Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 166
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki sugrįžę. Pradedame gegužės 10 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Diskusija dėl Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos
Gerbiami kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas po pietų yra diskusija dėl Vyriausybės 2021 metų veiklos. Iš pradžių komitetai pristatys komitetų diskusijų išvadas. Aš komitetus pagal eilę kviesiu į tribūną pristatyti diskusijų komitetuose rezultatus dėl Vyriausybės metų išvados.
Pirmąjį kviečiu Aplinkos apsaugos komitetą, A. Gedvilienę. Jos salėje nematau. Gal kas iš Aplinkos apsaugos komiteto norėtų pristatyti komiteto požiūrį į Vyriausybės veiklos ataskaitą? A. Gedvilienė yra salėje, tai kviečiu komiteto pirmininkę A. Gedvilienę į tribūną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taigi Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą. Balsavimo rezultatai buvo tokie: 4 – už ir susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pristatyti Audito komiteto svarstymo rezultatus. Prašau gerbiamą Z. Balčytį į tribūną.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas balandžio 27 dienos posėdyje svarstė Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą ir priėmė sprendimą šiai ataskaitai nepritarti. Toks komiteto sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad, kaip ne kartą yra pažymėjusi ir pati Valstybės kontrolė, Vyriausybės veiklos ataskaitoje trūksta tikslumo, tai yra joje aprašomi ne visi atlikti darbai ir pasiekti rezultatai, nenurodomi vėluojantys darbai, o tai nesudaro pakankamai sąlygų efektyviai parlamentinei kontrolei vykdyti. Todėl komitetas protokoliniu nutarimu rekomendavo Vyriausybei patobulinti rengiamos metinės veiklos ataskaitos turinį, aiškiai ir nuosekliai atskleidžiant, kokie darbai pagal atitinkamų metų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą padaryti ir kokie dėl kokių priežasčių vėluoja ir panašiai. Balsavimo rezultatai: 3 buvo už, prieš – 1, susilaikė 2. Balsavimo rezultatus lėmė Audito komiteto pirmininko balsas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą į tribūną pristatyti šio komiteto išvadą.
R. LOPATA (LSF). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą Ateities komitetas svarstė balandžio 29 dieną ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 13, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio primininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą, pritarė Vyriausybės 2021 metų veiklos atskaitai ir pasiūlė Vyriausybei teikiant 2022 metų ir vėlesnių metų veiklos ataskaitas pateikti informaciją ir apie valdžios sektoriaus struktūrinio deficito rodiklius bei priemones, prisidedančias prie efektyvesnio viešųjų finansų valdymo. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką, jo salėje nematau. Ar kas nors iš Ekonomikos komiteto norėtų pristatyti? Ateina komiteto pirmininkas. Prašau gerbiamą Kazį į tribūną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Ekonomikos komitetas apsvarstė ataskaitą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininkę arba atstovą A. Bagdoną pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės 2021 metų ataskaitai. Balsavimo rezultatai: 13 komiteto narių balsavo už, prieš nebuvo ir susilaikė 5 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komitetą, gerbiamą V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir balsų dauguma, tai yra už – 4, prieš nebalsuojant nė vienam ir susilaikius 3, pritarė Vyriausybės ataskaitai.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Kultūros komitetą ir jo pirmininką V. Juozapaitį pristatyti Kultūros komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, garbusis Seime, gerbiama Vyriausybe, Kultūros komitetas balandžio 27 dieną svarstė Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą ir, kaip dera, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti gerbiamą L. Kasčiūną. Nėra nieko, bet gal kas iš komiteto galėtų? Gerbiamas R. Lopata norėtų ir galėtų. Prašau pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
R. LOPATA (LSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Vyriausybės veiklos ataskaitą svarstė balandžio 27 dieną. Nutarta pritarti ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę pristatyti šio komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą ir balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininką A. Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas išklausė ataskaitą ir jai pritarė: 6 balsavo už, 4 – prieš, susilaikė 2. Mano balso persvara ataskaitai pritarta, bet iš akių mačiau – visi nori pritarti, bet, žinote, opozicija, negi balsuosi.
PIRMININKAS. Sveikinimai. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką A. Žukauską pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas balandžio 27 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą pagal Švietimo ir mokslo komiteto kuruojamas sritis. Nutarta pritarti Vyriausybės ataskaitai pagal Švietimo ir mokslo komiteto kuruojamas sritis. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Vyriausybės ataskaitą svarstė šių metų balandžio 27 dieną ir pritarė jai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komitetą. Pirmininkės nemačiau. Gal kas iš Užsienio reikalų komiteto norėtų pristatyti išvadą? Matau, kad nėra norinčių. Noriu tik informuoti, kad nutarta pritarti Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitai pagal komiteto kompetencijos sritis bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkė L. L. Andrikienė.
Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką pristatyti šio komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė Vyriausybės veiklos ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto atstovus. Pirmininko nematau. Ar norėtų kas pristatyti? Gerbiamą D. Kepenį prašau pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadą. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos žmogaus teisių komitetas balandžio 27 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitą. Nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė 2. Pirmininko balsas nulėmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome visas komitetų išvadas.
Dabar yra diskusija dėl Vyriausybės 2021 metų veiklos. Pagal Statutą yra ta pati tvarka kaip ir per Vyriausybės valandą.
Taigi L. Girskienė yra kviečiama į tribūną pirmoji. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pasisakysiu labiau dėl aplinkosaugos dalies. 2020 m. gegužės 4 d. Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko valstybinį auditą „Aplinkos apsaugos taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ ir nustatė aplinkos apsaugos sektoriaus problemas, kurias aš jau minėjau, – tai yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo nebuvimą, netinkamą duomenų bazių administravimą ir informacijos skaitmeninimo vykdymą, žalos aplinkai nustatymo ir apskaičiavimo trūkumus, atliekų ir pavojingų medžiagų tvarkymo problemas, korupcijos prevencijos ir teisinio reglamentavimo trūkumus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos sistema neužtikrina, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, nes aplinkos apsaugos teisėkūros leidimų išdavimo, užterštų teritorijų tvarkymo ir valstybės aplinkos apsaugos kontrolės procesuose yra spragų. Audito rezultatai parodė, kad neatliekama nuolatinė reikšmingiausių aplinkos apsaugą ir taršos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo stebėsena, o poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesas ir valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistema neužtikrina, kad planuojant ir vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai, ilgą laiką nesutvarkoma dalis užterštų teritorijų. Aplinkos apsaugai skiriamų lėšų naudojimas neužtikrina, kad būtų sprendžiamos ilgalaikės problemos.
Susipažinus su aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaita susidaro įspūdis, kad dokumente surašyta daug deklaratyvių teiginių, kurie daugiausia paimti iš Europos Sąjungos žaliojo kurso politikos koncepcijos, tačiau apie Valstybės kontrolės audito ataskaitoje surašytų rekomendacijų įgyvendinimo priemones neužsimenama. Nėra imtasi jokių veiksmų įvardintoms problemoms aplinkos apsaugos sistemoje spręsti.
Svarbu pažymėti, kad iš daugiau nei 60 Vyriausybės numatytų iniciatyvų, susijusių su aplinkosauga, daugiau kaip pusė yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės pradėtos įgyvendinti priemonės, kurias numatyta tęsti. Tai žalieji pirkimai, taršos prevencija, vandentvarkos sektoriaus pertvarka, klimato kaitos stabdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Aplinkosaugininkus efektyviau veikti ir drausminti teršėjus įgalino dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybės parengtas ir priimtas aplinkosaugos įstatymų paketas, vadinamas Klaipėdos paketu. Pritaikius įstatymo nuostatas, buvo sustabdyta ne viena tarši veikla. Dėkoju dėl to ministrui už principingumą.
Gaila, tačiau kai kurios svarbios temos liko visai nepaliestos. Iki šiol, pavyzdžiui, nėra kalbama apie privalomą ekologinį švietimą bendrojo ugdymo įstaigose, tvaraus gyvenimo įgūdžių formavimą. Vyriausybė, mano nuomone, orientuojasi vien tik į Europos žaliojo kurso strategijos priemones, tačiau nesiruošia iš esmės peržiūrėti tokių svarbių problemų kaip aplinkosaugos sistemos organizacinės struktūros peržiūra, besidubliuojančių funkcijų peržiūra, pareigūnų veiklos civilinio draudimo garantavimas, pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis užtikrinimas ir pareigūnų darbo užmokesčio peržiūrėjimas iš esmės. Nieko nekalbama apie korupcijos mažinimą ir STT rekomendacijų įgyvendinimą aplinkosaugos sektoriuje. Nekalba apie ydingo ir daug spragų turinčio teisinio reglamentavimo peržiūrėjimą, ypač dėl žalos gamtai apskaičiavimo, civilinės atsakomybės dydžio pavojingų atliekų tvarkymo srityje nustatymo, PŪVʼo, PAVʼo procedūrų reglamentavimo tobulinimo, leidimų ūkinei veiklai sąlygų kontrolės užtikrinimą ir panašiai.
Nors Valstybės kontrolė savo išvadoje pirmu prioritetu pateikė rekomendacijas tobulinti šią sritį, nenumatyta ieškoti būdų, kurie didintų visuomenės įtrauktį į poveikio aplinkai vertinimo, taršos integruotos prevencijos leidimų išdavimo procedūras ir efektyvesnę informacijos apie planuojamas procedūras, pateiktas paraiškas sklaidą. Nieko nekalbama apie priemones veiksmingai aplinkos apsaugos valstybės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsenai užtikrinti, vertinimo rodiklių nustatymą ir apie poįstatyminių teisės aktų parengimą, kuriais būtų apibrėžtos aplinkai kenksmingos veiklos stabdymo sąlygos ir kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai įvertintų kilusį pavojų ir žalą aplinkai. Dauguma šių priemonių yra įvardintos Valstybės kontrolės audito ataskaitoje ir išvadose. Jų įgyvendinimas, mano nuomone, nereikalauja labai didelių…
PIRMININKAS. Laikas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). …nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų. Iš tiesų baigdama norėčiau prisiminti dar ne taip seniai LRT atliktą tyrimą, į kurį Ministrė Pirmininkė visiškai nesureagavo. Jo metu žurnalistai išsiaiškino, kad kai kuriems sprendimams Aplinkos ministerijoje vis dėlto yra padaryta įtaka tam tikrų interesų grupių.
PIRMININKAS. Ačiū už diskusiją. Dabar kviečiu A. Butkevičių. Ruošiasi A. Gedvilas. Prašom, A. Butkevičius frakcijos vardu.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiama Ministre Pirmininke, ministrai, Vyriausybės veiklos ataskaitą už praeitus metus padalinčiau į dvi dalis. Ataskaitoje matome, kad didžiausias dėmesys yra skiriamas šių metų būsimiems planams, kuriuos ši Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti. Gal ir yra teisingas požiūris dėl to, kaip sako, geri darbai turi būti mažiausiai vertinami, nes valdžia yra tam, kad darytų gerus darbus. O kalbant apie šių metų planus, tikrai žinodamas laiko limitą, norėčiau gal tik akcentuoti tai, kas man, kaip politikui, yra aktualu ir svarbu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.
Man, kaip politikui, labai nepatinka, kai daugelyje laidų arba vykstančiose diskusijose kalbama: palauksime, pažiūrėsime, pamatysime ir tada priimsime sprendimus. Aš atsakymą turiu tokį, vadinasi, tie žmonės neturi nei analitinio mąstymo, nei strateginio mąstymo. Nes tam tikras problemas reikia numatyti iš anksto ir užbėgti įvykiams už akių.
Pasiremčiau netgi konkrečiais faktais, jeigu grįžtume į praeitų metų rudenį, kai mes svarstėme 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektą. Jau vien Europos Komisija komunikate aiškiai pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė ir Seimas ruošėsi patvirtinti dar tuo metu sparčiausiai augančias einamąsias išlaidas 2022 metais neužtikrinę tvariomis pajamomis. Dabar vėl girdime, ir šiandien dalyvavome tam tikroje diskusijoje, kad pirmąjį ketvirtį ekonomika augo neblogai, bus neblogi rezultatai. Tikrai pirmojo ketvirčio, aš irgi manau, rezultatai bus neblogi, bet mes turime įvertinti tai, jog jau daugelis pasaulio ekonomistų kalba, kad artėja ekonomikos recesija, matome, Vokietijoje ekonominė situacija blogėja. Lietuva yra didžiausias eksportuotojas į Vokietiją.
Kita – besitęsiantis karas Ukrainoje. Ir tebevykstantis ekonominis karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos. Elementaru, tikriausiai jau čia net nereikia didelio analitinio supratimo ir mąstymo, savaime suprantama, kad mums atsilieps neigiamai, nes Lietuvos ekonomikos variklis yra eksportas. Jis sukuria jau tikriausiai virš 70 % mūsų ekonomikos, paskutinių skaičių nemačiau. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Mielieji, man visiškai nesuprantama… Esant, atsiradus tam tikriems nenumatytiems sunkumams, iškilus nenumatytoms ir neplanuojamoms grėsmėms, Vyriausybės programoje arba net ir politiniame gyvenime vis dėlto, aš manau, reikia mokėti išgirsti ir kitas nuomones, priimti kitas nuomones, gal verta pasiūlymus svarstyti, bet ne užsiciklinti ir galvoti, kad mes čia esame protingiausi, geriausiai išmanantys. Tai dažnai yra pavadinama kolektyvinio intelekto sistema, kuri nepriima kitos nuomonės arba tiesiog kitą nuomonę ignoruoja.
Kodėl aš taip kalbu? Jeigu mes pamatysime šio mėnesio pradžioje Valstybės kontrolės, Lietuvos banko pateiktas išvadas dėl Valstybės biudžeto įstatymo projekto pateiktų pataisų, faktiškai kartojasi tos pačios mintys, kurios buvo išsakytos praeitų metų rudenį. Mes tikrai susidursime su kitų metų biudžeto planavimu, nes, kaip mačiau, vienas iš ambicingų tikslų yra – fiskalinis struktūrinis deficitas mažės nuo 4,9 % iki 2,4 %. Kiekvienas gali paskaičiuoti, koks yra Lietuvos bendrasis vidaus produktas, koks yra numatytas augimas, ir pasižiūrėsime, kaip mes vėl įgyvendinsime planuojamas išlaidas, apibrėžtas Vyriausybės nutarimu ir įstatymais. Nenoriu kartotis.
Dabar energetikos sektorius. Mielieji, tai sektorius, kuris tikriausiai jaudina kiekvieną Lietuvos gyventoją, tiek politiką, tiek paprastą, eilinį Lietuvos gyventoją. Tikriausiai prisimename tą laikotarpį, kai kalbėjome, kokį mechanizmą pritaikyti, kad amortizuotume žmonių mokamą elektros energijos kainą už suvartotas dujas ir elektrą, kad nesukeltume visuomenei šoko. Kai kurių politikų buvo aiškiai pasiūlyta pradėti taikyti mechanizmą, taikomą Estijos, Čekijos, skirti kompensacijas, ir būtų geriausia skirti kompensacijas pirmiausia toms šeimoms, kurių šeimos nario pajamos yra santykinai mažesnės, palyginti su turtingų. Ne, buvo pasakyta, mes žinome savo, kaip pasakyti, užsibrėžtus kelius ir tikslą. Ir kas atsitiko? Dabar matome, kad vis dėlto tie 365 mln. eurų susidarė už vadinamąją atidėtą mokamą elektros energijos dalį ir dujų dalį, atskaičiuotą akcinei bendrovei „Ignitis“, vadinasi, mes iš biudžeto dabar skirsime. Tai nėra blogai, bet yra taip, kad, jeigu mes būtume laiku sureagavę ir laiku numatę kompensacijas, šiandien infliaciją, ji yra nepaprastai svarbi, mes turėtume truputį žemesnę. Štai kodėl kalbu apie savalaikį sprendimų priėmimą, savalaikį tam tikrų problemų sprendimo numatymą. Aš manau, tai tikrai duotų daug geresnius, tinkamus rezultatus.
Aišku, baigdamas norėčiau ir teigiamų dalykų pasakyti. NPD didinimas yra teigiamas sprendimas, bet aš manau, kad kitais metais jis bus susietas su minimaliąja mėnesine alga. Gal neprilygintas, atsakingai žiūrint į valstybės finansines galimybes įgyvendinti tokį pasiūlymą, bet dėl susiejimo, aš manau, būtų pritarta. Taip pat laukia ir mokesčių reforma. Be jos – niekur, aš manau, be jos, vargu ar bus galima ką nors įgyvendinti.
Ir baigdamas noriu pasakyti, mielieji, kodėl koncesijos modelio netaikome? Kodėl PPP modelio netaikome, ypač ateinant ekonominiam sunkumui? Vieną tik faktą paminėsiu. Visi važiuojate į Palangą. Palangos aplinkkelis 8,5 kilometro buvo įgyvendintas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). …per 14 mėnesių.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną A. Gedvilą. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Jo salėje nematau, tikiuosi, sugrįš, būtų gaila be jo įžvalgų. Kviečiu A. Gedvilą dabar.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiami kolegos, išsamiai susipažinus su Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaita, mane apėmė keistas jausmas. Man susidarė toks įspūdis, kad praėjusiais metais aš gyvenau Lietuvoje, o ataskaitos autoriai kažkokioje kitoje valstybėje visiškai atitrūkę nuo piliečių problemų, rožiniame svajonių pasaulyje. Nors prisiminus tai, kas vyko visus praėjusius metus Lietuvoje, visiškai neturėtų stebinti atradimas, kad dabartinė valdžia tarytum dirba kažkokiame UAB’e pavadinimu „Valstybė“, o piliečiai tarsi nieko bendro neturi su tuo UAB’u ir palikti gyventi kas sau. Taigi ataskaitą, trumpai tariant, apibūdinčiau kaip atsitiktinai ir valdantiesiems palankiai parinktų lozungų bei sausų faktų rinkinį, visiškai neatliepiantį aktualios situacijos ir svarbiausių iššūkių 2021 metais.
Iššūkių ir problemų, atsiradusių būtent dėl Vyriausybės veiklos, buvo tikrai nemažai. Visi 2021 metai praėjo po pandemijos ribojimų, žmogaus teisių suvaržymų, kontrolės, visuomenės supriešinimo, augančių kainų ir grėsmingos valstybės skolos ženklais, tačiau ataskaitos autoriai, panašu, bando užmaskuoti visas šias problemas akcentuodami geopolitinius iššūkius ir prasidėjusį karą Ukrainoje, nors tai jau yra šių, o ne praėjusių metų aktualijos. Aukščiausiosios audito institucijos išvada skamba taip, cituoju: „2021 metais valdžios sektoriaus pajamos išaugo, o jų surinkimas iš pagrindinių mokesčių viršija daugiametį šalies vidurkį. Tikėtina, kad šis pajamų augimas yra laikinas, nes jį lėmė vienkartinio pobūdžio veiksniai bei palanki ekonomikos ciklo padėtis. Tokio netvaraus ir laikino pajamų augimo pagrindu prisiimti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ateityje didins valdžios sektoriaus deficitą. Mokesčių reforma vis atidedama, todėl fiskaliniai iššūkiai ne sprendžiami, bet nukeliami į ateitį.“ Lietuvos banko teigimu, šalyje deficitas didėja ne dėl ekonomikos augimo tempo sulėtėjimo, bet dėl struktūrinį deficitą didinančių sprendimų, o ekonomikos skatinimas yra didesnis, nei reikėtų. Pritariu tokiai Lietuvos banko išvadai ir papildomai atkreipiu dėmesį į tai, kad pasigendu konkrečių priemonių, numatytų nuolatiniam ir tvariam tiek infliacijos, tiek deficito mažinimui.
Panašu, kad Vyriausybė geriau moka skaičiuoti išlaidas nei pajamas. Pernai Vyriausybė pasiskolino virš 5 mlrd. eurų, valstybės skola metų pabaigoje pakilo beveik iki 48 % BVP, o infliacija gruodžio mėnesį sudarė beveik 11 %. Ir šiandien po deklaratyvių pažadų Vyriausybė ne iš esmės sprendžia problemas, o perkelia problemas ateities kartoms.
Spėjau vos keliais sakiniais paliesti apgailėtiną finansų politiką, o kur dar kitų sričių įvykiai, kuriuos visi turėjome patirti praėjusiais metais? Pirma. Žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, kovidinės kartos auginimas, piketai, mitingai. Antra. Bylos dėl neteisėtų apribojimų, kurios iki šiol nagrinėjamos teismuose arba jų nagrinėjimas nutrauktas. Kur Vyriausybės pasididžiavimas dėl prievartinio testavimo ir vakcinavimo nuo kovido, kur ilgas trypčiojimas dėl neteisėtų migrantų, kur dar plynai kertami miškai, išaugusios kuro kainos, medicinos sistemos pavertimas neįgalia, nutįsusios eilės paslaugai gauti, specialistų trūkumas ir dėl to uždaromos ligoninės, perteklinės mirtys, dėl kurių vargu ar kada nors gausime rišlų atsakymą, kas dėl jų buvo kaltas, nes tikrai ne gyventojai kalti.
O kur dar nuostabūs Vyriausybės demaršai užsienio politikoje. Žlugdomi…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. GEDVILAS (DPF). …„Lietuvos geležinkeliai“, gadinami santykiai su įvairiais prekybos partneriais vardan hipotetinės naudos. Neaišku, ar ją kada galės pajusti mūsų verslas.
PIRMININKAS. Kviečiu jau baigti diskusiją.
A. GEDVILAS (DPF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Ši Vyriausybės ataskaita kuo puikiausiai atspindi trumparegiškumą. Žinoma, siūlau jai nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Laimė, R. Žemaitaitis atėjo. Kviečiu jį į tribūną. Prašau. Ruošiasi M. Lingė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, aš šiandien pamėginsiu ne žviegti, kaip jūs sakėte, o pamėginsiu, ko gero, pereiti per tam tikras jūsų Vyriausybės programos nuostatas.
Iš tiesų, žvelgiant į ataskaitą, buvo malonu klausytis komiteto ir peržiūrėti kitų komitetų, ypač Ekonomikos komiteto, ataskaitas, kai buvo pristatoma, nekalbant apie sveikatą. Sveikatos reikalų komitete ataskaita užtruko beveik 47 minutes. Iš tų 47 minučių daugiau kaip 30 minučių buvo skirta vien tik kovidui. Ką tai reiškia? Tai iš tikrųjų reiškia, ko gero, didelį pralaimėjimą mums visiems, visuomenei. Kalbėdami apie sveikatos sistemą, mes kalbėjome, kad suvaldėme kovidą. Aš dėl to suvaldymo tikrai taip nepasakyčiau.
Kitas dalykas dėl sveikatos sistemos. Suvaldymo kaina yra 3 tūkst. 600 mirčių. Papildomų mirčių. Šiandien niekas negali pasakyti, ar tai dėl kovido, ar ne dėl kovido, bet, ko gero, kiekvienas mes šeimoje, kiekvienas gyvenime susidūrėme su prasta kovido valdymo situacija, nes nebuvo aišku, kas yra lyderis. Vieną dieną Ekonomikos ministerija kalba, kad jokių sankcijų nebus, jokių uždarymų nebus, sveikatos ministras kalba, kad uždarys. Galų gale atsistoja I. Šimonytė ir tvirtu kumščiu trenkia į stalą: žiūrėkite, vaikų darželi, nustokite jūs čia kalbėję, ką tik norite, aš pasakysiu, kaip bus. Ar tai yra Vyriausybės ataskaita, ar tai yra vertybinė politika, tai yra kitas klausimas.
Dabar pakalbėkime apie vertybinę politiką. Vėlavau iš susitikimo su pramonininkų atstovais. Dabar kalbame apie vertybinę politiką su Kinija. Tai yra lapkričio ir gruodžio mėnesių įvykiai. Atrodo, nieko tokio čia Taivano atstovybės atidarymas. Taip, iš tikrųjų nieko tokio. Importas toliau keliauja, bet eksportas su Kinija yra nulinis. Ar jums tai nieko tokio? Nemanau.
Iš šios tribūnos gruodžio 13 dieną aš kalbėjau apie biudžetą ir apie „Geležinkelius“, apie tai, kokią įtaką turės. Jau tuo metu aš kalbėjau, kad apie 1 tūkst. 700 darbuotojų gali netekti darbo. Gruodžio mėnesį kalbėjau, kad „Geležinkeliuose“ tiesiogiai 500 žmonių neteks darbo. Šiandien mes jau turime „Geležinkeliuose“ virš 2 tūkst. įspėjimų.
Dar įdomesnis dalykas. Ko gero, kolegos, nežinote, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas įmonėms išplatino pranešimą, kad mažinamas tranzito per Lietuvą tarifas nuo 24 % iki 60 %. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nebeturime krovinių, visi ryšiai su kaimynėmis nutrūko, ir ne tik su kaimynėmis, bet ir su trečiosiomis šalimis, kurios per Lietuvą gabendavo.
Dabar socialinė apsauga. Sako, įvyko didelis proveržis socialinės apsaugos, socialinės politikos srityje. Aš pavadinčiau, kad tai yra didžiausias šnipštas. Kas atsitiko? Mes davėme iškeptą žuvį kartu su ryžiais ir, ko gero, su įvairiausiomis daržovėmis, užuot davę meškerę. Kas atsitiko kovido metu su vadinamosiomis kovido pašalpomis, kurios buvo dalinamos? Jos buvo dalinamos į dešinę, į kairę, bet nebuvo klausimo, kur tie pinigai naudojami. Dabar susizgribo – šiandien keičiamas įstatymas, dabar, sako, suteiksime dar papildomą statusą žmonėms, kurie ieško darbo, iš vienos eilutės perkelsime į kitą darbą. Jūs man norite pasakyti, kad čia 2021 metų socialinė politika ir jūsų tikslas? Gal jūs baikite juokavę.
Kalbant apie pensijų sistemą, apie pensijų kompensavimą, didžiausias Vyriausybės darbas – įvesti vienišų asmenų pensiją. Klausykite, koks čia idiotizmas? Didžiausias darbas socialinės apsaugos sistemoje įvesti vienišų asmenų pensiją ir visur girtis, kokie mes geri, ką padarėme?
Dar įdomesnis dalykas. Klausausi per televiziją, kaip ministerija kalba, kad 2021 metais ji indeksavo pensijas. Tik beraštis, berazumis ir kvailys gali taip kalbėti. Pensijų indeksavimas – ne šios Vyriausybės nuopelnas, o A. Butkevičiaus tuometės Vyriausybės sprendimas priimti teisės aktus ir po to visos vyriausybės jas turi indeksuoti. Tai kada nustosite kvailinti žmones ir sakyti, kad jūs indeksuojate pensijas? Vienas dalykas.
Antras dalykas – taip pat stebuklinga vertybių politika, dėl ko R. Žemaitaitis visus metus nėjo į Europos reikalų komiteto posėdžius. O ta vertybių politika – tai karas G. Landsbergio ir mūsų Prezidento G. Nausėdos. Kas atstovaus Vadovų Taryboje? Partijos pirmininkas mušasi į krūtinę, verčia kūliais, kad reikia siųsti premjerę, vargšas Prezidentas daužomas gale kaip kokioje futbolo aikštėje, sako, na, Prezidente, gal ir tau suteiksime galimybę. Kuo tai baigėsi? Fiasko.
Dar didesnė durnystė, kokia galėjo būti šios Vyriausybės, tai vieno mūsų kolegos išvykimas į Gruziją ir bandymas nuversti su opozicija valdančiąją daugumą. Kuo tai virsta? Tai virsta… Į Jungtines Amerikos Valstijas mes nesugebame paskirti ambasadoriaus, mes nesugebame į kitas institucijas paskirti ambasadorių.
Aš nekalbu apie teismų sistemą. Man gėda žiūrėti į teisingumo ministrę, iš tikrųjų ne gėda, man jos gaila. Nuoširdžiai gaila Evelinos, nuoširdžiai gaila, kai Konstitucinio Teismo teisėjas ir pirmininkas eina dvejus metus, pasibaigus galiojimo laikotarpiui, ir joks teisės aktas yra nekeičiamas, sako, čia viskas yra gerai.
Vėl grįžkime prie vertybinės politikos. Konstitucinis Teismas pasakė, kad Referendumo įstatymas yra blogas ir jį reikia keisti.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Vertybinė politika. Referendumo įstatymo mes šiandien neturime. Tai klausykite, apie kokias 2021 metų veiklos ataskaitas mes čia kalbame. Piariška prasme idealiai surašyta, idealiai ataskaita padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M. Lingę. Ruošiasi V. Fiodorovas. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, turime naujos kartos Vyriausybę, kuri kuria naujos kartos Lietuvą ir brėžia naujus standartus naujos politinės kokybės. Gebėjimas pripažinti išmoktas pamokas, ypač valdant sudėtingas krizes, yra naujas vyriausybių ataskaitų žanre. Savikritiškumas – naujas, drąsus ir skatintinas pavyzdys būsimoms vyriausybėms. O dar naujau skamba gebėjimas padėkoti buvusiai Vyriausybei už labai konkretų įrankį – valstybės duomenų valdymo informacinę sistemą. Būtent inovacijos, jų plėtra, aukšta pridėtinė vertė, duomenimis grįsti sprendimai ir yra kelias į tvarią pažangą.
Neatsitiktinai švietimas išskirtas vienu svarbiausių valstybės ir Vyriausybės prioritetų, nuo kurio priklauso pažangos sėkmė. Nežinau veiksmingesnio vaisto, galinčio tvariausiai spręsti ilgalaikės socialinės politikos problemas, kaip kokybiškas švietimas. Švietimas, kuris leidžia ištrūkti iš skurdo spąstų, elgesio skurdo, išvengti socialinės atskirties. Švietimas, kuris geba rasti raktą, atrakinantį žinių, bet ir žmogiškumo paslaptis. Ar švietimas, kuris kurdamas vertę kartu kuria solidarią ir susipratusią visuomenę.
Mažiausių mokyklėlių ir jungtinių klasių sistema nepadės išspręsti anksčiau paminėtų tikslų, o politikai ir toliau stebėtųsi, kodėl nemažėja skurdas ir atskirtis. Todėl susirūpinimą kelia ataidantys pasvarstymai trauktis iš politinio susitarimo dėl švietimo. Ko išsigąsta? Kuris tikslas kelia nerimą – ar planas pasiekti 130 % vidutinio darbo užmokesčio mokytojo atlygį, ar dalyvaujančių ikimokykliniame ugdyme aprėpties didinimas, ar profesinio mokymo patrauklumo didinimas ir visi kiti tikslai, dėl kurių buvo susitarta?
Nesiblaškykime, darbai jau pradėti ir bus vykdomi. Kas labiausiai gali nukentėti, tai nuvertėti paties susitarimo žanro vertė ir parašo vertė. Ateityje tariantis dėl ilgalaikių valstybės tikslų neliktų garantijos, kiek tai tvaru ir kiek tai prasminga. Todėl kviečiu išlikti brandžių, toliaregiškų ir valstybiškai mąstyti, veikti pajėgiančių politinių jėgų bendruomene.
Netrukus politinių partijų parašai bus dedami dėl užsienio politikos tikslų. Nors praėję metai užsienio politikoje nebuvo romantiškas pasiplaukiojimas valtele ramiame ežere, veikiau burlaivis, sugebėjęs tapti ledlaužiu neramiuose vandenynuose. Metai, paženklinti iš naujo pažįstant, kas yra draugai, o kas tik tokiais apsimeta. Šie metai, padėję atsikratyti naivių iliuzijų, kad su šalimis, nevertinančiomis demokratijos vertybių, santykiai gali būti patikimi. Gyvename akistatoje su putinoidiška realybe, kai liežuvius netgi Lietuvoje prikando nuolat siūlantys nemaišyti politikos su kuo nors – sportu, kultūra, dujomis, trąšomis.
Alternatyva vertybinei politikai yra verteiviška politika, santykius gebanti matuoti tik piniginės naudos mastu, bet užsimerkianti, kai prasilenkiama su laisvės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis. Patirtis dėl tos pačios Taivano taikybinės atstovybės rodo, kad ištikimybė vertybėms apsimoka visapusiškai. Eksporto bendra suma šalyje augo 25 %. Naujos rinkos ir sustiprėję prekybiniai ryšiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Singapūre, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Vokietijoje tai rodo.
Nors socialinės apsaugos srityje neturime politinio susitarimo, tačiau dėl šios Vyriausybės pasiūlytų sprendimų sulaukėme vieningo ir labai tvirto palaikymo čia, Seime. Todėl noriu padėkoti aktyviai opozicijai, kuri yra dosni iniciatyvų iš socialinės srities. Na, labiau ne už nepigiai kainuojančias iniciatyvas norisi dėkoti, bet už supratingumą, ekspertizę ir susitelkimą svarstant Vyriausybės pateiktus siūlymus. Tai padėjo užtikrinti svarbų dėmesį socialiai pažeidžiamiausiems.
Įvertinę vienišo ir įtvirtinę vienišo asmens išmoką, ne tik palengvinome vienišų asmenų gyvenimą, bet ir panaikinome šių asmenų nelygiateisiškumą, ir abejoju, ar tai galime pavadinti šnipštu, kai už tai Seime vieningai balsuoja 124 posėdyje dalyvaujantys politikai iš įvairių politinių jėgų. Padidinę ir diferencijavę pagal amžių du dešimtmečius nekitusius vaiko globos pinigus prisidėjome, kad globa būtų padrąsinimas tiems, kurie tik svarsto dovanoti šeimą jos neturintiems. Sparčiau indeksuodami pensijas padėjome lengviau atremti infliacijos iššūkius.
Ir visiškai pabaigoje. Vyriausybės nariams linkiu išlikti politikos ir valstybės raidos krypties lyderiais, darbais sudėtingomis aplinkybėmis įrodėte, kad gebate kurti naujos kartos Lietuvą. Tad linkiu, kad jūsų darbus lydėtų augantis visuomenės pasitikėjimas sprendimais ir kartu pačia valstybe. Žinoma, kviečiu pritarti ataskaitai.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Fiodorovo nematau salėje, tada kviečiu E. Pupinį. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jau šiandien prieš mane ką tik M. Lingė kalbėjo apie švietimo sistemos darbus. Iš tiesų ta sistema yra labai svarbi ir tą savo programoje parodė ir pati Vyriausybė, pradėdama darbą. Džiaugiuosi, kad šiuo metu yra laikomasi pažadų, net ir atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančias negandas, kurios palietė ir mūsų šalį. Švietimui šioje kadencijoje skiriama išskirtinai daug dėmesio.
Keletas svarbių darbų. Kaip ir buvo Vyriausybės programoje, vienas iš svarbiausių darbų yra sistemos atnaujinimas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Pagrindinė idėja – suteikti vienodas galimybes mokytis šiuolaikiškoje aprūpintoje mokykloje visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir šeimos socialinės padėties. Svarbu paminėti, kad, kaip dažniausiai būdavo, lėšos nebus skiriamos betonui, kas labai politiškai populiaru, tačiau bus skiriamos kokybei gerinti. Atnaujinant konkrečias mokyklas, infrastruktūra galės naudotis taip pat ne tik tos mokyklos vaikai, bet, savaime suprantama, ir gretimų mokyklų vaikai. Buvo daug Seimo narių jaudinamasi, kad kuriamas elitinių mokyklų tinklas, bet to nebus. Iš tikrųjų lėšos bus skiriamos ir pačių mokytojų kompetencijoms didinti. Džiaugiuosi, kad savivaldybės aktyviai jungiasi į šią programą, net 53 iš 60 jau šiuo metu dalyvauja programoje, rengia savo planus, ir džiaugiuosi, kad tikrai yra neišskiriamos kelios rajoninės mokyklos, o paprasčiausiai žiūrima į visą rajono tinklą, į visą sistemą.
Svarbu turbūt šiandien paminėti ir tokį didžiulį darbą, čia reikia padėkoti ir partijoms, kurios delegavo savo narius į grupę, parlamentinių partijų susitarimą. Šiandien čia jau buvo pasakyta, kad kai kurie galbūt nori atsitraukti, tai yra nesuprantama, nes iš tikrųjų pati programa aprėpia daug sričių ir viena iš pagrindinių yra pačių mokytojų prestižo didinimas arba net ir atlyginimų prizmė. Jeigu ir šiais metais pasižiūrėsime, tokio kilimo niekada nebuvo, vidutiniškai po 100 eurų padidėjo atlyginimai. Savaime suprantama, kai kalbi apie švietimą, galbūt nereikia kalbėti per daug apie efektyvumą, lėšų panaudojimą, tačiau bet kurioje sistemoje… Net moksleiviai, pradėdami mokytis pirmoje pamokoje, gauna žinią, kad visi resursai yra baigtiniai ir su visais resursais kiekvienoje sistemoje reikia elgtis gana atsakingai ir juos efektyviai panaudoti. Iš tikrųjų Vyriausybės inicijuotas partijų susitarimas tą ir atskleidžia.
Savaime suprantama, vien susitarimas nieko neduoda, bet Vyriausybei reikia priimti ir galbūt ne visada populiarius, bet reikalingus sprendimus, todėl ir buvo patvirtintos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų tinklo pertvarkos programos.
Kodėl iš tikrųjų reikėjo šių programų? Vis dar turime daug mokinių, besimokančių jungtinėse klasėse, mokytojai dirba ne visu etatu. Miestų ir atokiau esančių mokyklų pasiekimai reikšmingai skiriasi, be malonių išimčių gal kai kuriose mokyklose. Mes vakar prezidentūroje kalbėjome, kad yra išimčių, savaime suprantama, bet tai viso labo tik išimtys, faktai tokie, kad 3 tūkst. 700 vaikų mokosi jungtinėse klasėse, 1 tūkst. 265 vaikai mokosi 5–8 jungtinėse klasėse. Tai ar galima kalbėti apie kokybę, kai mokytojas dirba su dviem klasėmis? Kas buvo pedagogu, žino, kad su klase tu sukiesi kaip vijurkas, ypač kai nėra švietimo pagalbos specialistų, iš tikrųjų sudėtingas darbas, o dirbti su dviem klasėmis neįsivaizduojama, ypač 7–8 klasėmis.
Aišku, labai svarbu, kad mokytojai taip pat turėtų normalius krūvius, nes vidutiniškai tik 50 % mokytojų turi visą krūvį. Tai ką mes galime kalbėti apie mokytojo geresnes pajamas ir su tuo susijusį pedagogo profesijos prestižą, nes vis dėlto pajamos yra labai svarbu, kai negalime garantuoti normalių etatų? Šiuo metu proga yra labai puiki, nes vėlgi kalbame apie pagalbą švietimui, nemažai mokytojų galės tapti švietimo pagalbos specialistais, nes juos lengviau perkvalifikuoti.
Taip pat labai svarbu ir tai, kad pradėta profesinių mokyklų tinklo pertvarka. Savaime suprantama, tai irgi skaudi vieta, nes profesinis mokymas, kaip žinome, Europos Sąjungoje yra pasirenkamas 48 %, Lietuvoje apie 27 %. Savaime suprantama, profesinis mokymas kenčia dėl to paties prestižo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų galima kalbėti apie daug kitų darbų, tai ir „EdTech“ skaitmeninės švietimo transformacijos diegimas, ir kiti darbai. Linkiu sėkmės ir toliau nepamirškime švietimo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje pasisakė visi, kurie norėjo pasisakyti. Ar premjerė dar norėtų kalbėti? Taip, norėtų. Prašom. Ji turi tokią teisę. Prašom į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Neplanavau pasisakyti, bet kad paskui kolegos nesakytų, kad aš negirdžiu, ką jie sako, tai keletą svarbesnių dalykų pasikonspektavau ir vis dėlto matau reikalą iš savo pusės pateikti keletą įžvalgų.
Turbūt pradėsiu nuo tų nuopelnų ir ne nuopelnų, apie kuriuos čia gerbiama Ligita kalbėjo. Man atrodo, nei su šita Vyriausybe istorija prasidėjo, nei su praėjusia Vyriausybe istorija prasidėjo, ir apskritai visa tai, kas Lietuvoje vyksta, ypač ilgalaikės reformos, yra turbūt dešimčių metų rezultatas.
Štai kad ir LNG terminalas, kuriuo šiais metais labai džiaugėmės kaip toliaregišku sprendimu, buvo nutartas kažkada Vyriausybės, kurioje man teko dirbti, kuriai vadovavo A. Kubilius, įgyvendintas A. Butkevičiaus Vyriausybės, tiksliau sakant, pabaigtas ir pradėjęs veikti. Manau, kad nė viena Vyriausybė apie jį kitos nuomonės neturėjo, nors tai buvo vienų iš kitų perimamas darbas. Lygiai taip pat ir klimato kaita ar žalioji darbotvarkė. Nei buvusi Vyriausybė ją sugalvojo, nei ją sukūrė. Natūralu, kad uždavinys, kuris kelia tikslus iki 2050 metų, negali būti nei vienos, nei dviejų, nei netgi keturių vyriausybių kažkoks portfelis. Tą portfelį reikės nešti turbūt dviem kartoms, neminint, koks ten vyriausybių skaičius gali pasitaikyti.
Man atrodo, ką esame taip pat paminėję ir kalbėdami apie savo ataskaitą, kad reformų perėmimą matome kaip didelę vertybę ir už tuos sprendimus, kurie tiesiogiai mums padėjo dirbti, esame dėkingi savo pirmtakams. Taip pat esame parašę, pristatydama ataskaitą aš tai minėjau specifiškai, kad už valstybės duomenų valdymo sistemą tikrai esame labai dėkingi, nes tai buvo vienas iš įžvalgiausių sprendimų, kurio vertė bus juntama dar daugybę metų.
Labai džiaugiuosi, kad daug kas iš kolegų labai pasigenda mokesčių reformos. Panašu, kad bus ugningo pritarimo, nors, kai mes siūlėme pradėti nuo žaliųjų mokesčių, to ugningo pritarimo man neteko čia matyti, o tai yra tvarios pajamos, kurios galėtų būti skiriamos įvairiems ilgalaikiams iššūkiams spręsti, tarkime, darnaus judumo, infrastruktūros finansavimo ir klimato kaitos. Tikiuosi, kai pabandysime kitą kartą, mums pasiseks geriau.
Tačiau kartu vis dėlto negaliu nepaminėti, kad kai kuriems kolegoms kalbas rašantys žmonės galėtų bent jau pasitikslinti statistiką, nes valstybės skola praėjusiais metais kaip tik sumažėjo, ji sumažėjo nuo 46 % iki 44 % nuo BVP. Žinoma, sumažėjo santykinai, ne absoliučiai, tačiau jos prieaugis absoliučia suma buvo gerokai menkesnis, negu čia numesti iš tribūnos 5 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis buvo skirta ankstesnių skolų išpirkimui.
Labai norėčiau atkreipti dėmesį vis dėlto į tuos pasisakymus dėl vertybinės politikos ir tos tokios ironijos, kurios man čia teko išgirsti, man atrodo, ne viena Seimo rezoliucija, kuri yra priimta po to, kai prasidėjo invazija į Ukrainą, būtent tiktai dar labiau patvirtina, kaip svarbu yra vertybinė politika ir tai, kad mes esame vieningi ir sankcijų taikymo klausimais, ir kitais klausimais. O „Lietuvos geležinkelių“ apyvarta krito labiausiai dėl santykių su Baltarusijos verslo subjektais. Tikrai jau čia galėtumėte tos Kinijos neminavoti. Galiausiai, jeigu su ta Kinija būtų buvę taip blogai, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, nebūtų 4 %. Būtų buvęs gerokai mažesnis eksportas Lietuvos į Kiniją ir tai buvo labai labai kuklus.
Aš tikrai nenoriu ginčytis su kolegomis, kurie nepasivargina pasidomėti skaičiais, bet vėlgi čia, matyt, toks žanras ir taip visą laiką bus, bet išgirdau keletą lūkesčių. Girdžiu, kad kolegos labai nekantrauja sustiprinti viešuosius finansus tvariomis pajamomis. Vyriausybė pažiūrės, ką galės dėl to padaryti. O šiaip dėkoju už pastabas ir, manau, ne kartą jau šitame Seime ir net šitoje sesijoje turėjome progą aptarti sprendimus iš anksto ar, tarkime, dėl žaliosios energetikos, ar nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimo. Pati kviečiausi frakcijų seniūnus, kalbėjome apie tuos sprendimus, priėmėme juos gana vieningai. Todėl suprantu, kad visą laiką turėsime pusiau tuščios, pusiau pilnos stiklinės sindromą. Čia dėl to nieko naujo po saule, kol egzistuoja pozicija ir opozicija. Ir tai yra labai didelė vertybė, kad mes galime gyventi tokioje šalyje, kurioje yra pozicija ir opozicija, nes kur taip nėra, yra taip, kaip yra Rytuose. Bet vis dėlto už tai, kad strateginiais atvejais Vyriausybei pavyksta sulaukti įvairių frakcijų Seimo narių palaikymo, esu labai dėkinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra darbotvarkėje dvi Seimo rezoliucijos. Po konsultacijų su opozicijos atstovais mano siūlymas būtų, kad tikrai pagal registracijos eilę, ne taip, kaip čia ekrane galbūt vaizduojama. Pagal registracijos eilę pirmasis rezoliuciją pristatytų gerbiamas L. Kukuraitis ir tada mes galėtume išklausyti konkuruojančią rezoliuciją, jeigu nieko prieš E. Gentvilas, kad būtų dvi rezoliucijos.
14.52 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665 (nepritarti ataskaitai) (pateikimas)
Prašau, gerbiamas Linai, į tribūną pristatyti šią rezoliuciją.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, ministrai, kažkiek užjaučiu, kad tam tikri dalykai kartojasi, bet kadangi į savo ataskaitą neįtraukėte kai kurių temų, reikia išgirsti keletą kartų. Jei bent dalis premjerės pasisakymo atsispindėtų ataskaitoje, gal šitos rezoliucijos ir nereikėtų. To pasisakymo, kuris nuskambėjo dabar.
Taigi teikiame visų penkių opozicinių frakcijų parengtą rezoliuciją nepritarti Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitai. Pagrindinės ataskaitos ydos yra šios:
Pirma. Ataskaita nėra išsami ir tiksli, tai paminėjo ir Valstybės kontrolė. Joje aprašomi ne visi atlikti darbai ir pasiekti rezultatai, taip pat nenurodomi vėluojantys ar neatlikti darbai.
Antra. Joje trūksta objektyvumo įvardinant, įvertinant ir analizuojant Vyriausybės veiklos nesėkmes ir padarytas klaidas.
Trečia. Nors 2021 metai yra pirmieji pilni Vyriausybės veiklos metai ir jie išskirtiniai tuo, kad Vyriausybė remiasi ankstesniosios Vyriausybės parengtais darbais bei ankstesniųjų visų Vyriausybių pasiekta Lietuvos pažanga, ataskaitoje, išskyrus tą atvejį, kurį minėjo premjerė, nėra jokių kitų užuominų nei apie XVII, nei ankstesnių Vyriausybių indėlį ir veiklos tęstinumą. Na, žinoma, išskyrus kritiką COVID-19 valdymo 2020 metais, bet tai iš dabartinės Vyriausybės girdėjome visus pastaruosius metus, tai skaitome ir šioje ataskaitoje. Kai patiems sunkiai sekasi, vis norisi apkaltinti kitus, buvusius.
Iš ataskaitos atrodo, kad ši Vyriausybė viską sukūrė pati ir beveik tobulai viską įgyvendino pati mūsų šioje iki šiol negyvenamoje žemėje. Priminsiu, kad taip šios beveik tobulos, tobulai veikiančios Vyriausybės visuomenės pasitikėjimas ja krito visus praėjusius metus, o visuomenės susipriešinimas pasiekė seniai regėtas aukštumas. Taigi, anksčiau paminėtos ataskaitos ydos nesudaro sąlygų tinkamam visuomenės informuotumui užtikrinti ir efektyviai parlamentinei kontrolei vykdyti, todėl teikiame šią rezoliuciją, joje įvardijame bent dalį kritikos Vyriausybės praėjusių metų veiklai ir taip bandome užtikrinti tam tikrą balansą ir objektyvumą. Rezoliucijoje konstatuojama: pirma, nemažai svarbių Vyriausybės darbų vėluoja arba atidedama tolesniam laikui. Tai ir seniai žadėtos reformos, mokesčių reforma ir valstybės tarnybos pertvarka, visuomenei svarbūs dar praėjusią kadenciją parengti socialinės srities įstatymų projektai. Taip kuriama įtampa visuomenėje, kyla grėsmė jiems įgyvendinti laiku. Pavyzdžiui, šiuo metu labai akivaizdžiai tai patiriame dėl Ligos ir motinystės įstatymo, reglamentuojančio naują vaiko priežiūros išmokų sistemą. Diskusijos Seime dar tęsiasi, o Europa šiuo metu jau pradeda grasinti mums bausmėmis. Taip pat akivaizdu ir dėl infliacijos pasekmių valdymo. Infliacija jau daugiau negu pusę metų baigia pramušti stogą, o mes vis dar svarstome jos pasekmių mažinimo paketą, kuris įsigalios, duok Dieve, nuo birželio 1 dienos.
Antra. COVID-19 pandemijos valdymas buvo nenuoseklus, chaotiškas, priešinantis visuomenę ir profesines bendruomenes.
Trečia. Valdant kitą, tai yra Baltarusijos organizuotą migrantų srauto į Lietuvą, krizę, Vyriausybė akivaizdžiai pavėlavo dėl ryžtingų sienos su Baltarusija uždarymo veiksmų. Tai lėmė didžiulį neteisėtų migrantų skaičių Lietuvoje ir su tuo susijusius finansinius nuostolius. Netinkami Vyriausybės veiksmai organizuojant į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimą, neefektyvus tam skirtų lėšų panaudojimas, nepagrįstas nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimas, vengimas bendradarbiauti su savivalda sukelia žmogaus teisių pažeidimus, kursto ekstremistines nuostatas tarp migrantų, savo ruožtu tai kelia naujas rizikas, susijusias su visuomenės saugumu, valstybės reputacija ir teisine atsakomybe.
Ketvirta. Seimui teikiamoms reformoms trūksta pagrindimo. Švietimo sistemoje inicijuojama ir vykdoma bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir kolegijų tinklo pertvarka nepagrįsta aiškiais kriterijais ir išsamia analize, racionalumo ir veiklos kokybės požiūriu nepalankiai vertinama dalykinių mokytojų asociacijų ir ekspertų dėl nepakankamai artikuliuoto pasirengimo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą mokymo įstaigose.
Taip pat Vyriausybės ataskaitoje skambiai įvardintos greitosios medicinos pagalbos reformos teisinį pagrindą sukūrė ne Vyriausybė, o Seimo nariai. Parengti sveikatos sistemos reformos įstatymų projektai užprogramuoja ne progresą, o grįžimą prie sovietinės sveikatos priežiūros sistemos, nes pirminės sveikatos priežiūros ir stacionarinės priežiūros struktūrinė integracija neatlaiko jokios kritikos.
Penkta. Nevykdomi politiniai susitarimai, rinkėjams duoti pažadai ir Vyriausybės priemonių plane duoti įsipareigojimai. Ataskaitoje prioritetu išskirta vienišiems asmenims skiriamų išmokų sistema įgyvendinta daug vėliau ir ženkliai mažesnėmis išmokomis, negu buvo duoti politiniai pažadai rinkimų metu ir įsipareigota Vyriausybės programoje. Tam tikros „Tūkstantmečio mokyklų“ ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, reformų nuostatos sudaro prielaidas susiaurinti savivaldybių savarankiškumą, mažina galimybes visoms šalies mokykloms suteikti kokybišką ugdymą visiems Lietuvos vaikams. Tai prieštarauja partijų susitarimo dėl švietimo tikslams, deklaruojantiems bendrą visų veikimą dėl švietimo ir įpareigojantiems įgyvendinti tarppartinės atsakomybės už Lietuvos švietimą principą. Taip pat Vyriausybė, ilgą laiką „Tūkstantmečio mokyklų“ programą ir „EdTech“ projektą vadinusi tik savanoriškais pagrindais besiremiančiais projektais, kuriuose, jeigu to nori, gali dalyvauti mokyklos ir savivaldybės, ataskaitoje jau vadina reformomis. Taip klaidinama šalies visuomenė, pripažįstama, kad nepaisoma bendruomenių nuomonės, o įgyvendinimas yra privalomas visiems.
Aplinkos apsaugos sistemoje nėra įgyvendinami visuomenei reikalingi sprendimai, Vyriausybės numatyti susitarimai, strategijos veiksmų planai dėl miškų politikos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, klimato kaitos priemonių ir panašiai. Nėra parengta, neskiriamas tinkamas dėmesys taršai mažinti, nesprendžiamas aplinkosaugos sistemos organizacinės struktūros, funkcijų dubliavimo, pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis užtikrinimas ir darbo užmokesčio peržiūrėjimas, neskiriamas būtinas dėmesys korupcijai mažinti ir STT rekomendacijoms aplinkosaugos srityje įgyvendinti.
Kaimo plėtros ir žemės ūkio sektoriui, turinčiam užtikrinti gyventojų aprūpinimą savo gamybos saugiu ir kokybišku maistu, Vyriausybės ataskaitoje ne skiriamas deramas dėmesys, o apsiribojama tik keliais deklaratyviais Žemės ūkio ministerijos darbais be konkrečių rezultatų ir perspektyvių įžvalgų, stabdančių vis labiau blogėjančią žemės ūkio situaciją. Tiek ataskaitoje, tiek realiai akivaizdžiai stinga Vyriausybės dėmesio Regioninės plėtros įstatymo įgyvendinimui ir regionų plėtrai, pavyzdžiui, savivaldybėms nėra skirta pagal įstatymą numatyta 200 mln. eurų suma, ypač kai regionų ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis ir pastaraisiais metais tik didėjo.
Šešta. Pati Vyriausybė kuria krizes ir jų nesprendžia arba sprendžia nepakankamai. Vyriausybė, opozicijos vertinimu, nesiima reikiamų politinių, teisinių ir diplomatinių priemonių dėl ekonominių santykių su Kinija ir verslo patirtos žalos mažinimo, nesprendžia problemos dėl sumažėjusios Klaipėdos jūrų uosto krovos ir „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų, atkreipia dėmesį į galimai darbo neteksiančius darbuotojus ir ekonominius nuostolius.
Pateikti siūlymai papildomai indeksuoti pensijas yra nepakankami, vertinant išaugusią infliaciją ir valstybės galimybes, o mažo stažo įtakos pensijos dydžiui panaikinimas bei spartesnis individualios nei bendrosios pensijų dalies indeksavimas tarp senjorų kuria socialinį neteisingumą ir socialinę atskirtį.
Tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija pabrėžė, kad perteklinis einamųjų išlaidų augimas Lietuvoje yra didžiausias euro zonoje ir Europos Sąjungos šalyse. Dėl to raginame parengti detalų planą, kuriame būtų numatyti išaugusiems valstybės finansiniams įsipareigojimams dengti būtini papildomi ilgalaikiai pajamų šaltiniai, leisiantys ilgalaikėje perspektyvoje subalansuoti viešuosius finansus.
Taigi vertinant visa tai, kas čia pasakyta ir dar nepasakyta, skambėjo šioje diskusijoje, Vyriausybės ataskaitai siūlome nepritarti. Noriu išsakyti padėką visiems kolegoms, kurie kartu dirbo prie šios rezoliucijos, ypač R. Baškienei ir jos komandai bei I. Kačinskaitei-Urbonienei, jų indėlis buvo didžiausias. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis teiraujasi V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kaip jūs manote, turbūt ne veltui Vyriausybės ataskaita buvo paskelbta balandžio 1 dieną, kad būtų galima daug melo ten naudoti ir nebūti dėl to kaltiems. Bet jeigu nejuokaujant, kaip jūs vertinate iš viso situaciją? Sakysime, ir ankstesnės Vyriausybės momentu buvo žiūrima, kad ES lėšos būtų naudojamos ir naudojamos laiku. Kad nebūtų nukeliamas dvejiems, trejiems metams į priekį jų panaudojimas, nes, kaip bebūtų, kiekvienas ES lėšų įliejimas į biudžetą taip pat yra ekonomikos augimas ir didesnis mokesčių surinkimas, kokią sritį mes bepažiūrėtume, ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar kitos sritys. Tik išgirstame daug pasiaiškinimų, kad šiais metais nepanaudojome tų lėšų, panaudosime kitais. Ar toks požiūris į valstybę, į darbą gali gerinti mūsų ekonomiką? Tik noriu priminti, kad praėjusi Vyriausybė už gerą ES lėšų naudojimą gavo 500 mln. papildomų ES lėšų. Ar šviečia šiai Vyriausybei gauti tų papildomų lėšų už gerą darbą?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Tiesa, balandžio 1 dieną buvo pristatyta ne tik ataskaita, buvo pristatytas ir ekonominių pasekmių, energijos kainų kilimo pasekmių valdymo visas paketas, galima ten irgi atrasti tam tikrų balandžio 1 dienos tematikų.
Dabar apie Europos Sąjungos lėšas. Bet kuriuo atveju mes visi suprantame, turbūt ir Vyriausybė supranta, kad maksimalus lėšų panaudojimas, įveiklinimas kuria tą vertę, kurios mums visiems šiuo metu reikia. Šiuo atveju mažiau reikia atsikalbinėjimų, mažiau pasiaiškinimų, daugiau lėšų panaudojimo. Jeigu taip bus, gal ir atsiras ta papildoma pusė milijardo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Rezoliucijos projekto pristatymo metu minėjote apie krizių valdymo chaotiškumą ir tam tikrus konfliktus, kuriuos skatina būtent toks valdymas. Apie krizių valdymo chaotiškumą ir konfliktus, kuriuos skatina toks valdymas. Gal galite plačiau pakomentuoti būtent krizių valdymą, kas jums asmeniškai svarbu? Nepamirškite ir migracijos krizės. Galbūt keletą minčių? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Manau, kad vienas esminių klausimų, kurį mes turėjome praėjusiais metais apie krizes ir jų valdymą, yra tai, kad Seimui niekaip nepavyko dalyvauti krizių valdymo procese. Kiek opozicija stengėsi inicijuoti, kad tam tikros diskusijos, svarbios visai visuomenei, būtų, vyktų Seime, tiek to nepavyko įgyvendinti. Vyriausybė prisiėmė visišką atsakomybę už valdymą visų krizių: tiek kovido, tiek migrantų srauto suvaldymo, tiek kitų krizių, todėl turi prisiimti visą atsakomybę ir dėl to, kas nutiko – tiek kovido pasekmės, tiek migrantų, tiek finansinės, tiek žmogaus teisių pasekmės, nes Seimas niekaip negalėjo tame dalyvauti.
O tuo metu žmonės ėjo mitinguoti prie Seimo, žmonės mėtė daiktus į Seimo langus, nors Seimas neturėjo jokios rimtos galimybės, mes neturėjome net komisijos, grupės, kuri būtų atsakinga už krizių valdymo priežiūrą. Manau, didžioji klaida, kad Tautos atstovybė negalėjo realizuoti savo dalies… ypač žmogaus teisių klausimų, judėjimo ribojimo ir kitų klausimų, kurie išlindo per įvairias krizes, situacijose. Aš manau, tai viena iš tų klaidų, kurių mes, kaip Seimas, nebeturėtume kartoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ačiū, kolega, už pristatymą. Iš tiesų tos įžvalgos, kurios surašytos rezoliucijoje, yra turbūt ne šiaip sau ir ne juokais, kaip kitoje rezoliucijoje, kur bandoma tiesiog kontrargumentuoti, panašiai kaip sakyti, kad pinigų yra, ką mes matome, bet faktas, kad jie nepanaudoti, nepanaudoti daugelyje sektorių. Kas tai lemia, kalbant ir apie žemės ūkį, kad ūkininkai ir ūkiai nemodernizuojami, jiems netinkamos priemonės. Ekonomikos ir inovacijų ministrė ne kartą iš tribūnos sakė, kad milijonų yra daugybė, bet verslas jų tiesiog neima. Matyt, čia turbūt yra ne tik komunikacijos problemų. Yra didžiulė infliacija, verslas turbūt nepasitiki tais sprendimais, kurie yra chaotiški, ir tai, kas rezoliucijoje akcentuojama. Galbūt jūs galite pasakyti Vyriausybei kokį receptą, kad iš tiesų būtų susikalbėjimas su įvairių sektorių, turbūt kiekvieno ministro kuruojamo sektoriaus atstovais ir…
PIRMININKAS. Laikas baigti klausimą.
K. MAŽEIKA (DFVL). …ką jie turėtų, kaip jie turėtų keisti komunikaciją ir priemones, siekdami įgyvendinti Vyriausybės užsibrėžtus tikslus? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Prieš tai atsakydamas kalbėjau apie tai, kaip Seimas gali dalyvauti. Dabar klausimas, kaip partneriai gali dalyvauti priimant sprendimus, kurie yra būtini dėl krizės. Mano galva, to nebuvo padaryta Seime, kur mes, kaip Tautos atstovybė, sutelkiame skirtingas nuomones, taip pat pasikviečiame tuos žmones, kurie kelia svarbius klausimus, ir surandame sprendimus.
Vyriausybė tikrai tą galėjo padaryti ir turėjo padaryti. Kai kuriais atvejais naudojosi, tikrai naudojosi socialinių partnerių pagalba, bet tikrai ne visais. Ne kartą buvo girdima iš socialinių partnerių, kad, deja, tam tikri sprendimai yra priimami vienašališkai, neįtraukiant, neturima jokios galimybės prisidėti prie sprendimo priėmimo, daug kas yra nežinia. Tą galima suprasti, nes yra skuba, bet net ir esant skubai galima užtikrinti kasdienį bendradarbiavimą. Tą bent jau mes, XVII Vyriausybė, kovido valdymo atveju buvome padarę, partneriai, socialiniai partneriai kiekvieną dieną rinkdavosi ir derindavo savo veiksmus. Dėl to turėjome gana gerą rezultatą, ypač pirmaisiais pandemijos mėnesiais.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis pranešėjau, ne paslaptis, kad jeigu ne karas Ukrainoje, matyt, ši valdančioji dauguma nebūtų sulaukusi bulviasodžio: tiek buvo supriešinta visuomenė, tiek buvo įkaitinta visuomenė, piketai, streikai. Nelaimė Ukrainoje, be abejonės, visuomenės akis nukreipė ten ir ji pamiršo Vyriausybės daromas klaidas.
Bet mano klausimas toks. Jūs išvardinote daugelį sričių, kokioje srityje jūs matote pačią didžiausią padarytą žalą mūsų valstybei?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų nesiryžčiau aš taip vertinti. Greičiausiai skirtingų sričių atstovai skirtingas ir žalas, ir naudas pastebėtų, nes naudas išrašė Vyriausybė, žalas išrašėme mes. Dabar galima pasirinkti.
Mano galva, jeigu taip žiūrėtume iš socialinės perspektyvos, kadangi aš daugiau šioje srityje pats angažuojuosi ir turiu patirties, tai aš tikrai turiu labai rimtą klausimą dėl pensijų indeksavimo sistemos. Šiuo metu daliai pensininkų, kurie gyvena iš minimalių pensijų, jų augimas yra lėtesnis negu tiems, kurių yra didelės pensijos, ir ypač kai mes panaikinome stažo įtaką. Tiesiog šioje visuomenės grupėje yra labai daug socialinio neteisingumo. Turint tokį kainų augimo procesą tas neteisingumas dar stipresnis, ryškesnis ir žmonės to negali atleisti. Aš manau, kad socialinėje srityje turbūt buvo tai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų reikia pripažinti, kad Vyriausybė prisidengia krizėmis, kurių realybėje teko dirbti, bet ir buvusiai Vyriausybei taip pat teko tos krizės ir daugiau nežinomųjų. Išvis pradėjome veikti visai kitoje realybėje. Bet kai padarai darbų tris kartus mažiau, tai ta ataskaita yra daug trumpesnė, bet gali gražiau viską sudėlioti.
Be abejo, aš noriu padėkoti visai komandai ir jums, kaip rengėjui, kad jūs labai taikliai apibendrinote visas skambių pavadinimų reformas arba su patosu iš tikrųjų aprašytus tik veiksmų planus, kurie buvusiai Vyriausybei buvo tiesiog veiklos tobulinimas arba programa, kur gali teikti paraiškas tam tikros srities institucijos, kurioms reikia tuo metu pagalbos. Mano vertinimu, Vyriausybės veiksmai – ir pati ataskaita tai rodo – nuolat vejasi…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …realybę. Kaip jūs manote, kaip bus paveiku, ar tą realybę mūsų Vyriausybė kada nors pasivys?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą. Iš tiesų toks daugiau retorinis klausimas, bet aš manau, kad ši Vyriausybė tikrai buvo pagauta tam tikrų krizių. Kai kurios tikrai atsirado pačios, kai kurios, kai kurias… prisidėjo prie jų atsiradimo. Tam tikras krizių valdymo stilius egzistuoja. Mano baimė, kad tai gali būti visą kadenciją. Tokiu atveju mes tikrai turėsime labai rimtų reikalų, ypač dėl fiskalinės drausmės. Tai reiškia užtikrinti paskui tinkamus balansus, kad galėtume egzistuoti kaip visuomenė, kai sugrįš fiskalinės drausmės taisyklės.
Labai linkiu, kad Vyriausybei pavyktų subalansuoti, stabilizuoti situaciją ir išeiti iš krizių valdymo tokios paradigmos ir situacijos, būsenos, imtis tų rimtų dalykų, dėl kurių įsipareigojo programoje. Tikrai tas linkėjimas, manau, yra visų mūsų, taip pat ir opozicinių frakcijų. Dar kartą dėkui visiems už bendrą darbą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausimų nėra. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, už rezoliucijos pristatymą, pateikimą, sakykime taip.
Gal mes… Mano siūlymas yra, kad mes padarytume bendrą diskusiją po dviejų rezoliucijų.
15.14 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667 (pritarti ataskaitai) (pateikimas)
Tada dabar kviesčiau E. Gentvilą pateikti taip pat rezoliuciją – jo ir kitų Seimo narių dėl tos pačios 2021 metų Vyriausybės veiklos ataskaitos. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, visi suprantame, kad Vyriausybės veiklos ataskaitos yra toks keistokas žanras. Aš pripažįstu dokumentą kaip pačią ataskaitą, kuri turi būti palikta istorijai, paliktas atliktų darbų sąrašas. Parlamentinis svarstymas yra vertinimas iš pozicijos ir opozicijos pusės, jis visada natūraliai įgauna tam tikrą konfrontaciją, nors šiandien aš tikrai nematau tos konfrontacijos, bet kartais įgauna tokį atspalvį.
Labai džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė tikrai elgiasi labai realistiškai. Negirdėjome, pavyzdžiui, tokių pasakymų kaip 2017–2018 metais, kad, pavyzdžiui, iki šiol kultūra buvo tik griaunama, iš tuometės kultūros ministrės taip skambėjo. Ši Vyriausybė vertina darbų tęstinumą ir, manau, tai imponuojantys dalykai.
Ši rezoliucija, kurią teikiu trijų valdančiųjų frakcijų seniūnų vardu, yra gana trumpa ir pozityviai vertinanti Vyriausybės veiklą. Trumpai perbėgsiu šitą rezoliucijos tekstą. Pabrėždami, kad 2021 metais Vyriausybei pavyko sėkmingai tvarkytis su šalį užklupusiais iššūkiais, pandemija, Minsko režimo hibridine ataka ir Lietuvai nedraugiškų valstybių bandymu pakeisti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptį, atkreipdami dėmesį, kad nepaisant visų tenkančių iššūkių Vyriausybės strateginė reformų darbotvarkė įgyvendinama sklandžiai ir pagal numatytą planą, atsižvelgdami, kad 2021 metai pirmiausia buvo skiriami reformoms ir svarbiausioms numatytoms pertvarkoms parengti, reikiamiems finansiniams ištekliams programuoti, pabrėždami, kad Vyriausybė per šiuos metus jau pradėjo svarbias švietimo sistemos inovacijų politikos, viešojo valdymo, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, energetikos ir kitas darbotvarkėje numatytas reformas, vertindami Vyriausybės parengtą, su Europos Komisija suderintą ir Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris yra ir bus svarbiu šaltiniu Vyriausybei įgyvendinant daugelį strateginių reformų, akcentuodami, kad itin svarbia Vyriausybės veiklos dalimi per pastaruosius metus tapo Lietuvos saugumo stiprinimas, kurio siekiant yra didinamas šalies gynybos finansavimas, plečiami gynybos pajėgumai, stiprinamas kibernetinis saugumas, užtikrinama energetinė nepriklausomybė ir sėkmingai užkardomi nelegalios migracijos keliai per Lietuvą, sveikindami pradedamą naują praktiką Vyriausybės veiklos ataskaitoje pateikti išmoktų pamokų vertinimą, pažymėdami, kad išmoktų pamokų analizė skatina kritiškai konstruktyvų ir savikritiškai konstruktyvų požiūrį į Vyriausybės veiklą ir skatindami šią praktiką tęsti ir plėsti ateityje, įvertinę šituos dalykus, siūlome, kad Seimas pritartų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitai.
Ir pabaigoje – ant savo kabineto durų esu užrašęs: „Liberalai – gyvenimo užgrūdinti realistai.“ Beveik įpusėjus šios Vyriausybės veiklos laikotarpiui, praėjus pusantrų metų, aš sakyčiau apie šitą Vyriausybę, kad mūsų šita Vyriausybė yra krizių užgrūdinti realistai. Tikrai noriu palinkėti šitai Vyriausybei sugebėti net ir sunkiausiomis sąlygomis laikyti Lietuvos kursą ta kryptimi, kuri yra apibrėžta ilgalaikiuose valstybės strategijos dokumentuose ir kur mes esame įsipareigoję dabarčiai ir ateities kartoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, jūs neatkreipėte dėmesio į esminį dalyką –esamos Vyriausybės siekį vertybine prasme. Per 30 metų nė viena Vyriausybė nesiekė legalizuoti narkotikų, įteisinti vienalytes, dvilytes santuokas, Stambulo konvencijas, o tai sukėlė milžinišką pasipriešinimą visuomenėje. Ar jūs tai laikote pačiu pagrindiniu laimėjimu vertybine prasme?
E. GENTVILAS (LSF). Jūs teisus, aš tikrai į tai neatkreipiau dėmesio. O kadangi neatkreipiau dėmesio, neturiu kaip atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, čia viena iš jūsų tezių yra, kad nepaisant visų tenkančių iššūkių Vyriausybės strateginių reformų darbotvarkė įgyvendinama sklandžiai ir pagal numatytą planą. Žinote, iš karto tokia asociacija, kaip sakoma, operacija eina pagal sklandžiai numatytą planą. Klausimas, ar iš tikrųjų jau taip viskas sklandžiai ir ar iš tikrųjų Vyriausybė įgyvendina programą taip, kaip ji nusimačiusi, nes tikrai yra daug punktų, mano požiūriu, kad Vyriausybė ne viską įgyvendina savo numatytoje programoje?
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu aš ir Vyriausybę, ir save vertinu kaip realistą, turbūt turiu pripažinti, yra pokyčių, kuriuos sukelia objektyvios aplinkybės, tai yra tos kritinės situacijos, dėl kurių Vyriausybė turėjo savo pirminius planus peržiūrėti kai kuriuos dalykus atidėdama. Tai yra objektyvu. Galbūt kai kuriais atvejais būtų ir keista buvę, jeigu Vyriausybė strimgalviais būtų vis tiek bandžiusi daryti tai, kas pasakyta pirminiame planavimo dokumente. Mes žinome, kad Vyriausybė, pradėdama savo veiklą, sudaro išsamų kelių šimtų priemonių veiklos planą. Tai ten tuos terminus teko peržiūrėti. Taip, sutinku, tačiau tai nereiškia, kad šita Vyriausybė nematė aplinkos, kuri diktavo naujus iššūkius. Opozicijai tai gali tapti pagrindu kritikuoti. Aš realistiškai žiūrėdamas galėčiau pasakyti: deja, kitaip turbūt ir negalėjo būti.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti jūsų apie Ekonomikos ministeriją. Kaip jūs vertinate iš viso Ekonomikos ministerijos darbą ir ar pasiekė užsibrėžtų tikslų, nes, žinome, buvo ir kompensavimas, ir pagalba verslui. Ar šie siektini rodikliai buvo pasiekti? Nes realiai kontrolės pritrūko. Žinome, kad net Audito komitete buvo analizuojami rezultatai, ir matėme, kad kai kurios įmonės nepagrįstai buvo finansuojamos kovido atveju. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Čia kalbame apie Vyriausybės veiklos ataskaitą. Atskirai vertinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklą aš galėčiau ne sakydamas trijų pasirašiusių frakcijų vadovų nuomonę, bet tik savo. Taip, matyt, yra tokių dalykų, kaip, beje, ir ankstesniu laikotarpiu buvo pastebėta dėl kovido nukentėjusiems verslams visokių kreivų pagalbų, matyt, ir čia neišvengta. Tiesiog aš manau, kad mes vis dar esame (ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra) veikiami tų aplinkybių, kai klaidų, matyt, negalime išvengti. Aš nežinau, kiek tos klaidos esmingos, aš tikrai nepasižiūrėjau Audito komiteto ataskaitos. Kai jūs sakote, kad pritrūko kontrolės, tai mes žinome, kad opozicijos rankose yra Audito komitetas ir tai yra puikus audito instrumentas.
O apskritai vertindamas Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, aš nuo savęs galiu pasakyti, aš džiaugiuosi padarytais proveržiais. Pavyzdžiui, Inovacijų fondo reforma man teikia labai daug vilčių. Duok Dieve, kad taip atsitiktų tikrovėje, bet tai, kokie sudėti pagrindai, man atrodo, veda į priekį. O jeigu jūs norite iš manęs išgirsti apie klaidas, klaideles, taip, aš turiu pasakyti, nėra turbūt nė vienos ministerijos, kuri veikia šimtu procentų optimaliai, nesuklysdama nė vieno karto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra.
15.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665 (nepritarti ataskaitai), Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667 (pritarti ataskaitai) (svarstymas)
Dabar diskusija dėl rezoliucijų. Pirmasis – P. Gražulis dėl abiejų. Po to – M. Lingė, L. Nagienė.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, užduodamas klausimą aš sakiau, jeigu nebūtų V. Putinas užpuolęs Ukrainos, valdančioji dauguma šį pavasarį šviežių bulvių nesodintų. Nevykęs kovido krizės valdymas, žmogaus teisių pažeidimai, diktatūros įvedimas ir kitaip mąstančių persekiojimas visuomenę supriešino taip, kaip niekada nebuvo supriešinta per 30 nepriklausomybės metų. Šiandien Šeimų sąjūdis kaip partizanai miške renkasi, nes valdančioji dauguma, kurioje yra liberalai, „liberaliausi“ ir „demokratiškiausi“, neleidžia susirinkti Vingio parke. Noriu pasakyti, kad gėjai be jokių leidimų arba tik pareiškę norą iškart gali rinktis prie Seimo, nežiūrėdami jokių atstumų, jiems niekas negalioja, kad būtų įtraukta Stambulo konvencija į pavasario sesijos darbų programą.
Noriu pasakyti, kad, be abejonės, daugelį ekonominių problemų sukėlė karas Ukrainoje, bet 50 % tos energetikos kainų augimo krizės sukėlė nevykusi valdančiosios daugumos vykdoma politika. Viena iš didžiausių problemų yra Taivano atstovybės atidarymas nesuderinus su Europos Sąjunga. Ir dabar tą sakau, ir anksčiau – tai turėjo daryti Europos Sąjunga kaip galinga institucija. Ji turėjo atidaryti atstovybę, o ne viena mažiausių Europos Sąjungos šalių. Tai sukėlė problemų. Šiandien faktiškai importuoti į Kiniją nėra galimybių.
Kita milžiniška problema užsienio politikoje yra konfliktas su Baltarusija. Faktiškai kalio trąšų tranzito uždarymas iš Baltarusijos naudingas tik Rusijai ir labai žalingas yra verslininkams, ypač žemės ūkiui, nes tai ženkliai pabrangins visą žemės ūkio produkciją. Jeigu būtų ieškoma dialogo su A. Lukašenka, nors ir nedemokratiškai valdančiu Baltarusiją, manau, kad net būtų išvengta karo Ukrainoje. V. Putino pagrindinis tikslas siekiant pradėti karą Ukrainoje buvo į savo rankas visiškai paimti Baltarusiją, tą puikiai padėjo padaryti valdančioji dauguma – Baltarusiją su A. Lukašenka tiesiog visiškai įtraukė į V. Putino rankas. Tai buvo be galo naudinga V. Putinui. Nepaisant to, kad tokioje situacijoje A. Lukašenka yra visiškai izoliuotas, bet ir šiandien jo kariuomenė neįsiveržė į Ukrainą, tačiau buvo panaudota teritorija, buvo surengti manevrai ir iš Baltarusijos pusės Ukraina taip pat buvo puolama. Štai čia mūsų užsienio politika padarė milžinišką žalą Ukrainai. Be abejonės, jai reikėjo didesnės dalies kariuomenės, kad būtų paruoštas gynybinis frontas ir iš Baltarusijos pusės. Už tai Lietuva turi prisiimti atsakomybę, Šiandien „Belaruskalij“ trąšos pasiekė Lietuvos ūkininkus. Man tenka pabendrauti su buvusiais ir esamais „Belaruskalij“ trąšų tiekėjais į Lietuvą, jos vyksta, ūkininkus pasiekia, bet pasiekia jau penkis kartus didesnėmis kainomis per tarpininkus, aplinkui ir panašiai, bet tai yra milžiniška žala žemės ūkiui.
Mes matome ir kitas krizes. Matome, kad nepaprastai pažeidžiant žmogaus teises buvo naudojamos priemonės kovai su kovidu. Keista, kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, su ta pačia diena baigėsi kovidas ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Nors susirgusiųjų arba sergančiųjų kovidu skaičius buvo gana didelis, tačiau Vyriausybės visi apribojimai tuo metu, kai sergamumas kovidu buvo pats didžiausias, visi suvaržymai buvo panaikinti: galimybių pasas, kaukės ir visos kitos priemonės. Kas tai yra, kodėl taip įvyko, šito klausimo neanalizavo, bet taip buvo supriešinta visuomenė.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš manau, kad šita Vyriausybė turi mokytis iš savo klaidų ir būti demokratiškesnė ir tolerantiška kitoms nuomonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į diskusiją M. Lingę. Posėdžiui pirmininkaus J. Jarutis. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš labiau kalbėsiu apie opozicijos pateiktą rezoliuciją, įdomiau susipažinti su tais kritiniais momentais ir reaguoti į juos. Šiaip nuėmus visus neiginius, kurių yra pripildyta šita rezoliucija: netinkamai, neefektyviai, nepakankamai, nepaisoma, neskiriamas, nenuosekliai, neįvertino, na, visai gal ir neblogas būtų dokumentas, jam gal būtų galima pritarti ir iš esmės sutikti. Šiaip pati rezoliucija pretenduoja į savotišką antiataskaitą arba labiau šešėlinės Vyriausybės ataskaitą. Einama atskirais sektoriais, atskiromis ministerijomis ir tikrai yra gerai, kad tos kritikos proporcijos su Vyriausybės pateiktais pozityviais darbais gerokai skiriasi nuveiktų darbų naudai. Iš tikrųjų tas žanras yra proga pasitikrinti, už jį ir norisi padėkoti. Kaip čia gerbiamas kolega Petras iškėlė klausimą pranešėjui, kokia ta didžiausia žala. Matėme tą sutrikimą. Išties sudėtinga rasti jau tą žalų žalą, katastrofų katastrofą, kas čia griovė ir dėl ko dabar yra labai sudėtinga padėtis. To nėra.
Šiaip priekaištaujama, kad atidedamos reformos. Negalima su tuo sutikti. Priešingai. Nepaisant sunkių aplinkybių ir įvairių krizių, kurias teko valdyti Vyriausybei, per šiuos metus jau pradėtos švietimo sistemos, inovacijų politikos, viešojo valdymo, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, energetikos ir kitos reformos.
Kita vertus, reformos negali vykti dėl reformų ir nebūti jautrios kontekstui. Kalbėti, kelti mokesčių peržiūros klausimus, esant vienam didžiausių neapibrėžtumų ir nežinomybei, būtų avantiūristinis, o ne atsakingumo, požymis.
Vis bandoma įteigti, kad kažkas kažkur vėluoja. Opozicijos politikai sako, kad vėluoja, pasiklausius ekonomistų, apžvalgininkų, kai kurie tikrai sako, kad per anksti ateina tam tikros priemonės, nes nežinome dar visos situacijos ir viso vaizdo. Tai tiesa, matyt, yra kažkur per vidurį. Taip, kaip nesiblaškydama ir siūlo Vyriausybė. Pavyzdžiui, tas pastebėjimas, kad buvo vėluojama dėl asmeninio asistento neįgaliesiems paslaugos įteisinimo. Ji įteisinta prieš metus – gegužės mėnesį, net realiai naujajai daugumai nepradėjus normaliai dirbti – pusė metų.
Sunku yra ginčytis, kai bandoma kritikuoti sprendimus, dėl kurių buvo balsuojama vieningai. Na, kad ir ta daug kartų minėta vienišo asmens išmoka. Teko netgi matyti ne vieną užsakomąjį straipsnį, inicijuotą opozicijos atstovų, reklamuojantį šį sprendimą regioninėje žiniasklaidoje.
Priekaištaujama, kad indeksuojant daugiau gauna didesnių pensijų gavėjai. Taip, tokia yra draudimo sistema: kuo ilgiau dirbi, kuo daugiau uždirbi, tuo ir išmokos bus didesnės, ir negalime tų principų griauti. Kai pernai svarstėme bazinio dydžio kilstelėjimą, kad mažų mažiausių pensijų gavėjams augtų tos pajamos ir būtų užtikrintas tam tikras lygis, kaip tik tada girdėjome kritiką, kad mažėja paskatų dirbti, turėti stažą, jeigu tam tikros išmokos tampa universalesnės.
Įgyvendinant bet kurią reformą yra svarbu kalbėjimasis ir derinimas, jei kalbėtume ir apie tas pačias paminėtas švietimo pertvarkas dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos ar dėl įtraukiojo ugdymo. Dialogas tirpdo baimes ir didina supratingumą. Ko gero, nėra lengva rasti savaitės, kuomet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komanda ir pati ministrė nesilankytų kurioje nors savivaldybėje ir nebūtų ieškoma tų bendrų sprendimų, kaip geriausia įgyvendinti pertvarkymą.
Dabar keletas žodžių reaguojant į tai, kas buvo pasakyta. Kovido situacija tarsi baigėsi su karu, bet mes juk žinome, kad visas kovido valdymo politikos dalykas rėmėsi lovų užimtumu, reanimacijų užimtumu. Kai situacija dėl šių rodiklių gerėjo, be abejonės, automatiškai ir suvaržymų atlaisvinimo poreikis ir prasmė tapo mažesni.
Trumpa ataskaita. Be gyrimosi, ką anksčiau darydavo kitos vyriausybės, apie tuos dalykus, už kuriuos ji neatsako, tai verta turbūt ne kritikos, o pagyrimo, nes tai yra sąžiningiau. Prisidengiama krizėmis. Tai galima dar tuomet apkaltinti, kad tas krizes pati Vyriausybė ir organizuoja. Laikas baigiasi, kaip bebūtų, kaip ir minėjau, bet kuriuo atveju už bet kokią kritiką tikrai esame dėkingi, tai yra galimybė ir proga tikrintis, ieškoti geriausių sprendimų ir žiūrėti, kuria kryptimi esame. Dėkui ir už šią rezoliuciją, bet kviečiu palaikyti E. Gentvilo pristatytą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pasisakyti nori L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviesiu palaikyti opozicijos kreipimąsi, rezoliuciją ir kalbėsiu labiau švietimo klausimais. Taip, švietimas – vienas iš svarbiausių. Net ir šiandien vieno iš pasisakiusiųjų buvo akcentuojama, kad viskas priklauso nuo to, kaip mes užauginsime ir kokią užauginsime jaunąją kartą. Mūsų tikslas ir ministerija visą laiką akcentavo – prieinama, visiems sudarytos vienodos sąlygos įgyti kokybišką išsilavinimą. Ir kur mes nuėjome? Pirmiausia padarėme visų partijų susitarimą, tačiau po susitarimo užmiršome, kad yra pasirašyta rezoliucija, susitarimas visų partijų, ir nusprendėme susitvarkyti. Pirmiausia pradėjome nuo tinklo optimizavimo ir taip įvarėme savivaldybes į kampą, nes kitaip jos nebūtų galėjusios pateikti paraiškos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte. Taip, savivaldybės negalėjo kitaip pasielgti, sako, 56 savivaldybės jau dalyvauja, jos nori gauti finansavimą, nes nori susitvarkyti, galbūt ir geresnes mokyklas turėti.
Tačiau mes užmiršome regioninę politiką, mes užmiršome rajonus ir kaimus. Taip, mes visiškai išskyrėme privačias mokyklas ir padarėme kažkodėl išimtis. Mes nesitarėme su savivaldybėmis, mes nediskutavome tais klausimais, tik po didelių priekaištų, išsakytų komitete, pradėta važiuoti į savivaldybes. Taip, sutinku su prieš tai kalbėjusiu kolega, kuris sako, ministrė dabar važinėja į savivaldybes. Sutinku, tik dabar, tai yra visiškai pavėluota, nebuvo normalios diskusijos, to tikrai šiandien mes pasigendame. Iš tikrųjų yra dažniausiai priimamas sprendimas, o tik po to prasideda diskusija.
Taip, „EdTech“ programa ir „EdTech“ projektai yra galbūt visiškai sėkmingi, bet ar praėjusiais metais mes pamatėme kokį nors proveržį? Ar turime rezultatą? Mes jo neturime. Šiais metais, taip, aš jau į klausymus prisijungiau ir klausausi, kur bus ruošiami IT specialistai, magistro studijos ir panašiai. Bet praėjusiais metais jau įkurtas ir atskiras skyrius, kuris irgi turėtų koordinuoti tuos veiksmus.
Dar grįžtu prie „Tūkstantmečio mokyklų“. Prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įkurta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“, jai skirti 5 mln. eurų. Palaukite, o kur yra mokytojas? Kur skirtas dėmesys mokytojui, kuris tikriausiai yra pats pagrindas mūsų vaiko auklėjimui ir kokybei? Kur ugdymo programos? Mes apie tai nekalbėjome ir to mes labai dažnai pasigendame.
Kalbame apie įtraukųjį ugdymą. Taip, labai svarbu, kad mūsų vaikai galėtų mokytis galbūt ir nedidelėje bendrojo ugdymo mokykloje, bet ką dabar mes padarome? Mes uždarysime regionuose mokyklas, gimnazijas dėl to, kad ten nebus dviejų klasių, ir turėsime vežioti vaikus, ir atitinkamai važiuoti į miestų centrus, nes regione aplink 27 kilometrai, ne 30 kilometrų… Numatėme, kažkokias atitinkamas sąlygas sugalvojome. Taip palengviname? Aš manau, tikrai tiek vaikui, tiek šeimai pasunkiname.
Man truputėlį gaila, kad ši Vyriausybė, nors ir parašiusi paklausimus, ir išdėsčiusi, išsakiusi nuomonę, kažkodėl nenori diskutuoti, tik atsirašinėja ir gauname atsirašinėjimą. Atsakymas toks: viskas čia gerai, ko jūs čia norite iš mūsų.
Aš tikrai kviesčiau nebijoti kalbėtis, diskutuoti, jeigu mes ir teikiame siūlymus, atkreipti dėmesį, galbūt reikia dar kelis kartus pamatuoti, o po to tik nubrėžti ir pasakyti, kad tas tikslas yra toks, kokio mes ir siekėme. Todėl aš tikrai šiandien negalėčiau pritarti Vyriausybės programai ir kviečiu palaikyti opozicijos rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Dabar nuomonės už ir prieš. Kaip suprantu, kolega Vytautas diskusijos pradžioje paskelbė, kad bus diskutuojama dėl abiejų rezoliucijų. Kolega Petras nebenori, pasisakė.
15.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667 (pritarti ataskaitai) (priėmimas)
Dabar dėl 2-1.2 klausimo, dėl E. Gentvilo rezoliucijos. Pagal eilę eina E. Gentvilo. Prašom. Motyvai už ir prieš. Pieš kalba K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, čia dėl kurios? Dėl kolegos Eugenijaus?
PIRMININKAS. Prašom. Taip, E. Gentvilo.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai gal būčiau nekalbėjęs prieš, bet, kolegos, klausydamas tai, kas buvo kalbama, prisiminiau visai neseniai per radiją girdėtą naują terminą, kurį vartoja psichologai, tai yra toksiškas pozityvumas. Iš tikrųjų tai turbūt suponuoja ta situacija, kuri yra iš tiesų ir kurią bando valdantieji pateikti, kad visi esame labai laimingi, kuriamas pozityvas, bet jo iš tiesų nėra. Vieną kartą mes bandome pasakyti, kad dabar čia visiems pakėlėme atlyginimus, pridėjome prie pensijų, jūs gyvensite kaip rojuje, o iš kitos pusės, reikėtų pasakyti, kad bandome pasivyti infliaciją. Iš tiesų žmonių pajamų ir kainų atotrūkis tikrai labai skiriasi ir tų priemonių, kurios yra teikiamos, nepakanka. Bandoma sukurti tokią aliuziją, kad čia dabar mes jau gyvename rojuje, turime daugybę milijonų, milijardų Europos Sąjungos lėšų, kurių nepanaudojame, bet mes jų turime, ir tai reiškia, kad visi turite. Taip iš tikrųjų nėra, kolegos.
Tikrai, kolegos, norėtųsi realybės suvokimo jūsų sprendimuose ir darbuose, kuriuos darote kiekvieną dieną. Turbūt keistas žanras Vyriausybės ataskaita ir būtent rezoliucijos, kurių žanras šioje kadencijoje ypač ryškus. Rezoliucijų priimame daug daugiau arba net panašiai tiek, kiek įstatymų projektų. Taip niekada nėra buvę. Tikrai linkiu dirbti darbus ir rodyti konkretų rezultatą, o ne tik švaistytis rezoliucijomis. Taigi, kolegos, kviečiu susitelkti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Optimizmas negali būti toksiškas, optimizmas yra labai pozityvus ir konstruktyvus. Ką girdėjau L. Kukuraičio kalboje, štai ten aš mačiau destruktyvų negatyvizmą. Destruktyvų ir depresinį. Depresija yra tikrai ne tai, į ką reikėtų orientuotis.
Rezoliucijų iš tikro mes priimame nemažai, bet jos yra tipingos ir būdingos parlamentams, ypač kai reikia reaguoti į nemažai pasaulio įvykių. Mes negalime priimti įstatymo dėl Suomijos arba Švedijos priėmimo į NATO. Lygiai taip pat mes negalime priimti įstatymo dėl įvykių Ukrainoje. Mes rezoliucijomis galime reaguoti. O Vyriausybės ataskaita yra privaloma. Tai reikėtų… Aš sutinku, kad žanras yra keistas, nereikėtų iš viso, panaikinkime tą žanrą apskritai, kad nebūtų tų ataskaitų iki pat kadencijos pabaigos. Bet ji yra. Tai pritarkime E. Gentvilo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ką tikrai valdantieji moka – tai rašyti rezoliucijas. Ir net dėl savo ataskaitos, kuri tikrai verta daugiau kritikos nei pagyrų, nes iš tiesų pademonstruoti darbai, kurie buvo suprojektuoti buvusios Vyriausybės, o ataskaitoje matome ambicingus planus, bet nenurodoma, kada jie bus padaryti, ir tuomet imamasi tokios dūminės uždangos – rašoma rezoliucija. Maža, kad opozicija rašo rezoliuciją, nes kažkaip nori įvertinti ataskaitą, kadangi komitetuose, be abejo, dauguma turi persvarą ir komiteto nuomonė bus pritarti. Bet kai pati dauguma parengia rezoliuciją dėl savo ataskaitos, tai atrodo tikrai keistai. Įvardina visus iššūkius, bėdas, kas jai trukdė dirbti, tokią mažą ataskaitą pateikti ir tų darbų nepadaryti nei laiku, nei reaguojant į visus tuos iššūkius, kurie taip pat svarbūs ir mūsų visuomenei.
Aš manau, tikrai keista, kad E. Gentvilas ėmėsi čia lyderystės teikti tokią rezoliuciją, nes jeigu darbai tikrai padaryti, tai tų rezoliucijų nereikia, nes patys darbai kalba už save, nereikia ramsčių ataskaitai paremti. Aš manau, nereikia plėtoti tokio žanro kaip dėl Vyriausybės ataskaitos teikiama papildoma Vyriausybės rezoliucija, kodėl teikiama ataskaita, ir aš tikrai raginu balsuoti prieš.
Būtų gražu, jeigu dauguma balsuotų už opozicijos rezoliuciją, nes tai būtų jų pamąstymas: ką mes galime padaryti geriau, mes girdime opoziciją ir dialogo prasme tai būtų jūsų žingsnis į priekį, raida, pažanga.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia lyg ir nuskambėjo kaltinimas mums, kad mes plėtojame per daug rezoliucijų žanrą. Šiuo atveju mes jokios rezoliucijos nebūtume registravę, jeigu to žanro nebūtų pradėjusi opozicija.
Taip, galėjome šiandien padiskutuoti dėl Vyriausybės ataskaitos, kas kritiškiau, kas pozityviau būtų pasisakę. Vyriausybės atstovai, aš manau, čia buvo susirinkę, žymėjosi tas pastabas. Galėjome tuo ir užbaigti. Bet šiuo atveju, kadangi yra neobjektyvi ir, sakyčiau, savo perdėta kritika nesąžininga opozicijos rezoliucija, tai, be abejo, mes turėjome du variantus: arba dėl tos rezoliucijos registruoti kokius nors pasiūlymus, tai yra labai ilgas ir nuobodus kelias, arba registruoti alternatyvią rezoliuciją, taip čia ir padarėme.
Mūsų rezoliucijos projekte nėra kokių nors didelių liaupsių Vyriausybei. Aišku, vis dėlto reikia paminėti, kad Vyriausybė dirbo iš tikrųjų sudėtingomis aplinkybėmis. Ir nėra taip, kaip kolegė Rita čia bravūriškai mestelėjo: Vyriausybė prisidengia krizėmis. Lyg tos krizės būtų kokia nors priedanga, o ne realūs, sudėtingi iššūkiai. Įdomu, kokiai Vyriausybei tiek jų buvo tekę per vienus metus. Labai norėčiau išgirsti. Ten, kai jūs sakote, kad jūsų buvusiai Vyriausybei buvo tų iššūkių, na, tikrai negaliu sutikti. Buvo tik kovidas ir viskas, daugiau… (Balsai salėje) Tik kovidas, tik pandemija ir nėra ko lygintis pagal aplinkybių sudėtingumą.
Taigi kviečiu palaikyti tą ramią rezoliuciją, kurią pateikė valdantieji, ir, taip sakant, kartu savotiškai padėkoti Vyriausybei už darbą ne pačiomis lengviausiomis aplinkybėmis.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Būtų gerai, kad nors kiek būtų savikritiški valdantieji. Juk krizes kūrėte jūs – tiek su Taivanu, tiek su Baltarusija, įstumdami A. Lukašenką į V. Putino glėbį, tiek su „Belaruskalij“. Tas labai naudinga Rusijai ir didelė ekonominė žala Lietuvai. Jūs taip pat su pabėgėliais… Jeigu būtumėte sugebėję išlaikyti diplomatinius santykius, nors Baltarusijoje nėra demokratijos, manau, kad nebūtų reikėję statyti sienos ir nebūtų čia plūdę pabėgėliai. Jūs patys sukūrėte tas krizes.
Dabar skaitau, ką tik, šiandien, „Delfyje“ straipsnį, kad iš Ukrainos grūdus galima vežti tik per Baltarusiją. Taip kalba susisiekimo ministras. Patys sugadinome visiškai santykius. Kas dabar leis per Baltarusiją vežti tuos grūdus, kai neleidžiame vežti „Belaruskalij“ trąšų? Nors „Belaruskalij“ trąšos, kaip ir minėjau, pasiekia Lietuvos ūkininkus, tik, be abejonės, kainos daugiau nei penkis kartus didesnės dėl jūsų vykdomos politikos.
Taigi, aš manau, konservatoriai ir valdantieji, būkite savikritiški ir pripažinkite, kad karas Ukrainoje, taip, sukėlė nemažai ekonominių problemų, bet tai yra tik dalis tų problemų, o pagrindinė problemų našta yra jūsų vykdoma kiršintojiška užsienio ir ne tik užsienio politika. Jau sakiau, kad Šeimų maršas, sąjūdis rinkosi praeitų metų gegužės mėnesį, o šiandien kaip partizanai renkasi miškuose neatskleisdami net vietos, kur jie renkasi, nes bijo, kad bus policijos išvaikyti, kaip Baltarusijoje buvo išvaikyta visa opozicija prieš A. Lukašenką. Einate A. Lukašenkos keliais.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Man tikrai atrodo, kad P. Gražulis paskatino Rusijos agresiją ir padrąsino ją pulti Ukrainą. Iš tikrųjų tokios demagogiškos kalbos, kai ieškoma priežasčių čia, Lietuvoje, o ne apskritai Rusijoje, kelia tikrai abejonių dėl apskritai žmogaus supratimo ir ne tik supratimo.
O šiaip tikrai reikia pasidžiaugti, kad vis dėlto ir tokiu sunkiu metu, kai tikrai ne viena krizė, po pandemijos vėl kitos krizės, vėl energetikos kainų kilimas, savivaldybė vėl ieško sprendimų, kokiu būdu galėtų pagelbėti mūsų ir elektros vartotojams, ir apskritai dėl sukeltų energijos kainų, infliacijos augimo, vėl stengiamasi eiti koja į koją. Iš tikrųjų ir šiandien buvo pateikta, kad vis dėlto tam tikros išmokos kompensuoja infliaciją, o ji ne nuo mūsų priklauso. Nors ir norima pasakyti, kad vienoje Lietuvoje infliacija, deja, paskutiniai skaičiai rodo, kad ir kitos šalys jau dabar susiduria su dar didesne infliacija. Iš tikrųjų priežastys tikrai yra ne Lietuvoje ir tai parodo tarptautinės tendencijos.
O gerbiamai Ritai norėčiau pasakyti, kad tas žanras tų rezoliucijų galbūt nereikalingas, bet jis ne pirma kadencija yra. Ir praeitą kadenciją tas pats būdavo, kai būdavo rašomos rezoliucijos. Valdantieji rašydavo savo rezoliuciją, opozicija rašydavo savo rezoliuciją ir nematau čia nieko blogo, kad vis dėlto tęsiasi diskusija. Šiandien premjerė pasakė, atsakė į kai kuriuos klausimus. Iš tikrųjų parlamentas tam ir yra reikalingas, kad mes diskutuotume ir nereikia bijoti tų rezoliucijų. Paprasčiausiai turime teisę, parlamentarai turi teisę, jas ir rašo.
Manau, kad vis dėlto Vyriausybės darbas turi būti įvertintas teigiamai, nes iš tikrųjų daug darbų padaryta ir daroma, ir palinkėti jai sėkmės. Siūlau pritarti tai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiksliai į laiką.
Kalba E. Gentvilas už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tikrai nebesinorėtų atskirai kalbėti, bet aš žinau, kaip kartais mūsų žmonės yra naivūs ir kai jie pasiklauso, pavyzdžiui, P. Gražulio, paskui gatvėje nustebę sako: o, klausyk, jeigu mes būtume pripažinę A. Lukašenką teisėtu prezidentu, gal tikrai nebūtų ten tokia situacija. Gerbiamas Petrai, aš noriu pasakyti – politikai turi jausti atsakomybę už savo žodžius. Štai Rusijos ir Baltarusijos santykių istorija yra nuo 1991 metų, kai susikūrė Nepriklausomų valstybių sandrauga. Vėliau pasirašyta daugybė susitarimų karinio bendradarbiavimo srityje, pasirašyta kolektyvinio saugumo aljanso steigimo sutartis, ji šiemet pradėjo veiklą Kazachstane, ir šitos dvi valstybės seniai kūrė aljansus. Būkime geri, jauskime atsakomybę ir supraskime, kad A. Lukašenka seniai yra pardavęs ne tik save, bet ir Baltarusijos valstybės didelę dalį suvereniteto. Čia radus Seime tribūną pabandyti meluojant apkaltinti valdančiuosius, tai viena dalis gal atleistina – kaltinti valdančiuosius yra normalu, bet neskleiskime melo, kad Lietuva galėjo išvengti Rusijos invazijos į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, jeigu pagarbiai elgtumėmės su diktatoriumi A. Lukašenka. Visa 30 metų istorija rodo, kad ten jau seniai viskas yra išspręsta be šitų pastarųjų rinkimų įvykių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir prieš kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, bet aš niekaip nesuprantu. Visa veiklos ataskaita kalba apie 2022 metų paskutinius įvykius. Arba jūs juokingi, arba jūs žmones kvailiais laikote. Vienas kolega sako, kad infliacija yra tarptautinė tendencija. Tai siūlyčiau tam kolegai atsiversti Statistikos departamento informaciją nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio ir Lietuvoje, skirtingai negu kad visoje Europos Sąjungoje, yra dviguba infliacija. Kolega, informacija iš tikrųjų prieinama visiems ir Lietuva viršija bet kokius reikalavimus dėl bet kokių infliacinių dalykų.
Dabar šiandien mes kalbame apie vertybinę politiką Taivano klausimais. Cituoju „Delfio“ pranešimą: „Deja, nutrūko bet kokie ryšiai su Taivanu ir Taivanas atsisako grūdų eksporto, paukštininkystės bei pieno perdirbėjai skundžiasi, kad neįtraukti į rinką.“ Štai jums ir 2021 metų veiklos ataskaita. Kas čia dabar yra toje vietoje? Kas ką toje vietoje daro?
Dabar yra kitas dalykas. Žemės ūkio sektorius – vertybinė politika, žaliasis kursas. Taip nuvažiavome su žaliuoju kursu, kad jeigu žiūrint, čia galiu suklysti arba būti neteisus, tai iš karto atsiprašau dėl statistikos… Lenkijoje irgi turėtų būti žaliasis kursas, bet Lenkijoje reikalavimai žemės ūkio sektoriui iš aplinkos apsaugos sistemos ir žemės ūkio ministerijos per 2021 metus nieko nepasikeitė ir niekur nesugriežtėjo. Skirtingai negu kad pas mus Lietuvoje – du kartus didesni reikalavimai.
Dabar vėl toliau kalbame apie pasikeitimus aplinkos sektoriuje. Juokingai, kolegos, kalbate arba čia pasisakote. Sakote, mes čia kažkokie inovatoriai ir gražūs. Ir Vyriausybės programoje nesakote, kaip norėjote įvesti automobilių mokestį. O kam buvo taikomas automobilinis mokestis? Tai skurdžiausiai, vargingiausiai gyvenantiems žmonėms. Tai jūs dar pasigirkite, kad savo elitui, restoranams, kavinėms, viešbučiams, pramogoms jūs pritaikėte PVM lengvatą ir ji iš biudžeto kainuoja 90 mln. Jūs šiandien tuos 90 mln. galite skirti kompensavimui, galite skirti neapmokestinamajam pajamų dydžiui didinti, galite skirti baziniam atlyginimui. Jūs, deja, šito dalyko nedarote. Kodėl jūs nekalbate apie Susisiekimo ministerijos pasiekimus, kai žvyrkelių programa yra nulyje vietų įvykdyta. Šiandien sutartys yra nutraukiamos, nes realiai dėl…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …infliacijos ir fiskalo negali įgyvendinti. Atsiprašau. Ačiū, kolega.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsavimas bus maždaug po 20 minučių.
15.55 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665 (nepritarti ataskaitai) (priėmimas)
Dabar 2-1.3 klausimas – rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665. Parengta opozicijos. Prašom išsakyti nuomones. Už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų turbūt opozicija prie Seimo sienelės žurnalistams negali dažnai pasigirti, kad esame vieningi, tačiau šitos rezoliucijos esmė ir tai, kad esame visi susitelkę, rodo, kad opozicija gali būti vieninga. Ir tai, kad valdantieji kartais tyčiojasi ir bando sumenkinti, manau, mus tik sutelkia ir tai turbūt yra geriausias pavyzdys.
Todėl, kolegos, tikiu ir noriu tikėti, kad tai yra pirmas žingsnis, kai opozicija tikrai mato ir gali teikti ne tik konstruktyvius pasiūlymus, bet ir priimti sprendimus, kurie padėtų Lietuvos žmonėms pamatyti ne tą atvažiuojantį traukinį tunelio gale, bet tą tikrąją šviesą, kuri iš tiesų pasijustų realiais darbais ir sprendimais. Todėl kviečiu palaikyti rezoliuciją ir toliau susitelkti bendram darbui, kad opozicija tikrai parodytų valdantiesiems, kad jie iš tiesų klysta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantame, kad opozicijos pareiga kritikuoti Vyriausybę, tai ir daroma. Norėtųsi palinkėti tos kritikos sąžiningesnės, objektyvesnės. Su kai kuriais rezoliucijoje ir jos komentaruose paminėtais dalykais tikrai negalime sutikti.
Sakoma, kad Vyriausybė supriešino visuomenę. Tai čia opozicijai aš siūlyčiau pažiūrėti į save. Valdydama kovidą Vyriausybė skatino skiepytis, įvedė galimybių pasus, bet tai darė beveik visos Europos valstybės. O kas dėl tos temos priešino, kas kaitino aistras, kas net per tokias šventes kaip Sausio 13-osios dieną kartu su baubiančiais radikalais stovėjo vienose gretose, tai čia jau ne į mus reikia žiūrėti.
Kad per mažai paminėti buvusios Vyriausybės pradėti darbai, dėl to buvęs ministras labai čia aimanavo, teikdamas savo rezoliucijos projektą. Aš manau, kad ne tas žanras kiekvienoje vietoje minėti, ar kokie nors baigto dalyko apmatai buvo pradėti buvusios Vyriausybės. Kad mažai savikritikos. Vis dėlto jos šiek tiek yra. Aš gerbiamam L. Kukuraičiui palinkėčiau išsirašyti, kiek yra savikritiškų sakinių buvusios Vyriausybės ataskaitose ir kiek yra čia. Kažin, ar rasite bent vieną savikritišką S. Skvernelio Vyriausybės ataskaitose.
Manau, kad negalime pritarti opozicijos rezoliucijos projektui jau vien dėl to, kad siūloma nepritarti Vyriausybės ataskaitai. Jeigu būtų tik tam tikros kritinės pastabos, nesibaigiančios tokiu sakiniu, tai galbūt būtų galima ir pritarti, kad dalis kritikos turi tam tikrą pagrindimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už kalba A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš manau, šiandien gera proga ir mes diskutuojame, ir teikiame dvi rezoliucijas, tai tikrai nėra blogai. Svarbiausia, kad girdėtume bent dalį to, ką sakome vieni kitiems. Ko aš labiausiai pasigedau šios Vyriausybės darbų ataskaitoje, kad trūksta valstybės vidaus problemų sprendinių. Netgi įžanginėje ataskaitos dalyje nieko neužsimenama apie priemones, kad palengvintų Lietuvos žmonių gyvenimus, bet kalbama apie valstybės išorės grėsmes. Beje, didžiausias dėmesys joms taip pat skiriamas ir šiais metais. Karo temai dominuojant viešojoje erdvėje mes tarsi pamirštame, kad Lietuvą ir toliau retina perteklinės mirtys, auganti emigracija, kad gyventojų nuotaikas ir toliau prastina milžiniškais tempais auganti infliacija, kainos. Skaitant ataskaitą susidaro įspūdis, lyg gyventume skirtingose valstybėse, o ne vienoje Lietuvoje. Todėl aš pasisakau už pateiktą rezoliuciją ir kviečiu kolegas taip pat balsuoti už
PIRMININKAS. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, šiaip šitų rezoliucijų nelabai reikėtų. Aš klausiausi L. Kukuraičio ir galvojau: nejaugi Lietuvoje yra toks chaosas ir taip blogai? O jeigu pažiūrėtume į statistikos duomenis, į Lietuvos augimą, visos vyriausybės, įskaitant ir S. Skvernelio Vyriausybę, L. Kukuraitis dabar yra S. Skvernelio partijoje, visos vyriausybės dirbo dėl Lietuvos ir augimas visą laiką buvo. Pripažinkime, kad augimas visą laiką buvo, ir gana neblogas. Lietuva šiuo požiūriu per dešimtmečius labai gražiai atrodo. Aš nenorėčiau imti ir nuvertinti, ir pasakyti: ne, ne, ne, A. Butkevičiaus Vyriausybė nieko nepadarė, S. Skvernelio Vyriausybė nieko nepadarė. Lygiai taip pat ir ši Vyriausybė dirba, ir dirba naudingai Lietuvai. Tai faktas.
Ar yra problemų, kurios buvo anksčiau ir kurios išlieka ir dabar? Yra. Tarkime, regionų mažėjimas, bet, matyt, čia yra europinė ir pasaulinė problema, ir neįveikiama. Jau dabar pasaulyje daugiau kaip pusė žmonių gyvena miestuose. Ir kitų, įvairių problemų. Registrų yra per daug, mano požiūriu. Aš galėčiau įvardinti daug dalykų, kuriuos, matyt, irgi galbūt mūsų Vyriausybė paliks neišspręstų.
Bet tikrai yra daug problemų, kurios sprendžiamos. Tarkime, valstybės valdymo biurokratinis būdas. Man, kaip specialistui, kaip tos srities profesoriui, jis labai nepatinka, jis bandomas spręsti. Ačiū Dievui, pajudėjo šia kryptimi ir šitos Vyriausybės. Būkime objektyvūs.
PIRMININKAS. Už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Na ką, belieka valdančiajai daugumai džiaugtis savo suformuota Vyriausybe ir jos net padarytomis ir daromomis klaidomis, ir kuriamomis krizėmis. Tai yra pozicijos, valdančiosios daugumos, priedermė.
Aš noriu dar kartą pabrėžti, kad ši valdančioji dauguma pasižymėjo diktatūriniu valdymu. Varžoma nepriklausoma žiniasklaida. Ji uždaroma. Neleidžiama dalyvauti mitinguose. Ir viršūnė, kada yra „MG Baltic“, E. Masiulis ir liberalai išteisinami. O ponas demokratijos tėvas K. Masiulis sako… šitas E. Gentvilas sako: pone prokurore, jeigu nori išsaugoti savo reputacijos likučius, tu negali skųsti šito sprendimo aukščiausiai, aukštesnei teisimų instancijai. Apskundė. Bet, matyt, vis tiek žemesnė pirmoji instancija derino savo sprendimus jau ne tik su valdančiąja dauguma, derino savo sprendimus ir su aukštesne instancija, ir žiūri, kad baisiai laimingas E. Gentvilas, nes šimtu procentų įsitikinęs, kad ir aukštesnė instancija priims tokį sprendimą, kokį pasakė valdančioji dauguma.
Aš tik džiaugiuosi už vieną žmogų – už V. Gapšį. Ačiū tau, Vytautai, džiaukis, kad papuolei į gana įtakingą komandą, chebrikę – jeigu būtum vienas, seniai būtum pasodintas, atsėdėjęs ir išėjęs. Dabar tiesiog esi išteisintas kartu su visa galinga mafija.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba E. Pupinis dar kartą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt neturime paversti teismu Seimo. Čia yra tam tikra riba, kai Seimo nariai nori kištis į teismų darbą ir taip turbūt koreguoti teismų sprendimus. Manyčiau, tai turėtų apsvarstyti mūsų Etikos ir procedūrų komisija, ar iš tikrųjų Seimo nariai galėtų kritikuoti čia teismus, juo labiau kai dar nebaigti procesai, kai dar yra apeliuojama ir procesas nebaigtas.
O šiaip, manau, dėl rinkimų laisvės, na, tikrai nemačiau nė vieno teisės akto, varžančio mūsų žiniasklaidos laisvę. Buvo priimami kiti sprendimai, net tokie, kurie leido pakilti laisvės indeksui. Tai matoma ir pasaulyje, tačiau ne visi nori matyti čia, mūsų parlamente. Man tikrai keista, kuomet kai kurie ministrai pristato čia tas rezoliucijas po metų savo darbo. Atrodo, kad iš rojaus nukritome į žemę. Nebuvo to rojaus, pažiūrėkite į savo populiarumą, į savo populiarumo rodiklius ir į savo priimtus sprendimus ne daugiau kaip prieš dvejus metus. O apskritai yra ir kitų veikimo formų nei rezoliucijos. Rašykite programas, teikite nepopulistinius, realius įstatymus ir, manau, Seimas visada atsižvelgs į realius, normalius įstatymų projektus. Beje, tos problemos įvardintos jūsų šioje rezoliucijoje.
Siūlau nepritarti. Dirbkite parlamentarų darbą, o ne kritikuokite ir užsiimkite populizmu. Šiuo atveju siūlau nepritarti, o pritarti rezoliucijai dėl Vyriausybės veiklos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Tarp tų nuomonių buvo paminėtas kolega V. Gapšys. Trumpa replika. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Petrai, mes seniai vienas su kitu esame pažįstami, aš puikiai žinau, kad tu dažnai kalbi nerimtai. Bet kartais tu jau taip nerimtai, kad reikėtų vartoti žodį „nusišneki“. Petrai, jeigu tu jau taip nori kalbėti, tai užsirašyk sau ant lentelės – šiandien nusišnekėsiu, na, ir nekreipsime į tave dėmesio. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Pavardė nebuvo paminėta. Petras, gal ir daugiau yra Petrų. Gerai, trumpai, Petrai, jeigu galima, ir baigiame.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Vytautai, o kas tau beliko daugiau kalbėti iš to džiaugsmo, kad esi laisvas? Gal ir aš taip kalbėčiau, jeigu teismai priimtų tokį sprendimą. Taigi patys žinome, kokioje „demokratiškoje“ visuomenėje gyvename. Žmonės mato, jūs, žinoma, nematote.
PIRMININKAS. Gerai, pasidžiaugiame laisve, pasidaliname džiaugsmais. Gerai, kolegos, balsavimas bus maždaug už 10–12 minučių. Dabar turėtų būti rezoliucija dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės, bet nematau kolegės L. L. Andrikienės. Toliau turėtų būti pono K. Starkevičiaus pristatymas. Bet tai yra paketas. Jeigu galima, aš pakviesiu finansų ministrę. Vienas klausimas ir tuomet ateis balsavimo laikas. (Balsai salėje) Neprieštaraujate? Ne, dar neatėjo. Prašom. G. Skaistė. Neprieštarauji, pone Kazy?
16.08 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1621 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Norime pateikti Valstybės skolos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Yra siūlomi du esminiai pakeitimai. Tai yra nustatyti, kad valstybės garantuojama garantijų institucija, pavyzdžiui, nacionalinės plėtros įstaiga, papildomai galėtų teikti garantijas dėl garantijų institucijos garantuotų paskolų, kurias finansų įstaigos pateiktų kaip finansinį užstatą ar kitaip įkeistų Lietuvos bankui, užtikrindamos savo įsipareigojimus pagal Lietuvos banko suteiktas paskolas arba kitas Lietuvos banko operacijas už jo paskolas finansų įstaigai. Taip būtų išplėsta euro sistemos pinigų politikos operacijoms užtikrinti tinkamo turto bazė ir paskatinamas ekonomikos kreditavimas.
Antras siūlomas pakeitimas – tai patikslinti nuostatas dėl eksporto kredito garantijų teikimo ir numatyti, kad teikiant tokias garantijas nebūtų privaloma turėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduoto prekių kilmės sertifikato, liudijančio, kad prekės pagamintos Lietuvos Respublikoje. Tačiau ir toliau bus garantuojama tik už Lietuvoje pagamintas prekes, tačiau, taip sakant, biurokratijos šiek tiek sumažės.
PIRMININKAS. Viskas. Ačiū. Vienintelis V. Ąžuolas nori jūsų paklausti. Prašom, kolega Valiau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, norėjau paklausti. Kai kurioms įstaigoms bus didesnės skolinimo galimybės skolinti. O ar yra kokia nors priemonė sudaryti savivaldybėms skolinimo galimybes per „Vipą“? Ji yra prie Finansų ministerijos, skolina ir dabar savivaldybėms, tik ten yra maža suma. Gal šiuo projektu bus kas nors papildyta, ten įdedama didesnė suma ir savivaldybės galės pasiskolinti, kai reikės prisidėti prie europinių projektų. Koks yra sprendimas?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Su šiuo pasiūlymu savivaldybės niekaip nėra susijusios. Tai yra kredito institucijoms taikomas pakeitimas, tačiau artimiausiu metu Vyriausybė planuoja ateiti su pasiūlymu dėl savivaldybių skolinimosi galimybių. Aš manau, kad, patvirtinus biudžetą, galėsime su tuo pasiūlymu ateiti į Seimą ir drauge padiskutuoti. Jis galėtų įsigalioti, tikėtina, nuo kitų metų pradžios.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių už, prieš nėra. Balsuojama bus jau netrukus.
16.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Deniso Romanio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1618 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada kviečiu E. Pupinį. Rezervinis 2, rezervinis 3 ir rezervinis 4 klausimai dėl peticijų… Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Deniso Romanio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1618. Toliau…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija D. Romanio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų balandžio 27 dieną. Posėdyje priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Viešojo administravimo įstatymą ir jį papildyti nuostata, įgaliojančia, įpareigojančia Vyriausybę patvirtinti tipinį, pavyzdinį viešųjų paslaugų sąrašą. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Vidaus reikalų ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomones ir manydama, kad pareiškėjo siūlymas būtų perteklinis ir niekaip papildomai nespręstų pareiškėjo nurodyto konkrečių paslaugų identifikavimo klausimo.
Pažymėtina, kad galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta viešojo administravimo subjektų pareiga sudaryti administruojamų viešųjų paslaugų sąrašą arba įpareigoti šių viešųjų paslaugų teikėjus sudaryti jų teikiamų viešųjų paslaugų sąrašus, patvirtinti ir paskelbti administracinių viešųjų paslaugų teikimo aprašymus arba įpareigoti šių viešųjų paslaugų teikėjus patvirtinti ir paskelbti jų teikiamų paslaugų aprašymus. Tai leidžia kiekvienam asmeniui identifikuoti visas konkrečias paslaugas, kurias garantuoja valstybė ar savivaldybės. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Norinčių paklausti nematyti. Motyvų už, prieš nėra.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1619 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu rezervinį 3 klausimą. Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1619. Taip, svarstymas. Nėra. Balsavimas… Tai yra priėmimas. Motyvų nėra. Bus balsuojama jau netrukus. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo balandžio 27 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį ir nustatyti instituciją, kuri surašytų administracinio nusižengimo protokolą dėl šiame straipsnyje paminėtų ir nepaminėtų institucijų ir įstaigų valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeidimo.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija pateikė nuomones, kad pareiškėjo siūlymą galima patenkinti suteikiant policijos pareigūnams teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo. Policija būtų atsakinga už Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnio taikymą tiek tais atvejais, kai nukentėjusysis pareigas eina pačioje policijoje, tiek tais atvejais, kai nukentėjusysis pareigas eina institucijose, pavyzdžiui, Seimo kanceliarijoje, kitose valstybinėse institucijose, kurių pareigūnai neturi įgaliojimų patys patraukti asmenis atsakomybėn už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeidimą.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimus inicijuoja institucijos, todėl, jei būtų poreikis kitoms institucijoms Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinti teises pradėti administracinio nusižengimo teiseną, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl 507 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, Administracinių nusižengimų kodekso keitimą turėtų inicijuoti pačios institucijos. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Svarstymas. Pasisakančių nėra. Motyvai už, prieš. Nebuvo, nėra. Balsavimas bus jau netrukus.
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Boriso Nikonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-1620 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Boriso Nikonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-1620. Prašau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija B. Nikonovo peticiją iš esmės išnagrinėjo posėdyje balandžio 27 dieną ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad kitu asmeniu būtų laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris mėgėjų sodų teritorijoje nuosavybės ir kitomis teisėmis įgijo ir valdo žemės sklypą, o ne sodo sklypą, ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, taip pat pakeisti šio įstatymo 6, 7, 11, 22, 221, 24, 29 straipsnius, reglamentuojančius bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, bendrojo naudojimo objektų apskaitą, bendraturčių pareigą padengti turto eksploatavimo išlaidas.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos nuomonę ir manydama, kad kito asmens sąvoka galiojančiame Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtinta siekiant reglamentuoti sodininkų bendrijų narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nesančių sodininkų bendrijų nariais, santykius, nustatyti šių asmenų statusą, jų teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad bendraturčių sodininkų ir kitų asmenų pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu. Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, ar jis yra sodininkų bendrijos narys, ar ne, yra bendro naudojimo objektų bendraturtis, todėl visi sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą proporcingai apmokėti šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidas. Nurodytą pareigą sodo sklypo savininkas, ne bendrijos narys, turi, nepaisant to, ar jis yra sudaręs paslaugų pirkimo sutartį su sodininkų bendrija, ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas, kaip ir minėtina, atsiranda daiktinės teisės pagrindu.
Taigi galiojančios Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, bendro naudojimo objektų apskaita, bendraturčių pareiga padengti turto eksploatavimo išlaidas, užtikrina tinkamą bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir naudojimą, dera tarpusavyje su kitomis Sodininkų bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis.
Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Svarstymas. Diskutuoti norinčių nėra. Nuomonių už ir prieš nėra. Bus balsuojama už poros minučių.
16.17 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1569(2) (priėmimas)
Kadangi turime dar porą minučių, rezervinis 1 klausimas – Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1569(2). Kadangi jokių pasiūlymų nėra, į tribūną pono S. Šedbaro nekviesiu. Yra vienas straipsnis, bet yra norinčių pasisakyti už.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso – V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Noriu paskatinti, bet, atrodo, ir taip Seimas vienareikšmiškai supranta šią įstatymo pataisą, kad tai yra pataisa, labiau atlaisvinanti rankas, o ne surišanti dėl įteikimo galimybių. Bet noriu pakviesti visą Seimą galvoti apie to apdovanojimo tobulinimą ir ateityje, kad jis būtų labiau naudotinas ir labiau tinkamas parlamentinei diplomatijai. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, minute anksčiau, turbūt neprieštarausite, pradėsime balsavimą. Iš karto noriu atsiprašyti, kad vietoj vieno straipsnio kažkodėl pamačiau du. Bet ten buvo tik straipsnio dalis. Atsiprašau.
Pradedame balsavimo procedūrą dėl paskutinio svarstyto klausimo. Kas palaikote, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106 Seimo nariai. Pritarta vienbalsiai. (Gongas)
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Deniso Romanio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1618 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Deniso Romanio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1618. Prašom balsuoti.
Kas pritariate komisijos išvadai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118: už balsavo 117, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1619 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1619.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 117, susilaikė 2. Nutarimui pritarta. (Gongas)
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Boriso Nikonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-1620 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Boriso Nikonovo peticijos“ projektas Nr. XIVP-1620.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 124, susilaikė 1. Nutarimui pritarta. (Gongas)
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1308(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės 1-7 klausimo, nes dėl jo buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1308(2). Buvo gauta pasiūlymų. (Balsai salėje) Reikės, reikės. Buvo pasiūlymų dėl 17 straipsnio.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jonai, gal aš tada. Yra vienas pasiūlymas dėl 10.4 punkto, jam mes pritarėme. Ten susiję su tam tikrais kibernetinių ir informacinių grėsmių aspektais. Tiesiog patikslinome kai kurias pastabas. Jeigu pritarta, tai galime judėti į priekį.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Gerai, toliau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kitas dalykas buvo mūsų – ir mano paties, ir A. Ažubalio, V. Rakučio, E. Pupinio – pasiūlymai dėl privalomo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko mokymo. Mes radome sprendimą ir kompromisą ne patį dalyką privalomą daryti, bet mokymą. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą. Dabar jau ieško ministerijos formų, kaip tą daryti. Manyčiau, kad geras kompromisinis variantas ir galime judėti į priekį.
PIRMININKAS. Ar pritariame nuomonei pritarti iš dalies teikėjui? Taip? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai noriu padėkoti socialdemokratams, K. Vilkauskui. Jie siūlė ir labai aktyviai dalyvavo rengiant šią strategiją. Kai kuriems dalykams mes pritarėme, kai kuriems ne, jie dar galės dėl to komentuoti. Bet dėl to dalyko „organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams“ – mes palikome „mokymus organizuoti“, bet be privalomumo. Jeigu kolegoms tiktų, tai mes su mielu noru galėtume judėti į priekį.
PIRMININKAS. Na, čia komitetų nuomonė yra nepritarti, tai…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, taip, švelniai nepritarti.
PIRMININKAS. Tai švelniai pritarti, dėl to reikėtų balsuoti turbūt. K. Vilkauskas nori pasisakyti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tam švelniam nepritarimui pritariu, nes iš tikrųjų atsižvelgė būtent dėl moksleivių mokymo, tas yra svarbu. Suprantama, kad dėl valstybės tarnautojų galbūt ateityje, tai balsuoti neprašau.
PIRMININKAS. Žodžiu, neprieštaraujate komiteto nuomonei, supratote. Gerai, toliau dar dėl 18.7.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Panašus irgi švelnus nepritarimas, nes jau yra tokia institucija, kuri būtų atsakinga už pilietinio pasipriešinimo informacijos kaupimą. Toks departamentas yra prie Krašto apsaugos ministerijos, tai, jeigu galima sutarti, kad nereikėtų balsuoti…
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas Kęstuti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Būtent teikdami šį pasiūlymą turėjome omeny Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentą. Tai irgi neprašau balsuoti ir viskas gerai.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei, taip? Toliau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ir dar vienas dalykas, kuris labai svarbus, ir noriu padėkoti už tai, kad pasiūlymas yra organizuoti mūsų rezervą, bet kadangi tai yra ne tiek šios strategijos, dokumento klausimas, mes irgi labai pagarbiai negalime jam pritarti.
PIRMININKAS. Dar kartą K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi atsižvelgia, kad būtent šitas pasiūlymas nueis į kitus dokumentus, tai irgi neprašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Dabar motyvai dėl viso. Svarstymo stadijoje motyvų už, prieš nėra. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ir popietinė darbotvarkė, kas jau apsvarstyta.
16.26 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667 (pritarti ataskaitai) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1667. Čia E. Gentvilo. Prašau, už E. Gentvilo rezoliuciją pagal eilę.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 69, prieš – 38, susilaikė 17. Pagal Statuto 184 straipsnį po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia: „1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.“ Vieno trečdalio neturime. Tuoj, minutėlę. Yra vienas trečdalis, yra. Tai atmesta. Dabar reikia redaguoti rezoliucijos projektą arba atmesti rezoliucijos projektą, arba pavesti parengti naują. (Balsai salėje) Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad būtų redaguojama, kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad būtų atmesta. Alternatyvus balsavimas. Minutėlę, dar neleidžiu balsavimo. E. Gentvilas kažką norėjo.
E. GENTVILAS (LSF). Ar galėčiau pasiūlyti? Jūs dabar kiekvieną rezoliuciją teikiate atskirai balsuoti, tada kiekvieną rezoliuciją teks redaguoti. Man atrodo, kad jūs galėjote pasiūlyti už mūsų rezoliuciją ir už L. Kukuraičio rezoliuciją balsuoti alternatyviai ir kas laimi, tas laimi.
PIRMININKAS. Statuto 184 straipsnyje taip yra parašyta. Balsuojame alternatyviai, pabaikime balsavimą. (Balsai salėje) Dar kartą. Kas mano, kad E. Gentvilo rezoliuciją reikia redaguoti, balsuoja už, kas mano, kad atmesti, balsuoja prieš. Nutarta redaguoti rezoliuciją.
Toliau Statuto 185 straipsnis sako: „Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją.“ Joje turi būti ne daugiau kaip septyni Seimo nariai, atsiprašau, devyni.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mes dabar turbūt iš karto tos komisijos nesudarysime. Galbūt vėliau tai išspręsime sugrįžę.
PIRMININKAS. Mes dėl skaičiaus turėtume apsispręsti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Skaičių galite fiksuoti, o dabar spręskime dėl antros rezoliucijos. Bus daugiau aiškumo.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime fiksuoti, kad komisijos skaičius yra devyni ir frakcijos siūlo proporcingai atstovus į tą komisiją? (Balsai salėje) Data? Datos nenustatome. Gerai. (Balsai salėje) Tai nuspręsta. Dar kartą…
V. PRANCKIETIS (LSF). Ne dar kartą, pirmą kartą.
PIRMININKAS. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš siūlau, gal iš karto sudarykime bendrą redagavimo komisiją dėl abiejų rezoliucijų. (Triukšmas salėje) Pasikapstykite po Statutą ir rasite galimybę jas sujungti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kol kas nenuspręsta dėl kitos rezoliucijos. Gal jinai bus patvirtinta, tai tada… Gerai, kolegos, nutariame, kad iš devynių narių, bendru sutarimu. Neprieštaraujate. Frakcijos siūlo į redakcinę komisiją savo atstovus proporcingai turimam frakcijų narių skaičiui ir tada bus redaguojama ir svarstoma iš naujo.
16.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665 (nepritarti ataskaitai) (priėmimo tęsinys)
Kita rezoliucija – kolegos L. Kukuraičio. Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIVP-1665. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 56, prieš – 62, susilaikė 6. Rezoliucijai nepritarta. Vėlgi, kadangi už nėra vieno trečdalio, tai tas pats variantas – alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia redaguoti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Paleidžiame. Atsiprašau, minutėlę, pažiūrime, koks čia skaičius. 56. Tai atmesta. (Balsai salėje) Atsiprašau, ne taip suskaičiavau, rezoliucija atmesta. (Balsai salėje) Nesurinko daugiau kaip trečdalio balsų. Gerai.
16.33 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1621 (pateikimo tęsinys)
Tada darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1621. Balsuojame. Ministrės G. Skaistės.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 94, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taigi, šiek tiek buksuojant balsavimas atliktas.
16.34 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“ projektas Nr. XIVP-1579(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dirbame toliau pagal darbotvarkę. Kviečiu L. L. Andrikienę. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“ projektas Nr. XIVP-1579(2). Prašom, ponia Laima. (Balsai salėje) Kolegos klausia. Kitas balsavimas numatytas 18 val. 25 min., 18 val. 25 min. kitas balsavimas. Jeigu bus anksčiau, pakviesime į salę. Prašom, ponia Laima.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau jums rezoliucijos projektą „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“. Šios rezoliucijos iniciatorius yra mūsų kolega komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas ir aš džiaugiuosi galėdama paremti šią jo iniciatyvą. Aš neketinu skaityti rezoliucijos projekto teksto, jūs visi jį turite.
Keletas žodžių. Puikiai suprantame čia dirbantys Baltijos regiono saugumo situacijos kompleksiškumą. Puikiai suprantame NATO plėtros svarbą apskritai ir NATO plėtros mūsų kaimynystėje svarbą. Todėl vykstanti diskusija dviejose Šiaurės šalyse – Suomijoje ir Švedijoje, dėl jų narystės Šiaurės Atlanto aljanse mums, Lietuvai, iš tikrųjų yra ypač svarbi ir šia rezoliucija mes į tai reaguojame. Visuomenės parama šių valstybių narystei NATO po šių metų vasario 24 dienos pasiekė neregėtas aukštumas – pastarosiomis dienomis 76 % Suomijos gyventojų pasisako už savo valstybės narystę NATO. Panaši situacija yra ir Švedijoje.
Neabejoju, kad abiejų valstybių parlamentai atsižvelgs į tautos balsą, į tautos nuomonę ir artimiausiomis dienomis sprendimai, kurių ir mes laukiame, bus priimti. Noriu tik priminti kalendorių. Jau poryt, ketvirtadienį, gegužės 12 dieną, Suomijos Prezidentas S. V. Nynistė pasakys savo nuomonę dėl Suomijos narystės NATO. Gegužės 15 dieną ir gegužės 14 dieną apsispręs abiejų valstybių valdančiosios partijos, socialdemokratų partijos, atitinkamai Suomijos – gegužės 14 dieną, Švedijos – gegužės 15 dieną. Gegužės 17 ir 18 dienomis yra numatomas Suomijos Prezidento vizitas į Švediją. Būtent tomis dienomis yra tikimasi, kad abi valstybės paskelbs apie tai, kad jos teikia paraiškas dėl narystės NATO. Birželio 29, 30 dienomis Madride vyks NATO vadovų susitikimas, kurio metu turi būti priimtas formalus sprendimas dėl šių valstybių narystės NATO. Po to bus ratifikavimo procesas, jis, optimistiniais skaičiavimais, gali užtrukti porą mėnesių.
Taigi mūsų rezoliucijos, kurią jums siūlome, tikslas – pasakyti Suomijai ir Švedijai: mes jūsų laukiame NATO, nes tai yra ne tik apie jūsų saugumą, tai yra ir apie mūsų saugumą. Šia rezoliucija mes taip pat pasakome, kad suprantame savo užduotį, ir ta užduotis yra užtikrinti sklandų narystės protokolų ratifikavimą šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seime. Noriu tik trumpai pasakyti, kad jeigu imsimės skubos procedūros, pakaks Užsienio reikalų komiteto sprendimo ir pritarimo prieš klausimą svarstant plenarinėje sesijoje. Jeigu nebus skubos tvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Užsienio reikalų komitetas galės pasakyti savo nuomonę. Kviečiu pritarti šiai rezoliucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori daug kas paklausti. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama komiteto pirmininke, labai džiaugiuosi matydamas jūsų siūlomą dokumentą ir norėčiau pasakyti, kad jis turi epochinę reikšmę. Iš esmės keičiasi Baltijos jūros regionų saugumo architektūra, kuri susiformavo kai kuriais atvejais dar XIX amžiaus pačiais pirmais dešimtmečiais, pasibaigus Napoleono karams, kai Švedija atsisakė valstybės statuso, užėmė tokią neutralią poziciją ir jos iki šios dienos laikėsi. Taip pat ir Suomijos situacija. Ši buvusi Švedijos valda tapusi nepriklausoma valstybe neturėjo galimybės realiai priimti sprendimų, nes buvo tarp kūjo ir priekalo ir turėjo atsižvelgti į Rusijos poziciją. Susidarius šiam tikrai istoriniam šansui, mūsų parlamento priimamas sprendimas, tikiuosi, paskatins jas žengti šitą labai svarbų žingsnį.
Bet norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad šis sprendimas, dabartinis šios rezoliucijos pasiūlymas nėra šiek tiek per ankstyvas? Dėkui.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš iš tikrųjų nuogąstauju, kad jis nebūtų per vėlyvas. Aš neatsitiktinai kalbėjau jums apie kalendorių. Jau šią savaitę, ketvirtadienį, Suomijos prezidentas, beje, ir mūsų buvęs kolega S. Nynistė pasakys savo nuomonę dėl jo šalies narystės NATO. Taigi norėjosi pasakyti prieš tai, kaip mes labai vertiname jų tą sprendimą, kokio mes jo tikimės, kaip jau sakiau, tai yra ne tik apie Suomijos ir Švedijos saugumą, o apie viso Baltijos regiono, Baltijos jūros regiono, saugumą.
Ir dar vienas dalykas, ko aš nepaminėjau kalbėdama. Rusija nevengia grasinti, nevengia šantažuoti. Kai visuomenės parama šiose dviejose valstybėse po vasario 24 dienos pradėjo ženkliai kilti į viršų, Rusija leido sau pagrasinti ir šioms dviem valstybėms. Taigi niekas, nei Rusija, nei V. Putinas, nei jokia kita šalis, valstybė pasaulyje neturi teisės vetuoti šių dviejų valstybių ir bet kurių valstybių laisvo apsisprendimo. Mes irgi apie tai kalbame mūsų rezoliucijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gražus mandagumo žestas, labai dėkoju už iniciatyvą. Pirmas klausimas. Ar yra dar kokia nors mūsų kaimynė ar Baltijos valstybė, kuri tą žestą padarė? Antras klausimas būtų toks: optimistiniais skaičiavimais, jeigu jos eis tuo keliu, aš tikiuosi, eis, kada mes galėtume tikėtis, kad jos taps visavertėmis NATO valstybėmis?
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, ar kitų valstybių parlamentai kokią nors panašią rezoliuciją rengia. Noriu pasakyti, kad trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetų pirmininkai kitą savaitę vyksta į Madridą, į Ispaniją, kalbėtis apie Madrido ir NATO, Madrido samitą ir apie Švediją ir Suomiją. Ne šią savaitę, bet kitą savaitę laukite mūsų bendro pareiškimo – trijų Baltijos valstybių ir Ispanijos. Dar prieš įvykstant tiems… padarant lemiamus sprendimus, čia mes irgi sakysime, kaip labai laukiame Švedijos ir Suomijos Šiaurės Atlanto Aljanse.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, tik nepagalvokite nieko blogo, aš norėčiau pasiteirauti apie šios rezoliucijos teikimo tikslą. Ar priežastis nėra ta, kad, kai Lietuva siekė NATO narystės, tuo metu 2000–2004 metų kadencijoje dešiniųjų konservatorių Seime viso labo buvo tik devyni ir kažkaip nepaliko jokio įsimintino pėdsako. Ar nėra ta priežastis, kad būtent taip bandoma realizuoti tą praleistą laikotarpį teikiant? Bet aš tikrai palaikau šią rezoliuciją, tiek Suomijos, tiek Švedijos narystę. Mūsų valstybė, be abejo, jaustųsi kur kas saugiau.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū. Nežinau, ar čia buvo klausimas, gal daugiau komentaras. Žiūriu iš tos perspektyvos, iš savo patyrimo perspektyvos. Visa, kas buvo, yra mūsų turtas. Iš viso to, kas vyko ir su mumis, ir aplinkui mus, reikia ko nors išmokti. Aš manau, ir tuomet galvojau, kai Lietuva stojo į NATO, ir dabar taip pat galvoju, kad tai yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių mūsų apsisprendimų, iš tikrųjų padarytų sprendimų, kurie ilgus dešimtmečius daro įtaką mūsų saugumo situacijai. Kas bebūtų padaręs tą sprendimą, kad ir kas būtų balsavęs čia ar kitoje Seimo salėje, ačiū jiems už tą sprendimą, kuris tada buvo padarytas, ir Lietuvos visuomenei, kuri suvokė to sprendimo svarbą.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas, ruošiasi E. Zingeris.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Baltijos regionas, ko gero, istoriškai taptų pats stipriausias per visą tą istorijos laikotarpį, jeigu į NATO įstotų Suomija ir Švedija. Aš manau, kad jūsų rezoliucija yra ne per vėlyva, o ankstyva ir pačiu laiku, nes Kroatijos prezidentas vis dėlto ketina vetuoti, nepalaikyti šito stojimo, bet ši jūsų žinutė yra laiku ir vietoje, kad siųstų gerą žinią iš Lietuvos būtent Skandinavijos šalims. Minėjote, kad vyksite ir į Ispaniją. Ar neketintumėte vykti ir į Kroatiją, žinodama tokią Kroatijos prezidento poziciją, susitikti su Kroatijos užsienio reikalų komitetu ir apie tai kalbėti, bandyti padėti Kroatijos prezidentui apsispręsti šiuo ypač sudėtingu laikotarpiu? Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Tikriausiai, kaip ir jums, taip ir man tas Kroatijos prezidento pareiškimas sukėlė rūpesčių. Mes taip pat ieškojome, kuo jis grįstas, kiek jis svarbus, kiek jis gali būti lemtingas. Išsiaiškinę situaciją toje šalyje vis dėlto žinome, kad Kroatijai atstovaus Vyriausybės vadovas, ne prezidentas. Aš nenoriu komentuoti tarpusavio santykių, valstybėse visaip nutinka tarp vyriausybių vadovų ir tarp prezidentų, bet šiuo atveju yra svarbi Vyriausybės pozicija, Vyriausybės nuomonė ir ji yra neabejotini teigiama – už Švedijos ir Suomijos narystę NATO. O jie turbūt savo tarpusavio santykius tegul aiškinasi be mūsų, tiesa?
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi A. Kupčinskas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pirmininke, čia labai laiku iniciatyva. Atsakant bičiuliui be pavardės, tai, žinoma, mes daugybę kartų… ir jūs, ir visi Užsienio reikalų komiteto nariai, ir šalies vadovai daugybę kartų išsakė savo nuomonę švedams ir suomiams, kad mes trokštame jų narystės NATO. Mano klausimas būtų toksai: kadangi šita narystė uždarys geopolitinį regioną ir Šiaurė taps visa Šiaure, gal mums būtų naudinga, atsimenant mūsų senesnius pokalbius su jumis, tą regioną vadinti Europos Šiaurės regionu? Galų gale tai palengvintų mums Baltijos šalių ir skandinavų tarpusavio regiono pavadinimo suvienodinimą, tai, ko seniausiai nori estai, ir tai, ką atliko suomiai pokario metais, iš Baltijos valstybės tapdami Šiaurės valstybe. Ką jūs galvotumėte apie kitą galimą žingsnį bent tam tikruose formatuose? Pavyzdžiui, Nordic-Baltic Eight, šiame formate arba parlamentiniame formate padaryti Nordic Eight? Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūs kalbate apie… Tai yra klausimas, dėl kurio diskusija yra prasidėjusi gerokai anksčiau. Bet aš matau, metams bėgant mes stokojame politinės valios, o gal iš tikrųjų stuburo, pasakyti – nuo dabar bus taip. Tai galbūt šios kadencijos Seimas, Užsienio reikalų komitetas, įvairūs formatai, kuriuos mes turime Seime, galėtų rimtai sugrįžti prie šios diskusijos, tai aptarti su mūsų kolegomis, kitų Baltijos valstybių (vis dar vadinu taip) ir Šiaurės valstybių kolegomis ir tą sprendimą padaryti. Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, aš būčiau už.
Ir aš dar galvoju, neatsakiau K. Masiuliui. Profesoriau, dėl to, kokia dar valstybė galėtų tapti. Pirma valstybė, kuri man ateina į galvą dabar, kuri galėtų tapti NATO nare, yra Ukraina. Ji seniai pasakė, kad nori būti NATO narė, bet mes, turiu galvoje tie, kurie darė sprendimus 2008 metais Budapešte, pristigo politinės valios ir gal politinės išminties pasiūlyti NATO veiksmų planą Ukrainai ir Gruzijai. Manau, jeigu tuomet tai būtų padaryta, šiandien šitos situacijos, kurioje mes visi esame, nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Laikas atsakyti išseko. Diskusija. Svarstymas. Pasisakyti dėl šio klausimo niekas nenori.
Priėmimas. Nuomonės už, prieš. Už nori pasisakyti K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būsiu lakoniškas. Rezoliucija labai akivaizdi ir aiškūs jos tikslai. Yra pareikšta gera mūsų valia ir palinkėjimas mūsų kolegoms, partnerėms valstybėms – Suomijai, Švedijai įeiti į NATO. Tai stiprintų jų nacionalinį saugumą, stiprintų ir mūsų nacionalinį saugumą. Tai yra akivaizdus abipusis interesas. Galų gale stiprintų ir visą NATO bloką, o Rusija patektų į gana keblią situaciją visame Baltijos regione. Čia tiek daug pliusų, kad tikrai reikia tai skatinti, o rezoliucija yra gera valia. Net neįsivaizduoju, dėl ko turėtų būti nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai raginu pritarti, balsuoti už šią rezoliuciją. Kaip Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupės pirmininkas norėčiau atkreipti dar ir komiteto pirmininkės Laimos, ir Lauryno dėmesį į tai, kad ketvirtadienį kaip tik Seime lankysis Suomijos parlamento delegacija. Ji susitiks su mūsų Seimo Pirmininke, susitiks su Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės šalimis grupės atstovais. Manyčiau, kad tikrai skuba šiuo atveju būtų verta tos simbolinės dienos. Jeigu mums ketvirtadienį pavyktų tą rezoliuciją priimti, manau, būtų puikus sutapimas ir tikrai puiki dovana Suomijos kolegoms.
PIRMININKAS. Šiandien turime priimti. Už pasisako D. Šakalienė. Dovilės nematau salėje. Tada Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Be abejonės, labai pritariu rezoliucijai, bet šia proga pasinaudodamas noriu kreiptis į mūsų kairiuosius kolegas, ypač socialdemokratus. Mes dabar kreipiamės iš esmės į dvi vyriausybes, kurios vadovaujamos kairiųjų. Madride irgi vyks samitas, ten yra kairioji Vyriausybė. Deja, kad ir kiek skatintume, mūsų socialdemokratai nevysto tų partinių ryšių kaip anksčiau – senais gerais laikais. Labai norėčiau, kad taip būtų, nes negalime mes daryti to, ką iš esmės jūsų partija turėtų daryti. Labai norėčiau didesnio aktyvumo. Jūsų partija yra vienintelė, kuri Užsienio reikalų komitete neturi atstovo, kur mes keičiamės. Partinis darbas privalo būti daromas ir kaire, ir dešine ranka. Deja, kol kas ta kairė ranka labai neaktyvi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Zingeris dar. Ai, atsiprašau, ne ten… Atsiprašau, gerbiamas Emanueli. A. Kupčinskas. Jau jums nebeteks.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man neteko klausti, Emanueliui teko paklausti, tai ačiū už galimybę pasisakyti. Išties ši rezoliucija labai laiku. Man kelia sentimentus tai, kad artimiausias NATO samitas vyks Madride. Prieš 25 metus – 1997 metais mes kartu su studentų organizacijomis, su jaunaisiais konservatoriais dviem autobusais vykome ir iškėlėme plakatus „Lietuvos jaunimas už NATO“. Tada mes nebuvome nei Europos Sąjungos valstybė narė, nei NATO valstybė narė, bet buvo tikrai labai daug entuziazmo. Tą entuziazmą aš matau dabar būtent Suomijos politikų galvose, kalbose.
Užpraeitą savaitę mes kaip tik Baltijos Asamblėjoje buvome susitikę su Nordic Council, Šiaurės Taryba, ir iš jų užsispyrimo mes matėme tikrai labai daug valios. To nepasakysi galbūt apie švedų užsispyrimą, nors kaip tik sakoma, kad suomiai ir estai yra santūresni. Man atrodo, jeigu suomiai rodys tikrą lyderystę, tai apsispręs ir tie patys švedai. O mums tikrai yra labai svarbu, kad artimiausiame NATO samite būtų tam tikri sprendimai. Tai būtų ir atsakas į Rusijos genocidą, agresiją Ukrainoje, kad NATO valstybės tikrai daro ir nebijo tos plėtros. O tie 1 tūkst. 600 kilometrų, kuriais nusidriektų papildomai NATO siena, tikrai yra ir mūsų visų saugumas, ir tam tikra simbolika, ir gestas Ukrainai, kovojančiai dėl savo valstybingumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojama bus 18 val. 25 min.
16.56 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2) (svarstymas)
Dabar įstatymų paketas. Kviečiu kolegą K. Starkevičų. Darbotvarkės 2-4.1 klausimas su lydimaisiais – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2), taip pat Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2) ir Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2). Prašom. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš ir pradėsiu iš eilės, kaip jūs išvardinote. Dėl pirmojo komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toliau dėl Gamtinių dujų įstatymo taip pat siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tas pats yra ir dėl Elektros energetikos įstatymo – irgi pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Bendra diskusija. Atsiprašau. Taip, taip, yra Biudžeto ir finansų komitetas, M. Majauskas. Paskubėjau į priekį. Taip, gerbiamas Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas gana išsamiai svarstė šį klausimą ir konstatavo kelis svarbius aspektus bei pateikė siūlymų. Juos jums trumpai ir pristatysiu, pristatydamas išvadą.
Vyriausybės pateiktą energetikos kainų subsidijavimo paketą konstatavo kaip svarbią antiinfliacinio plano dalį. Konstatavo, kad valstybė turi atsakomybę užtikrinti kainų stabilumą ir ryžtingai reaguoti, kai svarbiausiuose segmentuose kainos auga po kelis šimtus procentų kaip šiuo atveju. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto užduotis šiuo atveju buvo įvertinti, kaip bus panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, siekiant įvardintų tikslų, ir pasiūlyti priemones, kaip sumažinti galimą neigiamą riziką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo antiinfliaciniu paketu 165 mln. eurų bus numatyti elektros rinkai subsidijuoti. Šie pinigai bus skiriami daugiausia liberalizuotai, tai yra nebereguliuojamai, elektros rinkai, kai kainos nustatomos dviejų savarankiškų šalių susitarimu.
Siekiant sumažinti galimą riziką, jog subsidija atiteks tiekėjui, o ne vartotojui, kaip vienas iš variantų buvo svarstytas rinkos liberalizavimo atidėjimas. Toks sprendimas užtikrintų, kad visa nauda atitektų vartotojui, o ne tiekėjui. Tačiau ministerija išaiškino, kad toks sprendimas turėtų daugiau žalos nei naudos, todėl Biudžeto ir finansų komitetas konstatavo, jog svarbu numatyti papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, jog griežta nepriklausomų tiekėjų kontrolė būtų įtvirtinta įstatymu.
Nors bet koks kritęs šešėlis dėl nesąžiningos kainodaros turėtų ilgalaikių pasekmių tokio tiekėjo reputacijai ir konkurencingumui, remdamasis VERT’o, tai yra energetikos reguliatoriaus, rekomendacijomis, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė papildyti įstatymų projektus, numatant papildomas nepriklausomų tiekėjų kontrolę stiprinančias priemones.
Tos priemonės buvo dvi. Viena – tikslinti formuluotę. Taip jau būtų aišku, kad kompensavimas taikomas tik energijos įsigijimo sąnaudoms, o ne veiklos sąnaudoms, tokioms kaip darbo užmokesčiui ar tiekimo veiklos maržai kompensuoti. Taip pat numatyti pareigą auditorių patikrai pateikti nepriklausomiems tiekėjams skirtų valstybės subsidijų kompensacijų panaudojimą. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė tokiam projektui ir šiems pasiūlymams: 8 balsavo už, 1 balsavo prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar iš Energetikos ir darnios plėtros komisijos kaip papildomos J. Urbanavičius, bet… Yra, prašau, gerbiamas Justinai. Komisijos nuomonė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos, Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Siūlėme pagrindiniam Ekonomikos komitetui atsižvelgti į mūsų pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Dabar diskusija. V. Ąžuolo nematau, V. Gapšio nematau, R. Žemaitaičio taip pat nėra. R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo pataisomis siekiama suvaldyti gamtinių dujų ir elektros kainų šoką buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. Įstatymo pakeitimas susijęs su infliacijos pasekmių švelninimu, aukštų elektros energijos ir gamtinių dujų kainų mažinimu skiriant valstybės biudžeto lėšų dalį. Siekiama sudaryti galimybę sumažinti elektros ir dujų kainas visiems elektros energijos vartotojams: ir tiems, kurie gauna reguliuojamąjį tarifą, ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, taip pat vartotojams, kurie šiandien yra pasirinkę garantinį tiekimą. Nuo liepos numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę. Nesiimant jokių veiksmų pagal dabartines rinkos tendencijas elektros kaina nuo liepos augtų apie 80–90 % iki 31–32 centų už kilovatvalandę. Tuo metu gamtinių dujų kaina augtų du arba du su puse karto. Pagal vertę suskaičiavus reguliuojamojo tarifo visas būtinas sąnaudas tarifas būtų 49 centai už kilovatvalandę, tai yra tris kartus didesnis tarifas, negu šiandien yra galiojantis. Taigi, jeigu mes atidėtume liberalizavimo procesą dar kuriam laikotarpiui, tiesiog ne visi kaštai, kurie šiandien nėra padengiami reguliuotojo, būtų įskaičiuoti visiems elektros energijos vartotojams per papildomą dedamąją, tai yra nuo sausio 1 dienos tarifai dar labiau augtų visiems elektros vartotojams. Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai, tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas. Bus kompensuojama tiek papildoma dedamoji prie persiuntimo kainos, tiek energijos tiekimo kaina. Esu įsitikinęs, kad tai savalaikės ir labai svarbios pataisos visiems Lietuvos gyventojams, ir raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kalba A. Butkevičius. Nenori. L. Nagienė. A. Butkevičius atsisakė, taip. Laima, damoms pirmenybė. Prašom, ponia Laima. Toliau posėdžiui vėl pirmininkaus kolega V. Mitalas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šio teisės akto tikslas yra amortizuoti kainų šuolį. Džiugu, kad ši našta nepaliekama būsimoms kartoms, kaip buvo kažkada kalbėta. Įvertinus kitų Europos Sąjungos šalių pasirinktą variantą, modelį, mūsų šalis išimtinai skiriasi.
Mūsų tikslas šiandien yra padėti skurstantiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau teikiamas projektas aprėpia visus ir mes padėsime absoliučiai visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio. Dėl to, dėl nenumatyto suvartotos elektros kiekio kainos, dujų kiekio tikrai būtų buvę tobula kitaip pažiūrėjus, jeigu mes būtume įvertinę pajamas ir šiandien būtume priėmę dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio – prilyginę MMA. Galbūt buvo galima sutaupyti iš čia lėšų ir buvo galima skirti neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimui minimaliajai mėnesinei algai. Kaip sako, trūksta pusės milijono, o mes žinome, kad šitam kompensavimo mechanizmui yra skirta beveik 800 mln.
Manyčiau, aišku, mes privalome pritarti šitam projektui, bet galėjome pagalvoti ir apie kitą kompensavimo mechanizmą. Jeigu ir nebus kito modelio, man vis tiek išlieka abejonių dėl kontrolės, nes ar nebus taip, kad pagal nepriklausomų tiekėjų kartelinį susitarimą tiekėjai tvirtai pasiskaičiuos iki maksimumo ir pasakys: taip, mes pirkome elektros energiją už 33 ar 35 euro centus. Žinome, kad kompensacijos mechanizmas prasidės nuo 23 euro centų. Yra šeši tiekėjai. Man šiuo atveju kyla abejonių dėl griežtos kontrolės ir to, kad nebūtų kartelinių susitarimų.
Manyčiau, šiandien svarbiausia yra skatinti gyventojus įsidiegti saulės energiją, pasistatyti elektrines, nes mums visai neaišku, kas bus po 6 mėnesių. Po 6 mėnesių kainų šuolis gali vėl šoktelti, ir kaip tokiu atveju mes padėsime savo gyventojams, kurie šiandien skursta ir tikrai neturės galimybės sumokėti, nes po 6 mėnesių tas teisės aktas lyg ir negalios. Ir komisijos posėdyje apie tai buvo diskutuota, nors viceministrė buvo aiškiai pasakiusi, kad galbūt galėsime taikyti tą patį įstatymą, bet mes visiškai nežinome, kainos gali išaugti ir iki 50 euro centų. Jeigu mes galvojame apie tai, kaip padėti gyventojams… ypač tie, kurie turi galimybę tiek ir butuose nuotolines elektrines statytis, tiek ir galimybę ant stogų pasistatyti savo saulės elektrines, tai čia yra labai svarbu.
Vis tiek visus kviečiu pritarti nors ir nelabai apskaičiuotam projektui, bet mes šiandien turime galvoti, kaip amortizuoti tą kainą, kokia ta kaina yra didelė. Ir iš tikrųjų, jeigu bus daugiau negu 37 euro centai, tai mūsų gyventojai patirtų be galo dideles išlaidas. Manau, pasižiūrėjus, kiek ateityje yra saulės energijai numatyta, konkrečiai, kompensuoti saulės elektrines ir panašiai, tai šiais metais yra nemažai numatyta, padidintas skaičius, bet kitais ir dar kitais metais suma yra daug mažesnė. Tikrai kviesčiau Energetikos ministeriją ir Finansų ministeriją apie tai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija dėl šių klausimų baigta. Yra keletas pasiūlymų, dėl jų apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
17.08 val.
Kelių transporto kodekso 1, 7, 8, 81, 82, 83, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 23, 24, 26, 30, 32, 38, 41 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 39 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 84, 85, 86, 91, 101, 391 ir 392 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1593, Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1594, Administracinių nusižengimų kodekso 101, 393, 448, 450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1595 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5.1 ir lydimieji klausimai – Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektai. Kviečiu susisiekimo viceministrą J. Skačkauską pristatyti šiuos projektus. Prašau.
J. SKAČKAUSKAS. Sveiki, pirmininke, sveiki, gerbiami Seimo nariai. Aš pristatysiu kelis teisės aktus – tai Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektą, Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą.
Pagrindiniai įstatymų projektų tikslai yra šie: užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų atitiktį 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtoms reglamentų ir direktyvų, vadinamojo Mobilumo paketo, nuostatoms, taip pat šių nuostatų tinkamumą, taikymą ir įgyvendinimą. Įstatymų projektų esmė – atsiradus naujoms nuostatoms, susijusioms su profesine vežimo, kelių transporto veikla, atsirado poreikis tikslinti tam tikras įstatymų nuostatas dėl kelių transporto priemonių vežėjų, vykdančių krovinių ir keleivių vežimą už atlygį, reglamentavimo.
Pagrindinės būtų šios naujovės. Visų pirma Kelių transporto kodekse siūloma įtvirtinti krovinių vežimo savo sąskaita ir nekomerciniais tikslais apibrėžtį, siekiant numatyti, jog vežimą vykdantiems ūkio subjektams nebūtų taikomos vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisyklės. Tai čia turima omeny, kad jeigu turi įmonė, kuri gamina produkciją ir pati turi savo logistinį parką, jai nereikės licencijos ir tų taisyklių laikytis.
Kitas dalykas – įteisinti naują licencijos rūšį, skirtą vežti krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transporto priemonėmis, kurių masė nuo 2,5 iki 3,5 tonos. Iki šiol buvo tik nuo 3,5 tonos. Taip pat nustatyti proporcingumo reikalavimą vežėjo vykdomai veiklai, tai yra vežėjas galės turėti ne daugiau kaip penkis vairuotojus kiekvienai licencijuotai transporto priemonei. Patikslinti atvejus dėl vežėjo, vežėjo vadovo, transporto vadybininko nepriekaištingos reputacijos praradimo. Nustatyti užsienio šalyje registruotų vežėjų, kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo Lietuvos Respublikos teritorijoje reikalavimus. Paskirti Lietuvos transporto saugos administraciją ir Valstybinę darbo inspekciją kaip atsakingas institucijas už bendradarbiavimą, pagalbos teikimą užsienio šalių kompetentingoms institucijoms kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo klausimais.
Antra. Administracinių nusižengimų kodeksas. Pagrindinės naujovės būtų šios: nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, už reikalavimo dėl kelių transporto priemonės vairuotojo grąžinimo į vežėjo registracijos šalį ar vairuotojo gyvenamąją vietą neužtikrinimą. Priminsiu, kad pagal Europos Sąjungos teisę privaloma grąžinti transporto priemonę kas 8 savaites.
Antras dalykas – nustatyti administracinę atsakomybę vairuotojams už reikalavimų dėl kelių transporto priemonės vairuotojo normalaus kassavaitinio poilsio laiko, tai yra draudimo ilsėtis transporto priemonės kabinoje. Iš tikrųjų atsiranda tam tikrų nuobaudų, jeigu būtų tai pažeidžiama.
Trečiasis teisės aktas yra Transporto veiklos pagrindų įstatymas. Šiame teisės akte siūloma įtvirtinti šias pagrindines nuostatas: patikslinti kombinuotojo vežimo apibrėžtį ir numatyti, kad prie kombinuotojo vežimo sąvokos būtų galima įtraukti ir vežimą iš vandens į jūrų uostą. Iki šiol tokios nuostatos nebuvo. Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui suteikti įgaliojimus nustatyti kelionės leidimų, kurie suteikia teisę užsienio šalyje registruotai transporto priemonei įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir vežti krovinį tranzitu, taisykles, tvarką ir panašiai.
Čia yra turbūt pagrindinės šitų teisės aktų naujovės. Įstatymo projektas įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuos reikėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2022 m. vasario 2 d., o priėmus įstatymą jam įgyvendinti reikės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl prašome Seimo įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Numatoma, kad šie visi įstatymai įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Iš tikrųjų užtruko pats derinimas, nes yra didžiulis paketas. Buvo daug konsultacijų vykdoma su socialiniais partneriais, dėl to šiek tiek užtruko pats parengimas. Turbūt tiek, labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra keletas norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Nekrošius, bet jo salėje nėra, išskyrus jo portretą, nežinau, ar jis paklaus. Tada klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, prašom pasakyti: dabar aš žiūriu į jūsų teisės akto 3 straipsnio, 8 straipsnio pakeitimą ir ten yra išskirtinės sąlygos, kam bus nereikalingos licencijos. Man vienas punktas labai aktualus. Įmonė yra kelionių organizatorė ir teikia keleivių vežimo paslaugą, jiems nebus reikalinga licencija? Kodėl jūs išskyrėte šitą punktą ir ar čia nėra?.. Man truputį kvepia, kad lobistai dirba.
Antras mano klausimas, kas konkrečiai vykdys kontrolę, nes čia yra labai svarbi kontrolė? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, numatoma tam tikra išimtis pagal Europos Sąjungos teisės aktus, kad, sakykime, įmonėms, kurios veža (čia visų pirma krovininiams yra), jeigu pačios vykdo gamybą ir turi savo autoparką, tad joms išvežioti vietoje, tai yra paskatinti vietos gamintoją, kad nereikės licencijų. Čia turbūt turima omeny, kad ir jeigu jos veža savo keleivius, tarkime, turi gamybinę veiklą ir savo autoparką. Prižiūrės Lietuvos transporto saugos administracija. Bet šios išimtys yra numatytos Europos Sąjungos teisės aktuose. Tokiu atveju mes tik perkeliame.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia T. Tomilinas, bet jo salėje nematau. K. Starkevičius taip pat turi klausimą. Ar klausite? Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau, kad greičiau vyktų posėdis.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū gerbiamam viceministrui.
J. SKAČKAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime ir balsuosime artimiausiu metu.
17.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio I skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1584, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1590 (pateikimas)
Žiūrėsime, kaip seksis kito didelio įstatymų bloko pateikimas. Kviečiu Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius pristatyti S. Šedbarą. Nuo darbo grupės, dirbusios Seime. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektų daug, bet visi lydimieji, kaip jūs turbūt puikiai suprantate, yra susiję su tuo, kad persiskirsto funkcijos tarp administracijos direktoriaus, dabar jau didžiąją dalį perims meras, kai kur koreguojamos tarybos funkcijos. Pagrindinis mūsų projektas iš tiesų yra Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija. Pristatau, kalbu visos darbo grupės, joje dirbo 12 kolegų iš visų frakcijų, nuo mažiausios iki didžiausios, vardu. Dar praeitų metų gruodžio 30 dieną buvo sudaryta darbo grupė. Pavyko pasiekti įvairiausių kompromisų ir dabar teikiame šios darbo grupės darbo rezultatą. Iš tiesų esu maloniai nustebintas ir patenkintas, kad jokių konfliktų nebuvo, visus pasiūlymus įvertinome, kai kuriuos pasiūlymus priėmėme demokratiškai balsuodami darbo grupėje. Taip pat turėjome porą nuotolinių posėdžių su Savivaldybių asociacija, kai kurie merai išsakė savo pozicijas, į jas taip pat atsižvelgėme. Noriu pasakyti, kad pačias principines nuostatas, pagal jas paskui dirbo grupė, taip pat suderinome su Savivaldybių asociacija ir su darbo grupe. Nuo jų stengėmės nenukrypti.
Taigi, aš nežinau, kolegos, kaip detaliai turėčiau pristatyti, labai daug buvo viešojoje erdvėje, turbūt bus daug ir klausimų. Kaip žinome, pagal mūsų jau vienbalsiai balsuotą Konstitucijos pataisą, atsiranda dvi institucijos, tai yra savivaldybės taryba, kaip atstovaujamoji, ir šalia meras. O dviejų atstovaujamųjų institucijų negali būti, vadinasi, meras tampa vykdomąja valdžia. Tačiau atsižvelgdami ir į tą kompromisą, kurį pasiekėme darbo grupėje ir su savivaldybininkais, mes sumodeliavome vadinamąjį stiprų merą. Tai nėra naujovė, maždaug trečdalyje Europos Sąjungos šalių, kuriose merai yra renkami tiesiogiai, yra toks stiprus meras. Pavyzdžiui, Vokietijoje, priklauso nuo žemės, yra trys modeliai. Vienas iš jų yra stipraus mero. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad meras yra ne tik vykdomoji valdžia, bet taip pat be balso teisės pirmininkauja tarybai, formuoja jos darbotvarkę, teikia projektus. Žinoma, ir su kitais tarybos nariais arba su kitais pareigūnais formuoja darbotvarkę.
Štai toks mūsų mero modelis yra siūlomas Vietos savivaldos įstatyme. Buvo daug abejonių dėl to, ar gali toks modelis būti. Teisės departamentas tokias abejones kelia. Visas tas abejones, surašytas Teisės departamento, mes vertinome darbo grupėje, dėl jų diskutavome. Mes manome, kad gali būti toks modelis. O jeigu kada nors bus proga Konstituciniam Teismui dėl to padiskutuoti, tegul ir padiskutuoja. Šiaip mes manėme, kad nebūtinai toks griežtas valdžių atskyrimo principas, koks yra Konstitucijoje numatytas centrinei valdžiai, turėtų būtinai galioti ir vietos savivaldai. Visgi vietos savivalda yra žmonių interesai, tai yra ūkinė veikla, ypač mažose savivaldybėse. Manome, kad toks tam tikra prasme vieningas modelis, kai meras, išrinktas tiesiogiai, yra ir asmenybė vietoje, atsako už žmonių reikalų tvarkymą ir kartu lyderiauja posėdžiaujant tarybai, gali būti.
Jau šiek tiek neįėjo į mūsų darbo grupės kompetenciją, tačiau matydami kai kuriuos dalykus mes pasistengėme vis dėlto pasiūlyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir jums, žinoma, čia pateikimo stadijoje ir kai kurių kitų dalykų, nes kai pasižiūrėjome, kaip atrodo Vietos savivaldos įstatymas po mūsų darbo grupės pataisų, tai išsistumdė straipsniai, atsirado daugybė su visokiais ženkleliais. Mes sutarėme, kad teikiame naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kad būtų patogiau naudotis, ir mes kai kuriuos klausimus, tiesiog darbo grupėje neturėdami nei laiko, nei kompetencijos apsvarstyti, tikrai paprašėme darbo grupės narių, kurie dirba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kad dar patobulintų. Aš manau, kad kai kurie ir Teisės departamento pasiūlymai, jų darbo grupė tikrai nei siūlė, nei svarstė, bet jie iš seniau yra likę šiame įstatyme, komitete ir bus aptarti, galbūt kas nors dar irgi bus patobulinta, kad įstatymas būtų paprastesnis, lankstesnis.
Mes laikėmės dar vieno principo, ne tik pirmo principo, kurį paminėjau, kad nebūtinai toks griežtas valdžių atskyrimas kaip centrinėje valdžioje, bet taip pat įvertinti savivaldybes pagal dydį. Dabar yra vienas frakcijų dydžių kurpalis – ar Vilnius su didžiule savivaldybe, ar Pagėgiai, Kazlų Rūda. Mes siūlome lankstesnį modelį. Mes siūlome, jeigu bus pritarta, kad galėtų mažose savivaldybėse frakciją sudaryti, pavyzdžiui, ir du tarybos nariai, bet Vilniuje tikrai tai būtų nelogiška ir neproporcinga. Tai štai mes siūlome, kad frakciją galėtų sudaryti ir keturi nariai.
Be to, mes dar numatėme tam tikras taisykles arba siūlome savivaldybės nario veiklos formas, už kurias gali būti kompensuojama. Kad būtų daugmaž vienoda sistema visoje Lietuvoje, tai, žinoma, tarybos nario posėdžiai taryboje, komitetuose, komisijose, frakcijoje ir pagal reglamentą numatyti susitikimai su gyventojais – štai už tokias formas galima pildyti tam tikrus dokumentus ir gauti kompensavimą už sugaištą laiką, nes kitaip labai sudėtinga apskaitą vykdyti ir galimi visokie vienas kito kaltinimai ir piktnaudžiavimai. Tai štai tokie visokiausi dar papildomi dalykai, norint padaryti savivaldybes lyg ir labiau tarnaujančias žmogui.
Tiesa, mes taip pat siūlome kolegiją, nors dabar įstatyme ir yra, kai kurios savivaldybės turi. Mes irgi siūlome neprivalomą, tačiau taryba gali nutarti turėti tokią kolegiją, ją sudarytų meras, vicemerai, komitetų, komisijų pirmininkai, opozicijos lyderis. Taip pat kolegijai numatome papildomų funkcijų, jeigu tokia sudaryta, kad būtų tam tikras instrumentas merui ieškoti sąlyčio taškų su savivaldybės taryba. Taigi bandėme sudėlioti tą santykį tarp šitų dviejų konstitucinių institucijų: tarybos ir mero taip, kad būtų daugiau taikos ir mažiau konfliktų.
Na, o ar dabar konfliktų išvengsime pagal šį modelį, niekas negali pasakyti, nes tai yra nauja sistema. Po metų rinkimai, dar po metų dvejų turbūt pamatysime, ar veikia sistema, ar neveikia. Bet turėkime galvoje, kad ir šiandien su sena sistema, kurią Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine, trijose savivaldybėse: Šilalėje, atrodo, Plungėje ir Jurbarke yra problemų, o Kalvarijoje net gresia tiesioginiu valdymu. Žinoma, nuo tokių nesusikalbėjimų joks įstatymas neapsaugos, čia, matyt, turėtų pradėti veikti sveiko proto principas. Aš galvoju, kad tiek pristatyti ir pakaktų. Klausimų turbūt bus, pasistengsiu atsakyti. Tikrai daug apie tai buvo kalbėta viešumoje, manau, tikrai dar daug darbo turės VVSK. Būtų gerai ir aš tikiuosi, kad kartu su Rinkimų kodeksu, Referendumo įstatymu, Politinių organizacijų įstatymu judės į priekį ir bus priimtas birželio pabaigoje ir šis įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų tikrai yra. Pradėkime eiti per juos. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai dėkojame darbo grupei. Iš tikrųjų didžiulis darbas atliktas, nes bandyta sutaikyti visas puses ir visus interesus, bet vėlgi Teisės departamento pastaba yra gana griežta dėl atstovaujamosios demokratijos, dėl vykdomųjų institucijų atskaitingumo tarybai. O šiuo atveju vis dėlto tiesiogiai išrinktas meras, daugiau kaip vykdomoji institucija, vadovaus tarybai. Ar nemanote, kad vis dėlto gali būti?.. Aišku, jeigu nesikreipsime, galbūt Konstitucinis Teismas savo išvados ir nepadarys. Ar nemanote, kad ši mūsų pakeitimo vieta yra silpniausia, nors, kaip jūs sakėte, Europoje yra visokių dalykų, bet Europoje ir konstitucijos yra nevienodos. Ar šiuo atveju nematote didžiausios problemos, kad gali būti tam tikrų negerų pasekmių? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielas Edmundai, jeigu aš vienas būčiau rašęs projektą, šito nebūčiau įrašęs. Mano pirmajame konceptualių nuostatų, kurias aš siūliau darbo grupei, variante buvo kitaip, bet jūs turbūt žinote, esame kalbėję, kad jeigu nebūtume įrašę taip, kaip šiandien yra, aš abejoju, ar balsavimas dėl konstitucinės pataisos būtų buvęs toks vieningas. Tai ir yra kompromisas. O kas yra politika? Kompromisų menas.
Dabar dėl Konstitucijos. Teisės departamentas nepajuodino, būtų tekę eiti į komitetą ir daryti preliminarų vertinimą. Jis tik tokius pasvarstymus daro. Šiaip jau, žinokite, mūsų Konstitucijoje nėra labai daug normų, skirtų savivaldai. Kai mes pakeitėme, pataisėme, papildėme Konstituciją, mes ten turime tik tarybą ir merą, jam yra tik pilietybės reikalavimas, dėl viso kito Konstitucija nukreipia į įstatymą.
Sunkiai įsivaizduoju, kad Konstitucinis Teismas turėtų konstitucinį pagrindą šiuo atveju įžvelgti prieštaravimą. Arba reikėtų sukurti tokią doktriną taip, kaip buvo sukurta vadinamojoje R. Pakso byloje, kur mes turėjome pildyti Konstituciją, nors Konstitucinis Teismas vertė mus keisti, bet nebuvo ko keisti, nes tokios normos nebuvo. Tai čia truputėlį akmenėlis ir į kolegų Konstitucinio Teismo teisėjų daržą. Bet aš dar pradžioje paminėjau, kad mūsų nuostata buvo ne laikytis griežto valdžių atskyrimo principo centrinėje valdžioje, o žiūrėti, kad jeigu jau žmonės išsirinko rajono arba miesto šeimininką, kad jo ir atsakomybė, ir pasitikėjimas būtų didesnis. Pažiūrėsime, kaip veiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pagal naujas projekto nuostatas meras ir administracijos vadovas skiria, atleidžia tarnautojus, dirbančius pagal sutartis, teikia tarybai tvirtinti ir administracijos struktūrą, tačiau dar liko numatyta galimybė steigti tarybos ir mero sekretoriatus. Pažymėtina, kad viena iš administracijos funkcijų yra rengti savivaldybės institucijų sprendimų projektus. Tai kodėl negana merui turėti tik politinio, pavyzdžiui, pasitikėjimo tarnautojų, patarėjų? Juk merui vadovaujant visai administracijai pakanka nustatyti, kad administracijos struktūroje būtų skyrius, kuris ir atliktų, pavyzdžiui, sekretoriato funkcijas, nes taip išeina kaip ir pareigybių išpūtimas.
Nepastebėjau, neradau projekte nuostatų dėl biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo. Ten yra tik biudžetinių įstaigų seniūnų vadovų skyrimas, lyg ta kompetencija niekam nepriskirta. Iš tiesų keistai atrodo…
PIRMININKAS. Laikas.
G. KINDURYS (LVŽSF). …kad įstaigos vadovas ir direktorius yra tas pats. Dabar pasirinkta, kad meras ir vadovas ir dar skiria direktorių. Kodėl pasirinktas toks dviprasmiškumas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia dviprasmiškumo nėra. Jeigu toks santykis toliau ir liks, turėkime galvoje štai ką. Dabar yra dvi institucijos: taryba ir savivaldybės administratorius kaip vykdomoji, kaip institucija. Tai dabar taryba ir meras yra dvi institucijos. Institucija – jis meras, žmogus, vienasmenė, bet institucija kaip Respublikos Prezidentas, tai jis yra savivaldos prezidentas tam tikra prasme.
Administracijos direktorius, čia diskusijų dalykas, bet sutarėme, kad meras turi… tai yra įstaigos vadovas, trupučiuką panašu kaip Seimo Pirmininkas ir kancleris, tai yra aparato vadovas. Ir matote: administracija, karjeros tarnautojai arba pagal darbo sutartis dirbantys. Meras – neprivalu, bet, jeigu yra didelė savivaldybė, turėti savo politinio pasitikėjimo sekretoriatą, turėti vieną, du, tris žmones mes numatėme galimybę. Lygiai taip pat kaip ir tarybos. Juk gali mažoje savivaldybėje būti vienas žmogus, tarybos sekretoriatas, tarybos sekretorius, bet jeigu didelė savivaldybė, žinoma, kad vienas žmogus nepaveš. Tai lankstumo galimybė didžiulė. Štai toks yra pasirinkimas, nes, įsivaizduokite, meras turi nepaprastai daug funkcijų. Jeigu jis pasirenka nedaug vicemerų, o čia irgi yra pasirinkimo dalykas, ir kuo didesnė savivaldybė, tuo daugiau gali pasirinkti, tai jam pagalbą turėti – aparato administracijos vadovą, administracijos direktorių – mums atrodė ir savivaldybininkams darbo grupėje atrodė kaip logiškas žingsnis.
O dėl biudžetinių įstaigų skyrimo, žinokite, mes tų vietų netaisėme. Kur nors turi būti įstatyme arba gal nušoko, tai čia VVSK turi pasižiūrėti redaguodamas, nes čia mes jau tikrai šių dalykų taip iki detalių neanalizavome.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šarknicko salėje nematau. A. Nekrošiaus salėje nematau. R. Žemaitaičio salėje nematau. A. Kupčinską salėje matau. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, buvo šaunu dirbti jūsų vadovaujamoje darbo grupėje. Išties padirbėta iš peties. Žiūriu į gerbiamą E. Sabutį, kitus. Tikrai atėjome į darbo grupę su gana prieštaringomis ir priešiškomis nuostatomis, bet kuo ilgiau jūs pirmininkavote, tuo labiau tas sutarimas ir kompromisas radosi, o galiausiai tas kompromisas atsispindėjo balsuojant dėl Konstitucijos pakeitimo, kai 135 Seimo nariai balsavo dėl tiesioginių mero rinkimų įtvirtinimo. Aišku, kad Konstitucinis Teismas pasisakė ir plačiau. Tose nuostatose… Man atrodo, daugelis buvo tikrai atspindėtos. Aš manau, kad išties tos vietos demokratijos bus kur kas daugiau. Manau, jeigu veikia Seime demokratijos principai ir ta nacionalinė demokratija, tai jinai gali tikrai būti puikiai realizuota ir vietos demokratijose. Tiesiog ačiū už…
PIRMININKAS. Klausimas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ai, čia buvo klausimai. Tai tiesiog noriu pagirti pirmininką už pirmininkavimą.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galiu tik pasakyti, ko nepasakiau pačioje pradžioje, ką priminė Andrius. Aš tikrai pamiršau padėkoti. Buvo didžioji grupė sudariusi mažąją grupelę, ji iš tiesų labai intensyviai padirbėjo: tai E. Sabutis, tikrai labai nuoširdžiai ačiū, ačiū A. Širinskienei, tikrai ačiū abiem mūsų Andriams – Kupčinskui ir Vyšniauskui. Buvo malonumas dirbti. Aš iš karto sakiau, kai mes susirinkome į pirmą posėdį: kolegos, padarysime ir padarysime laiku. Ir padarėme. Tikrai tik tiek galiu pasakyti. Norėčiau tokio sutarimo ir toliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Fiodorovas, bet jo nematau. E. Rudelienės irgi salėje nėra. R. Tamašunienė yra. Prašau. Gerbiama Rita, jūs galite užduoti klausimą, jeigu norite.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš noriu paklausti. Dabartinio administracijos direktoriaus funkcijos, sakykime, toks juodas darbas, atitenka merui ir administracijos direktorius lieka be pavaduotojo. O paties mero pavaduotojų jau daugėja. Kokios bus galimybės skirstant tas funkcijas tarp to viso pasitikėjimo, sakykime, valstybės tarnautojų savivaldybėje?
Kita vertus, kaip jūs galvojate, ar šis projektas vis dėlto nenumenkina tarybos vaidmens ir funkcijų? Merą mes tikrai, mano vertinimu, pastipriname, ir neblogai, kaip kompensacija už tai, kad jis neturi balsavimo teisės ir tik gali posėdžius organizuoti ir tvirtinti darbotvarkę, bet pačios tarybos funkcijos? Ar tikrai mes atsižvelgiame į tai, kad ir taryba turėtų savo atitinkamą vaidmenį savivaldai priimant labai svarbius sprendimus?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pirminiame variante, dėl kurio iki šiol dar kartais kai kas paaimanuoja, buvo tarybos pirmininkas, bet aš nemanau, kad vien dėl to, kad nėra tarybos pirmininko, tarybos funkcija sumažėtų. Žiūrėkite, dabar meras taip pat yra. Jis lyg ir kartu, lyg ir iš šalies. Jis yra tiesiogiai išrinktas, nors jis formaliai yra tarybos narys, na, tik tiek, kad jis balsuoja, tuo ir skiriasi. Dabar jis bus išrinktas, nebus tarybos narys, bet jis vis tiek, kaip ir anksčiau, pirmininkaus, formuos darbotvarkę. Ypatingo skirtumo aš čia nematau. Aš neįsivaizduoju kitaip kaip tokį modelį… Juk yra tam tikra bendruomenė, joje yra tam tikros politinės jėgos. Tai jeigu tam tikra politinė jėga turi pasitikėjimą toje bendruomenėje, tai, be jokios abejonės, ji balsuoja ir už merą, iškeltą tos politinės jėgos, ir savivaldybės taryba po meru kažkokiu būdu formuojasi. Tai yra viena. Po to gali susipykti, bet rinkimų metu, aš neįsivaizduoju kitaip, kad būtų socialdemokratų meras, o liberalų ar konservatorių taryba ar atvirkščiai. Nėra jokios politinės logikos. Šiuo atveju aš įsivaizduoju, kad susiformuoja tam tikra stabili struktūra. Matote, jeigu meras su tarybos pritarimu pasiskiria vicemerus, administracijos direktorių, tai kartu jis ir formuoja savo politinę komandą, kartu su taryba, ne jis pats kažkaip. Jeigu jis pradės visiškai savarankiškai tai daryti, tai iš karto pirmomis dienomis bus konfliktas tarp tarybos ir mero. Aš manau, kad čia yra pagrindinis mero uždavinys – surasti taiką ir jos ieškoti visus ketverius kadencijos metus.
Dabar dėl funkcijų pasidalinimo. Čia yra diskusinis dalykas. Įstatyme yra numatyta dalis, ten, kur yra mero pareigos, jis negali niekam deleguoti, tai yra svarbiausios pareigos, bet kur yra jo teisės, tai jis gali kai ką pavesti administracijos direktoriui, nes iš tiesų, kaip aš ir minėjau, jo kompetencija tampa labai plati. Vicemerai jam būtų kaip viceministrai. Labai panašiai mes konstravome mintį, kad tai yra nerinktas, viceministras negali pavaduoti ministro, taip ir čia vicemeras mero. Bet pagal savo politinės kontrolės sritis meras paskirsto, ką toliau daro, ir tikrai padeda merui įgyvendinti uždavinius. Bet kaip minėjau pradžioje, kartu tai yra tam tikros politinės komandos formavimas. Ir stabilumo netgi, sakyčiau, užtikrinimas toje savivaldybėje.
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi čia yra tikrai nemažai lydimųjų ir tikrai matau, kad opozicijos garbūs nariai nori paklausti, manau, dar 10 minučių įmeskime klausimams ir turėsime gerą pateikimą. Dabar klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia noriu tikrai padėkoti ir iš tikrųjų matosi, kad tas teisės aktas, iš viso Vietos savivaldos įstatymas kažkuo labai stipriai skiriasi nuo ankstesnio. Bet mano vienas konkretus klausimas. Pirmiausia jūs viename straipsnyje rašote, kad reglamento nustatyta tvarka turi derinti su taryba administracijos direktoriaus kandidatūrą, o kitame jūs rašote, kad meras direktorių skiria ir atleidžia. Čia yra vienas prieštaravimas. Kaip suprasti, kaip iš tikrųjų yra?
Kitas klausimas dėl mero pavadavimo. Ar jums atrodo tai yra normalu, kad jūs skiriate tarybos narį? Čia, jeigu, sakysime, savaitei ar dviem savaitėms išeina atostogų, ir tarybos narys, arba net mėnesiui, ir tarybos narys pavaduos merą, nors jis galbūt iš tikrųjų yra toli nuo šitų darbų, kuriuos atlieka.
Ir dar vienas klausimas dėl vicemero funkcijų. Vis dėlto norėtųsi, kad jos būtų daugiau apibrėžtos. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vicemero funkcijų tikrai neapibrėšime, kadangi tai yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Lygiai taip pat, kaip ministras paskirsto politinio kuravimo sritis. Jeigu mes dabar prirašytume merui, kokias jis turi funkcijas pavesti vicemerui, tai turbūt jūs galite, kolege, įsivaizduoti, kokia būtų dabar dirbančių merų reakcija.
Dabar kitas dalykas. Dėl administracijos direktoriaus įstatyme nėra normos, kad administracijos direktorius yra skiriamas su tarybos pritarimu. Ne, tai yra savarankiška mero funkcija. Jūs gal truputį ne taip paskaitėte, vicemerą skiria su tarybos pritarimu.
Dabar dėl pavadavimo. Labai rimtas klausimas. Čia ir atsiremiame. Atsiremiame į tam tikrą valdžių padalijimo principą. Meras išrinktas tiesiogiai. Lygiai taip pat, kaip ir ministro negali pavaduoti viceministras, negali, tai prieštarautų Konstitucijai, taip ir mes manėme ir darbo grupėje sutarėme, kad mero negali pavaduoti vicemeras. Kas dabar gali atsitikti per vieną mėnesį, kai meras trumpam susirgo arba atostogauja. Ogi nieko. Ogi nieko neatsitiks. Tuo labiau kad valstybės vadovas pas mus iš viso neatostogauja ir dabar gali prisijungti ir pasirašyti net įstatymus, kas yra įvykę, gali ir būdamas užsienyje. Lygiai taip pat meras gali vykdyti savo svarbias funkcijas ir nebūdamas savo kabinete. Tai vienas dalykas.
Dabar kitas dalykas – legitimavimas, jeigu mero nėra ilgą laiką, jeigu meras arba nušalintas, arba neįvyko rinkimai, arba ilgam susirgo, tai dabar kas galėtų laikinai pavaduoti merą, kol meras bus išrinktas? Čia Teisės departamentas ir atkreipia dėmesį į sąvokas. Taryba, kol atsiras meras, tam tikram laikui išrenka laikiną pavaduojantį merą. Tačiau jeigu meras, pavyzdžiui, nevykdo savo pareigų, jeigu meras ilgiau kaip tris mėnesius nešaukia tarybos posėdžio, tai yra ta pati kaip ir šiandien galiojanti norma – taryba ad hoc šitam posėdžiui išrenka posėdžio pirmininką. Čia du skirtingi dalykai, ir stengiamės projekte tai labai atskirti. Maždaug toks yra santykis. Tiesiogiai išrinkto mero pavadavimas yra ganėtinai sudėtingas dalykas ir čia, atrodo, mums pavyko rasti tam tikrą kompromisą. Nes jeigu būtų kitaip, čia galėjo Teisės departamentas jau parašyti prieštaravimą Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, į salę grįžo E. Rudelienė. Paprašysiu, jeigu galima, ją taip pat užduoti klausimą. Labai trumpai, gerbiama Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš labai trumpai. Labai atsiprašau, gerbiamas pirmininke, aš perskaitau. 31 straipsnio 7 dalis: „Reglamento nustatyta tvarka derinti ir teikti savivaldybės tarybai vicemero (vicemerų), savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūras.“ Jūs neteisus taip sakydamas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Galbūt yra…
PIRMININKAS. Dėkui. Mes išsiaiškinsime.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 21 straipsnis yra kontrolės komitetas, ne. 21 yra… 31? Tai galbūt yra likusi kokia nors klaida iš seno projekto, nes ant seno buvo rašoma. Iš karto pasakau: koncepcija ir projektas yra toks, kad administracijos direktorių meras skiria savarankiškai.
PIRMININKAS. Prašom, dabar E. Rudelienė, ruošiasi D. Griškevičius. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties džiaugiuosi, kad šiandien svarstomas šis įstatymas ir pagaliau, matyt, baigėsi tos diskusijos, rinksime ar nerinksime merus tiesiogiai. Buvo įvairių čia interpretacijų, bet Seimas atliepė gyventojų lūkesčius ir merai bus renkami tiesiogiai. Merui šiuo įstatymu suteikiami, mano galva, nemaži įgaliojimai, sustiprinama jo funkcija, kaip ir turėtų būti, nes išrinktas meras tikisi įgyvendinti savo programą.
Bet grįžtu prie tarybos narių, prie tarybos, prie opozicijos. Šiame įstatyme yra numatyta, kad gali būti sudarytos kolegijos, į kurias įeina merai, vicemerai, direktorius, frakcijų pirmininkai, kai kurių komisijų pirmininkai. Ar nemanote, kad vis dėlto galbūt kolegijos ne tik kad galėtų būti sudaromos, bet ir turėtų būti sudaromos įstatyme numatyta… taip sustiprinant dar labiau bendradarbiavimą tarp tarybos ir tarp mero?
PIRMININKAS. Laikas!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ponia Edita, jūs prisimenate diskusijas, kad didžioji dauguma darbo grupėje buvo už tai, kad būtų pasirinkimo teisė. VVSK galima įrašyti, bet kažin ar bus laimingos savivaldybės, jeigu privaloma tvarka. Ir jeigu meras mano, kad jam nereikia, jis nešauks posėdžių, tai irgi turbūt kad vargu ar turės kokį rezultatą. Tai mes ir pasirinkome, kad, jeigu meras tikrai mato galimybę ir norą, ir prasmę bendravimo su taryba tokia forma, tai pasiūlys tarybai ir sudarys kolegiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju grupės pirmininkui. Tikrai buvo malonu dirbti kartu. Buvau vienas tų skeptikų, tiesą sakant, kuris galbūt galvojo, kad sunkiai mes rasime bendrą sutarimą tarp daugumos ir mažumos, bet tikrai pagarba jums už visų pozicijų suderinimą. Tikrai reikia pripažinti, kad šis teikiamas variantas yra tam tikrų kompromisų rezultatas, ir akivaizdu, kad tam tikrų vienos ar kitos pusės nuogąstavimų tikrai gali būti, bet bet kuriuo atveju aš manau, kad tas rezultatas tikrai nėra toks blogas, koks galėjo būti. Bet kuriuo atveju tikrai dėkui už tą darbą.
Na, o pagrindinis klausimas yra tas, kad gaunamos pagrindinės pastabos vis dėlto yra susijusios su mero pavadavimu. Tai vis dėlto, reaguojant į jas, ar negalvotumėte, kad mes galėtume aiškiau apibrėžti, man rodos, 31 straipsnio nuostatas dėl pavadavimo, kur trumpalaikiai, tai yra atostogos ar komandiruotės, ar kiti dalykai, galėtų būti nustatyti reglamente aiškiai apibrėžiant, kad tie trumpalaikiai mero nebuvimai… galėtų jį pavaduoti direktorius.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Domai, aš tai galvoju, kad tokiam trumpalaikiam pavadavimui šituos darbelius galėtų pasidalinti ir vicemerai, administracijos direktorius. Jie kaip ir turi savo tam tikras veiklos sritis. Na, meras išvažiuoja trims dienoms į komandiruotę, taip ir vyksta darbas. Aš galvoju, kad sveiko proto ribose bus daugiau… reglamente galima, reglamente savivaldybė gali nusimatyti ir daugiau dalykų, nes neina visko aprašyti. Juo labiau kai viską labai detaliai surašysi, vėl savivaldybininkai sakys, kad centrinė valdžia mums viską čia sureglamentavo. Mes girdėjome tokių frazių ir stengiamės palikti daugiau galimybių spręsti vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai džiaugiuosi, kad meras sustiprėjo, kad įgyvendinote tą savo maksimaliai užsibrėžtą planą visa grupė ir jums puikiai pasisekė. Norėčiau užduoti vieną klausimą dėl mažosios savivaldos, nes vis dėlto stiprios mero galios kartais gali būti tokios panaudojamos, priklausomai nuo žmogaus, ir ne visai tinkamai. Tai ta svertų ir atasvarų sistema, kai stiprios seniūnijos galėtų apačioje kompensuoti, sakykime, perviršinį mero galių pasirodymą. Ar nemanote, kad dabar reikėtų svarstyti ir seniūnijų klausimą – jų stiprinimo, jų statuso ir didesnio piliečių įsitraukimo išplėstinėse seniūnaičių seniūnijose, sakykime, bet galbūt ir kitais modeliais? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kalbėjomės šiek tiek apie tai. Pirma klausimo dalis – dėl stiprių merų. Ir dabar turime kai kur tokių amžinų netoli mano tėviškės. Jeigu nebūtų ten (aš turiu galvoje Seimo rinkimus, apygardas, turiu galvoje Pagėgius), gal ir šiandien ta pati šeima valdytų. Ką tu padarysi, taip yra gyvenime. Taip gali būti, bet taip gali būti ir esant dabartinei sistemai.
Kaip to išvengti? Pasitikėti rinkėjais. Žinoma, rinkėjai ne visada yra pajėgūs arba yra vietinė įtaka, tad neįsivaizduoju, kaip reikėtų tai padaryti. Yra tik vienas būdas – kadencijos. Mes irgi darbo grupėje balsavome, buvo siūlymas visai neriboti, buvo siūlymas dviejų ir trijų. Laimėjo darbo grupėje trys kadencijos. Na, Seimas gali pakeisti, bet man atrodo, optimalu 12 metų, o tai įsigalios tik nuo kitų metų, nes atgal negalioja, čia visai kitoks meras. Galbūt ta kaita kažkiek tai padarytų.
Dabar kitas jūsų klausimas, Kęstuti? Dėl seniūnijų. Na, žinote, gal turite paslėptą mintį tarp eilučių dėl seniūnų rinkimų, ne? Nes mane irgi įtikino, kad to nereikia daryti. Stiprinti seniūnus? Na, galima kažkaip pagalvoti apie tą seniūnų stiprinimą, bet jis vis tiek yra labai priklausomas nuo vykdomosios valdžios, biudžeto formavimo ir visa kita.
Seniūnaičiai. Kaimo vietovėje tai svarbu. Kiek jis aktyvus, čia nuo žmogaus priklauso. Pavyzdžiui, čia pas mus irgi, aš netoliese gyvenu privačių namų rajone, apsireiškė seniūnaitė, atvežė žaliųjų atliekų konteinerį ir jau treji metai nemačiau. Mieste turbūt iš viso tas seniūnaičio institutas nelabai svarbus, ne visur reikia, bet mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėje, man atrodo, tai svarbu. Bet vėlgi atsiremia į žmogų, į jo asmenybę, į jo aktyvumą. Neprirašysi įstatyme, Kęstuti, čia tokių nuostatų, kad užsikurtų ta apatinė grandis, aš taip galvoju, tiesiog reikia žmones judinti arba kad žmonės pajustų, kad gali, kad jie gali, kad jie lemia kažką, na, tai gal taip?
PIRMININKAS. Dėkui. Jau ir pratęstas laikas ištiksėjo dėl šio klausimo. Ačiū gerbiamam S. Šedbarui. Dabar dėl šio projekto motyvų nori kalbėti A. Kupčinskas, jau kaip ir kalbėjo. E. Rudelienė už, praleidžia, E. Sabutis nori kalbėti. Gerai, trumpai.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu pasidžiaugti darbo grupės vadovu S. Šedbaru. Ne man vienam būnant opozicijoje atrodė, kad sunkiai rasime sutarimą, bet tikrai jo vadovavimas buvo puikus, darbo grupėje tikrai radome labai daug tų taškų, dėl kurių mes sutarėme, ir tikrai labai mažai, dėl kurių nesugebėjome sutarti.
Noriu pasidžiaugti tuo, kad iš tikrųjų kartais mums atrodė, kad vejamės nuvažiuojantį traukinį ir tuoj, tuoj nespėsime įšokti, nes Konstitucinis Teismas mums paliko labai labai nedidelį laiko tarpą. Žinome, kad artėja savivaldos rinkimai. Turėjome tikrai labai nedaug laiko įstatymui pakeisti. Pradžioje galvojome, kad pakeitimas apims du, tris, keturis ar penkis straipsnius, bet kuo toliau ir giliau žiūrėjome, kaip visi matote, tai tapo nauja redakcija.
Šiandien gavome Teisės departamento išvadas. Aš asmeniškai tikėjausi, kad jų bus trigubai ar keturgubai daugiau, su baime laukiau, kad, kaip Stasys sakė, bus pastorintos eilutės ir parašyta, kad galbūt prieštarauja Konstitucijai. Tačiau, ačiū Dievui, matyt, darbą neblogai atlikome, to nebuvo. Tikrai norėčiau kolegas paskatinti nebijoti kai kurių pastabų ir šiandien tikrai vieningai balsuoti už tą pateikimą. Tikrai tikiuosi, kad jau mūsų komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, mes tikrai jį greitai, operatyviai pataisysime, ištaisysime tai, ką reikia, tikrai atsižvelgsime. Didžioji dalis tų pastabų iš tikrųjų susijusi su terminologija. Ir susijusi su labai nemažai tų straipsnių, kurių mes iš esmės net nelietėme. Labai džiaugiuosi tuo, kad tikrai nemažai padirbėjome. Tikrai labai norėčiau visus paskatinti balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai buvo 2 minučių trumpumo kalba už. Balsuosime numatytu laiku.
17.52 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508 (pateikimas)
Dabar toliau judame prie J. Sabatausko ir kolegų projekto – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu J. Sabatauską į tribūną. Nėra tokio Seimo nario. Na, lyg ir yra. (Balsai salėje) Matau, matau, todėl taip įdėmiai ir kviečiu. Žinau, kad J. Sabatauskas nepraleistų šio projekto pateikimo ir neužleistų vietos kam nors iš savo kolegų. Todėl kviečiu jį patį į tribūną pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 171 straipsniu įstatymo projektą. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu kartu su kitais 12 parlamentarų įstatymo projektą dėl saugaus eismo, dėl elektrinių paspirtukų. Paradoksas. Nors daugelyje Europos Sąjungos valstybių šios transporto priemonės teisinis reguliavimas yra, Lietuvoje mes turime baltą dėmę arba teisinę spragą, nes nėra visiškai jokio teisinio reguliavimo. Šiandien teikiame tą projektą ne todėl, kad užsimanėme ar kas nors man, bet teikiame iš tos patirties, kurią pateikė tiek policijos pareigūnai, tiek medikai chirurgai. Tokie mastai yra šiandien, kad jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet parduodama apie 10 tūkst. elektrinių paspirtukų. Taigi 10 tūkst. elektrinių paspirtukų važinėja mūsų miestų gatvėmis ir šaligatviais, tačiau niekaip mes jiems nenustatome jokių reikalavimų.
Kita vertus, kovo 21 dieną darėme diskusiją, joje turėjo galimybę pasisakyti tiek visų institucijų atstovai, tiek pagaliau verslo atstovai, užsiimantys paspirtukų dalijimu, tiek medikai. Medikai tik iš dviejų Vilniaus ligoninių, tai yra iš vadinamosios Greitosios pagalbos ligoninės ir iš Žalgirio klinikos, pateikė gana šiurpią statistiką, kad vien nuo praeitų metų kovo iki šių metų kovo į kiekvieną iš jų buvo pristatyta apie 600 traumuotų žmonių. Įdomiausia, kad tos traumos dažniausiai būna daugybinės. Rankų, kojų ar šonkaulių lūžiai būna ne pačios sunkiausios, bet kiekvienu atveju iš jų trečdalis būna galvos traumos. Galvos traumos būna pradedant žandikauliu, pirmiausia lengviausios, tai yra, aišku, dantų praradimas, žandikaulių lūžiai, bet ir viršutinės veido dalies – ir kaktikaulio, ir kaukolės skliauto – čia jau yra gyvybei pavojingos traumos. Jau šiemet, deja, turime vieną nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo elektriniu paspirtuku važiavęs asmuo.
Be to, dar vienas pažeidimas, kuris būna masiškai, važiuoja po du ir net po tris asmenis. Mane labiausiai neramina, kad kartais matai, kad tėvas arba mama kartu ant to paties paspirtuko stovi su vaiku arba net su dviem vaikais. Aš nekalbu apie du suaugusius, kurie važiuoja tuo pačiu paspirtuku. Iš tikrųjų rizika yra labai didelė. Todėl mes siūlome ne tik apibrėžimą, bet siūlome ir tam tikrą teisinį reguliavimą.
Jeigu dar truputį apie traumas. Pasakysiu, kad tos traumos būna ne tik daugybinės, kai kurios jų pareikalauja daugelio metų gydymo ir dar rekonstrukcinių operacijų, ypač kas susiję su veidu. Tai gali trukti ir ketverius, ir penkerius metus, nuo trijų, keturių ar penkių operacijų. Tai kainuoja ne tik tam žmogui, turiu omenyje, laiko ir finansinių resursų, bet ir valstybei.
Taigi siūlome apibrėžimą, kad tai būtų elektrinė-motorinė transporto priemonė, skirta vienam asmeniui. Taip pat siūlome, kadangi daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų būna pėstieji, tai yra medikų statistika rodo, kad 55,8 % traumuotų žmonių būna pėstieji, vadinasi, susidūrimai būna su pėsčiaisiais, dažniausiai važiuojant šaligatviu. Nors jeigu traktuotume, kad jiems taikomi dviratininkų reikalavimai, tai turėtų važiuoti ne didesniu negu 6–7 kilometrai per valandą greičiu. Bet, aišku, dažniausiai to niekas nepaiso ir, kaip sakiau, nukenčia pėstieji, tai siūlome uždrausti važiuoti šaligatviu. Kitas dalykas, galėtų važiuoti dviračių juostomis, jeigu yra gatvėse, arba takais.
Žiūrint Europos valstybių patirtį, greitis, nustatomas Europoje, yra per pusę – pusė valstybių nustato 20 kilometrų per valandą, pusė 25 kilometrus per valandą. Mes siūlome 20. Taip pat siūlome, kaip ir rekomendavo medikai, kad šalmas yra būtinas, nes tai dažnai išgelbsti žmogaus gyvybę ir nepatiria sunkių traumų. Taip pat siūlome, kad ta transporto priemonė turėtų veikiantį šviesos signalą – priekyje baltos šviesos, gale raudonos. Taip pat tamsiuoju paros metu reikėtų ir to, kas įstatyme įvardinama liemene, bet, kaip žinote, liemenės apibrėžimas yra toks: ryškiaspalvis drabužis su šviesą atspindinčiais elementais. Tai reiškia, nebūtinai grynai liemenės pasiuvimo, tai gali būti ir marškinėliai, gali būti striukė, bet svarbu, kad būtų ryšku ir su šviesą atspindinčiais elementais. Taip pat siūlome nustatyti… Apie greitį minėjau. Atrodo, visus reikalavimus ir pasakiau. Šaligatviu būtų draudžiama važiuoti vien dėl to, kad siekiama apsaugoti pėsčiuosius.
Kitas dalykas, aišku, kadangi naujas teisinis reguliavimas, tai mums reikės diskusijos. Kas džiugu, jau dabar ir žiniasklaida labiau ir aktyviau apie tai skelbia ir rašo, ir rodo, tai vis daugiau kelyje matau tų paspirtukininkų, kurie važiuoja savo nuosavais elektriniais paspirtukais, kurie atvažiuoja su šalmais – tai pagirtina. Panašiai, kaip ir su dviračiais. Vadinasi, ta žinia, pagrindinė žinia, kad reikia būti atsargiam ir saugoti save ir kitus, veikia.
Taigi prašau pritarti projektui, o, aišku, svarstymo metu komitetuose neabejotinai reikės daryti klausymus, nes naujas teisinis reguliavimas, tokio dar nėra, galbūt paprašyti ir Saugaus eismo komisijos, kuri yra prie Vyriausybės, jai pirmininkauja gerbiama premjerė, nuomonės.
Tai tiek. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt yra problemų. Ne paslaptis, kad vis dėlto kai kada turbūt kai kurių paspirtukininkų vairavimo kultūra: jeigu yra greta dviračių takas, jie važiuoja pėsčiųjų takais, tai galbūt ir negerai. Bet iš kitos pusės, jeigu mes uždrausime važiuoti šaligatviais ir pėsčiųjų takais, tai jie turės važiuoti, jeigu važiuotų, įvairiomis eismo juostomis, tai yra transporto judėjimo takais. Ar nebūtų pavojingiau ir nebūtų daugiau problemų šiuo atveju išstūmus juos iš pėsčiųjų zonos į tuos kelius?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip žinome, šia transporto priemone naudojamasi faktiškai tik mieste. Niekur nesu matęs užmiestyje važiuojant tokia transporto priemone ir tikrai nesakau, kad mes juos stumiame į kelius. Juo labiau kad siūloma magistralėse neleisti važiuoti tokiu, kaip ir dviračiu negali važiuoti magistralėje. Tai gali būti pažymėta juosta gatvėje. Beje, Europoje yra valstybių, kuriose visiškai atiduotas šis dalykas – reguliavimas – savivaldai. Pavyzdžiui, Ispanijoje net nustatomas greitis. Taip pat Nyderlanduose kai kur duodama savivaldai laisvė. Keista, Nyderlandai atrodo tokia liberali valstybė, bet, pavyzdžiui, Amsterdame draudžiama važiuoti šaligatviais ir net dviračių takais, tačiau privaloma dėvėti šalmą. Mums atrodytų, mes susidarę tokį vaizdą, kad ten labai laisva, bet ten iš tikrųjų yra plati infrastruktūra.
Mes galėtume dalį reguliavimo pavesti savivaldai ir skatinti, kad galbūt miesto gatvėse, kur yra tikrai galimybė nustatyti žymėjimą juostos dešiniame krašte, kaip ir Vilniuje yra daug kur, galima važiuoti gatve nustatyta juosta, arba plėsti infrastruktūrą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai nesiginčysiu ir pripažįstu, kad bėda egzistuoja. Pritariu greičio ribojimui, tačiau negaliu sutikti su galingumo ribojimu, nes dažnu atveju galingesnis produktas būna ir brangesnis, todėl ir saugesnis, ir kokybiškesnis. Man nesuprantama, kodėl automobiliai, ir galingi, ir mažalitražiai, eisme dalyvauja vienodomis sąlygomis, o čia įvedamas toks skirstymas.
Prašom pasakyti, gal turite statistikos, įrodančios, kad didžioji dalis įvykių nutiko būtent vairavus galingesnį nei pusės kilovato elektrinį paspirtuką? O gal kaip kitaip galėtumėte galios ribojimą pagrįsti žmonių sveikatos ir gyvybės, eismo saugumo, apsaugos kontekste? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Labai geras klausimas. Iš tiesų aš tik galiu pastebėti, kad šiandien jokio… Kaip žinote, transporto priemonėms taikomas atitikties vertinimas, tai privaloma Europos Sąjungoje. Šios transporto priemonės tokio vertinimo niekas neatlieka. Šiandien prekyboje yra tokių, kurie, galima sakyti, nesertifikuoti ir įvairaus galingumo. Pavyzdžiui, daugiau negu 500 vatų arba pusė kilovato – jau projektinis greitis dažnai būna didesnis. Pavyzdžiui, virš 500, tarkime, 800, gali būti 40–45 projektinis greitis, jeigu viršija 1 tūkst. vatų arba kilovatą, gali būti dar didesnis. O, pavyzdžiui, jūs galite laisvai atsidaryti bet kurios parduotuvės internetinį puslapį ir pamatysite, kad, pavyzdžiui, 3,2 kilovato galingumo elektrinio paspirtuko, savo išvaizda niekuo nesiskiriančio nuo tų, kuriuos mes matome, projektinis greitis – 95 kilometrai per valandą. Pagal parametrus atitinka motociklo. Kaip žinote… Jūs sakėte, niekur nėra diferencijuojama, yra motociklams diferenciacija. Ne taip seniai mes svarstėme, kokias teises A kategorijos motociklams… Ar reikia specialių žinių, ar užtenka B kategorijos.
Dar vienas dalykas, kurio nepasakiau, kad nepilnamečiams mes taikome nuo 16 metų. Tai tiesiog ta proga nuo 16 metų, o jeigu nuo 14, tai išklausius atitinkamą kursą. Šiuo atveju diferenciacija vis dėlto yra dviratėms transporto priemonėms, tarp jų ir motociklams. Kaip žinoma, yra mopedai, yra tie lengvieji motociklai, yra sunkieji motociklai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar nesu apsisprendęs, kaip balsuosiu dėl šio projekto, ar palaikysiu, ar ne. Man iškilo keli klausimai.
Jūs norite padaryti du dalykus, tai yra pirmiausia amžiaus apribojimas, kad elektriniais paspirtukais galėtų važinėti ne jaunesni kaip 16 metų arba išklausę tam tikrą mokymo kursą, ir taip pat yra šalmo dėvėjimas. Mano keletas klausimų yra dėl šalmo, tai yra kokio tipo šalmas – ar kaip dviratininkų, ar kaip motociklininkų, kokios saugumo klasės jo reikia?
Kitas dalykas dėl to, kad išskiriate tik elektrinius paspirtukus. Ar nereikėtų pagalvoti apskritai apie visas tokias smulkias transporto priemones: riedučius, paprastus paspirtukus, galbūt riedlentes? Jos ne ką mažiau gali išvystyti gana didelį greitį. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Iš tiesų yra įvairių transporto priemonių. Vienos, kurioms naudojama tik žmogaus raumenų jėga. Jūs paminėjote riedučius, gali būti tie paprasti paspirtukai, gali būti dviratis, ne elektrinis, žinoma, dviratis. Iš tiesų jų greitis yra ribotas. Jie tikrai nepasiekia tokio greičio kaip galingieji elektriniai paspirtukai, labiau prilygstantys mopedams arba motociklams.
Dėl šalmo ir dėl amžiaus mes pirma užklausėme, padarėme tyrimą dėl užsienyje taikomo reguliavimo, tai yra Europos Sąjungos valstybėse. Iš tiesų yra gana skirtingas amžius, bet mes tą 16 metų… taip daugmaž daugumoje valstybių yra. Kaip minėjau, kai kuriose valstybėse net savivaldybėms leidžiama tai nustatyti. O dėl šalmo, kaip sakiau, Nyderlandų pavyzdys gal labiau toks įkvepiantis buvo, nes jeigu Amsterdame griežtai nustatomas privalomas šalmas ir nustatoma 16 metų, na, tai ten, kur yra tikrai išvystyta plačiai infrastruktūra riedėti tokioms priemonėms, yra patirties. Manau, kad negalima spjauti į tą patirtį, kai mes dar to nesame nustatę.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Savicko salėje nėra. I. Pakarklytės taip pat. E. Rudelienė klausia. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas galbūt panašus iš dalies kaip kolegos. Na, jūs atsakėte, kad žmogaus raumenimis naudojamos priemonės, bet yra ir vienaratės elektrinės priemonės, yra ir elektrinės riedlentės. Jos šiuo įstatymu nereglamentuojamos. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų praplėsti?
O kitas klausimas dar tęstinis. Nors dviračiai naudojami be elektros, jie išvysto kartais ir didesnį greitį negu apriboto greičio paspirtukai. Dviračių takais važiuojantiems šalmų nereikia, o kodėl mes šalmus norime uždėti visiems paspirtukininkams, netgi tiems, kurie mažesniu greičiu važiuoja ir dviračių taku važiuoja. Kodėl tas toks skirtumas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmas klausimas apie tai, kad yra tų transporto priemonių įvairių. Aš manau, kad svarstymo metu iš tikrųjų reikės pagalvoti ir apie tai, bet dabar mes kol kas siūlome tiktai apie elektrinius paspirtukus kalbėdami. O iš tiesų ir tie riedžiai, vienračiai ar dviračiai elektriniai riedžiai, taip pat yra ir riedlentės, nors neturėtų vadintis riedlentėmis, nes ten yra tiktai pasispiriama kojomis, bet elektriniai… Taip, aš juos vadinčiau labiau elektriniais riedžiais, tiktai vienračiais arba dviračiais. Iš tikrųjų apie juos reikėtų pagalvoti, nes vien jūsų klausimas jau sako, kad štai yra teisės spraga ir niekur tai nenustatyta, nei Kelių eismo taisyklėse, nei jokiame įstatyme, tuo labiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Vadinasi, matome, kad iš tikrųjų reikia nustatyti reguliavimą. Koks jis bus? Kokį sutarsime. Iš tiesų aš manau, kad svarstymas nebus lengvas ir labai paprastas, nes jo metu iškils daugiau klausimų. Kaip pagal tą lietuvių patarlę: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.
PIRMININKAS. Dėkui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Apie šalmus, sakau, čia buvo jau primygtinė gydytojų rekomendacija. Jeigu aš jums dabar parodyčiau nuotraukas sužalotų žmonių, kurie patyrė galvos traumas, tai jūs tikrai neabejotumėte tuo, nes tai padės išgelbėti nuo sunkių traumų, galbūt kartais ir gyvybę. Kaip sakau, šiemet jau netekome vieno žmogaus gyvybės ir jau apskritai yra trijų žmonių gyvybės prarastos dėl elektrinių paspirtukų.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į tiek klausimų, kiek spėjote per 10 minučių.
Dabar dėl motyvų – A. Kupčinskas kalbės už įstatymo projektą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties paspirtukų klausimas turbūt ne tiktai šiais metais yra iškilęs, bet ir gerokai anksčiau. Praeitais metais buvo ne viena virtuali diskusija pandemijos metu. Ir Susisiekimo ministerija, ir nacionalinis transliuotojas LRT… ir buvome gavę pažadą, kad Susisiekimo ministerija iki pavasario, ypač žiemos metu, kai reikia ruošti ratus, parengs įstatymo projektą. Deja, to projekto nesulaukėme ir taip gimė grupės Seimo narių iniciatyva pažaboti ar reglamentuoti pačių paspirtukininkų ar riedžių, elektrinių paspirtukų riedėjimą miesto gatvėse, nes, kaip teisingai kolega pastebėjo, pusė nukentėjusių yra būtent pėstieji. Džiugu, kad visi aktyviai įsitraukėme, buvo daug diskusijų čia. Ypač matau, kad yra galimybė netgi be įstatymų susitarti net su ta dalinimosi paslaugą teikiančia bendrove, bet supraskime, kad yra ne tiktai kaip dalinimosi paslauga ir jos srityje veikiantys paspirtukai ar jais naudojamasi. Jeigu pažiūrėsime, tai Aplinkos valdymo agentūra už senus automobilius išdalino vos ne 10 tūkst. paspirtukų ir jų reglamentavimas taip pat turi būti. Todėl aš tikiu, kad kartu su kolegomis svarstymo stadijoje mes galėtume rasti tam tikrus kompromisus. Per daug nesijaudinčiau ir dėl tų šalmų, nes čia nebandoma juk užmauti tam tikrų šalmų, kurie būtų motociklininko dydžio. Būtent yra šalmai kaip dviratininkų, jie atlaiko pirmą smūgį, net gelbėja gyvybes. Tikrai džiaugiuosi, kad pajudėjome tuo klausimu, bet būtų gražu, jeigu ir šioje pavasario sesijoje mes kartu įveiktume ir svarstymo, ir priėmimo stadijas, o ne nukeltume vėl į rudenį, o rudenį vėl bus taip, kad nebūsime paruošę net rogių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Įžūlaus elgesio ir, matyt, nelaimingų atsitikimų mes turime visur, netgi tarp tų eismo dalyvių, kurie išlaiko teises vairuoti tam tikras transporto priemones. Mes nelaimingų atsitikimų tikrai turime ir vaikų žaidimų aikštelėse, tačiau dėl to tikrai neskubame visko uždrausti. Aš manau, kad čia turėtų būti daugiau žiūrima ir daugiau dėmesio skiriama vaikų eismo mokymui mokyklose, tėvų atsakomybės didinimui ir dalyvavimo eisme kultūros ir elgesio taisyklių skatinimui.
Mes dabar norime šiuo projektu nustatyti amžiaus cenzą, nuo kada galima važiuoti paspirtuku. Tai pagalvokime apie tuos vaikus, kuriuos šiandien mes ir skatinome įvairiomis priemonėmis, ir tėvams davėme kompensacijas įsigyti elektrinius paspirtukus, ir koks bus nusivylimas, kai dabar turės kokiems ketveriems metams pasidėti į sandėlį savo paspirtuką, nes tiesiog negalės vaiko išleisti ar su visa šeima išvykti papramogauti.
Mes išvejame šiuos paspirtukus į važiuojamąją kelio dalį. Tai, manau, yra visiškai nelogiška, nes šiandien tikrai žinome, kokia yra dviračių takų situacija. Ir jeigu visi paskaitytume pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas, matytume, kad net ir esami dviračių takai neatitinka tų rekomendacijų. Todėl šiandien, aš manau, turime koncentruotis į kitus dalykus ir skatinti pačių eismo dalyvių švietimą, ugdymą ir atsakomybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
18.16 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1645, Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646 (pateikimas)
Atrodo, paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – alternatyvi versija, arba taip pat paspirtukų klausimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas, taip pat lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas. Pristato A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Priešingai nei kolegos, norintys, kaip ką tik girdėjome, pažaboti paspirtukų eismą, šiuo įstatymų rinkiniu siekiu jį tinkamai sureguliuoti. Parlamento tikslas neturėtų būti apriboti sveikos, ekologiškos, alternatyvios automobiliams transporto priemonės naudojimą, o susitarti, kas yra paspirtukas ir kokios eismo praktikos jam labiausiai tinka. Todėl siūlau apibrėžti įstatyme mikromobilumo priemonių sąvoką, atskiriant elektrinius paspirtukus nuo dviračių ir mopedų. Šių įstatymų… priemonių galia neturėtų viršyti 0,5 kilovato. Viršijantys šį parametrą elektriniai judėjimo aparatai būtų priskiriami mopedų kategorijai. Jiems būtų taikomi gerokai griežtesni reikalavimai, nes girdėjome, kokiu greičiu gali važiuoti galingi paspirtukai.
Siūlau palikti galimybę paspirtukais važinėti dviračių juostomis, takais, ką siūloma kitame įstatymo projekte išbraukti, taip pat keliu, nes keliu yra turbūt nesaugiausia važiuoti paspirtuku, taip pat sudaryti kliūtis automobiliams. Taip pat manau, kad įpareigoti visus transporto priemonių naudotojus dėvėti šalmus nėra visiškai teisinga, todėl siūlau Lietuvos piliečius nepilnamečius, iki 18 metų, įpareigoti dėvėti šalmus, o visiems likusiems pilnamečiams Lietuvos piliečiams tiesiog rekomenduoti juos dėvėti, nes važiuojant dviračių taku, ką ir kolegė paminėjo, nėra prievolės dėvėti šalmą, o dviratis važiuoja dvigubai greičiau nei standartinis paspirtukas.
Taip pat siūlau keisti ir Administracinių nusižengimų kodeksą, ko nesiūlo keisti kolegos. Mes negalime visiems eismo dalyviams permesti tam tikrų ribojimų dėl to, kad dalis eismo dalyvių, važiuojančių paspirtukais, važiuoja neblaivūs, važiuoja po du ar tris žmones. Ir man atrodo, kad mes turėtume teisingai sureguliuoti ir skirti baudas tiems, kurie nesilaiko Kelių eismo taisyklių, tiesiog numatydami tiems pažeidėjams baudas. Man atrodo, kad pagrindinis tikslas būtų ne permesti atsakomybę visiems elektrinių paspirtukų naudotojams, o reikalauti atsakomybės iš tų, kurie nesilaiko Kelių eismo taisyklių. Iš tiesų aš kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą ir balsuoti už. Labai ačiū. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, yra ir panašių dalykų jūsų rengiamame teisės akte, bet ir skirtingų. Pagrindinis dalykas yra šalmo nedėvėjimas virš 18 metų. Savaime suprantama, tie asmenys, kurie turi savo nuosavus paspirtukus, galėtų saugoti apsaugos priemones, šalmus namuose ir jiems važiuojant gal nebūtų problemos. Bet, kaip matome, tiems, kurie naudojasi įmonių teikiamomis paslaugomis, tais paspirtukais, kurie stovi, „Bolto“ ar kitų, būtų tam tikra problema. Kokių dar problemų, neabejoju, kad bendravote su tais paslaugų teikėjais, kokių problemų jie dar matytų, kad apskritai ta paslauga galėtų gyvuoti? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš esmės mes siūlome tiems žmonėms, kurie yra sąmoningi ir yra pilnamečiai (manau, patys įvertina riziką), rekomenduoti užsidėti šalmą, ypač važiuojant galingais paspirtukais, kurie gali išvystyti greitį, kaip ir kolega minėjo, iki 95 kilometrų. Todėl įstatymo projektu ir siūlome, kad galingesni nei pusės kilovato elektriniai paspirtukai būtų prilyginami mopedams ir reikalavimai būtų jiems taikomi visiškai kiti. Privalomas ir šalmo dėvėjimas būtų tokiems galingiems paspirtukams.
Dabar kalbant apie dalinimosi platformą „Bolt“, aš noriu parlamentarų, kurie galbūt nėra naudojęsi tokia paslauga, atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, „Bolto“ didžiausias leistinas greitis yra iki 25 kilometrų, o dviračiu galima vidutiniškai važiuoti, vidutinis greitis 30–40 kilometrų gali būti. Pavyzdžiui, važiuojant Vokiečių gatve ar Nepriklausomybės aikštėje automatiškai greitis yra apribojamas iki 15 kilometrų per valandą. Vadinasi, kur yra nesaugus ruožas, platformos savininkai įvertina tai ir jau dabar apriboja greitį iki 15 kilometrų. Kur yra leistinas greitis didesnis, kur yra dviračių takas, kur dviračiai važiuoja net 50 kilometrų per valandą greičiu, ten maksimalus greitis yra tik 25 kilometrai. Siūlomas toks reglamentavimas įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mes matėme ir prieš tai kolegos J. Sabatausko pristatytą projektą, jis, beje, yra labai panašus į jūsiškį. Gal jūs galėtumėte pasakyti, koks yra esminis skirtumas ir kodėl jūs neregistravote pasiūlymo, o tiesiog atskirą įstatymo projektą? Tai šiek tiek pablogina Seimo statistiką, nes Seimas stengiasi, kad tų projektų nebūtų daug.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Kadangi matėsi, kad tas įstatymo projektas, kaip jūs girdėjote iš vieno autoriaus, yra pažaboti paspirtukus, formuluotė man pačiam nebuvo priimtina, nes tikslas yra reguliuoti tiek pėsčiųjų, tiek automobilių ir tiek paspirtukų eismą. Esminiai skirtumai yra, kad viename projekte, J. Sabatausko ir kolegų teikiamame, galima važiuoti dviračių taku, o jeigu jo nėra, galima važiuoti važiuojamąja dalimi, vadinasi, keliu. Ir man atrodo, kad tas važiavimas nėra saugus. Tikrai paspirtuku saugiau važiuoti pėsčiųjų taku. Jeigu nėra galimybės arba pėsčiųjų tako, tik tuomet važiuoti ta dalimi, kuria važiuoja automobiliai, nes važiuojant automobilių keliu turbūt avarijos tikimybė yra pakankamai didelė, tad nesaugu ne tik paspirtuko vairuotojui, bet nesaugu ir patiems automobiliams. Manau, kad tuo pat metu gali susidaryti ir kamščiai. Labai dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man didžiausią nerimą kaip ir dėl praeito projekto kelia būtent amžiaus apribojimas. Jūs čia minėjote keletą platformų, kuriomis naudojasi miesto gyventojai, įsivaizduokime, kad ta platforma pradėtų naudotis vaikai, tarkime, tėveliai nupirktų važiavimą paspirtuku ir panašiai. Kaip tą naštą įvertins pačios platformos? Kaip jos įvertins tų besinaudojančių žmonių amžių? Kokia jų bus atsakomybė? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Ačiū. Manau, kad tos platformos pačios įvertins riziką, o įstatymo projekte yra numatyta, kad paspirtuku būtų galima važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – išklausius ugdymo įstaigoje tam tikrus kursus ir gavus pažymėjimą. Man atrodo, kad tas amžiaus cenzas yra parinktas logiškas. Žinoma, pasitaikys atvejų, kuomet ir jaunesni žmonės, kitaip tariant, vaikai, pasinaudoję tėvų kreditine kortele, prisijungs ir pasinaudos, bet taip grėstų atsakomybė už tokį naudojimą. Tam ir yra numatytos pataisos, to nėra pas kolegas, Administracinių nusižengimų kodekse.
PIRMININKAS. L. Savicko salėje nėra. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs sulyginate, visus vienodai pavadinate mikromobilumo priemonėmis. Čia iš tikrųjų yra teigiamas dalykas, kad taikomas pavadinimas, kurį siūlo ir Europos Komisija. Tačiau čia dedate ir riedžius, ir riedlentes. Aš traktuoju, riedlentės yra tos, kurios žmogaus raumenų varomos, ne elektrinės, nes jos prilygsta riedžiams.
Kadangi greičiai yra skirtingi, sakote, kad mopedu daugiau negu 40 kilometrų per valandą, kaip jūs manote, ar irgi laikoma mopedu, jeigu gali važiuoti 95 kilometrus per valandą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Pradėsiu nuo jūsų paskutinio klausimo. Dar kartą kartoju. Toms elektra varomoms priemonėms, kurių vidutinis greitis yra iki 25 kilometrų per valandą, galingumas yra pusė kilovato, būtų taikomi įstatyme numatyti reikalavimai. Iki 18 metų galima važiuoti tik su šalmu, nuo 18 metų būtų rekomendacija dėvėti šalmą. O jeigu kalbate apie tuos galingesnius paspirtukus, tai ir kalbama apie tai, kad jie būtų prilyginami mopedams, važiuojantiems gerokai greičiau. Jiems, mopedams, dabar jau taikomi reikalavimai Kelių eismo taisyklėse – prievolė dėvėti šalmą, nes jie yra galingi, jie važiuoja greitai, todėl žmonių gyvybei ir kyla pavojus. Tie, kurie važiuoja lėtai, neturėtų būti atsakingi už tuos, kurie važiuoja labai greitai, nes jų elektra varoma transporto priemonė yra galinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mielas kolega, Lietuvos kelių policija ir traumatologai iš tiesų pastebi ir sako, kad yra labai daug nelaimingų atsitikimų, reikia keisti padėtį ir garantuoti, kad eismo saugumo būtų daugiau. Tuo tarpu jūsų siūlymas lyg ir sukelia dar daugiau chaoso, tą mikromobilių priemonių, elektra varomų transporto priemonių judėjimą padaro lyg ir teisėtą. Kaip jūs vertinate savo siūlymą, kad iš tiesų suaugusiems žmonėms tik rekomenduojate nuo 18 metų užsidėti šalmą? Taip pat klausimas yra, o kaip iš tiesų jūs siūlote rimtai reguliuoti važiavimą tomis priemonėmis šaligatviais, kad iš tiesų būtų užtikrintas saugus eismas ir mažai nelaimingų atsitikimų?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Aš pradėsiu nuo pabaigos, ką jūs minėjote. Visų pirma dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad važiuojant dviračių taku dviračiu galima išvystyti greitį iki 50 kilometrų. Ir tas dviratis tuo taku važiuoja saugiai. Paspirtuku viename įstatymo projekte, mano siūlomame, yra siūloma iki 25 kilometrų per valandą. Gerbiamo J. Sabatausko ir kitų jūsų kolegų siūloma apriboti iki 20 kilometrų. Vien tai, kad bus skirtingas transporto priemonių greitis, jau gali inicijuoti tam tikrus kelių eismo įvykius.
Dabar dėl chaoso. Tikrai negaliu su jumis sutikti. Šis įstatymo projektas kaip tik suteikia aiškumą. Galingas elektrines transporto priemones įsigiję ir vairuojantys žmonės… arba jų transporto priemonės prilygtų mopedams, kuriems ir yra reikalavimas privalomai dėvėti šalmą. O tiems žmonėms, kurie įsigytų negalingus paspirtukus, galiotų esama tvarka – iki 25 kilometrų per valandą ir šalmas būtų privalomas, kaip ir dviračiui, važiuojančiam net 50 arba 30 kilometrų per valandą greičiu dviračių taku, šalmo dėvėti nėra privaloma…
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Ačiū gerbiamam pranešėjui.
Dabar dėl šio įstatymo projekto motyvų už kalbės A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš kartu su J. Sabatausku buvau teikėjas projekto, kurį pristatė, tačiau kolega A. Bagdonas labai panašų, sutikime, projektą taip pat teikia. Aš manyčiau, kad tikrai mes nebegalime toliau užmerkti akių ir nematyti to chaoso, kas darosi, ypač miesto gatvėse, su paspirtukais, kai yra visiškai nereguliuojamas procesas. Kai kurios savivaldybės bando savarankiškai tai reguliuoti, kai kur riboti, pavyzdžiui, Palangos kurorto kai kuriose gatvėse, dar kiti sprendimai būna, bet procesas turėtų būti, matyt, teisinis reguliavimas visai šaliai. Todėl aš siūlyčiau pritarti pateikimui vieno ar kito projekto, čia jau balsuodami mes apsispręskime. Kaip minėjau, visgi tai yra labai panašūs projektai.
Apklausas pateikimui rengėme rengdami įstatymo projektą, tai daugiau negu pusė apklausų respondentų pripažįsta, kad tai šiandieną yra problema ir kad ją reikia sureguliuoti. Teikiamiems projektams, teikiamoms nuostatoms pritaria daugiau negu 50 % apklaustųjų. Todėl, mieli kolegos, siūlau balsuoti už bent jau pateikimo stadijoje ir iš tų dviejų projektų tada gimtų, matyt, tikrai geras vienas projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai nebalsuosiu prieš. Man kolega patrumpino kalbą. Tikrai šitą problemą reikia spręsti. Galbūt norėjau klausti, neužteko laiko, tai aš dabar pasisakysiu. Pradėčiau nuo to, kad ir mūsų pirmasis projektas ne pažaboti, kaip sakė kolega, o sureguliuoti. Kuo skiriasi šitie įstatymai? Kad kompleksiškai žiūrime į visas problemas. Mes turbūt nematėme motorolerių, važinėjančių šaligatviais? Nematėme. Kai pradedame dėlioti atskirai, kad šitiems reikia, kitiems nereikia… Aš buvau šitoje salėje, kai buvo priimamas įstatymas dėl saugos diržų, aš girdėjau labai panašius argumentus. Dabar saugos diržas reikalingas ir „Porsche“, kuris važiuoja 250 kilometrų per valandą, ir „Zaporožiečiui“, kuris rieda 30. Visi mes įpratome, laikomės ir dėl to tik mažiau sužeistųjų, tai yra mažesnis apkrovimas sveikatos sistemos.
Gerbiamieji, reikia pasižiūrėti nuotraukas, kurias parodė gydytojai po paspirtuko avarijos, iškart atsirastų didesnė motyvacija, kad mes tikrai turime sureguliuoti. Teko važiuoti iš „Lietuvos ryto“ televizijos iki Seimo – zuja į vieną ir į kitą pusę. Taigi mes turime matyti, kad ant šaligatvių yra ne tik paspirtukų, bet yra pėsčiųjų. Kažkodėl apie automobilius ir vairuotojus galvojame, jeigu ten atsiranda paspirtukas, bet apie pėsčiuosius, kurių žymiai daugiau vaikšto šaligatviais, mes kažkodėl negalvojame. Vakar spaudoje pasirodė, atrodo, Kaune keturios avarijos, visos su paspirtukais. Ir su dviračiais susiduria, ir su…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Todėl, gerbiami kolegos, pritarkime, bet tikrai žiūrėkime į tai kompleksiškai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti.
Pradėsime balsuoti pagal darbotvarkės klausimus, kad šiek tiek susigulėtų mintys dėl paspirtukų ir galėtume objektyviai nuspręsti.
18.34 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“ projektas Nr. XIVP-1579(2) (priėmimo tęsinys)
Pradėkime nuo darbotvarkės 2-3 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės siekio tapti NATO narėmis“ projekto. Priėmimas. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: visi buvo už. Rezoliucija priimta. (Gongas)
18.35 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymo 192 ir 193 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1615(2), Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1616(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1617(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas (įstatymų projektų paketas) – tai Energetikos įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas. Aš prašyčiau sugrįžti K. Starkevičių į tribūną. Yra keletas pasiūlymų, tikiuosi, dėl jų gana operatyviai apsispręsime.
Dėl 1 straipsnio buvo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, taip pat du Seimo narių pasiūlymai. Dabar iš pradžių dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Matau, pirmininko… V. Gapšys norėtų pakomentuoti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Aš suprantu, komitetas suderino su VERT’u ir mes neprašysime balsuoti. Taip, kaip jūs suderinote, tinka.
PIRMININKAS. Čia turbūt galioja visiems Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams. Pirmininke, prašom trumpai pakomentuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų viskas yra suderinta. Ačiū Biudžeto ir finansų komitetui. Taip pat suderinta ir su Seimo narių R. Budbergytės ir L. Jonaičio pasiūlymais, jiems pritarta iš dalies ir jie integruoti į bendrą projektą, todėl, aš galvoju, irgi neprašys balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimo nariai R. Budbergytė ir V. Kanopa prašytų balsuoti? Jūsų pasiūlymams komitetas pritarė iš dalies ir suderino. Kaip suprantu, viskas gerai.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, labai ačiū, tikrai džiaugiamės.
PIRMININKAS. Puiku. Galime Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui pritarti bendru sutarimu. Galime ir R. Budbergytės ir V. Kanopos. Taip pat dėl komiteto redakcijos. Ir čia daugiau… Yra dar vienas Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, jam pagrindinis komitetas nepritarė, bet aš suprantu, kad tai yra pagrindinio paketo pasiūlymo dalis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai jeigu viskas čia gerai, žiūriu daugiau į komiteto narius, galime tam pritarti bendru sutarimu. Tvarka. Labai ačiū. Taip mes apsvarstėme Energetikos įstatymą pagal pagrindinio komiteto redakciją.
Dar yra motyvų. A. Vinkus norėtų kalbėti už. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai trumpai. Kolegų pateiktu projektu, čia grynai mano asmeninė nuomonė, siekiama suvaldyti gamtinių dujų ir elektros energijos kainų augimo įtaką galutiniam vartotojui, tiek buitiniam, tiek verslui, taikant dalinį kainos kompensavimo mechanizmą visiems buitiniams vartotojams ir numatant galimybę iš valstybės biudžeto skirti paramą nebuitiniams vartotojams.
Dar viena problema, kuri būtų išspręsta, susijusi su naujo tiekėjo pasirinkimu. Dalinis kainos kompensavimas bus taikomas tiek buitiniams vartotojams, kuriems užtikrinamas visuomeninis tiekimas, tiek buitiniams vartotojams, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Mano įsitikinimu, kelias, kuriuo einame, lyg ir teisingas, norima padėti ir gyventojams, ir verslui, yra prasmingas. Balsuosiu už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame šių įstatymų paketui po svarstymo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 7.
Komitetas savo išvadoje paminėjo, kad siūlo svarstyti skubos tvarka, kad būtų galima priimti šį įstatymą. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.39 val.
Kelių transporto kodekso 1, 7, 8, 81, 82, 83, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 23, 24, 26, 30, 32, 38, 41 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 39 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 84, 85, 86, 91, 101, 391 ir 392 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1593, Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1594, Administracinių nusižengimų kodekso 101, 393, 448, 450, 451, 452, 453, 454, 456, 459, 463, 589, 611 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1595 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas (projektų bloko pateikimas) yra Kelių transporto kodekso ir susijusiųjų pateikimas. Kviečiu apsispręsti balsuojant, kas pritaria po pateikimo.
Balsavo 95: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo šį paketą svarstyti skubos tvarka. Gal galime tam pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Norite… Gerai, tada padarysime taip. Siūlomi komitetai. Dėl 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų Ekonomikos komitetas pagrindinis. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pagrindinis TTK ir papildomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
Tada gal ir dėl skubos. Man atrodo, jeigu spėjame priimti iki liepos mėnesio, tada mes galime nelaužyti iečių, skubos dabar neprašyti. Tam, kas parašyta, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl skubos tada apsispręsti nesiūlau.
18.41 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio I skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1581, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 8 ir 10 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1582, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 11, 25, 26, 27, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1583, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 11, 14, 16, 18, 21, 22, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1584, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 13, 15, 16, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1585, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1586, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1587, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 18, 20, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1588, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1589, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 7, 9, 10, 19, 20, 21, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1590 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas, tai yra Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Siūlau apsispręsti balsuojant dėl viso Savivaldos įstatymo ir susijusių projektų.
Balsavo 95: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Dėl visų šių įstatymų kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat dėl Strateginio valdymo įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo siūlomas kaip papildomas Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.42 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508 (pateikimo tęsinys)
Ir 2-8 klausimas, tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1508. Jį pristatė J. Sabatauskas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 93: už – 76, prieš – 3, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
A. Kupčinskas nori kažką pasakyti per šoninį mikrofoną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš noriu paprašyti, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas, greičiausiai, kadangi buvo siūlymas tuos du projektus sujungti, mes tinkamai pačiupinėtume, nes saugaus eismo įstatymai paprastai svarstomi ir Ekonomikos komitete.
PIRMININKAS. Supratau. Ar galime pritarti tam, kad Ekonomikos komitetas kaip papildomas čiupinėtų šį projektą, bendru sutarimu? Galime. Bet pagrindinis vis tiek tada liks TTK. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Tam mes pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dar K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, vis tiek tie abu projektai, arba paspirtukai, aktualūs ir savivaldai. (Balsai salėje) Nereikia? Aš manau, kad galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKAS. Čia toks bendras komentaras. Aktualus savivaldai, be abejo, pritariame.
18.44 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1645, Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646 (pateikimo tęsinys)
Dabar 2-9.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo taip pat projektas. Ir lydimasis. Jį pristatė A. Bagdonas. Kviečiu apsispręsti po pateikimo.
Balsavo 88: už – 64, prieš – 2, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tada kaip papildomą analogiškai siūlytume Ekonomikos komitetą. Svarstymo data – birželio 21 diena. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi šios dienos darbotvarkę baigėme. Kviečiu registruotis.
Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.