LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-3873(2)

2020-06-30 Nr. 110-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	1 (2)	2 (6^1)			1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 6^1 dalyje įvestas nurodyto reglamento trumpinys turėtų būti išdėstytas prieš skaičių ir žodį „3 straipsnio“.	Pritarti	Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: 6^1. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2403) 3 straipsnio 2 dalies f punkte.“
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	9 (14^1)	1 (2)			2. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio teisinis reguliavimas yra siūlomas nustatyti ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1670(2)) 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalyje. Teisės departamentas savo 2019 m. birželio 10 d. išvadoje dėl šių nuostatų pateikė tokio turinio pastabą: „Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiuo aspektu: Pažymėtina, kad šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose: priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio, nuo 1 iki 3 ūkio subjektų. Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Todėl, jei minėtuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai anksčiau turėjo žvejybos kvotas, tai pasiekus įstatymo nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė.“ Pažymėtina, kad dėl šių nuostatų (taigi, ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalies analogiškų nuostatų) laikomės tokios pačios nuomonės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kaimo reikalų komitetas 2019 m. birželio 12 d. savo išvadoje Nr. 110-P-13 nurodytai Teisės departamento pastabai pritarė ir kaip argumentus, pagrindžiančius nuomonę, nurodė: „Siūlomas teisės į žvejybos kvotą be aukciono suteikimo mechanizmas gali sąlygoti teisinę koliziją, kai vandens telkinyje, kuriame gali būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą tik dvejiems ūkio subjektams, net treji ūkio subjektai gali būti žvejoję po 3 metus iš 5 kalendorinių metų ir tuomet būtų neaišku, kuriems dvejiems iš jų turėtų būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą be aukciono.“	Pritarti iš dalies	Siekiant išvengti galimų kolizijų, nurodytų Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboje, patikslintina Projekto 9 straipsnio 1 dalis. Patikslinti Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalį taip: „Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Tuo atveju jeigu suteiktinų teisių į žvejybos kvotą suma viršija šioje dalyje nustatytus apribojimus, teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ūkio subjektams, turėjusiems didžiausią vidurkį žvejybos kvotų kiekio tame vidaus vandenų telkinyje per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	9	4			3. Projekto 9 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktina formuluotė „ir jį išdėstyti taip“.	Pritarti	Išdėstyti 9 straipsnio 4 dalį taip: „4. Papildyti 14^1 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip:“
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	9 (14^1)	4 (3)	(6)		4. Projekto 9 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškios antrojo sakinio nuostatos, nes keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai taikomi ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, tuo tarpu keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 14^1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse.	Pritarti	Projekto 9 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveikojo skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.“
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	12 (17)	2 (2^1)			5. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2^1 dalies nuostatų, aiškiai nustatant sąlygas, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, t. y., nėra aišku, ar siūlomos nustatyti sąlygos (stichinė nelaimė, vykdomi darbai, nelaimė dėl žmonių veiklos) yra susijusios su geografiniu žvejybos rajonu, kuriame būtų sustabdoma verslinė žvejyba (pavyzdžiui, darbai vykdomi tame rajone), ar šios sąlygos gali apimti ir kitas teritorijas (pavyzdžiui, darbai vykdomi uosto krantinėje ar pan.). Taip pat, nėra aišku, ar verslinė žvejyba būtų sustabdoma, jei tam tikrame geografiniame žvejybos rajone dėl vykdomos žvejybos ar kitų priežasčių būtų labai sumažėję ar išeikvoti žuvų ištekliai arba būtų išnaudotos žvejybos kvotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 1224/2009, nurodyto projekto 27 straipsniu keičiamo priedo 5 punkte kaip įgyvendinamojo Europos Sąjungos teisės akto, 35 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti tuos išteklius ar vykdyti tų išteklių grupės, kurių kvota išnaudota, žvejybą arba turint tą žvejybos įrankį vykdyti žvejybą tame geografiniame rajone, kur išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2^1 dalies nuostatos neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 minėtų nuostatų. Projekto nuostatas reikėtų tikslinti.	Pritarti iš dalies	Detalizuotina, jog verslinė žvejyba stabdoma dėl įvykių atsirandančių tame žvejybos rajone. Nurodytina, jog Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 nuostatos dėl žuvies išnaudojimo, kaip stabdymo pagrindo, nėra tikslinga įtraukti, kadangi reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas. Patikslinti projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2^1 dalį taip: „2^1. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų, dėl kurių tame geografiniame žvejybos rajone nėra įmanoma vykdyti verslinę žvejybą: 1) stichinės nelaimės, 2) vykdomų darbų, 3) nelaimės dėl žmonių veiklos atveju.“
6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	12 (17)	5 (11)			6. Projekto 12 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatų „ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą“ turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra teisinio reguliavimo, reglamentuojančio žvejybos laivo atitikties liudijimus ar saugaus plaukiojimo liudijimus, jų išdavimo, galiojimo tvarką ir pan.	Pritarti	Žvejybos laivo atitikties liudijimų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 3-17 „Dėl Žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-563), Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. V-133 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 104-3867; 2010, Nr. 3-147; TAR, 2016-12-13, Nr. 2016-28808). Atitinkamai, saugaus plaukiojimo liudijimo išdavimą reglamentuoja Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. V-133 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų patikrinimo ir liudijimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 104-3867; 2010, Nr. 3-147; TAR, 2016-12-13, Nr. 2016-28808). Patikslinti Projekto 12 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalį taip: „11. Teisė į žvejybos galimybes ar teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama arba perleidžiama ir individualios žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nebus viršytas žemės ūkio ministro nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamame geografiniame žvejybos rajone.“
7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	13 (17^1)	3 (8)			7. Projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 17^1 straipsnio 8 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų „Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo“. Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais: Pirma, svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kai panaikinamas apsikeitimas lygiavertėmis žvejybos kvotomis sumokant tam tikrą mokestį, nesukurs mechanizmo, kuriuo ūkio subjektai per apsikeitimus nelygiavertėmis žvejybos kvotomis galėtų iš esmės vykdyti žvejybos kvotų pardavimus keisdami, pavyzdžiui, 1 kg vienos rūšies žuvų kvotos į 10 t kitos rūšies žuvų kvotos. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas praktiškai nevykdyti verslinės žvejybos veiklos, o gautas iš valstybės žvejybos kvotas nelygiaverčiai apsikeisdami tiesiog pardavinėti kitiems ūkio subjektams ir gauti už tai valstybės sąskaita pelną. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principus. Antra, nėra aiškus šių projektų santykis su keičiamo įstatymo 17^1 straipsnio 10 ir 11 dalimis, kuriose yra nustatyta, kad apsikeitimas, kai ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, yra patvirtinamas tik tada, kai sumokamas mokestis.	Pritarti iš dalies	Nurodytina, jog neproporcingas kvotų apsikeitimas bus galimas vykdyti tik tarp Lietuvos žvejybos įmonių, kurios privalės tenkinti šias sąlygas: (a) turėti žvejybos kvotų (abidvi besikeičiančios įmonės); (b) turėti žvejybos laivus (abidvi įmonės). Nurodytos nuostatos užtikrins, kad nebūtų vykdoma prekyba žvejybos kvotomis. Pastebėtina, jog esant sudėtingai žvejybos Baltijos jūroje situacijai (ypač atsižvelgus į menkių draudimus), yra būtinas verslinės žvejybos veiklos skatinimas. Atitinkamai, dėl nurodytų tam tikrų išteklių žvejybos draudimo ir/ar jų riboto paskirstymo (pavyzdžiui, tik priegaudai), kai kurių išteklių apsikeitimas gali nebeatitikti esamų galiojančių proporcingumo reikalavimų. Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą tikslintinos įstatymo 17^1 straipsnio 10 ir 11 dalys siekiant užtikrinti jų atitiktį ryšium su keičiamo įstatymo 17^1 straipsnio 8 dalimi, t. y. atsisakyti nurodytose straipsnio dalyse nuostatų dėl mokesčių už apsikeitimus nustatymo. Papildyti 13 straipsnį (17^1 straipsnio pakeitimas) 5 ir 6 dalimis, jas išdėstant taip: 5. Pakeisti 17^1 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus patvirtina apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis.“ „6. Pripažinti netekusia galios 17^1 straipsnio 11 dalį.“
8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	15 (17^4)	(9)			8. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 17^4 straipsnio 9 dalyje (buvusioje keičiamo įstatymo 17^4 straipsnio 10 dalyje) siūloma atsisakyti nuostatų „Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės“. Ankstesniame projekto variante ši kaina buvo sumažinta iki 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradinė aukciono kaina būtų nustatoma žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje. Manytina, kad pradinė aukciono kaina laikytina esmine ūkinės veiklos sąlyga, kuri turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).	Nepritarti	Pradinė aukciono kaina įstatyme nėra nurodoma, kadangi ji nenustatytina. Ūkio subjektai, dalyvaujantys aukcione pateikia kainos pasiūlymus.
9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	17 (17^6)	(2)			9. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 17^6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisė į vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams <...>“, t. y., projekto nuostatomis siūloma sumažinti nuo 5 procentų iki 1 procento žvejybos galimybių dalį, kuri ūkio subjektams būtų paskirstyta aukciono būdu. Svarstytina, ar toks žvejybos galimybių dalies sumažinimas yra racionalus, nes žvejyba tolimuosiuose rajonuose, manytina, reikalauja daugiau išlaidų dėl didelio atstumo ir, ar tokia sumažėjusi žvejybos galimybių dalis būtų pelninga ir naudinga ūkio subjektams, kad jie dalyvautų aukcionuose. Be to, žvejybos galimybių dalis, skiriama pardavimui per aukcioną, sudaro galimybę ateiti į žuvininkystės sektorių naujam ūkio subjektui. Tokiu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sumažintos galimybės naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė.	Nepritarti	Nurodytina, jog šiuo metu yra nepagrįstai skirtingai reglamentuotas žvejybos Baltijos jūroje ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose aukcione suteikiamų teisių dydis, t. y. Baltijos jūroje – 1 proc., tolimuosiuose žvejybos rajonuose – 5 proc. Nurodytas skirtingas reglamentavimas nėra pagrįstas. Pastebėtina, jog šiuo metu yra situacija, kai ūkio subjektai, vykdantys žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose, apskritai nedalyvauja teisių aukcionuose. Ši situacija lemia kvotų neišnaudojimą. Atsižvelgus į tai tikslingas aukciono ribos sumažinimas ją sulyginant su aukcionu Baltijos jūroje.
10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	24 (24^1)				10. Projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio nuostatos tikslintinos: 1) papildant nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad paaiškėjus keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms sąlygoms, žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą; 2) keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 9 dalies 1 punkte reikėtų aiškiai įvardinti subjektą, kuris turėtų atlikti tyrimą ir įvertinti nenumatytas aplinkybes; 3) keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 9 dalies 2 punktas tikslintinas nurodant, kad šiame punkte minimos sąlygos yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 708/2007, o vietoj žodžių „ištaiso trūkumus“ įrašant žodžius „pašalina nustatytus pažeidimus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatoms. 4) keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 10 dalies 3 punkte ūkio subjektui nustatytą terminą ištaisyti nustatytiems svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumams bei galimybę ir sąlygas šį terminą pratęsti reikėtų perkelti prie leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymo procedūras reglamentuojančių nuostatų; 5) keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 10 dalies 3 punkte reikėtų nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas.	Pritarti	Patikslinti Projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 24^1straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Papildyti Įstatymą 24^1 straipsniu: „24^1 straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas 1. Ūkio subjektas turi teisę akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje. 2. Ūkio subjektai, norintys gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikia žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai paraišką kartu su papildomais dokumentais, parengtais pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedą. 3. Leidimas introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduodamas, jeigu yra svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitiktis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 8, 9, 13 ir 19 straipsniuose numatytoms sąlygoms. 4. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą išduoti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį arba apie atsisakymą išduoti leidimą, nurodydama atsisakymo priežastis, ne vėliau kaip per Reglamento (EB) Nr. 708/2007 10 straipsnyje nurodytą didžiausią galimą terminą tokiu pačiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. 5. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išduoti arba pateikta paraiška neišsami ar netinkamai įforminta, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas leidimui išduoti bus skaičiuojamas gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją. 6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi į Aplinkos ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams. 7. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 8. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, galinčioms turėti neigiamą įtaką aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo; 2) jeigu nesilaikoma Reglamente (EB) Nr. 708/2007 nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų. 9. Paaiškėjus šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms sąlygoms, žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą. 9 10. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šio leidimo galiojimas: 1) žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai atlikus tyrimą ir įvertinus nenumatytas aplinkybes neigiamos įtakos aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo nenustatoma; 2) ūkio subjektas ištaiso pašalina nustatytus svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 708/2007, trūkumus pažeidimus ir nebelieka grėsmės aplinkai arba vietinėms populiacijoms. 10 11. Leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) ūkio subjekto prašymu; 2) nustatoma neigiama įtaka aplinkai arba vietinėms populiacijoms dėl svetimų vandens organizmų rūšių introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo; 3) ūkio subjektas neištaiso nepašalina nustatytų svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumų pažeidimų per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie priimtą sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą gavimo dienos. Šis terminas ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. 11 12. Panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas tas leidimas, turi nedelsdamas pašalinti iš aplinkos introdukuotus svetimų ar perkeltus nevietinių rūšių vandens organizmus ar įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007 17 straipsnyje nurodytą, žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos patvirtintą nenumatytų atvejų planą, jeigu toks planas buvo patvirtintas. 12 13. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20, 21–22 straipsniuose. 13 14. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką. 14 15. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarką.“
11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	25 (37)	(2)	(1)		11. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „informacinės“ įrašytinas žodis „informacinėje“.	Pritarti	Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės informacinėje sistemoje;“.
12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-29.	27				12. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu (toliau – Nuorodos), patvirtintu 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 9 punkte nustatyta, kad „Vienu metu įgyvendinant ES teisės aktą ir jo pakeitimus, nurodomas tik pirmasis (pagrindinis) ES teisės aktas ir paskutinis jį keitęs ir (ar) papildęs ES teisės aktas“, o 19 punkte - „Teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimais“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo naujos redakcijos priede nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus yra išdėstytos vadovaujantis minėtais Nuorodų punktais, nes pagal jų redakcijas darytina prielaida, kad Žuvininkystės įstatymu nebuvo įgyvendinamas nei vienas priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas. Svarstytina, ar pagal Nuorodų 9 punktą nereikėtų tikslinti tų priede išdėstytų nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus, kuriose nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais vis dėlto šiuo ar anksčiau priimtais Žuvininkystės įstatymo pakeitimais buvo įgyvendinami minėti Europos Sąjungos teisės aktai.	Pritarti	Atsisakyti projekto 27 straipsnio ir 28 straipsnį laikyti atitinkamai 27 projekto straipsniu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Seimo narys Petras Čimbaras, 2020-06-26.					Argumentai: Pasiūlymo tikslas – aiškiai reglamentuoti nepanaudotų kvotų perkėlimo į kitus metus galimybę. Nurodyta teisė sėkmingai taikoma kitose Europos valstybėse – pavyzdžiui Danijoje, Švedijoje. Atitinkamai, nurodytą teisę taip pat numato ir ES teisės aktai, t. y. nepanaudotų kvotų perkėlimą į kitus kalendorinius metus. Siūlomas reguliavimas skatins kvotų panaudojimą, Lietuvos interesų užtikrinimą kvotų išnaudojime. Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį 16 dalimi: „16. Ūkio subjektui per kalendorinius metus nepanaudojus visų jam tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių, nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis gali būti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir skiriama šiam ūkio subjektui. Perkeliamų nepanaudotų individualių žvejybos galimybių dalis negali viršyti 10 procentų ūkio subjektui visų tiems kalendoriniams metams skirtų individualių žvejybos galimybių.“	Pritarti

4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Andriejus Stančikas

Patarėjas Rolandas Juknevičius