PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375
2, 3, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 49 STRAIPsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 131 IR 203 straipsniais
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1571

 

2022 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

15

 

 

Argumentai:

Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma pakeisti numatytas vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, numatant trumpiausią galimą atstumą nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų ar teritorijų.

 

Pagal esamą teisinį reglamentavimą, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo 48 punkte yra reglamentuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis (nuo 200 iki 440 metrų) diferencijuojant jį priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Tuo tarpu Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma nustatyti trumpiausią galimą atstumą (ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4) nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, arba vėjo elektrinės, kuri yra didesnė negu 25 metrai (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), nepriklausomai nuo vėjo elektrinės galingumo, iki nurodytų pastatų ar teritorijų nediferencijuojant jo priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios.

 

Projekto Nr. XIVP-1571 rengėjai pasirinkto numatomo atstumo neanalizuoja santykyje su neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai ir, atitinkamai, tokio savo pasirinkimo nepagrindžia.

 

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis (pavyzdžiui Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos teisinis reglamentavimas) pagrindžia, kad yra atsižvelgiama ne į vėjo elektrinės stiebo aukštį, o į bendrą vėjo jėgainės aukštį (t.y. įskaitant ir sparnuotės dydį).

 

Be to, Projekte Nr. XIVP-1571 siūlomas teisinis reglamentavimas mažesnės negu 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, vėjo elektrinės galimą maksimalų aukštį skaičiuoja vadovaujantis bendru vėjo elektrinės aukščiu (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį). Šios vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Tuo tarpu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms vėjo elektrinės aukštis, nuo kurio yra skaičiuojamas atstumas iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojamas tik vertinant elektrinės stiebo aukštį.

Vadovaujantis techniniais vėjo elektrinių parametrais, vėjo elektrinės sparno ilgis prilygsta vidutiniškai  pusei vėjo elektrinės stiebo ilgio. Pavyzdžiui, gamintojo pateikiamais duomenimis, 2 MW galios 90 metrų stiebo aukščio vėjo jėgainės sparnuotės aukštis yra  58 metrai. Atitinkamai atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį, vadovaujantis siūlomu reglamentavimu, būtų 360 metrų, tuo tarpu atstumas nuo vėjo jėgainės iki nurodytų pastatų ar teritorijų skaičiuojant pagal bendrą vėjo elektrinės aukštį būtų 592 metrų.

Taigi, skaičiuojant tik vėjo jėgainės stiebo aukštį atstumas būtų 80 metrų mažesnis negu esančiame teisiniame reglamentavime nustatytose sanitarinės apsaugos zonos. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir esamame teisiniame reglamentavime numatytos vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonos yra mažesnės negu kitų Europos Sąjungos valstybių, Europos Sąjungos komisijos pateikiamais duomenimis minimali sanitarinė apsaugos zona tokio galingumo jėgainėms yra 500 metrų. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktos analitinės medžiagos 22/44  „Sanitarinės apsaugos zonos, triukšmo ir kiti apribojimai statyti vėjo bei saulės elektrines Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje buvo analizuojamas teisinis reglamentavimas Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje, duomenimis minimalus numatomas atstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jėgainės galingumą ir išskiriamą triukšmo lygį ir jis yra ne mažesnis negu 500 metrų, o daugelyje valstybių ir gerokai didesnis, be kita ko, savivaldybėms yra suteiktos teisės nustatyti didesnius atstumus ir nenumatytos tokio minimalaus atstumo išimtys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą nuo galimo neigiamo vėjo elektrinių poveikio bei vadovaujantis gerąja kitų valstybių, turinčių ilgametę vėjo jėgainių eksploatavimo patirtį,  praktika,  siūlome atstumą nuo vėjo jėgainių skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą vėjo jėgainės aukštį bei nustatyti minimalų galimą atstumą nuo vėjo jėgainių iki miestų ar miestelių ir pavienių gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų, bei suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą.

Pažymėtina, kad Projekto Nr. XIVP-1571 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalies nuostatose nurodyta išimtis leisti atlikti nurodytos paskirties  naujų pastatų ar patalpų statybas, rekonstrukciją ar paskirties keitimą į nurodytos paskirties pastatus ar patalpas ir arčiau nurodyto trumpiausio atstumo. Ši išimtis siejama su poveikio aplinkai vertinimo išvadomis dėl  atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą teisinį reglamentavimą poveikio aplinkai vertinimas yra atliekamas tik esant nustatytiems vėjo jėgainių kiekybiniams ir  aukščio požymiams, t. y. ne kiekvienu vėjo elektrinės statybos atveju,  poveikio aplinkai vertinimu grindžiama išimtis yra neaiški, gali lemti vėjo elektrinių vystytojų piktnaudžiavimus. Be to, kitose šalyse, turinčiose ilgametę vėjo energetikos plėtros patirtį, minimalaus atstumo išimčių nėra numatoma, priešingai - suteikiama teisė padidinti minimalų atstumą, pavyzdžiui,  atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus ir fizikinę taršą. 

 


Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų  gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) metrais, padaugintas iš 4, bet ne mažesnis negu 1000 metrų iki miestų ar miestelių gyvenamųjų vietovių ir ne mažesnis negu 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo. Savivaldybės turi teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą. Šio atstumo laikymąsi būtina užtikrinti, kai numatoma statyti nurodytos paskirties statinius, įrengti nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius, keičiant statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šioje dalyje nurodytą paskirtį, planuojant teritorijas rekreacijai ir šioje dalyje nurodytos paskirties objektų statybai. Jeigu pastatų savininkai ir naudotojai neprieštarauja, vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo nurodytų pastatų, užtikrinant, atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Jei nėra galimybės užtikrinti atitikties šiems reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba negalima. Tokiu atveju asmuo, suinteresuotas naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba, ir asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, susitaria dėl kompensacijų, mokamų už nuostolius, atsiradusius dėl teisės statyti naujus nurodytos paskirties pastatus, patalpas praradimo. Jei atliekant planuojamos elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nustatoma, kad kai kuriuose žemės sklypuose, patenkančiuose į šioje dalyje nurodytą atstumą, yra užtikrinama atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, naujų nurodytos paskirties pastatų statyba tuose žemės sklypuose arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima be susitarimo su asmeniu, gaminančiu elektros energiją pastatytoje vėjo elektrinėje.“

 

2

15

 

 

Argumentai:

Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama iš esmės pakeisti esamą žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkų informavimo apie planuojamą statyti vėjo elektrinę tvarką.

Esamas teisinis reglamentavimas (LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnis) numato, kad yra reikalinga gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į vėjo elektrinėms nustatomą apsaugos zoną, rašytinius sutikimus. Kartu pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą  yra numatyta tokio reglamentavimo išimtis -  baigtinis viešą interesą tenkinančių atvejų sąrašas, kuomet minėtų subjektų sutikimų gauti nereikia, o jie yra informuojami LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje numatyta tvarka. Taip pat šiuo metu žemės sklypų, esančių vėjo elektrinės sanitarinėje zonoje,  savininkams yra atlyginami nuostoliai, t.y. mokamos kompensacijos dėl nustatomų žemės apribojimų, numatytų LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje. Kompensacijos dydis yra susitarimo tarp vėjo elektrinės vystytojo ir žemės, patenkančios į sanitarinės apsaugos zonas, savininko objektas. Pažymėtina, kad LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytos išimtys, kuomet kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal LR Vyriausybės nustatytą metodiką, LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.

Projektu Nr. XIVP-1571 siekiama nustatyti specialią tvarką, kuomet žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai yra informuojami kartu suteikiant jiems prieštaravimo būsimos vėjo elektrinės statybai galimybę. Numatyta tvarka žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai bus informuojami apie planuojamą statyti elektrinę ir jiems suteikiama galimybė pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Projekte Nr. XIVP-1571  nenurodomas būdas, kaip žemės sklypų, esančių numatomu Projekte atstumu nuo planuojamos vėjo elektrinės, savininkai turi būti informuojami. Be kita ko, Projektu siūlomose įstatymo nuostatose nėra reglamentuoti atvejai, kuomet yra išreiškiamas prieštaravimas planuojamos vėjo elektrinės statybai, nors tokia galimybė žemės sklypo savininkui yra numatyta. Nėra aišku nei tai, dėl kokių priežasčių prieštaravimas gali būti išreiškiamas, nei tokio prieštaravimo nagrinėjimo ir įvertinimo tvarka. Toks teisinis reglamentavimas kelia susirūpinimą, kad Projektu siūloma informavimo tvarka tėra formalus tokių žemės sklypų savininkų informavimas, nesukuriantis jokios teisinės apsaugos. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sprendimo reikšmingumą ir sudėtingumą, galimiems prieštaravimams išreikšti paliktas terminas vertintinas kaip ypatingai trumpas.

Vertinant kompensacijų klausimą, pažymėtina, kad Projekte Nr. XIVP-1571 (Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje) numatyta, kad kompensacijos už nuostolius yra galimos, tik jiems atsiradus dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo. Be kita ko, Projektu taip pat iš dalies panaikinami draudimai, numatyti LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra įmanoma užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis siūlomu teisiniu reglamentavimu, žemės sklypų savininkai praranda iki šios turėtą aiškiai reglamentuotą teisę išreikšti sutikimą dėl planuojamos vėjo elektrinės ir gauti kompensaciją už patiriamus nuostolius, išskyrus galimybę gauti kompensaciją už nuostolius dėl teisės statyti Projekte nurodytos paskirties naujus pastatus ir patalpas praradimo.

Projekto rengėjai nurodo, kad tokiu būdu būtų paskatinta vėjo elektrinių plėtra, greičiau vyktų vėjo elektrinių projektų įgyvendinimas, nes nereikėtų gauti visų žemės sklypų savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinių, kuriems priklausantys ar kurių valdomi žemės sklypai patenka į nustatomą vėjo elektrinės sanitarinės apsaugos zoną, sutikimų. Nepagrindžiamas nei žemės sklypų savininkų sutikimo išreiškimo, nei keičiamos kompensavimo tvarkos proporcingumas, nors ši tvarka yra keičiama iš esmės. Be kita ko, neatsižvelgiama ir į tai, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių vėjo elektrinėse galėtų būti vertintina kaip atitinkanti viešąjį interesą, bet kartu tai yra veikla, kuria siekiama pelno, t. y. tenkinamas privatus interesas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjai skatindami vėjo elektrinių plėtrą ir taip siekdami užtikrinti viešąjį interesą dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energetikos išteklių nesivadovauja gerąja, ilgametę praktiką vėjo elektrinių vystyme turinčių kitų valstybių patirtimi. Itin sėkmingas Danijos pavyzdys atskleidė, kad vėjo elektrinių vystymo efektyvumą ir visuomenės palaikymą lėmė tai, kad valstybiniu mastu buvo išskirtos palankiausios vėjo elektrinėms vystyti vietos, apie tai informuota visuomenė. Šiuo atveju projekto rengėjai pasirenka lengviausią kelią, privačiam investuotojui sudarydami sąlygas išvengti esamo žemės sklypų savininkų sutikimo gavimo ir susitarimo dėl nuostolių atlyginimo proceso, nevertindami, kaip tokie pakeitimai prisidės prie darnios ir  efektyvios vėjo elektrinių plėtros, maksimaliai užtikrinančios viešąjį interesą, o ne tik privačius ekonominius interesus. Todėl manome, kad Projektu Nr. XIVP-1571 siūloma žemės sklypų, esančių nurodytame atstume iki vėjo elektrinių, savininkų informavimo tvarka, svarstytina tik išsaugant esamą LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje numatytą nuostatą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo vėjo elektrinėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlome aiškiai reglamentuoti, kaip yra informuojami žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai, be kita ko įpareigojant Vyriausybę nustatyti prieštaravimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, bei suteikiant teisę prieštaravimus pateikti per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo.

 

 

Pasiūlymas: pakeisti Projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Vyriausybės nustatyta tvarka asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją (žemės sklypų unikalius numerius), jos plotą, galimus nekilnojamojo turto vystymo tuose žemės sklypuose apribojimus ir galimybę pateikti prieštaravimą dėl vėjo elektrinės statybos per 10 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo. Prieštaravimai pateikiami ir nagrinėjami Vyriausybės nustatyta tvarka. Negavus prieštaravimo per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų, esančių šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Taip pat raštu informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą (nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą, kontaktinius duomenis) dėl papildomos informacijos pateikimo. Jeigu į šioje dalyje nurodytą teritoriją patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie planuojamą vykdyti veiklą atitinkamai raštu ar registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio raštu ar registruotu laišku gauto pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams.“

 

 

Teikia Seimo narė                                                                                                       Laima Nagienė