LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR VI SKYRIAUS PAPILDYMO 351 IR 352 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-05-22 Nr. XIVP-2765
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 18 punktuose, projekto 6 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, projekto 6 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, projekto 13 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, projekto 14 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte ir daugelyje kitų projekto straipsnių dėstomose keičiamo įstatymo nuostatose vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Viso įstatymo projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama net 122 kartus. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kuriose galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje vietoj žodžio „Žemės“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“; šioje apibrėžtyje dėstytini nurodytų įstatymų pilni pavadinimai, o sutrumpinti šių įstatymų pavadinimai dėstytini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje; vietoj žodžių „pagal sklypų“ įrašytini žodžiai „pagal žemės sklypų“; taip pat iš šioje apibrėžtyje vartojamų formuluočių „taip pat įstatymo nustatytus reikalavimus“, ‚sudaro įstatymo nustatyta“ (vartojama du kartus) nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1929, kurio 1 straipsnyje kitaip išdėstė Žemės įstatyme apibrėžtos sąvokos „karinės infrastruktūros projektas“ turinį. Siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos, jas suderinant su minėto įstatymo nuostatomis.
4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje yra tik 5 punktai (projekte šių punktų numeracija yra netiksli), tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose“.
5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jei valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėtas atlyginimas už galimybę statyti statinius, naujajam statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje, tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis statinių ir (ar) įrenginių savininkas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnį galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje turi valstybinės žemės nuomininkas, o ne statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „už teisę“ įrašytini žodžiai „už galimybę“.
6. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „asmenims“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkui“, o po žodžio „atlyginimo“ įrašytini žodžiai „už galimybę statyti valstybinėje žemėje“.
7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, turi teisę atleisti subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius dalies sumokėjimo į savivaldybės biudžetą. Šiems atvejams savivaldybės taryba savo sprendimu nustatyto atskirą tvarką ir kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra tikslintinos šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės turi teisę atleisti subjektus nuo tos dalies atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kuri mokama savivaldybės biudžetui (t. y. 50 procentų minėto atlyginimo), ar turima omenyje kokia nors kita atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dalis.
Antra, siekiant suderinti straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „subjektus nuo Žemės įstatymo 10 straipsnio“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės nuomininkus nuo šio straipsnio“.
Trečia, pažymėtina, kad projektu siūloma kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti savivaldybės tarybos tvirtinamoje tvarkoje, t. y. poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kriterijai yra susiję su asmenų teisėmis ir pareigomis, siūlytina kriterijus, kai atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje statinius gali būti nemokamas, nustatyti įstatymo lygmeniu.
8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn perleidžia, kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.
9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos „Prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, žemės sklypai neformuojami“ nėra aiškios tuo aspektu, kad paprastai žemės sklypai formuojami toje žemėje, kurioje yra statiniai ir (ar) įrenginiai, o ne „prie jų“. Taip pat nėra aišku, kaip būtų suprantamas formuluotės „prie statinių ir (ar) įrenginių“ turinys. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar turimas omenyje valstybinės žemės sklypų formavimas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projekto nuostatos tikslintinos.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 daliai.
Kita vertus, svarstytina, ar projekto 3 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos atitinka keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimą, nes straipsnio turinyje nėra siūloma reglamentuoti valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimo ar su perleidimu susijusių santykių.
10. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 daliai, projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1, 5 dalims, projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 dalims, projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4, 17 dalims, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 5 dalims, projekto 23 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 daliai, projekto 24 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 7 daliai.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV- 1877, kuris įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. Šiuo įstatymu Žemės įstatymo 22 straipsnis pakeistas kiek kitaip nei siūloma teikiamame projekte. Svarstytina, ar, siekiant įstatymų suderinamumo ir teisinio reguliavimo tęstinumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių nereikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis. Jei būtų apsispręsta nekeisti nurodytų projekto nuostatų, tai, manytina, projektu reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu nekeičiamas Žemės įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 42 straipsnio 2 dalies redakcijas, įsigaliosiančias 2023 m. birželio 1 d., nes kitu atveju šios Žemės įstatymo nuostatos nebūtų suderintos su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2, 21, 22 ir 23 dalių pakeitimais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauji keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 21 dalis, todėl atitinkamai tikslintina projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose 22 straipsnis turėtų būti ne pildomas 2 straipsnio 8 punktu ir 21 dalimi, o šis punktas ir dalis keičiami (nes teikiamo projekto priėmimo metu šios nuostatos jau bus įsigaliojusios).
12. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 21 dalyje kai kurios norminio turinio nuostatos išdėstytos skliaustuose. Pažymime, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 21 dalies formuluotė taisytina, atsisakant skliaustų.
13. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes ir atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 22 dalies formuluotes, projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 23 dalyje vietoj žodžių „nurodytais atvejais“ (vartojama du kartus) įrašytini žodžiai „nurodytu atveju“.
14. Siekiant aiškumo, projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžių „Kai siūloma nustatyti“ įrašytinas žodis „servitutą“.
15. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį papildžius naujomis nuostatomis (paskutinis sakinys), atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 7 dalių (kurios projektu nėra keičiamos), kad būtų aišku, koks subjektas administraciniu aktu nustatytus servitutus registruoja Nekilnojamojo turto registre bei atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo naujų projekto nuostatų kontekste.
16. Projekto 6 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „kaimiškose teritorijose“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatose. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas, jose vartojant keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes.
17. Siekiant aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje siūlytina vietoj formuluotės „Vyriausybės įgaliotos institucijos administracijos padaliniui“ įrašyti formuluotę „Vyriausybės įgaliotai institucijai“, nes kitu atveju kyla klausimas, kokiam konkrečiai institucijos administracijos padaliniui turi būti pranešama apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 30 straipsnis jau turi 5 dalis, todėl projekto 8 straipsnio 2 dalis tikslintina, nurodant, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis pildomas nauja 5 dalimi; taip pat projekto 8 straipsnis pildytinas 3 dalimi, kurioje būtų nustatytas keičiamo įstatymo 30 straipsnio buvusios 5 dalies pernumeravimas.
19. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatos nėra aiškios šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja pirmumo teisę pirkti parduodamą privačią žemę (pabraukta mūsų), o projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma reglamentuoti tam tikrų valstybinės žemės sklypų pirmumo teisę juos parduodant ar išnuomojant. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos turėtų būti išdėstytos tuose keičiamo įstatymo straipsniuose, kurie reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą.
Antra, projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pramonės įmonės apsaugos zonos“ turinys. Šias projekto nuostatas reikėtų suderinti su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir vartojamomis formuluotėmis.
Trečia, projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypai, esantys pramonės įmonės apsaugos zonose, besiribojantys su sklypais, kuriuose veikia pramonės įmonė, pirmumo teise rinkos sąlygomis parduodami ar išnuomojami pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Šiuose sklypuose įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku: pirma, ar minėti valstybinės žemės sklypai pirmumo teise parduodami ar išnuomojami toms pramonės įmonės, kurių „apsaugos zonose“ šie valstybinės žemės sklypai yra, ar ir kitoms pramonės įmonėms; antra, ar energija turi būti panaudota, būtent tų pramonės įmonių, kurioms minėti žemės sklypai parduoti ar išnuomoti, reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams; trečia, nėra aiškus formuluotės „pramonės įmonių reikmėms ir (ar) ūkio poreikiams“ turinys, nes iš jų nėra aišku, ar energija būtų panaudojama tik pramonės įmonės veiklai (savo poreikiams), ar ši energija galėtų būti, kaip, pavyzdžiui, „ūkio poreikis“ perleidžiama ir kitiems asmenims. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.
Ketvirta, projektu siūloma nustatyti, kad jei per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išvystomi, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis netenka galios. Projekto nuostatą siūlytina tikslinti, nurodant, kad minėta sutartis ne netenka galios, o yra nutraukiama, o žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip.
Penkta, projekto nuostatų paskutinis sakinys, kad „Šiuo atveju žemės sklypas grąžinamas tokios būklės, kokios buvo perduotas, jei sutartyje nenumatyta kitaip“ nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokiam subjektui žemės sklypas turėtų būti „grąžinamas“ ir kaip tas „grąžinimas“ vykdomas.
Šešta, projekto nuostatos „rinkos sąlygomis parduodami“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, kokia tvarka būtų nustatoma parduodamų valstybinės žemės sklypų kaina. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Septinta, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „sklypas“ įrašytina sąvoka „žemės sklypas“.
20. Kadangi projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo VI skyrius pildomas 351 ir 352 straipsniais, kurie nėra keičiamo įstatymo VI skyriaus pirmas ar paskutinis straipsniai, tai projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsnius reikėtų dėstyti atskiruose projekto straipsniuose (nurodant, kad šiais straipsniais pildomas Įstatymas, o ne VI skyrius), atitinkamai pagal teisės technikos taisykles tikslinant straipsnių pavadinimus ir pakeitimų esmės išdėstymą. Pritarus šiai pastabai ir patikslinus projektą, atitinkamai tikslintinas ir įstatymo pavadinimas.
21. Projekto nuostatose yra vartojamos tokios formuluotės kaip: „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 23 dalis, projekto 14 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo“ (projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 351 straipsnio 2 dalis), „Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“ (projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalis, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalis). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose vartojamas formuluotes reikėtų suvienodinti.
22. Siekiant aiškumo, projekto 11 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 351 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo“, 4 dalyje vartojamą sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai“ bei projekto 11 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 352 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas „administraciniai sprendimai“ bei „sprendimas“ (pastaroji sąvoka vartojama ir projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 2 dalyje) reikėtų suvienodinti.
23. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 352 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad „Pranešimas dėl skundo nenagrinėjimo pateikiamas per 5 darbo dienas nuo jo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokio dokumento (skundo ar kokio kito) užregistravimas turimas omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos.
24. Projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nėra pakankamai aiškus formuluotės „Su žemės valdos projektais susiję veiksmai“ turinys, t. y. neaišku, kokie veiksmai (pavyzdžiui, tik su žemės valdos projektų rengimu susiję veiksmai ar (ir) su žemės valdos projektų įgyvendinimu susiję veiksmai) turimi omenyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti.
25. Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalies nuostatas, projekto 14 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai „patvirtintose aplinkos ministro“ brauktini kaip pertekliniai.
26. Iš projekto 15 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalies nuostatų konstrukcijos nėra pakankamai aišku, kokios teisinės pasekmės kyla (pavyzdžiui, ar kyla šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje nurodytos pasekmės - kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas) žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančiam ir įgyvendinančiam asmeniui, kuris padarė mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir per nurodyme nustatytą terminą nepašalinio nustatyto pažeidimo bei nepateikė pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentų. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Be to, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant, nuo kokio momento skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo pašalinimui.
27. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atliks viena ir ta pati Vyriausybės įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767 (toliau – projektas Nr. XIVP-2767) nuostatas šiame įstatyme nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atlieka specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą, tuo tarpu nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar ta pati projekte Nr. XIVP-2767 nustatyta Vyriausybės įgaliota institucija atliktų ir žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Jeigu projektu nesiekiama pakeisti galiojančio reguliavimo, kad valstybinę priežiūrą minėtose srityse atlieka du subjektai (tokią prielaidą suponauja ir su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2781 nuostatos), tai projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje reikėtų vartoti sąvoką „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ (daugiskaitos forma). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
28. Siekiant aiškumo, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „Žemės valdos projektų“ ir „specialiojo teritorijų planavimo“ įrašytini žodžiai „valstybinę“ (du kartus) bei brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 45 straipsnis vadinasi „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai“, tuo tarpu projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti ir „kito privataus nekilnojamojo turto“ paėmimą visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas ir keičiamo įstatymo 45 straipsnio pavadinimas.
30. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „sutikimą“ nereikėtų įrašyti žodį „sutikimus“, nes kitu atveju projekto nuostatos gali būti suprantamos taip, jog reikia gauti kažkokį bendrą numatomų paimti žemės sklypų savininkų sutikimą (kas galimai suponuotų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų vilkinimą), o ne atskirų žemės savininkų sutikimus.
Be to, svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys ne tik įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre, bet ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies bei projekto 18 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 31 dalies nuostatos savo turiniu yra visiškai identiškos, todėl vienų iš jų reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
32. Svarstytina, ar projekto 17 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“ neturėtų būti tikslinama, nes, būtent, su projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnio 4 dalyje keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatomi žemės sklypų neformavimo atvejai.
33. Projekto 18 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų, kad kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jei toks leidžiamas). Vietoj skelbimo laikraščiuose siūloma nustatyti, kad tokia informacija skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Svarstytina, ar tokių nuostatų atsisakymas užtikrintų žemės savininkų ir kitų naudotojų teises dėl informacijos sužinojimo, nes, galbūt, ne visi žemės savininkai ar kiti naudotojai (ypač kaimo gyvenamosiose vietovėse) naudojasi internetu, o ir besinaudojantys internetu nebūtinai skaito Vyriausybės įgaliotos institucijos internetinėje svetainėje skelbiamą informaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2770 analogiškos nuostatos dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo, nustatytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, nėra keičiamos.
Analogiško turinio pastaba dėl nuostatų dėl viešo paskelbimo spaudoje būdo atsisakymo taikoma ir projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7, 8 dalims.
34. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys tikslintinas tuo aspektu, kad ir po pertvarkymo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys turėtų būti įrašomi Nekilnojamo turto kadastre.
35. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, projekto 18 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje reikėtų neapsiriboti vien tik nuoroda į Žemė paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, o minėto įstatymo nuostatas siūlytina perkelti į keičiamą įstatymą (kaip tai daroma, pavyzdžiui, projekto 17 straipsnio 3 dalyje, kurioje analogiškos minėto įstatymo nuostatos yra perkeltos į keičiamą įstatymą.
36. Projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies nuostatos iki dvitaškio nėra aiškios kalbiniu aspektu, nes, jei asmens E. pristatymo sistemos elektroninė dėžutė yra neaktyvi, tai kokiu tikslu vis tiek pranešimas ar informacija siunčiami per E. pristatymo sistemą. Be to, siekiant suderinti keičiamo įstatymo formuluotes, šiose projekto nuostatose žodžių „arba neveikia“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
37. Siekiant aiškumo ir keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 18 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 46 straipsnio 11 dalies 1 punkte reikėtų konkrečiai nurodyti kokia „institucija“ (Vyriausybės įgaliota ar kokia kita) turima omenyje.
38. Iš projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ,,pridėtinės vertės mokesčio taikymas“ priskiriamas prie nuostolių bei išskiriamas iš kitų nuostolių, susijusių su ūkinės komercinės veiklos paimame žemės sklype, atlyginimu, ir kaip tokie „nuostoliai“ būtų apskaičiuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su projektu teikiamame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 4, 5, 7, 9, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIVP-2770, tokia nuostolių rūšis išskiriama nėra. Siūlytina projektų nuostatas vienodinti tarpusavyje. Kita vertus, svarstytina, ar projekto 19 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimi nuostoliai dėl „pridėtinės vertės mokesčio taikymo“ nepatektų į ūkinės komercinės veiklos nutraukimo išlaidas.
39. Siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje reikėtų nurodyti, kad Nekilnojamojo turto registrui teikiami įregistruoti ne tik statiniai, bet ir (ar) įrenginiai, esantys visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype.
40. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą paskirti šioje dalyje nurodomo valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio patikėtinį. Kyla pagrįstų abejonių, ar vien tik suinteresuotos institucijos prašymas Nekilnojamo turto registro tvarkytojui būtų pakankamas pagrindas nustatyti statinio patikėtinį. Projektą reikėtų papildyti, nurodant subjektą kuris turėtų teisę paskirti projekte minėtų statinių patikėtinį.
41. Iš projekto 19 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu (nuomos, panaudos ar kt.) būtų suteikiama asmenims laikinai naudotis statiniais ir (ar) įrenginiais, paimtais iš tokių asmenų visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tad, kad disponuojant, valdant ir naudojant valstybės turtą turi būti vadovaujamasi viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto gali būti sudaromi tik įstatymų nustatytais atvejais ir būdais, projekto nuostatą reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai sandoriai su aukščiau minėtais asmenimis gali būti sudaromi.
42. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „susirinkimo sprendimai yra teisėti jeigu jame dalyvauja žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoti gali ne tik Vyriausybės įgaliota institucija, bet ir kitas juridinis asmuo. Kadangi iš projektų nuostatų nėra aišku, koks „kitas juridinis asmuo“ galėtų būti žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija, tai nėra aišku, ar tame juridiniame asmenyje dirbtų valstybės tarnautojai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktą šis įstatymas netaikomas valstybės įmonių darbuotojams. Taigi, jei žemės konsolidacijos projektą organizuojančia Vyriausybės įgaliota institucija būtų paskirta, pavyzdžiui, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, tai šios įmonės darbuotojai, dalyvaujantys susirinkime, neužtikrintų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų nereikėtų tikslinti.
43. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 daliai, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 daliai.
44. Iš projekto 21, 22, 23, 24 straipsniais keičiamo įstatymo 49, 50, 51 ir 52 straipsnių nuostatų nėra aišku, kada žemės konsolidavimo proceso tam tikrose procedūrose dalyvauja savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o kada - savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, nes šiose projekto nuostatose vartojamos abi šios formuluotės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti asmenys“ yra platesnio turinio nei formuluotė „savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai“ ir apima savivaldybės tarybos narius, merą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, minėtos projekto nuostatos nėra aiškios (pavyzdžiui, projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad susirinkimuose dėl žemės konsolidacijos projekto rengimo dalyvauja savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, tačiau tokio susirinkimo sprendimai yra teisėti, jei susirinkime dalyvauja ir susirinkimo sprendimams pritaria savivaldybės tarybos įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai). Siūlytina tikslinti minėtas projekto nuostatas.
45. Projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas priima žemės konsolidacijos projektą organizuojančios Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, o pagal kitas žemės konsolidacijos procesą reglamentuojančias projekto nuostatas sprendimus dėl žemės konsolidacijos projekto teritorijų ribų patvirtinimo ar jų pakeitimo priima žemės konsolidacijos projektą organizuojanti Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6, 10, 13 dalys ir kitos projekto nuostatos). Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
46. Projekto 24 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 14 dalyje nėra aiškus šių projekto nuostatų kontekste vartojamos sąvokos „įmonė“ turinys. Projekto nuostatos tikslintinos.
47. Siekiant aiškumo, projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje reikėtų įvardyti kokių funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai turimas omenyje. Be to, tikslintinas šios institucijos pavadinimas, vietoj „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai“ įrašytina „Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos“.
48. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia.
Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“.
49. Iš projekto 26 straipsnio 7 dalies nuostatų turinio nėra aišku, kokie bei kurio įstatymo pagrindu išduoti sutikimai, suderinimai ir leidimai turimi omenyje. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, įvardinant konkretų įstatymą (įstatymus). Be to, nėra aišku ir kokie sandoriai, nurodyti vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje, turimi omenyje. Taikant įstatymą, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatos gali būti skirtingai aiškinamos. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų įvardinti sandorių rūšį ar įstatymą, kuriame reglamentuojamas sutikimų, leidimų, suderinimų tokiems sandoriams sudaryti išdavimas.
50. Projekto 26 straipsnio 9 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“.
51. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).
51.1. Reikėtų atsisakyti projekto 1, 7 ir 21 straipsnių vienos struktūrinės dalies numeravimo.
51.2. Kadangi projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio nauja redakcija, tai šiame projekto straipsnyje turėtų būti įrašytas ir keičiamo straipsnio pavadinimas.
51.3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reikėtų atsisakyti perbrauktų žodžių.
51.4. Tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies punktų numeracija (nėra 1 punkto).
51.5. Projekto 6 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujose dalyse vietoj skaičiaus „21“ įrašytinas skaičius „21“.
51.6. Projekto 14 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini skaičius ir žodžiai „1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo“.
51.7. Projekto 14 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis reikėtų apjungti vienoje struktūrinėje dalyje išdėstant visas keičiamo įstatymo 40 straipsnį pildančias 11, 12 ir 13 dalis, o projekto 14 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „Papildyti 40 straipsnį 11, 12 ir 13 dalimis:“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 18 straipsnio 10, 11, 12 dalims.
51.8. Projekto 19 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „naujomis“.
52. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]