LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 337
STENOGRAMA
2019 m. spalio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, visi žinote apie garsųjį pareiškimą dėl Seimo Pirmininko V. Pranckiečio atšaukimo, todėl aš, naudodamasis statutine teise kalbėti bet kuriuo metu, kreipiuosi į jus, nematydamas prasmės vilkinti šio proceso ir šios situacijos ir laikyti įkaitais visą Seimą ir Lietuvos žmones, remdamasis Seimo statutu, siūlau klausimą dėl Seimo Pirmininko atšaukimo spręsti artimiausiame posėdyje, tai yra dabar. Todėl norėčiau, kad pareiškimo iniciatoriai ateitų į tribūną.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pranešimas „Elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais”
PIRMININKAS. Tai yra prašymas. O kol kas nors į jį reaguos, kviečiu Energetikos ministerijos ministrą Ž. Vaičiūną, jis pristatys pranešimą „Elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais”. Prašau. (Balsai, šurmulys salėje)
Prašau, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šio pristatymo tikslas yra pristatyti sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais įstatymą, jo poveikį. Šis įstatymas buvo priimtas mažiau nei prieš keturis mėnesius, bet turime ir priešistorę prieš tai, ir konkrečius veiksmus, kurie daromi toliau. Dėkoju už šią galimybę ir pirmiausia šiek tiek konteksto.
Tai būtent šie metai buvo lemiami metai įgyvendinant sinchronizacijos projektą. Kalbu apie praeitų metų, tai yra 2018 metų, birželio mėnesį pasiektą politinį susitarimą tarp Baltijos šalių, Europos Komisijos ir Lenkijos, kai buvo nuspręsta sinchronizacijos projekto kryptis ir apsispręsta dėl techninio scenarijaus. Tokiu būdu po ilgų diskusijų perėjome prie konkrečių techninių darbų. Po to sekė keletas kitų žingsnių. Išskirčiau vieną iš svarbiausių momentų, tai būtent paraiškos pateikimą, paraiškos prisijungti prie kontinentinių Europos tinklų. Tai buvo padaryta 2018 metų rugsėjo mėnesį. Taip pat jau praeitų metų spalį buvo pritarta ENTSO-E – kontinentinės Europos tinklų plėtrai į Baltijos šalis. Buvo skirtas maksimalus pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimas šių metų sausio mėnesį.
Labai svarbus strategiškai, politiškai ir teisiškai momentas buvo būtent šių metų gegužės mėnuo, kai įsigaliojo ir buvo pasirašyta mūsų prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutartis. Būtent ši sutartis atvėrė galimybę dirbti konkrečius techninius ir teisinius darbus ir tai tapo politiniu ir teisiniu įsipareigojimu tiek Baltijos šalių, tiek kontinentinės Europos tinklų operatoriui. Be abejo, kaip ir minėjau, birželio mėnesį buvo priimtas sinchronizacijos įstatymas. Kad šie darbai būtų realiai įgyvendinti, birželio 20 dieną buvo pasirašytas dar vienas politinis susitarimas, bet šį kartą dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.
Kalbant apie pačius svarbiausius etapus, svarbu pasakyti tai, kad užtikrinta politinė ir techninė šio proceso kontrolė aukščiausiu įmanomu lygiu iki pat 2025 metų, taip pat yra užtikrintas desinchronizacijos procesas, tai yra be galimybės prekiauti su trečiosiomis šalimis po sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais.
Ir išskirčiau tris kertinius šio projekto įgyvendinimo etapus. Pirmasis etapas yra būtent „LitPol Link“ jungties išplėtimo etapas. Tai bus padaryta 2021 metų pradžioje. Antrasis etapas yra vidinių Baltijos šalių perdavimo sistemų sustiprinimas, tai yra vidaus perdavimo linijų sustiprinimas ir vadinamųjų sinchroninių kompensatorių įrengimas tam, kad būtų užtikrintas mūsų sistemos pasirengimas ir kartu mūsų Baltijos šalių sistemos dažnio palaikymas.
Ir paskutinis elementas yra pats svarbiausias, be abejo, tam, kad turėtume sinchronizaciją, įgyvendintą pagal sutartą politinį susitarimą, tai yra Lietuvos ir Lenkijos povandeninio kabelio „Harmony Link“ jungties statybos ir įgyvendinimas iki 2025 metų pabaigos.
Tai yra tokie pagrindiniai šio proceso etapai. Skaidrės turbūt nejuda? Laukiu, kol pasikraus žemėlapis, nes tikrai yra svarbus tolesnis žemėlapis.
PIRMININKAS. Tuoj, minutę, technikai sutvarkys.
Ž. VAIČIŪNAS. Gal tik papildyčiau, kad kalbant apie Lietuvos–Lenkijos jungties projektą svarbu tai, kad politiniu susitarimu įtvirtintos konkrečios viso projekto datos. Šios jungties finansavimo paraiška turi būti parengta ir pateikta 2020 metais, o statybų darbų pradžia numatoma 2023 metais.
Kalbant apie šio projekto finansavimą, kas yra taip pat labai svarbus momentas, keletas pagrindinių momentų yra tai, kad viso projekto įgyvendinimo kaina yra 1,6 mlrd. eurų. Kaip ir minėjau, bendras pirmojo etapo poreikis buvo 432 mln., Europos Komisija jau skyrė maksimalų finansavimą, tai yra 323 mln. eurų. Antrasis etapas yra 1,17 mlrd. eurų. Šiam etapui būsime parengę visus projektus, tai yra tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių vidines jungtis, galios keitiklius, taip pat ir „Harmony Link“ kabelį būsime parengę pateikti 2020 metais. Tikslas yra paprastas, kad dar šioje finansinėje perspektyvoje gautume maksimalų įmanomą finansavimą, kaip ir minėjau, 75 %. Ir tai reikštų, kad šie du etapai leistų sumažinti Baltijos šalims prisidėjimą prie projekto maksimaliai. Tai yra visoms šioms šalims, būtent perdavimo sistemos operatoriams, per metus reikėtų finansuoti maždaug po 16 mln. eurų. Tai palyginti yra tikrai nedidelė suma.
Kalbant apie konkrečius darbus, čia pabrėžčiau būtent priimto įstatymo svarbą, šių metų birželį priimto Sinchronizacijos įstatymo svarbą, nes šiuo įstatymu šis projektas ir visi šio projekto paprojekčiai, jeigu taip galima pasakyti, buvo pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais. Tai reiškia, kad buvo supaprastintos procedūros, planavimo procedūros, palengvintos žemės paėmimo procedūros, taip pat minimizuota ginčų rizika.
Kalbant apie konkrečius projektus, taip pat pabrėžčiau, kad šių metų rugpjūtį Vyriausybėje buvo patvirtintas antro etapo sinchronizacijos projektų sąrašas ir pradėti teritorijų planavimo darbai. O šių metų rugsėjo mėnesį, kaip ir buvo reikalauta Sinchronizacijos įstatyme, toks reikalavimas buvo iki rugsėjo 10 dienos, rugsėjo 4 dieną būtent Vyriausybė patvirtino sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą. Tai yra visi veiksmai, kurie numatyti tiek infrastruktūroje, tiek įgyvendinant vadinamąjį sąlygų katalogą, tiek ir visus kitus koordinacinius organizacinius darbus.
Pabrėžčiau tris svarbiausius projekto etapus. Žemėlapyje matote daug projektų, tai yra 20 projektų. Iš esmės galima kalbėti apie paprastą formulę, tai yra keturi, septyni, devyni. Keturi projektai – tai tie, kurie jau yra įgyvendinti. Kalbu apie „LitPol Link“ jungtį, „NordBalt“ jungtį, vidines jungtis. Septyni projektai šiuo metu įgyvendinami. Iš devynių projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti kitais metais, būtent šių metų rugsėjo mėnesį yra pradėti teritorijų planavimo darbai. Tai reiškia, kad iš esmės iki šiol dirbame Rytų Lietuvoje – būtent Šiaurės Rytų Lietuvos projektų įgyvendinimas, Vilniaus mazgo stiprinimas, bet kitas etapas persikelia į Vakarų Lietuvą. Punktyrais pažymėti penki projektai, kurių teritorijų planavimo darbai jau pradėti šių metų rugsėjo mėnesį, tai yra dvi elektros perdavimo linijos, transformatorių pastotė Darbėnuose, povandeninis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir galios skaitiklis Darbėnuose, nes ši jungtis, būtent povandeninis kabelis, bus sinchroninė jungtis. Visi kitai darbai taip pat vyksta pagal numatytą planą.
Kalbant apie energetikos sistemos adekvatumą ir patikimumą, svarbu pabrėžti, kad taip pat atlikome analizę. Akivaizdu, kad iki 2025 metų patikimas sistemos veikimas užtikrinamas esamos generacijos pajėgumais ir sisteminėmis jungtimis. Kalbu apie jungtis su Lenkija ir Šiaurės šalimis, taip pat jungtis su Baltijos šalimis. Trys pagrindinės prielaidos, kurios buvo analizuotos, yra pikinė galia – galios poreikis 2025 metais išaugs maždaug 15 %, o tradicinės vietinės generacijos galimybės sumažės 24 %. Kadangi sinchronizacijos projektas įgyvendinamas 2025 metais, akivaizdu, kad galios adekvatumo poreikis išaugs. Šiuo atveju buvo vertintas galios adekvatumas, akivaizdu, kad po 2025 metų atsiranda galios adekvatumo problema. Todėl reikalingi nauji vietiniai valdomi pajėgumai. Šiuo atveju metodologija yra paprasta, skaičiuojama taip, kad tikėtina apkrovos praradimo tikimybė arba trukmė per vienus metus turėtų neviršyti daugiau kaip 8 valandų.
Kalbant apie darbus, ką darome, kad vietinė generacija, vietinė gamyba būtų užtikrinta, yra septyni pagrindiniai žingsniai. Iš šių septynių žingsnių, kuriuos matote ekrane, esame viso proceso viduryje, tai yra jau buvo parengta Lietuvos energetikos sistemos adekvatumo analizė, taip pat 2018 metų antroje pusėje buvo parengta pajėgumų mechanizmo koncepcija. Šiuo metu vyksta šių pajėgumų mechanizmų koncepcijos ir viso mechanizmo derinimas su Europos Komisija, tikimės suderinti artimiausiu metu. Ir kaip tik svarbu apie tai kalbėti šiame Seimo plenariniame posėdyje, nes vienas iš esminių dalykų, būtent Elektros energetikos įstatymo pakeitimas, bus reikalingas dar šioje Seimo rudens sesijoje, kad įstatymu būtų įtvirtintas ilgalaikis galių pajėgumo mechanizmas, kuris leistų jau 2020 metais organizuoti pirmąjį technologiškai neutralų aukcioną ir jau 2021 metais pasirašyti sutartis su aukcionų laimėtojais su labai aiškiu tikslu, kad šie generavimo pajėgumai būtų užtikrinti iki sinchronizacijos, tai yra 2024–2025 metais, kad dar turėtume pakankamai laiko, apie metus, sistemai testuoti.
Šiuo metu kaip tik dėl Elektros energetikos įstatymo yra baigiama viešoji konsultacija, patvirtinsime Vyriausybėje ir teiskime šį mechanizmą tvirtinti Seimui. Tai bus padaryta lapkričio mėnesį. Tokie yra tolesni esminiai žingsniai. Galbūt pabrėžčiau esminį faktą, kad sinchronizacijos projektas, be abejo, yra būtinas mūsų energetikos sistemos saugumui ir patikimumui užtikrinti. Čia yra toks sąlyginis mūsų sistemos saugumo vertinimas, bet iš esmės sinchronizacijos projekto įgyvendinimas reikštų, kad mes susigrąžiname energetinį savarankiškumą į savo rankas po 80 metų. Šio projekto strateginė svarba ir indėlis į energetinį saugumą būtų pats didžiausias iš visų iki šiol įgyvendintų projektų.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad įgyvendinę šį projektą mes jau turėtume pakankamą energetinio saugumo lygį. Dėkui už dėmesį, lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Skardžius. Simonas atsisako. Klausia A. Skardžius. Nėra salėje. L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš norėčiau paklausti dėl sinchronizacijos. Kai kalbama, tai visuomenėje, dažnai ir tarp politikų, ir tarp žiniasklaidos atstovų yra daug nesusipratimų ir daugybė interpretacijų. Aš norėčiau paklausti, ar įvykus sinchronizacijos projektui lieka techninė galimybė būti prisijungus prie trečiųjų šalių tinklų, turiu omenyje vadinamuosius „Back to Back“ transformatorius keitiklius tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje? Ir ar tos pasijungimo galimybės gali būti panaudotos ne vien tiktai techninėms reikmėms, tarkim, techninių nelaimų atveju, bet ir prekybai per tuos jau atjungtus, desinchronizuotus tinklus mūsų su trečiosiomis šalimis? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už iš tiesų labai aktualų klausimą. Techniniu, technologiniu požiūriu sinchronizacija taip pat leidžia, jeigu yra investuojama į tokius galios keitiklius. Tokie galios keitikliai teoriškai galėtų egzistuoti. Pagal dabartinius planus, kuriuos mes turime, būtent pagal pasirašytą birželio mėnesį politinį susitarimą tiek praeitų 2018 metų, tiek šių metų, yra bendras Baltijos šalių ir Lenkijos, taip pat Europos Komisijos sutarimas, kad techniškai po Baltijos šalių sinchronizacijos mūsų sistemos saugumui ir patikimumui tikrai tokių jungčių nebereikėtų. Tai reiškia, kad nebėra prasmės investuoti į galios keitiklius, kad išlaikytume prekybą su trečiosiomis šalimis, kalbu apie Rusiją ir Baltarusiją. Yra tiktai vienintelė labai aiški sąlyga – jeigu Kaliningrado sritis įrodytų, kad dėl techninių priežasčių, dėl techninio patikimumo tokie galios keitikliai, kad sinchroniškai veiktų sistemos, būtų būtini, tuomet jie galėtų būti įrengti.
Bet šiuo atveju dėl prekybos tokių planų tikrai nėra. Visos Baltijos šalys sutarė, kad po 2025 metų tokių galios keitiklių neturėtų būti, ir mes turėtume savarankišką sistemą, kuri būtų tiek veikianti sinchroniškai, tiek kartu prekyba vyktų iš Šiaurės šalių kartu su Lenkija ir kitomis valstybėmis. Ne, to neplanuojama. Būtent tokia yra politinio susitarimo ir idėja, ir dvasia.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Ažubalis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, vis dėlto pasigirsta tam tikrų atsiliepimų apie tai, kad yra investuojama kai kur toje zonoje, kur ruošiasi atsijungti ir sinchronizuoti. Kas per investicijos, kokios yra sumos ir iš tikrųjų kodėl tai daroma? Ar tai irgi susiję su sinchronizacija, ar iš tikrųjų yra kažkokių kitų idėjų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Turbūt kalbate apie vadinamąjį Šiaurės Rytų Lietuvos projektą. Šis projektas susijęs tiek su sinchronizacija, tiek su sistemos patikimumu ir saugumu. Kalbu apie Ignalinos pastotę, tai yra būtent jos rekonstrukciją. Ši rekonstrukcija, viena vertus, yra reikalinga dėl saugumo sumetimų. Ne taip seniai, prieš pusantrų metų, ten vyko gaisras ir tikrai buvo sistemos patikimumui… turime Ignalinos atominę elektrinę, kuriai reikia užtikrinti nepertraukiamą tiekimą. Tai yra viena iš priežasčių, taip pat ekonominio efektyvumo priežasčių. Ši transformatorinė yra be galo sena, statyta 1981 metais, bet, be abejo, šis projektas įgyvendinamas taip, kad jis prisidėtų prie sinchronizacijos projektų įgyvendinimo.
Yra du pagrindiniai pavyzdžiai, kad būtų sugriautas šis mitas, kaip ir teigiate, kad yra visokių interpretacijų. Aš norėjau jums aiškiai parodyti konkretų pavyzdį. Tai yra būtent elektros jungties, galingiausios vadinamojo atominio žiedo jungties, dalis, tai yra konkreti jungtis, konkretus fizinis kabelis, kuris šiuo metu nebeegzistuoja, jis yra jau nukirptas. Būtent šis žiedas siejo Lietuvą ir Baltijos šalis su kitomis šalimis, su BRELLʼo žiedu. Vadinamoji 705-oji linija yra demontuota. Yra likusios tam tikros atliekos, dėl gamtosauginių sumetimų jos yra šiuo metu baigiamos demontuoti. Tai yra vienas pavyzdys.
Antras pavyzdys. Kaip tik šį pirmadienį, tai yra vakar, buvo pervežtas vadinamasis šuntinis galios reaktorius iš Ignalinos transformatorių pastotės į Elektrėnus. Tai yra didžiulis įrenginys, maždaug 300 tonų, turbūt kaip pusė šios Seimo salės ir jisai pervežtas į Elektrėnus. Būtent ten reikės užtikrinti sistemos stabilumą ir patikimumą. Net nežinau, apie kokius kitus dalykus galima kalbėti, jeigu mes turime konkrečius faktus, kaip mes vykdome atsijungimą ir ruošiame mūsų sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
PIRMININKAS. Klausia A. Ažubalis, ruošiasi K. Glaveckas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone ministre, jeigu dėl kokių nors priežasčių vis dėlto nepavyktų, arba dėl Rusijos įtakos, Latvija taptų importuojanti elektros energiją iš nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės, ar Lietuva, turėdama „Harmony Link“ jungtį su Lenkija, būtų pajėgi atsiriboti ir sinchronizuotis viena, be užsispyrusio kaimyno? Jeigu tai įmanoma, kada tai galėtų įvykti nutiesus tą liniją su Lenkija? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Jeigu atsakyčiau trumpai – taip, tik esmė yra tokia, kad „Harmony Link“ jungties įgyvendinimas, kaip ir numatyta, techniškai gali būti įmanomas iš mūsų patirties, kurią mes turime, tiesiant „NordBalt“ kabelį, 2025 metais anksčiausiai. (Balsai salėje) Anksčiausiai. Šiuo metu dedamos visos pastangos ir aš džiaugiuosi tikrai glaudžiu bendradarbiavimu su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi, per šiuos pusę metų mes faktiškai sutaupėme projekto įgyvendinimo pusantrų metų. Supraskime, kad tai yra sudėtinga jungtis, bet iš esmės 2025 metais jinai galėtų būti įgyvendinta.
Atsakymas yra techninis, trumpas – taip, tokiu atveju būtų galima užtikrinti Lietuvos prisijungimą prie Lenkijos. Bet taip pat norėčiau pasakyti, kad turime politinį susitarimą ir tos pačios Latvijos, tai yra visų Baltijos šalių, kad po 2025 metų prekybos su trečiosiomis šalimis apskritai neturėtų būti, taip pat ir importuojant elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Aš labai drįsčiau teigti, kad tai yra tikrai tvarus susitarimas, nes klausimas, kas drįstų laužyti premjero parašą, būtent Latvijos premjero parašą, kuris padėtas du kartus: 2018 metais ir šių metų – 2019 metų birželio mėnesį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, elektros energija yra labai svarbus gamybos ir apskritai paslaugų kaštų elementas. Faktiškai didelė dalis ekonomikos yra susijusi su elektros energijos kainų lygiu, dinamika, opcionais, fjučeriais ir kitais dalykais. Sakykite, mūsų kainos, kurių jūs laukiate, arba kainos lygis ir jos equilibrium, lyginant su aplinkinėmis šalimis, iš kurių mes gausime, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos šalimis, kaip atrodo, kiek jos yra palyginamos, kiek bus žemesnės ar aukštesnės, ar palyginamos artimiausių trejų, penkerių metų laikotarpiu, nes nuo to smarkiai priklausys ir ekonomikos augimas, nes kuo aukštesnė kaina… Elektros energijos kaina dėl tam tikrų priežasčių gali didėti, natūralu, dėl saugumo, dėl kitų dalykų, tai tas gali veikti ne taip pozityviai ir ekonomikos augimą. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl elektros kainų pirmiausia turbūt galime pasidžiaugti tuo, kad esame Europoje vienos efektyviausiai veikiančios – „Nord Pool Spot“ biržos dalis. Šioje biržoje kainos dabartiniu laikotarpiu ir žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą pačios mažiausios dėl tikrai brandaus energijos išteklių derinimo, turiu omenyje – tiek dėl vandens energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, šiek tiek atominės energijos, kalbu apie Švediją, Suomiją. Iš esmės toks darinys leidžia užtikrinti šiuo metu ir artimiausioje perspektyvoje pačią konkurencingiausią kainą.
Lietuvos kaina tarp Europos Sąjungos šalių, elektros energijos kaina, jeigu kalbame apie buitinius vartotojus, yra viena mažiausių, mes kalbame maždaug apie ketvirtą penktą vietą žiūrint nuo galo pagal kainos dydį.
Antras dalykas, kalbant apie perspektyvą, kokios galėtų būti tendencijos ateityje, vienas iš esminių faktorių yra Lenkijos rinka. Kaip žinome, Lenkijoje elektros kaina yra šiek tiek didesnė ir natūralu, kad, pereinant Lenkijai nuo anglinės elektros energijos gamybos prie atsinaujinančios ar kitų išteklių, kaina taip pat turėtų būti aukštesnė ir tas kainų lygis išsilaikys. Bet noriu nuraminti labai aiškiai, kad šių jungčių įgyvendinimas, būtent jūrinės jungties, povandeninio kabelio, Lietuvos ir Lenkijos srauto padidinimas rinkos prasme iš esmės nepasikeis, nes mes turime dabartinę „LitPol Link“ jungtį, kuri veikia 500 megavatų pajėgumu.
Iš esmės, įgyvendinę sinchronizaciją, mes turėsime maždaug iki 700 megavatų pajėgumą rinkai. Visa kita galia bus atiduodama būtent sisteminėms paslaugoms, tai yra galios rezervams, kad būtų užtikrintas sistemos stabilumas ir patikimumas. Tokios tendencijos regione. Be abejo, Latvijoje ir Estijoje, jeigu mes kalbame apie artimiausią kaimynystę, yra pokyčių. Estijoje pastaruoju metu būtent elektros energijos gamyba iš skalūnų naftos nėra tokia konkurencinga, yra uždaromi senieji blokai. O Latvijoje elektros energijos gamyba, be abejo, pagrįsta hidroenergija, tai yra būtent vandeniu. O kalbant apie visos kainų zonos perspektyvą, natūralu, kad kainos turėtų šiek tiek didėti. Kalbu apie ilgalaikę perspektyvą. Tai pirmiausia susiję su elektros energijos generavimo pajėgumų deficitu ir stoka šiame regione.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame jums.
14.26 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau reaguoti į Seimo Pirmininko prašymą. Trumpa informacija. Kadangi darbotvarkė jau yra patvirtinta ir to klausimo nėra įtraukta, iniciatoriai taip pat informavo, kad įgaliotas asmuo ruošiasi pranešimui, tai kol kas dar šiandien negali jo padaryti. Artimiausiame posėdyje tikriausiai jie tai padarys. Šio klausimo dabar nesvarstome.
14.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3938 (pateikimas)
Pereiname prie darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3938. Kviečiu pranešėją viceministrę L. Maskaliovienę. Prašau.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinį, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 9 dieną. Ataskaita parengta kaip vienas viešojo sektoriaus bendro subjektų finansinių ataskaitų rinkinys, atlikus centrinės valdžios subjektų ir visų valdžios valdymo lygių – centrinės, vietos, ir socialinių bei kitų fondų subjektų ataskaitų konsolidavimo procedūras. Iš viso yra 3 tūkst. 580 subjektų. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą ir pajamas bei sąnaudas. 2018 metais visą konsoliduotąjį turtą sudarė 54,4 mlrd. eurų ir jis buvo 1,1 mlrd. eurų didesnis nei 2017 metais, tai sudaro 2 % augimą. Įsipareigojimus sudarė 21 mlrd. eurų, palyginus su 2017 metais, jie sumažėjo 928 mln. eurų, 4 %. Per 2018 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė padidėjo 9 % ir ataskaitų metų pabaigoje buvo 28 mlrd. eurų, arba 51 %, viso viešojo sektoriaus turto vertės. Grynojo turto vertės padidėjimą lėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apskaitoje registruotos žemės tikrosios vertės rezervo pokytis.
Šiek tiek apie tam tikras atskiras finansinių rinkinių dalis. Valstybės skola 2018 metų pabaigoje buvo lygi 15,4 mlrd. Tai sudarė 34,2 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su BVP per 2018 metus sumažėjo 5,2 procentinio punkto. Vyriausybės skolinimosi kaštai toliau mažėjo, skolos valstybės vardu valdymo išlaidos tendencingai mažėjo nuo 2014 metų ir 2018 metais buvo 527,3 mln. eurų. 2018 metais faktinės išlaidos, lyginant su 2017 metais, sumažėjo 1,3 %, arba 7 mln. eurų. Savivaldybių nekonsoliduotoji skola per metus sumažėjo 58,7 mln. eurų ir 2018 metų pabaigoje buvo 494,1 mln. eurų. Savivaldybės buvo skolingos valstybei 18,1 mln. eurų valstybės perskolinimo paskolų ir 9,7 mln. eurų paskolų iš valstybės biudžeto.
Socialinės apsaugos fondų nekonsoliduotąją skolą – pusę milijono eurų – sudarė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skoliniai įsipareigojimai pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl programinės įrangos licencijos nuomos. Valstybinio socialinio draudimo fondo visa 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusi paimtų ir negrąžintų paskolų, tai yra 3682 mln. eurų, suma ir priskaičiuotų palūkanų 3 mln. eurų, vadovaujantis 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, 2018 m. sausio 1 d. buvo perkelta į valstybės iždą ir 2018 metų pabaigoje skolų ir įsipareigojimų neturėjo. Valstybės kontrolė atliko nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę, Finansų ministerija, gerbdama Valstybės kontrolės rekomendacijas, parengė ir suderino su Valstybės kontrole veiksmų ir priemonių planą bei įgyvendinimo terminus. Finansų ministerija, naujas dalykas buvo praeitais metais, parengė ir paviešino 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų supaprastintą apžvalgą, kurioje yra glaustai pateikiama pagrindinė informacija. Susipažinti su šia apžvalga galima Finansų ministerijos internetiniame puslapyje.
Prašom po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Į tribūną kviečiu kitą pranešėją A. Dulkį ir paskui Seimo nariai galės abiem užduoti klausimus. Prašom.
A. DULKYS. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, šiandien pristatome valstybės auditorių parengtas išvadas dėl septynių šalies biudžetų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Be abejo, visų šiandien teikiamų išvadų turinys bus išsamiai įvertintas Seimo komitetuose parlamentinės kontrolės metu, todėl norėdami prisidėti prie gilesnių ir visumą apimančių diskusijų kartu su išvadomis kaip pagalbine medžiaga parengėme vienlapius ir šešiolikos valstybės valdymo sričių su situacijos jose apžvalga. Informacija jau dabar turėtų pasiekti jūsų elektroninio pašto dėžutes, taip pat galėsime ją perduoti jums asmeniškai. Būsime pasirengę ją pristatyti ir komitetuose aptarinėdami finansines ataskaitas.
Taigi nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. Šis rinkinys yra parengtas konsolidavus daugiau nei 3 tūkst. 800 viešojo sektoriaus subjektų finansinius duomenis. Galų gale tai mūsų visų nacionaliniai duomenys, kurie turėtų skleisti informaciją apie viešųjų finansų būklę ir galėtų būti plačiai naudojami. Deja, reikšmingo kokybiško šuolio dėl ataskaitų duomenų teisingumo ir pilnumo dar nėra. Atkreipsiu mūsų visų dėmesį, kad nacionaliniu mastu rengiamų ataskaitų duomenys įdomūs ne tik jums, Finansų ministerijai ar aukščiausiai audito institucijai. Tarptautinės organizacijos, Europos Sąjungos institucijos, užsienio investuotojai, reitingų agentūros taip pat jais domisi, pagal juos vertina šalies pažangą. Kitą savaitę šias išvadas analizuos Europos Komisijos misija Lietuvoje. Šioje tribūnoje stoviu penktą kartą ir penktą kartą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio pristatau jums sąlyginę nuomonę. Jame vis dar yra reikšmingų klaidų. Apie dalį iš jų taip pat kalbėsiu jau penktą kartą.
Pradžioje keletas minčių apie aplinką ir visumą, kurioje gimsta duomenys. Beveik trečdalis visų valstybinio audito rekomendacijų kalba apie strateginių, kompleksinių pokyčių būtinybę. Siekia, kad situacija nagrinėjamoje srityje keistųsi iš esmės, o teigiami pokyčiai būtų negrįžtami. Lokalaus pobūdžio rekomendacijas audituojamiesiems subjektams įgyvendinti sekasi, tačiau stringa strateginių pokyčių rekomendacijos. Jei paprašytumėte situaciją įvertinti vienu sakiniu, pasakyčiau taip: mus visus kamuoja sisteminis sisteminių rekomendacijų neįgyvendinimas, kaip antai strateginio planavimo ir biudžeto planavimo sistemos pertvarka didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą 2017 metų rudenį buvo įtraukta į strateginių projektų portfelį. Rekomendacijas pradžioje buvo planuojama įgyvendinti 2018 metais, tačiau pokyčiai liko portfelyje, nes įgyvendinimo praktikoje terminai buvo vis nukeliami. Tai yra Finansų ministerijos puikiai parengto plano praktinis įgyvendinimas yra perduodamas jau kitos kadencijos Seimui ir ateities Vyriausybei.
Dabar keletas kitų įžvalgų. Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys neapima valdžios sektoriaus subjektų duomenų, todėl turime praplėsti dabar konsoliduojamųjų subjektų ratą. Dėl to jau sutarėme pernai, dabar susitarimus reikia įgyvendinti.
Stoviu prieš jus 2019 metų rudenį ir pristatau 2018 metų rezultatus, kai jūs, gerbiami Seimo nariai, gyvenate jau 2020 biudžetinių metų planavimo rūpesčiais. Vyriausybė už 2018 metus jums atsiskaitė pavasarį, tačiau be finansinių duomenų. Dar kartą pabrėžiu poreikį suderinti veiklos ir finansinių rezultatų pateikimo jums terminus. Toks nesuderintas atsiskaitymas už lėšas, išleistas per metus, ir pasiektus rezultatus yra nenaudingas priimant valdymo sprendimus. Finansų ministerija pateikė pasiūlymus, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą. Kviečiame peržiūrėti terminus, nelaukti 2021-ųjų, pokyčius daryti jau dabar.
Reikalingi ir kiti svarbūs darbai. Nekilnojamojo turto valdymo srityje, mūsų institucijai rekomendavus, rengiamos jo valdymo gairės, tačiau rezultatai planuojami tik 2021 metais. Puiku, kad pagal valstybės auditorių rekomendacijas įstatymu jau sumažintas panaudos subjektų skaičius. Tęsdami sisteminius turto valdymo vertinimus, kartu su savivaldybių kontrolieriais atliksime bendrą savivaldybių nekilnojamojo turto auditą.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 2018 metais 34 savivaldybės neįvykdė Rodiklių įstatymo reikalavimo, kad įsiskolinimai negali būti didesni už praėjusių metų. 2016 metais šio reikalavimo nevykdė 25 savivaldybės, 2017 – 11. Tai tik keletas įžvalgų, kurios gimsta iš plataus savo turiniu Nacionalinio ataskaitų rinkinio analizavimo. Detaliau aptarsime komitetuose. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dar kartą informuoju Seimo narius, kad prieš užduodami klausimą pasirinkite atsakovą, galite ir abiem užduoti, ir kiekvienam atskirai.
Pirmasis klausia M. Majauskas. Jo nėra. S. Gentvilas. Prašau. Klauskite.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Norėčiau adresuoti klausimą finansų ministerijos viceministrei dėl PVM atotrūkio. Iš esmės perspektyvoje 2020 metų biudžetas. Eurostatas kalba apie tai, kad Lietuva – viena paskutinių pagal PVM atotrūkį, įdiegta i.MAS sistema, kalbama apie Estijos gerąją praktiką sumažinti PVM atotrūkį. Ir čia ne šiaip 100 milijonų eurų priemonių, bet visas milijardas, kuris gali potencialiai ateiti į Lietuvos biudžetą nekeliant mokesčių. Kas yra padaryta po i.MAS įdiegimo 2018 metais, kad PVM surinkimas atspindėtų iš tikrųjų tikrąjį jo potencialą ir apimtį? Ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Dėl mokesčių surinkimo, ypač PVM…
PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau, negirdėti.
L. MASKALIOVIENĖ. Nežinau, kaip pagarsinti garsą. Gerai. Ačiū už klausimą. Yra numatyta daug priemonių, Valstybinė mokesčių inspekcija turi ir IT sistemų, ir reguliacinių sistemų, kurios leistų PVM atotrūkį ir bendrą mokesčių sistemos gerinimą. Daug turbūt, pasakysiu taip, pasitelkus dirbtinį intelektą konsoliduota priemonių, kurios duotų didžiausią efektą surenkant mokesčius. Jeigu norėtumėte pamatyti išsamiai, kiek jau priemonių įgyvendinta ir per 2019 metus, ir kas ateityje yra numatoma, tai tikrai būtų galima diskusijose komitetuose pamatyti išsamią informaciją, bet tai duoda rezultatą.
PIRMININKAS. Turėtų klausti K. Glaveckas, tačiau aš jo nematau. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų norėčiau paklausti dėl valstybės valdomo turto. Ar iki šiol dar Statistikos departamentas atlieka valstybės turto apskaitą ir ką tuo atveju veikia Finansų ministerija? Kas vertina, kaip efektyviai valdomas, kiek to turto reikia, kurį turtą reikia renovuoti, kurio ekonomiškai neapsimoka renovuoti, kurio neapsimoka eksploatuoti, kurio reikėtų atsisakyti? Kas šiandieną ta institucija, kuri priima sprendimus? Kodėl mes Seime nematome ataskaitų, kaip efektyviai valdomas turtas?
Antras dalykas. Biudžeto pateikimo perspektyvoje, matome, nėra ataskaitų (Seimo nepasiekia) dėl efektyvaus biudžeto lėšų panaudojimo. Čia neskiriama jokio dėmesio. Pinigai švaistomi į dešinę, į kairę, visokių valdomų įmonių vadovų atlyginimai dešimtimis kartų lenkia Prezidento atlyginimą, ir visa kita. Tad norėčiau gauti atsakymus.
L. MASKALIOVIENĖ. Priminsiu, kad už valstybės turto valdymą ne Statistikos departamentas yra atsakingas, o Turto bankas. Turto bankas yra konsolidavęs jau 75 % valstybės valdomo administracinio turto. Iš jo vidutiniškai turbūt kas penktadalio turto yra atsisakoma dėl to, kad vertinamas jo reikalingumas, nereikalingumas panaudoti. Tai demonstruoja efektyvumą. Parduota tikrai nemažai. Jau vien tik 2018 metais Turto bankas pardavė 417 valstybei nereikalingo turto objektų. Puikiai žinote, kad aukcionai vyksta labai dideli. Daugeliu atvejų nelabai yra likvidus turtas, bet iš esmės, žiūrint į gautas pajamas – 8,2 mln. eurų pajamų, tai yra nemaža dalis.
Du dalykai. Tiek atsisakoma centralizuoto turto, kuris perteklinis, ir vertinama, kiek jo realiai reikia, tiek ir pardavimai duoda tiesioginės naudos, vadinasi, pajamų.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kiekvienais metais, kai mes svarstome konsoliduotas ataskaitas, matome tas pačias problemas, kurias kiekvienais metais tiek Valstybės kontrolė ar auditas pastebi. Ką reikėtų šiek tiek kitaip daryti? Gal keisti principus, nes daug metų čia kiekvienąkart girdžiu beveik analogiškas pastabas. Ką planuotumėte ar ką siūlytumėte įstatymų leidėjams keisti, kad tai nesikartotų?
A. DULKYS. Pabandysiu gal aš pradėti. Jeigu reikėtų išsirinkti vieną dalyką, nuo kurio reikėtų pradėti, matyt, siūlytume, kad Vyriausybės atsiskaitymas Seimui už veiklos rezultatus būtų vienu metu, kartu, o ne taip, kaip dabar – pavasarį kėdės, o rudenį pinigai. Tiesiog gal mūsų būtų toks pirmasis. O šiaip tai ten daug, aišku, dar galima…
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Laiko suderinimas gal yra ir logiškas sprendimas, bet mes turime omeny rekomendacijas, kurias tikrai ne per vienus metus galima įgyvendinti tokias, kaip, pavyzdžiui, kultūros konsoliduotų vertybių įvertinimas ir konsoliduota apskaita. Visų pirma, vien kultūros objektų vertybės kainos įvertinimas jau yra didelis subjektas. Neįmanoma jo padaryti turbūt per vienus metus, kad įvertintume kultūros vertybių kainą.
Daug dalykų susijusių ir su žemės apskaitos aktualios vertės įvertinimu ir savivaldos kontekste. Taip, norėtųsi, kad tai būtų daroma greičiau. Daug rekomendacijų, kurias mes matome, tikrai yra ne per vienus metus ir tęsiasi kelerius metus, bet tai imlu laikui ir darbui. Mes suprantame, kad ir tas žemės turto, ir nekilnojamojo turto vertinimas reikalauja… Taip, galime pasakyti, kad tai gali padaryti IT sistemos, bet per IT sistemas vis tiek reikės įvertinti tą turtą ir įvesti kažkam, kad paskui jas būtų galima konsoliduotai valdyti ir turėti tikslias vertes. Supaprastinimas bus turbūt per laiką, kai susitvarkysime tas klaidas, kurių mes bandome išvengti vertindami turto vertę, turėsime konsoliduotą tvarkingą ataskaitą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Atsisako. Taip. R. J. Dagys. Nematau. S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš gerbiamam kontrolieriui A. Dulkiui klausimą norėčiau. Bus panašu į tai, ką kalbėjo kolega A. Sysas ir aš dar sykį pabandysiu užminti jums ant tos nuospaudos, kad dar labiau skaudėtų, atsiprašau. Jūs sakote – penktą kartą pristatote. Aš irgi, ko gero, penktą kartą klausau ir man visą laiką kelia nuostabą, kad jūs visą laiką čia su panašiais klausimais. Ką iš tikrųjų reikėtų padaryti, galbūt įstatymiškai jūs matote kokią nors kryptį, kad paklausytų šitų jūsų rekomendacijų? Nes aš taip suprantu, kad kiekvienais metais kartodamas tas pačias problemas jūs turite šiokios tokios nevilties, nes jūs darote didžiulį darbą, o tas, kam reikia pasiekti rezultatą, nereaguoja. Gal dar atliepkite kokių veiksmų būtų galima imtis, kad reakcija įvyktų?
A. DULKYS. Kaip aš jau ir minėjau, Lietuva iš tikrųjų gali didžiuotis, kad turi programinio biudžeto modelį, jis teoriškai yra. Bėda yra tiktai, kaip mes jį sugebame pritaikyti praktikoje. Veiksmai. Aš noriu būti objektyvus, kai mes atlikome auditus 2016 metų pabaigoje ir pirmą kartą pradėjome kalbėti apie tas atsiskaitymo problemas, tai mes norime pasakyti, kad Finansų ministerija parengė labai gerą planą. Galbūt čia dabar jo neturime po ranka, bet jis yra. Jis egzistuoja, tik bėda ta, kad terminai jame yra išdėlioti liniuotėje sąlyginai toliau. O jų esmė, aš dar kartą pakartosiu, jeigu Seimo nariai, svarstydami Vyriausybės atliktus darbus, vienu metu galėtų matyti ir informaciją apie tai, kas yra padaryta, ir matytų vienu metu pinigus, su kuo tai yra daroma ir kur yra, kur nėra, kur trūksta, jeigu Seimo nariai matytų visus neįgyvendintus rezultatus, jeigu Seimo nariai matytų analizę, kodėl jie yra neįgyvendinti, automatiškai tų diskusijų ir sumažėtų, nes atsirastų daugiau aiškumo.
Aš tiesiog irgi… tikrai, žinokite, nejaučiame, kad tai yra mūsų nuospauda, tai yra mūsų darbas, mes esame parlamento partneriai ir privalome signalizuoti, kur, mūsų nuomone, yra svarbu. Čia stovės dar daug tų kontrolierių galbūt ir šeštus, ir septintus, aš tik pasakysiu Austrijoje šitas procesas užėmė dešimt metų, aš linkiu jį mums padaryti greičiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas taip pat valstybės kontrolieriui. Šiek tiek jūs jau pakomentavote, bet vis dėlto. Čia, tribūnoje, sakėte, sisteminis sisteminių rekomendacijų neįgyvendinimas. Skamba įspūdingai, netgi gal tragiškai. Mano klausimas toks, ar tikrai jau yra taip blogai, nes pažanga, matyt, vis tiek kokia nors yra?
Antra klausimo dalis. Jūs minėjote programinį biudžetą, bet kad jis praktikoje neveikia. Minėjote, kad praktikoje turime, tiksliau, neturime visų duomenų, pateikiamų sistemiškai, kokių yra kitų vis dėlto rekomendacijų, kurias jūs dar primygtinai sakytumėte, kad reikia įgyvendinti, pavyzdžiui, kitais metais, kad jau tribūnoje norėtųsi mažiau taip griežtai kalbėti? Dėkoju.
A. DULKYS. Mes stengiamės kalbėti ne griežtai, bet objektyviai. Tai kitos sritys, be abejo, būtų dvi: švietimas ir sveikata. Ir būtent tas sistemiškumas matosi iš mūsų pusmečio rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitų, kurias mes parlamentui, jeigu neklystu, treji metai prieš kiekvieną sesiją teikiame, ir ten yra apžvalga, iš kurios ir matosi, ir mes, kaip sakant, pasiekėme tą matą, kad pastebime, kad tokios lokalesnės rekomendacijos yra įgyvendinamos. Jeigu jos susijusios tik su viena institucija, jas irgi dažnai pavyksta įgyvendinti. Bet jeigu tik turime darbų, kurių rezultatų reikės laukti ne vieną kadenciją, arba jeigu turime darbų, kuriuose turi dalyvauti kelios institucijos, kelios ministerijos, štai čia prasideda didžioji Lietuvos problema, nes mums vis dar yra sunku būti kartu, kai darome ką nors svarbaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Dėl šio klausimo siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi siūlomi visi kiti Seimo komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.
14.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3937 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3937. Kviečiu pranešėją – viceministrę L. Maskaliovienę. Prašau.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū dar kartą. Teikiu 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, jam taip pat spalio 9 dieną pritarė Vyriausybė ir teikia Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Juo siūlo patvirtinti 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, valstybės finansinių ataskaitų rinkinys. Šiuos rinkinius taip pat Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė išvadą: besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų, ką minėjome prieš tai.
Pagrindiniai 2018 metų valstybės biudžeto vykdymo rodikliai.
Į valstybės biudžetą iš viso surinkta 6,8 mlrd. eurų pajamų, be Europos Sąjungos paramos. Tai yra apie 38,8 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota. Planas įvykdytas, kaip minėjau, virš 100 % – 100,6 %. Lyginant su 2017 metais, 2018 metais pajamų surinkta 6,8 % daugiau.
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta beveik 2 mlrd. eurų pajamų, tai yra planas įvykdytas 85,2 %. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis – 3,5 mlrd. eurų, akcizai – 1,4 mlrd. eurų, pelno mokestis – 691,2 mln. eurų ir gyventojų pajamų mokestis – 314,7 mln. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidos sudarė apie 8,9 mlrd. eurų, iš jų Europos Sąjungos parama – beveik 1,6 mlrd. eurų. Išleista 900 mln. eurų mažiau, nei planuota. Iš jų didžiausia dalis – 540 mln. eurų – dėl nepanaudotos Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos.
Detaliau pagal išlaidas.
Valstybės biudžeto išlaidų pasiskirstymas pagal valstybės funkcijas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais. Didžioji dalis valstybės biudžeto lėšų – virš 1,9 mlrd., beveik 22 %, teko ekonomikai, socialinei apsaugai – apie 15 %, švietimui skirta beveik 15 %, gynybai – 11,1 %, sveikatos sektoriui – 7,9 %, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 7,5 %. Skolai valstybės vardu valdyti buvo skirta 527 mln. eurų.
Iš viso valstybės biudžeto 2018 metais padarytas išlaidas – 1 mlrd. 674 mln. eurų, arba 18,4 %, – sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos. Šis skaičius 2017 metais buvo 1 mlrd. 557 mln. eurų, arba 19,2 %.
Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skirtų valstybės funkcijoms atlikti, mokinio krepšeliui, Valstybės investicijų 2018–2020 metų programoje numatytoms kapitalo investicijoms finansuoti ir kitoms programoms įgyvendinti savivaldybėse, skirta virš 1 mlrd. eurų.
Kaip minėjau, valstybės biudžeto išlaidos 2018 metais viršijo 505 mln. eurų. Tai buvo numatyta ir 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Galimybė viršyti buvo numatyta… planuota viršyti 691,8 mln. Rezultatas geresnis, nei planuota, nes 2018 metais, kaip minėjau, valstybės biudžetas surinko 38,8 papildomai daugiau pajamų ir programoms įgyvendinti panaudojo 147,4 mažiau asignavimų, nei buvo planuota finansinių rodiklių patvirtintame įstatyme. Kaip minėjau, Valstybės kontrolė atliko 2018 metų valstybės biudžeto ataskaitą-auditą ir pateikė besąlyginę nuomonę.
Viskas. Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo dėl 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai.
Į tribūną kviečiu valstybės kontrolierių A. Dulkį.
A. DULKYS. Piniginiu principu pagrįstas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi, todėl dėl valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame besąlyginę nuomonę. Deja, vis dar reikšmingos dalies duomenų teisingumo negalime patvirtinti, todėl dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę.
Gyvename 2020 metų biudžeto sudarymo nuotaikomis, ieškome lėšų naujiems susitarimams ir įsipareigojimams padengti, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad neperžiūrime dalies mūsų biudžete jau esančių ir galbūt mums nebeaktualių programų. Pasakysiu atviriau, dėl jų nesikalbame, nesiderime, nediskutuojame. Dėl dalies iš jų jau daugiau kaip 16 metų, dėl vienos jau nuo 1991 metų. Kalbu apie 19 programų fondų bei įstaigų finansavimą, kai joms skiriama iš anksto teisės aktuose nustatyta mokesčių ir kitų pajamų dalis. Šiam finansavimui be derybų 2018 metais skirta virš 700 mln. eurų. Tokio būdo taikymo tikslai ir kriterijai yra nenustatyti, o skiriamų lėšų dydis nėra objektyviai pagrįstas. Nesant kriterijų, kada gali būti taikomas toks būdas, juo finansuojamos specialaus modelio nereikalaujančios ir išskirtinių požymių neturinčios veiklos, o dažnu atveju lėšos tiesiog perskirstomos kitoms asignavimų valdytojų vykdomoms programoms finansuoti, kai šioms pritrūksta lėšų. O ir nepanaudotas visų, išskyrus vieną, programų lėšų likutis metų pabaigoje net neturi būti grąžinamas į biudžetą. Jis nuolat auga ir 2018 metais buvo daugiau kaip 200 mln. eurų. Noriu pabrėžti, kad mes nesiūlome naikinti nė vienos fiksuoto finansavimo programos ar jos lėšomis neremti konkrečios veiklos. Mes siunčiame signalą, kad jau laikas tas programas peržiūrėti ir įvertinti.
Pokyčių reikia ir kalbant apie valstybės lėšų naudojimo būdus. Skirtingų sričių – sporto, kultūros, žemės ūkio ir kitų – projektams finansuoti buvo skirta virš 170 mln. eurų taikant daugiau nei 140 skirtingų tvarkų, kurios ne visuomet užtikrina remiamų veiklų sąsajas su institucijų siekiais, skaidrią pareiškėjų atranką, pakankamą vykdymo priežiūrą, pagrįstą atsiskaitymą ir viešumą.
Daugiau dėmesio turime skirti ir kitoms išlaidų grupėms. Viena jų – valstybės biudžeto dotacijos mokymo reikmėms. Jas gauna ir naudoja per tūkstantį šalies mokyklų. Nustatyti šių lėšų naudojimo trūkumai tik pagrindžia poreikį imtis aktyvesnių veiksmų įgyvendinant aukščiausiosios audito institucijos teiktas rekomendacijas švietimo srityje. Taigi švietimas išlieka daugiausia pokyčių reikalaujanti sritis. Tikimės, kad bus išgirsti ir valstybės auditorių pasiūlymai dėl viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimo, nustojant leisti valstybės lėšas nerezultatyviai mažavertėms procedūroms atlikti ir kontroliuoti, o susikoncentruojant į stambiausius įsigijimus. Aukščiausia audito institucija kviečia susitelkti pažangai praktikoje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis turėtų klausti M. Majauskas, tačiau salėje nematau. Klausia A. Skardžius. Prašau klausti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog pratęsdamas savo klausimą, galbūt pritardamas norėčiau paklausti. Jūs visai neatsakėte apie efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, kas vertina, kaip vertina. Mes kalbame apie naujus mokesčius, o kad nebūtų taškomi pinigai į šalis, čia asmeniškai pasigendu ir Valstybės kontrolės pozicijos. Kad Finansų ministerija nieko neveikia šioje srityje – tai šauksmas tyruose, Seimo nariai galėtų šaukti, uždavinėti tuos pačius klausimus yra nulis, nes auga BVP, didiname procentiškai biudžetą, o kad atsiskaitytų už biudžeto lėšas, kurios paprastai IV ketvirtyje yra pravalgomos kaip senais gūdžiais sovietmečio laikais, tai štai norėčiau Valstybės kontrolės pozicijos, norėčiau jūsų akcentų. (Balsai salėje)
A. DULKYS. (Veikia, ačiū, mikrofonas veikia.) Ačiū jums už klausimą. Mūsų institucijos pozicija apie valstybės nekilnojamąjį turtą buvo labai ilga ir ji buvo išreikšta praėjusiais metais sistemiškai visame audite. Jūs esate teisus, šito audito rezultatai parodė, kad Lietuvai reikia nekilnojamojo turto valdymo gairių. Bet jeigu kam nors pasirodė, kad toje ataskaitoje yra daug blogybių, tai mes įtariame, kad dar prastesnė situacija yra savivaldybėse ir ten būtent mūsų institucijos įgaliojimai yra apriboti. Mes nusprendėme kviesti bendradarbiauti savivaldybių kontrolierius ir pradėti šiais metais bendrą jungtinį, tokio mes dar niekada nebuvome darę, dviejų skirtingų institucijų bendrą jungtinį auditą, susijusį su nekilnojamojo turto klausimais savivaldoje.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kontrolieriau, aš norėčiau pratęsti klausimą apie pačią savivaldą. Kalbėdamas apie ataskaitų rinkinio patvirtinimą, jūs kalbėjote, kad kai kurios savivaldybės nesilaiko drausmės. Žiūrint į ataskaitą, skolinimosi drausmės pažeidimų kas metai atsiranda vis daugiau. Norėčiau jūsų įvertinimo. Vis dėlto savivaldybės gauna tam tikras užduotis, galima sakyti, iš valstybės priskirtas funkcijas ir iš tikrųjų yra tikslinė dotacija, tačiau kokia jūsų nuomonė, ar galima kaltinti savivaldybes, kai joms pridedamų funkcijų daugėja, mes šį kartą rodiklių įstatymą tiksliname, kai dalis lėšų dėl valstybės priimtų tam tikrų nuostatų ir išlaidų didinimo nėra kompensuojama? Norėtųsi jūsų įvertinimo, ar taip galima kaltinti savivaldybes, ar čia yra toks nesubalansuotas požiūris ir savivaldybės turi vykdyti savo tam tikras funkcijas ir tam tikrus projektus?
A. DULKYS. Mes dabar kaip tik komitetuose ir diskutuojame. Mes čia turėjome audito ataskaitą, susijusią su funkcijų tarp savivaldybių ir valstybės pasiskirstymu. Jokiais būdais mes nekviečiame nieko kaltinti, bet mūsų audito rezultatai tikrai rodo, kad problemų yra labai daug ir iš abiejų pusių, iš abiejų pusių yra problemų. Mūsų audito rezultatai rodo, kad taip, yra funkcijų, kurios pavedamos savivaldybėms, bet nėra užtikrinamas finansavimas, ir atvirkščiai. Todėl mes esame pakvietę ir komitetuose diskutuojame, kad čia yra ta erdvė, kur mes valstybėje visi kartu pečius surėmę galėtume giliau išanalizuoti, koks tas funkcijų tikrasis pasiskirstymas galėtų būti ir koks modelis čia galėtų būti geresnis. Bet čia jau labai platus klausimų spektras, tai aš nežinau, ar aš galėčiau čia dar detaliau.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš galbūt čia dabar nelabai laiku, nes jūs nutraukėte klausimų ratą tąsyk, bet vis dėlto norėčiau kreiptis į valstybės kontrolierių. Jūs pristatydamas aną klausimą sakėte, kad Vyriausybės ataskaitos be skaičių, nenurodant, kaip yra išleisti pinigai, yra nenaudingos. Toks labai įdomus terminas. O galbūt derėtų patikslinti, kad yra žalingos arba nusikalstamos? Tuomet galbūt būtų ir atsakomybės lygmuo kitas?
Paskui aš konsoliduotoje jūsų ataskaitoje atsiverčiau kultūros sritį, kur pakanka perskaityti tiktai antraštes, kaip antai: „Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų veikla neorientuota į rezultatus“, „Lėšos kultūros sričiai kasmet auga, tačiau rezultatai prastėja“ ir taip toliau. Nesudarytos prielaidos įstaigoms veikti efektyviau. Kultūra – valstybės prioritetas, tačiau jos kūrėjams skiriama per mažai dėmesio.
Žinia, kad ši Vyriausybė, atėjusi su kultūros kėlimo vėliava, buvo pasiruošusi įgyvendinti tuos dalykus. Kai opozicija tokius teiginius sako, tai sako, jūs nieko nesuprantate, jūs pavydite arba jūs nesuprantate, kaip tai reikia daryti. Kai valstybės kontrolierius pasako, tai atrodo rimta. Gal jūs esate Vyriausybės opozicijoje? Kaip įtikinti Vyriausybę, kad ji pagaliau išgirstų ir tose srityse, kur yra bent jau pati įsipareigojusi, galų gale pradėtų dirbti?
A. DULKYS. Nežinau. Mes – auditoriai, ne politikai. Norime tikrai būti objektyvūs visų valstybės galios centrų atžvilgiu ir tikiu, kad tokie esame. Aš tiesiog gal pakviesčiau jus visus pabandyti įsivaizduoti ir prisiminti vieną iš tokių… Aš dabar tikrai nekalbu apie paskutinę Vyriausybės ataskaitą, bet, tarkim, mes juk esame matę šitoje Seimo salėje Vyriausybės ataskaitų, kuriose apskritai nebuvo apie pusės nepasiektų rezultatų. Tiesiog apie juos apskritai nieko neparašyta. Vadinasi, neįmanoma susikalbėti yra. Aš manau, kad tas poveikis yra tiesiog, matyt, dažniau būti kartu čia, šitoje salėje, visiems – ir audito institucijai, ir Vyriausybei, ir Seimo nariams – ir daugiau skirti laiko šitų audito ataskaitų turiniui, nes jos yra, žinot, tikrai labai sisteminės, plačios. Kai tribūnoje turi penkias minutes, yra labai sudėtinga įžvelgti ir įvertinti visą apimtį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau užduoti klausimą valstybės kontrolieriui, kartu ir finansų viceministrei papildomai.
Gerbiamas kontrolieriau, pernai gruodžio mėnesį iš Specialiosios klimato kaitos fondo programos buvo nuimti pinigai ir finansuoti valstybės tarnautojų ir kitų biudžetinių įstaigų atlyginimai. Ar vertinote teisėtumą šito dalyko ir ar tai nepasikartos ateity, ypač turint omeny, kad įvedamas taršos mokestis?
Ir finansų viceministrei. Jūs minėjote 0,5 mlrd. eurų nepanaudotų Europos Sąjungos pinigų iš 2 mlrd., kurie buvo planuojami panaudoti praėjusiais metais. Tai yra ketvirtadalis lėšų asignavimų, kurie nepanaudoti. Kas įvyko, kad mes nesugebame panaudoti tokio didelio ketvirtadalio europinių pinigų? Ačiū.
A. DULKYS. Programinis biudžetas yra atsakymas į viską. Programinis biudžetas reiškia, kad visi pinigai turi būti susiejami su programomis taip, kad būtų atsiskaityta už jų rezultatus.
Aš dar kartą grįžtu prie to. Kai čia, šitoje tribūnoje, pavasarį yra kalbama apie vienus dalykus, o rudenį apie pinigus, tas pusmetis mus ir supainioja. Mes tikrai tada pradedame nesusigaudyti, kam, už ką ir kiek buvo skirta. Mūsų institucija siūlė, Finansų ministerija pritarė ir yra padariusi planą, kad jūs čia, Seime, dirbtumėte ne tik su 12 mėnesių, bet mažiausiai su trejų metų biudžetu ir kad čia kiekvienais metais stovėtų ministrai ir galėtų pasakyti, kaip jiems sekėsi pasiekti ar nepasiekti vieno ar kito rodiklio. O ir mano čia minėti projektinio finansavimo pavyzdžiai, fiksuoto finansavimo pavyzdžiai, jau neperžiūrimi daugiau kaip 16 metų, o paskui atsiranda kokių nors likučių, kurie sudaro galimybę metų eigoje keisti tuos tikslus, Seime diskutuojant būna nusprendžiama, kad jie bus dėl vienų dalykų, o metų eigoje tie tikslai pasikeičia.
Šiuo atveju aš labai atsiprašau, kad aš čia nelabai populiariai jums atsakau, bet grįžtu prie to, kad kol šioje tribūnoje nekalbėsime vienu metu apie pasiektą rezultatą ir šalia jo esančius pinigus, mes niekada nesusišnekėsime.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū, dar turiu atsakyti į vieną klausimą.
PIRMININKAS. Papildyti? Prašau papildyti.
L. MASKALIOVIENĖ. Pasiūlymai dėl europinių pinigų. Pagrindinės turbūt trys priežastys, dėl kurių… Viena iš jų buvo pagrindinės reformos tam tikruose švietimo, sveikatos sektoriuose, kur tikrai, sakyčiau, visada sakydavome, kad pinigai turi visada eiti paskui reformas, bet ne prieš, tai yra neaukojame greičio dėl kokybės.
Kitas dalykas, aišku, tradicinė priežastis yra pirkimai, viešieji pirkimai. Vykdomi projektai dažnu atveju, ypač stambesni, stringa, ir užsitęsia viešieji pirkimai. Dar, jeigu žiūrėtume 2018 metų ir netgi ir 2019 metų priežastis, turbūt didžiausia dalis buvo regioninių projektų planavimo vėlavimas. Regionų savivaldos planuojami projektai tikrai pernelyg vėluoja, ypač didžiųjų miestų, nes ten didesni projektai, savivaldos rinkimai turėjo įtakos. Šių metų tendencijos rodo, kad tikrai labai smarkiai didėja mokėjimai ir sparčiau vykdomi projektai, patys išmokėjimai, vadinasi, planavimo fazė jau baigėsi, mes jau einame link visiškos įgyvendinimo fazės.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Pagrindinis klausimas būtų dėl lyginamosios analizės. Jūs kalbate, kad būtų gerai, jeigu būtų atsižvelgiama į kelerių metų užsibrėžtus tikslus ir vėliau tas būtų vertinama Seime, bet ar šiandien, sakykim, tiek kontroliuojančios institucijos, tiek finansų ministerijos kontekste ta lyginamoji analizė, kiek daugiau yra atliekama atsižvelgiant į įgyvendintus siekius ir rezultatus, kuriuos mes turėjome pasiekti?
Kita klausimo dalis, ar vis dėlto būtų efektyvesnis biudžeto svarstymo procesas, jeigu mėnesiu ar keliais anksčiau būtų priimamas biudžetas Seime?
L. MASKALIOVIENĖ. Turbūt į visas tas pastabas ir į tai, ką jūs komentuojate, yra orientuota strateginio planavimo modelio pertvarka, kuri yra pakeliui į Seimą. Ir valstybės biudžeto planavimo, ir valdymo, ir kontrolės reforma yra orientuota į trimetį biudžetą ir į ilgalaikius planus, ir į konsolidavimą, ir į skirtingų strateginių planų suderinamumą, ir į metinį asignavimų planavimo poreikį. Turbūt toks būtų pagrindinis atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis, tačiau jo nėra. Daugiau klausti niekas nenori. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti Seimo komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3939 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3939. Pranešėja – L. Maskaliovienė. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū dar kartą. Tai trečias ataskaitų rinkinys – Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinys. Taip pat buvo spalio 9 dieną svarstytas Vyriausybėje, ir pritarta. Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinį sudaro šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys ir fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. 2018 metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo pinigai ir pinigų ekvivalentą sudarė 203,9 mln. eurų ir, palyginus su 2019 metų, padidėjo 67,7 mln. eurų. Tam įtakos turėjo iš valstybės biudžeto skirtos lėšos, daugiausia už gautus iš valstybės biudžeto dividendus.
Per 2018 metus Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukos iš viso sudarė 68,4 mln. eurų, tai dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, kaip minėjau, aukcione parduoto nekilnojamojo turto pajamų, ką prieš tai esu minėjusi prie ataskaitų rinkinio, ir pajamų, gautų pardavus valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. 2018 metų fondo valdymo išlaidos sudarė 727,4 tūkst. eurų. Prašau po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Valstybės kontrolė pateikė besąlyginę nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu į tribūną A. Dulkį, valstybės kontrolierių.
A. DULKYS. Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo finansinę būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Nors Lietuvoje nėra sutarta, kokio dydžio finansinis rezervas valstybei reikalingas, visi puikiai suprantame, jog šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurios santaupas naudotume finansinei krizei užklupus. Deja, fondo lėšos kaupiamos nepakankamai sparčiai, o 2018 metais sukaupta 50 mln. eurų mažiau, nei buvo planuota. Taip pat kelia nerimą iniciatyvos, kurios dar labiau mažintų valstybės fiskalinį rezervą. Kalbu apie siūlymą dalį Rezervinio fondo lėšų atidėti kaupimui, siekiant ateityje dengti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir jų giluminio atliekyno įrengimo išlaidas.
Panašu, kad ir papildomi fondo finansavimo šaltiniai, įvesti nuo šių metų, fondo lėšų ženkliai nepadidins. Ačiū Finansų ministerijos komandai už bendradarbiavimą ir ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis buvo užsirašęs M. Majauskas, vis dar nematau salėje, todėl klausia K. Masiulis. Prašau. (Balsai salėje) Atsisakote. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Finansų viceministrei, jeigu galėčiau užduoti klausimą. Valstybės kontrolė ne kartą pastebėjo, kad iš tikrųjų nėra skolos prognozavimo metodikos ir aiškaus fiskalinio rezervo įvairiems finansiniams ciklams. Ir dabar tas pasakymas, kad turime sukaupę pakankamą arba nepakankamą rezervą, suteikia daug subjektyvumo, nes nežinome tolesnėje perspektyvoje, kiek iš tikrųjų reikės finansų ir kiek reikia sukaupti. Ar jūs galite nurodyti dokumentą, kuris mus įtikintų kaip opoziciją, kad, pavyzdžiui, po kitų rinkimų bus sukauptas pakankamas rezervas, nes galimai bus išnaudoti visi ištekliai ir bus užprogramuotos didelės išlaidos? Ar turite tokią ilgalaikę prognozę, ypač atsižvelgiant į finansinio ciklo sulėtėjimą? Ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Koks yra pakankamas rezervas, turbūt būtų pats sudėtingiausias klausimas atsakyti. Ambicijos yra didelės. Kokio dydžio ir kada jo prireiks, turbūt tai pasakytų daugiau makroekonominė situacija ir ekonominė situacija, kaip reaguotų į tai Lietuvos rinka, reaguotų į tai ekonomika. Pats Rezervo fondo nuostatų formavimas yra aiškiai apibrėžtas ir paties Seimo nutarimu patvirtintas, iš ko ir kiek mes turime pajamų kaupti. Kiekvienais metais, kai planuojame kitų metų biudžetą, tikrai yra diskusijos apie tai, kiek mes esame ambicingi atsidėti gerais laikais į rezervą tam, kad blogais laikais turėtume ką išleisti.
Socialinio fondo, PSDF tam tikri rezervai yra tikrai pakankamai dideli, gal diskusijos didesnės ar mažesnės yra apie valstybės biudžeto rezervą, kur kiekvieną kartą yra mažiausias, lyginant su visais kitais. Bet jeigu žiūrėtume procikliškumą, kai krizė ar ekonominis nuosmukis ateitų, tai Socialinis fondas ir PSDF visų pirma būtų reikalingas, jis greitai susivalgytų, valstybės biudžeto rezervas, taip, jis reikalingas tam tikroms veikloms užtikrinti. Bet turbūt pats investicijų planavimas turėtų būti procikliškas – tada, kai reikia ekonomiką skatinti, mes turėtume ją skatinti daugiau, tada, kai ekonomika šyla, turėtume taikyti makroprudencines priemones, kad ją atšaldytume, atvėsintume šiek tiek.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 19 dieną.
15.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3933 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3933. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Tikslas – patvirtinti minėtą ataskaitų rinkinį.
Trumpai norėčiau pristatyti, koks vis dėlto buvo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 2018 metais.
Iš viso 2018 metais į biudžetą buvo surinkta 1 mlrd. 820 mln. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Pajamų planas buvo įvykdytas 103 %, tai yra buvo gauta 56,5 mln. eurų daugiau, negu buvo planuota metų pradžioje. Praėjusiais metais šio biudžeto išlaidos pagal prisiimtus įsipareigojimus sudarė 1 mlrd. 821 mln. eurų ir išlaidų planas įvykdytas beveik 100 %. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų struktūra iš esmės išliko tokia pati kaip ir daugelį ankstesnių metų, tai yra daugiausia lėšų teko asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, jų išlaidoms apmokėti, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti bei sveikatos programoms finansuoti ir plėtoti.
Taip pat reikėtų paminėti, kad 2018 metais prisiimti įsipareigojimai neviršijo patvirtinto išlaidų plano ir gautinų pajamų. 2018 metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo buvo skirta 80 mln. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms didinti, nuo 2018 m. gegužės 1 d. taip siekiant gydymo įstaigoms sudaryti galimybę gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir šias lėšas naudoti jų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. 2018 metų pabaigoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo likutį sudarė 145 mln. eurų.
Šis projektas buvo derintas su Finansų ministerija, su Socialinio draudimo fondo valdyba. Jam yra pritarusi Privalomojo sveikatos draudimo taryba, taip pat šiam projektui pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kviečiu pritarti ir duoti pritarimą šį ataskaitų rinkinį svarstyti komitete.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu valstybės kontrolierių A. Dulkį.
A. DULKYS. Atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių auditą, teikiame besąlygines nuomones. Nors patys rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal jiems keliamus reikalavimus, dėl veiklos turinio turime daug spręstinų klausimų.
Ne vienerius metus konstatuojame, kad vis dar neišgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis ir aiškiai nenustatyta šio draudimo garantuojamų paslaugų apimtis. Antai valstybė remia net 19 socialiai jautrių asmenų grupių: vaikus, moksleivius, studentus, pensininkus, tai yra apie pusantro milijono žmonių, tačiau sumoka už juos mažiau, nei sumoka dirbantieji, gaunantys minimalią algą.
Dar daugiau. Valstybės prisiimami įsipareigojimai dengiami PSDF lėšomis, taip pat valstybė gydymo įstaigoms yra perdavusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų turto. Pernai sutarėme, kad laikas įvertinti realias fondo finansines galimybes ir pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Rezultato dar neturime. Neaiškumas dėl įmokų paskirties ir paslaugų apimties gali paskatinti žmones abejoti valstybės priimamais sprendimais apskritai. Belieka priminti, kad gydymo paslaugų metinės bazinės kainos balais jau daug metų nebuvo perskaičiuotos. Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos paslaugų kainos nuo 2011 metų, o šeimos gydytojų paslaugos net nuo 2006 metų. Pripažinkime, kai nėra tikros ir aiškios kainos, atsiranda prielaidų imti papildomus pinigus iš pacientų.
Šiais metais išanalizavę sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sudarymo procesą, taip pat nustatėme reikšmingų trūkumų. Apibendrinant jų esmė būtų tokia. Pasirodo, gyventojas, priklausomai nuo to, kurioje ligonių kasų teritorijoje yra, turi skirtingas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o dviejų gyventojų, gavusių paslaugas toje pačioje gydymo įstaigoje, tačiau priklausančių skirtingoms teritorinėms ligonių kasoms, ir paslaugų įkainis gali būti kitoks, ir laukti eilėje pas gydytoją jiems gali tekti ilgiau. Taip būti neturėtų, nes įmokas visi mokame vienodomis sąlygomis. Penkios teritorinės ligonių kasos, sudarydamos sutartis su gydymo įstaigomis, susikuria savo tvarką, skirtingai interpretuoja ministerijos nustatytą, kai kurios nustatytos tvarkos nesilaiko. Taip gydymo įstaigos turi nevienodas konkurencijos sąlygas ir už tą pačią suteiktą paslaugą iš skirtingų kasų gali gauti skirtingą fondo lėšų sumą. Būtina centralizuoti sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymą ir užtikrinti vienodais principais grįstą fondo lėšų skyrimą gydymo įstaigų teikiamoms paslaugoms apmokėti. Tai padaryti bus lengviau peržiūrėjus ligonių kasų valdymo struktūrą, atsisakius teritorinių ligonių kasų. Kodėl vienam fondui reikia net šešių administratorių? Mes, valstybės auditoriai, tikime, jog pokyčiai šio fondo veikloje paskatintų žmonių pasitikėjimą ir suinteresuotumą mokėti įmokas. Ačiū sveikatos apsaugos ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Matulas. Nematau. A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš turiu du klausimus. Pirmasis yra susijęs su rezervu ir toks galbūt labiau metodologinis. Mes matome 26 mln. eurų rezervą…
PIRMININKAS. Atsiprašau, kam užduodate klausimą?
A. ARMONAITĖ (MSNG). Kontrolieriui. Ar ministras irgi gali atsakyti? Ministras gal apie rezervą. Matome 26 mln. eurų rezervą ir matome kitą skaičių, tai yra rizikos valdymo dalies rezervą, kuris yra 128 mln. eurų. Ar galite pasakyti, kodėl yra išskirti šie du skaičiai ir ar nevertėtų mums galbūt dalį rezervo lėšų geriau skirti medicinos įstaigų darbuotojų atlyginimams?
Kitas trumpas klausimas kontrolieriui. Kaip vis dėlto manote, mums derėtų centralizuotai valdyti sveikatos gydymo įstaigų nekilnojamąjį turtą ar yra koks nors modelis, kurį jūs norėtumėte pasiūlyti? Dėkoju.
PIRMININKAS. Arūnai. Ai, ministras pirma. Gerai, prašau, A. Veryga. Tuoj įjungsime.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Iš tiesų teisingi klausimai ir pastebėjimai.
Dabar dėl rezervo išskyrimo. Iš tiesų yra dvi dalys. Viena iš tų dalių yra privaloma, ją yra tiesiog privaloma sukaupti. Jinai yra ir įstatymiškai įpareigota, kiek turėtų būti atidedama į privalomąjį rezervą. Visa kita dalis suformuota įvairiai. Tai būna neišleistos lėšos, sakykim, šiais metais kažkoks taupymas, kuris patenka į rezervą. Yra pliusų, yra minusų. Pliusas yra tas, kad niekur kitur tie pinigai nenukeliauja, negrįžta į kažkokį bendrą biudžetą, bet lieka sveikatos sistemoje. Vadinasi, yra šansų tuos pinigus kažkada išleisti, susitaupyti, bet iš tiesų yra ir kita problema, apie kurią ne vieni metai mes diskutuojame, kad vis dėlto, nors ir turime atskirą biudžetą, bet bendras šalies biudžetas ir fiskalinė drausmė yra skaičiuojama kartu ir mes negalime išleisti daugiau, negu surenkame. Jeigu mes norėtume išleisti daugiau pinigų, ką jau esame darę (aš minėjau savo pristatyme – 80 mln. esame skyrę atlyginimams), tai turime apsispręsti, kur tų išlaidų nebedarysime kitose srityse, nes, kaip ir sakiau, galioja bendra fiskalinė drausmė.
O dėl turto valdymo, tai Seimas jau yra apsisprendęs ir priėmęs sprendimus dėl įstaigų turto valdymo formos keitimo, kur įstaigoms būtų duodama daugiau laisvės ir į įkainį būtų įskaičiuojama tam tikra amortizacijos ir nusidėvėjimo suma.
PIRMININKAS. A. Dulkys.
A. DULKYS. Pratęsiu tada. Dėl nekilnojamojo turto tai čia galioja tiek sveikatai, tiek ir kitoms sritims. Mes atliekame nekilnojamojo turto auditus, atliekame kitus auditus ir matome situaciją, jinai yra labai skirtinga. To turto yra labai daug, jo yra labai įvairaus, organizacijų ir institucijų situacija yra skirtinga. Todėl mes, bendradarbiaudami su ministerijomis, siunčiame signalą, kad visų pirma reikia gerai apgalvoti pačias veiklos gaires, pasidaryti gerą planą. Jeigu valstybė kelis dešimtmečius nekilnojamojo turto srityje nesiėmė kažkokių nuoseklių veiksmų, tai tikėtis, kad dabar nuo pirmadienio staiga bus imamasi kažką parduoti, keisti, įkeisti, dar kažkokius dalykus, tai taip pat būtų blogai. Vadinasi, tas planas turi būti tikrai gerai išdiskutuotas ir įvertinta visų institucijų ir specifika, ir tų sektorių specifika. Tai yra labai didžiulis darbas, kuriam… Beje, galiu pasakyti, ką mes, kaip valstybės auditoriai, matome, kad, deja, viešajame sektoriuje mes pradedame trūkti analitinių išteklių ir analitinių gebėjimų atlikti tokias užduotis, nes pats nekilnojamasis turtas Lietuvoje nėra net ir suprantamas kaip turtas, kurį galiu investuoti arba galiu įdarbinti. Tai yra tiesiog kaip palikimas, kurį gaunu, ir jeigu jo turiu daug, tai esu didžiulis viršininkas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamo ministro norėčiau paklausti. Iš tikrųjų įdomiai nuskambėjo klausimas, keliamas dėl ligonių kasų, kai net įkainiai skirtingi. Iš tikrųjų dėl ko? Nevienodas finansų paskirstymas ir kodėl tie įkainiai skiriasi? Pagal viską tai metodika turėtų būti kiek įmanoma vienoda. Čia dar tas įdomus siūlymas dėl galbūt centralizavimo. Jūs daug kur bandote pertvarkyti centralizuotai. Iš tikrųjų jūsų nuostatos dėl kontrolės įstaigos pasiūlymų? Ačiū.
PIRMININKAS. Tuoj įjungsime. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų, jeigu jūs klausiate mano nuomonės, tai aš tikrai būčiau šalininkas, kad tos penkios teritorinės ligonių kasos būtų sujungtos į vieną juridinį vienetą. Mes jau esame paprašę… Buvo daryta tokia preliminari analizė dėl vienos sutarties vienai įstaigai, kad nebūtų tokių skirtingų praktikų. Aišku, ligonių kasos turi savų argumentų, kuriuos irgi, matyt, reikėtų išgirsti ir pagalvoti, kaip juos apsaugoti. Dabar dirba kaip toks savotiškas, kaip čia pasakius, kaip savo vadinamojo kliento advokatas regione ir prižiūri tas paslaugas, bet, manau, tikrai galima rasti sprendimą.
Mes esame davę pavedimą Valstybinei ligonių kasai rengti teisės aktų projektus ir juos, matyt, atėjus laikui, teiksime Seimui svarstyti. Ir vis dėlto, mano nuomone, turėtume turėti vieną instituciją, o ne kelias, kurios administruotų lėšas ir pasirašytų sutartį.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų ministrui. Kadangi ir Valstybės kontrolė konstatavo, kad skirtingi įkainiai, vakar mes, opozicijos atstovai, buvome susitikę su Ministru Pirmininku ir Ministras Pirmininkas labai nustebo, kai sužinojo, kad už tą patį darbą skirtingose įstaigose gydytojai gauna skirtingą uždarbį. Jau ne pirmą kartą. Tų skirtumų labai daug. Ką per tą laiką padarėte, kad kitais metais teikiant konsoliduotą 2019 metų ataskaitą vėl bus parašyta, kad šiandien, 2019 metų spalio mėnesį, dirbantis chirurgas ir darantis klubo operaciją Vilniuje ir kokiame nors kitame mieste, gauna skirtingą įkainį už šitą darbą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų ta situacija neatsirado nei šiemet, nei pernai. Atlyginimus gaudavo, kiek aš žinau, nuo nepriklausomybės pradžios skirtingai dėl labai objektyvių priežasčių. Jeigu įstaiga atlieka tiktai dešimt operacijų per mėnesį, tai jinai gauna apmokėjimą už dešimt procedūrų, o kita padaro 50 operacijų, tai jinai ir atlyginimą gali sumokėti kitokį. Nebėra tokių fiksuotų kokių nors visiems vienodų atlyginimų ir jų negali būti. Ką mes padarėme, iš tikrųjų, ko, deja, bet nepavyko padaryti anksčiau, mes pasirašėme šakos kolektyvinę sutartį, kur numatėme vadinamąsias grindis, tai yra kiek mažiau negalima mokėti nei vienam – nei gydytojui, nei slaugytojui. Tą mes iš tikrųjų sugebėjome padaryti. Aš manau, kad tai ir yra saugiklis, kad nebūtų medikų, dirbančių už dyką.
PIRMININKAS. Klausia D. Kaminskas. Prašau.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šita diskusija apie ligonių kasas sena kaip, nežinau, jau kokių 30 metų. Dar anksčiau buvo dešimt teritorinių kasų, sumažėjo iki penkių kasų, ir visą laiką buvo ta pati yda, kad kainos buvo skirtingos, nes kiekviena teritorinė kasa interpretuodavo savo supratimą apie visas šitas kainas. Galiu tiktai pasidžiaugti, kad valstybės kontrolieriai šitą situaciją įvertino ir iš tikrųjų, kad nereikėtų penkių papildomų, tiksliau, netgi šešių administratorių, reikėtų vieno, tai gal mano ir klausimas būtų ministrui. Iš tikrųjų, kaip suprantu, yra duotas pavedimas Ligonių kasai šitą įvertinti. Kada mes galėtume tikėtis šito įstatymo projekto Seime?
PIRMININKAS. Tuoj įjungsime. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikiuosi, kad mes dar šiemet tą projektą atnešime.
PIRMININKAS. Dėkojame visiems klaususiems, daugiau jų nėra. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas.
15.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3934 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3934. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas valstybės kontrolieriau, kaip kasmet teikiame Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Šį rinkinį sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo 2018 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys. Aktualiausi 2018 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo apsekai yra šie: 2018 metais priskaičiuotos pajamos siekė 4 mlrd. 252,6 mln. eurų ir, palyginus su 2017 metų pajamomis, padidėjo 460 mln. eurų, arba 12,1 %. Didžiausią pajamų dalį – 94,4 %, arba 4 mlrd. 15,3 mln. eurų, sudarė draudėjų ir apdraustųjų įmokos, kurios, palyginus su 2017 metais, padidėjo 10,3 %. Pajamų didėjimą lėmė didesnis apdraustųjų skaičius bei didesnės vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos.
Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų buvo priskaičiuota 88,6 mln. eurų ir tai yra 15,4 % daugiau nei praėjusiais metais. 2018 metais priskaičiuotos išlaidos siekė 4 mlrd. 82,2 mln. eurų ir, palyginus su 2017 metais, išlaidos padidėjo 269,3 mln. eurų, arba 10,8 %. Išlaidos pagal draudimo rūšis pasiskirstė taip: didžiausią išlaidų dalį sudarė pensijos. Joms išmokėti 2018 metais buvo skirta 2 mlrd. 962,3 mln. eurų. Kas mėnesį pensijas vidutiniškai gavo 1 mln. 44 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2018 metų gruodžio mėnesį sudarė 337,55 euro ir, palyginus su 2017 metais, padidėjo 11,8 %.
Ligos išmokoms išleista 305,7 mln. eurų ir tai yra 18,5 %, arba 47,6 mln. eurų, daugiau negu 2017 metais. 2018 metais ligos išmokoms buvo išleista 122,7 mln. eurų daugiau, negu surinkta įmokų. Taigi įmokos tarifas nepadengė šioms išmokoms reikiamos sumos. Motinystės išmokoms, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms 2018 metais išleista 317,7 mln. eurų ir tai net 8,9 %, arba 26 mln. eurų, daugiau negu 2017 metais. Taip pat yra 28,6 mln. eurų daugiau išleista negu surinkta įmokų. Nedarbo draudimo išmokoms priskaičiuota 194,3 mln. eurų ir tai net 57,7 %, arba 71,1 mln. eurų, daugiau negu 2017 metais. Vidutinė nedarbo išmoka buvo 239,2 euro, kai 2017 metais – 174,8 euro. Ją gavo apie 58 tūkst. asmenų. Palyginti 2017 metais – 4,6 tūkst. asmenų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokoms priskaičiuota 26,2 mln. eurų. Šiai draudimo rūšiai panaudota 0,7 mln. eurų, arba 2,7 %, daugiau negu 2017 metais, ir buvo išleista 1,2 mln. eurų daugiau negu surinkta įmokų. Į pensijų fondus pervesta 192,4 mln. eurų, ir tai yra 19,5 mln. eurų daugiau negu 2017 metais. Fondo veiklos sąnaudos siekė 74,6 mln. eurų ir sudarė 1,8 % visų išlaidų, ir buvo 107,9 mln. eurų, arba 59,1 %, mažesnės negu 2017 metais, nes 2018 metais, perdavus sukauptą paskolų sumą valstybės biudžetui, nepatiriamos palūkanų sąnaudos. Prie administravimo įstaigų sąnaudų priskaičiuota 7,3 mln. eurų, iš jų 38,3 mln. eurų sudarė darbo užmokestis. „Sodros“ biudžeto metų rezultatas yra teigiamas. Pajamos 170,3 mln. eurų viršijo išlaidas. Pagal „Sodros“ biudžeto vykdymo duomenis pirmą kartą priskaičiuotos rezervinio fondo lėšos – 195,04 mln. eurų.
Valstybės kontrolė, atlikusi „Sodros“ ataskaitų rinkinio auditą, pareiškė sąlyginę nuomonę dėl „Sodros“ konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. Audito metu nustatyti Valstybės kontrolės numatytų priemonių neatitikimai šiuo metu yra taisomi. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam „Sodros“ konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir Seime.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A. Dulkį.
A. DULKYS. Atlikę 2018 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių teisingumo vertinimą, reiškiame sąlygines nuomones. Jose yra reikšmingų klaidų. Tenka konstatuoti, kad vis dar nepavyksta sukurti socialinės apsaugos sistemos, kurioje būtų aišku, kokios išmokos turi būti mokamos iš Socialinio draudimo fondo lėšų, o kokios iš kitų šaltinių. Kasmet nėra suplanuojami pakankami tam tikrų rūšių socialinio draudimo įmokų tarifai, kurių užtektų atitinkamų rūšių išmokoms finansuoti. Todėl sudaromos prielaidos teiginiams, kad vienos grupės, pavyzdžiui, mamos, gyvena kitų grupių, pavyzdžiui, pensininkų, sąskaita.
Taip, deja, planuojame ir 2019 metais. Daugiau kaip 15 mln. eurų lėšų trūkumą daliai socialinio draudimo rūšių išmokų planuojame kompensuoti kitų teigiamą rezultatą duosiančių socialinio draudimo rūšių pajamomis. Fondo valdyba, suprasdama dėmesį naujai pensijų sistemai ir ypač naujai funkcijai – anuitetų mokėjimams, turi įgyvendinti aukščiausiosios audito institucijos teiktas rekomendacijas: sutvarkyti buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo procesus, optimizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklą, nepamirštant ir fondo organizacinės struktūros optimizavimo, sujungiant 13 fondą administruojančių įstaigų į vieną juridinį asmenį.
Šių darbų rezultatai liečia kiekvieną iš mūsų. Tikime, kad, subalansavę visų socialinio draudimo rūšių įmokas ir išmokas, turėtume aiškesnį supratimą, kokiu tikslu mokamos draudimo įmokos ir kokias išmokas galima gauti. Tai leistų didinti ir žmonių pasitikėjimą pačia sistema. Ir jų suinteresuotumą mokėti draudimo įmokas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus ministrui. Aš, peržiūrėjęs ataskaitą, taip jau sutapo, kad šiandien pasirodė straipsniai apie savarankiškai dirbančius, 2018 metų ataskaitoje randu – savarankiškai dirbančių asmenų įmokos. Aš noriu paklausti apie planus, nes planavo vienus dydžius, pavyzdžiui, pensijų draudimui buvo planuota 100 mln., surinkta 79, bet, pavyzdžiui, individualių įmonių savininkai – tik 12 %, ūkininkai – tik 50, o verslo liudijimui – 140 % daugiau, ligos ir motinystės – vėlgi mažiau, po 18–14 % tik nuo planuoto. Ir mes matome, kad tai yra gyvulių ūkis. Socialinio draudimo sistemoje tą pabrėžė ir valstybės auditas. Kad kiti mokesčių mokėtojai, pavyzdžiui, motinystės išmokas sumoka už savarankiškai dirbančius, nes jų įmoka, palyginti su išmoka, yra…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …keturis penkiskart mažesnė. Jūsų ėjimas, gerbiamas ministre, ką darome? Ar toliau tęsiame šį gyvulių ūkį ir 2019 metais, ir 2020? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, kalbant apie savarankiškai dirbančius ir įmokas į „Sodrą“, yra daug probleminių aspektų. Planuoti yra labai sudėtinga, kaip jūs ir matote. To, kas yra suplanuojama, vykdymas paprastai neatitinka arba į vieną, arba į kitą pusę. Tai reiškia, kad sektorius pats renkasi, kiek rodyti pajamų ir kiek mokėti mokesčių. Žinoma, kad yra reikalingi sisteminiai sprendimai. Tam tikrų sisteminių sprendimų mes atnešime kartu su valstybės biudžeto siūlymais.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Klausimą norėčiau adresuoti ministrui. Valstybės kontrolierius aiškiai įvardija kryžminį subsidijavimą – vieni apmoka kitų išlaidas. Jūs jau treti metai esate ministras ir greičiausiai priešpaskutinis biudžetas, jeigu šiandien vakare nesibaigs kaip nors sensacingai papildomas vakarinis posėdis. Ar galite pažadėti, kad to kryžminio subsidijavimo tradicija baigsis su jūsų ministravimo kadencija? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vykdant pensijų reformą, taip pat ir mokesčių reformą 2019 metais buvo koreguoti įmokų tarifai ir jau dabar mes turime kur kas labiau subalansuotas ir įmokas, ir išmokas. Kai atnešiu 2020 metų „Sodros“ biudžetą, pamatysite, kad faktiškai visos išmokos yra subalansuotos. Taip pat ir motinystės, ir ligos, kurios metai iš metų buvo minusinės, kitaip sakant, pensininkų sąskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančiųjų nėra. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną.
15.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3935 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3935. Pristato ministras L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 9 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro Garantinio fondo finansinių ataskaitų rinkinys ir Garantinio fondo 2018 metų sąmatos vykdymo ataskaita.
Aktualiausi 2018 metų Garantinio fondo lėšų sąmatos vykdymo aspektai yra šie.
Garantinio fondo lėšų likutis 2018 m. sausio 1 d. buvo 45,8 mln. eurų, 2018 metų įplaukos – 21,7 mln. eurų, iš jų didžiausią dalį, daugiau negu 26 % visų įplaukų, sudarė darbdavių mokamos 0,2 % dydžio įmokos, tai yra 20,9 mln. eurų.
2018 metų išlaidos buvo 8,9 mln. eurų, išmokoms ir darbuotojų reikalavimams 2018 metais buvo skirta apie 8,5 mln. eurų. Išlaidos, skirtos Garantiniam fondui administruoti, buvo 332 tūkst. eurų. Garantinio fondo likutis 2019 m. sausio 1 d. buvo 59,7 mln. eurų.
Valstybės kontrolė, atlikusi Garantinio fondo auditą, pareiškė besąlyginę nuomonę dėl Garantinio fondo finansinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam Garantinio fondo ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir Seimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu valstybės kontrolierių A. Dulkį.
A. DULKYS. Garantinis fondas turi labai aiškią paskirtį – jis skirtas darbuotojų garantijoms užtikrinti, jei jų darbdavys tampa nemokus. 2018 metų pabaigoje šis fondas sąskaitose turėjo beveik 60 mln. eurų. Dėl šio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo teikiame besąlygines nuomones, tiek dėl biudžeto vykdymo, tiek dėl finansinių ataskaitų rinkinių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas ministrui. Aš irgi teikiu besąlygišką nuomonę, kad fondas yra gerai, bet pinigų suma, kurią mes ten surenkame, yra gana didelė ir neišnaudojama. Ar nereikėtų peržiūrėti tarifų? Aš matau, kad tarifai išlieka gana aukšti, o pinigai, sakykime, lyg ir kabo, o po to dar yra noras panaudoti kitiems tikslams. Ar teikiant kitų metų biudžetą bus atsižvelgta į situaciją ir bus mažinami tarifai? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, jeigu norime koreguoti tarifus, tą reikia daryti trišaliu formatu. 2020 metų biudžetu, kiek man žinoma, tarifų keisti neplanuojama.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito ir Ekonomikos komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3936 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3936. Ministras L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamu nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 9 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų lėšų sąmatos vykdymo ataskaita.
Aktualiausi 2018 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos vykdymo aspektai yra šie: Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų likutį 2018 m. sausio 1 d. sudarė 15,4 mln. eurų. Gauta 52,35 mln. eurų darbdavių įmokų, o išlaidas sudarė 6,86 mln. eurų, iš jų – 6,5 mln. eurų išmokos darbuotojams. Fondo administravimo išlaidas sudarė 298,9 tūkst. eurų. Lėšų likutis 2018 metų pabaigoje buvo 60,85 mln. eurų. Valstybės kontrolė pareiškė besąlyginę nuomonę. „Sodros“ taryba yra pritarusi fondo ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir Seimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu valstybės kontrolierių A. Dulkį.
A. DULKYS. Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra skirtas mokėti išmokas ilgalaikiams darbuotojams, kurie atleidžiami iš darbo. Ištikus krizei, neabejotinai padaugėtų ir atleidžiamų darbuotojų, išmokų mastas taip pat padidėtų. Šiame fonde 2018 metų pabaigoje buvo apie 60 mln. eurų. Dėl šio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo teikiame besąlygines nuomones ir dėl biudžeto vykdymo, ir dėl finansinių ataskaitų rinkinių.
Ačiū socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vienintelis domiuosi ataskaitomis. Gerbiamas ministre, jums tas pats klausimas, nes šiame fonde pinigų suma bus dar didesnė sukaupta, o išlaidos yra tik maždaug 10 % to, ką sukaupiame. Klausimas tas pats: ar mes toliau kaupiame ir tas lėšas naudojame ne pagal paskirtį, kas yra numatyta šiame Ilgalaikio darbo išmokų fonde, ar mes mažiname įmokas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. 2019 metais jau yra pakoreguoti įmokų tarifai. Taigi atotrūkis bus mažesnis, negu turėjome dabar, 2018 metais, kai tikrai pajamų atotrūkis yra kur kas didesnis negu išlaidų, tačiau tiek Garantinio fondo, tiek Ilgalaikio darbo išmokų fondo atžvilgiu toliau koreguoti tarifų nesiūlome, ypač ekonominių prognozių kontekste. Kol kas 2020 metais pakeitimų neplanuojame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančių nėra. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.
15.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3429 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3429. Kviečiu į tribūną ministrą Ž. Vaičiūną. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiami Seimo nariai, vykdydama Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymą, šio įstatymo nuostatas, Energetikos ministerija parengė ir pateikė fondo 2018 metų ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ji šį rinkinį teikia tvirtinti Seimui. 2018 metų ataskaitų rinkinį sudaro tiek finansinių ataskaitų rinkinys, tiek lėšų ir sąmatos vykdymo ataskaita. Pagrindiniai šios ataskaitos rodikliai yra šie: būtent 2018 m. sausio 1 d. fondo lėšų likutis sudarė 372 tūkst. eurų. 2018 metais fondo įplaukas sudarė beveik 2 mln. eurų, tai yra 1,99 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis sudarė lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą. Per 2018 metus bendra fondo išlaidų suma sudarė 2 mln. 356 tūkst. eurų, iš jų šios lėšos buvo panaudotos trims pagrindinėms priemonėms: pirma, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo techniniams projektams įgyvendinti – 191 tūkst. eurų; antra, Ignalinos atominės elektrinės sustabdytų blokų priežiūrai ir fizinei saugai užtikrinti – 2 mln. 99 tūkst. eurų; trečia, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui administruoti – 61 tūkst. eurų. Fondo lėšų likutis 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 8,6 tūkst. eurų, atlikus fondo lėšų auditą, Valstybės kontrolės auditoriai pateikė besąlyginę nuomonę. Dėkojame Valstybės kontrolei už glaudų bendradarbiavimą ir prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu A. Dulkį.
A. DULKYS. Teikiame išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 metų ataskaitų rinkinių teisingumo. Pareiškėme besąlygines nuomones ir dėl biudžeto vykdymo, ir dėl finansinių ataskaitų rinkinių.
Apie tai, kad šis fondas yra nereikšmingas elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, siunčiame signalus jau nuo 2016 metų. Šis fondas neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie visas eksploatavimo nutraukimo procesui naudojamas lėšas, todėl šiais metais pradėsime Ignalinos atominės elektrinės uždarymo proceso veiklos auditą, kurio metu vertinsime, ar minėtas procesas yra sklandus. Rezultatus planuojame pateikti kitų metų pabaigoje.
Ačiū energetikos ministrui ir jo komandai už bendradarbiavimą, ačiū, gerbiami Seimo nariai, už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtų klausti A. Skardžius. Nematau. Toliau klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, čia gerbiamas kontrolierius pasakė apie tą nedidelę sumą ir iš tikrųjų, ar tas fondas negalėtų būti neadministruojamas kaip fondas, o paprasčiausiai jam skiriamos lėšos tam tikroms funkcijoms, nes ten yra ir tokia eilutė, kiek prisimenu, tai yra atominės elektrinės uždarymo pasekmėms mažinti. Iš tikrųjų turbūt ir gerai, kad kelios savivaldybės ten gauna, tačiau turbūt pasekmės, be uždarymo, yra kur kas didesnės ir prastesnės nei uždarymo. Iš tikrųjų kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Dėl to paties fondo, ar tikrai ruošiatės jį laikyti? Suprantama, gal kas nors ten darbo vietą sau susikūrė. Ar ruošiatės reorganizuoti ir kaip nors pertvarkyti reikmių finansavimą? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų klausimas labai aktualus, nes planuojama ir prognozuojama, kad šių metų pabaigoje, 2019 metų pabaigoje, fondo lėšų likutis bus faktiškai nulinis, tai mes turime situaciją, kai per metus maždaug 2 mln. eurų gaunama už parduotą turtą, pirmiausia už metalo laužą ir, kaip ir minėjote, būtent dalis tų lėšų skiriama neigiamoms pasekmėms likviduoti. Tos neigiamos pasekmės suprantamos labai paprastai ir pakankamai siaurai. Iš esmės mes jau šių metų pabaigoje nebeturėsime finansinių išteklių tam, kad galėtume skirti tam tikroms lengvatoms. Be abejo, iki pat pabaigos išnaudojome visas galimybes, tai yra jau anksčiau fondas praktiškai buvo nulinis, bet grįžo tam tikri pinigai iš kitų projektų, tai juos panaudojome iki pat pabaigos.
Toliau matome perspektyvą: būtent tokios priemonės, kurias sukūrėme šio regiono gyventojams, kalbu apie elektros lengvatą, tai pirmiausia aktyviau pasinaudoti atsinaujinančių elektros išteklių gamyba ir tikrai pasirengę skirti specialų dėmesį šiam regionui, tačiau iš šio fondo finansuoti tiesiog nėra techninių galimybių.
Viena vertus, tai prieštarautų fondo įstatymui, kadangi pagal šį įstatymą lėšas galima skirti tik eksploatavimo nutraukimui. Antras dalykas, tai reikia suderinti su Europos Komisija. Kaip žinote, šį rudenį tęsis intensyvios derybos dėl biudžeto. Būtų tiesiog nelogiška ir neprotinga rizikuoti šimtais milijonais eurų. Esame pateikę Vyriausybei įstatymų projektus dėl šio fondo naikinimo. Tiesiog kito varianto nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną.
16.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3992 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ataskaitas baigėme. Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę, kuri mums pateiks Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-3992. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pristatau nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Prašau leisti papildyti minėtą programą Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3899.
PIRMININKAS. R. J. Dagys nori paklausti. Atsisako. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame. Aš tik norėčiau pataisyti kolegę, kad projekto numeris yra XIIIP-3899.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3992) priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3899, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3900 (pateikimas)
Kviečiu dar kartelį Rimantę į tribūną. Ji mums pristatys projektą Nr. XIIIP-3899 ir lydimąjį.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, 2016 metais buvo išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo redakcija. Kartu buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Šie įstatymai įsigaliojo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir jais buvo įteisintas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, apibrėžtos jo funkcijos ir įgaliojimai. Tačiau per šiuos porą metų akivaizdžiai matyti, kad delinkventinio elgesio vaikams trūksta pagalbos, trūksta koordinavimo. Be to, nėra pakankamai kreipiamas dėmesys ir padedama tinkamai užtikrinti vaiko priežiūrą ir ugdymą iš tėvų pusės. Todėl yra siūloma įstatymu peržiūrėti ir išgryninti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas.
Be to, šiuo metu keičiamo įstatymo projekte yra numatyta ir atvejo vadybos veikimo teisiniai santykiai, tai iki šiol jokiais įstatymais nėra reglamentuota, nors Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme mes jau esame įvedę atvejo vadybos specialistus ir numatę jų pareigas dirbti su vaikais, o šiuo atveju mes kalbame apie ypatingą vaikų grupę, tai yra apie vaikus, kurie yra linkę padaryti pažeidimus, ir apie pagalbą ne tik vaikams, bet ir tėvams ne tik tada, kai vaikai mokykloje ar šiaip bendruomenėje elgiasi netinkamai, bet, kas šiandien yra nepakankamai reglamentuota, ir apie pagalbą vaikams, kurie yra išleidžiami iš socializacijos centrų.
Reikia pripažinti, tai pripažįsta ir Švietimo ir mokslo ministerija, kad šiuo metu tas reglamentavimas, kuris yra, jeigu mes lyginame su Švietimo įstatymo reglamentavimu, su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kurį neseniai priėmėme… Norint suvienodinti funkcijas ir numatyti tinkamą pagalbą vaikams, reikia turimą Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą papildyti kai kuriais punktais, tai yra straipsniais.
Kartu su Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu yra teikiamas ir lydimasis dokumentas, tai yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas. Jame yra siūloma papildyti 7 straipsnį ir numatyti, kad savivaldybėms būtų priskirta dar viena funkcija – koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas vaikams nuo gimimo iki 18 metų, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams. Tai yra nustatyti, kad ši valstybinė funkcija valstybės perduodama savivaldybėms. Tuo yra siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai nekoordinuojamos švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės ir valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, taip pat ir nevyriausybinės organizacijos savivaldybėje veikia neefektyviai, neracionaliai, nepasinaudoja visais esančiais resursais.
Tai patvirtina skaudūs rezonansiniai įvykiai, kai nukenčia vaikai ir šeimos. Ir dažnu atveju tai yra ne dėl lėšų stygiaus, o dėl įstaigų ir organizacijų nesidalijimu informacija, nebendradarbiavimu, žinybiškumo, funkcijų ribotumu. Neužtikrinama pakankama pagalba vaikams ir jų tėvams. Nesukuriama saugi aplinka, daranti įtaką gyvenimo ir asmens bei socialinių ryšių kokybei.
Be to, kaip aš jau minėjau, ne tik kad mes su A. Papirtiene teikiame, konkrečiai išgryniname tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas, dalį lengvesnių funkcijų perduodame atvejo vadybininkams, bet kartu mes čia kalbame ir apie Vaiko gerovės komisijų funkcijų peržiūrėjimą. Tai yra susisteminame visą pagalbą dellikventinio elgesio vaikui, pagalbą jo šeimai, iki kol vaikui taikoma minimali arba, esant poreikiui, vidutinė pagalba, iki patekimo į socializacijos centrus. Kažkiek išgryniname socializacijos centrų funkcijas ir pagalbą vaikui ir šeimai po to, kai vaikas yra paleidžiamas iš socializacijos centrų.
Noriu atkreipti dėmesį – šiandien specialiai įvardijau visus straipsnius, straipsnių, kurie yra papildomi arba keičiami, yra tikrai nemažai, tačiau daugiau kaip du trečdaliai straipsnių yra techniniai pataisymai, neturintys įtakos pačiam įstatymui ir jo veikimui.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, vėl tęsiasi ta pati dainelė. Vienu žodžiu, atrodo, kad ir nieko nenumatote savivaldai, bet iš tikrųjų funkcijų daugėja. Atvejo vadyba – vėlgi reikalavimai didėja, tarkim, juos tikrai darys žmonės, o jūs sakote, kad papildomų biudžeto asignavimų nereikės. Iš vidinių resursų savivaldybė… Šiandien buvo pristatyta Valstybės kontrolės, kad jie ir taip prasiskolinę, tai iš vidinių resursų nelabai ką galima daryti. Ar nemanote, kad lygiagreta prie šitų projektų turėtų būti teikiamas ir biudžeto tam tikras papildymas, kadangi jūs jau ir formaliai surašote į deleguotas funkcijas? Jeigu jūs į deleguotas funkcijas įrašote, tai iš tikrųjų kartu su deleguotomis funkcijomis turi keliauti ir lėšos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Pupini, kai aš pamačiau, kad jūs užsirašėte, iš tikrųjų iš karto supratau, kad klausite dėl Vietos savivaldos įstatymo ir dėl šitų funkcijų. Norėčiau pasakyti, kad jeigu mes vertiname situaciją, kokia šiandien yra mokyklose su vaikais, kai yra tokių agresyvių patyčių, pagalba tikrai lyg ir yra reglamentuota, lyg ir nėra, kažko trūksta, nes yra labai neaiškios funkcijos tų asmenų, kurie turėtų dirbti teikdami tokie elgesio vaikams pagalbą. Šitas projektas neįveda naujai, nesako, kad turi būti naujų etatų, jie turi būti peržiūrėti ir perdalintos funkcijos. Pagal įstatymą mes gal iš tikrųjų projekte keliame truputį didesnius reikalavimus, negu šiandien yra, bet kas apskritai dėl lėšų skyrimo savivaldybėms, aš tikrai jus palaikau, ypač visose tose situacijose, kur aš ir pati žinau, kaip sudėtinga dirbti, kaip sudėtinga surasti žmones. Šio įstatymo rengimas buvo dalis mano darbo būnant vaiko teisių apsaugos kontroliere, nes tada buvo priimtas. Dabar akivaizdžiai matosi, kad prognozės, ar tikrai įveiksime problemą – mes jos neįveikėme.
PIRMININKĖ. Laikas! Dar kartą primenu klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš irgi norėjau tą patį klausimą užduoti dėl savivaldai priskiriamos papildomai koordinatoriaus teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos vaikams. Tai turbūt reikėtų tą klausimą derinti su Lietuvos savivaldybių asociacija ir, žinoma, vis tiek turbūt reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Negalima sakyti, kad čia pinigų nereikės, tikrai reikės. Aš galvoju, kad mes turėtume laikytis tokios nuostatos, – jeigu priskiriame funkcijas, tai turime numatyti ir finansavimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Kad Savivaldybių asociacija dalyvaus svarstyme, aš neabejoju, nes ir mano vadovaujamas komitetas yra numatytas kaip papildomas. Na, o dėl Vyriausybės išvados aš manau, kad Seimas tikrai gali apsispręsti. Jeigu toks poreikis yra, galima jos prašyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, oi, ministre… (Juokas salėje) Gerbiama komiteto pirmininke, buvusi ministre, teisingai, viską teisingai pasakiau. Gerbiama kolege, mano klausimas. Teisės departamentas pateikė gana daug pastabų, bent jau pirmosios, mano galva, yra rimtos. Ar jūs jau susipažinę ir ruošiatės ką nors daryti, ar?.. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Be abejo, Algirdai, kad susipažinę. Kaipgi eiti pristatyti projektą neperskaičius, ką Teisės departamentas sako. Aš su dalimi Teisės departamento išvadų tikrai nesutinku. Mes dar su A. Papirtiene šiandien ryte svarstėme, ar reikalinga nauja redakcija. Aš specialiai pristatydama pabrėžiau, kad du trečdaliai yra techninio pobūdžio. Tai yra visiškai neesminės ir naujos redakcijos nereikia. Viena, kita yra taisytina. Tikrai, aš manau, mūsų, kaip papildomas komitetas, ko gero, imsis to darbo, nes mūsų komitetas visada viską taiso.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama kolege, iš tikrųjų turbūt čia didesnė problema, ko klausė kolega E. Pupinis, finansavimo klausimai ir kas už ką atsako. Tos koordinacinės funkcijos visos neveikia, nes nėra aiškios atsakomybės, matyt, kam užkrauta. Jeigu mes iš principo apsispręstume, kad yra savivaldybės reikalas, ir jie patys tvarkytų tai kaip savo, ir atitinkamai būtų numatyta biudžetinė dotacija taip, kaip pašalpų kitais klausimais sprendžiama, aš manau, tas klausimas pajudėtų kur kas greičiau. Kai išvis tokia sistema, jinai kaip tik leidžia pro pirštus žiūrėti ir įsisavinti pinigus nevisiškai objektyviai. Kaip jūs manote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, Rimantai. Iš tikrųjų kodėl mes ir skubėjome su A. Papirtiene, nors buvo galima dar ir pataisyti? Diskutavome, kad jeigu tai yra susiję su pinigais, dabar svarstysime, biudžetas bus teikiamas, dar nevėlu ir finansinį klausimą išspręsti, nes jūs labai teisingai pastebėjote – šiuos pasiūlymus dėl keitimo įregistruoti poreikis buvo toks, kad labai aiškiai būtų apibrėžtos funkcijos, kad vienas nesakytų – tam priklauso, kitas – tam priklauso. Čia yra išgryninama, o su funkcijomis atsiranda ir labai aiški atsakomybė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Nenori. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas irgi susijęs su biudžetais ir dotacijomis savivaldybėms, kadangi yra papildomų dalykų, kuriuos jos turės vykdyti.
Vienas dalykas yra tas, kad mes girdėjome Valstybės kontrolės ataskaitą, kokia jau ir dabar yra situacija su socialine parama, teikiamomis paslaugomis, kiek žmonių gauna tas paslaugas iki minimalaus poreikių krepšelio, kiek negauna. Akivaizdu, kad negauna visi tie, kuriems reikia to, ko reikia. Kaip jūs įsivaizduojate, ar nėra čia vėl statomas vežimas prieš arklį, kai mes tiksliai nežinome pinigų poreikio, paslaugų poreikio – jau dabar esamos situacijos, ką konstatavo ir Valstybės kontrolė ir dėl piniginio aspekto?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl piniginio aspekto kalbėjome apie Vyriausybės išvadą ir biudžeto svarstymas dar vyksta. Aš manau, Monika, lengviausia nieko nedaryti. Mes priimame, aš, pavyzdžiui, per šį mėnesį priėmiau dvi šeimas, kurių vaikai kenčia mokyklose, nes visiškai mokykloms neaišku, ką reikia daryti. Tiesiog atsirado, jau poreikis pribrendo – laikas pradėti daryti pokyčius. Aš manau, teikiamu projektu bus sudarytos galimybės, o dėl finansavimo mes visi tą klausimą galime kelti Vyriausybei. Dar ne vakaras šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl viso po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Balsuojame? Ar bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatomas svarstymas lapkričio 28 dieną.
Replika po balsavimo – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi visgi šis projektas yra susijęs su savivaldybėse teikiamų paslaugų kiekiu ir finansais, aš prašau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ar pritariate Vyriausybės išvadai? (Balsai salėje) Balsuojame, kas už tai, kad būtų Vyriausybės išvada. (Balsai salėje)
Balsavo 87: už – 63, prieš – 12, susilaikė 12. Prašome Vyriausybės išvados.
16.26 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nenumatyto posėdžio sušaukimo 2019 m. spalio 15 d. Nr. SV-ES-1412, Vilnius. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 99 straipsniu, nusprendžia sušaukti Lietuvos Respublikos Seimo nenumatytą posėdį 2019 m. spalio 15 d. 18 valandą ir jame svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ projektą Nr. XIIIP-3993.“ Pasirašo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
16.27 val.
Tarėjų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3891, Civilinio proceso kodekso 62 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XIV skyriaus pirmuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3892, Baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XVIII1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3893, Baudžiamojo kodekso 230 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3894, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2262 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3895 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės klausimas… Kviečiu J. Bernatonį pristatyti nemažai įstatymų projektų, kurių pagrindinis – Tarėjų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3891, lydimieji Nr. XIIIP-3892, Nr. XIIIP-3893, Nr. XIIIP-3894 ir Nr. XIIIP-3895.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, teikiu įstatymų projektus, susijusius su Konstitucijos pataisa, kuri jau buvo pateikta. Primenu, kad buvo pozicijos pageidavimas, kad įstatymų projektai būtų pateikti anksčiau, nei bus priimta Konstitucijos pataisa, nes labai svarbu detaliai žinoti, kokia pasirinkta teismų tarėjų koncepcija, o, kaip žinote, Konstitucijos pataisai reikalingas beveik Seimo konsensusas. Noriu priminti, kad Seimas 2019 m. spalio 11 d. nutarimu patvirtino Visuomeninių teisėjų tarėjų instituto teismuose koncepciją. Siekiant įgyvendinti šią koncepcijos nuostatą Seime buvo pateiktas jau įregistruotas ir dabar svarstomas Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Labai didelis triukšmas salėje, nežinau kodėl, lyg ne aš sukėliau?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pranešėjas net negali pateikti įstatymo projekto, nes labai didelis triukšmas. Būkite malonūs, šiek tiek aprimkite.
J. BERNATONIS (LSDDF). Nežinau, gal ką nors ne taip pasakiau, bet Tarėjų įstatymo projekte yra įtvirtinama tarėjo sąvoka, aptariami visi bendri pobūdžio klausimai, susiję su tarėjų atranka, jų dalyvavimu nagrinėjant bylas teismuose, veiklos garantijos. Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į tarėjų sąrašą, šį sąrašą sudarys, tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmens tinkamumas būti tarėju bus vertinamas asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijoje. Įvertinus užsienio valstybių patirtį Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas, apeliacinės instancijos teismo užduotis, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, todėl tokia funkcija, mūsų manymu, priskirtina profesionaliems teisininkams ir tarėjams būtų sunku šiame procese dalyvauti.
Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų vykdymas laikytinas visuomenine, o ne darbine veikla, Tarėjų įstatymo projekte numatomas apribojimas, kad per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose. Siekiant proceso ekonomiškumo taip pat numatoma, kad paprastai bus atsižvelgiama į tai, kad tarėjo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje būtų bylą nagrinėjančio teismo veiklos teritorijoje.
Jeigu galima, norėčiau pateikti trumpai ir lydimuosius aktus. Tai Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma civilinių bylų, kurias kartu su teisėjais nagrinės tarėjai, kategorija, taip pat aptariami šių bylų nagrinėjimo procesinio pobūdžio ypatumai. CPK pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatomos baudžiamosios bylos, kurias kartu su teisėjais nagrinės tarėjai, taip pat aptariami šių bylų nagrinėjimo procesinio pobūdžio ypatumai. Siūlomas teisinis reguliavimas yra iš esmės analogiškas Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui, išskyrus toliau tam tikrus specifinius aspektus. Tai Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225, 228 straipsniuose – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230, 231 straipsnių pakeitimo projektuose siūloma, kad tarėjai būtų prilyginti valstybės tarnautojams ir tokiu būdu jiems galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, padarytas atliekant tarėjo pareigas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, taip pat kad asmenys galėtų būti baudžiami už tarėjų papirkimą, prekybą poveikiu ir kita.
Administracinių nusižengimų kodekso 2262 ir 589 straipsnių pakeitimuose siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo pareigų neatlikimą ir netinkamą atlikimą. Konkreti atsakomybė būtų taikoma už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo žinomai neteisingų duomenų pateikimą Nacionalinei teismų administracijai arba nepranešimą apie pasikeitimus.
Dėl įstatymų įsigaliojimo: siūloma, kad iki 2021 m. sausio 1 d. įsigaliotų Tarėjų įstatymas. Suprantama, jeigu Seimas iki to laiko priims Konstitucijos pataisas. O iki 2021 m. liepos 1 d. būtų atlikti parengiamieji veiksmai ir įsigaliotų lydimieji įstatymai, kurie reglamentuoja tarėjų dalyvavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir jų atsakomybę.
Taip pat noriu pasakyti, kad gauta nemažai Teisės departamento pastabų. Mes už jas dėkojame ir visoms pastaboms dėl Tarėjų įstatymo galime pritarti, nes jos yra redakcinės. Pavyzdžiui, 1 straipsnyje vietoj žodžių „įvadinio mokymo reikalavimus“ pagal Teisės departamento rekomendacijas įrašysime „įvadinio mokymo tikslus ir organizavimo tvarką“.
Dėl 2 straipsnio Teisės departamento pastaba taip pat redakcinė. Siūloma atsisakyti antro sakinio, o jo esmę perkelti po žodžių „visuomenės atstovas“, tai yra įrašyti „įtrauktas į tarėjų sąrašą“.
Ir panašios kitos pastabos, kurios iš esmės nekeičia įstatymo projekto, bet mes esame labai dėkingi, nes įstatymo projektas bus sklandesnis. Analogiškai ir dėl Teisės departamento pastabų dėl lydimųjų teisės aktų. Mes taip pat visoms pritarėme ir iki svarstymo komitete galėsime į jas atsižvelgti.
Dabar prašyčiau kolegų šiems projektams pritarti, kad mes galėtume tęsti Konstitucijos tobulinimo procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte pagrindinį ir visus lydimuosius. Dabar klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, idėja labai sena, bet nebuvo realizuota, kadangi turbūt daug abejonių sukelia, ypač teisėjams. Priimant sprendimą reikia tam tikros kompetencijos. Kitos demokratinės šalys tą institutą ugdė, augino ir rengė daug metų. Galbūt tai ir garantuoja sėkmę. Vienas dalykas, priimant sprendimą, kad būtų daugiau nuomonių ir būtų tam tikras ginčas dėl sprendimo. Kaip jūs manote, kiek?.. Jeigu žiūrėtume Jungtines Amerikos Valstijas, tai yra gana didelis stebinčių teismą korpusas ir priima sprendimą turbūt balsų dauguma. Kiek, jūs galvojate, pas mus galėtų būti įtraukta žmonių, tarkime, į teismo procesą, kad būtų galima tikėti, kad tas sprendimas nebus kaip nors paveiktas, o žmonių priimtas nuoširdžiai atliekant funkciją? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų buvo tam tikras skeptiškas požiūris. Netgi buvo bandoma aiškinti, kad tarėjai – tai senos sistemos liekana, bet po mūsų teisės mokslininkų monografijos, kur buvo parodytos visų Vakarų Europos valstybių sistemos, įvyko tam tikras lūžis. Neseniai Teisėjų taryba svarstė šiuos projektus, pačias idėjas galbūt ir joms iš esmės pritarė jau netgi teisėjai, iš kurių kaip teisingumo ministras sulaukdavau tam tikrų pastabų tuomet, kai pradėjome įgyvendinti šitą idėją.
Dabar dėl palyginimo su Amerika. Čia mes lyginti negalime, nes tenai sistema yra kita, ten yra prisiekusiųjų teismai, kurie sprendžia tik iš esmės, kaltas ar nekaltas. Mes pasirinkome kontinentinės teisės sistemos modelį, koks yra, tarkime, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių. Bus bendros teisėjų ir tarėjų kolegijos, tarėjų skaičius bus didesnis negu teisėjų ir jie priims konkretų sprendimą.
Dėl kompetencijos tai bus numatyti tam tikri mokymai tiems tarėjams, kurie neturi teisinio išsilavinimo, bet, kaip žinote, tvirtinant koncepciją Seime buvo iškeltas universitetinio išsilavinimo klausimas. Tarėjų užduotis yra suteikti, sakyčiau, to tikro teisingumo, kad būtų vadovaujamasi ne tik raide, bet ir visuomenės atitinkamu supratimu. Todėl pradžia ir yra dėl teisėsaugos institucijų padarytos žalos piliečiams atlyginimo ir dėl korupcinių bylų. Jeigu ši pradžia bus sėkminga, aš manau, kad pagal buvusią koncepciją ir bylų sritis gali ateityje plėstis, tačiau jau ši Vyriausybė yra įsipareigojusi sudaryti įstatymines sąlygas teisėjų tarybų veiklai, ir aš manau, kad būtų svarbu tai suspėti.
Dėl skaičiaus. Bylų apimtis maždaug tokia: šiuo metu per metus būna 50–70 bylų dėl žalos atlyginimo, 200–300 bylų būna korupcinių, dėl korupcinės veiklos, tai apimtis nėra tokia didelė ir…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
J. BERNATONIS (LSDDF). …skaičiuojama, kad tai valstybei, įvedus šitą naują sistemą, gali kainuoti apie 1,5 mln. eurų per metus. Aš manau, tai nėra tokie dideli pinigai, jeigu mes norime, kad visuomenė pasitikėtų teismais, jeigu norime, kad teismų veikla būtų skaidresnė.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Nematau, tada – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų 2013 metais jūs pradėjote tarėjų idėją, dabar praėjo penkeri metai. Mano klausimas buvo, kodėl tiek laiko delsėte? Stebint jūsų poziciją tuo klausimu, vis dėlto klausimas, ar jums pakaks energijos apginant šį projektą, nes paprastai jūs jį teikiate baigiantis kadencijai?
Ir kitas klausimas. Ar tai, kad mes užkertame kelią tarėjams dalyvauti aukštesnės instancijos teismų veikloje, neatrodo, kad diskredituojame pačią idėją, nes korupcijos problemos, kaip atskleidė teismų teisėjų skandalas, vis dėlto labiau yra būdingos aukštesnės instancijos teismams, ne apylinkių teismams. Apylinkių teismai savo darbą padaro, bet štai praktiką formuojančiuose teismuose – Apeliaciniame teisme, matome, Aukščiausiajame Teisme yra daugiau problemų.
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų labai įdomus klausimas. Aš pradėjau šią idėją įgyvendinti Lietuvoje, kai tapau teisingumo ministru. Tuomet susidūriau su tam tikro, sakyčiau, požiūrio, mąstymo problemomis. Iš pradžių to nepriėmė patys teismai, tai buvo laikoma tam tikru senos sistemos reliktu. Juo labiau kad pas mus ir buvo tie senoviniai tarėjai kurį laiką po nepriklausomybės, po to ta institucija buvo panaikinta ir reikėjo dirbti didelį aiškinamąjį darbą. Kaip aš minėjau, ir mūsų mokslininkų teisininkų didelis indėlis – P. Ragausko ir kolektyvo monografija, kur aprašyta tarėjų institucija visos Europos valstybėse, padarė tam tikrą lūžį.
Aš manau, kas be ko, tos problemos, kurios atsivėrė aukštesniuosiuose teismuose, dabar taip pat paskatino ir teisėjus keisti požiūrį. Bet jeigu apie korupcijos lygį aukštuosiuose ir pirmos instancijos teismuose, kai aš buvau teisingumo ministru, man teko vadovauti Tarpžinybinei kovos su korupcija komisijai, teko organizuoti žmonių apklausas ir pagal žmonių nuomonę… tarkim, korupcija savivaldoje yra labiau išplitusi negu aukščiausiuose valdžios ešelonuose ir žemuosiuose teismuose daugiau negu aukščiausiuose. Taip susidaro dėl to, kad ten žymiai daugiau nagrinėjama bylų, žymiai daugiau žmonės su tuo susiduria, bet tokia statistika. Aš sutinku su jumis, kad tai bus tam tikra priemonė, jeigu tai pasiteisins, galbūt… Aš tikrai nebūčiau prieš, kad apeliacine tvarka nagrinėjant irgi prisijungtų tarėjai, tačiau dėl kasacijos, aišku, tarėjai vargiai ar galės padėti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi keli projektai, jeigu galima, aš – porą klausimų.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmas dalykas, matau, kad projektas žymiai pasikeitęs, palyginti su jūsų, gerbiamas Juozai, dar ministru būnant, teikta koncepcija, ir atitinkamai smarkiai pasikeitęs dėl konstitucinės iniciatyvos, nes Konstitucijos projekte jūs teikiate, kad priverstiniu darbu negali būti laikomas tarėjo darbas. Vadinasi, Konstitucijos pataisa rašyta dar laikantis koncepcijos idėjų, kur buvo numatyta, kad žmogaus būtų neklausiama, ar jis nori, ar nenori, – jis būtų įrašomas į sąrašą, o po to jau kviečiamas. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad šį kartą reikia šio Konstitucijos pataisų projekto neteikti, nes jis jau nebereikalingas? 48 straipsnio keisti tikrai nereikia ir mes tada atitinkamai galėtume realizuoti pakeitę tiktai vieną straipsnį dėl pačios Konstitucijos – 109 straipsnį. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Tarėjų įstatymo projekte numatyta, kad jiems atlyginimas nemokamas, tačiau kompensuojamas sugaištas laikas posėdžiuose, dar kompensuojamos kelionės išlaidos, garantuojamas atostogų laikas ir taip toliau, įskaitomas stažas už tuos posėdžius, bet kompensacija mokama ne jų prarasto atlyginimo dydžio, tačiau teisėjų atlyginimo dydžio.
Trečias klausimas. Jūs nieko nesakote apie tokias pačias garantijas kaip teisėjams, kai teisėjai turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Tarėjams šitas nenumatyta. Klausimai visiems trims – kodėl?
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų, mielas bičiuli Juliau, šitos pataisos parengtos dėl to, kad jūs iškėlėte klausimą, kad negalime, nematydami detalaus to klausimo sprendimo, balsuoti dėl Konstitucijos pataisos. Čia yra pateikiamas šiek tiek susiaurintas variantas, toks, kokį mums teko, pasisekė dabar suderinti su Teisingumo ministerija, gauti Vyriausybės pritarimą. Mano galva, kaip pradžia būtų visai nebloga, bet, kaip jūs matote, mes čia neapimame visų tų bylų, kurios buvo numatytos koncepcijoje.
Iš kitos pusės, aš negalėčiau su jumis sutikti, kad šitie projektai prieštarauja Konstitucijos pataisai. Konstituciją negerai keisti dažnai. Mes nežinome, pasiteisinus šitai tarėjų sistemai, kaip jinai bus išplėtota. Gal iš tiesų bus panaudota ir numatyta pareiga žmonių dalyvauti tarėjais, tuomet bus reikalingas ir tas straipsnis, kad tai nėra priverstinis darbas. Nežinau, ar į viską atsakiau, bet mes, šių pataisų iniciatoriai, esame pasirengę, o jas rengiant, kaip jau minėjau, mums talkino ir Teisingumo ministerijos specialistai… Kai aš buvau ministru, tie patys specialistai dirbo, mūsų buvo platesnis požiūris, bet mes esame pasirengę dirbti su visais, nes puikiai suprantame, kad Konstitucijos pataisos gali būti priimtos tik konsensusu ir kad ši sistema įgyvendinama ne vienai kadencijai, o čia turėtų būti ir pereinamumas tarp parlamentų ir jos plėtojimas ir kitoje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes jau esame irgi ne kartą diskutavę, jau antras panašus projektas. Klausimai išlieka tie patys. Pone Bernatoni, norėjau jūsų paklausti, kaip bus užtikrinamas tarėjų objektyvumas, kaip bus užtikrinamas nešališkumas ir atsakomybė, nes žinome, kad teisėjai turi veikti pagal labai aiškius kriterijus ir, padarę klaidas, jie labai aiškiai atsako? Kaip čia bus užtikrinamas jų objektyvumas, kai žinome, švogerių kraštas, daug susijusių, jeigu vienai bylai tarėjų reikės nemažai, kaip jie bus atrenkami ir užtikrinamas nešališkumas? Kaip profesionalumas, kad bus susipažinęs su teisės aktais ir gebės juos skaityti ir tinkamai vertinti, ir atsakomybė, nes jų atlyginimas nebus toks kaip teisėjų ir bus kiti kriterijai vertinami? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš visų pirma norėčiau jus patikslinti, kad tai teikiami pirmi įstatymų projektai. Prieš tai mes praeitoje kadencijoje svarstėme koncepciją, pritarėme koncepcijai. Anksčiau pavasario sesijoje svarstėme Konstitucijos pataisas. Kalbėjome apie tą patį dalyką, bet apie skirtingus teisės aktus.
Dėl tarėjų atsakomybės užtikrinimo…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Objektyvumas, profesionalumas ir atsakomybė. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). …numatyta ir baudžiamoji atsakomybė, ir administracinė atsakomybė, kaip aš minėjau, Baudžiamojo kodekso ir Administracinio kodekso pataisose. Bet aš nemanau, kad tarėjai bus mažiau objektyvūs ir mažiau skaidrūs negu teisėjai. Manau, kad bėdos, kurių yra, yra bendros visuomenės bėdos, kurias mes norime pašalinti ir tokiomis priemonėmis. Aš kalbu apie korupcijos apraiškas ir taip toliau. (Šurmulys salėje) Bet atsakomybę siūloma įtvirtinti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs paminėjote, kad dabar toks variantas yra Teisingumo ministerijos poziciją įvertinus, Vyriausybės, bet vis dėlto tarėjų lyg ir tokia prigimtinė funkcija būtų pradėti arba pradėti… mūsų valstybėje, ten, kur, sakykim, gal šilumos reikėtų procesui, kai kuriose šeimos bylose, globos, jeigu baudžiamosios – irgi, jei susijusios su nepilnamečiais. Kokie argumentai lėmė, kad pasirinktos tokios labai formalizuotos, nedažnos bylos? Aišku, jos visuomenėje rezonansą turi. Ar dėl to, kad rezonansą turi?
J. BERNATONIS (LSDDF). Visų pirma aš noriu pasakyti, kad toje koncepcijoje, kurią praeitas Seimas priėmė, numatyti ir šeimos, ir darbo santykiai, ir kiti labai svarbūs žmonėms dalykai nagrinėti dalyvaujant tarėjams. Bet čia, aš manau, yra tas minimumas, kuris reikalingas, kad pradėtume įgyvendinti šitą sistemą, kadangi vis dėlto dar ir kolegos ne visi tiki jos gėriu. Bet čia ne tik tai, kad rezonansinės bylos, bet žmonėms svarbios bylos. Jeigu nukenčia mūsų piliečiai dėl teisėsaugos veiksmų, tai jie nėra įsitikinę, kad teisme gaus tą teisybę, o dalyvaujant visuomenės atstovams tos teisybės gali būti šiek tiek daugiau ir žmonių pasitikėjimo daugiau.
Lygiai tas pats ir dėl korupcinių bylų, jos labai jautriai žmonių priimamos, ir ne tik dėl to, kad apie tai nuolat mūsų žiniasklaidoje diskutuojama, ar dėl rezonansinių bylų, bet tai įžeidžia žmones, kurie su tuo nenori taikstytis dėl teisingumo.
Aš manyčiau, kolegos, jeigu jums padedant mes praplėsime šitas galimybes, bus didelis ačiū jums. Bet svarbiausia, kad mes pradėtume svarstymą ir visi rastume bendrą sutarimą, nes jeigu norime turėti skaidrius teismus ir jeigu norime, kad visuomenė tais teismais pasitikėtų, jos atstovų dalyvavimas yra būtinas, tai jau įrodė Vakarų praktika.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Laikas, kolegos, baigėsi, nors ir liko dar du, norintys klausti. Gal galėtume bendru sutarimu, nes… (Balsai salėje) …tikrai, man atrodo, seniai laukta. Bet yra kitaip norinčių kalbėti, nežinau. P. Urbšys – už. (Šurmulys salėje) Prieš nėra norinčių kalbėti, balsuojame dėl viso paketo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo Tarėjų įstatymo projektui ir visiems lydimiesiems iki projekto Nr. XIIIP-3895 pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje. Ar galite pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Dėkoju.
16.55 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3896, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3897 (pateikimas)
Vėl kviečiu J. Bernatonį pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia aš nesitikiu tokio darnaus palaikymo, kadangi atitinkamai buvo sudėti ne tie akcentai viešinant šiuos projektus, nes rengėjų nuomonės niekas neklausė. Dabar taip sudėta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas lyg pagrindinis, o Seimo rinkimų – lydimasis. Bet aš, jeigu galima, pradėsiu nuo Seimo rinkimų, nes jis iš tiesų yra pagrindinis. Noriu atkreipti dėmesį, kad Savivaldos rinkimų įstatyme buvo pakeista apygardų ir apylinkių komisijų formavimo tvarka ir pagal… tos komisijos organizavo tiek rinkimus į Europos Parlamentą, tiek Prezidento rinkimus. Tačiau tos komisijos baigė darbą ir dabar Seimo rinkimus organizuos komisijos, sudarytos pagal kitokią formulę. Kaip parodė praktika, ir pagal tą išplėstinę dalyvavimo komisijų darbe formulę komisijose trūko žmonių. Aš kalbu apie apylinkes, apygardose dar šiaip taip buvo surinkta. Todėl mes siūlome tą pačią formulę, kaip formuojamos savivaldos rinkimų komisijos, ir vadovaujamės tuo principu, kad jeigu partijos gauna iš biudžeto tam tikrų lėšų, tai jos turėtų valstybei ir atidirbti, tai yra turėtų dalyvauti organizuojant rinkimus, o nuo to dalyko nebūti nušalintos, todėl tokios pataisos ir pateiktos. Yra tam tikrų Teisės departamento pastabų, tam tikrų paabejojimų. Tai jeigu dėl šio projekto, tai galbūt mes negalėtume tik… Galėtume pritarti visoms pastaboms ir pataisyti, kad tuščiai nesiginčytume, nes esame suinteresuoti, kad ir Seimo rinkimų organizavimas būtų sklandus.
Dabar dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Čia irgi keliamas klausimas, kokios politinės partijos gali turėti atstovus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Yra pasiūlytas tam tikras variantas, kad būtų atstovaujamos parlamentinės partijos. Aš sulaukiau klausimų iš žiniasklaidos, ar tai būtų naudinga mums. Aš noriu pasakyti, kad politinių partijų diskriminacijos panaikinimas yra naudingas demokratijai apskritai, ne tik toms partijoms, kurios yra diskriminuojamos.
Taip pat yra iškelta keletas klausimų, kurie kildavo ilgą laiką dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių garantijų. Mes nesame kategoriški, jeigu Seimo nariams atrodys, kad mums nereikia nuolat dirbančių VRK narių, gaunančių atitinkamą atlyginimą, kad galėtų geriau atlikti pareigas, o ne tik pripuolamai dalyvauti posėdžiuose, tai galima to ir nepriimti.
Taigi kviečiu visus kolegas pasvarstyti apie Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties tobulinimą ir galbūt rasime tam tikrą konsensusą, nes dabar pats laikas, kai liko metai iki rinkimų. Dėkoju. Vėlgi su Teisės departamento pataisomis galime sutikti, pataisysime. Su argumentacija – nelabai.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų turbūt visi suprantame, kad tai yra pritempimas prie tam tikros situacijos. Iš tikrųjų teisinėje sistemoje turbūt nėra sveika, kai susidarius tam tikrai situacijai parašomas teisės aktas, ir Teisės departamentas tai mini. Iš tikrųjų jūs įvedėte naują sąvoką „parlamentinė partija“. Tai vėlgi turbūt tas irgi kliūna ir Teisės departamentui. Ar vis dėlto nemanote, kad tokia praktika yra bloga ir galbūt vis dėlto reikėtų kažkaip laikytis tokių senesnių, nusistovėjusių tradicijų, nes ir taip žmonės pyksta, kad keičiame tuos įstatymus pagal kiekvieną situaciją, taisome pagal kiekvieną situaciją. Tai ar nemanote, kad galima būtų išlaukti tą periodą, tapti partija ir gyventi pagal tuos įstatymus, kurie galioja, o ne pritempti juos prie situacijos? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Iš tiesų čia nesiūloma ne partijoms ir Teisės departamentas nepaneigia parlamentinės partijos pačios sąvokos, tik siūlo ją pateikti tokią, kokia yra Politinių partijų įstatyme, o mes pateikėme tokią, kokia yra Savivaldos rinkimų įstatyme. Todėl atsižvelgsime į Teisės departamento pastabą ir tą sąvoką patikslinsime pagal Politinių partijų įstatymą, kuriame, kaip žinote, parlamentinės partijos sąvoka yra įtvirtinta ir tai nėra joks atradimas. Parlamentinės partijos yra visoje kontinentinėje teisėje.
Dabar dėl to, kaip jūs sakote, ar nereikėtų palaukti, kol kas nors taps partija. Tai čia, kaip minėjau, nesiūloma ne partijoms. Bet žinote, aš panašiai mąsčiau, kai buvau didelės partijos atstovas. Irgi galvojau: ko čia tie mažiukai painiojasi? O kai atstovauju ne tokiai gausiai partijai, supratau, kad tik mažumos gali užtikrinti demokratiją, nes daugumoms kartais trūksta jautrumo, įsiklausymo, dėmesio mažiukams.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į klausimus.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už nėra. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai vertinu gerbiamojo Juozo socialinį jautrumą. Akivaizdu, kad jis nori pasiekti, kad galėtų deleguoti į Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas savo padėjėją Z. Vaigauską. Suprantama, kad patyręs žmogus gal ką nors ir nuveiktų, bet vien dėl to, aš manau, nereiktų keisti tų principų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių delegavimo, nes jie jau atlaikė ne vieną kadenciją. Kažkaip mes turėtume gerbti visos rinkimų sistemos stabilumą ir konjunktūriškai nekeitinėti principų nei dėl rinkimų komisijų formavimo, nei dėl kokių nors barjerų ir taip toliau. Dėl to aš kviečiu gerbiamą Juozą susitaikyti, kad, taip, jūsų partijoje susiklostė, buvusioje dar vieningoje, kad suskilote. Na, dabar pabūkite be tam tikrų galimybių, jeigu jau taip nesugebėjote išlaikyti vieningos partijos.
PIRMININKĖ. Gerbiamas J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos Seimo nariai, Z. Vaigauskas tikrai nebus deleguotas į VRK, negali Vyriausiojoje rinkimų komisijoje vienu metu būti du pirmininkai, o pagal kompetenciją jis turi didelę patirtį ir aukštą kompetenciją, jis ir toliau dirbs mano patarėju.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Pirmininke. Aš tiesiog gerbiamam kolegai J. Razmai palinkėčiau nepiktdžiugiauti. Toks likimas gali ištikti ir Konservatorių partiją, kaip matyti iš bruzdėjimo.
PIRMININKĖ. Viskas? Gerai, balsuojame.
Už – 55, prieš – 22, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 21 dieną. (Balsai salėje)
Aš atsiprašau, aš nematau rezultatų, užstrigę pas mus.
17.06 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3904 (pateikimas)
Kviečiu A. Papirtienę pateikti Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Teikti šią Šveitimo įstatymo 59 straipsnio pataisą paskatino situacija, kai nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Švietimo įstatymo 59 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė švietimo įstaigų vadovų penkerių metų kadenciją.
Praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo nuostatos įsigaliojimo, aiškiai pamatėme, nors tai buvo galima ir prognozuoti, jog dauguma paskelbtų švietimo įstaigų vadovų konkursų dėl kandidatų nebuvimo neįvyko, o laikinai vadovaujančių įstaigoms vadovų skaičius tik didėja. Taip atsiranda vadybinis ir organizacinis chaosas Lietuvos švietimo įstaigų sistemoje ir šių įstaigų bendruomenėse. Susiduriame su situacija, kai didelėje dalyje mokyklų nėra lyderio, kuris prisiimtų visišką atsakomybę už įstaigos veiklą, o laikinai šias pareigas einantis asmuo… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, truputį tylos, nieko negirdėti!
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). …nėra motyvuotas ir pakankamai pasirengęs vykdyti funkcijas. Tad dažniausiai sprendžiami tik skubiausi klausimai, o strateginiai, į įstaigos tobulėjimą orientuoti planai ir veiklos laukia naujo pastovaus vadovo. Nors ir čia apibūdinimas „pastovus“, kai vadovo kadencija tik penkeri metai, taip pat netinka. Pavyzdžiui, remiantis „Alytausgidas.lt“ pateikta informacija, iš viso Alytaus miesto švietimo įstaigoms šiuo metu trūksta ir iki sausio 1 dienos truks bent dešimt vadovų. O vienas papildomų trukdžių, renkant naujus vadovus, cituoju, „kad su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams.“ Taip pat dar vienas stabdis – daug metų planuojama, tačiau vis dar nevykstanti švietimo tinklo pertvarka, kurios metu tam tikros įstaigos gali būti uždarytos anksčiau, nei praeis naujam vadovui skirtas vadovavimo penkmetis.
Analizuodami tarptautinę patirtį pastebime, kad švietimo įstaigos vadovo kadencijos trukmė nėra nustatoma, o jeigu ji yra nustatoma, tai esant geriems įstaigos vadovo veiklos rodikliams darbo santykiai pratęsiami ir įgauna nuolatinį statusą. Pavyzdžiui, neterminuotos sutartys yra Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Suomijoje; terminuotos yra Danijoje, Anglijoje, Vengrijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje. Tačiau faktiškai visur vis tiek vyrauja nuolatinio ir stabilaus darbo pobūdis, kadangi sudaromos sąlygos įstaigų vadovams sėkmingai tęsti savo veiklą.
Taigi pateikiame teisės akto projektą, kuriuo siekiame pakeisti Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir siūlome nustatyti, pirma, darbo sutartis su švietimo įstaigos vadovu gali būti pratęsta be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jei vadovo metinė veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Paprastai tariant, labai gerai ir gerai dirbančio mokyklos vadovo kadencija būtų ne penkeri, o dešimt metų.
Argumentai. Viena penkerių metų kadencija yra per trumpa, pavyzdžiui, naujai atėjusiam vadovui susipažinti su situacija, atlikti situacijos analizę, susitarti su švietimo įstaigos bendruomene dėl vizijos, bendrų tikslų, išsikelti veiklos prioritetus, susidėlioti veiksmų planą, jį įgyvendinti ir įsivertinti, kaip pavyko tuos tikslus pasiekti. Yra labai sunku užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasiekti sutartus rezultatus, kurie užtikrintų aukštą kokybę, grįžtamąjį ryšį ir sudarytų palankias sąlygas visiems mokyklos bendruomenės nariams bendradarbiauti. Tik viena penkerių metų kadencija, terminuota penkerių metų darbo sutartis lemia socialinį mokyklų vadovų nesaugumą. Pavyzdžiui, atsiranda ribotos galimybės gauti ilgalaikį kreditą – banko paskolą. Nemotyvuoja vadovų rinktis šių pareigų, kurios yra labai laikinos, tačiau susijusios su didžiule atsakomybe ir reikalaujančios lyderystės, susijusios su švietimo įstaigos veiklos tobulėjimu.
Šiuo metu veikiančiame įstatyme numatyta terminuota penkerių metų kadencija yra nepatraukli nei patyrusiems vadovams, nei jauniems specialistams, todėl rasti tinkamus kandidatus į švietimo įstaigų vadovų konkursus yra labai sunku. Statistika tokia: Lietuvoje veikia per 2 tūkst. švietimo įstaigų, iš jų daugiau negu pusė yra bendrojo ugdymo įstaigos. 2019 m. spalio 1 d. duomenimis, 239 mokyklos neturi nuolatinio vadovo. Kovo mėnesį tokių mokyklų, kurios neturi nuolatinio vadovo, buvo 197. Vadinasi, mokyklų su laikinaisiais vadovais skaičius tik didėja. Iki naujų metų planuojami 377 konkursai. Kovo mėnesio duomenimis, buvo planuoti 323 konkursai. Vadinasi, planuojamų konkursų skaičius vėl didėja. Iki spalio 1 dienos turėjo vykti 159 konkursai, iš jų įvyko 60; 99 konkursai neįvyko, nes tiesiog neatsirado kandidatų – nė vieno.
Laikinieji vadovai. Laikinųjų vadovų vadovavimo trukmė šiuo metu yra nuo 10 mėnesių iki 36 mėnesių. Kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose laikinieji vadovai vadovauja iki 58 mėnesių. Daugiausia laikinaisiais vadovais yra paskiriami pavaduotojai ir tik atskirais atvejais – buvę vadovai ar asmenys iš išorės.
Taip pat šia įstatymo pataisa nustatome, jog švietimo įstaigos vadovas, pasibaigus antrajai kadencijai, iš pareigų neatleidžiamas, jei jis laimi viešąjį konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, ir vėl iš naujo skaičiuojama kadencija ir taikomos pirmosios kadencijos taisyklės.
Taip pat, pasibaigus antrajai kadencijai, vadovas, jei pageidauja, dirba tol, kol įvyks konkursas į šias pareigas ir bus paskirtas naujas asmuo. Šiuo pakeitimu mes siūlome vengti skirti laikinus asmenis vadovauti įstaigai siekiant darbų ir tikslų įgyvendinimo tęstinumo.
Atkreipiu dėmesį, kad vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios įstaigos konkurse, jeigu pats to pageidauja. Vadinasi, įstatymo pakeitimas jam to neužkerta.
Mūsų teikiamas įstatymo projektas užtikrins, kad labai gerai ir gerai dirbantys vadovai turės galimybes stabiliai ir sėkmingai dirbti mažiausiai dešimt metų. Tai suteiks jiems didesnes socialines garantijas ir socialinį saugumą, per tą laiką bus galimybė užaugti potencialiems naujiems vadovams, kurie ateityje galėtų pilnavertiškai pakeisti esamus.
Pabaigai. Tikras vadovas – tai toks, kuris priima teisingus sprendimus, o tai priklauso nuo teisingo požiūrio ir turėjimo tai, ką Dalai Lama vadina ramiu, sutelktu protu, kurio netrikdo neigiamos mintys ir neigiamos emocijos, kuris yra išlavintas ir veikia kryptingai. Tai kaip vadovai gali ramiai, neturėdami neigiamų emocijų kryptingai veikti, jeigu jie nėra savarankiški priimdami svarbius sprendimus, jei jų vadybinę saviraišką varžo visokie įmanomi apribojimai?
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jūs kalbate jau aštuonias minutes… (Balsai salėje)
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Tai terminuota darbo sutartis… Baigiu.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs jau kalbate devynias minutes, o visam klausimui skirta dešimt minučių. 11 žmonių užsirašė jūsų klausti. Ar čia paskaita, ar pristatymas? (Balsai salėje) Gal galima tada jau bent duoti porai žmonių paklausti jūsų? (Balsai salėje) Ar sutinkate?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Priimant pataisas dėl vadovų kadencijų…
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Būkite maloni, atsakykite į klausimą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolega, kaip supratau, jūs čia su Dalai Lama kažką susiejote ir… Geras projektas, aš už jį balsuosiu, tačiau, atrodo, Seimo posėdžio pirmininkė pavadino paskaita, o ji labai gerai atveria akis, faktologijos labai daug įdėta ir mes matome, ką Seimas yra pridirbęs su tais mokyklų vadovų kadencijų įvedimais. Mes matome, kad daugybė mokyklų, keli šimtai mokyklų nebeturi vadovų ir klausimą reikia spręsti, ačiū, kad jūs spendžiate. Mano klausimas jums toks: galbūt reikėtų radikaliai dabar imti ir spręsti – panaikinti šitas kadencijas ir grįžti į buvusią padėtį? Nes tai, ką jūs siūlote, gerina padėtį, tikėkimės, kad pagerins, bet išbalansuota visa sistema ir gali būti, kad nebepakaks jūsų tarpinių tokių siūlymų, gal imkimės iš esmės spręsti.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš nuo pat pradžių, kada buvo teikiamos Švietimo įstatymo pataisos dėl vadovų kadencijų, dar buvo ir rotacija, ačiū Dievui, pavyko išvengti rotacijos, nuo pat to laiko aš nuosekliai laikiausi požiūrio, kad kadencijos nereikalingos, o toliau nuspręs Seimą, kaip mes elgsimės toliau.
PIRMININKĖ. Dar vienas klausia – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama kolege, jūs taip išsamiai, solidžiai pristatėte šitą situaciją apie tą chaosą su vadovų kadencijomis, tačiau noriu aš irgi tą patį pasakyti – jūs stovėjote prie tos švietimo, sakykim, reformos ištakų, tai kokia jūsų nuomonė, kad šitaip atsitiko? Ar kad Švietimo ir mokslo komitete per daug yra didmiesčio žmonių, kad visiškai komitetas nejaučia regionų situacijos? Man visada buvo aišku, kad greitai trūks 200–300 vadovų. Kokia pagrindinė priežastis, ar mes tiesiog nebuvo ištyrę tos situacijos, kad taip gali atsitikti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš nuo pat pradžių, kaip jau minėjau, mačiau šitą būsimą situaciją, teikiau pasiūlymus dėl įstatymo projekto, vieniems pritarta, kitiems nepritarta. Ar dabar mes turėtume vėl? Klausimas panašus į gerbiamo Seimo nario E. Gentvilo, ar mes turime radikaliai spręsti, vėlgi nuspręsime mes visi tikriausiai. Aš vėl pacituosiu išminčių Konfucijų, kuris sako: tik neištaisyta klaida yra klaida, taigi taisykime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, seniai laikas pasibaigė. Deja, gerbiami kolegos, jūs paklausti negalėsite, nes pranešėja išnaudojo visą laiką. (Šurmulys salėje) Dabar… Jūs dėl vedimo tvarkos? Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Kadangi nepajaustas laikas ir pašnekovė išnaudojo visą laiką, o klausinėtojų yra tikrai labai daug ir tai labai svarbus, pagrindinis klausimas, aš siūlyčiau pratęsti bent penkiomis minutėmis klausimus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra siūlymas pratęsti klausinėjimą dar dešimčia minučių. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Balsuojame.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 48, prieš – 29, susilaikė 17. Dar dešimt minučių klausinėjame. (Balsai salėje) Tai kad prašėte dešimt minučių. Penkias? Gerai, penkias. Prašom.
Klausia G. Steponavičius. Nėra. V. Simulikas. Klauskite.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Šiaip norėčiau atkreipti dėmesį, kad atsirado naujas žanras: kelioms – trims, keturioms, dviem – mokykloms vadovauja vienas vadovas, nes nevyksta konkursai arba nepereina tos itin išskirtinės akreditacijos arba vertinimo vadovai. Labai gaila, kad šitas žanras, kuris buvo sugalvotas ir inicijuotas buvusios Prezidentės komandos, tikrai parodė, kad vadovų negerbimas ir menkinimas, iš jų padarymas… tokiais vienadieniais keičiamais politiniais sprendimais keistai atrodo.
Dar noriu atkreipti dėmesį į terminuotas sutartis. Jauni žmonės neina dėl to, kad bankai neduoda kreditų būstui įsigyti, tai yra socialinių garantijų sumažinimas. Kolege, kaip jūs galvojate, šitie dalykai vaidina vaidmenį?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Jūs klausdamas pats ir atsakėte į savo klausimą. Mano atsakymas – taip.
PIRMININKĖ. G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė keletą pastabų. Gerbiama kolege, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento išvadą, ypač pastabą, kad švietimo įstaigos vadovas negalėtų būti atleidžiamas iš pareigų ir privalėtų toliau laikinai eiti vadovo pareigas net ir tuo atveju, kai pasibaigus kadencijai jis pats nepageidautų laikinai užimti šių pareigų? Dėkoju.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Dėl Teisės departamento išvados. Dauguma Teisės departamento pastabų yra susijusios su siūlymu svarstyti ir tikslinti formuluotes, suderinti tam tikras nuostatas. Taip pat yra techninio pobūdžio. Dėl formuluočių galima bus diskutuoti svarstymo metu.
Į jūsų konkrečią pastabą, kad įstaigos vadovas negalėtų būti atleidžiamas iš pareigų ir privalėtų toliau laikinai eiti vadovo pareigas net ir tuo atveju, kai pasibaigus kadencijai jis pats nepageidautų laikinai užimti šių pareigų, aš atsakysiu šitaip: jeigu nepageidauja, tai ir neprivalės pasibaigus kadencijai užimti vadovo pareigų, nes priverstinis darbas pas mus yra uždraustas. Yra Darbo kodeksas, kuris taip pat reguliuoja darbo santykius: priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo. Tai tiek.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tris savaites teko keliauti per Alytaus miesto švietimo įstaigas ir faktiškai mes išgryninome problemą, ji tikrai yra didelė, dėl paskolų, kad negalima paimti net paprastam automobiliui, o ką kalbėti apie gyvenamąjį būstą. O mūsų politika – kad į regionus atvažiuotų jaunų šeimų, dalyvautų įvairiuose konkursuose. Dėl to, ką paminėjote, tikrai yra daug tiesos. Tačiau, aišku, aš esu prieš, kad visą amžinybę eitų tas pareigas, tačiau dešimt metų, asmeniškai aš manau, tikrai yra mažai ir aš tikrai teiksiu pasiūlymą, kad būtų plius penkeri metai.
Ką jūs manote, jeigu būtų, tarkime, taip: konkursas, viena kadencija, vietos savivaldos vertinimo kriterijai – gerai, antra kadencija ir tada dėl trečios kadencijos konkursas ir penkeri metai? Ne 10 metų, o 15 metų. Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Kadangi, aš pakartosiu, kaip minėjau, mano pozicija prieš kadencijas buvo jau gana seniai, tai jūsų pasiūlymas man, be abejo, patiktų.
PIRMININKĖ. Dar vienas. R. J. Dagys klausia paskutinis.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiama pranešėja, gerbiami kolegos, kiek teko visą laiką ginčytis su jumis, matome, ką mes prisidirbome su tomis kadencijomis. Mes tiesiog padarėme nedovanotinų klaidų ir visi, kurie už jas agitavo, turėtų prisiimti visišką atsakomybę. Dėl visokių rotacijų, kuriomis mes sumažinome visas mūsų galimybes valstybės sektoriuje išsaugoti geriausius darbuotojus ir taip toliau. Tai yra kvailysčių kvailystė, kurią mes čia visi pridirbome pataikaudami kažkam.
Klausimas pranešėjai. Tas dešimt… Kam mes išvis dar galvojame apie kažkokias kadencijas? Tiesiog principas yra paprastas: dirba tol, kol atitinka tam tikrus kriterijus. Nes jeigu dešimt metų mes ten parašysime, bus tas pat. Gerų paskolų negaus. Jaunų specialistų nepritrauksime. Ta pati sistema veikia ir aukštojoje mokykloje, ir visur kitur. Geriausi mūsų specialistai tiesiog nenori dirbti toje sistemoje, nes jie nemato nei savo šeimos, nei kitos perspektyvos. Tiesiog dedame tašką, pasakome, kad padarėme didžiulę klaidą, ir baigiame. Pakoreguojame visą projektą ir priimame be jokių ten kadencijų.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš jūsų pasisakymui pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Dabar jau atsakėte į tuos klausimus, kur buvo skirta penkios minutės. Dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, gal reikia ir daugiau sprendimų dėl tos situacijos, kuri susidarė neapgalvotai priėmus sprendimus dėl švietimo įstaigų vadovų skyrimo. Šis siūlymas užtikrina didesnę galimybę dirbti tiems vadovams, kurių vertinimai yra puikūs. Tai tikrai tam reikia pritarti, bet kartu tikrai aš kviesčiau Švietimo komitetą pagalvoti apie dar kitas reikalingas korekcijas. Gal reikia inicijuoti, kad Švietimo ministerija nenustatytų tiek ribojančių reikalavimų, kiek yra dabar, pavyzdžiui, patirtis švietimo srityje. Ar ji yra tikrai būtina įstaigos vadovui, ar jis gali būti ir puikus vadybininkas, turintis patirties kurioje nors kitoje srityje? Čia, aš manau, dar reikia sprendimų, bet šitą tikrai siūlau padaryti.
PIRMININKĖ. E. Jovaiša – prieš.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti, kad jokių kadencijų ribojimų pagal dabartinį įstatymą nėra. Konkursai kas penkeri metai yra visuotinai visame pasaulyje taikoma praktika visiems švietimo įstaigų darbuotojams. Leiskite jūsų paklausti, kuo skiriasi aukštoji mokykla ir jos vadovai ir kuo skiriasi bendrojo ugdymo mokykla ir jų vadovai? Kai kam atrodo, kad rektorius yra, oi, oi, oi, koks svarbus. O aš jums pasakysiu, kad mokyklos vadovas yra svarbesnis negu rektorius. Jis vis dėlto dalyvauja tame procese, kai yra ugdoma asmenybė. Kai žmogus keliasi į tam tikras vėžes, kurias jis gali sau sustatyti, padedamas kitų žmonių. Todėl mokyklų vadovų kokybė yra absoliučiai būtina šiose ugdymo įstaigose. Ir kas gi sako, kad nereikia tobulinti atrankos sistemos? Taip, reikia tobulinti. Iš tikrųjų ministerijoje dirba darbo grupė, ir tai ne paslaptis mano visiems kolegoms, nes patys dalyvaujame šios grupės posėdžiuose, kad būtų surastas optimaliausias variantas. Taip, aš sutinku, kad biurokratinis aparatas šią mokytojų skyrimo procedūrą padarė vos ne pusės metų trukmės. Taip, yra didelė nesąmonė, kad galima laikyti testą po pusės metų. Taip, yra tiesa, kad tas testas yra sumažintas.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad daryti tokį nereikalingą sisteminį pokyti nėra tikslinga. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nuomonės skirtingos, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 21 dieną.
Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į jūsų, turiu omeny, valdančiųjų metamorfozę. Aš nežinau, kaip pavadinti tą veiksmą, kurį jūs dabar bandote daryti, nes tą įstatymo projektą, tą įstatymą, kurį dabar kritikuojate, priėmė ne kas nors kitas, o jūs patys. Šiandien, kai jūsų deleguotas Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas, profesorius E. Jovaiša sako, atsikvošėkite, jūs tiesiog užsimerkiate ir darote vėl savo, kas jums liepta daryti iš kito komiteto. Tai tiesiog pažiūrėkite kartais į savo darbus ir ar tikrai jūs nuoširdžiai suprantate, už ką balsuojate, nes negalima, jau yra bendruomenė supriešinta, visuomenė supriešinta, galų gale įstatymas pradeda vos vos veikti ir jūs jau iš karto jį bandote taisyti sukeldami dar didesnį erzelį ir sumaištį, juolab kad tikrai patys net nežinodami, kaip tai gali būti padaryta. Aš tiesiog sakau užuojautą akademikui ir gaila, kad jūs ten.
PIRMININKĖ. Gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Būtinai reikia Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Yra prašymas Vyriausybės išvados. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime? Prašome Vyriausybės išvados. Replikas nutraukiu.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3990 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau, gerbiami kolegos, norėčiau dabar rezervinį 1-ą klausimą ir pakviesiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektą. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, yra gautas J. Valčikienės prašymas, ji pareiškė atsistatydinanti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Todėl mums reikėtų priimti nutarimą, jame pakeisti straipsnį ir komisija būtų sudaryta tos pačios sudėties tik be J. Valčikienės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, aš norėjau paklausti, bet kadangi nematau tos komisijos narės, tai klausimą atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių jūsų paklausti. Ačiū. (Balsai salėje) Kur? Nėra pas mane užrašyto nė vieno. Gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi apie mokytojus čia kalbėjom, tai aš ranką pakėliau, o ne paspaudžiau mygtuką. Gerbiamas Pirmininke, o galėtumėte pakomentuoti priežastis?
V. PRANCKIETIS. Nenurodo priežasties. Tiesiog jos valia ir ji parašė prašymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dabar, atrodo, jau visi paklausė. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-3990) priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3889 (pateikimas)
Kviečiu dabar į tribūną sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą pateikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra parengtas siekiant užtikrinti aiškų dar 2018 m. gruodžio 13 d. Seime priimto įstatymo to paties straipsnio pakeitimą ir užtikrinti vienodą taikymą ir įgyvendinimą.
Ko siekiama visiškai neseniai įsigaliojusio įstatymo pakeitimo teikiamomis korekcijomis? Pirmiausia yra siekiama nurodyti, kad viešųjų įstaigų, sveikatos priežiūros sistemos įstaigų, vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis būtų nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidutinį svertinį vidurkį dauginant iš koeficiento. Taikant šią nuostatą kyla klausimų, ar darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra nekintantis, ar gali būti perskaičiuojamas ir nustatomas kiekvienais metais. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviajai daliai nustatyti naudojami praėjusių kalendorinių metų dydžiai, kurie yra kintantys, būtų tikslinga nustatyti, kad viešųjų įstaigų vadovų, teikiančių PSDF lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jau nustatytas vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis būtų peržiūrimas vieną kartą per kalendorinius metus, ne vėliau kaip iki darbo užmokesčio kintamosios dalies nustatymo.
Kitas pakeitimas yra susijęs su nuostata, kad vadovų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra nustatomas pagal praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį. Skaičiuojant gydytojų vadovų darbo užmokestį, iškilo tam tikra kolizija tarp dviejų įstatymų, tarp to, kuris dabar jums yra teikiamas, tai yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, ir Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos gydytojo sąvokos, kuri nurodo, kad gydytojais laikomi medicinos gydytojai, gydytojai rezidentai, šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai.
Kur čia yra problema? Problema yra ta, kad gydytojų rezidentų darbo užmokestis yra nustatomas Medicinos praktikos įstatymu, tai yra fiksuotas koeficiento dydžiu, ir gydymo įstaigų vadovai gydytojams rezidentams to darbo užmokesčio nenustatinėja. Pirminė įstatymo idėja, kuri buvo patvirtinta, svarstyta, nubalsuota Seime, nenumatė, kad į gydytojų vadovų atlyginimą, tiksliau, jį nustatant būtų įskaičiuojamas gydytojų rezidentų darbo užmokestis.
Ši pataisa suteikia tam tikro aiškumo, nes yra nelogiška reikalauti iš vadovo nustatyti, vertinti jo atlyginimą pagal gydytojo rezidento darbo užmokestį, kai iš tikrųjų vadovas ir nenustato jo. Todėl yra aiškiai nustatoma, kad, skaičiuojant darbo užmokesčio pastoviąją dalį, nustatomas praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio svertinis vidurkis, į gydytojo sąvoką neįtraukiant gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų.
Taip pat yra siūlomas dar vienas pakeitimas, tikslinantis formuluotę: iš „praėjusių kalendorinių metų įstaigos faktiškai užimtų etatų skaičiaus“ į „praėjusių kalendorinių metų įstaigos gydytojų ir slaugytojų vidutinį vieno mėnesio faktiškai užimtų etatų skaičių“. Tai yra siūloma dėl to, kad sąvoka „faktiškai užimtų“ reikštų, jog būtų skaičiuojamas ne fizinis gydytojų ar slaugytojų skaičius, bet visiškai užimtų gydytojų ir slaugytojų etatų skaičius. Vis dėlto turėtų būti skaičiuojamas vieno etato darbo užmokestis. Dar, kas yra siūloma, yra susiję su nuolat gaunamais paklausimais ministerijoje, kaip turi būti nustatoma…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, gal galite trumpinti, jūs jau pusę laiko išnaudojote.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerai, pabandysiu sutrumpinti. Dar vienas iš pasiūlymų yra reglamentuoti, kaip turėtų būti nustatomas gydytojų vadovų, kurie tik pradėjo darbą ir nesusieti su buvusiais įstaigos rezultatais, darbo užmokestis. Nelogiška bausti naują vadovą, tik pradėjusį dirbti ir priimtą į darbą, už blogus įstaigos rezultatus, kai tie rezultatai yra su juo nesusiję.
Ir dar vienas pakeitimas. Yra siūloma nustatyti, jog kintamoji dalis sudarytų 30 %, vietoj dabar esamų 20 %. Tai turėtų motyvuoti vadovus siekti geresnių rezultatų. Prašyčiau pritarti šiems pakeitimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai kurie pasiūlymai logiški, tik neaišku, kodėl 2018 metais, kai teikėte įstatymo projektą, tų dalykų neįžvelgėte, bet man yra keista, kodėl jūs vis dėlto siūlote tą kintamąją dalį didinti nuo 20 % iki 30 %, tada buvo, rodos, 40 %, mes siūlėme galbūt sumažinti iki 30 %. Jūs nesutikote, sumažinote iki 20 %, praėjo metai, dabar siūlote tai, ką mes siūlėme – nemažinti taip drastiškai, nes iš esmės atlyginimai kai kam net sumažėjo. Kodėl taip yra daroma ir kiek maždaug finansiškai atsieis įstaigoms tas 10 % priedas papildomai?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų kai kurios problemos pasimato tiktai pradėjus tam tikras teisės normas taikyti, ir aš jau paminėjau kai kurias kolizijas. Vėlgi galima ginčytis, kokia ta kintamoji dalis būtų tinkama ir gera, kuri motyvuotų vadovus siekti gerų rodiklių. Tuo metu, mūsų manymu, tas siūlymas buvo tinkamas. Dabar mes bandome įsiklausyti į atsirandančias problemas, siūlome nustatyti jį šiek tiek kitokį, tokį, kuris yra artimesnis jūsų siūlymams.
Dėl lėšų, kiek tai kainuotų, aš jums šiuo metu nepasakysiu. Priklausys nuo kiekvienos įstaigos konkrečiai, nuo jos darbo rezultatų. Labai sudėtinga dabar suskaičiuoti kiekvieną įstaigą, nes jos tikrai yra labai skirtingos.
Ko aš dar gal nepaminėjau, pristatydamas patį projektą, kad yra sudėlioti saugikliai, kad nemažėtų: jeigu kam nors iš vadovų yra numatytas tam tikras darbo užmokestis, kad jis, pasikeitus šitai tvarkai, nemažėtų. Jeigu jau taip atsitiktų, kad įvyktų perskaičiavimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, džiaugiuosi, kad rūpinatės vadovais. Vadovais visą laiką kas nors rūpinasi, jeigu pažiūrėtume, kiek pataisų buvo dėl vadovų, ir aš teikiau ne vieną kartą, mes visą laiką pasirūpiname. Kaip dėl kitų darbuotojų: gydytojų, slaugytojų? Ar jiems darbo užmokestis nemažės? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne visai gal sutikčiau, kad mes tais vadovais labai rūpindavomės. Buvo labai daug diskusijų dėl šito projekto, kuris, kaip ir minėjau, 2018 metais buvo priimtas, ir mes visi žiūrėjome, visi kaip ir daug diskutavome, bet tam tikrų netikslumų įsivėlė. Aš tik noriu priminti to įstatymo, kuris jau buvo priimtas, tikslą, nes mes čia dabar tik korekcijas teikiame. Jo tikslas ir buvo motyvuoti vadovus, susiejant jų darbo užmokestį su darbuotojų darbo užmokesčiu. Ir tai turėtų būti motyvatorius vadovams stengtis tuos pinigus, kurie yra skiriami, atiduoti. Bet mes iš tikrųjų turime monitoringo grupę, su profesinėmis sąjungomis labai atidžiai stebime, ar viskas, ką skiriame, yra atiduodama medikams. Paskutinio didinimo, tikrai galime pasidžiaugti, pinigus, kurie buvo skirti darbo užmokesčiui didinti, įstaigos tikrai pakankamai sąžiningai atidavė darbuotojams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia V. Bakas. Dar kartą, klausimui – minutė, atsakymai – dvi.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų taip chaotiškai atrodo tas darbo užmokesčio kėlimas medikams – vieną kartą pabandome, neišeina, taisome. Ar neatrodo, kad mes apskritai Lietuvoje, Seime, priimame du kartus daugiau įstatymų negu Lenkija ir čia atrodom graudžiai su kaitaliojimu? Tai vienas klausimas. Ar čia toks netinkamas teisėkūros kultūros pavyzdys, sprendžiant tokius rimtus klausimus?
O antras klausimas yra toks. Jeigu suprantu, Vyriausybė nesiruošia skirti papildomo finansavimo šitam jūsų projektui. Ar neatsitiks taip, kad didinant (tęsdamas pono A. Syso klausimą) vadovų atlyginimą tai bus daroma iš vidinių rezervų ir dėl to nukentės eilinis personalas, pavyzdžiui, gydytojų kvalifikacija, nes keliama iš įstaigai skirtų lėšų? Gal čia reikėtų vis dėlto suskaičiuoti, kiek reikia pinigų, ir tada teikti tokius projektus.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų visada būtų galima pasistengti ir padaryti geriau, bet šitas įstatymas, matyt, kaip ne daugelis kitų, buvo labai daugelio akių žiūrėtas, matytas, labai daug svarstytas ir atsitinka taip, kaip atsitinka. Visi mes esame žmonės, darome klaidą, kai kurių dalykų gal net neįvertiname ir negalime nuspėti į priekį. Aš galvoju, kad žmogiška klaidas daryti, bet taip pat žmogiška, matyt, jas ir pataisyti, pamačius, kad kažkas yra negerai, neteisingai.
O dabar dėl didinimo, tai tikrai čia nedaug kam tie atlyginimai didės, čia tiesiog mes eiliminuojame tam tikras klaidas, kur, kaip ir sakiau, buvo įskaičiuoti rezidentai, kai vadovas nedidina rezidentams atlyginimo, mes čia priimame sprendimus, o už tai savotiškai baudėme vadovą. Aš manau, kad tai tiesiog nelogiška buvo daryti. Todėl tos pataisos ir yra teikiamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi. Ačiū, ministre, už atsakymus į klausimus. Vienas – už, vienas – prieš. A. Vinkus nori kalbėti už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pritariu pranešėjo gerbiamojo sveikatos ministro pateiktai įstatymo pataisai, kuria siūloma, apskaičiuojant įstaigos vidutinį darbo užmokestį, į darbuotojų skaičių įskaičiuoti gydytojus odontologus, tačiau neįtraukti nei gydytojų rezidentų, nei odontologų rezidentų. Logika tikrai išlaikoma ta, kad rezidentų darbo užmokestis nepriklauso nuo vadovo darbo kokybės ir jo veiklos rezultatų, o jį nustato Vyriausybė. Kadangi įstaigos vidutinis darbo užmokesčio dydis yra naudojamas vadovų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, tai netikslinga juos sieti nuo su vadovu nepriklausančiais rodikliais. Palaikau idėją, balsuosiu už ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate, už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas numatomas lapkričio 26 dieną.
17.49 val.
Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną D. Gaižauską pateikti Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Gerbiamas M. Majauskas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama Seimo pirmininke, norėjome frakcijos vardu paprašyti šiuo klausimu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Yra frakcijos siūlymas – pertrauka iki kito posėdžio.
Balsavo 105: už – 52, prieš – 40, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.50 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227 (pateikimas)
Ir dar vienas įstatymo projektas. (Balsai salėje) Vienas penktadalis, kolegos, dėl pertraukos. Ir, be to, opozicija prašė.
Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227. V. Rinkevičius.
M. Majauskas, prašom. Dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Atsiprašau gerbiamojo kolegos Viktoro. Taip pat frakcijos vardu norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio tam, kad galėtume grįžti prie pagrindinių klausimų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už pertrauką, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 53, prieš – 33, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio.
Taigi Seimo narių pareiškimų nėra. Registruojamės.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai. 2019 m. spalio 15 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, primenu, kad 18 valandą nenumatytas plenarinis posėdis.
Replika po posėdžio.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos, iki neeilinio posėdžio liko tik penkios minutės. Gal padarykime pusvalandžio pertrauką, kad galėtume truputį pavalgyti, išgerti nealkoholinių gėrimų, nes užtruksime iki 12 valandos nakties alkani. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, 18 valandą kviečiu į salę.
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.