Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 208
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Užimkime darbo vietas. Rytinį plenarinį posėdį pradedame. (Gongas) Kibsime į šios dienos darbus.
Registruojamės, gerbiami kolegos, labai visų mėgstamas veiksmas. Atlikime jį, sužinosime, kiekgi yra mūsų šiandien pasiryžusių priimti nemažą skaičių įstatymų projektų.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. rugsėjo 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame darbą. Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ir greičiausiai dėl to matau keletą kolegų prie mikrofono. Gerbiamas A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti į darbotvarkę sugrąžinti klausimą Nr. XIVP-706, Alkoholio kontrolės įstatymo projektą (kolegos L. Slušnio). Jeigu svarstome Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tai būtų logiška nagrinėti viską, kas yra pateikta. Frakcijos vardu prašome jį įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Bet iš tikrųjų jūs siūlote į opozicinę darbotvarkę? Ar į rytinę?
A. VERYGA (LVŽSF). Į rytinę, ten, kur jis iš pradžių, pirminiame darbotvarkės variante, ir buvo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, bet L. Slušnys pats siūlė jį išbraukti. Ar tai yra įmanoma, kad autoriai siūlo, o kolegos per prievartą dabar tą bandys?.. Gal pakomentuokite, gerbiamas Linai Slušny. Man atrodo, taip neišeina.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš pirmiausia labai dėkoju už tokį rūpestį dėl to, kad būtų įtrauktas mūsų komandos… kurie pasirašėme dėl draudimo sekmadieniais. Bet mes pasitarėme, ir aš prašau išbraukti jau dabar komandos vardu šitą klausimą. Jeigu nori, tai tegul registruoja pats A. Veryga naują versiją, ir ačiū. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nepykite, išgirdome autorių nuomonę. Jeigu autoriai įstatymo neteikia, tai mes per prievartą negalime autorių pastatyti į tribūną, atvesdinti neišeina. Gerbiami kolegos, supraskite. Ir apskritai mes šiandien turime iki 21 val. vakaro numatytą darbotvarkę, tai būkime šiek tiek konstruktyvesni. Gerbiami kolegos, prašom tik rimtus pasiūlymus.
Gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ypač kreipiuosi į opoziciją ir į L. Savicką, kuris šiandien organizuoja diskusiją, kaip išsaugoti darbo vietas Lietuvos rinkoje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad bendru Valdybos sprendimu yra sukurta darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti. Aš tikrai kviesčiau gerbiamą Luką aktyviau dalyvauti priimant sprendimus darbo grupėje ir perkelti šią diskusiją, kuri numatoma plenarinio posėdžio metu, į dalykinę ir sprendimus priimančią darbo grupę. Man atrodo, mes čia esame tam, kad priimtume sprendimus, o ne virpintume orą. Gerbiamas Lukai, informuoju, kad vakar vyko toks posėdis ir jūsų ten nebuvo. Todėl kviečiu pirmadienį padaryti tokią diskusiją šiuo formatu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš vis dėlto prašyčiau teikti savo siūlymus, o ne kažkam siūlyti kažką daryti. Į abi puses aš apeliuoju.
Gerbiamas P. Gražulis dabar.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, frakcijos vardu. Vakar girdėjau laidą „Lietuva kalba“, joje dalyvavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas ir jis sakė, kad šiuo klausimu jau diskutuoja Seimas, kad Rusijos piliečiai, turintys Lietuvos kilmę, Kaliningrado srityje būtų įleisti į Lietuvą. Jau yra duomenų, kad yra išvežta nemažai lietuvių ir jie žūsta fronte kovodami prieš Ukrainą.
Aš dar kartą klausiu, ponai konservatoriai, kodėl jūs išbraukėte šią rezoliuciją iš Seimo darbotvarkės, balsavote prieš? Ar jūs tarnaujate V. Putinui, norite, kad Lietuvos piliečiai, tokie kaip teigia D. Žalimas, eitų kariauti prieš Ukrainą? Pasakykite, su kuo jūs? Todėl aš prašau frakcijos vardu įtraukti rezoliuciją Nr. XIVP-2039 „Dėl lietuvių kilmės asmenų Rusijos piliečių, nenorinčių kariauti prieš Ukrainą, įleidimo į Lietuvą“. Prašome balsuoti frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Vieną prašymą išgirdome. Fiksuojame. Balsuosime.
Gerbiamas A. Nekrošius ir tada jūs.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš visgi grįžčiau prie gerbiamo kolegos Lino projekto. Aš matau, kad yra pasirašiusių tikrai nemažai Seimo narių, tai ir I. Haase, A. Kupčinskas, J. Sejonienė, D. Šakalienė, A. Petrošius ir A. Sysas, gal galėtų jie patys pasakyti, ar jie tikrai atsisako visi pristatyti šitą projektą?
PIRMININKAS. Gerai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Frakcijos vardu visgi prašome įtraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamas V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Diskusiją organizuoja visos opozicinės frakcijos, ne vienas L. Savickas. Šiandien Seniūnų sueigoje buvome sutarę dėl darbotvarkės sudėliojimo eiliškumo. Ką tik kalbėjau su Sekretoriatu, šiek tiek galbūt ne taip suprato. Tiktai informacija tokia, kad jeigu sudėliotų šiek tiek eiliškumą kitaip, negu dabar pas mus sistemoje rodo, kai pasikeitė eiliškumas, bet pagal frakcijų ir pagal visus dabar sudėliotus projektus, o turėtų būti tik vienas projektas. Vienas projektas vienos frakcijos, vienas projektas kitos frakcijos ir taip toliau, ir panašiai iki pat darbotvarkės, kad šiek tiek būtų geriau gal. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Reaguoju iš karto į šią pastabą. Informacija, kad bus išspręsta. Sekretoriato darbuotojai prieis prie jūsų ir nušlifuos viską taip, koks jūsų pageidavimas buvo, bet kitus kartus būtų gerai ne likus mažiau kaip valandai iki posėdžio apsispręsti dėl tos tvarkos, tad čia tikrai nesame… Visi prisiimkime atsakomybę.
Dar gerbiama J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atsakau gerbiamam Arvydui. Matyt, visų pasirašiusių mūsų kolegų vardu įstatymo projekto neatsiimame. Tiesiog prašome jį šiandien išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, čia viskas aišku.
Gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai trumpą informaciją norėčiau, gal galėtume pateikti. Seimo valdyboje buvo informuota, kad Seimas elektrą perka po 7 centus. Gal vertėtų atsijungti nuo centrinio šildymo ir šildytis elektra? Gal galėtų Seimo Pirmininkė pasakyti, koks spekuliantas taip pigiai parduoda elektrą? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet tai ne visai dėl darbotvarkės.
Gerbiami kolegos, man atrodo, turėsime vieną pasiūlymą, dėl jo balsuosime, bet aš tikrai visų prašau supratimo.
Pirmas aspektas. Šiandien numatyta labai ilga darbotvarkė.
Antras aspektas. Mes tikrai geranoriškai Seniūnų sueigoje labai daug ką sutarėme: ką išbraukiame, ką perkeliame į spalio 11 dieną, kaip dirbame. Nebeišbalansuokime Seimo darbo. Aš tikrai labai prašau.
Dabar balsuosime dėl P. Gražulio pasiūlymo dėl rezoliucijos „Dėl lietuvių kilmės asmenų Rusijos piliečių, nenorinčių kariauti prieš Ukrainą, įleidimo į Lietuvą išimties tvarka“ projekto įtraukimo. Dėl įtraukimo į darbotvarkę frakcijos vardu. Balsuojame. Kas už, vadinasi, įtraukti į darbotvarkę, kas kitaip balsuoja, vadinasi, neįtraukti.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 55, prieš – 40, susilaikė 22. Taigi nėra įtraukiama rezoliucija.
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Ponai konservatoriai, ką tu, pone Kasčiūnai, vakar kalbėjai laidoje „Lietuva kalba“?! Jūs diskutuojate? Jūs antrą kartą iš darbotvarkės išbraukiate klausimą dėl Kaliningrado lietuvių, turinčių lietuvišką kilmę. Ką ta jūsų diskusija duos? Nieko neduos ta diskusija! Tegul Seimas išsako poziciją. Pone Kasčiūnai, aš diskusijoje, jūsų šiandien įregistruotoje…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, venkime ad hominem komentarų, nesipykime. Viskas. (Balsai salėje) Viskas, nesipykime. Žodžio laisvė irgi turi būti demokratiška ir inteligentiška. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, bus šiandien galimybė apie tai pasikalbėti. Iškelsite klausimą, ir viskas. Bus labai normali, civilizuota galimybė apie tai pasikalbėti, įvertinti tokius dalykus, ar mes turime galimybę užtikrinti kontrolę… (Balsai salėje: „Turime.“) …patikrą ir panašiai. (Balsai salėje) Ar tikrai turime? Man kartais labai keista klausyti, pavyzdžiui, kai kurių frakcijų, jos kaltina nebūtais dalykais, kad mes įsileidžiame, o po to balsuoja už tai, kad įsileistume.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai yra gal jūs susiimkite į rankas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Laurynai, ačiū, supratome, bet aš tikrai siūlyčiau dėl turinio diskutuoti tada, kai bus tie klausimai, o ne tada, kai mes darbotvarkę priimame.
Dabar… D. Asanavičiūtė. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš dar noriu šiek tiek patikslinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, yra įleidžiami į Lietuvos Respubliką. Žmonės, turintys kilmės dokumentus, pagal galiojantį Pilietybės įstatymą gali atkurti pilietybę, jie gali tai padaryti ir pačiame Kaliningrade, nes veikia konsulatas. Mano žiniomis, tokių žmonių, atėjusių į konsulatą, buvo vienetai. Taigi yra priemonių įrodyti savo kilmę ir atkurti savo pilietybę.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, nepradėkime diskusijos. Atsiprašau, aš nutraukiu gerbiamą Dalią ir nesuteiksiu žodžio. Dėl klausimo turinio diskutuokite tada, kai bus metas. Mes šiandien turime tikrai labai įtemptą darbotvarkę. Labai atsiprašau.
Dėl visos darbotvarkės. Dabar balsuosime, kas už visą darbotvarkę. (Balsai salėje) Prieš balsavimą, gerai. Gerbiami kolegos, dar susitarkime prieš balsavimą. Čia kai kurie klausimai nėra įrašyti į Seimo V (rudens) sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad juos įrašome, tuos, esančius darbotvarkėje, ir tuomet dėl visos darbotvarkės balsuojame? Dėkoju.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 118, prieš nebuvo, susilaikė 2. Darbotvarkė priimta. Galime dirbti pagal ją.
10.12 val.
Informaciniai pranešimai
Aš tik norėčiau informuoti prieš kitus klausimus. Užsienio reikalų komiteto posėdžio protokolas. Dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės steigimo. Informuojama, kad nutarta pritarti Tarpparlamentinių ryšių grupės su Egipto Arabų Respublika, Jordanijos Hašimitų Karalyste ir Libano Respublika įsteigimui. Tokia informacija.
10.13 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 194 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2001(2) (priėmimas)
Jau patvirtintos darbotvarkės 1-2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2001(2). Gerbiama A. Gedvilienė. Į tribūną nekviečiame, nes nėra pasiūlymų.
Priėmimas. Ar galime 1 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 3 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ar galime 4 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūra įveikta.
Už – R. Žemaitaitis. Dėl viso projekto už.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų dar šių metų liepos 27 dieną aš parašiau straipsnį „Ar išsimozos konservatoriai rusišku mazutu?“. Praėjo trys mėnesiai ir konservatoriai toliau mozojasi zūbus rusiškoje naftoje arba rusiškame mazute. Šiek tiek trumpos informacijos, kodėl aš balsuoju už ir ką pasakė S. Gentvilas praėjusį antradienį. S. Gentvilas pasakė (cituoju): „Neatliko namų darbų politikai.“ Gerbiamas Simonai Gentvilai, noriu pasakyti. 2015 metais Liberalų sąjūdžio kandidatas R. Šimašius tampa Vilniaus miesto meru. Būtent Liberalų sąjūdžiui prasideda epopėja, kai pradeda statyti atliekų deginimo gamyklą. Dar įdomesnis dalykas, ką pasakė S. Gentvilas. Noriu informuoti, kad 2015 metais A. Sekmokas, buvęs energetikos ministras, irgi tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Ir tapo ne bet kuo, o tapo vienu iš „Vilniaus šilumos tinklų“ valdybos pirmininkų. Dar įdomesnis dalykas, kas atsitiko, kai R. Masiulis tapo „Vilniaus šilumos tinklų“ valdybos pirmininku. Ką tai reiškia? Kad šitos keturios personos padarė viską, kad Vilniuje nebūtų ne tik deginimo gamyklos, bet ir biokuro gamyklos.
Dar įdomesnis dalykas, kad „Vilniaus šilumos tinklus“ buvo bandoma pastatyti per „Uniper“ įmonę, o „Uniper“ įmonė, jums būnant Klaipėdos vicemeru, atėjo į Klaipėdos savivaldybę ir įkūrė „Fortumą“. „Uniper“ įmonė yra Suomijos ir Vokietijos įmonė, valdoma Rusijos kapitalo, ji yra penkta pagal Rusijoje išgaunamos elektros ir mazuto kiekį. Dabar klausimas, kas Vilniuje pateiks šitą mazutą? Akivaizdu, kad šitie asmenys.
Dabar dėl konservatorių. Kažkodėl klykiate, šaukiate, kad buvusi Vyriausybė nieko nepadarė, bet jūsų krikdemiško flango atstovas, gerbiamas G. Bakanas, yra paskiriamas „Vilniaus šilumos tinklų“ direktoriumi, jį paskiria ne bet kas kitas, o V. Benkunskas. Tai gal galite man atsakyti, kaip čia atsitiko, kad per aštuonerius metus, kol jūs su R. Šimašiumi esate Vilniaus savivaldybėje, valdančiojoje daugumoje, absoliučiai nieko nepadarėte, kad nereikėtų mazuto kūrenti?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ne laikas, nes aš pavėlavau. Įdomu yra tai, kad net D. Kreivys savo įsakyme Gerimantą paskiria valdybos nariu ir patarėju, kad jis patarinėtų grupei.
PIRMININKAS. Laikas. Gerbiama L. Girskienė kalbės prieš.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš pratęsiu kolegos Remigijaus pasisakymą, tik kalbėsiu dėl nepritarimo. Sprendimas koreguoti įstatymą taip, kad ekstremalios situacijos atveju būtų leidžiama nesilaikyti nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, nėra geras ir tinkamas sprendimas, kad ir laikinai. Deginant mazutą, kaip teigia mokslininkai, į gyvenamąją aplinką išsiskiria kancerogeninės medžiagos ir tai labai padidina vėžinių susirgimų riziką. Todėl ir buvo atsisakyta deginti šitą kurą – būtent dėl poveikio sveikatai. Mieli kolegos, ne mazuto deginimas kenkiant klimatui ir gyventojų sveikatai leis išlaikyti praėjusių metų šildymo kainų lygį, o klaidų pripažinimas bei kompensacijos vilniečiams. Kviečiu nepalaikyti šių pakeitimų, nes žmonių sveikata svarbiau už viską. Ieškokime kitų būdų šilumos energijos kainų šokui sumažinti, negalime nubraukti visų pasiekimų, pasiektų rezultatų, kuriant sveiką ir švarią aplinką, vienu brūkšniu. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Už kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). 75 % Lietuvos centralizuoto šildymo sudaro atsinaujinanti energija. Deja, ne viską mes dar padarėme. Man atrodo, sugebėsime padėti ir ukrainiečiams persiorientuoti nuo dujų tiekimu grįsto šiluminio ūkio į atsinaujinančią energiją.
Bet šitas projektas nesusijęs tik su Vilniumi, aš į kitą projektą galiu pabaksnoti, kaip mes norėjome padėti ukrainiečiams. „Orlen Lietuva“ paprastai per vieną savo geležinkelių terminalų gabena tik benziną. Bet reikėjo greitai nugabenti į Ukrainą dyzelinį kurą. Taršos leidimus, TIPK’us, pakeisti užtrunka mėnesius. Buvo ant ribos, kad iš esmės „Orlen Lietuva“ negalėtų mūsų draugams ukrainiečiams nugabenti paramos iš mūsų Mažeikių. Dyzelino viršijimai, lakumas yra visiškai kitas negu benzino. Valstybė neturi įrankių čia ir dabar sureaguoti ir terminale, kuriame yra numatyta tik vieno naftos produkto krova, negalėtų leisti sparčiai perkrauti. Tai čia yra vienas iš pavyzdžių, kad ekstremalioms situacijoms valstybė neturi įrankių, kaip greitai pakeisti ar padaryti išimtis.
Todėl visas šitas projektas remiasi logika, kad mes sukuriame ilgalaikį instrumentą, tačiau šilumos ūkyje dėl visiems žinomos situacijos sukuriame laikiną įrankį. Komitetas sutvarkė, kad tai būtų tik vienam šildymo sezonui. Manau, kad turime sutarti, kad tai yra visiškai laikinos priemonės šilumos ūkyje, o kitur mes turime turėti tuos įrankius, nes tokiais įrankiais naudojasi mūsų kaimynai Estijoje, mūsų kaimynai Lenkijoje, taigi, nesame išimtis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų keista girdėti ministro žodžius, tikrai buvo laiko pasiruošti. Kogeneracinį projektą, kuris irgi daug prieštaringų nuomonių buvo sulaukęs, tikrai buvo galima pabaigti, ten kūrenti biokurą ir nediskredituoti tos žaliosios bangos, žaliojo kurso. Turbūt, ministre, jums bus sunku kalbėti apie tai, kai kitais metais vėl siūlysite taršos mokestį, vėl mokslininkai rodys, koks oro užterštumas yra Vilniuje, kiek susirgimų. Pristatėte, pats statistiką matėte, kiek žmonių dėl taršos susirgo kvėpavimo takų ligomis, vėžio įvairiomis formomis. Turbūt yra visa paletė priežasčių, dėl ko tikrai sudėtinga pritarti tokiam projektui.
Kitas esminis dalykas skaitant patį projektą ir žinant istoriją, kad Vilniaus savivaldybėje fiziniams asmenims jau kelios žiemos yra uždrausta kūrenti kietu kuru: anglimi, durpėmis ir taip toliau, kaip jaustis tiems žmonėms, kurie savo katiluose negali deginti kietojo kuro. Iš tiesų kažkoks nesusipratimas. Eiti prašyti leidimų, kaip čia parašyta, per 10 dienų į ministeriją turbūt irgi labai keistai atrodo.
Iš tiesų man labai nesuprantamas šis projektas, juolab kad tikrai valdantieji liberalai Vilniaus mieste daug metų turėjo visus įrankius, absoliučią valdžią pasiekti tai, kad Vilnius būtų proveržio miestas ne tik dėl gyvatvorių išpjovimo arba nudžiūvusių medelių pasodinimo kitais. Tai iš tiesų yra svarbūs dalykai, į kuriuos ir reikėtų koncentruotis. Todėl tikrai bus sunku pritarti tokiam projektui. Siūlymas ieškoti alternatyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius kalbės už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš skaudama širdimi pasisakydamas prieš taršą pritariu šiam projektui, nes reikia gelbėti žmones. Reikia gelbėti žmonių pajamas ir daliai tenkančių… labai didelę dalį pajamų, tenkančių kovoti su energetiniu skurdu arba įveikti energetinį skurdą, nes Vilniuje alternatyvų nėra. Toks ponas N. Rasburskis, buvęs ponios D. Grybauskaitės patarėjas, su savo konsultacine įmone „Rafako“ statė, statė biokuru kūrenamą jėgainę Vilniuje ir jau dveji metai, kaip ta įmonė turėjo veikti, tačiau taip ir nepradėjo veikti. O konsultantams ištaškyti milijonai. Jeigu mano atmintis nešlubuoja, būtent vien už Vilniaus jėgainę konsultantai, siejami su N. Rasburskiu, įmone „Rafako“, gavo virš 4 mln. eurų.
Mano klausimas tiek „Igničiui“, tiek Finansų ministerijai, valdančiai „Ignitį“, kur yra N. Rasburskis su tais gautais milijonais ir kodėl vilniečiai dabar turės teršti gamtą? Aš suprantu, ateina savivaldos rinkimai, merui, visai valdančiajai daugumai reikia gelbėti savo balsus, kad išliktų valdžioje. Tačiau nė valymo įrengimų, būtinų taršai, kurią skleis deginamas mazutas, nėra.
Kaimyninės valstybės taip pat elgiasi pragmatiškai: lenkai degina anglį, estai – skalūnus, teršia gamtą, gelbėdami savo žmones šioje sudėtingoje situacijoje, todėl pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Savickas kalbės prieš.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, klausimas paprastas: ar tikrai mes galime sau leisti tiesiog užmerkti akis ir ignoruoti tai, kur link kryptingai ėjome? Skatinome gyventojus perorientuoti savo šildymo sistemas, pereiti prie švaresnio kuro, skatinome verslus tai padaryti. Gyventojai toliau kitais metais matys naujus draudimus dėl durpių, anglių ir kitų, o mes šiandien priimsime sprendimą visa tai nubraukti ir vėl leisti tai, kas, manėme, nepriimtina ir netinkama. Ir norisi manyti, kad tos ankstesnės pastangos buvo ne veltui. Juk šiandienos klausimas iš tikrųjų yra kainos, tačiau ne žaliavos trūkumo ar galimybės užtikrinti, kad mūsų gyventojai galėtų gauti šildymą. Mes šiandien kalbame apie priežastis, kodėl šis klausimas yra kilęs, ir jos yra tik kai kuriuose miestuose, ypač viename mieste, ir jos yra dėl nepadarytų darbų, kurie šiandien ir praeitą šildymo sezoną, ir ypač būsimą sezoną ypač išryškina kainos klausimą. Šis sprendimas, leidžiantis ir atrišantis rankas naudoti mazutą, viso labo leidžia sukurti sąlygas uždengti nepadarytus darbus, kurie atsilieptų vilniečiams didelėmis kainomis, ir taip pasitikti rinkimus uždengus savo nepadarytų darbų rezultatus. Taigi neaukokime vilniečių ir Lietuvos gyventojų sveikatos ir švarios aplinkos dėl nepadarytų darbų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime, žinoma, balsavimo metu.
10.26 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2). Priėmimas. Į tribūną kviečiu gerbiamą A. Gedvilą, komiteto pranešėją, nes turime pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galbūt galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Manau, kad su šia redakcija galime bendru sutarimu 3 straipsniui… Pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galbūt galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Galbūt galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Tai galbūt galime pritarti. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė. Matyt, su šiais pasiūlymais galime 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Gerbiama A. Kubilienė nori per šoninį mikrofoną kažką pasakyti, net neįsivaizduoju.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Dabar vyksta balsavimas, salėje nėra žmonių. Nežinau, kodėl, pirmininke, jūs skelbiate balsavimą, kai nėra žmonių ir nėra nustatytas laikas?
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, kad balsavimas nevyksta, mes esame taip jau įpratę…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jūs sakote: bendru sutarimu, mes esame įpratę. Jūs atimate iš Seimo narių teisę balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiama kolege, pastabą supratome. Jau, nežinau, pusę metų ar metus, ar jau daugiau mes dirbame panašiu režimu. Jeigu pasiūlymas bus ne Teisės departamento, jeigu bus Seimo narių pasiūlymas, dėl kurio reikės balsuoti, žinoma, kad mes posėdį stabdysime dėl to klausimo ir balsuosime tada, kai bus balsavimo langas. Žinoma. Ar jūs dar vis tiek norite? Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pusę metų, kaip jūs pats paminėjote, jūs laužote demokratiją ir žygiuojate A. Lukašenkos keliu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad kitais atvejais yra neprobleminiai projektai ir Seimo nariai pritaria tam bendram sutarimui. Bet dabar pagal Statutą, jeigu bent vienas Seimo narys paprieštaravo, jūs, ir jūsų padėjėjas greta sėdėdamas linksi, turite skelbti normalius balsavimus nustatytu laiku.
PIRMININKAS. Taip.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Tai tikrai prašome…
PIRMININKAS. Aš neprieštarauju tam.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). …be bendrų sutarimų.
PIRMININKAS. Aš visiškai tam neprieštarauju, bet gerbiama A. Kubilienė neprašė balsuoti, ji atkreipė dėmesį ir išreiškė susirūpinimą. Jeigu jūs kas nors prašote balsuoti, prašau. Gerai. Tai dėl 8 straipsnio prašote balsuoti? (Balsai salėje) Dabar A. Širinskienė dar ir tada M. Majauskas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiamas kolega, yra nustatyti balsavimo laikai, tai tie balsavimo laikai, vadinasi, ir nusikelia į balsavimą, nes tikrai prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Jeigu jūs prašote balsuoti, tai pagaliau nuskambėjo prašymas balsuoti dėl šio straipsnio. Gerai. Jūs bendru sutarimu negalite, balsuosime dėl šio straipsnio tada, kai bus numatytas tam laikas.
M. Majauskas. Ir viskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, jūs labai aiškiai ir pasakėte, kad jeigu yra poreikis balsuoti, natūraliai tada klausimo svarstymas yra stabdomas, jis nusikelia į balsavimo stadiją, nes būtent tuo metu yra sutarta balsuoti ir tuomet bus galima apsispręsti, kaip einame toliau. Man atrodo, kad čia viskas aiškiai ir nuosekliai išdėliota.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas Mykolai, aš tą ir pasakiau. Mes visada taip dirbdavome. Jeigu nėra prašančių balsuoti, mes bendru sutarimu pereiname tiek, kiek spėjame padaryti, jeigu yra prašančių balsuoti, jokių problemų – mes stabdome.
Prašau, A. Kubilienė dar.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, na, valdantieji patys susipainiojo savo projektuose keičiant Statutą. Čia yra visiška nesąmonė balsuoti, kai nėra žmonių. Jūs atimate teisę. Aš galvoju, balsavimas turi būti, kai yra pilna salė ir paskelbtas. Visada. Ne kada mes čia susitarę, ne kaip mes čia darėme pusę metų, bet balsavimas yra Seimo nario teisė ir prašau jos neatimti ne tik jūsų, bet ir kitų pirmininkų.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Dėkui. Suprantama. Suprantama ir tai, kad, panašu, šiandien dirbsime labai ilgai. Gerai.
Tada grįžtu prie 8 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Čia mums nėra poreikio balsuoti. Jūsų žiniai – komitetas pritarė ir mes nebalsuojame dėl Teisės departamento sprendimo. Mes į tai atsižvelgiame.
Lygiai taip pat antras pasiūlymas. Komitetas pritarė, ir dar bendru sutarimu. Čia dėl to nereikia apsispręsti. Mes pritariame.
Bet dabar jau visas 8 straipsnis. Aš dabar dar kartą paklausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Gerai. Negalime. Aš paklausiau, jūs sakėte – negalime. Vadinasi, balsuosime dėl 8 straipsnio per tam numatytą langą. Gerai.
9 straipsnis. Čia buvo taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė, ir dargi bendru sutarimu. Taigi pritariame pagal šitą redakciją.
Dabar jau priėjome prie rimtesnių reikalų. Yra Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas, jam komitetas irgi pritarė. Galbūt galime pritarti bendru sutarimu šitam L. Girskienės pasiūlymui? Galime. Gerai, dėkoju. Pritarta. O 9 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Galime. Liko 8 straipsnis. Dėl jo apsispręsime, kai bus balsavimas. Aš dėkoju komiteto pranešėjui gerbiamam A. Gedvilui. Dėl viso taip pat apsispręsime, kai bus tam numatytas laikas. Diskutuojančių šiaip už ar prieš aš nematau. Gerai.
10.32 val.
Civilinio kodekso 6.978 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1147(2) (priėmimas)
Toliau kitas darbotvarkės lydimasis 1-3.2 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo projektas. S. Šedbaras. Priėmimas. Bet čia nebuvo pasiūlymų. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso apsispręsime balsuodami. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Dėl lydimojo irgi apsispręsime balsuodami.
10.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693(2). Čia taip pat yra pasiūlymų. Gerbiamas S. Šedbaras yra parašytas kaip komiteto pranešėjas. Tai gerbiamas pirmininkas, bet aš jo nematau. Nelabai gerai. Gal kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Čia nebus daug. Čia, tiesą sakant, tebus tik vienas pasiūlymas. Mes jį gal… Gal gerbiama I. Haase tiesiog galėtų, jeigu prisimenate? Tiesą sakant, čia Teisės departamento pasiūlymas. Man atrodo, mes čia įveiksime viską. Taigi 1 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Nepritarė, tai komiteto pranešėja pagarsins, kodėl nepritarė. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo posėdyje svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą. Dėl šio įstatymo projekto buvo pateikta Teisės departamento pastaba, ja Teisės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad keičiama Administracinių nusižengimų kodekso 221 straipsnio 1 dalies formuluotė, siūlė tikslinti numatant administracinę atsakomybę ne už neišsamų statistinių duomenų pateikimą, o už pateiktų neišsamių statistinių dokumentų neištaisymą teisės aktų nustatyta tvarka. Jau šitą pastabą Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra svarstęs ir pirmu svarstymu buvo nepritaręs. Antrą kartą svarstė ir taip pat komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Komiteto argumentai. Iš esmės tokia pastaba jau buvo teikta įstatymo projekto svarstymo metu, kaip ir minėjau. Taip pat komitetas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekso 221 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statistinių duomenų nepateikimą nustatyta tvarka arba melagingų statistinių duomenų pateikimą oficialią statistiką tvarkančioms įstaigoms. Taip pat projektu siekiama įtvirtinti – administracinė atsakomybė už neišsamių statistinių dokumentų pateikimą būtų taikoma tik po to, kai respondentas, turėdamas galimybę ištaisyti, patikslinti arba papildyti statistinius duomenis, atitinkamai jų neištaisė, nepatikslino arba nepapildė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai išsiplėtėte.
I. HAASE (TS-LKDF). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagal Teisės departamento siūlymą nebūtų pasiekti Administracinių nusižengimų kodekso projekto keitimo tikslai.
PIRMININKAS. Dėkoju, supratome. Labai ačiū jums.
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė yra užsirašiusi prieš. Jūs norėtumėte dėl 1 straipsnio ar dėl viso? Dėl straipsnio, gerai, nes dėl Teisės departamento pasiūlymų mes nebalsuojame. Bet dėl 1 straipsnio (čia atsižvelgėme į komiteto nuomonę) jūs esate prieš, kaip suprantu. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gaila, kad mes nebalsuojame dėl Teisės departamento pastabų.
PIRMININKAS. Tokia tvarka.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tikrųjų galvojau, kad galbūt atsiras iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos daugiau čia tokio dalyvavimo ir įsikišimo dėl papildomų biurokratinių kliūčių ir už tai taikomo Administracinio kodekso, kitaip tariant, ką siūlo Teisės departamentas, proporcingiau nustatyti galimybę ištaisyti padarytas statistines klaidas dėl to, kokius duomenis pateikia verslas. Mano supratimu, turėtų būti aiškiai kodekse numatyti terminai pateikti, papildyti, ištaisyti tuos duomenis, kurie statistiškai buvo pateikti neteisingi, ir tik tada taikyti administracinę atsakomybę. Manau, kad toks gana griežtas ir biurokratinis požiūris nekuria glaudesnio ryšio tarp valstybės institucijų ir verslo, gyventojų ir nėra visiškai teisingas, ypač kai mes kalbame apie baudų didinimą. Todėl net jei ir nebalsuosime, aš tikiuosi, kad istorijai liks šitie argumentai ir nepritarimas 1 straipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Istorijai tikrai liks, protokole liks. Bet dabar aš klausiu, kadangi buvo argumentų prieš, ar 1 straipsniui mes galime pritarti bendru sutarimu, ar jūs vis dėlto norėtumėte balsuoti? Gerai, dėl 1 straipsnio apsispręsime balsuoti skirtu metu.
Dabar dėl kitų. Čia yra dar trys straipsniai, dėl jų nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime dėl 2, 3 ir 4 straipsnių apsispręsti bendru sutarimu? Dėkoju. Kad jau būtų mums darbo šiek tiek atlikta. Gerai. Dėkoju. Dėl šitų straipsnių apsispręsta, dėl 1 straipsnio apsispręsime balsavimo metu, tada ir dėl viso apsispręsime.
10.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas. Čia greičiausiai mes turėsime diskusijų ir pasiūlymų.
Taigi, dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, pritarė.
PIRMININKAS. Ir vėliau – Seimo narių A. Bilotaitės, E. Pupinio, J. Urbanavičiaus, I. Haase, S. Šedbaro, M. Maldeikio ir D. Asanavičiūtės.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai pakomentuosiu. Iš tikrųjų buvo kolegų Seimo narių pasiūlymas, komitetas jį atmetė, bet apskritai dėl šio įstatymo projekto mes jau išėjome į finišo tiesiąją ir, man atrodo, judame gera kryptimi. Būtent šiam Seimo narių A. Bilotaitės, E. Pupinio, J. Urbanavičiaus, I. Haase, S. Šedbaro, M. Maldeikio bei D. Asanavičiūtės pasiūlymui komitetas nepritarė, nes vėliau buvo padaryta pertrauka ir buvo registruoti kiti pasiūlymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turbūt mes dėl šio pasiūlymo turėsime balsuoti, taip? Aš taip spėju. (Balsai salėje) Todėl mes turėsime tai atlikti balsavimo laiku.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Nebent pritartume bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas nepritarė, tai vis dėlto nemanau, kad čia verta kaip nors kitaip daryti. Taigi, reikia tada sustoti ir toliau svarstyti šitą įstatymą balsuoti skirtu laiku, nes ir toliau kiti pasiūlymai susiję, vieniems komitetas pritarė, o šiam nepritarė, tad dėl visų turėsime balsuoti. Dabar stabdau procedūrą. Gerbiamas kolega, ačiū už jūsų laiką.
10.40 val.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403(2) (priėmimas)
Pereiname prie 1-6 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403(2). Komiteto pranešėja – J. Sejonienė.
Čia bus vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Nežinau, pranešėja kol kas neina į tribūną, bet gal mes galime pradėti svarstyti, nes čia yra tik vienas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 1 straipsnio, jam komitetas pritarė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Gerai, dėkoju. Dėl viso 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė kalba už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai svarbus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jis tikriausiai buvo daugelyje partijų programų. Kaip žinote, anksčiau, iki įsigaliojant šiam įstatymui, mes jau turime priėmimo stadiją, sveikatos draudimu buvo draudžiami neįgalieji ar kiti, kurie turi stiprių sveikatos sutrikimų ir slaugos statusą. Tik tie prižiūrintys asmenys ir turėjo sveikatos draudimą.
Šiuo atveju yra išplečiama galimybė gauti sveikatos draudimą prižiūrintiems, slaugantiems namuose neįgalius ar kitus asmenis, kurie turi labai stiprių sveikatos sutrikimų, nebūtinai turi tik slaugos statusą, bet taip pat ir tuos, kuriems reikalinga ir priežiūra. Čia tiek vaikų, tiek senelių, vyresnių asmenų atžvilgiu buvo labai reikalingas projektas, o mes tokių šeimų turime tikrai labai daug. Dėl to kenčia įvairiausios kitos sritys, asmenys, kurie galbūt turi, pavyzdžiui, protinių sutrikimų ir negali būti palikti vieni, juos prižiūrintys dažniausiai būna artimi asmenys, jie negali aktyviai įsitraukti į darbo rinką, kartu kurti savo asmeninio gyvenimo ir būna sveikatos draudimo atžvilgiu nesaugūs.
Šis įstatymo projektas yra tikrai lauktas ir mes jį labai palaikome. Darbo partijos programoje taip pat buvo ši nuostata. Kartu, manau, visas Seimas priims ir turėsime labai gerą, teigiamą pokytį mūsų socialinėje sistemoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas. Balsuosime tam numatytu metu.
10.43 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2) (svarstymas)
Pereiname prie kito darbotvarkės 1-7.1 klausimo – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2). (Balsai salėje) Gerbiamas Antanai, viskam pritarėme. Jūs nepastebėjote, kaip mes darniai dirbame.
Gerbiamas K. Starkevičius, Ekonomikos komiteto išvada. Bet mes jo nematome, gal trumpai, nes čia jokių pasiūlymų nebuvo. Aš galiu pagarsinti, kad komitetas pritarė bendru sutarimu ir pritarė komiteto patobulintam variantui. Man atrodo, galime fiksuoti, kad išvada perskaityta.
M. Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto išvada gal galėtų? Ir jo nematau. A. Butkevičius gal galėtų mums pagarsinti? Būtų gražiau išgirsti komiteto nuomonę iš komiteto narių. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir buvo suformulavęs pasiūlymus pagrindiniam komitetui. Kiek žinau, iš dalies buvo praktiškai atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. O galutiniai rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Energetikos ir darnios plėtros komisija. Taip pat nematau pirmininko. Aš, kaip narys, galiu perskaityti: komisijos sprendimas ir pasiūlymas iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Taigi visos išvados labai pozityvios. Yra nemažai norinčių diskutuoti Seimo narių. Pirmasis diskutuoti į tribūną kviečiamas V. Valkiūnas. Prašom. Jūsų 5 minutės.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano nuomone, čia yra kompromisinis projektas. Teikėjas D. Kreivys, aš manau, priverstas teikti kompromisinį, nes tautos ir Seimo narių spaudimas toks, kad šis liberalizavimas visą šalį ir valstybės valdymą įvedė į aklavietę. Tas pats „Igničio“ 27 % akcijų prichvatizavimas. Kaip finansų ministrė sakė, neaišku, ar rytoj, ar poryt prichvatizatoriai neturės kontrolinio paketo. Ir ši situacija, kai reikia užbaigti su liberalizmu. Aš manau, kaip ir kitose valstybėse, liberalios, tokios destruktyvios idėjos bus išmestos į šiukšlyną. Daug kalbama, nuolat visi keikia VERTʼo darbą, aš manau, VERTʼas dirba neaiškioms struktūroms, o ne tautai. Aš tikiu, aš galvoju, dauguma kolegų ir iš Darbo partijos, ir iš kitų partijų tiki, kad ateis laikas, kai antrankiai bus užspausti ant nešvarių VERTʼo vadovo rankų. Mes turime būti labai budrūs ir čia, kad pailgina iki 2026 metų, ne iki 2023 metų, bet šį įstatymą ir liberalizavimą, anarchizmą reiks atkelti visam laikui. Gerbiami kolegos, aš manau, kitą kartą reiks teikti, kad mes užbaigtume su tuo liberalizmu, liberalizmo įsisiautėjimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Gapšys kviečiamas į tribūną diskutuoti. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš palaikau įstatymo projektą. Jis išsprendžia, atliepia dalį žmonių lūkesčių. Jie galės ilgesnį laiką pasirinkti sau elektros tiekėją. Tas laikas yra nustatytas gana ilgas. Aš manau, per tą laikotarpį mes galime tikėtis ir tam tikro nusistovėjimo elektros kainų rinkoje.
Bet su kiekvienu įstatymo projektu mes turime žiūrėti į priekį, kokios galimos ir pasekmės viso to. Aš manau, kad yra privalu iš šios tribūnos pasakyti, ką Vyriausybė turi lygiagrečiai sutvarkyti, atidėdama trečiąjį etapą. Pirmiausia, mes matome, kad susidaro skirtumas. Šiuo metu tas skirtumas, galima sakyti, yra laikinai vartotojų naudai. Tai yra visuomeninio tiekimo elektra yra pigesnė, negu yra biržoje. Metų pabaigoje mes turėsime sumą, kuri sieks, vienais vertinimais, 55 mln., kitais vertinimais – 100 mln. eurų. Ši suma turės būti kaip nors kompensuota. Pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Šiuo atveju mes turėsime nuspręsti, kaip tai bus.
Šiandien Finansų ministerija sako, kad tai padarys iš biudžeto. Tačiau dabartinis įstatyminis, teisinis reguliavimas numato, kad per papildomą dedamąją paskirstoma visiems vartotojams. Visiems. Turiu omenyje ne tik visuomeninio tiekimo, bet ir kiekvienam, kuris jau yra perėjęs pas tiekėją, pasirinkęs. Todėl šiuo atveju, pagal dabartinę situaciją tai reikštų papildomą maždaug apie 1,5 cento didesnę elektros energijos kainą visiems, nes mes suteikiame tam tikrą nuolaidą visuomeniniame tiekime esantiems žmonėms. Todėl Vyriausybė turi pateikti naują modelį, jis tuos kelerius metus į priekį bus taikomas, kaip į tuos kainų svyravimus bus atsižvelgiama. Šiandien mes turime laikinus sprendimus, jie neišsprendžia klausimo iš esmės.
Lygiai taip pat mes turime spręsti klausimą, ar būtų verta elektrą tiekiančioms visuomeninio tiekimo įmonėms užsitikrinti tam tikrus finansinius instrumentus, draudimo įrankius. Šiuo metu „Ignitis“, kuris tiekia elektrą visuomeniniams vartotojams, esantiems visuomeniniame tiekime, nenaudoja jokių finansinių instrumentų apsidrausti. Matėme, kad elektros energijos kainai šovus į viršų mes dėl to patyrėme tam tikrų nuostolių. Aš manau, kad mes turime gerai įvertinti, valstybė, Vyriausybė, reguliuotojas turi įvertinti tas aplinkybes ir mes turime nustatyti strategiją, kaip tuos ateinančius trejus metus tam visuomeniniam vartotojui užtikrinsime elektros tiekimą, kokie finansiniai instrumentai bus, kaip bus perskirstomi netolygumai, kas už tai turės sumokėti. Todėl pritardamas projektui aš sakau, kad Vyriausybei paliekame avansu atlikti tam tikrus namų darbus, jie yra ypač svarbūs tam, kad naštos nuo visuomeninių vartotojų neperkeltume ant visų Lietuvos gyventojų, kurie moka už elektrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Skardžius kviečiamas diskutuoti. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, šį sprendimą reikėjo padaryti jau gerokai anksčiau. Aš žvelgiu į studiją, turbūt daugelis skaitėte ją prieš prasidedant liberalizavimo procesui, tai Energetikos ministerijos užsakyta ir „PricewaterhouseCoopers“ 2017 metais parengta studija, kaip elektros rinkos liberalizavimo procesas vyko Europos valstybėse, kokie buvo rezultatai, kokie buvo tikslai ir kas iš to laimėjo. Ten aiškiai… Prašau paskaityti, pamatysite, kad tas procesas buvo skirtas ir jo tikslas buvo pasididinti tiekimo dedamąją. Visų valstybių be išimties tiekimo dedamoji, kuri siekė, tarkime, pas mūsų kaimynus latvius, jie 2015 metais pradėjo liberalizavimo procesą, pas estus, jie 2013 metais pradėjo liberalizavimo procesą, apie 0,5 euro cento. Pasibaigus liberalizavimo procesui jau tiekimo dedamosios kaina buvo ženkliai didesnė ir siekė beveik 1,3 euro cento. Tai oficiali statistika.
Dar studija pabrėžė tokią svarbią detalę, kad pirmaisiais metais, nepriklausomiems tiekėjams siekiant prisivilioti kuo daugiau vartotojų, kaina krito, būtent tiekimo dedamoji, nes vienintelė dalis buvo liberalizuota – tiekimo dedamoji. Tai yra perku biržoje ir, sakykime, užsidėjęs savo maržą, išrašydamas sąskaitą, administruodamas sąskaitas pateikiu vartotojui. Štai toks buvo tikslas. Turėkime omenyje, kad elektros kaina biržoje svyravo apie 4–4,5 euro cento. 1,2 euro cento – procentiškai trečdaliu kaina išaugo. Pas mus tiekimo dedamoji, pradedant liberalizavimo procesą, buvo 0,15 cento. Dabar net visuomeninis tiekėjas taiko vos ne viso cento tiekimo dedamąją.
Kad liberalizavimo procesas patyrė fiasko, mes matėme iš vienintelio ir paskutinio nepriklausomo tiekėjo „Perlo energijos“ avantiūros, dėl kurios mes, mokesčių mokėtojai, kol jo vartotojai nepasirinks kito tiekėjo, per mėnesį mokėsime apie 4 mln. mokesčių mokėtojų pinigų, turėsime mes visi kompensuoti. Tai ženklios sumos. Bet „Perlas“, norėčiau pabrėžti, 15 % iš viso turėjo vartotojų. Nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“ dabar turės turbūt kokių 80 %. Konkuravo rinkoje kaip lygus su lygiais. Jeigu „Perlas“ patyrė tokius nuostolius, tai kokius nuostolius tarp realios rinkos kainos ir, kaip gerbiamas ministras, vertindamas teigiamą pozityvų liberalizavimo poveikį, minėjo, kad išlošė pirmojo, antrojo etapų pasirinkę elektros vartotojai, kurie sudarė sutartis po 17 centų…
Gerbiamas energetikos ministre, visi viceministrai, klausimas jums, kas kompensuos tą skirtumą? Ar tas skirtumas bus mums, visiems vartotojams, įkalkuliuotas, kaip ir „Perlo“ nuostoliai, taip ir skirtumas bus įkalkuliuotas į kainas? Mano klausimas, ar valstybinis energetikos reguliuotojas neketina tų milijonų (jau čia būtų dešimtys milijonų) mums sudėti į sąskaitas dengdamas tą liberalizavimo proceso žavesį, apie kurį kalba Energetikos ministerija ir išreiškia kaip pozityvą?
Žinau, ką ministerija atsakys – „Ignitis“ turi daug vėjo energetikos, turi saulės energetikos, bet kai Europos Komisijai reikia tą viršpelnį paimti, sako – ne, mes neturime tokių gamybos šaltinių, todėl ir nesidalinsime viršpelniu, kuris susidaro tarp vėjo, tarkim, ir dujų kainos biržoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu gerbiamą A. Butkevičių į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pritardamas šiam įstatymo projektui noriu pasidalinti kai kuriomis mintimis. Pirmiausia kodėl kilo tiek daug emocijų dėl energetikos sektoriuje vykdomo liberalizavimo? Paprasčiausiai užduočiau klausimą. Jeigu energetikos sistemoje nebūtų jokios krizės, bet būtų stabili energetikos sistemos situacija tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, vargu ar mes šitą įstatymo projektą šiandien svarstytume ir nagrinėtume. Tuo pasakymu noriu atsakyti, kad kaltas ne įstatymas, kuris buvo priimtas ir kuris buvo labai stipriai viešai rodomas, kad tai buvo kažkada padarytas didžiulis blogis. Ne! Aš manau, kad jei būtų stabili ekonomikos situacija plačiąja prasme, tai visi procesai būtų toliau sėkmingai vykdomi ir nebūtų jokių ginčų.
Bet kur esmė, dėl ko mes šiandien svarstome šitą įstatymą? Mielieji, matome, kad yra didelė problema su liberalizavimo procesų valdymu. Bet kokio procesų valdymo aš dažnai pasigendu dirbdamas tiek vykdomojoje valdžioje, tiek parlamente. Labai dažnai stipriai trūksta kompetencijos. Tą galiu pasakyti.
Aiškiai buvo matoma jau rudenį. Kai pradėjo didėti infliacija jau liepos mėnesį iki 5 %, jau tada tiesiog reikėjo aiškiai pabrėžti, dėl kokių priežasčių: ar energetikos išteklių kainos didėja, ar vartojimas viduje auga. Jau net Briuselyje praeitų metų tikriausiai rugsėjo mėnesį buvo pradėta aiškiai sakyti visoms Europos Sąjungos šalių vadovybėms – imkitės tam tikrų priemonių, kaip bus suvaldytos elektros ir dujų kainos artėjant šildymo sezonui, nes kainos tikrai didės. Kada mes pradėjome diskutuoti šiuo klausimu? Mes šiuo klausimu pradėjome diskutuoti, kai pamatėme tam tikras neigiamas pasekmes Lietuvos žmonėms ir verslui. Vadinasi, mes kovojame ne su priežastimis, bet su pasekmėmis. Tai parodo, kad valdydami procesus mes kai kada esame bejėgiai dėl įvairių, aš manau, priežasčių.
Kitas klausimas. Šiandien šiam įstatymo projektui tikrai bus pritarta. Vadinasi, trečiasis energetikos liberalizavimo etapas bus nukeltas vėlesniam laikotarpiui. Bet ką kalbėjo ir mano kolegos, ir A. Skardžius, ir V. Gapšys, tai nereiškia, kad tos problemos yra išspręstos. Kaip bus elgiamasi su tais žmonėmis, kurie yra nepasirašę dar sutarčių? Ar tikrai VERTʼas, kuris tiesiog konstatuoja, negali pasakyti Vyriausybei, kad aš sumažinsiu kainą ar aš padidinsiu kainą, kaip aš žiūriu, vyksta diskusijos?.. VERTʼas yra nepriklausoma institucija, kuri turi aiškiai atlikti išsamią analizę ir pasakyti, kokia elektros energijos kaina yra šiandien, ir prognozuoti, kokia bus rytoj arba kitais metais. Taip pat ir dujų kainas jie vertina šiuo laikotarpiu ir kokios kainos bus kitais metais.
Mes, politikai, esame jau gavę informaciją, pavyzdžiui, ir vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo diskusija, kaip keisis elektros kainos buitiniams vartotojams ir verslui nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. Dabar gyventojai moka vidutiniškai beveik 24 centus už kilovatvalandę, o Komisijos pateiktoje informacijoje aiškiai pabrėžiama, kad nuo kitų metų, turiu mintyje, reguliuojama kartu su nereguliuojama kaina sieks beveik 64 centus. Aišku, analogiškai galėčiau pateikti pavyzdžius, kokios yra prognozės ir dėl dujų kainų.
Šiandien stovėdamas čia, šioje tribūnoje, ir norėčiau paklausti, kokie bus Vyriausybės veiksmai ir kada kompensuojant dalį elektros kainos buitiniams vartojamas ir verslui? Tą yra padariusios jau netgi ir mūsų kaimynės šalys kaip Latvija ir Estija, ką ir kalbėti apie Čekiją, Austriją ir kitas šalis. Ne vien tik įvedė kainų lubų reguliavimą mūsų kaimynės šalys, Latvija, bet taip pat jau ir moka vienkartines išmokas šeimoms dėl padidėjusios infliacijos gyvenimui palengvinti, apsimokėti už pabrangusią elektrą ir pabrangusias dujas, skiriama už kiekvieną vaiką kiekvieną mėnesį po 50 eurų, pensininkams kiekvieną mėnesį prie pensijos pridedama 20 eurų. Tas pats ir neįgaliesiems jau yra patvirtinta ir tokios vienkartinės išmokos yra mokamos. Aš manau, kad mūsų politikų dabar pats didžiausias tikslas, kaip gyvens Lietuvos žmonės ir verslas šią žiemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija šiuo klausimu baigta. Dabar motyvai už, prieš. Ar yra norinčių pasisakyti? Tuoj pažiūrėsime. Gerbiama L. Nagienė už pasisakys. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, nė vienas šiandien, pirmininke, nepasisakys prieš, nes mes kalbame apie nemažą dalį gyventojų, kurie šiandien, dar rugpjūčio mėnesį buvo pakliuvę į tokius neaiškius spąstus, pasirašę su „Perlu“ sutartis. Bet labai teisingai kolega A. Butkevičius paminėjo, problema galbūt buvo gilesnė, kad mes išdavėme licencijas tiekėjams, kurie iš tikrųjų patys galbūt net ir negamina. Dabar būtina kuo greičiau kai kuriuos teisės aktus priimti ir iš tikrųjų išspręsti šią problemą, kad tikrai nepasikartotų ta situacija.
Bet vertinant kitus dalykus, aš garantuoju, kad šiandien tie, kurie yra palikę, buvo nepasirašę sutarčių, jiems tieks elektros energiją nustatyta kaina ir kompensuos valstybė, dalis tikrai pasirinks tiekėją dėl to, kad kaina bus pasiūlyta ženkliai mažesnė. Gal paliks tikrai tik nedidelė dalis, kurie bus nepasirinkę, kurie galbūt nesugebėjo įvertinti pasiūlos, teikiamos mūsų kai kurių tiekėjų.
Aš linkėčiau iš tikrųjų daugiau nebeužlipti ant to grėblio, o tikrai pritarti šiai dabar pateiktai įstatymo pataisai, nes labai svarbu padėti žmonėms. Manau, kad jie kuo greičiau tikrai pasirinks tiekėją, kuris pasiūlys mažesnę kainą. Pritarkime šiam projektui ir visiems lydimiesiems aktams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai. Šiuo klausimu motyvai išsakyti.
11.05 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1966 (pateikimas)
Dabar pereisime prie kito darbotvarkės 1-8 klausimo – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1966. Pateikimas. Gerbiamas A. Bagdonas mums pateiks šį įstatymo projektą. Tada jau žiūrėsime, kas bus toliau. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, prieš gerus metus buvo sudaryta darbo grupė iš valdančiosios daugumos atstovų ir buvo pateiktas visas paketas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, tačiau parlamente po ilgų diskusijų komitetuose, tiek Sveikatos reikalų komitete, tiek Ekonomikos komitete, visgi nebuvo pritarta. Tačiau tuo siūlymu buvo logiškų, racionalių pasiūlymų, kurie šiek tiek palengvintų tiek verslui, tiek žmonėms suteiktų aiškumo dėl įstatymo projekto ir dėl kurių nesutarimų nebuvo. Aš šiandien juos norėčiau jums ir pateikti.
Pirmiausia siūlau, kad rugsėjo 1 dieną, jeigu ji sutampa su savaitgaliu ir pati šventė perkeliama į artimiausią darbo dieną pirmadienį, ribojimo nei šeštadienį, nei sekmadienį prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse nebūtų. Draudžiama būtų prekiauti tą dieną, kada vyksta pati šventė, tai yra pirmadienį, nes jeigu ugdymo įstaigoje susirenka moksleiviai, mokytojai, vaikų tėvai, tai, man atrodo, tą dieną ir galėtume drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet ne savaitgalį, kai pačios šventės ugdymo įstaigoje nevyksta.
Taip pat vienas iš siūlymų yra tas, kad dabar nuo kavinės iki paties staliuko, jeigu taip paprastai tariant, yra nurodomas atstumas, kad gali būti tik iki 40 metrų. Aš siūlyčiau tą atstumą šiek tiek praplėsti iki 80 metrų tam, kad vasaros sezono metu, ypač pajūryje, verslas nesusidurtų su kiekvieno metro skaičiavimu. Šis siūlymas niekaip nepaveiktų alkoholio vartojimo didėjimo arba mažėjimo.
Ir paskutinis toks siūlymas, kad jeigu įmonės pavadinime minimas alkoholinis gėrimas, tai nebūtų traktuojama kaip reklama. Man atrodo, sąskaitoje faktūroje parašytas vienos ar kitos įmonės pavadinimas tikrai nėra reklama. Tokie būtų šitie siūlymai.
Taip pat noriu pasakyti, jog dalis praėjusios valdančiosios daugumos stipriai sugriežtintų alkoholio kontrolės priemonių kursto valstybės nepasitikėjimą žmogumi ir kartu individo nepasitikėjimą valstybe. Todėl prašome jūsų palaikymo šiems smulkiems, tačiau reikšmingiems siūlymams, kurie skatintų pasitikėjimu grįstą alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. Jeigu turėsite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Panašu, kad kolegos turės nemažai klausimų. Pirmasis klausia gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Be abejo, klausimų turime labai daug. Aš tikiuosi, kad atsakymų sulauksime nuoširdžių. Pirmas konkretus klausimas, kaip suskaičiavote atstumą, kodėl 80, ne 79, ne 60? Čia kaip, matavote rulete ar kaip čia suskaičiavote atstumą?
Toliau kitas klausimas. Kuriai konkrečiai įmonei yra aktualus pavadinimo klausimas, nes ir dabar niekur nedraudžiama skelbti įmonės pavadinimų, juos mes matome, tiek televizijoje, tiek kitur. Tai kuri čia konkrečiai įmonė kreipėsi, kieno čia yra interesas? Ar nėra taip, kad liberalai vėl gavo kokią nors paskolą, nes toje paskolų įmonėje, garsiai nuskambėjusioje, yra įmonė, kurios pavadinime yra alkoholinio gėrimo pavadinimas? Iš anksto ačiū už atsakymus.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimus. Aš gal šiek tiek pradėsiu nuo pajuokavimo. Kadangi šiuo metu paskoloms taikomos palūkanos yra gana didelės, tai Liberalų sąjūdis neplanuoja artimiausiu metu imti jokių paskolų.
Dabar dėl atstumo. Tam, kad verslui nereikėtų tų metrų matuoti, yra pasiūlymas dvigubai padidinti atstumą nuo lauko kavinės arba stacionarios kavinės, kur galėtų stovėti pats staliukas. Tai labai aktualu pajūrio verslui. Mes galime arba palengvinti, arba nieko nedaryti. Bet, kaip ir minėjau, šis palengvinimas verslui niekaip nepadidins nei alkoholio pardavimo, nei jo sumažins.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Toks pats klausimas, kaip uždavė Aurelijus, dėl 80 metrų. Aš galėčiau apie tuos 40 metrų paklausti, kas suskaičiavo 40 metrų? Kaip jis anksčiau apskaičiavo ir tą 15 valandą sekmadieniais, aš nelabai suprantu. Metrus aš galiu suprasti, nors verslas irgi išmoko tą nuostatą kūrybiškai apeiti, bet 29 straipsnio keitimas yra gerokai sudėtingesnis klausimas. Ar toks siūlymas nėra gudravimas, kuriuo siekiama alkoholio pramonei atverti platesnę reklamos rinką, ir galėtų jau žaidžiant – čia šitą leidžiame – faktiškai iš esmės atnaujinti visą reklamą? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Jūs pats pasakėte, kad verslui tenka apeiti nelogiškus draudimus ir ieškoti būdų, kaip tą vieną ar kitą staliuką pastatyti toliau negu 40 metrų. Man atrodo, kaip ir minėjau, ir gerbiamam kolegai Aurelijui atsakiau, tai nedaro įtakos alkoholio pardavimams, visiškai nedaro. (Balsai salėje) Apie atstumą klausėte. Klausėte apie atstumą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nepereikite į tarpusavio diskusiją. Aš stabdau diskusiją. Kolegos, jūs paklausiate, pranešėjas atsako ir einame prie kitų.
A. BAGDONAS (LSF). Aš atsakiau. Dabar antras klausimas buvo dėl įmonių. Kaip ir sakiau, jokia įmonė į mane asmeniškai nesikreipė. Man atrodo, kad tas ribojimas arba interpretavimas, kad galbūt kas nors pasinaudos ir šitaip reklamuos alkoholinius gėrimus, yra perteklinis. Bet net neabejoju, jeigu šitam įstatymo projektui bus pritarta po pateikimo, tai tiek Sveikatos reikalų komitetas, tiek Ekonomikos komitetas, jeigu matys, kad čia yra grėsmių, šitam punktui gali nepritarti, nes jokio kreipimosi į mane nebuvo, kad jis būtų. Man atrodo, jis yra perteklinis ir to neturėtų būti įstatyme.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia gerbiama B. Petkevič. Jos nėra salėje. Gerbiamas M. Puidokas klausia. Prašom.
M. PUIDOKAS. Ar negalvojate, ar tokie žingsneliai, atlaisvinantys prekybą alkoholiu, kaip virusas griaus gerai veikiančią prekybos alkoholiu sistemą, nukreiptą į alkoholio vartojimo mažinimą? Ir tuomet kodėl gi nepasiūlius neprekiauti rugsėjo 1-ąją, o jei tai laisvadienis, ir artimiausią darbo dieną, kurią, tikėtina, vyktų šventiniai renginiai, susiję su Žinių diena? Kaip tai galėtumėte pakomentuoti?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Man atrodo, kai mes išgirstame, kad bus kas nors keičiama Alkoholio kontrolės įstatyme, pradedame iš karto neįsigilinę į turinį kalbėti apie tai, kad kažkas bus liberalizuojama, kažkas bus atveriama. Mano giliu įsitikinimu, jeigu savaitgalį yra rugsėjo 1-oji ir pati šventė nevyksta, o pati idėja yra, kad būtent šventės metu nebūtų prekiaujama parduotuvėse alkoholiniais gėrimais, tai logiška būtų tą datą perkelti. Ir jeigu, kaip minėjau, kalendorinė rugsėjo 1-oji yra arba šeštadienį, arba sekmadienį, ją perkelti į pirmadienį, kuomet vyksta šventė, ir tą dieną drausti prekybą alkoholiniais gėrimais parduotuvėse. O savaitgalį aš nematau prasmės, dėl ko reikėtų drausti, jeigu nevyksta jokie renginiai, jeigu į mokyklas nesirenka tiek pedagogai, tiek vaikai, tiek vaikų tėvai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tai pajuokaudamas atsakysiu Aurelijui, kaip matavo tuos 80 metrų. Kadangi valdantieji dabar daug nusimano apie futbolą, tai futbolo aikštės yra panašus atstumas.
O paklausti norėčiau dėl reklamos. Koks tikslas reklamuoti pavadinimą įmonės, kuri prekiauja alkoholiniais gėrimais, nesiekiant, kad būtų parduodama kuo daugiau alkoholio? Koks tikslas reklamuoti tiesiog pavadinimą, logotipą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, man atrodo, kad šis reikalavimas arba įstatyme įtvirtinta nuostata yra neteisinga. Jeigu būtų kokių nors pagrįstų abejonių, kad viena ar kita įmonė, kurios pavadinime yra minimas alkoholinis gėrimas, reklamavo, tai galima komitetuose tikrai apie tai diskutuoti. Bet man atrodo, kad pačiame įstatyme tokia nuostata yra nelogiška ir perteklinė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega Andriau, na, mes žinome, kad jūs visuomet klausimus pateikiate labai kvalifikuotai ir apgalvotai, ir apskaičiuotai. Neabejoju, kad jūs puikiai apskaičiavote, koks yra santykis tos naudos, kurią sukuria valstybei alkoholio prekyba, ir tos žalos, kuri kainuoja po to įveikti pasekmes. Žinote apie pasekmes, apie mūsų žmonių žūtis, apie šeimų sudarkymą dėl alkoholio ir taip toliau. Tai koks yra naudos ir žalos santykis, prašau atsakyti. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Nežinau, ar čia posėdžių salėje kas nors galėtų tiksliai atsakyti į tokį klausimą, bet aš visiškai palaikau jūsų poziciją, ne kartą girdėtą, manau, kad švietimas, ugdymas, sąmoningumo ugdymas, sveika gyvensena, aktyviai leidžiamas laisvalaikis gali prisidėti prie to, kad žmonės mažiau vartotų alkoholinių gėrimų, bet ne draudimų politika einant, o sąmoningumo ugdymu.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sakyčiau, tai vienas iš projektų, dėl kurio aš jus sveikinu, ir tikrai palaikymas turi būti. Dėl tų metrų. Aš bandžiau suskaičiuoti, kiek man nuo „Zuikio daržo“ iki centrinės gelbėtojų stoties būtų nueiti, gal žinote, kiek ten tų metrų yra, nes noriu aš to alaus visą laiką išgerti ir vis negaliu, ir vėl aš einu ten kas kartą pasiimti. Realiai, dar kartą pasakysiu, sveikinu dėl šio projekto, bet klausimas yra, kaip jūs įsivaizduojate, ką reiškia nelaikyti alkoholio reklama įmonių pavadinimuose? Pavyzdžiui, „Česlovo vynas“ yra pas mus Žagatpurvių kaime, tai jau čia būtų ne reklama, nes tai yra pavadinimas. Tai kaip yra čipsų kažkieno skonio, „Sviestas sviestuotas“ yra toje vietoje, tai, aš manau, analogiškai, žiūrint protingumo kriterijų, jis ir negalėtų būti laikomas reklama. Kaip jūs į tai žiūrite?
A. BAGDONAS (LSF). Kaip ir minėjau, iš tiesų su pastaba sutinku, bet tokių duomenų, kad kažkuri įmonė savo pavadinimą naudotų kaip reklamą, aš neturiu. Jeigu komitetai matys kitaip pritarus šitam įstatymo projektui pateikimo stadijoje… na, tikrai šis trečias siūlymas nėra pagrindinis. Pagrindinis siūlymas yra Rugsėjo 1-oji, kur pritrūko šiek tiek, man logikos pritrūksta, ir antras siūlymas šiek tiek padidinti atstumą, nes bendraujant su žmonėmis, su smulkiaisiais verslais, jie tikrai susiduria su tuo ir jiems tenka matuoti tuos atstumus. Tai kam papildomai apsunkinti mums savo verslus, kurie dirba tiek Vilniuje, tiek Lietuvos pajūryje. Ypač tai pasijautė Vilniuje, kai dėl kovido buvo priimti ribojimai ir staliukai buvo atitraukti vienas nuo kito kuo toliau. Šis ribojimas, man atrodo… galėtume mes tam pritarti ir tai, kaip ir minėjau, nepadidintų alkoholio pardavimo ir nesumažintų jo.
PIRMININKAS. Gerbiamas A. Vinkus dar klausia paskutinis. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Mielas kolega, mes geri bičiuliai ir turbūt nesupyksite, bet čia aš norėčiau gal mandagia forma pasakyti, kad gyvybė ir visa, kas ją supa, yra šventa. Ir visi turime galvoti apie predisponuojančius rizikos faktorius, kaip dar labiau padėti gyvybei. Pergalvokite, jeigu galite dar, bent jau su Rugsėjo 1 diena nesuveskite to, ką jūs čia šiandien pasakėte. Linkiu sėkmės dar pagalvoti.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiamas kolega, aš dėkoju jums už įžvalgas, už jūsų išmintį ir patirtį, bet dar kartelį pakartosiu, apie ką yra įstatymo projektas. Jei Rugsėjo 1-oji sutampa su savaitgaliu, savaitgalį mokslo arba, kitaip tariant, mokyklos nedaro šventės, jos neorganizuoja, ji yra organizuojama artimiausią darbo dieną, tai yra pirmadienį. Tai ir siūlymas būtų, kad ne šeštadienį, ne sekmadienį galiotų draudimas parduotuvėse prekiauti alkoholiniais gėrimais, o pirmadienį, būtent šventės dieną, kai visi renkasi į ugdymo įstaigas ir švenčia Rugsėjo 1-ąją, nors ji ir nėra kalendorinė.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju gerbiamam kolegai, jūs galite užimti savo darbo vietą. Dabar motyvai už, prieš.
Už kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar kartą, kaip ir klausdamas, aš manau, kad tikrai nėra jis tobulas, tikrai yra daug kur taisytinas, reikia kažkiek keisti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, ką ir kolega Aurelijus minėjo, ir kiti, bet iš esmės aš siūlyčiau šiam projektui pritarti. Na, keistai mes atrodome su šiais draudimais, kai vieniems galima, kitiems negalima, vieni atsineša kokiame giros buteliuke ar kokakoloje, o kitas turi kažkur nueiti, ypač vasaros metu. Užsieniečių kontekste mes labai juokingai atrodome. Vasara, bent jau keliaujant po mūsų kaimynines šalis, tiek po Latviją, po Lenkiją ir po Estiją, irgi parodė, kad tokių kvailų draudimų ten tikrai nėra. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. A. Veryga kalbės prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Deja, bet aš nesutiksiu su kolega Remigijumi ir raginsiu balsuoti prieš dėl keleto dalykų.
Pirmiausia, šiame pristatytame projekte tik viena nuostata yra logiška, tai yra dėl Rugsėjo 1-osios. Bet manau, kad tai yra tiktai dūmų uždanga, norint užmaskuoti tuos du kitus ketinimus, susijusius su alkoholinių gėrimų reklamos ir prekybos liberalizavimu.
Kodėl siūlyčiau nepritarti? Pirmiausia dėl to, kad Lietuva nėra išsprendusi šios problemos. Mes nesame pasiekę net Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą. Šie siūlymai yra į liberalizavimo pusę. Vadinasi, ne spręs problemą, o ją gilins.
Mano kolegos Dainiaus užduotas klausimas dėl žalos ir naudos santykio. Gaila, kad kolega A. Bagdonas nepasidomėjo. Yra Lietuvoje tokie tyrimai atlikti, ne vienas jau toks tyrimas yra padarytas. Žala yra suskaičiuota, tiesa, ne visa, tokia labai minimalistinė žala, siekianti kelis šimtus milijonų eurų per metus ir viršijanti tai, ką biudžetas surenka. Vadinasi, mes prisidarome daugiau bėdos, negu gauname iš to naudos.
Visgi, kolegos, neapsigaukime. Tas kalbėjimas apie Rugsėjo 1-ąją viso labo yra dūmų uždanga. Jeigu tikrai norima spręsti rugsėjo 1 dienos klausimą, galima tokį siūlymą registruoti kaip atskirą sprendimą. Tada tikrai, aš manau, kolegos, ir mes pritartume. Dabar tokiam projektui, prikaišiotam reklamos liberalizavimo sprendimų, už jų, manau, slepiasi konkrečios įmonės, tikrai siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi jau yra 11 val. 22 min., gal ir galime iškart apsispręsti dėl šio klausimo balsuodami. Gerbiami kolegos, aš siūlau visiems susėsti į darbo vietas, pradėsime balsavimą dėl jau apsvarstytų klausimų.
Pirmiausia balsuosime dėl ką tik pateikto klausimo – Alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Jį ką tik pateikė gerbiamas A. Bagdonas. Balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 40, prieš – 20, susilaikė 44. Projektui nepritarta.
Balsuosime alternatyviai, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Kas už, vadinasi, grąžinti tobulinti, kas prieš, vadinasi, atmesti projektą.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 77, prieš – 32. Taigi projektas grąžinamas tobulinti.
Gerbiama R. Baškienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, iš tiesų per praėjusį balsavimą buvo mano klaida – norėčiau išreikšti savo nuomonę prieš šį įstatymą, kad galėčiau ramiai miegoti.
PIRMININKAS. Prieš. Supratau. Jūsų balsas buvo prieš, suklydote balsuodama. Gerai.
11.24 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 194 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2001(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau grįžtame į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2001. Čia yra likęs tik balsavimas, jeigu aš gerai pamenu. Mes leidžiame balsavimą dėl Aplinkos apsaugos įstatymo. Balsuojame. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 1 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2001(2).
Gerbiami kolegos, labai didelis triukšmas salėje, mes juk balsuojame, sprendžiame dėl įstatymo. Labai didelis triukšmas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 118: už – 86, prieš – 5, susilaikė 27. Taigi, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286(2). Čia liko 8 straipsnis, mes negalėjome, dėl jo niekaip neradome bendro sutarimo salėje, dabar balsuodami apsispręsime dėl 8 straipsnio. Ar pritariame 8 straipsniui? Toks bus ilgiau už kitus pabrandintas straipsnis, kitiems pritarėme bendru sutarimu. Primenu, kad dėl kitų straipsnių mes apsisprendėme, balsuosime tik dėl viso ir dėl šio straipsnio, dėl jo vyksta balsavimas, tai yra dėl 8 straipsnio.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 118, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Taigi, gana vieningai 8 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso projekto. Yra kalbančių už. Gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, bendro naudojimo objektams valdyti savininkai gali pasirinkti įvairias valdymo formas: steigti bendrijas, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, pasirinkti bendro naudojimo objektų administratorių. Nors ir akivaizdžiai stebima, kad bendrijos steigimas bendrai nuosavybei valdyti yra ženkliai efektyvesnis ir racionalesnis būdas, praktikoje dažnai namui paskiriamas savivaldybės administratorius ir ta teisė laisvai rinktis yra apribojama. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad administratorius ne tik trukdo steigti bendriją, bet ir kai kada piktnaudžiauja vykdydamas jam pavestas funkcijas.
Taigi, įsitikinę, kuri bendros nuosavybės valdymo forma yra efektyviausia ir priimtiniausia daugiabučio namo gyventojams, įstatymo projekto autoriai teisinį reglamentavimą tobulina sukurdami palankesnes sąlygas bendrijoms paplisti ir (mano galva, labai svarbu) savivaldybės skiriamo administratoriaus, kurio interesai paprastai yra prieštaringi, eliminavimui dėl daugiabučio namo valdymo klausimų priėmimo išspręsti. Kadangi projektas sėkmingai praėjęs pateikimo, svarstymo stadijas, aš daugiau nesiplėsiu ir esu tvirtai apsisprendęs, ir balsuosiu už, ir jus agituoju už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, niekas nenori kalbėti prieš. Ar tikrai norime kalbėti už? (Balsai salėje) Gerbiama L. Girskienė dabar.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai dėkui kolegai, kad pritaria. Aš dar truputį pridėsiu. Iš tiesų noriu padėkoti, tai turbūt yra pirmas atvejis, kai pozicija ir opozicija sutaria dėl įstatymo svarbos. Tikrai dėkoju Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, kad nesustabdė mano pasiūlytų pataisų ir suprato, kokios svarbios permainos yra daugiabučių namų administravimo srityje. Kviečiu visus vieningai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis už gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prie tų gerų žodžių tiek komiteto pirmininkei, tiek ministrui noriu palinkėti… Iš tiesų tai yra tik lašas jūroje turbūt prie tų problemų sprendimo, nes su daugiabučių namų administravimu iš tiesų yra begalė problemų. Tikrai linkiu neapsiriboti tuo mažu grūdeliu, kurį mes čia šiandien bandome pasėti, kad iš jo kas nors būtų gero. Noriu palinkėti, kad tos problemos, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai dėl didelių administravimo kainų, dėl nepagrįstų sąskaitų už darbus ir tų pačių rangovų, susijusių su pačiais administratoriais ir taip toliau, yra daugybė problemų, kurias reikia spręsti… Su palinkėjimu tikrai kviečiu pritarti ir tegul tai būna pirmas mažas žingsnis link išjudėjimo į problemų sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. Šarknickas dar kalbės už. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū visiems šį projektą rengusiems Seimo nariams. Tik noriu pasakyti, kad šis sprendimas dar nepaliečia kitų problemų, kurių yra gausu. Šio klausimo tikrai nepalikime ir perspektyvoje taip pat teikime, tobulinkime teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl viso Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo projekto. Projektas gavo labai daug gerų linkėjimų, matyt, jie pasireikš ir balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai, visi 122 balsavo už. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Civilinio kodekso 6.978 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1147(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1147(2). Tikėtina panaši sėkmė. Balsuojame dėl lydimojo Civilinio kodekso. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 120 Seimo narių, visi 120 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693(2) (priėmimo tęsinys)
Keliaujame prie 1-4 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1693(2). Čia dėl 1 straipsnio nuomonės išsiskyrė, reikia dėl jo balsuoti. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Apsispręskime dėl 1 straipsnio. Šiuo klausimu buvo įvairių nuomonių. Taigi dabar balsuojame dėl 1 straipsnio, paskui apsispręsime dėl viso projekto, nes kiti straipsniai jau yra priimti bendru sutarimu, išskyrus 1 straipsnį.
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai: už – 110, prieš – 1, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso Administracinių nusižengimų kodekso projekto yra prieš. M. Puidokas kalbės prieš visą projektą.
M. PUIDOKAS. Įstatymo projektu numatyta, kad statistinių duomenų pateikimas nustatyta tvarka oficialią statistiką tvarkančioms įstaigoms arba melagingų, neišsamių statistinių duomenų pateikimas oficialią statistiką tvarkančioms įstaigoms užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Dabar galiojančiame įstatyme yra aiškiai numatyta, jog duomenys turi būti pateikti nustatyta tvarka. Ir tuo viskas pasakyta. Ką reiškia „neišsamių“? Tai arba atitinka nustatytą tvarką, arba ne. Žodelytis „neišsamus“ tik sukelia sumaištį ir gali tapti tikrintojo įrankiu bausti pateikėją, nes kontroliuojančiai institucijai gali pasirodyti, kad ataskaita neišsami, nors ką tai konkrečiai reiškia, gali ir nepaaiškėti. Todėl laikau šį pakeitimą dar vienu pertekliniu įrankiu verslui kontroliuoti ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124 Seimo nariai: už – 115, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2) (priėmimo tęsinys)
Pereiname prie 1-5 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-416(2). Turbūt kviesime gerbiamąjį A. Kupčinską grįžti dėl procedūros į tribūną. Mes turėjome Seimo narių A. Bilotaitės, E. Pupinio ir kitų pasiūlymą, dėl jo mums reikia apsispręsti. Jį visų pirma reikia pristatyti. Gerbiamos A. Bilotaitės nematau. Galbūt E. Pupinis galėtų pristatyti pasiūlymą, jeigu galite. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų turbūt pasiūlymas buvo, bet, kiek žinau, surastas tam tikras konsensusas. Tai galbūt tegu komiteto atstovas pristato, nes iš tikrųjų jis šiek tiek keičiasi, bet yra atsižvelgta.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu posėdžio pirmininkas…
PIRMININKAS. Prašom komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai buvo tokie, kad siūloma pritarti K. Starkevičiaus, L. Savicko, A. Kupčinsko ir I. Pakarklytės naujiems pasiūlymams, kuriuose yra tiksliau ir teisingiau įvardijami siunčiami dokumentai. (Balsai salėje) Na, taip.
PIRMININKAS. Vis tiek komitetas nepritarė, tai mes turime balsuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš išsakiau argumentus. Komitetas nepritarė, bet argumentai tokie, kad buvo pritarta kitiems pasiūlymams – K. Starkevičiaus, L. Savicko, A. Kupčinsko ir I. Pakarklytės.
PIRMININKAS. Ar visi teikėjai sutinka ir atsiima savo pasiūlymą? Tada dėl jo nebalsuosime. E. Pupinis, J. Urbanavičius, I. Haase, S. Šedbaras, M. Maldeikis, D. Asanavičiūtė? Jeigu atsiimate ir jums tinka kitas variantas, tada nereikia balsuoti.
Toliau Seimo narių K. Starkevičiaus, L. Savicko, A. Kupčinsko buvo pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. A. Bagdonas per centrinį mikrofoną dar tada. Prašom. Dėl vedimo tvarkos?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Šis siūlymas pažeidžia Seimo statutą, jis pateiktas tik vakar 8 valandą ryte, todėl šiandien parlamente svarstomas negali būti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Jei tai yra tiesa, mes negalime tada svarstyti šio pasiūlymo. Gerbiamas komiteto pirmininkas gal tada tiesiog komentarą, kaip mes darome. Ar darome pertrauką dėl šio klausimo, nes neišeina svarstyti, ypač jei ano siūlymo teikėjai sutinka su šiuo, kuris yra netinkamai registruotas, tada mes tikrai įsiveliame. Komiteto pirmininkas. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu reikalavimas yra toks, nes ten valandų skaičius neišlaikytas, tačiau aš matau, kad yra konsensusas, ir mes pritartume kitam pasiūlymui, bet jeigu yra toks pasiūlymas, mes tada tiesiog kitame posėdyje svarstysime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu visas Seimas sutiktų, kad mes galime svarstyti tą pasiūlymą, tai galbūt galime. Matau, kad negalime. Tai aš tik paklausiau, aš tik paklausiau. Prognozavau jūsų reakciją. Viskas gerai. Galvojau, gal bus konsensusas. Tada darome dėl šio klausimo pertrauką, ir viskas. Viskas. Komiteto pirmininkas pritarė, kad svarstyti toliau negalime. Viskas, einame prie kito klausimo. Šį klausimą svarstysime kitame posėdyje.
11.38 val.
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-403(2). Čia dėl visko apsispręsta, liko tik balsavimas. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo. Buvo pasiūlymas, jam pritarta. Motyvai išsakyti. Liko tik balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 120, prieš nebuvo. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamas A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos dėl praėjusio klausimo. Kadangi buvo teiktas pasiūlymas, tik nebuvo išlaikytas terminas, tai mes dėl pasiūlymo balsuoti negalime, bet gal patį projektą mes galime svarstyti ir jį priimti šiandien? Mums niekas netrukdo to padaryti.
PIRMININKAS. Kolegos, mes net ir pirmąjį pasiūlymą, kurį svarstėme… teikėjai atsiėmė, nes jiems tiko kitas pasiūlymas, bet jo terminas neišlaikytas. Čia tikrai neišeina svarstyti. Gerai. Gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, kaip posėdžio pirmininkas, gerbiamas Pauliau, tokiu atveju pranešėjas turėjo paprašyti pertraukos ir turėjo būti pertrauka. Dabar jis nuėjo, pupt atsisėdo vargšas, vadinasi, niekas neįvyko. Tai klausimas: nei pertrauka, nei baigtas priėmimas, jokia procedūra nebaigta, tai arba turi pranešėjas grįžti atgal ir paprašyti pertraukos sureguliuoti…
PIRMININKAS. Kaip tai nebaigta? Ne, gerbiamas Remigijau, taigi aš taip ir formulavau: komiteto pirmininkas paprašė pertraukos, aš tą garsiai pasakiau. (Balsai salėje) Tai ar pranešėjas sutinka, kad buvo siūloma pertrauka, nes komiteto pirmininkas tą įgarsino ir aš tą įgarsinau kaip posėdžio pirmininkas. Gal A. Kupčinskas ir nepasakė taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš sutinku su komiteto pirmininko pasiūlymu imti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Mes dėl to jau apsisprendėme, gerbiami kolegos. (Balsai salėje) Na, mes dabar vėl gaištame laiką, kai tikrai labai vėluojame, mes vėluojame dabar pusvalandį pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, nesipykime, judame toliau.
11.41 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 42, 43, 60 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2002(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2003(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2004(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji, tai projektai Nr. XIVP-2003, Nr. XIVP-2004. Dėl jų visų mums reikia apsispręsti. Balsuojame dėl paketo – 1-7.1, 1-7.2, 1-7.3 klausimai. Projektai Nr. XIVP-2002, Nr. XIVP-2003, Nr. XIVP-2004. Elektros energetikos, Elektros energetikos ir Elektros energetikos įstatymo įvairūs pakeitimai.
Užsiregistravo 124, balsavo 122: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Viskas, balsavimus mes atlikome. Dar esame balsavimų lange, tai, jeigu mes spėsime ką nors dar apsvarstyti, galėsime dar pabalsuoti, nes balsavimas baigiasi 11 val. 50 min., bet aš bijau, kad gal nespėsime.
11.42 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964 (pateikimas)
Pagal darbotvarkę toliau Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964 – 1-9 klausimas. A. Kupčinskas mums padarys pateikimą. O toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas. O jūs, kolega, prašom pradėti pateikimą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai noriu pasakyti, kad kokio nors alkoholio kontrolės atlaisvinimo jokiu būdu nesiekiame, siekiame suvienodinti konkurencijos sąlygas, ypač mūsų Lietuvos gamintojams. Jeigu nueisite į „Vynotekos“ ar kitas parduotuves, tai natūralios fermentacijos vyno iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos trijų litrų pakuotėse, tetrapakuose rasite, o Lietuvos gamintojai tokios galimybės neturi. Nežinau, ar praeitą kadenciją ėjo kokie nors importinio vyno lobistai ir paveikė valstiečius ir žaliuosius, susidaro toks įspūdis, bet galbūt buvo stengiamasi žlugdyti būtent mūsų gamintojus. Tai susiję ne tik su „Anykščių vynu“, „Gintaro Sino“ ir kitomis. Iš karto noriu nuraminti, kad nėra kalbama apie bambalius, apie „Monikutės“ vynus ar panašiai, nes jie yra spirituoti ir nėra natūralios fermentacijos. Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad susiduriame su tokiu iššūkiu, kad tik dabar Lietuvoje pradedama didesniais kiekiais auginti vynuoges, yra plantacijų, o vaisių ir uogų vynas, kuris labiausiai populiarus tarp vietinių gamintojų, ar tai būtų „Voruta“, ar kiti, deja, į didesnės talpos, išskyrus stiklinę, keramikinę, medinę ar metalinę, tarą negali būti pilstomas. Siūlau pritarti ir prašysime, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Dabar yra klausimai. Pirmasis klausia A. Veryga. Prašau gerbiamą Aurelijų paklausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš tai noriu paklausti kolegos, o kokie lobistai jums, konservatoriams, čia kokią įtaką padarė? Jeigu jūs jau norite lyginti konkurencijos sąlygas, tai kodėl jūs lyginate į liberalizmo pusę? Tai lyginkite taip, kad būtų ir užsienio importuotojams tokios pat sąlygos, kaip yra lietuviams. O šiaip tai jūs, man atrodo, kolega, truputį meluojate. Aš dabar turiu atsidaręs aiškinamąjį raštą, aš jums jį pacituosiu. Jūs jame rašote, kad 5 litrų plastikinė tara būtų patogesnė vartotojams, dėl to, manytina, galėtų būti patrauklesnė vartotojui kainos atžvilgiu. Jūs siūlote tokį dalyką, kuris prieštarauja įstatymo preambulei. Jūs ją paskaitykite. Ar jūs ją skaitėte?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Aurelijau, man labai gaila, kad jūs apsimelavote šiandien tiesioginės radijo transliacijos metu, pasakėte, kad siekiame sugrąžinti bambalius. Tai yra tikrai netiesa. Mes kalbame apie natūralios fermentacijos vaisių ir uogų vyną. Vynuogių vyną pilstyti galima. Gali ir Lietuvos gamintojai, jeigu „Anykščių vynas“ turėtų daugiau tokios produkcijos. Labai gaila, kad jūs neįsiskaitote į aiškinamąjį raštą, o savo hiperbolizuotas fantazijas bandote ištransliuoti visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti dėl ekonominės prasmės. Iš tikrųjų į kurią kainą eis – atpigimo dėl kiekio ar pati tara pigesnė?
Dar vienas dalykas. Ekologiniu požiūriu, tarkim, visada būdavo kalbama, kad tą tarą, į kurią pilami skysčiai, taip pat gana sudėtinga perdirbti ir panaudoti, tarkim, kažkokiam perdirbimui ir taip toliau. Ar gali būti koks nors kitoks būdas, tarkim, kad tas paketas būtų perdirbamas kaip plastikas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dar pamiršau antrą klausimo dalį, ko klausė A. Veryga, kokie lobistai apsilankė. Aš galiu pasakyti, kad kreipėsi Anykščių meras, nes „Anykščių vynas“ yra atleidęs pusę darbuotojų vien dėl tos taros. O situacija Ukrainoje neleidžia importuoti tokio kiekio stiklo taros, kokio reikėtų. Tai jūsų žiniai. Bet, kaip aš suprantu, jūs labiau nusiteikęs už importuotojus ir labiau anoje kadencijoje pasistengėte būtent jų labui.
Dabar kalbant apie pačią tarą, ko gerbiamas E. Pupinis klausė, tai perdirbimas antrinio rūšiavimo būdu įmanomas ir galimas. Aišku, į depozito sistemą šita tara neįeitų, bet, žinau, Aplinkos apsaugos komitete yra svarstomi kiti pasiūlymai dėl depozito taros. Čia jau kito įstatymo klausimas. Bet dar kartą noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų stiklo taros trūkumas ir neleidimas pilstyti į talpesnę talpą, deja, „Anykščių vyną“ ir kitus privertė atleisti dalį darbuotojų arba išleisti į prastovas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS. Projekte yra teigiama, kad natūralios fermentacijos vaisių ir uogų bei vaisių vyno gėrimų atvejais į plastikinę, plastiko turinčią tarą būtų galima, tačiau ne didesnę kaip 5 litrų. Ar nėra klaidos nurodant 5 litrų tarą? Gal turėta omeny 0,5 litro? Jei ne, prašau paaiškinti, kas pirks 5 litrus vaisinio vyno?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kas pirks, tai siūlyčiau nueiti į „Vynoteką“ ir kitas alkoholio pardavimo parduotuves ir atlikti empirinį tyrimą, tada įsitikinsite ir pamatysite, kas perka. Dažniausiai tradicinė pakuotė yra 3 arba 3,5 litro, tačiau tai yra dažniausiai importinis vynas, nes Lietuvos gamintojai į tokio dydžio talpos tarą negali pilstyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl to paminėto fakto norėčiau paklausti, ar buvo deklaruotas susitikimas su lobistu?
Antra klausimo dalis. Čia, nežinau, gal ir Aurelijus suklydo dėl to bambalio. Aš tai pavadinčiau superbambaliu, nes įprastai bambaliai būdavo iki 2 litrų arba 1,5 litro, 5 litrų yra gerokai didesnis – tai superbambalis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Į pirmą klausimo dalį. Su kiekvienu lobistu, jeigu susitinku, deklaruoju tokį susitikimą. Vakar taip pat kreipėsi vienas lobistas, bet atsakiau, kad susitikimas galimas tik po pateikimo stadijos. Bet kokiu atveju, jeigu išliks noras susitikti, tas susitikimas bus deklaruotas.
Dėl taros. Kaip jau atsakiau, tai siekis įteisinti tetrapakus, kaip kiti importiniai gamintojai gali. Apie bambalius nekalbama, juo labiau apie spirituotą gėrimą ar alų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį per mūsų išvažiuojamąjį posėdį Kaune stiklo pramonės, kuri gamina įvairius butelius, organizacijos kėlė problemas dėl… aišku, jau tada brango dujos, energetiniai ištekliai, ir minėjo apie tam tikrus galimus trikdžius gaminant stiklinę tarą. Aš čia kalbu, nebūtinai vynui ar alkoholiui, yra ir sulčių stiklinė tara. Prasidėjus karui ta situacija, aišku, turbūt tokia pati išliko, nes energetiniai kaštai dar labiau išaugo ir daug turbūt tos taros yra ir įvežama iš kitų šalių, tos stiklinės, ar dabar jos pakankamai turi įmonės?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų žinau, tame susitikime visas komitetas ir nariai buvo susitikę su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais ir jų atstovai, būtent Panevėžio ir Kauno stiklo atstovai, pasakė, ne tik kad keturis penkis kartus išaugo energetiniai kaštai, bet ir vėliau, su jais bendraujant, prasidėjus karui, apskritai liovėsi importas iš Ukrainos, Baltarusijos, dar ir Baltarusijos. Ir dabar įsigyti stiklo kiekį, koks buvo anksčiau, tampa problemiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dar ir dabar salėje girdžiu kolegų nuogąstavimus ir vis tiek tokį pasklidusį mitą, kad yra spirituotų tų gėrimų, na, ne vynas, negalima to vynu pavadinti, bet tas spirituotas „vynas“. Ar galite aiškiai paneigti, kad taip nėra ir kad įstatymo projektas neliečia tų gėrimų, kurie, kaip žinome, yra labai kenksmingi ir tai nėra vynas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Aš galiu patvirtinti, kad nekalbama apie jokius „Monikutės“ vynus ar „Šanso“ vynus ir taip toliau, kurie yra spirituoti. Kalbama apie natūralios fermentacijos vaisių ir uogų vynus bei vaisių ir uogų vyno gėrimus, nes vynuogių vynui galima, o vaisių ir uogų, deja, ta talpa negalima.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs tikrai turėtumėte gerai jaustis tarp alkoholio pramonės magnatų, tarp lobistų, bet kaip jūs jaučiatės tarp moksleivių, tarp sporto mokyklų auklėtinių, kai jūsų klausia, kada gi įvykdysite savo pažadą ir paremsite sveikatos tausojimą ir stiprinimą – kūno kultūrą? Lygiai taip pat jūsų kolegė Morgana sakė, kad irgi reikia investuoti, kad nereikėtų narkotikų. Reikia investuoti į sveiką gyvenimą, į sportą. Aš girdėjau, kad net 10 mln. neišeina investuoti čia, kaip girdime, o reikia minimum 70 mln., kad prasidėtų reakcija, kritinė masė turėtų būti šita. Ar ne per daug mes šnekame apie alkoholį ir ar ne per mažai šnekame apie tą svarbiausią priežasties įveikimo būdą? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pristatymo metu pažymėjau, kad šiuo įstatymo projektu pirmiausia siekiu ekonominių ir rinkos sąlygų suvienodinimo tiek mūsų gamintojams, tiek importuotojams. Tai niekaip nenulems alkoholio vartojimo didėjimo. O jeigu jūs sakote, kad reikia skirti daugiau sportui, sveikatingumui, aš priminsiu, kad praeitą kadenciją buvau ir dirbau jūsų komisijoje, kaip ji vadinama, sveikatingumo puoselėjimo ar panašiai, bet, deja, net ir jums pirmininkaujant tokiai komisijai ar darbo grupei nepavyko pasiekti, kad jūsų ministras paskirtų iš sveikatos biudžeto didesnę biudžeto dalį. Pirmiausia reikėtų, man atrodo, į savo frakcijos veidrodį pažiūrėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dabar pasisakymai dėl motyvų. Pasisakymai dėl motyvų už – A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, kad užtikrintume Lietuvos gamintojams lygias konkurencijos sąlygas su importuotojais. Dabartinis reglamentavimas turi spragą. Užsienio valstybių gamintojai Lietuvoje gali parduoti savo gaminamus vynus iš vynuogių be jokios taros rūšies ar jos dydžio apribojimų, o Lietuvos gamintojams taikomas ribojimas, kad natūralus vaisių ar uogų vynas gali būti pilstomas ir parduodamas tik mažoje taroje. Esu įsitikinęs, kad leidimas parduoti natūralius vaisių ir uogų vynus ar jų gėrimus didesnėje taroje, nei nustatyta šiuo metu, neturėtų didesnės įtakos tokios rūšies alkoholinių gėrimų vartojimo padidėjimui, tačiau reikšmingai prisidėtų prie to, kad užtikrintume geresnes konkurencijos sąlygas Lietuvoje veikiantiems gamintojams. Kviečiu palaikyti mūsų gamintojus ir balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbėti nėra norinčių, išskyrus A. Verygą. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Prieš tai kalbėjęs kolega išreiškė tikėjimą, kad tai nedidins vartojimo ar panašiai. To tikėjimo neturi net projekto teikėjas. Jis aiškiai aiškinamajame rašte rašo, kad tokia pakuotė būtų patogesnė vartotojams ir patrauklesnė kainos atžvilgiu. Vadinasi, jis tikisi, kad tai bus patraukliau vartotojui, ir to visiškai neslepia. Aš nežinau, iš kur atsiranda toks keistas tikėjimas.
O jeigu kalbėtume labai rimtai, kolegos, jeigu mes norime suvienodinti, kaip sakome, rinkos sąlygas mūsų gamintojams, tai aš tikrai nesu kaip nors nusiteikęs prieš mūsiškius. Tokiu atveju siūlykime apribojimus importuojamiems vynams ir gėrimams. Tokiam projektui aš tikrai pritarčiau. Mes kartu su kolega Andriumi galime tokį projektą registruoti. O šitas projektas yra į liberalizavimo pusę, jam tikrai nereikia pritarti, nesvarbu, ar tai yra mūsų, ar ne mūsų gamintojai.
Dar daugiau, aš noriu kolegai pasakyti, kad čia kalbama ne tik apie vynus, bet kalbama, jūs teisingai paminėjote, ir apie gėrimus, kurie ir gali būti spirituojami ir panašiai. Taigi siūlyčiau šiam sprendimui nepritarti. Jeigu norime suvienodinti konkurencijos sąlygas mūsų gamintojams, registruokime tokį siūlymą, kuris apribotų tokios didelės taros atvežimą į Lietuvą būtent užsienio importuotojams. O dėl šio pasiūlymo kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dabar pasitarkime, kaip gyvename toliau. Mano siūlymas: mes pateikiame tuos keletą projektų, kurie dar yra surašyti pagal darbotvarkę, ir judame toliau pagal kitus darbotvarkės punktus. Rytiniame posėdyje nebalsuokime. Siūlau balsavimą daryti, jeigu opozicija sutiktų, po pirmo opozicinio klausimo. Kadangi po kiekvieno opozicinio klausimo bus balsuojama vakarinėje darbotvarkėje, dėl šių įstatymų projektų mes apsispręstume, pavyzdžiui, po darbotvarkės 2-2 klausimo, kai reikės pirmą kartą balsuoti per opozicijos darbotvarkę. Jeigu būtų… Dabar mes nesame balsavimo intervale. Ar tiktų taip? (Balsai salėje) Gerai. Nėra kitokių variantų. Dabar nėra balsavimo intervalo, reikės balsuoti kada nors vėliau. Aš siūlau numatyti aiškų laiką – maždaug 15 val. 40 min., kai mes tuos balsavimus ir baigtume.
11.58 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037 (pateikimas)
Dabar einame prie 1-10.1, 1-10.2 klausimų, tai yra Tabako ir Alkoholio kontrolės įstatymų pakeitimo projektų. Kviečiu V. Kernagį į tribūną. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Iki šiol esame Lietuvoje priėmę ne vieną įstatymo projektą, kontroliuojantį elektroninių cigarečių prekybą. Iki šiol esame priėmę Elektroninių cigarečių licencijavimo įstatymą. Jis įsigaliojo 2001 m. gegužės 1 d. Esame uždraudę įvairių skonių elektronines cigaretes. Tas įstatymo projektas įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos. Tačiau verslas, prekiaujantis elektroninėmis cigaretėmis, visomis išgalėmis bando apeiti šiuos įstatymų projektus – pardavinėti cigaretes nepilnamečiams, pardavinėti su skoniais. Tai rodo tik vieną dalyką, kad tas verslas nėra socialiai atsakingas, kokiu dedasi.
Yra keli pavyzdžiai. Tarkime, platinti įvairių skonių cigaretes, kaip ir sakiau, yra draudžiama nuo liepos 1 dienos. Elektroninių cigarečių pardavėjai tas cigaretes platina ir toliau, visuose prekybos centruose, visose degalinėse galima jų nusipirkti. Aš netgi turiu pavyzdį. Elektroninės cigaretės, kurios vadinasi Bora Bora skonio, yra citrinų skonio. Jeigu jūs norite pirkti vynuogių skonio, jūs pirksite Rio skonio. Niekas nepasikeitė, o elektroninių cigarečių pardavėjai ir toliau platina ir pažeidžia įstatymus.
Lygiai tas pats yra su prekyba internetu. Prekyba internetu elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje yra draudžiama. Lygiai taip pat, kaip ir pardavinėti elektronines cigaretes nepilnamečiams. Tačiau nepilnamečiai elektronines cigaretes internetu gali pirkti visiškai nevaržomi ir kitą dieną jiems būna nurodytu adresu pristatomos tos elektroninės cigaretės.
Pagal šiuo metu veikiančius įstatymus ir pagal tai, kokių galių turi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, jie gali blokuoti tokias parduotuves, bet gali blokuoti tik fizinėje Lietuvos teritorijoje. Taigi mano įstatymo projektas turi mažą pakeitimą, kuris leis lygiai tokiu pačiu principu, kaip yra blokuojamos nelegalaus turinio svetainės, kurias blokuoti ar neblokuoti sprendžia Lietuvos radijo ir televizijos komisija, blokuoti ir tas elektronines parduotuves, kurios yra įsikūrusios užsienyje. Labai geras pavyzdys yra turbūt didžiausias elektroninių cigarečių platintojas „Ecodumas“. Jeigu jūs nueitumėte į ecodumas.lt, tai ta svetainė yra užblokuota, nes ji yra Lietuvoje. Bet jeigu jūs nueitumėte į ecodumas.com, tai ta parduotuvė yra absoliučiai lietuviška, neužblokuota. Kontaktiniai telefonai yra lietuviški. Jūs ten rasite visą „Ecodumo“ tinklą – visas parduotuves ir taip toliau. Tai yra akivaizdžiai į Lietuvos rinką nukreipta elektroninė parduotuvė. Po šio pakeitimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turės teisę kreiptis į teismą ir blokuoti prieigą prie tokių elektroninių parduotuvių. Prašyčiau pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Nenustojate jūs manęs džiuginti ir stebinti savo projektais. Tiksliau, ne jūs, o tie, kurie už jūsų sienų, už nugaros stovi. Liepos, gegužės mėnesiais su gerbiama Daniele mes registravome projektą, mes jums aiškinome, kad nė vienas jūsų draudimas neveiks. Praėjo 4 mėnesiai, šiandien mūsų pranašystės išsipildė dėl to, ką jūs padarėte. Jūs net neturėsite teisės blokuoti, nes nė viena alkoholio reklama ir alkoholio parduotuvė, registruota užsienyje, šiandien Lietuvoje neregistruota. Jūs nueikite su .lv ženklu, .es ženklu, Latvijos, Estijos, ar bet kuriuo kitu, aš eksperimentavau vakar žiūrėdamas – visose parduotuvėse galėjau užsisakyti alkoholio, visose parduotuvėse yra reklama. Neįmanoma. Gal galite pasakyti, kaip ir kokiomis priemonėmis jūs planuojate uždrausti D. Kepeniui, R. Žemaitaičiui, bet kuriam kitam asmeniui per .com internetinį puslapį, kuris gal yra registruotas Vokietijoje ar Latvijoje, užsisakyti prekes? Šiandien to blokavimo nėra ir jūs tai puikiai žinote.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Lygiai taip pat, analogiškai, kaip yra blokuojamos svetainės su nelegaliu turiniu. (Balsas salėje) Be abejo, nes iki šiol šis įstatymo projektas dar nėra priimtas. Jūs esate visiškai teisus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Taip, A. Veryga nori paklausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už pristatymą. Manau, reikalingas projektas. Dar daugiau, noriu paklausti jūsų, ar jums iš viso yra tekę susidurti su tokiu verslo įžūlumu? Aš neprisimenu tokių atvejų, kad taip atvirai būtų apeinami valstybės priimti įstatymai, visiškai tiesiogiai nesiskaitoma, tiesiog įžūliai, jūs parodėte pavyzdį, kur yra pardavinėjama su skoniais. Tai kas tai yra? Ar tai yra mūsų valstybės institucijų bejėgystė, kurios galvoja, kad viską reikia siųsti į laboratoriją ir dar mokesčių mokėtojų pinigus siųsti? O jeigu yra taip nesiskaitoma, gal tai yra ženklas, kad Lietuva, kaip kai kurios kitos valstybės, apskritai tokius produktus turėtų uždrausti pardavinėti Lietuvos rinkoje ir pasibaigtų tas cirkas, kurį mes šiandien turime?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Uždrausti tokius produktus būčiau už, nežinau, ar tai yra įmanoma. Su verslo atstovais teko ilgai bendrauti, kai mes licencijavome šią veiklą, negaliu pasakyti, kad aš ten įžvelgiau kokį nors adekvatumą ar norą laikytis įstatymų.
Kalbant apie mūsų tarnybas, iš tikrųjų jos kol kas skėsčioja rankomis, yra bejėgės. Aš žinau, kad net Sveikatos reikalų komitetas yra kreipęsis į tas tarnybas ir iki spalio 5 dienos jos turėtų atsiųsti paaiškinimus, kodėl jos yra tokios bejėgės. Aš manau, kai mes turėsime tuos paaiškinimus, galėsime priimti kažkokius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mano panašus klausimas, ar tikrai nereikėtų išimti išvis iš prekybos, jeigu iš tikrųjų prekybininkai nesitvarko ir eina tokiu pritempinėjimo prie įstatymo, apėjimo ir taip toliau keliu?
Antras klausimas. Vis dėlto gal kai kada įmanoma įrodyti, nors ir per teismus. Tai ar nereikėtų didinti administracinės atsakomybės, dar labiau griežtinti ir didinti baudas? Vis tiek kažkurioje vietoje bus galima įrodyti. Nuobauda turi būti adekvati. Ačiū.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš manau, kad nuobaudos yra maksimalios. Šita veikla jau prieš dvejus metus licencijuota, tai maksimali nuobauda ir yra, kad tas verslas gali prarasti licenciją. Kodėl jis iki šiol dar neprarado, aš nežinau. Bet dar kartą pakartosiu, kad mes kreipėmės į visas atsakingas tarnybas ir jos iki spalio 5 dienos turi pateikti paaiškinimus, kodėl jos yra tokios bejėgės. Gal mums reikia ką nors padaryti, kad jos galėtų veikti.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. P. Gražulis atsisako. Dabar dėl motyvų norės kalbėti už A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Nepaisant visų čia mūsų abejonių ar tikėjimo, kaip čia veiks ar neveiks, pavyks ar nepavyks, vis dėlto šitas siūlymas yra, kiek aš skaičiau aiškinamąjį raštą, parengtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, bent jau bendradarbiaujant su jo specialistais. Tai institucija, kuri turi patyrimo kontroliuojant, prižiūrint verslo subjektus. Akivaizdu, kad mes turime tam tikrą teisinę spragą ir institucijos nesugeba išspręsti tos problemos, kuri dabar egzistuoja, o verslai įžūliai apeina.
Aš tikrai kviečiu palaikyti, pritarti šiam projektui, o jeigu ir to nepakaks, jeigu institucijos ir tokiu atveju nesugebės susitvarkyti, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo priimtų nuostatų, tada, matyt, reikės ieškoti naujų sprendimų. Kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės M. Danielė. Prašau.
M. DANIELĖ (LF). Kolegos, tarnybos skėsčioja rankomis tada, kai Seimas priima kvailus įstatymus. Turbūt blogai, kad šioje pataisoje suklijuota reklama ir nuotolinė prekyba, nes tai yra dvi atskiros diskusijos. Bet principas, kai kalbame apie nuotolinę prekybą dėl garinimo, garinimo aparatų, skysčių ir skonių, tai yra kova su vėjo malūnais. Šiandien yra daroma tai, kad beatodairiškais draudimais bandoma kovoti su naujomis technologijomis ir naujomis alternatyvomis įprastiniam rūkymui.
Jeigu tikslas yra apsaugoti nepilnamečius, tai seniai reikėjo į tuos nepilnamečius ir susitelkti. O dabar mes bandome riboti, riboti, riboti ir jeigu mes apribojame normalią prekybą, dabar jau nebeužtikriname net saugios nuotolinės prekybos. Tai reiškia, kad galiausiai bus siunčiamasi iš Kinijos, iš trečiųjų šalių, kur apskritai neaišku, kokie produktai, kas juos tikrina, kas juos reguliuoja ir kokios banderolės ant jų užklijuotos.
Žinokite, kad draudimai didina žalą, kurią patiria galutinis vartotojas, ir ta žala galiausiai viršija paties produkto keliamą žalą. Todėl tikrai siūlau ne palaikyti, o galvoti apie tai, kokiais reguliavimo būdais mes galime apsaugoti nepilnamečius, bet užtikrinti galimybes naudoti rūkymo alternatyvas suaugusiesiems, kurie nebenori rūkyti paprasto degaus ir labiausiai kenksmingo sveikatai tabako. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti.
Dabar būtų darbotvarkės 1-11 klausimas dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo ir taip toliau, bet nėra Teisės departamento išvados, todėl mes šio klausimo šiandien nesvarstysime.
12.08 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos diskriminacinės politikos moterų atžvilgiu ir kitų žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimo“ projektas Nr. XIVP-2058 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rezoliucijos dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos diskriminacinės politikos moterų atžvilgiu projektas. Kviečiu I. Pakarklytę pristatyti rezoliucijos projektą. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Visų pirma noriu padėkoti Užsienio reikalų komitetui ir Užsienio reikalų ministerijai, kad operatyviai sureagavo į šį rezoliucijos projektą ir pateikė konstruktyvias pastabas, nes laikas, kada turime svarstyti šią rezoliuciją, yra dabar.
Pristatau jums rezoliuciją „Dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos diskriminacinės politikos moterų atžvilgiu ir kitų žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimo“. Nuo pat 1979 metais įvykusios revoliucijos Irano žmonės yra teokratinio režimo gniaužtuose. Šis režimas nuosekliai nuolat pamina demokratijos principus, žmogaus teises ir taip veikia jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Žmogaus teisių pažeidimai yra itin jaučiami Irano moterų, kurių pasirinkimo laisvė yra ženkliai varžoma įvairiose gyvenimo srityse. Šiuo atveju šis protestas ir yra Irano moterų lyderystė ir taip prasidėjo ta protestų audra.
Aš dar paminėsiu kelis faktus. Protestas prasidėjo ir ta visa audra kilo nuo rugsėjo 16 dienos, kai M. Amini, jauna moteris, buvo sulaikyta moralės policijos, veikiančios Irane, neva dėl hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimo. Ji žuvo to sulaikymo metu. Po šio įvykio tūkstančiai protestuotojų išėjo į gatves Irane daugiau nei 80 miestų, bet taip pat jau dabar ir kitose šalyse vyksta taikūs protestai.
Irano Vyriausybė į šiuos kilusius protestus atsakė ne dialogu su piliečiais, o žmogaus teisių pažeidimais: blokuoja internetą ir kitus komunikacijos kanalus, protestus malšina tikrai labai žiauriai, naudodami netgi kovinius šaudmenis. Mes jau turime duomenų, kad yra apie 100 žmonių žuvę, nužudyti tuose protestuose, daugiau nei 1 tūkst. sulaikyti. Tie skaičiai, aišku, nuolatos kinta.
Dabar kodėl Seimui svarbu palaikyti šiuos taikius protestus? Priminsiu, kad mes ne pirmą kartą jau palaikome žmones, kurie susiduria su režimų priespauda. Išreiškėme paramą Afganistano, Kubos gyventojams, Kinijos uigūrams, Krymo totoriams, taip pat ir Baltarusijos žmonėms. Nuosekliai smerkiame tuos režimus, kurie pažeidžia žmogaus teises, ir negalime likti abejingi ir įvykiams Irane.
Tai nėra pirmas protestas Irane. Vienas didesnių buvo turbūt 2019 metais, bet vis ta santvarka nepasikeičia, o žmonės toliau siekia savo teisių. Protestuotojų dažnas prašymas ir dabar yra skleisti žinią visame pasaulyje, kad net ir toli nuo Irano esančios valstybės dalintųsi ta žinia, ko reikalauja Irano žmonės ir kokie žiaurūs žmogaus teisių pažeidimai yra vykdomi.
Seimo rezoliucija, jeigu tokia būtų priimta, pasakytų, kad ir lietuviai mato, girdi ir palaiko Irano taikius protestuotojus. Tai jiems būtų įkvepiantis ir padrąsinantis ženklas. Tiek trumpai. Tekstą, tikiu, visi skaitėte. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų svarstome labai svarbų klausimą. Iš tikrųjų jūs jį registravote tik šiandien, pateikdama tarsi katę maiše. Seimo nariai iš tikrųjų nespėjo net susipažinti su tekstu, tuo labiau ir padiskutuoti savo frakcijose.
Mano klausimas būtų: ar jūs pati nepasitikite šiuo tekstu ir norėjote šiek tiek jį nuslėpti, ar tiesiog turite organizacinių ir laiko valdymo problemų? Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Užsienio reikalų komitete vakar buvo svarstyta ši rezoliucija ir buvo pritarta bendru sutarimu. Ten yra visų frakcijų atstovai ir projektas buvo išplatintas jiems vakar. Įvykiai vystosi tikrai labai sparčiai ir variantas svarstyti spalio 11 dienos posėdyje tiesiog būtų netikslingas ir nesavalaikis.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Matijošaitis. Prašau.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, noriu patikinti, kad ši iniciatyva labai sveikintina, savalaikė. Protestai vyksta jau dvi savaitės. Kitas posėdis, kaip ir minėjote, yra tiktai spalio 11 dieną, taigi laikas brangus. Vakar šią rezoliuciją spėjo išdiskutuoti ir pastabas teikti Užsienio reikalų komitetas, į pastabas atsižvelgta. Į Užsienio reikalų ministerijos pastabas atsižvelgta.
Aš tiesiog noriu pasakyti, kad Iranas nėra taip toli, kaip mums atrodo. Dar neseniai, liepos mėnesį, man pačiam teko vykti su darbo vizitu į Albaniją, į Irano opozicijos, laisvo Irano kasmetinį samitą Ašrafo III mieste, kurį pastatė laisvo Irano, demokratiško Irano propaguotojų opozicija su savo prezidente M. Radžavi. JAV žvalgybos duomenimis, buvo pranešta Albanijos vyriausybei, kad turėtų renginys būti nukeltas dėl sprogimo, dėl terorizmo grėsmės.
PIRMININKAS. Laikas užduoti klausimą.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Tiesiog noriu paklausti, ką dar galime padaryti, be rezoliucijos ir viešojo diskurso, šia tema, kad pademonstruotume, jog Irano žiaurumai visame pasaulyje yra labai arti mūsų?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Keli galbūt momentai, ką dar galima būtų padaryti, tai tolesnės sankcijos. Jau dabar, aišku, jų yra daug, ir ekonominių sankcijų, bet tikslinės sankcijos su režimu susijusiems asmenims iš Europos Sąjungos pusės irgi yra dar vienas svarbus klausimas. Iš tokių labai praktinių dalykų. Bet ką pabrėžia patys protestuotojai ir žmonės, kurių nebetenkina šis režimas, dažniausiai jauni žmonės, kad jiems yra labai svarbu tas dalinimasis žinute. Tiek viešas valstybių pasakymas, kad jos palaiko protestuotojus, tiek ir pilietinės visuomenės reakcija, nes, kaip aš minėjau, ne tik Irane jau vyksta protestai. Jie vyksta ir kitur. Taip pat dar yra kalbama ir apie tai, kad blokuojamas internetas. Galbūt čia būtų galima ieškoti būdų, kaip suteikti tą interneto prieigą Irane. Taip trumpai.
PIRMININKAS. Dėkui. Ž. Pavilionio salėje nematau, R. Žemaitaičio salėje nematau. A. Nekrošių matau. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, kad matote. Gerbiama pranešėja, tikrai sveikinu su šia rezoliucija, tiktai, taip, kaip ir kolegė pastebėjo, gaila, kad mes gana vėlai turėjome galimybę su ja susipažinti. Tikrai palaikysiu ir balsuosiu už. Bet mano klausimas toks labiau abstraktus. Kokia yra nauda iš tų rezoliucijų, nes šalys būna susirūpinusios, išreiškia palaikymą, bet realiai žmonėms reikia galbūt kitokios pagalbos? Kokią naudą iš tų rezoliucijų realiai turi žmonės, kurie protestuoja prieš režimą?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, kolega, už išties gerą klausimą. Yra ir Lietuvoje Irano ekspertų ir žmonių, kurie palaiko ryšius su protestuotojais, su aktyvistais. Jų yra tas klausimas, ar Lietuva apskritai kaip nors atsiliepia į tuos įvykius, ar juos seka, ar girdi, todėl to viešo žingsnio žmonės labai laukia ir tuo mes ir esame demokratija, ir skiriamės nuo autokratinių režimų ar diktatūrų, kad palaikome demokratiją ir pilietinę visuomenę ir kitose šalyse. Dėl klausimo prieš tai minėjau, kad, aišku, yra ir kitų praktiškesnių galbūt žingsnių, bet tas viešas išsakymas pozicijos, kur tu stovi ir ką tu palaikai, yra labai svarbus protestuotojams.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių daugiau nėra. Dabar yra diskusija dėl rezoliucijos. Yra vienas norintis kalbėti ir tas žmogus yra P. Gražulis. Kviečiu į tribūną. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, jums buvo užduotas klausimas, o ką pakeis šita rezoliucija? Irano režimą? Ne. Ką jūs galite padaryti, jūs nedarote. Štai jau žūsta, taip ten žuvo moteris, kuri nenaudojo galvos uždangalo, buvo nužudyta, bet Lietuvos piliečius, lietuvių kilmės Rusijos piliečius, kurie bėga nuo karo Ukrainoje į Lietuvą iš Karaliaučiaus srities, jūs galite įleisti ir galite išgelbėti jų gyvybes, bet jūs nieko nedarote. Jūs labiau rūpinatės Irano žmonėmis, jų žmogaus teisių pažeidimu negu lietuvių kilmės Rusijos piliečiais, kurie palaiko Ukrainą, kurie nenori kariauti prieš Ukrainą, jūs juos varote į Ukrainą. Jau yra informacijos, kad yra žuvusių Rusijos kilmės Lietuvos piliečių. Ką jūs darote? Ar čia veidmainystė, ar čia nuoširdumas? Kažin kur, kur nieko negali padaryti, jie susirūpinę, o kur privalo ir turi spręsti tas problemas ir jau jos turi būti išspręstos… Visi tie, kurie palaiko Ukrainą ir nenori kariauti prieš Ukrainą, Rusijos piliečiai lietuvių kilmės turėjo būti įleisti į Lietuvos teritoriją, bet jūs to nedarote. Esate veidmainiai. Aš dar daugiau pasakysiu, matydamas jūsų labai nuoseklią politiką, tarnaujate V. Putinui.
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Dėl motyvų dėl priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
Kolegos, dabar iki vakarinio posėdžio liko trys klausimai, tai yra diskusija, Seimo narių pareiškimai, Vyriausybės valanda ir ministrės atsakymai į pateiktus klausimus. Mes nespėsime iki 14 valandos apsvarstyti visų ir turėti pertrauką. Tai mano pasiūlymas apsispręsti: arba mes atsisakome Vyriausybės valandos ir baigiame apie 13 val. 20 min., arba darome viską, bet tai trunka iki pat 14 valandos, ir tada iš karto pradedame vakarinį posėdį. Ar galime atsisakyti Vyriausybės pusvalandžio? Gerbiama opozicija, galime? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Tada Vyriausybės pusvalandis šiandien nevyks.
12.20 val.
Diskusija „Dėl migrantų iš Rusijos Federacijos įleidimo į Lietuvą“
Darbotvarkės 1-14 klausimas – diskusija „Dėl migrantų iš Rusijos Federacijos įleidimo į Lietuvą“. Pagal Statutą numatytas pusvalandis. Galime apsibrėžti tą pusvalandį? Tvarka, sutariame. Pirmasis frakcijos vardu… Iš pradžių kviečiu frakcijos vardu, o po to likusius. Kalbės P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, vakar LRT, tai Landsbergių radijo ir televizijos, laidoje „Lietuva kalba“ kalbėjo L. Kasčiūnas, kuris sakė, kad mes jau vykdome diskusijas ir ieškome sprendimų, kaip lietuvių kilmės Rusijos piliečiams suteikti galimybę atvykti į Lietuvą. Aš noriu jums pasakyti, kad antradienį šį klausimą siūliau frakcijos vardu įtraukti į darbotvarkę, šis klausimas nebuvo įtrauktas valdančiųjų balsais. Šiandien šį klausimą taip pat siūliau įtraukti į darbotvarkę, valdančiųjų balsais jis nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Tai yra akivaizdus melas, melas per Lietuvos, per Landsbergių, radiją ir televiziją.
Mielieji, klausiausi tos diskusijos ir man tiesiog darėsi gėda, kai aiškino, kad jie gali įsigyti Lietuvos pilietybę ir atvykti. O kiek ta procedūra trunka? Antras dalykas, ar jūs, ponai konservatoriai, žinote, kad jau ne vienas, kuris ateina prie Lietuvos konsulato galbūt susitvarkyti dokumentų, paimamas Rusijos tarnybų ir išvežamas į Ukrainą? Kad ten laukia jų specialiosios tarnybos supakuoti, tų žmonių? Ką jūs kalbate? Aš jau sakiau, kad yra jau žuvusių Ukrainos kare Rusijos piliečių su Lietuvos ištakomis.
Antras dalykas, kai L. Kasčiūnas televizijos laidoje aiškina, kad jie tegul pasiduoda. Pone Kasčiūnai, ar jūs nežinote, kad to neįmanoma padaryti, kad už nugaros stovi politrukai, ir jeigu tu bėgsi ar iškelsi baltą vėliavą, būsi nušautas? Jūs nesate tarnavę kare, jūs nežinote situacijos. Nebent pasiduotų visas frontas, bet ar tai įmanoma? Ir kiek yra jau tokių nušautų, kurie bandė bėgti? Tai gal parodyk pavyzdį, eik į frontą ir pabandyk, vienu žodžiu, pasiduoti.
Trečias dalykas. Aiškina, kad Rusijos piliečiai turi priešintis V. Putino agresijai. Palaukite, ar jūs nežinote A. Navalno istorijos? Ar jūs nežinote, kaip buvo nuodijami opozicionieriai? B. Nemcovas buvo nužudytas. Ar jūs nežinote, kad laisvės atėmimas siekia iki 10 metų tiems, kas neis į mobilizaciją? Jūs visa tai žinote ir vis tiek jūs užimate tokią poziciją.
Aš manau, kad iš Rusijos, kai V. Putinas paskelbė mobilizaciją, bėga Rusijos liberalai ir konservatoriai, kurie mojavo Z raide, sveikino V. Putiną, bet kai jiems patiems reikia eiti į frontą ir mirti, jie bėga iš Rusijos. Taip pasielgtų ir mūsų konservatoriai ir liberalai, kurie labai plačiai mojuoja Ukrainos vėliavomis, bet jeigu juos pačius paliestų, aš manau, greitai spruktų iš Lietuvos.
Dar vienas dalykas. Pažiūrėkite, kas yra: tų vadinamųjų, kurie rezerve ir kuriuos gali V. Putinas mobilizuoti, pašaukti į mobilizaciją, nėra net 1,5 mln. gyventojų. Europoje, jeigu paimsime Turkiją, kuri remia Ukrainą, ir Angliją, gyvena daugiau kaip 0,5 mlrd. gyventojų. Jeigu jie paplistų, tie pabėgėliai išbėgtų po visą Europą, Lietuvoje gal ir būtų 2 ar kiek tūkstančių, bet tų 2 tūkst. nebūtų, neliktų Lietuvoje. Jie išvažiuotų į Vokietiją, Švediją ir Suomiją.
Taip, kodėl jūs remiate V. Putiną? Kodėl jūs viską sudarote? Ir jeigu jie visi išvažiuotų, pabėgtų tie 1,5 mln., neliktų Rusijos kariuomenės. Ukraina laimėtų karą. Kodėl jūs nenorite, kad Ukraina laimėtų karą? Atsakykite, ponas Landsbergi, kas yra? Kodėl jūs nuolat ir nuolat tarnaujate Rusijai? Jūs Baltarusiją įstūmėte į V. Putino glėbį, kad jis neturėtų jokios laisvės manevruoti. Jūs viską darote, kad tik karą laimėtų Rusija. Man labai keista jūsų pozicija. Man nesuprantama ši pozicija. Veidmainiška pozicija. Todėl ką duos ši diskusija? Ar dėl šios diskusijos nors vienas bus išgelbėtas Rusijos pilietis lietuvių kilmės? Nebus nė vienas išgelbėtas. Reikalingi šiandien, jau ne šiandien, reikėjo prieš savaitę priimti sprendimus. Juk į jus kreipėsi Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai. Prašė, kad jūs išleistumėte juos į Lietuvą, bet jūs nereagavote. Jums svarbiau Irano piliečiai nei lietuvių tautybės Rusijos piliečiai.
PIRMININKAS. Kalbės frakcijos vardu D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties kalbėsiu frakcijos vardu, todėl tikrai nesibarsiu. Akcentuosiu tik tai, ką mano mūsų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kad svarbu paminėti, todėl prašau ne tik klausyti, bet ir išgirsti.
Išties gyvename nepaprastosios padėties metu. Tą nepaprastąją padėtį mes jau tęsiame kelis kartus ir faktiškai tai pirmas kartas Lietuvoje, Lietuvos istorijoje, kai mes tokį ilgą tarpą gyvename specialiu statusu. Konstitucijoje kaip pasakyta? 144 straipsnyje numatyta, kad jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė iki 6 mėnesių.
Kolegos, įvedus nepaprastąją padėtį, tas statusas ne tik kad mus priverčia dirbti padidinto pavojaus sąlygomis ir į viską žiūrėti ganėtinai atsakingai, tas statusas sako, kad kitas gali būti tik dar griežtesnis – tai yra karo padėties įvedimas. O kaip mes gyvename valstybėje? Išties nežinome, nei kas yra atsakingas už nepaprastąją padėtį, neteikiama jokia informacija, nepristatoma situacija pasienyje.
Girdžiu, dabar gerbiama A. Bilotaitė sako: pasikvieskite ir atsakysiu. Jūs labai vėluojate. Į visus klausimus ateinate atsakyti tada, kai jus pakviečia. O taip neturėtų būti. Visą vasarą gyvenome nepaprastosios padėties metu, bet niekas už ją neatsiskaitė. Jeigu ką sužino žmonės, sužino tik iš žiniasklaidos. O žiniasklaida išties susirenka informaciją, ją paviešina ir žmonėms kyla pagrįstas nerimas.
O kaip mes gyvename Seime? Nors ir nepaprastoji padėtis, žiūrėkite, mes posėdžiaujame faktiškai tuščiose salėse. Suprantu, kai buvo kovidas, turėjome saugotis ir taip toliau. Bet kas dabar mums trukdo visiems susirinkti ir diskutuoti? Praeitą savaitę teikėme labai svarbius įstatymų projektus su opozicija dėl energetinės krizės, kaip mažinti žmonėms kainas. Jūs net neklausėte. Kai reikėjo balsuoti, bėgote vos ne parpuldami, vienas į kitą vos ne atsimušdami, žiūrėjote, ką jūsų Mikulėnienė parodo, kaip balsuoti, ir viskas, jūs net mūsų negirdėjote. Žmonės visa tai mato.
Gerbiami valdantieji, jūsų ministrai nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Aš kalbėsiu apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kai vyksta karas, visur jūs prisidengiate karu, tačiau mes faktiškai nematome krašto apsaugos ministro Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, atsiskaito viceministrai. Ar taip turėtų būti? Jau mes nematome vadovo, tai nors krašto apsaugos ministras… Tiek iššūkių: haubicos, pėstininkų kovos mašinos, kiek skandalų nuvilnijo, kad nesukomplektuotos ir taip toliau. Kiek mes paramos teikiame, ar mes tuos pajėgumus atstatome? Jokio atsakymo, vėluoja. Paleido krašto apsaugos ministro piarinę liniją per visus žiniasklaidos kanalus, neva bus Prezidentu, o vėliau žmogus taip atsipalaidavęs prisifotografavo laikraščiuose, žurnaluose, kad paskui visi ir juokiasi, jog reklamuoja kostiumą, triusikus ar kokį nors laikrodį. Ar taip turi būti karo ir nepaprastosios padėties metu? Išties tai yra nepriimtina ir gėda. Komunikacijos stoka yra viena didžiausių jūsų spragų, gerbiami kolegos. Jūs esate labai neatsakingi ir neatsakingai vykdote pareigas. Jūs ką, neturite specialistų? Tikrai tarnautojų labai daug. Bet jeigu jūs žmonėms nekomunikuojate… Pamenate, kai buvo ekstremali padėtis mūsų valdymo metu, gerbiamas A. Veryga kaip vadovas atsiskaitinėjo kiekvieną dieną po kelias valandas. Jį kritikavo, kad per daug. Nieko panašaus, visiems buvo aišku, kas vyksta. O dabar? 150 mln. iš biudžeto, nepaprastąją padėtį numetame būtent pasieniečiams, o vėliau teikiate įstatymų projektus, tarnautojams keliančius siaubą. Žadate atimti jiems socialines garantijas, pensijas ir taip toliau. Vėl jūs keliate nerimą, nesusikomunikuojate tarpusavyje, viskas pas jus paleista, iš tiesų atrodo, kad valstybės niekas nevaldo nepaprastosios padėties metu.
Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, į jus kreipiamės. Susitelkite, susiimkite, jūs juk dabar šiuo metu valdote mūsų visų valstybę. Gana tyčiotis ir gana atsakinėti anekdotais į mūsų užduotus rimtus klausimus, reikia susiimti. Kad jūsų vėluojate, faktas.
Prieš penkias dienas paskelbta mobilizacija. Visi žinome, Rusijos piliečiai po paskelbtos mobilizacijos bėga iš Rusijos, žinome, kad patenka į Lietuvos Respubliką, nors įvesta nepaprastoji padėtis, kad jie nepapultų, žiniasklaida rašo – plūsta, beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių jau Lietuvoje. Jūs juokiatės. Atėjo G. Landsbergis, jis išvis neturėjo net pasakyti, turėjo pasisakyti galbūt tik vadovė apie nepaprastosios padėties situaciją, paaiškinti aplinkybes.
Aš esu marijampolietis, gyvenu pasienio teritorijoje. Pilna Rusijos piliečių automobilių, ne tik krovininių, bet ir lengvųjų. Muitininkai sako, kad privažiuoja tranzitu Rusijos piliečiai, ir nevažiuoja daugiau į Kaliningradą, prašo išlipti, prašo prieglobsčio ir taip toliau, nežinome, ką daryti, nes nėra komunikacijos, nėra štabo nepaprastosios padėties valdymo metu, iš viso kažkur pasileidę visi, niekas nesupranta, kas vyksta valstybėje.
Aš jūsų labai prašau susitelkti, kartu pagalvoti, ką reikia daryti. L. Kasčiūnas, aš dar kartą kartoju, jūsų visos partijos ir tos padėties neištemps. Taip, tai žmogus, kuris rūpinasi nacionaliniu saugumu, ir mes jam padedame, bet jūs visi esate, atrodytų, be kompetencijos, jūsų aplaidumas tiesiog per kraštus trykšta.
Dar labai svarbus dalykas, gerbiami kolegos. Rusijos piliečiai dabar patekę į Lietuvą, mes visi žinome. Kas tikrina juos? Nemeluokite žmonėms, kad visus patikrina pagal duomenų bazes. Aš konkrečiai pasakau, tai neįmanoma padaryti. Mes nežinome, kiek papuolė į Lietuvą tų piliečių rašistų, būtent palaikančių karą. Tai, kad jie turi vizas, dar nereiškia, kad jie lojalūs mums, demokratinėms vertybėms. Kas su jais vyksta, kur jie dabar, kiek tarp jų vienokių ar kitokių? Turėtų ir tam tikros mūsų tarnybos atsiskaityti tiek, kiek galima.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kur pranešimai apie nepaprastąją padėtį?
PIRMININKAS. 7 minutės jau baigėsi.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ir dar labai svarbus momentas, gerbiami kolegos. Šiandien vėl matome, kad jūs vėl kertate kibirkštis į prezidentūrą. Jūs ginčijatės, kas važiuos į Europos Vadovų Tarybą. Ką jūsų darote nepaprastosios padėties metu? G. Landsbergį išties reikia gėdyti, jis išvis nieko neatsiskaito. Prezidentas. Šiuo metu. Labai prašau susitelkimo, nes mes Lietuvą turime vieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kalbės R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Akivaizdu, kad laukti tikrai negalime, kol bus mobilizuoti Rusijos lietuviai, gyvenantys Rusijoje. Aš neplanavau iš tikrųjų čia kalbėti diskusijoje, bet yra vienas atvejis. Į mane kreipėsi viena šeima, kur giminės buvo J. Stalino laikais ištremtos į Sibirą, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, būtent alytiškių šeima kreipėsi. Jie yra sunerimę dėl to, kad jie ten yra įleidę šaknis, seneliai yra, jų dirbantys vaikai, jie taip pat bijo dėl tos mobilizacijos. Dabar yra prašymas atsisakyti Rusijos pilietybės ir tada važiuoti į Lietuvą. Kaip žinote, Amerika taip pat paprašė išvykti iš Rusijos būtent amerikiečius Rusijos piliečius, tačiau mes neišgirdome, kad jie prašytų atsisakyti Rusijos pilietybės. Čia yra viena. Tikėtina, kad po karo žmonėms reikės grįžti namo. Į šituos dalykus, kurie dabar vyksta… Ačiū Dievui, kad diskusija prasidėjo, bet, ko gero, diskusijos laiko limitas jau yra pasibaigęs ir jau reikia veikti. Mano tiesiog paskatinimas, paraginimas valdantiesiems veikti jau dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Jarutį. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šitos diskusijos galėjo ir nebūti, jeigu vakar būtų elementariai priimtas mūsų paklausimas, būtų atsakyta į klausimus, nes situacija iš tikrųjų yra gana nerami ne tik parlamento, bet ir visuomenės požiūriu.
Šiaip aš esu už tai, kad mes priėmėme teisingą sprendimą riboti ar neįleisti nuo mobilizacijos bėgančių rusų į savo šalį. Šitą sprendimą priėmėme kartu su kaimynais lenkais, latviais, estais. Bet situacija rodo visai ką kita. Taip, mes neuždarysime aklinai visos sienos. Yra žmonių, kurie tikrai turi teisę ir galimybę pabėgti nuo karo, kaip tai daro ukrainiečiai, kaip tai daro galbūt kai kurie žmonės iš Artimųjų Rytų, bet dabar, paskelbus mobilizaciją, mums mažiausiai reikia bėgančių rusų. Kas gali paneigti, kad šitaip yra atveriama dirva pasilikti Lietuvoje tam tikriems Rusijos specialiųjų tarnybų agentams ir atėjus valandai X pradėti veikti?
Šiandien nebūčiau galbūt taip kalbėjęs, bet girdėjau užsienio reikalų ministro interviu, jis sakė, kad… Čia, matau, yra pasienio tarnybos ir migracijos tarnybos žmonės. Buvo kalbama, kad yra detali atvykstančių piliečių patikra pasienio punktuose, oro uoste. Deja, socialiniai tinklai ir žmonės asmeniškai byloja visiškai ką kita, kad yra tiesiog elementaru atskristi iš Helsinkio į Lietuvos oro uostą, pasiimti bagažą ir keliauti toliau. Niekas jokios patikros, nieko nedaro. Kas žino, kiek čia jų lieka? Užvakar buvo sakyta, kad dalis jų galbūt migruoja tranzitu į Kaliningradą, bet tiesiog žmonėms ir mums reikia paprasto atsakymo, kiek įvažiuoja, kiek išvažiuoja, kodėl tik 153 neįleisti per praeitą savaitę, kiek iš jų yra šaukiamojo amžiaus vyrų ir taip toliau? Tiesiog tenka konstatuoti ir apgailestauti, kad… Žinoma, valdantieji viską geriausiai žino, jie tuos sprendimus priima. Daugelį jų mes palaikome, kas susiję su karu, kas susiję su nacionaline gynyba, kas susiję su krašto apginamumu, bet šiuo atveju negalime nutylėti. Ir mums, ir visuomenei tų atsakymų reikia. Aš labai tikiuosi, kad čia yra gerbiama ministrė A. Bilotaitė ir atsakys mums į tuos klausimus. Buvo galima paprastuoju būdu antradienį atsakyti ir būtų nereikėję šiandien šios diskusijos. Bet bet kokiu atveju geriau vėliau negu niekada. Tikiuosi, kad mes išgirsime tuos atsakymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu V. Baką į tribūną.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai gerai, kad ši diskusija įvyko. Neturi būti taip, kad jeigu ministrė ko nors neatsako, diskusijos nevyksta. Per daug svarbus klausimus. Tai rodo, kad Seimas yra gyvas, Seimas stebi situaciją ir reaguoja.
Kai mes svarstėme nutarimą dėl nepaprastosios padėties, aš atkreipiau dėmesį į tai, kad nutarime nėra kriterijų, kuriais remdamiesi mes neįsileidžiame į Lietuvą Rusijos piliečių. Nėra kriterijų. Tai vienas svarbiausių sprendimų – mes uždarome sienas, o kriterijų nenustatome.
Aišku, tuo metu dauguma buldozeriu priėmė tą nutarimą ir šiandien turime gana netikėtas pasekmes: 30 tūkst. lietuvių kilmės rusų Kaliningrado srityje negali… arba, kitaip tariant, negali prašyti pagalbos, neturi galimybės gauti pagalbos iš Lietuvos, nors jų konstitucinė teisė, jų prigimtinė teisė suteikia tokią galimybę. Kitaip tariant, ta nekompetencija, kuri pasireiškė valdant pabėgėlių krizę, rodo tai, kad mes net nesugebame parengti Seimo nutarimo projekto ir dėl to patys šaudome sau į kojas. Tai yra didžiulė bėda.
Nepaisydamas to, kad vakar daugumos žmonės susizgribo ir šiandien Vidaus reikalų ministerija konsultuojasi su Užsienio reikalų ministerija, aš norėčiau palinkėti suspėti priimti šį sprendimą, nes jeigu V. Putinas uždarys Rusijos sienas, mūsų tautiečiai gali atsidurti arba kalėjimuose, jeigu jie atsisakys kariauti, 10–15 metų, arba fronte ir bus priversti šaudyti, griauti Ukrainos miestus ir žudyti Ukrainos žmones. Tai yra nekompetencijos pasekmė. Tai yra tik vienas iš epizodų.
Kitas epizodas yra galbūt kiek platesnis. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kaip apskritai per pastaruosius metus valdoma migracijos krizė. Faktiškai Lietuva išėjo, pasitraukė iš prieglobsčio teisės Jungtinių Tautų. Mes pažeidėme visus įmanomus tarptautinės teisės aktus valdydami šitą migracijos krizę. Lietuvos vardas skamba visų įmanomų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir mūsų nevyriausybinių organizacijų ataskaitose. Tai yra mūsų vidaus politikos bankrotas.
Kaip Žmogaus teisių komiteto narys, aš vis tiek privalau sugrąžinti diskusiją į teisinius rėmus, nes pastaraisiais metais, būtent šiuos metus sprendimai pabėgėlių teisės srityje yra priimami iš lubų arba pasižiūrėjus reitingus, arba pakursčius baimes, bet ne vadovaujantis tarptautinės teisės aktais. Aš tiesiog noriu priminti ir vidaus reikalų ministrei (ji čia sėdi ir pasisamdė teisės patarėją), kad yra mažų mažiausiai keli dokumentai, prie kurių reikia sugrįžti. Lietuva juos ratifikavo, mes įsipareigojome ir juos reikia vykdyti.
Pirma, aišku, Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių teisės. Ji sako, kad pabėgėliais pripažįstami tie, kurie dėl pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl religijos, narystės (tam tikra socialinė grupė) ar politinių pažiūrų laikomi pabėgėliais. Taip pat svarbu, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro, vadovo yra nurodyta, kad pabėgėlių statuso nustatymo procedūros ir kriterijai apima ir tuos atvejus, kai žmonėms gresia bausmė už dezertyravimą ar vengimą, kai jie atsisako dalyvauti kariniuose veiksmuose. Taip, mes galime sakyti, galėjo anksčiau išeiti, galėjo anksčiau protestuoti, eiti į gatves, bet taip sako tarptautiniai dokumentai.
PIRMININKAS. Kolega, laikas jau baigėsi.
V. BAKAS (DFVL). Žmonės turi teisę atsisakyti dalyvauti kariniuose veiksmuose ir turi teisę dėl to į prieglobstį. Ir tai mes turime vykdyti.
Jeigu galima, paskutinė mintis. Dabar Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad štai V. Putinas sąmoningai neuždaro sienų, kad atsikratytų žmonių, kurie linkę protestuoti. Bet yra ir kitų nuomonių, kad tokios pabėgėlių apsaugos atsisakymas atskirų šalių galėtų būti kvalifikuojamas kaip pagalbos neteikimas, tai pagalbos teikimas Rusijos agresijai. Ir šiandien pabėgėlius, bėgančius nuo karo, ragina priimti per 3 dienas Europos Tarybos pirmininkas Š. Mišelis, Vokietijos kancleris O. Šolcas, Vokietijos Bundestago Draugystės su Ukraina grupės vadovas R. Vageneris, užvakar apie tai pranešė JAV Baltųjų rūmų atstovas.
Taigi, kolegos, grįžkime į tarptautinę bendruomenę. Sugrąžinkime teisės viršenybę į Lietuvą.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Labai ačiū.
12.46 val.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 ir 14 dalis)
Jums leidus, gal būtų dabar iš karto organiškiau išklausyti vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės atsakymus į klausimus ir po to – Seimo narių pareiškimus. Kviečiu ministrę į tribūną. Klausimui numatyta 20 minučių. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos Seimo nariai, atsakydama į opozicijos kolegų klausimą dėl migrantų iš Rusijos įleidimo į Lietuvą keliamų grėsmių, pirmiausia noriu priminti šio sprendimo priešistorę.
Priminsiu, kad šis sprendimas buvo priimtas dar iki V. Putinui paskelbiant mobilizaciją, atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą bei agresyvius ir neprognozuojamus Kremliaus veiksmus ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, ir į tai, kad trys ketvirtadaliai Rusijos Federacijos piliečių palaiko Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Rugsėjo 7 dieną Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai Kaune sutarė, kad būtina griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę. Prie šio sprendimo prisijungus ir Lenkijai, buvo priimtas regioninis sprendimas, kad nuo rugsėjo 19 dienos visos keturios valstybės neįleis turistines vizas turinčių ar grėsmę galinčių kelti Rusijos piliečių.
Rugsėjo 8 dieną visos keturios valstybės išplatino bendrą premjerų pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad keliavimas į Europos Sąjungą yra privilegija, o ne žmogaus teisės. Ir čia noriu priminti, kad opozicija tądien skeptiškai vertino Baltijos šalių ketinimus apriboti rusų judėjimą, kritikavo šį griežtą Lietuvos sprendimą, vadino neefektyviu ir ragino palaukti europinio sprendimo.
Rugsėjo 14 dieną buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyti Rusijos Federacijos piliečių įleidimo į šalį kriterijai. Rugsėjo 19 dieną, remiantis šiuo nutarimu, Lietuva, kaip ir Lenkija, Latvija ir Estija, pradėjo taikyti sugriežtintą individualią Rusijos piliečių patikrą. Jau 10 dienų per Šengeno išorės sieną į Lietuvą įleidžiami tik tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai, ypatingų humanitarinių priežasčių Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai.
Rugsėjo 21 dieną V. Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją ir tūkstantiniai rusų srautai ėmė bėgti iš šalies. Rugsėjo 23 dieną Rusijos piliečių galimybes atvykti į šalį apribojo ir iki tol nuo šių sprendimų atsiribojusi ir jais suabejojusi Suomija.
Besitraukiantys rusai renkasi kitas kryptis, ne mūsų regioną, nes mes demonstruojame kietą laikyseną dėl nepriėmimo. Taigi matome, koks savalaikis ir teisingas buvo šis sprendimas, nes kartu su bėgančiu nuo mobilizacijos rusų srautu galėjome gauti ir grėsmes, kurios gali atsisukti prieš mus pačius, nes tarp atvykstančių asmenų, apsimetančių bėgančiais nuo mobilizacijos, gali būti žvalgybos ar karinių struktūrų pareigūnai ar jų užverbuoti asmenys, kurie vykdys kenkėjišką diversinę antivalstybinę veiklą Lietuvoje, kurs miegančių agentų tinklą Lietuvoje, kol gaus signalą vykdyti atvirą antivalstybinę veiklą.
Pažymėtinos ir Ukrainos pamokos. Iki karo pradžios Ukrainos pareigūnai fiksavo didelius atvykstančių Rusijos piliečių srautus, kuriems atvykus jų buvimo vieta tapo nežinoma. Paskelbus karą, neatmestina, kad šie asmenys tapo diversinių grupių nariais.
Dabar apie skaičius. Paskelbus apie sugriežtintą individualią patikrą, bendras vykstančių Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 45 %. Beveik perpus. Įsidėmėkite šį skaičių, jeigu dar vis abejojate griežtos Lietuvos ir mūsų regiono pozicijos veiksmingumu. Rusų turistai nedrįsta čia atvažiuoti. Dabar per dieną pravažiuoja apie 1 tūkst. 400 Rusijos piliečių, bet tai 45 % vilkikų vairuotojai ir 48 % Kaliningrado tranzito keleiviai. Palyginkime: per Estiją, kuri neturi Kaliningrado tranzito, pravažiuoja dar daugiau – apie 1 tūkst. 700 ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą turinčių Rusijos piliečių. Turistai neįvažiuoja. Įgyvendinant trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos regioninį sprendimą, per 10 dienų į Lietuvą neįleista 220 asmenų, Latvijoje, mūsų žiniomis, – 93, Estijoje – 262. Lietuvoje prieglobsčio neieško ir nuo mobilizacijos bėgantys turistai. Fiksuoti šeši atvejai, kai buvo teigiama, kad vengia mobilizacijos, ir visi jie neįleisti.
Dar kartą noriu pabrėžti, mobilizacija ar mobilizacijos baimė nėra automatinis pagrindas įleisti tokį pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją, taip pat ir galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Remiantis vien tuo, kad asmuo nenori vykti į karą, prieglobsčio gauti negalima. Grėsmei įrodyti nepakaks tik rodant gautą šaukimą į karo tarnybą. Akivaizdu, kad laiku priimti sprendimai mums tikrai padėjo išvengti rusų antplūdžio ir su tuo susijusių grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui.
Taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuva išlieka atvira disidentams, opozicijos atstovams, ypatingų humanitarinių priežasčių turintiems asmenims. Šiemet 126 Rusijos piliečiai paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Trylikai jis buvo suteiktas. Nuo rugsėjo 19 dienos pasiprašė keturi, jų prašymai yra svarstomi. Nors grėsmių lygis dėl rusų migrantų šalyje išlieka nepakitęs, mes ruošiamės įvairiems scenarijams. Susidėliojome trijų reagavimo algoritmų schemą, tai yra žalioji siena, pasienio kontrolės punktai ir Kaliningrado tranzitas. Taip pat atnaujinome ir, jeigu reikės, mes aktyvuosime valstybės sienos apsaugos priedangos planą.
Taip pat siūlome nutraukti VRM valdymo srityje esančius susitarimus su Baltarusija. Parengėme ir paskelbėme atsakymus į dažniausiai dėl prieglobsčio rusams Lietuvoje kylančius klausimus, vadinamąjį DUKʼą, juos galite rasti Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų svetainėse.
Gerbiami kolegos, pabaigai noriu priminti pamatinį mūsų apsisprendimą. Mes remiame ukrainiečius, o ne juos žudančius. Kartu iki pergalės! Slava Ukraini!
PIRMININKAS. Dėkui ministrei. Dabar yra galimybė užduoti klausimus. Pirmieji klausia tie, kurie pasirašė būtent paklausimą Vyriausybės nariui. Pradėsime nuo L. Girskienės. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už suteiktą informaciją. Aš noriu paklausti, ar normalu atrodo, kad Rusijos piliečiai beveik nekontroliuojamai važiuoja per mūsų Vilniaus oro uostą į kitas šalis?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš noriu pabrėžti, kad mes laikomės tų sprendimų, kurie buvo priimti pirmiausia susitarus regionui, tai yra trims Baltijos šalims ir Lenkijai. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas ir viskas yra vykdoma principingai, kaip yra pasakyta šituose susitarimuose ir dokumentuose. Noriu patikinti, kad iš mano pusės Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra duotas aiškus pavedimas griežtai ir principingai vykdyti šitą sprendimą. Jie tą daro, aš esu labai dėkinga už mūsų pareigūnų veiklą ir darbą, nes iššūkių turime daug ir tikrai puikiai tvarkosi su jais.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi J. Jarutis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, labai gražiai perskaitėte paruoštuką, bet nuo to ramiau nepasidarė. Labai svarbu, kiek mes turime pasieniečių. Mes neseniai girdėjome, kad jų labai trūksta ir pasieniečiai išeina iš darbo, neaprūpinti įranga, šoviniais. Tai gal galite pasakyti šiandieninę situaciją, kiek tų pasieniečių trūksta, ką jūs padarėte, kad jų netrūktų, ir ar jie yra aprūpinti viskuo, ko reikia? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad nuo pat pradžios, kai pradėjau eiti Vidaus reikalų ministerijos vadovo pareigas, mano prioritetas yra pareigūnų aprūpinimas ir motyvacija. Kalbant apie praeitą biudžetą, kuris buvo patvirtintas, jis yra rekordinis. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, buvo skirta papildomų 30 mln. darbo užmokesčiui.
Kalbant apie ginkluotę, apie kurią labai dažnai girdžiu kalbant opoziciją, tai noriu paklausti pirmiausia visų tų asmenų, kurie ėjo atsakingas pareigas ir turėjo galimybę priimti sprendimus, kodėl jie nieko nepadarė, nesiėmė jokių veiksmų, kad mūsų pasieniečiai būtų aprūpinti modernia ginkluote? Aš atėjau ir padariau, pradėjau daryti pirmuosius žingsnius, pirmiausia tai, kas buvo nepadaryta, ir labai sparčiai.
Šiandieną jau yra sutarimai ir 40 % ginkluotės – tiek, kiek reikia, bus atnaujinta. Yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, kad ji už 3,5 mln. perka ginkluotę VSATʼui, ir tai yra daroma. Taip pat kalbant apie ateitį, yra patvirtintas naujas karinis aprūpinimo standartas, skirtas mūsų pareigūnams, ir tai bus numatyta atitinkamai biudžetiniuose dalykuose, kad mūsų pareigūnai būtų aprūpinti moderniausia reikalinga ginkluote, esant karinėms grėsmėms, galėtų būti saugūs ir galėtų užtikrintai vykdyti savo funkcijas.
O dėl kitų dalykų, kalbant apie reabilitaciją ar kitus dalykus, noriu pažymėti, kad teko didelis krūvis mūsų pareigūnams vykdant nelegalios migracijos sprendimus, susijusius su krizės suvaldymu, ir 500 pareigūnų gavo atitinkamą atokvėpį, vadinamąjį poilsį, galimybę pailsėti. Taip pat visas priemones, kas yra reikalinga, mes tikrai sprendžiame ir darome viską, kad mūsų pareigūnai jaustųsi gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi D. Gaižauskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Na, man patinka tas pasakymas, kad aš padariau. Tai teisingai, visi mes kažką padarome ir jūs padarysite savo valdymo metu. Bet, manau, mūsų kritika, kad tai nebus efektyvu, irgi pasiteisina. Jūs sakote, 40 % ar kiek sumažėjo rusų keliavimas per Lietuvą. Tai 40 %, bet ne tris, keturis kartus. Mūsų įsitikinimu ir manymu, jeigu jau uždarome rusų migrantams, turintiems… ne migrantams, turistams ar kaip čia pavadinti, ar bėgantiems nuo mobilizacijos, o neįleista tik 153. Aš įsivaizdavau, kad turėtų būti įleista 153, o visi kiti neįleisti. Gaila, kad negali VSATʼo žmonės šiandien čia pasisakyti, bet įrodymai, ką aš ir minėjau, liudija ką kita – Vilniaus oro uoste patikros nėra.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš pirmiausia norėčiau tikrai paraginti skaityti teisės aktus ir sprendimus, susipažinti su tuo Baltijos šalių ir Lenkijos sprendimu, dėl ko buvo sutarta, ir susipažinti su nutarimo projektu, kuriame įvardinti aiškūs kriterijai. Noriu patikslinti, kad šiuo metu yra neįleista 220 asmenų ir tas srautas iš Rusijos yra sumažėjęs apie 45 %. Žinoma, norėtųsi, kad būtų daugiau, bet tam reikalingi europiniai sprendimai. Manau, kad čia yra pirminis etapas. Kalbant apie griežtesnį sprendimą, čia jau reikėtų tikėtis ir siekti, kad būtų susitarta Europos Sąjungos lygiu.
Taip pat noriu dar kartą priminti. Nežinau, čia galbūt ne jūsų pozicija, bet tikrai teko girdėti daug kritikos iš pačios opozicijos prieš priimant šitą sprendimą, kad tai bus negeras sprendimas, kad jo iš viso nereikia daryti. Dabar labai keistai atrodo, kai tie žmonės, kurie galbūt kritikavo, šiandien klausia, kodėl ne griežčiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, išties vadovaujate Vidaus reikalų ministerijai labai sudėtingu laikotarpiu. Patikėkite, mes visi tai suprantame. Būtent nacionalinis saugumas, grėsmės valstybei mums visiems suprantamos vienodai ir mes čia tikrai ne priešininkai. Jeigu mes kokių nors pastabų išreiškiame, jūs nepykite, o į jas greičiau arba geriau sureaguokite ir įvertinkite. Kritika šiuo atveju yra ne dėl kritikos, kai mes oponuotume kaip kokie nors opozicijos politikai, norėdami jums kažkaip pakenkti arba jus sumenkinti. Tikrai to nėra.
Dabar situacija tokia, kad išties mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – viena didžiausių opozicinių frakcijų, kaip ir pasisakymo metu teisėtai prašome jūsų atkreipti dėmesį ir atsiskaityti, tiksliau, iš jūsų prašome rimtesnės atskaitomybės apie nepaprastosios padėties…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …įvedimą. Todėl prašau jūsų paaiškinti, kokių imsitės priemonių ir kada pradėsite komunikuoti, kada pristatysite štabą, kad visiems būtų aišku ir nekiltų nereikalingų nesusipratimų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už tą tokį pasisiūlymą konstruktyviai dirbti ir teikti siūlymus. Labai visada vertinu. Jeigu yra geri pasiūlymai, visą laiką į juos yra atsižvelgiama. Tikrai neturiu kažkokios blogos reakcijos į tai, kad šiandien yra pateikti klausimai, bet visada esu pasiruošusi atsakyti į tuos klausimus.
Kalbant apie komunikaciją, mes visada visus savo sprendimus viešiname ir tikrai nėra jokių paslapčių ar kažko, kas būna nepateikiama visuomenei, apie ką nėra informuojama visuomenė. Jeigu yra poreikis, tarkim, susipažinti su nepaprastosios padėties komisijos sprendimais atskirai, detaliau, yra kitų galimų formatų, tiktai paprašykite, ko konkrečiai norite, tikrai ateisime ir pateiksime tuos visus sprendimus.
Šiandien, beje, taip pat vyks nepaprastosios padėties komisijos posėdis. Po jo taip pat bus informuota apie sprendimus, jie yra vieši. Tikėsimės, kad jums tada bus gerokai ramiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose sukėlė begalę klausimų saugumo ir aplinkosaugos srityse. Viešojoje erdvėje girdime, kad neva mūsų strateginiai objektai yra gerai apsaugoti. Norėtųsi, žinoma, tuo tikėti, bet kadangi apsaugos per daug nebūna, vis tiek įdomu, ar ėmėtės kažkokių papildomų veiksmų, kad apsaugotumėte šalies svarbius objektus? Prašau informuoti Lietuvos visuomenę apie pasirengimą atremti diversijas objektuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, SGD terminalas? Kam turi būti pasirengę Klaipėdos rajono žmonės incidento SGD terminale atveju ir panašiai? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Pirmas dalykas, kad dar net neprasidėjus karui Ukrainoje mes, girdėdami tuos signalus apie galimą karinę invaziją, jau tada ėmėmės atitinkamų veiksmų, tai yra stiprinome mūsų strateginių objektų apsaugą, ji tokia ir yra. Tikrai, žinoma, reaguojant į aktualijas, į naują informaciją atitinkamai dar kartą yra peržiūrima situacija ir tikrai darome viską, kad institucijos bendradarbiautų ir mūsų strateginiai objektai turėtų maksimaliai gerą apsaugą. Tai tikrai noriu patikinti. Tam skiriamas dėmesys nuolatos. Nėra taip, kad tai dabar tik pradėjome daryti, bet tai pradėjo vykti, sakyčiau, jau gerokai prieš karą.
PIRMININKAS. Dėkui. P. Gražulio salėje nematau. V. Bakas gali paklausti. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiama ministre, vakar Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas kreipėsi per televiziją viešai į Lietuvą pasakydamas, kad Kaliningrado srityje yra apie 30 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, ir prašo pagalbos. Kaip jis teigia, daugelis iš jų yra lietuvių tremtinių palikuonys.
Noriu jūsų paklausti. Koks jūsų atsakymas Kaliningrado srityje ir apskritai Rusijoje gyvenantiems lietuvių kilmės žmonėms?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Jeigu klaustumėte mano asmeninės pozicijos, čia būtų viena, bet aš tik norėčiau priminti, kad tai klausimai, susiję labiau su Užsienio reikalų ministerijos kompetencija. Bet noriu patikinti, kad kaip tik dabar, iš karto po šio mano atsakymų pristatymo, aš turėsiu pasitarimą. Labai tikiuosi, kad Užsienio reikalų ministerija bus pasiūliusi konkrečius sprendimus. Jie bus pateikti viešai, ir visuomenė, ir jūs būsite informuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti ištiksėjo. Ačiū ministrei. Dabar yra Seimo narių pareiškimų laikas. Ir savo pareiškimą kviečiu pasakyti… (Balsai salėje) …A. Verygą. Prašom.
13.06 val.
Seimo narių pareiškimai
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti visų dėmesį į labai įdomų fenomeną. Ką tik baigėsi diskusija labai svarbiu klausimu, dalį atsakymų, matyt, gavome, dalies negavome, bet Lietuva skęsta labai rimtoje problemų jūroje. Ir elektros energijos kainos, ir karas Ukrainoje, ir dabar iš Rusijos atvykstantys gyventojai. O į kokias diskusijas mes esame įveliami, kas vyksta viešojoje erdvėje, koks yra diskursas, apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie alkoholį Seime, kad reikia Seimo nariams pagerti, taip? Mes kalbame apie tai, kaip reikia sureguliuoti žmonių intymų gyvenimą, ar ne, lendame į lovą, kad reikia kokių nors susitarimų ir panašių dalykų. (Balsas salėje) Į svetimą lovą, į svetimą, Valdemarai, lovą lenda kai kurie veikėjai, bandantys kelti tokius klausimus, ir panašiai. Aš manau, kad tai yra sąmoningi dalykai, tai yra sąmoninga dūmų uždanga, bandant maskuoti labai rimtas problemas. Joms paskui tiesiog nebelieka laiko, nes mes užsidebatuojame apie tokius dalykus, kurie turėtų būti savaime suprantami.
Jeigu kalbėtume apie juos rimtai, apie tuos klausimus, čia keliamus, ir tai yra, matyt, savotiška negebėjimo tvarkytis iliustracija, tas alkoholio Seime klausimas, kai kolegos prieš tai sakė, kad aplinkui yra pilna kavinių, kiek tiktai nori, gali visi nueiti pavalgyti ir nereikia čia jokių maitinimo paslaugų Seime, bet išgerti liberalai aplinkui negali rasti vietų, nei kavinių, nei restoranų, kur galima nueiti pagerti po darbo, būtinai tą reikia padaryti Seime, Seimo valgykloje, kur iš esmės žmonės iš gatvės negali ateiti ir negali nusipirkti tokių dalykų.
Man būtų įdomu paklausti, koks bus kitas kolegų liberalų pasiūlymas Seimo valdybai? Galbūt Seime atsiras narkotikų vartojimo kambarys, pirmasis Lietuvoje? Apie tai jau buvo pranešta ir žiniasklaidoje kaip apie supergerą praktiką. Mes žinome, kad Seime yra kolegų Seimo narių, kuriems, matyt, būtų aktualu vartoti narkotines medžiagas tokioje vietoje, kur niekas negalėtų įeiti, pamatyti, būtų saugu, būtų galima užmegzti su jais kontaktą ir panašius dalykus.
Jeigu kalbame rimtai, Seimas visgi yra darbo vieta Seimo nariams, čia yra ne vieta girtauti, ne vieta tokiems dalykams, dėl kurių Seimui, neabejotina, buvo gėda praėjusiose kadencijose, kai prisigėrę ir nesiorientuojantys erdvėje Seimo nariai įlėkdavo, užuot įėję į plenarinių posėdžių salę, nulėkdavo į balkoną, kur juos pasitikdavo žurnalistai, ir sakydavo, kad viso labo skalavo burną ar gėrė kažkokią tinktūrą, suprask, nuo gerklės peršalimo. Aš visgi, kolegos, visus, pirmiausia, valdančiuosius ir Seimo valdybą noriu paraginti neužsiiminėti niekais. Tikrai raginčiau atšaukti tą sprendimą, jis yra, švelniai tariant, trenktas, nes iš gatvės niekas čia jokio alkoholio gerti neateis, o mes darbo vietoje alkoholinių gėrimų vartoti negalime. Tai tikrai neišgelbės jokių valgyklų, tai yra beprasmis sprendimas. Siūlau eiti į rimtas diskusijas ir spręsti esminius klausimus, kurie yra svarbūs visiems Lietuvos gyventojams.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu L. Girskienę.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). O aš sužinojau, kad mes Seime turime ir masažo kabinetą, nežinau, kokios rekomendacijos, kas, ką ir kada masažavo. Bet aš ne apie tai, aš apie pokyčius po pokyčių. Pastaruoju metu gyvename pertvarkų eroje. Atsikeli ryte ir išgirsti, kad XVIII Vyriausybė vėl pradėjo pertvarką. Vakar – švietimo, užvakar – sveikatos, šiandien – valstybės tarnybos. Pertvarkomos Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos, švietimo įstaigos jungiamos, atjungiamos ir vėl perjungiamos. Susidaro įspūdis, kad dalimis supjaustytas krokodilas jungiamas su arkliu, gegute ar gulbe. Kad darosi nesuprantama, kas darosi, nebesupranta nei patys reformas pradėję ministerijų klerkai, nei reformuojamų įstaigų ir įmonių darbuotojai. Vyriausybės reformatoriai apsižioję didelį kąsnį – kad tik nepaspringtų, neapsinuodytų patys pertvarkų skalsa. Susidaro įspūdis, kad siekis masiškai reformuoti visas valstybei pavaldžias įstaigas ir įmones gali būti grindžiamas ne noru iš esmės pagerinti veiklos efektyvumą, pagerinti paslaugų prieinamumą, jų paprastumą, bet tik dėl kėdžių perstumdymo, kad į jas būtų galima pasodinti sau labiau tinkamus asmenis. Nemanau, kad neaptartos, neišdiskutuotos, aiškaus modelio neturinčios reformos tikrai pasiteisins. Reformatoriai net negali konkrečiai paaiškinti, kokių rezultatų tikimasi, urmu reformuodami valstybės įstaigas. Esame priversti daug laiko skirti tokių reformų pasekmėms analizuoti, bet ar dėl vienu metu vykdomų reformų gausos pakaks laiko tokiam svarbiam dalykui kaip parlamentinė kontrolė?
Matome, kad ministerijos nesusitvarko su savo darbu. Rudens sesijoje pasiūlė vos 90 teisės aktų, nors esame visiškoje energetinėje, kainų šuolio, vertybinių nuostatų duobėje. Kyla klausimas, kaip tada jie pajėgs vykdyti tokias dideles reformas? Man kyla abejonių, ar ekspromtinių reformų sėkmė yra garantuota. Juk reformos tikslas yra efektyvinti įstaigos darbą, pagerinti paslaugų kokybę, sumažinti paslaugų įkainius, įstaigų išlaikymo kaštus ir panašiai. Iš tribūnos politikams aiškinama, kad įvykdžius reformas bus sutaupyta, tačiau nutylima, kad prieš tai kur kas daugiau bus investuojama į šią reformą, nes kitaip ji net negalėtų vykti. Baigdama prisiminsiu G. Paškevičiaus dainos žodžius:
Šiam pasauly visko būna,
Atsimerki vieną rytą
Ir dairaisi, ar čia juoktis,
Ar čia verkti – nežinai.
Kadangi opozicijoje dirbančių Seimo narių telefonai netyla nuo įvairių valstybinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų skambučių, kviečiu visus ministrus dalį kito Seimo plenarinio posėdžio laiko skirti pristatyti visų pradėtų reformų eigai. Parlamentinė kontrolė, tiesiog. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Į tribūną kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mane dažnai kaltina, kad kalbu pakeltu balsu, šaukiu, bet tai, ką dabar girdime, ir tai, ką matome, ir tai, ką žinome, verčia rėkti. Vakar sužinojau, kad savo valia išėjo iš gyvenimo nuostabus žmogus, pilietis, patriotas, aviacijos konstruktorius, iki šiol skraido jo malūnsparnis, sraigtasparnis Pociūnų aerodrome, boingo pilotas, sveikuolis. Jis išėjo vakar. Kodėl jis išėjo? Kas atsitiko žmogui? Atsitiko štai kas. Tai atsitinka šiandien Lietuvoje daugybei žmonių ir mes net nenorime matyti nei girdėti apie tai. Žmogus bankrutavo. Investavo savo pinigus į malūnsparnį, investavo į namą, tikėjo, kad viskas bus gerai, kad jis skraidys ir išsimokės. Bet štai užklupo pandemija ir jis nebeskraidė. Tada, kai jau vėl galėjo skraidyti, jam neleido komisija – matai, jis nepasiskiepijęs. Lakūnas, sveikuolis laikėsi kaip mūras. Jo nebėra, mes jį rytoj palaidosime.
Kitas žmogus – J. Zykus. Taip pat sveikuolis, puikus verslo žmogus, idėjų žmogus. Išėjo. Dar nėra metų, kai jis išėjo. Sveikuolis pasiskiepijęs išėjo į aną pasaulį. Tik ne nuo skiepų, aišku, tik ne nuo skiepų.
Aš jau ne kartą reikalavau ir kreipiausi į sveikatos ministrą, į mūsų Vyriausybę, kada mes sukursime komisiją ir įvertinsime, kas vyksta mūsų šalyje. Pandemija pasaulyje jau seniai baigėsi. Pas mus jį tęsiasi. Kiekvieną dieną skaitykite – vėl serga, serga. Kai anksčiau buvo sloga, niekas nebijojo slogos. Dabar serga sloga, bet kasdien raportuojame, kiek ja serga. Ekspertai sako, kad dabar liko sloga iš to sumauto kovido.
Kiek mes galime kentėti? Kada mes įvertinsime šią situaciją? Tikrai nieko nebelieka, tik kartoti žodžius tų mūsų patriotų, kurių niekas nenori klausytis ir juos ignoruoja, kaip ąžuolai virto vijokliais. Kodėl mes nevertiname tų atseit vijoklių, kurie buvo tikrieji ir tikri ąžuolai? Pagalvokime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu V. Ąžuolą galbūt irgi prabilti dainos žodžiais, o gal ir ne.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų įdomu kalbėti beveik tuščioje salėje, bet yra vienas senas geras posakis, kad blogam šokėjui ir batai trukdo. Deja, bet tą patį galime pasakyti ir apie mūsų Vyriausybę, valdančiuosius liberalkonservatorius. Ir net žiūrint paprastų dalykų, ko prašo verslas, ko prašo gyventojai iš valdžios? Greitų sprendimų, nes laiko laukti nebeturime. Nes kiekvieną laukimo dieną kažkam reikia uždaryti verslą, kažkam išvykti iš šalies dėl to, kad tų sprendimų nėra.
Pažiūrėkime į ES lėšų naudojimą. Žinoma, ta informacija labai aktyviai slepiama, skaičiais manipuliuojama, panaudota, išmokėta, neišmokėta, ruošiama, neruošiama. Atrodytų dar nieko, jei ministrai, ministerijos, viceministrai, darbuotojai bent jau prisiimtų asmeninę atsakomybę, kad dėl jų nekompetencijos arba tyčinio veikimo tų Europos lėšų labai daug nepanaudojama. Bet ne, jie kaip visada kaltina batus.
Eikime per ministerijas. Energetikos ministerija. Ateina į komiteto posėdį viceministrė ir kaltina verslą. Sako, mes pradėjome ES lėšų šaukimą, bet nesulaukėme iš verslo nė vienos paraiškos. Kokie blogi verslininkai, nemoka paraiškų rašyti. Tada paskelbė kitą šaukimą ir sulaukė tik dešimt paraiškų. Vėl kalti verslininkai. O ministras, viceministrai nekalti, jie tokie geri. Bet verslo atsakymas labai paprastas: jeigu paraiškų sąlygos ir taisyklės yra blogos, net neverta tų paraiškų rašyti. Tai čia kalta ministerija, kuri tas taisykles kuria ir rašo.
Pereikime prie kitos ministerijos – Žemės ūkio. Ką ministras sako? Va, paskelbiau puikų paraiškų rinkimą, bet net 10 % neatnešė ir liks daug nepanaudotų pinigų. Bet ministras nesuvokia, kad gal prieš rašant paraiškų priėmimą, kuriant taisykles, bent jau reikėtų pasikonsultuoti su žemdirbių organizacijomis, paklausti, jeigu bus tokios taisyklės, ar bus išvis galinčių ir norinčių atnešti paraiškas.
Ar labai lengva apkaltinti smulkius žemdirbius, visus kitus žemdirbius, kad jie tokie nevykėliai ir neneša paraiškų. Bet kai taisyklėse tu parašai, pavyzdžiui, kad galima pirkti palydovo valdomą trąšų barstytuvą arba purkštuvą, gamtosaugos taisykles atitikti, mažiau, kaip sakant, naudoti reikiamų priemonių, bet neleidžiama nusipirkti elementariai, prie ko jį prikabinti. Nežinau, gal ministras galvoja, kad prie arklio jį reikia kabinti ar prie kokio nors seno tarybinio traktoriaus, kuris su palydovais negalės netgi dirbti. Ir vėl kaltinsime žemdirbius.
Bet tada vienas pasiūlymas tiek energetikos ministrui, tiek žemės ūkio ministrui. Pasikonsultuokite su S. Gentvilu. Paskelbia paraiškų priėmimą už 25 mln. Pinigai baigėsi po 2 valandų. Buvo atnešta tiek daug paraiškų, kad po 2 valandų pinigai baigėsi. Aišku, šiek tiek netgi tokia komiška situacija, net Seimas liko už brūkšnio, nespėjo paraiškos pateikti.
Na, gražu, net žalia. Aišku, ministras turėjo kitą galimybę, galėjo surinkti visas paraiškas, tiek, kiek atnešė jų, ir skirti reikiamą finansavimą. Galime sakyti, trūksta pinigų. Na, tai žiūrėkite, jeigu Energetikos ministerija nemoka rašyti paraiškų ir sąlygų, tai paimkime iš jų pinigus ir atiduokime Simonui. Na, su žemės ūkiu gal iš tikrųjų reikėtų tą idėją įgyvendinti – prijungti prie Aplinkos ministerijos, gal geriau pavyktų viską daryti, nes dabar jau kyla klausimas, ar tai tyčinis veiksmas, kad tų paraiškų nebūtų atnešta, ar nesugebėjimas rašyti projektų.
Tai štai, taip ir gyvename. Kaip sakoma, ir vėl kaltinkime toliau, kaip energetikos ministras, stovėdamas šioje tribūnoje, – kalta buvusi valdžia, kalta Europa. Galų gale pasirodo, kad esame visi kalti, kad ministras nedirba. Nors ministras vieną teisybę vis tiek pasakė, kad pasikeis ir pagerės situacija, kai baigsis ši kadencija. Tad neilgai liko laukti, tik dvejus metus. Tik klausimas, kas išgyvens per tą laikotarpį.
PIRMININKAS. Tuo mūsų posėdį ir baigiame. (Gongas) (Balsai salėje) Galime ir registruotis, jeigu norite, bet paprastai nesiregistruojame. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.