LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301, 351, 352 IR 66 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-06-26 Nr. XIVP-2765(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio formuluotėje „sudaro įstatymo nustatyta“ nėra aišku, koks įstatymas (šis, t. y. Žemės ar koks kitas) turimas omenyje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu turimas omenyje Žemės įstatymas, tai prieš žodį „įstatymas“ įrašytinas žodis „šio“, jeigu turimi omenyje šioje dalyje nurodytieji įstatymai, tai vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „nurodytųjų įstatymų“.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtas terminas turėtų būti teikiamas vienaskaita. Be to, šio termino apibrėžtyje vietoj formuluotės „Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims“ įrašytina formuluotė „nekilnojamojo daikto kadastro duomenims“, o nurodyti kadastro duomenys turėtų būti suderinti su Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje nustatytais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, nes nėra aiškūs tokie kadastro duomenys kaip „pagrindinė naudojimo paskirtis“ (ar turima omenyje žemės naudojimo pagrindinė naudojimo paskirtis, ar turima omenyje statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis), „sienų statybos produktai“ (ar turima omenyje statinio statybinė medžiaga, ar kas kita).
3. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766(2) (toliau - projektas Nr. XIVP-2766(2)) 1 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtinių veiklos priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos“.
4. Siekiant aiškumo ir įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte prieš žodžius „rinkos vertės“ įrašytini žodžiai „jeigu ji buvo nustatyta“ (kaip tai įrašyta kituose šios dalies punktuose).
5. Projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos derintinos su projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal kurias centralizuotai valdomo turto valdytojas tik pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda valstybinę žemę, kuri priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nuostatos, kad atitinkamų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims priskirtą valstybinę žemę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali parduoti tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siekiant tarpusavyje suderinti abiejų projektų nuostatas, teikiamo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų įtvirtinti analogišką nuostatą kaip ir projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei projekto 5 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalies 1 punktą.
6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311) 2 straipsnio 17 dalyje yra dėstomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kurios įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ir kurios projektu Nr. XIVP-2766(2) nėra keičiamos. Taigi, 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos. Siekiant aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, reikėtų tikslinti: arba teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą suderinant su Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomu Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis; arba atitinkamai turėtų būti tikslinamas projektas Nr. XIVP-2766, jame keičiant ir Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalį, kurioje Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti suderintas su teikiamo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pirmuoju atveju tikslinant, atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 17 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose vartojama sąvoka „teritorinio padalinio“ turėtų būti pakeista į sąvoką „administracijos padalinio“, taigi vis tiek turėtų būti tikslinamas ir projektas Nr. XIVP-2766(2).
7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalinio“ įrašytinas žodis „vadovo“.
8. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo ir aiškumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „esančias rezervatų zonas“ įrašytini žodžiai „esančias rezervatines zonas“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte).
9. Tikslintinas projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnis, antrajame jo sakinyje prieš žodžius „Žemės sklypuose“ įrašant žodį „Valstybiniuose“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamo įstatymo 301 straipsnyje vartojamos sąvokos „pramonės įmonė“ turinys nei keičiamame įstatyme, nei pačiame projekte nėra apibrėžtas. Pažymėtina, kad jos turinys nėra apibrėžtas ir šiame straipsnyje paminėtuose įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, kad tokioms įmonėms pagal projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 301 straipsnyje siūlomą nustatytą teisinį reguliavimą be aukciono galėtų būti parduodami arba išnuomojami valstybinės žemės sklypai, manytina, kad subjektai, kuriems valstybinė žemė galėtų būti parduodama ar išnuomojama turėtų būti aiškiai įvardinami keičiamame įstatyme. Kitu atveju, gali kilti įstatymo taikymo problemų. Atsižvelgiantį tai, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame būtų atskleistas jos turinys.
10. Projekto 14 ir 15 straipsniais keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsnių nuostatose vartojama formuluotė „Vyriausybės įgaliota institucija“ (vienaskaitos forma), kuri keičiamo įstatymo kontekste nėra pakankamai aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatomos „Vyriausybės įgaliotų institucijų“ (daugiskaitos forma) funkcijos žemės santykių reguliavimo srityje, o kitose šio straipsnio dalyse yra nustatytos konkrečių valstybės institucijų funkcijos šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, iš projekto bei projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatų nėra aišku, kokia „Vyriausybės įgaliota institucija“ minėtose projekto nuostatose turima omenyje, t. y. neaišku, ar pagal projekto nuostatas prašymai ir skundai gali būti teikiami tik projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, ar ir, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos; taip pat neaišku, ir kokių Vyriausybės įgaliotų institucijų administraciniai sprendimai ar darbuotojų veiksmai (neveikimas) pagal šias projekto nuostatas gali būti skundžiami (pavyzdžiui, neaišku, ar pagal šį straipsnį gali būtų skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos administraciniai sprendimai ar jos darbuotojų veiksmai (neveikimas)). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos: jeigu šios projekto nuostatos adresuotos tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tai projekto nuostatose reikėtų šią tarnybą ir įvardinti; jeigu šios projekto nuostatos adresuotos ir kitoms Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų pateikti nuorodų į Žemės įstatymo 32 straipsnio atitinkamas dalis (pagal projekto Nr. XIVP-2766(2) nuostatas).
11. Siekiant aiškumo, projekto 18 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje „gyvenamųjų paskirties pastatų“ žodis „gyvenamųjų“ keistinas žodžiu „gyvenamosios“, nes šis žodis sietinas su žodžiu „paskirtis“, o ne su žodžiu „pastatai“.
12. Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 18 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „dėl žemės valdos projekto“ įrašytina formuluotė „dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“.
13. Pastebėtina, kad projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje yra vartojamos tiek „įspėjimo raštu“, tiek ir „rašytinio nurodymo“ sąvokos. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti.
14. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba“. Šios projekto nuostatos suponuoja tai, kad tiek žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą, tiek ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą (abi formuluotes pagal keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas apima formuluotė „valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūra“) atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2767(2) nuostatas specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įvertinus šių abiejų institucijų vykdomas veiklas ir siekiant optimizuoti dviejų institucijų vykdomas funkcijas, nuspręsta, kad NŽT vykdomos priežiūros funkcijos turi būti patikėtos specializuotai institucijai, todėl parengti teisės aktų pakeitimai, nustato, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos procesų priežiūros funkcijos perduodamos VTPSI“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti taip, kad iš jos būtų aišku, kokių žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinę priežiūrą vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba, o kokių - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
15. Projekto 21 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami <....>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jei suvaržymus nustatę subjektai neduotų sutikimų paimamo turto suvaržymų panaikinimui. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.
16. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto Nr. XIVP-2766(2) 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 21 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos „šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje“, vietoj skaičiaus „25“ įrašant skaičių „24“, nes, būtent šioje dalyje yra nustatyti atvejai, kai nėra formuojami žemės sklypai.
17. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalies trečiojo ir ketvirtojo sakinio nuostatos stokoja loginio aiškumo, nes jose nustatyta, kad „Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui arba tos vietovės seniūnui, prašant jų informuoti savininką. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta“. Nėra aišku, kokiu tikslu nurodytas pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką, jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (pavyzdžiui, ką turėtų daryti šie subjektai, jeigu jiems nepavyksta rasti žemės savininko), o ypač neaišku, ką turėtų daryti savivaldybės meras ar tos „vietovės seniūnas“, gavęs tokį pranešimą, tokiu atveju, kai žemės savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Pastebėtina ir tai, kad toje pačioje keičiamo įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, kad „Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną“. Be to, šiose nuostatose nėra aiškus sąvokos „tos vietovės seniūnas“ turinys bei, kodėl savivaldybės meras, ar tos „vietovės seniūnas“ turėtų informuoti tik žemės savininkus, o ne ir (ar) kitus naudotojus. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose, kuriose taip pat reglamentuojamas registruotųjų pašto siuntų įteikimas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese, tuo atveju, kai registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti, nėra nustatyta, kad pranešimas turėtų būti siunčiamas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“. Taigi manytina, kad pranešimo siuntimas savivaldybės merui arba tos „vietovės seniūnui“, prašant jų informuoti savininką apie numatomą jo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti brauktinas kaip perteklinis. Be to, svarstytina ir tai, ar minėtos pareigos nustatymas savivaldybės merui ar tos „vietovės seniūnui“ nesukurtų administracinės naštos šiems subjektams bei nepagrįstai vilkintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Atsižvelgiant į tai, minėtas projekto nuostatas reikėtų tikslinti taip, kad jos būtų aiškios loginiu aspektu.
18. Siekiant suderinti straipsnio nuostatas tarpusavyje, projekto 23 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 14 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „sprendimu“ įrašytinas žodis „vadovo“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje). Atitinkamai tikslintinas šių projekto nuostatų antrasis sakinys, vietoj sakinio pradžios „Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, priėmusi sprendimą perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas kreipiasi“ įrašant tokią sakinio pradžią „Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo perduoti visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype esančius statinius ir (ar) įrenginius valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise priėmimo dienos kreipiasi“.
19. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalies trečiasis sakinys turėtų būti tikslinamas, nes Žemės ūkio duomenų centro vadovui patvirtinus teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, ne Žemės ūkio duomenų centro vadovas, o Žemės ūkio duomenų centras įgyja patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypus (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 10 dalyje).
20. Reikėtų atsisakyti projekto 27 straipsnio 2 dalies nuostatų kaip perteklinių, nes jomis keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalyje nedaromi jokie nauji pakeitimai.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 28 straipsnio 1 daliai.
21. Kadangi projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti du minimalūs teritorijos žemės konsolidacijos projektui dydžiai (ne mažiau kaip 100 ha ir ne mažiau kaip 20 ha), svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 27 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalies nuostatos, nustatant, kad, kai privačios žemės sklypų savininkai, kurie savo lėšomis rengia žemės konsolidacijos projektą, atsisako jame dalyvauti, tai tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha.
22. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 28 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „centras“ įrašytini žodžiai „centro vadovas“.
23. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 30 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, projekto 30 straipsnio 4 dalis įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d., todėl šioje dalyje nurodyti keičiamo įstatymo 2 ir 4 straipsniai negalėtų įsigalioti 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 30 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ir dėl projekto 30 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo.
24. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros, šiuo laikotarpiu tokius nuomos ir (ar) panaudos sandorius galės sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba. Atkūrimo procedūros laikomos baigtomis, kai Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo visiems prašymus pateikusiems ir tokią teisę turintiems piliečiams“.
Projekto nuostatos svarstytina šiais aspektas.
Pirma, nėra aišku, kokiu tikslu savivaldybėms siūloma nustatyti draudimą suteikti joms patikėjimo teise perduotą valstybinę žemę tretiesiems asmenims, tokią teisę suteikiant Nacionalinei žemės tarnybai. Svarstytina, ar, siekiant, kad būtų užtikrintas nuosavybės teisių atkūrimas savivaldybėse, kuriose šis procesas dar nėra užbaigtas, draudimas perduoti naudotis valstybinę žemę tretiesiems asmenims neturėtų būti nustatytas visiems be išimties subjektams.
Antra, jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, reikėtų nustatyti, momentą, nuo kada savivaldybėms pereitų teisės ir pareigos pagal sutartis, kurias projekte nurodytu laikotarpiu Nacionalinė žemės tarnyba būtų sudariusi su trečiaisiais asmenimis dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos.
25. Projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės, kuriose piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros nebus baigtos, nuo 2024 m. sausio 1 d. tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturės teisės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, iki bus pabaigtos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriose savivaldybėse, įsigaliojus įstatymui, piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros bus laikomos užbaigtomis ir jos turės teisę patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, nes piliečių nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaiga projekto 30 straipsnio 6 dalyje yra siejama su visų Nacionalinės žemės tarnybos gautų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą patenkinimu, nepriklausomai nuo to, kurios savivaldybės teritorijoje minėti prašymai buvo pateikti. Projekto nuostatos tikslintinos, nustatant aiškius kriterijus, kuriems esant, būtų laikoma, kad atitinkamoje savivaldybėje nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nėra baigtos.
Pastebėtina ir tai, kad kartu su projektu teikiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo NR. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2772(2) 2 straipsniu keičiamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Taigi, šiuo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, net savivaldybėse, kuriose šiuo metu piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros jau yra baigtos, iki 2024 m. vasario 1 d. gali būti pateikiama naujų piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos.
26. Projekto 30 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. vasario 1 d. atlieka sistemos pakeitimus dėl žemės sklypų, nurodytų Vyriausybės nutarime ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktuose, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, perduodama savivaldybėms, patikėtinių pasikeitimo.“ Iš projekto nuostatos turinio nėra aišku, kokia konkrečiai sistema turima omenyje. Projekto nuostata tikslintina, tokią sistemą įvardinant. Kita vertus, svarstytina, ar sistemos pakeitimai neturėtų būti atlikti iki įstatymo įsigaliojimo. Kitu atveju, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruojamos savivaldybių patikėjimo teisė į Vyriausybės nutarimais perduodamą valstybinę žemę, o minėtu laikotarpiu savivaldybės negalėtų vykdyti keičiamame įstatyme joms priskirtų Vyriausybės nutarimais perduodamos valstybinės žemės mietuose ir miesteliuose patikėtinio funkcijų.
27. Projekto 30 straipsnio 12 dalies nuostatas reikėtų dėstyti atskirame projekto straipsnyje, pavyzdžiui, jas išdėstant taip:
31 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1964.
28. Projekto 22 straipsnyje, dėstant keičiamo įstatymo 46 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir keičiamo straipsnio pavadinimą. Taip pat reikėtų atsisakyti projekto 22 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]