Projektas po svarstymo Seime

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 2, 8, 9 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR 3, 4 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2021 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, ir joje nustatyti, kad „Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“, bei numatyti, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymą (reg. Nr. XIII-3420) 2023 m. sausio 1 d. įsigalios kitoks aptariamos sąvokos apibrėžimas: „Programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto pajamų dalis, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti.“. Siekiant, kad projektu siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai keičiamo įstatymo 2 straipsnio redakcijai, kartu turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIII-3420).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Siūlyti Susisiekimo ministerijai parengti, Vyriausybei teikti Seimui svarstyti reikalingus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. XIII-3420 pakeitimus, kad siūlomi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimai nebūtų panaikinti 2023 m. sausio 1 d. ir galiotų ir po 2023 m. sausio 2 d.

2 straipsnis. 3 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 3 straipsnį.

3 straipsnis. 4 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnį.

4 straipsnis. 8 straipsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Kiti mokesčiai ir finansavimo šaltiniai“.

5 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Programos finansavimo lėšų naudojimas

1. Programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:

1) keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

2) keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams, pralaidoms projektuoti, projektų ekspertizėms atlikti, kelių priežiūros ir tinklo plėtros programoms rengti, mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, vykdyti;

3) keliams, kelio statiniams ir jų užimamai žemei inventorizuoti;

4) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, gamybiniams ir buitiniams kelio statiniams apskaityti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), inventorizuoti ir prižiūrėti;

5) kelių tiesimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų techninei kontrolei, kelių, tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių specialiesiems tyrimams, laboratoriniams darbams, kelio statinių statybos techninei priežiūrai, saugos ir paskirties valstybinei priežiūrai atlikti;

6) kelio ruožų apšvietimo, eismo valdymo, reguliavimo priemonėms, kelių dangos šildymui įrengti;

7) dviračių ir pėsčiųjų takams projektuoti, įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

8) poilsio aikštelėms, maršrutinio transporto sustojimo vietoms, paviljonams, pavėsinėms, tualetams ir kitiems prie kelio esantiems techniniams įrenginiams, oro sąlygų keliuose stebėjimo, transporto eismo apskaitos ir valdymo sistemoms ir kitiems kelio statiniams plėtoti;

9) kelių informacinėms sistemoms kurti;

10) žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti;

11) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;

12) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir saugaus eismo priemonėms įgyvendinti, daliai padengti vykdant Europos Sąjungos paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus;

13) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgaliotos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros funkcijoms, nurodytoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje, atlikti;

14) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms ir apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;

15) bendradarbiavimui su užsienio valstybėmis kelių tinklo plėtros ir užtikrinimo, kad šis tinklas veiktų, klausimais finansuoti;

16) teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti;

17) kelių transporto priemonių svėrimo įrangai įsigyti;

18) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos) išlaikymo išlaidoms apmokėti;

19) institucijų ir įstaigų, atsakingų už valstybinės reikšmės kelius, ir valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskoloms, skirtoms tiesioginėms funkcijoms atlikti, grąžinti ir palūkanoms mokėti;

20) mokesčiams už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, už eismo ribojimą administruoti ir jų surinkimo priežiūrai atlikti;

21) Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti;

22) saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti (tarp jų keliuose įrengtai stacionariajai Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangai prižiūrėti, gaunamai informacijai apdoroti ir kitoms saugaus eismo programoms įgyvendinti, naudojant lėšas iš sumokėtų ar išieškotų baudų už stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga užfiksuotus administracinius nusižengimus);

23) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) veiklai, susijusiai su Programos lėšų, skiriamų valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, priežiūra, užtikrinti;

24) Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje;

25) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti;

26) Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti;

27) kitoms kelių srities reikmėms finansuoti.

2. Programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra:

1) keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

2) kelių, kelio statinių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams registruoti;

3) tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, pralaidoms projektuoti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

4) apsaugos nuo triukšmo statiniams prie kelių statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

5) kelio juostoje esantiems paviršinio vandens nuleidimo įrenginiams ir lietaus kanalizacijai įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

6) ekstremaliųjų situacijų, ekstremaliųjų įvykių ir įvykių padariniams keliuose likviduoti;

7) kelio juostoje esančioms automobilių stovėjimo aikštelėms, viešojo transporto stotelėms ir paviljonams įrengti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

8) institucijų ar įstaigų, atsakingų už vietinės reikšmės viešuosius kelius, paskoloms, naudojamoms vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), grąžinti ir palūkanoms mokėti;

9) tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant), prižiūrint kelius patirtoms išlaidoms už skirtą žemę, nukeliamus ar (ir) griaunamus pastatus ir kitus statinius, naikinamus želdinius ir kitas naudmenas apmokėti, aplinkos apsaugos reikmėms, žemės rekultivavimo darbams vykdyti tiesiant ir taisant (remontuojant) kelius;

10) Programos finansavimo lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolei, darbų kokybės kontrolės priežiūrai vietinės reikšmės kelių objektuose;

11) viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės būdu įgyvendinamiems vietinės reikšmės viešiesiems keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti, projektų išlaidoms finansuoti;

12) želdinių gyvenamųjų vietovių gatvių raudonosiose linijose įrengimui saugaus eismo tikslais ir priežiūrai finansuoti;

13) darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

14) inžinerinėms saugaus eismo priemonėms (važiuojamajai kelio daliai siaurinti; įvažiavimų į teritorijas zonoms pertvarkyti; važiuojamajai kelio daliai iškreivinti; iškiliosioms greičio mažinimo priemonėms (greičio mažinimo kalneliams) įrengti; kelio įrenginiams (saugos salelėms, sankryžoms, pėsčiųjų perėjoms); greičio mažinimo priemonėms ties gyvenamosios teritorijos pradžia, siekiant sumažinti galimą per didelį transporto priemonių greitį ir parodyti, jog keičiasi važiavimo režimas (miesto vartai), įrengti; kelio ženklams įrengti; kelio dangai ženklinti; šviesoforams įrengti; tvoroms, kelio apsauginių atitvarų sistemoms, signaliniams stulpeliams įrengti; kelio veidrodžiams įrengti; elektroniniams įrenginiams (greičio kontrolės priemonėms, informacinėms momentinio važiavimo greičio švieslentėms, kintamosios informacijos ženklams (stendams) įrengti ir prižiūrėti; apšvietimui keliuose) ir kitoms priemonėms įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti;

15) įgyvendinant vietinės reikšmės kelių projektus būtiniems vietinės reikšmės ir valstybinės reikšmės kelių statinių sujungimo darbams, kuriuos vykdant nekeičiami valstybinės reikšmės kelio (statinio) elementų (sankryžų, nuovažų) geometriniai parametrai, finansuoti;

16) valstybinėje ir savivaldybių žemėje daugiabučių namų kiemų vidaus kelių (gatvių) ir daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikta šių inžinerinių statinių teisinė registracija.

3. Vyriausybė nustato Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką. Programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką įgyvendina valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Programos finansavimo lėšų naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kelių reikmėms atliekant viešuosius pirkimus priežiūrą vykdo CPVA. Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Susisiekimo ministerija.

4. Programos finansavimo lėšos naudojamos pagal per mėnesį nuo valstybės biudžeto patvirtinimo Vyriausybės patvirtintą trimetę Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą, kuri rengiama vadovaujantis Susisiekimo ministerijos strateginiu veiklos planu. Iki trimetės Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatos laikotarpio pirmųjų metų pabaigos valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybių institucijos gali pasirašyti sutarčių dėl antraisiais ir trečiaisiais metais planuojamo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų veiklų finansavimo ne didesnei kaip 80 procentų atitinkamų metų Programos finansavimo lėšų sumai. Trimetė Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmata sudaroma ir vykdoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms veikloms numatoma 67 procentų Programos finansavimo lėšų.

6. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio
2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:

2) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų.

· Seimo narys K.Starkevičius, 2021-12-17:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Trimetėje Programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms, taip pat skoloms (jeigu jų yra) sumokėti ir išlaidoms kompensuoti, kai deklaruojamos patirtos ir apmokėtos išlaidos už praėjusiais finansiniais metais atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurių vertė neviršijo praėjusiais finansiniais metais planuotų asignavimų, numatoma 33 procentai Programos finansavimo lėšų, iš kurių iki 9 procentų Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstoma atrinktiems valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, likusi dalis, ne mažiau kaip 91 procentas, valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskirstoma taip:

1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesius suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.). Lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus);

2) vietinės reikšmės keliams Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – 1 procentas; šios lėšos šiame punkte nurodytoms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų; nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos šioms savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų. Lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus).

2 3) savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 98 97 procentai, iš kurių miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 35 procentai, kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams – 65 procentai. Šios lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal motorizuoto eismo kelių ilgį, nurodytą savivaldybių tarybų iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. patvirtintuose kelių sąrašuose, kuriuose taip pat nurodomas kelio numeris ir kelio pavadinimas, – 50 procentų. Nuo 2025 metų Programos finansavimo lėšos savivaldybėms paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.) – 50 procentų ir pagal Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį – 50 procentų.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Svarstymo komitete metu pasiūlymo iniciatorius atsiėmė siūlymus keisti 6 dalies 2 ir 3 punktus. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymą išdėstyti taip:

„Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – 2 procentai, iš kurių 50 procentų minėtoms savivaldybėms paskirstoma po lygiai ir 50 procentų – pagal per paskutinius 12 mėnesius suteiktų nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičių (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skelbiamais einamųjų biudžetinių metų vasario 1 d.). Lėšos paskirstomos toms savivaldybėms, kurių savivaldybių tarybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, patvirtino savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus);“.

7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.

8. Savivaldybių institucijos Programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pagal kurią turi būti sudaromos viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamos vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės. Vietinės reikšmės kelių objektų prioritetinės eilės sudaromos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

9. Vyriausybės nustatyta tvarka Programos finansavimo lėšos taip pat naudojamos perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti:

1) neįgaliųjų ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomų automobilių, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja;

2) tarnybos reikalais vykstančių greitosios medicinos pagalbos ir reanimacijos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, policijos, valstybės sienos apsaugos, civilinės saugos, kelių priežiūros, uosto saugos tarnybų, prokuratūros, muitinės pareigūnų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir šiame punkte nurodytų institucijų ir tarnybų transporto priemonių;

3) Klaipėdos miesto savivaldybės tarnybinių transporto priemonių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, atliekančių tarnybines funkcijas ir dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;

4) tolimojo, vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų, dviračių, autocisternų, kuriomis vežami degalai į Kuršių neriją, ir transporto priemonių, kuriomis gabenamas biokuras į Kuršių neriją;

5) juridinių asmenų, turinčių Kuršių nerijoje registruotą buveinę, transporto priemonių ir darbuotojų;

6) Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų transporto priemonių ir darbuotojų, dirbančių darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;

7) Neringos mieste ir Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir jų transporto priemonių;

8) darbo reikalais vykstančių miškų urėdijos, kuriai perduotas valdyti Kuršių nerijoje esantis valstybinės miško žemės sklypas, darbuotojų ir jos transporto priemonių.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIV-663), kuriuo yra keičiama keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, nustatant, kad šis pakeitimas įsigalios 2023 m. sausio 2 d. Pažymėtina, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir keičiama šio straipsnio dalių numeracija. Teikiamu projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies turinys iš dalies atitinka Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymu (reg. Nr. XIV-663) pakeistą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį. Siekiant, kad 2023 m. sausio 2 d. išliktų galioti projektu teikiama keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies redakcija, siūlytina projektą patikslinti taip, kad projektu teikiamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos būtų išdėstytos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje (pavyzdžiui, projekte dėstomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstant kaip keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir toliau einančias dalis atitinkamai pernumeruojant). Nepritarus šiai pastabai, turės būti keičiamas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (reg. Nr. XIV-663). Taip pat pastebėtina, kad tiek galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, tiek ir 2023 m. sausio 2 d. turinčioje įsigalioti keičiamo įstatymo redakcijos 9 straipsnio 4 dalyje yra dar ir tokia nuostata: „Susisiekimo ministras kiekvienais metais atsiskaito Seimui už Programos finansavimo lėšų panaudojimą.“. Nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl šios nuostatos siūloma atsisakyti vieneriems metams, t. y. 2022 m. sausio 1 d. šios nuostatos neliktų, tačiau 2023 m. sausio 2 d. šia nuostata vėl būtų papildoma aptariamoji dalis. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Siūlyti Susisiekimo ministerijai parengti, Vyriausybei teikti Seimui svarstyti reikalingus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. XIV-663 pakeitimus, kad siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai galiotų ir po 2023 m. sausio 2 d

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

3. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte žodis „mėnesius“ keistinas žodžiu „mėnesių“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

6 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. Mokestis nustatomas sumuojant mokesčius už kiekvienos ašies (ašių) didžiausiosios leidžiamosios ašies (ašių) apkrovos viršijimą. Jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

4. Projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 priedo 4 punktą ir jame nustatyti, kad jeigu sunkiasvorės motorinės transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo viršija 8 t, tokioms sunkiasvorėms motorinėms transporto priemonėms ar jų junginiams taikomas vienkartinis tarifas, kuris apskaičiuojamas taip: prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t. Teikiamas siūlymas svarstytinas.

Pirma, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, projektu siūlomi nustatyti ribiniai tarifai turėtų būti dėstomi ne keičiamo įstatymo 3 priedo II skyriaus 4 punkte, kuriame reglamentuojamas mokesčio apskaičiavimas, bet keičiamo įstatymo 3 priedo II skyriaus 3 punkto lentelėje, kurioje ir yra nustatomi ribiniai tarifai.

Antra, nuostata ,,prie didžiausiojo ribinio tarifo pridedamas papildomas 2 eurų mokestis už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t.” taikant įstatymą gali būti aiškinama taip, kad mokestis apskaičiuojamas pridedant papildomą 2 eurų mokestį už ašies (ašių) apkrovos viršijimą viena tona, o viršijantis vieną toną apkrovimas jau nebūtų apmokestinamas pridedant papildomą mokestį. Diskutuotina, ar mokestis neturėtų būti nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek tonų yra viršijamas apkrovimas, t. y. už kiekvieną apkrovą viršijančią toną nustatant papildomą mokestį. Jeigu tokio tikslo projektu ir buvo siekiama, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo 3 priedo II skyriaus 3 punkto lentelėje pateikiami mokesčio už didžiausiąją leidžiamos ašies (ašių) apkrovos viršijimą kiekvienai tonai, t. y. mokesčio ribinis tarifas siejamas su viršijimu kas 1 toną (nuo 0,6 iki 8), t. y. žinoma maksimali viršijimo riba.

Praktikoje bus atveju, kai leidžiama ašies apkrova gali viršyti didžiausiąją leidžiama ašies ribą (8 t) ir 25 t, ir daugiau (priklausomai nuo krovinio), tai lentelėje neįmanoma nustatyti galutinės mokesčio ribos. Todėl projektu siūloma nustatyti 2 eurų mokestį už kiekvieną ašies (ašių) apkrovos viršijimą 1 t ir Projekto 3 priedo II skyriaus 4 punkte patiekti skaičiavimo būdą.

Projektu siūloma nustatyti, kad papildomas 2 eurų mokestis pridedamas už kiekvieną (virš 8 t) viršyta 1 t. Pvz., nuo 8,1 iki 9 t – mokestis būtų 17,98 Eur; nuo 9,1 iki 10 t – mokestis būtų 19,98 Eur ir t.t.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2021 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (reg. Nr. XIV-745), todėl svarstytina, ar projektu 6 straipsniu teikiami siūlymai neprieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsniui, nustatančiam, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog projektas buvo parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir tik svarstymo Seimo posėdyje metu pritarus siūlymams buvo papildytas projekto 6 straipsniu, kuriuo siūloma keisti mokesčio už naudojimąsi keliais apskaičiavimo tvarką.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Projekto 6 straipsniu nesiūloma keisti mokesčio už naudojimąsi keliais apskaičiavimo tvarkos principo, o tik sudaroma galimybė (sutartiniai santykiai tarp kelio savininko ir krovinio vežėjo) leisti vežti ypač sunkius ir didelių gabaritų krovinius.

7straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.

3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

4. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

· Seimo narys K.Starkevičius, 2021-12-17:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.

3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

4. Savivaldybės institucijos iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

5. Atsižvelgus į projekto 7 straipsnio 3 dalies turinį, šio straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

Jeigu būtų pritarta Seimo nario K.Starkevičiaus 2021-12-17 d. pasiūlymui dėl projekto 5 straipsnio pakeitimo - tai 7 straipsnio 1 dalis dėstytina taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis bei šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 8 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“.

7 straipsnio 3 dalis dėstytina taip:

„3. Šio įstatymo 5 straipsniu keičiamo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 8 dalis įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-22:

6. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje esantis įstatymo numeris „Nr. VIII-2032“ brauktinas kaip perteklinis.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas