
2. Numatomo teisinio reguliavimo teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
2.1. Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-466 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-466).
2.2. Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. 17-3699 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 17-3699).
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. 17-3697 (toliau – Vyriausybės projektas Nr. 17-3697).
3. Atlikdami galiojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatėme teisinio reguliavimo spragų, kurios leidžia nepakankamai objektyviai organizuoti konkursus ir atrinkti asmenis į nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų (toliau – teatro ir koncertinės įstaigos vadovas) pareigas, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
3.1. Dėl konkurso paskelbimo
Ministro patvirtintos konkursų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos II skyriuje nustatyta, kad konkursą spaudoje skelbia atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija, kuri yra konkretaus teatro ar koncertinės įstaigos steigėja arba vykdo jai pavestas steigėjo funkcijas (toliau – steigėjas). Minėtame teisiniame reguliavime įžvelgiame tris korupcijos rizikos veiksnius:
1) Neaišku, kada steigėjas gali paskelbti konkursą į teatro ir koncertinės įstaigos vadovo vietą, todėl atsiranda galimybė paskelbti konkursą palankiu metu[2] einančiam pareigas teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir jam konkursą laimėti.
2) Steigėjas, sudarydamas naują darbo sutartį su einančiu pareigas teatro ir koncertinės įstaigos vadovu, laimėjusiu formaliai organizuotą konkursą, turi galimybę nustatyti žymiai didesnį atlyginimą nei gautą einant pareigas iki konkurso, neatsižvelgiant į jokius kriterijus (įstaigos vadovo veiklos rezultatus ir t. t).
3) Konkurso paskelbimas spaudoje šiuo metu nėra populiari visuomenės informavimo priemonė, kaip interneto svetainė ir socialiniai tinklai, todėl paskelbus konkursą spaudoje tikėtina, kad mažiau atsiras pretendentų į teatro ir koncertinės įstaigos vadovo vietą.
Siekdami skaidraus konkurso paskelbimo ir atrankos proceso, siūlome nustatyti terminus konkursui į teatro ir koncertinės įstaigos vadovo pareigas skelbti (pvz., paprastai konkursas galėtų būti skelbiamas likus keliems mėnesiams iki teatro ir koncertinės įstaigos vadovo kadencijos pabaigos arba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai šios pareigos tampa laisvos[3]).
3.2. Dėl konkurso komisijos sudarymo
3.2.1. Ministro patvirtintos konkursų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos 13–15 punktuose nustatyta, kad steigėjo įsakymu arba jo vykdomosios institucijos sprendimu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki konkurso sudaroma konkurso komisija (toliau – komisija) ne mažiau kaip iš 5 narių. Įsakyme dėl komisijos sudarymo nurodomi komisijos pirmininkas, kiti komisijos nariai ir komisijos sekretorius. Komisijos sekretorius nėra komisijos narys. Konkursas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo visi komisijos nariai.
Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato aiškios komisijos sudarymo tvarkos, t. y. neaišku: ar ministrui yra siūlomi kandidatai į komisijos narius, ar ministras pats pasirenka kandidatus į komisijos narius ir juos skiria įsakymu, ar komisijos nariai, išskyrus ministrą, parenkami tik iš ministerijos darbuotojų, ar gali būti vadovai ar darbuotojai iš pavaldžių įstaigų arba jų struktūrinių padalinių, koks skaičius darbuotojų iš kiekvienos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio yra skiriamas (po vieną ar po du). Nenustatyta, kiek kartų gali būti skiriamas tas pats asmuo, kuris jau buvo šios komisijos nariu kiekvieną kartą sudarant komisiją, be to, nenustatytas draudimas steigėjui skirti save komisijos pirmininku ir sau pavaldžius darbuotojus ar politinio pasitikėjimo tarnautojus, kurie sudarytų daugumą priimant sprendimą.
3.2.2. Teatro ir koncertinės įstaigos vadovo pareigybei keliamus reikalavimus, komisijos sudėtį ir darbo organizavimą tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – ministras), kuris nagrinėjamu atveju įsakymu[4] save paskiria komisijos pirmininku ir įsakymu (po konkurso) priima asmenis į teatro ir koncertinės įstaigos vadovo pareigas, sudaro darbo sutartį, kurioje nustato darbo užmokestį. Pastebėtina, kad dabar galiojančios komisijos[5] narių daugumą sudaro ministrui pavaldžių ministerijos padalinių ir įstaigų vadovai, kurių pretendentams skiriamų balų skaičius gali lemti galutinį sprendimą. Aukščiau nurodytos Ministro patvirtintos konkursų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams tvarkos spragos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, nes sudaro sąlygas komisijai veikti pernelyg formaliai ir galimai priimti neobjektyvius sprendimus dėl kandidatų į teatro ir koncertinės įstaigos vadovų pareigas, nes visi pretendentų vertinimai gali būti palankūs ministro galimai remiamam kandidatui[6].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
- tikslinti komisijos sudarymo ir veiklos teisinį reguliavimą.
- viešai skelbti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir teatrų ir koncertinių įstaigų svetainėse sudaromų komisijų sudėtį.
3.3. Dėl nepriekaištingos reputacijos
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą[7] teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu ir turi atitikti Ministro patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra minimalūs[8]. Su konkursą laimėjusiu vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Vadovo kadencijų skaičius neribojamas.
Manome, kad išlaikomo iš valstybės biudžeto asignavimų vadovams priskirta daug funkcijų, tarp kurių ir nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas, todėl minėtoms įstaigoms turėtų vadovauti kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems turi būti keliami aukšti skaidrumo reikalavimai. Siekdami užtikrinti skaidrų ir efektyvų šių įstaigų valdymą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, siūlome pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir tokios reputacijos reikalavimus, taikomus vadovams, nustatyti teisės aktuose, o esant galimybei ir Įstatyme.
3.4. Dėl konkurso organizavimo
Pagal galiojančią konkurso eiti teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas organizavimo tvarką[9] komisijos nariai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki konkurso susipažįsta su pretendentų pateiktais dokumentais, komisija konkurso metu vertina pretendentų pateiktą teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinę programą, pokalbio metu tikrinamos pretendento dalykinės savybės, gebėjimas bendrauti ir kitos žinios, gali būti atliekamos praktinės užduotys. Kūrybinė programa ir pokalbio metu išryškėję privalumai vertinami atskirai. Kiekvienas komisijos narys vertina pretendentą individualiai nuo 1 iki 10 balų. Konkursas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo nors vienas pretendentas ir jis surinko daugiau nei pusę galimos maksimalios balų sumos. Jei konkurso metu keli pretendentai surenka vienodą balų skaičių, komisija atsižvelgia į pretendentų dalykines savybes, kurios būtinos teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas vykdančiam asmeniui.
Šis teisinis reguliavimas nustato nepakankamai išsamią konkurso organizavimo tvarką, o tai mažina konkurso organizavimo skaidrumą, kadangi:
- nėra aišku, ar visiems pretendentams yra užduodami vienodi (ar skirtingi) klausimai, kokiais atvejais atliekamos praktinės užduotys, ar konkurso eiga fiksuojama garso, vaizdo priemonėmis;
- nėra nustatytų pretendentų vertinimo kriterijų[10];
- į konkursą nėra kviečiami stebėtojai.
- neaišku, kas ir kaip priima sprendimą, kai keli pretendentai įvertinami vienodai: ar yra balsuojama, ar kitokiu būdu priimamas sprendimas, kuris priklauso nuo komisijos pirmininko.
Siekdami aiškaus ir skaidraus teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų konkursų organizavimo, objektyvaus pretendentų įvertinimo ir visuomenės pasitikėjimo šio konkurso komisijos narių veikla ir atsižvelgdami į tai, kad yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame jau numatomi nustatyti išvardinti teisinio reguliavimo trūkumai, siūlome papildyti Vyriausybės nutarimo projektą ir nustatyti pretendentų vertinimo kriterijus, garso įrašo saugojimo terminus ir teisę stebėtojams pateikti pastabas dėl konkurso organizavimo.
4. Įvertinę teisės aktų projektus, kuriais siekiama patobulinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, nustatėme, kad kai kurios numatomo teisinio reguliavimo nuostatos leidžia pasireikšti korupcijos rizikai ir nepakankamai riboja skaidrumo reikalavimų neatitinkančių asmenų galimybes, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
4.1. Dėl Įstatymo projektų Nr. XIIIP-466 ir Nr. 17-3699
Atlikę Įstatymo projektų antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad Įstatymo projektais siekiama įvirtinti kadencijų skaičiaus ribojimą ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimą teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams.
4.1.1. Manome, kad kadencijų skaičiaus ribojimas yra viena iš priemonių korupcijos pasireiškimo tikimybei mažinti. Siekdami išvengti galimybės pasireikšti korupcijos rizikai, kai teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo pareigas kelias kadencijas iš eilės konkurso būdu laimi ir užima tie patys asmenys, pritariame Įstatymo projektuose numatomam teisiniam reguliavimui dėl kadencijų skaičiaus vadovams ribojimo.
4.1.2. Siūlome atsižvelgti į išvadoje pateiktą 3.3 pastabą dėl pagrindinių reikalavimų vadovams nustatymo Įstatyme ir papildyti Įstatymo projektą Nr. 17-3699.
4.1.3. Įstatymo projekto Nr. 17-3699 1 straipsnyje nurodytas 11 straipsnio pakeitimas papildant nauja 2 dalimi vertintinas teigiamai, tačiau galima manyti, kad priėmus siūlomus papildymus įstatyme lieka spraga tuo požiūriu, kad teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai, padarę nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, toliau galės eiti ar pretenduoti į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas. Tokia situacija susidaro todėl, kad siūlomame projekte nepriekaištinga reputacija siejama tik su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teistumu už tyčinių nusikaltimų (neapima baudžiamųjų nusižengimų) padarymą, bet ne su nuosprendžio, kuriuo nurodoma, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, priėmimu. Manome, kad tikslinga yra tobulinti Įstatymo projekto Nr. 17-3699 nuostatas ir reikiamai įvertinti kitas situacijas, susijusias su nusikalstamų veikų, nesuderinamų su keliamais reikalavimais, padarymu, kad teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai, paėmę kyšį, tarpininkavę priimant kyšį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pagal Baudžiamojo kodekso 39, 40 straipsnius), nebūtų laikomi nepriekaištingos reputacijos.
Siekdami užtikrinti, kad teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas eitų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys ir jie skaidriai bei efektyviai naudotų valstybės biudžeto lėšas, siūlome papildyti 11 straipsnio 2 dalį ir į ją įtraukti atleidimą nuo atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
4.2. Dėl Vyriausybės nutarimo projekto
4.2.1. Vyriausybės nutarimo projekto 16, 17 ir 24 punktuose nurodyta, kad komisija sudaroma ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki konkurso, kai bent vienas pretendentas atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Komisija sudaroma iš 5–9 narių. Dėl komisijos narių skaičiaus sprendžia konkurso organizatorius[11]. Konkurso organizatorius tvirtina komisijos narių personalinę sudėtį, skiria komisijos pirmininką ir komisijos sekretorių. Komisija savo sprendimus priima visų komisijos narių balsų dauguma. Komisijos sprendimai teisėti, jei, juos priimant, dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių.
4.2.2. Teigiamai vertiname didesnio komisijos narių skaičiaus dalyvavimą organizuojant konkursus, tačiau sudarius komisiją iš minimaliai leidžiamo 5 komisijos narių skaičiaus, 3 komisijos narių dalyvavimas priimant teisėtus sprendimus gali būti formalus, kadangi, išsiskyrus komisijos narių nuomonei, du iš jų gali priimti teisėtą sprendimą[12]. Šiuo atveju svarstytina, ar tokiu atveju būtų užtikrinamas komisijos priimamų sprendimų objektyvumas ir nešališkumas. Taip pat teisinis reguliavimas nenumato draudimo konkurso organizatoriui paskirti save komisijos pirmininku.
4.2.3. Vyriausybės nutarimo projekto 17 punktui taikytina išvados 3.2 punkto pastaba dėl komisijos sudėties sudarymo.
4.2.4. Vyriausybės nutarimo projekto 20 punkte numatoma nustatyti, kad konkurse gali būti kviečiami dalyvauti stebėtojai – po vieną teatro ar koncertinės įstaigos, į kurios vadovo pareigas rengiamas konkursas, profesinės sąjungos ir meno tarybos atstovą. Stebėtojai neturi balsavimo teisės. Pagal numatomą teisinį reguliavimą stebėtojų dalyvavimas konkurse priklauso nuo konkurso organizatoriaus valios, tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami skaidraus konkurso organizavimo proceso, siūlome nustatyti stebėtojams ne galimybę, o teisę dalyvauti konkurse.___________________________________________________________
4.2.5. Vyriausybės nutarimo projekto 25 punkte numatoma nustatyti, kad komisijos narys, pastebėjęs galimų apraše nustatytos tvarkos pažeidimų, nedelsdamas apie juos informuoja komisiją. Komisijos pirmininkas, įvertinęs informacijos pagrįstumą, teikia klausimą svarstyti komisijai. Jei komisija nustato, kad organizuojant konkursą buvo pažeistos aprašo nuostatos, nebevykdo pretendentų konkurso. Konkurso komisijos pirmininkas informuoja konkurso organizatorių, kuris, įvertinęs pažeidimus, nutraukia konkursą, apie tai informuoja pretendentus ir skelbia konkursą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas teisinis reguliavimas nenumato draudimo konkurso organizatoriui paskirti save komisijos pirmininku, ši nuostata laikytina korupcijos rizikos veiksniu, kadangi komisijos pirmininkas turi pats sau pranešti, įvertinti savo komisijos veiklos galimai padarytus pažeidimus, nuo kurių priklauso sprendimas nutraukti konkursą ar nenutraukti. Siūlome tikslinti šią nuostatą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad minėtos galiojančios nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi mažina organizuojamų teatrų ir koncertinių įstaigų vadovo konkursų skaidrumą ir sudaro prielaidų pasielgti nesąžiningai ir neobjektyviai. Manome, kad teisinis reguliavimas, kai sprendimus priimančiam subjektui patariančio subjekto sudėtyje yra ir pats sprendimus priimantis subjektas, ir kai yra nereglamentuota patariančiojo subjekto sudarymo tvarka ir kriterijai, mūsų nuomone, nėra pakankamas sprendimų objektyvumui užtikrinti.
Primename, kad minėtų teisės aktų nuostatos patenka į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte reguliuojamų visuomeninių santykių sąrašą, todėl rengdami šių teisės aktų projektus rengėjai privalo įvertinti juos antikorupciniu požiūriu ir paskelbti kartu su antikorupcinio vertinimo pažyma per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS).
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per TAIS ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Olga Meškienė, tel. (8 706) 63 347, el. p. [email protected]