Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 382
STENOGRAMA
2024 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame birželio 4 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 4 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF*). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš prašyčiau prie pateikimų šiandien įrašyti vieną nedidelį Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3741. Jis yra apie mamadienių reglamentavimą. Žinau, kad skirtingos frakcijos, skirtingi nariai pasirašė, tai tikrai prašyčiau, jei būtų galima, rasti vietos šios dienos darbotvarkėje. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą. Daugiau pasiūlymų nematau.
Gerbiami kolegos, apsispręskime dėl V. Mitalo frakcijos vardu išsakyto pasiūlymo įrašyti į šios dienos darbotvarkę Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3741 pateikimą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 83, prieš – 3, susilaikė 16. Pritarta įrašymui.
Matau, kad V. Pranckietis taip pat nori pasisakyti. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dar norėčiau paprašyti įrašyti į darbotvarkę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą Nr. XIVP-3805, kuriame yra kalbama apie dalijimąsi. Yra surinkti parašai ir yra Teisės departamento išvada. Žodžiu, galima būtų įstatymą… Jis labai trumpas ir daug laiko neužims.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Pranckietis frakcijos vardu prašo įrašyti įstatymo projektą Nr. XIVP-3805. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Ar visai darbotvarkei galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 10. Darbotvarkei pritarta.
10.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir taip toliau parlamentiniam tyrimui atlikti išvados projektas Nr. XIVP-3578. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Kolegė siūlo išbraukti dalį išvados. Bet aš norėčiau paprašyti, kad A. Širinskienė pati pristatytų savo pasiūlymo esmę. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš siūlau išbraukti pritarimą komisijos išvadai, bet palikti 2 straipsnį – konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Iš tiesų komisijos išvada yra labai prieštaringa. Pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto daug kur buvo peržengtas interesų derinimas, atitinkamai peržengtos ir komisijos kompetencijos ribos. Yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Tarkime, vienu punktu yra siūloma iš viso naikinti kriminalinę žvalgybą, kitu punktu jau siūloma kriminalinės žvalgybos institutą tobulinti. Tokiu atveju, aš manyčiau, Seimas galėtų tiesiog palikti tą išvadą kaip tokią istorijai ir, matyt, jau Konstituciniam Teismui vertinti, nes byla Konstituciniame Teisme yra pradėta, ir tiesiog konstatuoti, kad komisija savo darbą baigė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komisija tikrai savo darbą baigė, pateikusi išvados projektą, todėl mums čia apsimesti, kad jo nėra, tikrai niekaip neišeina. Kolegė bando suniekinti tą išvadų turinį, bet aš pastebėsiu, kad nė vienas subjektas, kurį tos išvados paliečia nepalankiai, jų neapskundė teismui. Valstybės saugumo departamento vadovas paskelbė, kad jis mat svarstąs galimybę skųsti teismui, bet tai ir liko tik svarstymai. O kai jūs sakote, kad Etikos ir procedūrų komisija išsakė pastabų dėl pačios komisijos svarstymo procedūros, kur buvo kritiškai įvertinti komisijos nariai, tai priešingai – jie apskundė teismui Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Aš kviečiu negudrauti, nes kas jau nenori tvirtinti tų išvadų, tai ir nebalsuos, bet sakyti, kad jų tarsi nėra, tikrai neišeina.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. A. Širinskienė norėtų replikuoti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tiktai noriu replikuoti kolegai, kad neklaidintų kitų kolegų. Neapskundė išvadų dėl to, kad tų išvadų kaip teisės akto dar nėra, nėra ką skųsti, bet kai jūs patvirtinsite ir bus teisės aktas, tai tada pamatysime.
PIRMININKĖ. Taip, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Apskundė Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kurios, mūsų galva, yra neteisėtos. Etikos ir procedūrų komisija, skirtingai nuo parlamentinės komisijos, peržengė savo kompetencijos ribas, vertindama dalykus, kurių negalėjo vertinti, dėl to ir kreipėmės į teismą. Teismas išaiškins ir aš tikiuosi, kadangi A. Širinskienei labai sekasi laimėti teismus prieš Etikos ir procedūrų komisiją, kad ir mes pasieksime pergalę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir motyvai, ir replikos išsakytos. Gerbiami kolegos, balsavimo langas atsiveria 10 val. 30 min., todėl kol kas stabdome šio klausimo svarstymą ir grįšime prie jo balsavimo metu. Negalime priimti išvadų, kol nėra apsisprendęs Seimas dėl Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymo.
10.07 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2), Darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642(2), Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3645(2) (svarstymas)
Taigi darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2). Kviečiu A. Sysą pristatyti komiteto išvadas dėl šio projekto po svarstymo. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, visus? Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė pagrindinį įstatymą – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir jo lydimuosius. Tai galbūt iš eilės aš pasakysiu, kad dėl pirmo įstatymo – Saugos ir sveikatos yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritaria. Dėl Darbo kodekso įstatymo irgi buvo nedidelė Teisės departamento pastaba – pritariame. Dėl Statybos įstatymo yra Teisės departamento pastaba, jai pritariame. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Teisės departamento pastabai Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė ir pasiūlė redaguoti 2 straipsnį nauja redakcija. Ir 3 straipsnį – papildyti nauju straipsniu, tai yra 23 straipsnio pakeitimas. Jam pritarta. Į Teisės departamento pastabą dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo atsižvelgta. Buvo Lietuvos verslo konfederacijos pirmininkės laiškas su dviem pasiūlymais, kuriems komitetas nepritarė, kad už nusižengimus pirmą kartą nebūtų skiriama bauda. Visiems įstatymų projektams komitetas yra pritaręs vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Pasiūlymų taip pat nėra. Užsirašiusių dėl motyvų dėl 1-3… Gerai, ai, teisingai. 1-3.1, 1-3.2, 1-3.3, 1-3.5, 1-3.6 klausimų nebuvo.
Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų išvadą dėl 1-3.4 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Tai yra prieš tai pristatyto projekto lydimasis.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3643. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Čia taip pat niekas neužsirašė diskutuoti arba dėl motyvų. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.11 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702(2), Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2) (svarstymas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą M. Lingę, kad pristatytų 1-8.1 klausimą ir lydimuosius, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl pagrindinio ir lydimųjų. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas gegužės 22 dieną apsvarstė Mokėjimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiam sprendimui yra pritarta bendru sutarimu. Taip pat komitetas pritarė ir siūlomiems lydimųjų Finansinio tvarumo įstatymo, Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo projektų pakeitimams ir komiteto išvadoms. Dėl Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo buvo Teisės departamento pastabų, tai pritarė ir patobulino pagal Teisės departamento pastabas. Taip pat pritarta bendru sutarimu. Dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos banko įstatymo nebuvo Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų. Tiesiog bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Dėl Mokėjimo įstaigų įstatymo projekto buvo keletas Teisės departamento pastabų, komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir patobulino pagal Teisės departamento pateiktas pastabas. Šiai išvadai taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Aš norėčiau paprašyti pirmininko, jeigu galėtų, dar pristatyti ir kitus projektus.
10.13 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2), Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739(2) (svarstymas)
Tai yra išvada dėl 1-9.1 klausimo – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3738 ir lydimojo. Komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas taip pat gegužės 22 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, kalbantį apie būtinybę pasiūlyti klientams fiksuotas palūkanas, kreipiantis dėl paskolos gavimo. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu. Taip pat bendru sutarimu pritarta ir lydimajam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašė A. Bagdonas, kalbės už, tačiau gerbiamo Andriaus šiuo metu nematau savo vietoje. Ar A. Bagdonas norėtų kalbėti už? Negirdi. Motyvai už. Gerai. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti.
10.14 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2). Pranešėjas M. Lingė pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gegužės 29 dieną apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tokiam sprendimui yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra, taigi 10 val. 30 min. apsispręsime balsuodami.
10.15 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386(2) (svarstymas)
Dabar norėčiau iš rezervinių klausimų dar paimti keletą. Rezervinis 1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386(2). Tai yra svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto išvadą kviečiu pristatyti gerbiamą A. Kupčinską. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Komitetas svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui su šiomis komiteto išvadomis. Argumentai būtų tokie: siūloma patikslinti įstatymo projektą, numatant buitiniams vartotojams, besinaudojantiems visomis trimis elektros tiekimo rūšimis: garantiniu, visuomeniniu ir nepriklausomu tiekimu, galimybę skolą už suvartotą elektros energiją, įskaitant jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išdėstyti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Tai yra mes sutrumpinome perpus. Pasiūlė komitetas. Buvo bendras sutarimas ir projekto autorius G. Paluckas su tuo sutiko. Įstatymo projektas patobulintas, jo lyginamasis variantas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių dėl rezervinio 1 klausimo taip pat nėra.
10.17 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 37 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495(3) (svarstymas)
Dabar galėtume apsvarstyti rezervinį 2 klausimą, tai yra Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3495(3). Pranešėjas – gerbiamas K. Starkevičius. Jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Komitetas apsvarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Nėra pasiūlymų. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
10.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 250-I-9“ projektas Nr. XIVP-3875 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tuomet dar galėtume apsvarstyti 2-22 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 250-I-9“ projektą Nr. XIVP-3875. Pranešėjas – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų Peticijų komisija svarstė ir pristato nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 250-I-9“ projektą Nr. XIVP-3875.
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija šių metų gegužės 8 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos peticiją, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo III skyrių „Alkoholio prieinamumo ribojimas“, siekiant apriboti nealkoholinių gėrimų prekybą ir reklamos reglamentavimą ta apimtimi, kuria vaikai ir jaunuoliai iki 20 metų negalėtų įsigyti ir vartoti alkoholio pakaitalų gėrimų, kurių alkoholio kiekis pagal tūrį yra 0,5 % ar mažesnis, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą iš dalies tenkinti pareiškėjos pateiktą siūlymą.
Peticijų komisija priėmė sprendimą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad alkoholiniais gėrimais yra laikomi tik gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 1,2 %, alaus – didesnė nei 0,5 %.
Atsižvelgiant į šias Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas darytina išvada, kad nealkoholiniai gėrimai nepatenka į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reguliavimo sritį, o laikytini maistu, pavyzdžiui, energiniai gėrimai, kurių pardavimas nepilnamečiams reglamentuotas Lietuvos Respublikos maisto įstatymu.
Komisijos nuomone, peticijoje pateikti siūlymai dėl draudimo vykdyti prekybą nealkoholiniais gėrimais, kuriuose alkoholio koncentracija yra ne daugiau kaip 0,5 % tūrio, vaikams ir jaunuoliams iki 20 metų ir uždrausti šių gėrimų reklamą negali būti įgyvendinti keičiant Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, tačiau galėtų būti reglamentuoti atitinkamomis nuostatomis papildant Lietuvos Respublikos maisto įstatymą pagal alkoholinių gėrimų reglamentavimo analogiją. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti Peticijų komisijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas Seimo narys. Klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš tik norėčiau pasiklausti, ar aš teisingai išgirdau. Peticijų komisija siūlo ne tik prie to, jog Lietuvoje dabar devyniolikmetis negali nusipirkti alaus, pridėti, kad negali būti nusipirkta ir nealkoholinio alaus. Nealkoholinių gėrimų, kurie gali būti parduodami, na, visiems žmonėms, dabar nebus galima parduoti žmonėms iki 20 metų. Kaip konkrečiai čia šitą būtų galima įgyvendinti ir ar iš tikrųjų reikia eiti tuo keliu? Mano giliu įsitikinimu, jau reikėtų sustoti ir tuo keliu nebeiti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų klausimas yra kur kas platesnis. Yra aptikta, kad kai kuriuose nealkoholiniuose gėrimuose alkoholio yra netgi daugiau kaip 1 %, ir tai nėra niekaip pažymėta ant butelių. Aš jums paprasčiausiai norėčiau, kodėl tą priėmė… Iš tikrųjų, na, Peticijų komisija nesiūlo to priimti, tačiau siūlo svarstyti pagal Peticijų įstatymą Sveikatos ministerijai, ir aš noriu paskaityti, ką rašo apie tai Sveikatos ministerija, nes mes patys nesame ekspertai. Ministerija remia priemones, kuriomis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą, taip pat siekį apriboti nurodytų nealkoholinių gėrimų rinkodarą, siekiant apsaugoti vaikus ir jaunus asmenis. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, „Dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, punktuose yra nustatytas draudimas tiekti nealkoholinį alų, sidrą ir vyną vaikų ugdymo įstaigose, poilsio stovyklose ir vaikų stacionarinėse socialinių paslaugų įstaigose, o šio aprašo 29 punkte nustatytas draudimas reklamuoti nealkoholinį alų, sidrą ir vyną vaikų ugdymo įstaigose ir poilsio stovyklose, taip pat ir nealkoholinius.
Ministerija, atsižvelgdama į Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje pateiktą informaciją, tyrimų duomenis ir rekomendacijas bei peticijoje nurodytus argumentus, palaiko minėtų alkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos reguliavimo nepilnamečiams poreikį, siekiant apsaugoti vaikus ir jaunus asmenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis alkoholiniu gėrimu laikomas gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 %. Taigi nealkoholiniai gėrimai nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reguliavimo sritį, o laikytini maistu, pavyzdžiui, kaip ir energiniai gėrimai.
Ministerijos nuomone, būtų tikslinga gauti Teisingumo ministerijos nuomonę, kuriame teisės akte galėtų būti reglamentuojami minėti alkoholiniai gėrimai. Priėmus sprendimą dėl šių nealkoholinių gėrimų reglamentavimo tobulinimo ministerija tarpinstituciniu formatu yra pasirengusi pagal kompetenciją bendradarbiauti peržiūrint ir keičiant atitinkamų teisės aktų nuostatas. Iš tikrųjų mes atsižvelgiame į tą siūlymą.
Taip pat galiu pasakyti dar kelis įdomius dalykus. Pavyzdžiui, Skandinavijos kai kuriose šalyse, neminėsiu tiksliai, yra draudžiama pardavinėti nealkoholinį alų su tokiu pat prekės ženklu kaip ir alkoholinį alų. Iš tikrųjų daug yra tokių dalykų. Arba, tarkime, kai kuriose šalyse yra privaloma žymėti ant etiketės, kiek vis dėlto realiai yra alkoholio viename ar kitame vadinamajame nealkoholiniame gėrime. Iš tikrųjų, manau, ministerija šitai išnagrinės. Tikrai mes nesiūlome įstatymo pataisų. Paprasčiausiai atsižvelgdami į ministerijos nuostatą, kad vis dėlto jinai pasirengusi nagrinėti, mes iš dalies tenkiname peticiją ir ministerija galėtų išnagrinėti tą klausimą ir pateikti konkretesnę išvadą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs labai detaliai atsakėte į klausimą. Toliau eisime prie svarstymo. Diskutuoti niekas neužsirašė.
Priėmimo stadija. Dar per priėmimo stadiją paprašysiu gerbiamą pranešėją, kad liktumėte tribūnoje, nes priimant pastraipsniui dėl 1 straipsnio pastabų ar pasiūlymų nėra, tačiau dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti ją ir komiteto nuomonę?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų yra atsižvelgta į tą nuomonę ir nurodyta data.
PIRMININKĖ. Tačiau toje Teisės departamento pastaboje turėtų būti nurodyta, kad pavedimas turėtų būti skiriamas Peticijų komisijai arba Seimo komitetui ar kitai komisijai. Tai yra, kad subjektas nėra tas. Galbūt jūs šį…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pagal įstatymą yra galimybė teikti ir ministerijoms rengti teisės aktą.
PIRMININKĖ. Kitais žodžiais tariant, jūs atmetate Teisės departamento pastabą ir jai nepritariate, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės departamento pastabos atmetimui? Dėl tokio sprendimo aš nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. I. Kačinskaitė-Urbonienė kalba už. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Dėkoju Peticijų komisijai, kuri iš tikrųjų išsamiai išnagrinėjo peticiją ir parengė, mano supratimu, gerą sprendimą, leisiantį mums ateityje diskutuoti dėl tokio įstatymo reguliavimo. Iš tikrųjų, kai yra kalbama apie nealkoholinius gėrimus tais pačiais brendais, apie tuos pačius pavadinimus kaip alkoholinių gėrimų, mes kalbame čia ne apie kažką kita, o apie įpročių formavimą. Tada, kada vaikai visiškai nevaržomai gali įsigyti vadinamuosius nealkoholinius gėrimus kaip alų, sidrą, vyną ir taip toliau, mano supratimu, tai formuoja jiems netinkamus įpročius.
Ne visai sutinku su peticijos teikėjo, vadinkime taip, amžiaus cenzu nuo 20 metų. Galbūt galėtume grįžti prie diskusijos, nuo kiek metų čia galimas šitas reguliavimas. Mano subjektyvia nuomone, nuo 18 metų, kada yra pilnamečiai žmonės, o ne nuo 20 metų. Bet kada mes kalbame apie įpročių formavimą, iš tikrųjų čia reikėtų pakeitimo. Kokie tiksliai tie pakeitimai, manau, kad išryškės diskusijos metu, bet pačiai esmei tikrai pritariu ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, per praėjusią kadenciją Lietuvoje, išskirtinai nuo aplinkinių mūsų valstybių, buvo uždrausta prekyba vaikišku šampanu. Šiandien mes einame dar toliau – sakome, kad 18 metų, 19 metų asmenys negali įsigyti nealkoholinio alaus, negali įsigyti nealkoholinio putojančio vyno. Man atrodo, tą draudimų politiką mes kažkada turėtume užbaigti ir ieškoti sprendimų, kaip iš esmės spręsti klausimą dėl alkoholio vartojimo, o ne užsiimti kažkokiais parodomaisiais įstatymų projektais.
Pritariu, ką ir gerbiama Ieva pasisakydama už kalbėjo, kad 18–19 metų asmenys gauna valstybės pareigas, tačiau dalį galimybių ir apsisprendimo teisių mes iš jų norime įstatymais atimti. Tam tikrai pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Sako, nealkoholinis alus, nealkoholinis vynas ir jisai ateis į mokyklas. Kaip jums atrodo, ko mes siekiame? Mes siekiame, kad vaikai tikrai suvoktų, kad lygiai taip pat suaugę gali vartoti tą nealkoholinį alų ir mes vaišinsime savo vaikus. Darysime tai, kad įprastų jisai po to, užaugęs jau turėtų įprotį, galėtų išgerti ir alaus.
Aš manau, kad mes norime sveikos visuomenės, mes nežinome, ir koks koncentratas tenai yra, kokio stiprumo, ar 1 %, ar 2 %. Labai teisingai kolega Edmundas pristatydamas pasakė, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra atskiri žymėjimai ir galbūt net ir pavadinimai kiti turėtų būti.
Aš manyčiau, kad tikrai šitam peticijos siūlymui reikia pritarti, o po to tik įstatymais mes galėsime spręsti, reguliuoti, kaip iš tikrųjų turėtų būti, kur parduodama, kaip parduodama ir kokio amžiaus cenzas turėtų būti nustatytas. Tikrai siūlau pritarti peticijai, nes tai yra galimybė išnagrinėti dabar pateiktą peticiją ir kokie teisės aktai po to bus keičiami. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji ir gerbiamosios, man atrodo, kad taip, yra žmonių, kurie galvoja, kad draudžiant, baudžiant, paslepiant galima išauklėti kokią nors naują kartą žmonių, kurie nematys, kad yra pasaulyje toks dalykas kaip alus arba koks nors kitas dalykas. Tai yra visiškai klaidinga, nevaisinga taktika. Net nežinau, Seime mes čia, Seimo salėje, galime diskutuoti apie įvairiausias idėjas, jeigu mes kalbėtume apie aštuonmečius, dešimtmečius, bet dabar mes kalbame apie devyniolikmečius, kurie negalėtų atsigerti nealkoholinio alaus. Tai yra absurdas. Gerbiamas Seime, nedarykime nesąmonių ir balsuokime atitinkamai.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai tikrai ne įstatymas ir nereikia visų klaidinti. Tai yra paprasčiausiai atsižvelgta į peticijos teikėjus. Metų mes negalėjome keisti, nes taip pateikė peticijos teikėjas. Antras dalykas, mes atsižvelgiame į Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonę, kad galbūt nagrinėtinas klausimas. Taip, kai kuris nealkoholinis alus išvis neturi alkoholio, tačiau yra gėrimų, kurie turi iki 1,2 % alkoholio. Iš tikrųjų mes turime žinoti, kuo girdome savo vaikus. Šiuo atveju galbūt vietoj to gėrimo, kuris vadinasi nealkoholinis, bet yra alkoholio, mes pasirinktume kitą gėrimą.
Taip pat noriu priminti, kad iš tikrųjų kai kurios šalys ir toliau nuėjo, kad vis dėlto nealkoholinį alų, prie kurio skonio ir kvapo galima pratinti vaikus, jos paprasčiausiai leidžia reklamuoti be to tikrojo alaus prekės ženklo. Iš tikrųjų yra daug sprendimų, galime panagrinėti, bet nebūtina juos priimti. O diskusijos reikalingos tam, kad vis dėlto kai kurie tėvai žinotų, kad kai kurie nealkoholiniai gėrimai turi alkoholio. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Man tas reglamentavimas – alkoholinis, nealkoholinis – iš tiesų nevisiškai suprantamas, nes buityje yra ir kitų gėrimų, sakykime, paprasčiausias kefyras ar gira, kur taip pat galima tų laipsnių rasti. Tai negi mes rašysime „nealkoholinis kefyras“, „nealkoholinė gira“? Žodžiu, čia dar reikėtų turbūt padirbėti dėl įvardinimo, galbūt užtektų tiktai apskritai alaus nevartoti ir tiek, neišskiriant, alkoholinis ar nealkoholinis, ir būtų daug aiškiau, nes mano minėti pavyzdžiai sudaro groteskišką situaciją. Aš vien dėl to susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl Peticijų komisijos išvados, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 41, prieš – 20, susilaikė 42. Nepritarta.
10.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią, prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3578. Kaip pamenate, posėdžio pradžioje gerbiama A. Širinskienė pristatė savo pasiūlymą, kuriuo, primenu, pasiūlė išbraukti išvados 1 punktą, visą konstatuojamąją dalį. Taigi, Seimas dabar turi apsispręsti dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Kas pritariate A. Širinskienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Balsavo 107: už – 43, prieš – 50, susilaikė 14. A. Širinskienės pasiūlymui nepritarta.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Atsižvelgiant į Seimo laikinosios tyrimo komisijos, kurios išvadai, projektui siūloma pritarti, pavadinimą ir šios komisijos Seimo pateiktos išvados pavadinimą, siūloma tikslinti projekto 1 straipsnio nuostatą: išbraukti žodžius „atliko parlamentinio tyrimo dėl“ ir po žodžių „Baltarusijos Respublika“ įrašyti žodžius „parlamentiniam tyrimui atlikti“. Tai yra visiškai redakcinio pobūdžio pastaba. Ar galėtume jai pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ar galėtume apsispręsti dėl viso 1 straipsnio, ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Ar galėtume pritarti šiai pastabai? Dėkui, pritarta. Dėl viso 2 straipsnio ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Grįžtame prie pavadinimo. Teisės departamentas siūlo šiek tiek pakoreguoti, visiškai redakcinio pobūdžio pastaba. Ar galėtume pritarti šiai pastabai? Ačiū, pritarta. Dėl preambulės Teisės departamentas taip pat yra pateikęs vieną pastabą, kuri yra redakcinio pobūdžio. Ar galėtume pritarti šiai pastabai? Ačiū, pritarta. Dabar dėl motyvų dėl viso J. Razma kalba už. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai kviesdamas šiandien užbaigti tą laikinosios tyrimo komisijos epopėją ir balsuoti už išvadas, aš vis dėlto negaliu atsistebėti opozicijos laikysena šitoje situacijoje. Aš manau, kad bet kurioje demokratinėje šalyje, kai pasirodo tokio pobūdžio žurnalistinis tyrimas, kaip šiuo atveju knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, kuriame keliami klausimai dėl galimos specialiųjų tarnybų įtakos rinkimams, ar neteisėto informacijos rinkimo apie rinkimų komandos narius, apie svarbių pranešėjų apsaugos neužtikrinimą ir taip toliau, kad štai opozicija atsistotų į visišką rezistencijos poziciją ir blokuotų tokį tyrimą, nedalyvautų, ieškotų formalių priekabių, kad tik kažkaip paneigtų patį tyrimą ir jo išvadas. Deja, šiandien mūsų opozicija yra tokia ir dėl to labai liūdna.
O komisijai aš tikrai noriu padėkoti už tą darbą, kurį atliko. Atliktas tikrai didelis darbas, dirbta nuoširdžiai. Man atrodo, tos išvados yra labai svarbios ir, jas patvirtinę, mes dar turėsime spręsti, kokių veiksmų imtis, kokius įstatymus pataisyti. Turbūt reikės kalbėti ir apie Valstybės saugumo departamento vadovo tam tikrą atsakomybę, matant, kas vyko rinkimų kampanijoje. Taigi, patvirtinkime išvadas ir judame į priekį, pasiekę, kad vis dėlto Valstybės saugumo departamentas keistų savo darbo principus ir dirbtų teisėtai.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Turbūt bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną. Arba tas romanas parašytas iš paruoštukų, pateiktų žurnalistams, nuolat dirbantiems su teisėsaugos institucijomis, dirbantiems iš paruoštukų. Kadangi tarnybos nesugeba atlikti savo pareigos, reikia numesti tą vadinamąją informaciją. Čia teisėta ar ne, jeigu tarnybos neatlieka savo veiksmų, kuriuos privalo atlikti pagal kompetenciją? O šiuokart aš matau sąskaitų tarp buvusio galbūt to vadinamojo valstybininkų klano suvedimą. Kas jau anksčiau dirbate politikoje ar esate politikai, puikiai žinote. Ir tarp naujų vadovų, bandančių išsivalyti nuo jų, nuo visokių petrašiūnų, adrijų, žymančių, gailių ir įvairiausių kitų asmenų, globojamų dabartinės valdžios, nors ir išmesti iš VSD, sėdi pas K. Navicką, kuris čia vaiposi atsisėdęs, gauna valdišką atlyginimą, dalina postus. Taip, pone Kęstuti Navickai. Gailius sėdi kitoje ministerijoje taip pat už gerą atlyginimą. Tai čia yra gerai? Tikrai yra blogai. Ir neleidžia, paralyžiuoja institucijos veiklą. Jie naudojasi buvusiais savo tarnybiniais ryšiais ir dirba arba verslui, arba politikų užsakymu. Tokia yra realybė. Niekas nepasikeitė per tuos tris dešimtmečius. Prisiminkite tuos pačius laikus: verslo užsakymai, politikų užsakymai. Tai daroma, aišku, moderniau, su inovatyvia technika ir visa kita, bet už mokesčių mokėtojų pinigus.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. V. Bakas – motyvai už.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš taip pat norėčiau padėkoti ir komisijai, ir Seimui, leidusiam atlikti šį labai svarbų tyrimą, taip pat žurnalistams, ne tik knygoje, bet ir kituose tiriamosios žurnalistikos straipsniuose atskleidusiems tikrai gilias problemas, paliečiančias kiekvieną iš mūsų. Tik priminsiu, dėl ko buvo visas tyrimas ir kas buvo iš tikrųjų nustatyta.
Pirma. Tyrimas išryškino rinkimų kampanijos finansavimo neatitikimus ir Baltarusijos trąšų verslo ryšius ir įtaką Prezidentui ir kitoms valstybės institucijoms. Iki šiol tie klausimai paties Prezidento neatsakyti.
Antra, kas svarbu. Prokuratūra neapsaugojo pranešėjo T. Gailiaus. Pranešus apie šias problemas, su juo buvo tiesiog susidorota – jis neteko darbo.
Trečia. Generalinė prokuratūra netyrė pranešėjo pateiktos informacijos. Praėjus penkeriems metams, nepriėmė jokio sprendimo dėl pranešėjo ir specialiųjų tarnybų jai pateiktos informacijos.
Ketvirta. STT trukdė Seimo komisijos darbui, nuslėpdama nuo komisijos informaciją, tai yra svarbius įrodymus apie neteisėtus kai kurių VSD vadovų pavedimus rinkimų kampanijos metu.
Gerbiami kolegos, aš kviečiu… Šie metai ir ši situacija parodė, kad atsirado tam tikras teisės viršenybės vakuumas prokuratūros, specialiųjų tarnybų, Prezidento veikloje. Šiuo atveju aš kviečiu… Manau, kad Seimas turi stoti į teisės viršenybės, moralios politikos pusę. Kviečiu nesukurti precedento, kai iš esmės yra siekiama sunaikinti pasitikėjimą pranešėjo institutu. Specialiųjų tarnybų praktika – ignoruoti parlamentinę kontrolę ir kištis į politinius procesus. Mes pateikėme svarbius siūlymus, kad apsaugotume mūsų demokratinę rinkimų sistemą.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. BAKAS (DFVL). Kviečiu visus balsuoti už išvadą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolegos, aš tikrai suprasčiau čia nuskambėjusias J. Razmos pastabas opozicijai, jeigu jisai būtų nuoseklus ir būtų tyręs visas knygas, kiek jų yra parašyta. Buvo parašyta archyvais paremta knyga „Raudonoji Dalia“ ir „Landsbergių klanas“, bet kažkodėl visi tie literatūros kūriniai nebuvo tyrimo objektas. O stebukle, tyrimo objektu tapo tik viena knyga prieš pat Prezidento rinkimus. Vargu ar šioje politizuotoje komedijoje norėtųsi dalyvauti. Negana to, šioje komedijoje, parašytoje išvados pavidalu, mes galime rasti tikrai didelių pritempimų. Jūs, kolegos, pasiskaitykite tą įslaptintą dalį. Kai aš paskutinį kartą žiūrėjau, atrodo, tik 20 Seimo narių buvo paskaitę, kiti 120 buvo net neprisilietę. Tai jūs pasiskaitykite ir pasižiūrėkite. Kuomet yra, pavyzdžiui, pranešėjo sakoma, kad aš net neatsimenu, kad ten kažkas buvo, bet lyg kažkur girdėjau, ir tas sakinys yra išvartomas išvadoje, kad kyla didelių grėsmių nacionaliniam saugumui. Aš jau nekalbu apie tuos momentus, kuomet komisija leidžia sau pabūti teismu: konstatuoja pranešėjo T. Gailiaus padarytą žalą ir, negana to, į rekomendaciją – premjere, sukluskite! – įrašo Vyriausybei pareigą kompensuoti pranešėjui padarytą žalą. Tai yra išskirtinai teismo funkcija nustatyti, ar žala buvo ir kokia ji buvo, koks dydis. Tai kokiu teisniu pagrindu, leiskite paklausti, Vyriausybė dabar kompensuos, paėmusi iš valstybės biudžeto, tą žalą, kurią konstatavo iš esmės neteisėtas subjektas? Tokių pavyzdžių iš tikrųjų būtų galima traukti ir traukti, ir juos rodyti, bet aš suprantu, kada nesinori skaityti, kada sunku nueiti į paslapčių kambarėlį…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …ir susipažinti su medžiaga, tada, matyt, atrodo kitaip.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šitos išvados tikrai nebėra tik dėl Prezidento. Prezidentas yra jau išrinktas senas naujas, nauja kadencija, rinkimų rezultatams mūsų rezultatas niekaip nepadarys įtakos, tai yra dėl mūsų sistemų, mūsų tarnybų skaidrumo ir efektyvumo, žvalgybos tarnybų, mūsų teisėsaugos tarnybų. Tai iš tiesų tarsi akcija „Skaidriname“, kuri atėjo ne tik iš savivaldybės į Seimą, bet atėjo į prezidentūrą, į VSD ir kitas institucijas ir paklausė įvairių klausimų dėl finansų, dėl lobizmo, dėl asmens duomenų, dėl informacijos perdavimo. Taip, nemalonu, bet visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame. Iš tikrųjų tai yra dėl parlamentinio tyrimo, ne tik šitos išvados, bet visas procesas mums atskleidė apskritai mūsų valstybės institucijų požiūrį į parlamentinį tyrimą, kuris manęs netenkina. Ir čia mes, mielieji, turime visi apie tai aiškiai kalbėti.
Toliau. Pirmas dalykas – dalyvavimas komisijos darbe. Atsakomybės nėra, jokių sankcijų nėra, noriu ateinu, noriu neinu. Kitas dalykas – žvalgybos kontrolieriaus funkcijos ir įgaliojimai. Tikrai galėtume išplėsti kriminalinės žvalgybos kontrolę, nes dabar tos kontrolės nelabai yra. Trečias dalykas, jau paminėtas, yra pranešėjo apsauga. Šitas asmuo apskritai lieka paraštėse, nebuvo niekaip apsaugotas, vadinasi, įstatymas neveikia. Mieli kolegos, iš šito viso tyrimo mes galime daryti daug svarbių išvadų, kaip mums tobulinti savo žvalgybos ir teisėjų apsaugos institucijų darbą, galbūt reikia koreguoti įstatymus. Tai reikia galbūt naujos darbo grupės, komitetas taip pat galėtų inicijuoti ir užkišti tas skyles, kurias atskleidė tyrimas. Mieli kolegos, visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame, linkiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Deja, negalėsiu pritarti šioms vadinamosioms išvadoms ir manau, kad tai yra vienas iš labiausiai nepavykusių Seimo projektų. Neišvengta nevykusio, sakyčiau, politinio atspalvio, tuo nusivylimą buvo pareiškęs ir netgi čia daug kartų minėtas pranešėjas. Tai vyko prieš Prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą su Prezidento institucija ketverius metus trukusią kovą, kuri buvo sunkiai paaiškinama, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis. Čia buvo paminėta, kad tarytum Prezidentas pažeidė Konstituciją neliudydamas komisijai, tai aš noriu pasakyti, kadangi komisijos veikla buvo atvirai nukreipta prieš jį kaip asmenį, tai kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia teisę neliudyti prieš save, netgi sunkiems nusikaltėliams, o čia buvo truputėlį kitaip. Susidaro toks negeras įspūdis, kad dabartinė mano – mano! – koalicija, valdančioji koalicija, po kitų Seimo rinkimų vėl tęs tą kovą su rinkimus laimėjusiu asmeniu, užuot kovojusi su tikraisiais grėsmę keliančiais dalykais, o mes gi esame tikrai ir konstruktyvūs, ir stiprūs, ir galime daug gero duoti Lietuvai. Dabar prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus tai gali sudaryti klaidingą įspūdį rinkėjams apie mūsų valdančiąją koaliciją, todėl aš siūlau nepritarti, pamiršti, o jeigu yra kokių nors trūkumų įstatymuose, kurie reguliuoja teisėsaugos institucijų darbą, tai įstatymus…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …ir reikia keisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegė A. Širinskienė stebisi, kad tik 20 Seimo narių perskaitė tuos slaptus dalykus, bet juk jūsų partneris, draugas D. Gaižauskas liepė neiti ir neskaityti. Neduok Dieve, susipažinsite ir pamatysite. Nereikia stebėtis.
Šiaip jau vertinu šitos komisijos darbą kaip tikrai prasmingą, atsakantį į kai kuriuos klausimus, nes turbūt mes visi sutinkame, kad nenorime tokios Lietuvos kaip Rusija ar kitos totalitarinės valstybės, kai rinkimus lemia ne tikroji rinkėjų valia – ko ten sustojote? – bet kokie nors užkulisiniai pinigai, įtaka iš užsienio ir taip toliau. Tikrai noriu pasidžiaugti ir tikiuosi, kad komisijos išvadose yra ir perspėjimas specialiosioms tarnyboms Lietuvoje – neužsižaiskite galios žaidimų. Seimas priešinsis tiems dalykams kaip galimam valstybės užvaldymui, jeigu bus tokių intencijų. Aš nedrįstu sakyti, kad tai jau yra sistema, specialiųjų tarnybų noras valdyti visą Lietuvą, rinkimų procesą ir taip toliau, bet net ir menkiausias nusižengimas, menkiausias abejonės šešėlis turi būti ištirtas ir išanalizuotas. Už tai dėkoju komisijai ir Seimui, išreiškusiam tą valią.
Taip pat džiaugiuosi, kad yra pateikta daug vertingų pasiūlymų, kurie pagal išvadų 11 punktą turi tapti naujais įstatymais, ir tikiuosi, kad remiantis išvadomis, jas, manau, priimsime, nebus daromi išpuoliai prieš ką tik išrinktą šalies Prezidentą. Čia mano nuomonė vienintelėje vietoje sutampa su V. Aleknaitės-Abramikienės nuomone, vienintelėje vietoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Eugenijus viename pasisakyme net dvi pavardes paminėjo. Dabar neturiu pasirinkimo, bet leisti replikuoti A. Širinskienei ir D. Gaižauskui. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš poną E. Gentvilą tik norėčiau patikinti, kad kai jūs priimsite Partnerystės įstatymą, mes su ponu D. Gaižausku tikrai pasinaudosime, bet kol kas nesame partneriai ir nesame įregistravę. Dėkui už pasitikėjimą, bet pirmą žingsnį turite žengti jūs.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš rimčiau. Išties ačiū, kad paminėjote mano pavardę, nes nespėjau užsirašyti, kad galėčiau pakomentuoti. Šiaip, gerbiamas kolega, jūs turbūt dar nežinote, o gal ir žinote, kad Generalinė prokuratūra laukia atsakymo iš Seimo Pirmininkės, kurios galbūt buvo paprašyta nedelsiant sudaryti komisiją dėl galimai nutekintos informacijos. Tiktai šio sprendimo jau reikia, kad galėtų priimti procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne. Nekalbant apie tai, ką turi daryti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir VSD (jūs turbūt irgi žinote, kad tie veiksmai inicijuoti), jie, ko gero, pagal šitos komisijos sudėtį ir pateiktą informaciją dabar tiktai rengia labai didelį tyrimą. Ko gero, visi, kurie perskaitėme, ten būsime jau proceso dalyviais.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas – motyvai prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju Pirmininkei. Lietuvoje yra tradicija – kai tik artėja rinkimai, taip ir reikia su kokiu nors asmeniu susidoroti. Buvo akivaizdu, kad stebuklas neįvyko, kaip knygoje „O, stebukle“. Mano prašymas, kvietimas parodyti politinę kultūrą ir užbaigti šituos dalykus, nes Prezidento rinkimai yra baigti ir Prezidentas laimėjo triuškinančia pergale.
PIRMININKĖ. Visi motyvai išsakyti.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos išvados. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 64, prieš – 42, susilaikė 10. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3578) priimtas. (Gongas)
Toliau darbotvarkės 1-3.1 klausimas. V. Bakas norėtų replikuoti. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, noriu padėkoti visiems, kurie balsavote. Iš tiesų reikia pripažinti, kad šis sprendimas politiškai yra labai nepopuliarus ir nepatogus, bet žiūrint viešojo intereso požiūriu jis yra teisingas. Jis suteikia vilties, kad vis dėlto mūsų pranešėjo institutas bus apsaugotas, mūsų rinkimų sistema bus apsaugota ir niekam nekils noro, tiems, kurie neturi tautos galių kištis į politinius procesus.
Kartu norėčiau kreiptis ir į Seimo valdybą, ir į Seimo Pirmininkę tam, kad nebūtų spekuliuojama tokiais grasinimais, kuriuos čia ką tik minėjo buvęs mano kolega. Mes turime kuo greičiau paviešinti visą tyrimo medžiagą, visus priedus. Manau, visuomenė turi teisę žinoti, kas, kodėl, dėl kokių priežasčių vyko ir kodėl šiandien kai kurie opozicijos atstovai… Žinote, kai (…) korupcijos bylose korumpuotus stambius korupcionierius ginantys advokatai net penkerius metus vilkino šitą tyrimą ir išvadą, tai paviešinę tą medžiagą mes tikrai turėsime atsakymus į tai, kodėl opozicijos kai kurie, pabrėžiu, atstovai, kurie susipažino su išvadomis, elgėsi kaip tie korupcionieriai, kurie teisiami už stambius korupcinius nusikaltimus.
PIRMININKĖ. Dar kelios replikos. G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Kolegos, ką tik turėjome labai svarbų balsavimą ir, mano galva, parodėte tikrai žemą lygį, nes Seimo Etikos ir procedūrų komisija, mūsų teisėsaugos institucijos atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas pakenks Lietuvos teisėsaugai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aš šiuo atveju noriu padėkoti, aš noriu padėkoti savo kolegei V. Aleknaitei-Abramikienei už labai aiškiai išsakytą poziciją, ačiū Vilijai už drąsą, nes nuskambėjo kaip sąžinės balsas, kurio, deja, iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šiandien labai pasigedome.
PIRMININKĖ. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, balsuodamas padariau grubią klaidą. Įskaitykite mano balsą prieš.
PIRMININKĖ. Prieš. Ne už – prieš. Gerai.
A. VINKUS (LVŽSF). Ir pabaigoje noriu pasakyti tokią repliką. Aš prisimenu Ž. Širako žodžius: „Ponai lietuviai, nepraleiskite progos patylėti.“ Nepraleiskite progos patylėti, tada dar labiau bus proga pamąstyti ir neklysti nei vienai, nei kitai pusei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, įskaitysime balsavimą prieš. Prašau. K. Masiulis. Dar vienas…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad Lietuva ir jos politikai daro didelį progresą švarindamiesi nuo blogų dalykų. Tai ir R. Pakso istorijos, ir visokios kitokios. Tikrai ne Etikos ir procedūrų komisijai spręsti apie Lietuvos saugumą ir daryti išvadas, kas čia stiprina ir kas silpnina Lietuvos saugumą. Etikos ir procedūrų komisija dabar darosi universali.
Aš iš tikro stebiuosi, kaip ir ponia A. Širinskienė, kad 20 žmonių skaitė. Aš iš tų žmonių, kelias dienas tenai sėdėjau, mačiau D. Gaižauską, kuris pirma paragino neiti, paskui atėjo vis dėlto paskaityti. Daugiau nelabai daug ką mačiau iš opozicijos. Kolegos, man tai primena sovietmetį, kai mes visi buvome priversti smerkti kapitalizmą, kurio niekaip negalėjome pamatyti. Tai reikėjo pamatyti, tada smerkti, tada balsuoti prieš. Dabar pasmerkėte išvadas savo balsais neskaitę. Negražu.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos…
K. MASIULIS (TS-LKDF). O aš skaičiau ir man padarė tikrai didelį įspūdį. Ir kodėl…
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Aistros šiek tiek nurimo, galime judėti toliau.
10.59 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2), Darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642(2), Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644(2), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3645(2) (svarstymo tęsinys)
Esame apsvarstę darbotvarkės 1-3.1 klausimą, beliko tiktai balsavimas. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3640. Balsuojame po svarstymo. Balsuojame kartu dėl visų – ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimųjų.
Balsavo 110: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
11.00 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2), Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2), Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702(2), Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Mes esame apsvarstę darbotvarkės 1-8.1 klausimą – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3697 ir lydimuosius, tai yra svarstymo stadija. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-8.1 klausimo ir dėl visų lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
11.01 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2), Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2) ir lydimasis. Balsuojame.
Balsavo 114: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
11.01 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763. Balsuojame.
Balsavo 112: už – 103, prieš – 2, susilaikė. 7. Pritarta po svarstymo.
11.02 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Dar esame apsvarstę du rezervinius klausimus. Rezervinis 1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2386. Balsuojame.
Balsavo 116: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
11.02 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 37 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495(3) (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3495. Po svarstymo apsispręskime balsuodami.
Balsavo 116: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
11.03 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 592 ir 595 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3565(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame į pirmąją darbotvarkės dalį. Turėtume apsvarstyti darbotvarkės 1-4.1 klausimą – Sveikatos sistemos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3564 ir lydimąjį. Kviečiu L. Slušnį, kad pristatytų Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Išvadas dėl abiejų.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3564. Komitetas gegužės 22 dieną svarstė pateiktas įstatymo pataisas ir buvo pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra dėl projekto Nr. XIVP-3565. Svarstymas vyko taip pat tą pačią dieną, gegužės 22 dieną, ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, primenu, kad yra balsavimo intervalas. Dabar norėčiau pakviesti diskusijoje kalbėti užsirašiusį gerbiamą S. Tumėną. O vėliau komiteto vardu dar kviesiu pasisakyti dėl pataisų. Prašau. Frakcijos vardu kalbės S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kalbėsiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu. Pristatomas projektas liudija, kad ir toliau mes sistemingai ujame į paribius savo lietuvišką gimtąjį žodį, tik jau ne okupantų, o savo rankomis. Išskėstomis rankomis skubame ne į rusifikavimo, o į anglėjimo glėbį. Šįkart pavyzdį parodė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kuriam vadovauja konservatorius ponas Antanas. Jis, man regis, puikiai supranta ir jam nereikia įrodinėti tautinės tapatybės elementų saugos svarbos. Deja, komitetas, kiek abejodamas ir šiek tiek išgirdęs mano argumentų, pritarė šiam projektui.
Keisčiausia, kad Seime teisėkūros institucija – komitetas – siūlė tiesiog netaikyti kelių galiojančių įstatymų, net Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio nuostatų, galiojančių visam viešajam Lietuvos gyvenimui. Tarp jų ir sveikatos sistemai. Dar keistesnė ir Seimo Teisės departamento išvada, ten tarsi pražiūrėtas, nepamatytas, neišgirstas visai kompetentingų mūsų kalbininkų komisijos, vadovaujamos V. Meiliūnaitės, raštas, kuriame irgi pritariama mano minčiai, kad nereikia pritarti, nes neatitinka įstatymų.
Aišku, yra numatyta sąlyga, pagrindinė esmė, kad medicinos priemones, instrukcijas galima pateikti ir angliškai, tai nereikia visai lietuviško varianto. Jeigu eisime tuo keliu, manau, kas galėtų paneigti, kad jau ateityje pirkdami naują žoliapjovę ar bulvių tarkavimo mašiną neberasite lietuviškų instrukcijų. Nes einame tuo keliu. Nacionalinė teisė šiuo metu numato, kad gamintojo pateikiama informacija etiketėje turi būti parašyta lietuviškai. Deja, įstatymo pataisų teikėjų geležinis argumentas, kad angliškai puikiai moka kalbėti visi gydytojai ir medicinos priemones naudojantys specialistai.
Dar toliau komitete tiesiog buvau paauklėtas, kad diskredituoju gydytojus, medicinos priemones naudojančius, ir abejoju jų kompetencijomis. Aš nesuprantu, ką darys tie specialistai, kurie, pavyzdžiui, labiau norėtų pamatyti aprašus prancūziškai ar vokiškai, o ne angliškai. Tai vienas dalykas. Nemanau, kad vertimo buvimas ar nebuvimas lemia šių medicinos priemonių patekimą ar ne į Lietuvos rinką. Dievuli brangus, jeigu randame šimtus tūkstančių, o kartais milijonus, brangiai aparatūrai įsigyti, tai juokingai skamba argumentas, kad nerasime kelių šimtų eurų instrukcijoms, aprašams išversti. Ypač svarbi yra sveikatos sritis. Sveikatos sistemos erdvėje negalima rizikuoti žmogaus sveikata ir gyvybe, kur nesupratimas ar vertimo riktas gali baigtis tragiškai.
Šiuo metu galioja bent keli įstatymai ir net Konstitucijos 14 straipsnis. Kad būčiau objektyvus, vieną jų galiu trumpai pacituoti: „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius, techninius dokumentus tvarko lietuviškai.“ Tai kokio velnio mes veliamės į ginčus įstatymus leidžiančioje institucijoje – Seime – ir bandome juos apeiti bei pažeidinėti?
Gerbiamieji, kas galėtų paneigti, kad subjektyviai ir nemotyvuotai daroma skirtis tarp medicinos priemonių vartotojų ir pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, yra ginami tik medicinos priemonių gamintojų, jų atstovų, tiekėjų interesai? Yra išlyga, kur parašyta, kad jeigu įstaiga, tai yra medicinos įstaiga, nesutinka, ji gali samdytis vertėjus ir verstis, tačiau tada įvairiuose miestuose sveikatos priežiūros centrai, kitos įstaigos gaus dar vieną finansinę administracinę naštą, ir nežinau, kas atsakys už vertimo kokybę.
Norėčiau atkreipti dėmesį į vienos Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros vadovės praktikės išsakytą man pastabą, kad būtina suprasti, suvokti, kad medicinos priemonių terminai, terminija yra paini, sudėtinga, kintanti ir šiuo metu galiojanti taikymo praktika, tiekiant medicinos priemones profesionaliems vartotojams, yra pagirtina ir mes jai pritariame. Na, šio įstatymo reikalingumą suprasčiau, jeigu tai vyktų ir gyventume užsitęsusios pandemijos metu, esant ekstremalioms situacijoms, kada reikia skubiai pasaulyje rasti medicinos medžiagų, instrumentų, kitų priemonių, bet dabar to nėra.
Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, tai atversime Pandoros skrynią, kaip su trimis raidėmis. Kai Seime priėmėme sprendimą įteisinti tris svetimas raides, paskui jau buvo tik technikos dalykas eiti toliau, pavyzdžiui, kai Vyriausybės posėdyje buvo priimtas leidimas įteisinti tas raides įmonių pavadinimuose ir panašiai.
Taigi kviečiu nepritarti šitam siūlymui…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …nes mes toliau iš vartosenos gujame savo gimtąjį žodį, kurį saugoti nurodo ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas. Dėkoju už pasisakymą. Taigi dabar turime pasiūlymų. Pasiūlymai kaip tik ir yra gerbiamo S. Tumėno, jie abu yra susiję. Ar galėtumėte pristatyti savo siūlymą dėl 2 straipsnio? Seimas apsispręs.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano siūlymas yra paprastas: nereikia ignoruoti dabar galiojančių įstatymų, nereikia ignoruoti Konstitucijos 14 straipsnio ir nereikia daryti išimties medicinos srities medžiagų, instrukcijų, kitų priemonių vertimams. Šiuo metu galioja įstatymai ir reikia elgtis ir gyventi taip, kaip juose parašyta. Ypač tai svarbu mums, kurie ir esame įstatymų leidėjai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį pasiūlymą, nepritarė šitam pasiūlymui. Ir atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo punkte nustatyta, kad medicinos priemonės gamintojas sveikatos apsaugos ministro įgaliotai institucijai, vykdančiai medicinos priemonių valstybinę priežiūrą, pareikalavus privalo pateikti Lietuvos Respublikos valstybine kalba parengtus dokumentus. Kitaip tariant, nėra šita pataisa visiškai absoliuti, kad nereikės lietuvių kalbos. Pastebėtina, kad siekiant užtikrinti visuomenės, medicinos priemonių vartotojų ir pacientų, saugą, šiems asmenims skirtos medicinos priemonės ir toliau turės būti tiekiamos su Lietuvos Respublikos valstybine kalba parengtomis naudojimo instrukcijomis.
Ši išimtis daroma tiktai tada, kai tokia informacija yra skirta tik sveikatos priežiūros specialistams, ir tik tuomet, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiama medicinos priemonė, sutinka, ši informacija gali būti parengta anglų kalba. Šios išimties nustatymas pagrįstas siekiu užtikrinti būtinų ir naujausių medicinos priemonių, kurios reikalingos sveikatos apsaugai užtikrinti, nenutrūkstamą tiekimą Lietuvos rinkai. Kitaip sakant, mes tokiu būdu pagreitiname tam tikrų priemonių, įrangos patekimą pacientams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jei teisingai suprantu, bet dar kartą atsiklausiu komiteto pranešėjo, mes, dabar apsisprendę dėl šios vienos pataisos, apsispręsime dėl abiejų, nes jos susijusios, ar ne?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip, jos abi susijusios ir argumentai tie patys.
PIRMININKĖ. Dėkoju už komiteto išvadą, pristatytą nuomonę.
Motyvai. Dėl pasiūlymo L. Nagienė kalba už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes ignoruojame savo valstybinę lietuvių kalbą. Kur mes gyvename? Lietuvoje. Nejaugi šiandien, dabar, mes sakome: užtruks, pailgės terminai dėl to, kad reikės išversti į lietuvių kalbą? Niekaip negali suprasti, kaip kitose Europos Sąjungos šalyse… Jūs man pasakykite, jeigu Švedijoje ar kitur perka įrangą, ir ten nebus švedų kalba parašyta? Netikiu! Tikrai netikiu, nes teisingai pasakė: mes užmiršome pagrindinį Lietuvos įstatymą – Konstituciją. Lygiai taip pat mes atveriame Pandoros skrynią – atveriame tai, kad kai kuriais atvejais dar padarysime išimtis kitiems, perkantiems bet kokią įrangą, ir nereikės vertimo. Bet jeigu norės, tai galbūt išvers. Aš tikrai siūlau pritarti šitai pataisai ir tikrai balsuoti už. Mes neignoruokime savo lietuvių kalbos. Gerbkime ją.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Gal aš atsakysiu iš karto gerbiamai Laimai, kad medicinos priemonės tai nėra medicinos įranga ir nereikia painioti sąvokų. Taip pat gerbiamai Laimai ir gerbiamam prieš tai pasisakiusiam S. Tumėnui pasakysiu, kad mes jau dabar turime savo įstatymuose išimčių. Mes jau dabar leidžiame, kad vaistų, kurie yra skirti retoms ir itin retoms ligoms gydyti, anotacijos būtų tiktai anglų kalba, nepaisant to, kad ne tik medicinos specialistai, bet ir patys pacientai jas skaito. Tai toleruojame ir tuo džiaugiamės, nes pacientai laiku gauna jiems geriausią gydymą. Gal tada būkime vieningai teisingi visiems.
Dar ką aš norėjau. Ne kartą jau minėjau ir dar kartą paminėsiu, kad sveikatos priežiūros specialistai ir dabar kasdien skaito, rašo, kalba anglų kalba. Ar dėl to nukentėjo lietuvių kalba? Ar dėl to, pavyzdžiui, kad Lietuvoje mes iš esmės neturime cituojamų ir recenzuojamų žurnalų, kad žmonės net negalėtų mokslo laipsnio apsiginti… Jie kiekvieną dieną rašo straipsnius ir juos publikuoja užsienio žurnaluose, ir tie visi straipsniai yra anglų kalba. Ar dėl to nukentėjo mūsų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir lietuvių kalba?
Ką dar aš noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas yra pirmiausia skirtas pacientams. Taip, tai yra palengvinimas sveikatos priežiūros įstaigoms, kai yra užtikrinamas tiesiog lengvesnis, greitesnis patekimas į rinką tų medicinos priemonių, dėl kurių nepatekimo, nutrūkusio tiekimo ar užtrukusio tiekimo pirmiausia nukentėtų pacientai. Kalbame ne apie dažniausiai naudojamas medicinos priemones, dėl kurių tikrai nekyla konfliktų, ar pabrangintų, ar nepabrangintų vertimas, padidintų kaštus tos medicinos priemonės tiekimo, ar nepadidintų. Kalbame apie tas, kurių reikia rečiau. Bet tada ar jums kiekvienas pacientas svarbus, ar ne kiekvienas pacientas svarbus? Prašau reaguoti adekvačiai ir pritarti šitam įstatymo projektui, kuris tikrai nekenkia lietuvių kalbai.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl S. Tumėno pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl S. Tumėno pataisos dėl darbotvarkės 1-4.1 klausimo.
Balsavo 104: už – 47, prieš – 23, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta, taip apsisprendėme dėl jų abiejų. Antro atskirai svarstyti nereikia. Turėtume apsispręsti balsuodami dėl viso projekto, tačiau prieš tai D. Kepenis mums norėtų kažką pasakyti. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Replika po balsavimo. Tikrai noriu pasveikinti kolegas, kurie žengė dar vieną lietuvių tautos nutautinimo žingsnį.
Antra vertus, pavadinti medicinines priemones, techniką sveikatinimo priemonėmis, kaip yra Sveikatos sistemos įstatyme, yra dar vienas nusikaltimas. Sąvokų sukeitimas yra žmonių mulkinimas. Gydomoji medicina ir priemonės reikalingos gydymui, o ne sveikatinimui. Kolegos, baikime, pradėkime vadinti daiktus savo vardais, tuomet viskas stos į savo vietas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime dabar dėl viso projekto. A. Vyšniauskas norėtų pasisakyti už. Po to replikuoti suteiksiu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, girdimi argumentai, kad medicininės įrangos aprašymai ne lietuvių kalba reiškia nutautėjimą, kokį nors lietuvių kalbos žlugdymą ir panašiai, tiesiog skamba, atleiskite, absurdiškai. Aš labai rekomenduoju visiems paimti, pavyzdžiui, nebūtinai medicininės įrangos, bet kokių nors vaistų pakuotę ir paskaityti jų aprašymą. Pirmas dalykas, ką jūs pastebėsite, ingredientai aprašyti pirmiausia lotynų kalba. Kodėl? Todėl, kad tai yra bendriniai dalykai. Tam, kad visi gydytojai suprastų, visi turi mokėti lotynų kalbą ir panašiai. Atitinkamai ir čia. Taip, galbūt ne visi gydytojai moka anglų kalbą, tačiau įstaigos paims, išvers ir nebus jokios problemos. Man atrodo, svarbesnis dalykas ne tas, kad ant etiketės būtų parašyta lietuviškai, bet kad būtų ta įranga ir žmogui būtų suteikiama paslauga.
Aš tiesiog siūlau nenusileisti iki tokio lygio, kai etikečių užrašus jūs jau čia traktuojate kaip lietuvybės šventovę. Labiau rūpinkimės kitais dalykais, kuriais šiandien nesugebame pasirūpinti dėl kai kurių mūsų lietuvių kalbos institucijų neveiklumo. Kviečiu pritarti, nes šis įstatymas yra susijęs su žmonių sveikata ir geresnėmis galimybėmis gydyti žmones, o ne su lietuvių kalba ir lietuvybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Tumėnas. Primenu, kad mes balsuosime dėl pagrindinio ir lydimojo. Taigi motyvai dėl abiejų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas Andriau, pratęsiu jūsų pasisakymą. Taip, aš ir komitete pajuokavau apie tai, ką jūs paminėjote. Invia est in medicina via sine lingua Latina. Čia galima apie tai diskutuoti. Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad traktoriumi brukamos šios įstatymo nuostatos neturėtų būti priimtos. Pasiūlytas teisinis reguliavimas, manau, yra perteklinis, prieštarauja teisėkūros teisingumo ir proporcingumo principams, pažeidžia konstitucinę normą, gina tik medicinos priemonių gamintojų, jų įgaliotų atstovų, importuotojų interesus.
Gerbiami kolegos, kas galėtų man atsakyti? Kokios priežastys, kad mes komitetuose, komisijose, konferencijose, šventėse, susitikimuose su gyventojais tarsi demonstruojame meilę gimtajam žodžiui, o kai kada teikdami įstatymus čia, Seimo salėje, tam prieštaraujame, žeminame tą savo gimtąjį žodį, jį ujame į paribius ir siauriname vartoseną? Taigi, kviečiu nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4.1 ir 1-4.2 klausimų – Sveikatos sistemos įstatymo projekto ir lydimojo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 66, prieš – 24, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
E. Jovaiša norėtų replikuoti po balsavimo. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, dar viena salelė, iš kurios yra išstumta valstybinė lietuvių kalba. Kiek dar tokių salelių sukursime ir sakysime, kad valstybinė kalba nėra stumiama iš viešojo gyvenimo?
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas taip pat kantriai laukia replikuoti. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis balsavimas parodė, kad štai tai pusei lietuvių kalba nereikalinga. Mane stebina tik vienas dalykas. Gamintojams labai sunku išversti į lietuvių kalbą? Jie kelių šimtų eurų neras? Ir ta įranga bus naudojama žmonėms gydyti? Tai tada, kai atsitiks problema dėl to, kad nėra išversta, kas prisiims atsakomybę? Kažkam atrodo, kad visi daktarai kalba labai daug kalbų, bet taip nėra. Iš pagarbos lietuvių kalbai tikrai turėjote balsuoti kitaip.
PIRMININKĖ. Ir S. Tumėnas – paskutinę repliką.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pasakysiu nelinksmai. Tai apsidžiaugtų, girdėdamas tai, kas vyksta Seime, žmogus nepopuliaria pavarde, tai yra gubernatorius M. Muravjovas, kuris žudė, korė mūsų tautiečius, draudė raštą, raides, tačiau tai jam nepasisekė. Deja, dabar pasukome kitu keliu, bet M. Muravjovas, ko gero, karste džiaugiasi, kad jam pasisekė jo pradėti darbai.
PIRMININKĖ. J. Sejonienė, prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau padėkoti kolegoms, nes šiandien sužinojau, kas lietuvių kalboje yra hiperbolės.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prieš keletą mėnesių Prancūzijos prezidentas E. Makronas į parlamentą atnešė sutvirtinantį prancūzų kalbos įstatymą, kad nebūtų jokių džiazavimų, vien dėl savo tautos kalbos išsaugojimo. Kad ji ir yra didesnė valstybė, žymiai didesnė, bet ji yra save gerbianti.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos, judame toliau.
11.26 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 1, 2, 8, 12, 14, 17, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3403(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3404(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 5 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3405(2), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3406(2), Administracinių nusižengimų kodekso 5174, 560, 5601 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3407(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3408(2), Baudžiamojo kodekso 316, 330 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3409(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3410(2), Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3411(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3412(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695(2), Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402 ir lydimieji, tai yra labai didelis paketas. Pirmiausia norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką gerbiamą A. Pocių, kad pristatytų išvadą dėl Karo prievolės įstatymo ir visų lydimųjų.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mokydamiesi mokykloje mes iš istorijos mokytojų sužinome daug svarbių istorinių datų, laimėtų mūšių, kaip Durbės, Saulės, Žalgirio, Salaspilio, Mėlynųjų Vandenų. Ir džiaugiamės, didžiuojamės tomis pergalėmis, didžiuojamės 1918–1920 metų savanorių, pokario partizanų kovomis. Tik ne visada susimąstome apie tuos žmones, apie mūsų tautiečius, kurie būtent pasiekė tas pergales. O pasiekė tas pergales būtent todėl, kad jie, be viso to, ką darė, ar arė žemę, ar augino kviečius, ar medžiojo, ar žvejojo, ar tiesiog ūkininkavo, dar buvo ir kariai. Kariai, kurie suprato, kad reikia ginti savo šeimą, reikia ginti savo valstybę, reikia ginti tautą. Ir tai buvo per amžių amžius. Laikas bėga ir dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai vyksta karas Ukrainoje, tikrai yra įvykę daugybė pokyčių. Manau, kad dabartinis Karo prievolės pakeitimo įstatymo projektas ir tie pokyčiai, sakyčiau, transformacija karo prievolės, yra susiję būtent su tuo, kad mūsų jaunimas, be visų žinių, kurias įgyja mokykloje, taip pat įgytų ir karybos žinių.
Taigi, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas organizavo įstatymų pakeitimo klausymus ir svarstė būtent tą projektą. Daugiausia diskusijų kilo dėl tam tikrų asmenų ir grupių: sportininkų, menininkų ir kitokių sričių atstovų, išskyrimo. Komitetas mano, kad toks išskyrimas yra nepagrįstas, prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui ir įstatymo projekto tikslui mažinti pradinės privalomosios karo tarnybos atidėjimo atvejus. Pradinė privalomoji karo tarnyba atidedama, jei jos atlikimas gali sukelti neproporcingai didelę žalą asmens ir visuomenės interesams, tai krašto apsaugos ministro sudaryta komisija vertina individualiai. Švietimo ir mokslo komiteto siūlomas atvejis sietinas su galinčia kilti neproporcingai didele žala, todėl svarstytinas individualiai. 2023 metais buvo pateikti 7 tūkst. 466 prašymai dėl neproporcingai didelės žalos ir 6 tūkst. 719 tarnyba buvo atidėta.
Kadangi iš kai kurių kolegų gavau prašymą paaiškinti, kokios gi yra tos priežastys, dėl kurių krašto apsaugos ministro sudaryta komisija atideda karo prievolės atlikimo terminą, tai aš noriu ir paaiškinti, kad būtent pradinės privalomosios karo tarnybos atidėjimo…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, gerbiamas pirmininke, aš pertraukiu jus, bet čia reikėtų komiteto išvadą pristatyti šiek tiek trumpiau galbūt, nes dar vėliau bus diskusija. Jeigu galima, trumpinkite, nes dar daug komitetų laukia pristatyti išvadas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė siūlymą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti A. Žukauską, kad pristatytų Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl pagrindinio ir visų lydimųjų.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas labai nuodugniai ir atsakingai pasižiūrėjo į teikiamą projektą ir pateikė kelis siūlymus. Vienas iš jau mano asmeniškai teiktų siūlymų po to buvo priimtas iš dalies, kad studentams, kurie įstoja nebūdami šauktinių sąraše, būtų leista baigti studijas. Šitą komitetas priėmė.
Švietimo ir mokslo komitetas pažiūrėjo kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, Izraelio, kur yra labai aiškiai nurodyti kriterijai, kuriais remiantis yra atidedama karinė prievolė. Tarp tų kriterijų mes radome būtent tai, ką siūlėme. Labai gerais pažymiais baigę mokyklas – jiems Izraelyje taip pat yra taikomos specialios parengimo programos, tai yra kaip specialistų. Po to išskirtiniai sportininkai, nes faktiškai jeigu jie išeitų tarnauti, tai daugeliui sugriūtų karjera. Yra ir jaunimo rinktinės, ten ir 19, ir 21 metų, tai šitą irgi siūlėme Izraelio pavyzdžiu įtraukti.
Ir trečias aspektas buvo ne apie menininkus, o apie muzikantus ir šokėjus, tai yra…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš esu priversta jus truputį nutraukti, kalbėkite dėl išvados visgi.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …tai yra apie tuos, kuriems judėjimas yra labai svarbus. Tai neliečia aktorių, dailininkų ir visų kitų. Tam komitetas nepritarė. Mes vis dėlto norėtume, kad dėl šių nuostatų būtų balsuojama. Taip pat mes siūlėme sudaryti aiškią tvarką, įvesti karinės prievolės registrą, kad jaunuoliai, gavę pasą, jau matytų visą laiką savo būseną, kokia būsena yra šaukimo atžvilgiu. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Čia aš sutrumpintai paaiškinau, nes daug tų siūlymų buvo, bet jie kartojasi per visą įstatymą. Prašyčiau Seimą atsižvelgti į tuos mūsų siūlymus ir priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dar dėl pasiūlymų turėsime atskiras diskusijas. Dabar norėčiau pakviesti T. V. Raskevičių, kad pristatytų Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl pagrindinio ir visų lydimųjų. Primenu, kad apie pasiūlymus kalbėsime dar atskirai.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Seimo Žmogaus teisių komitetas Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų balandžio 17 dieną ir įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kviečiu Ž. Pavilionį, kad pristatytų Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl kai kurių lydimųjų, kuriuos Užsienio reikalų komitetas apsvarstė. Tai yra dėl 1-5.5 klausimo ir viskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu kovo 20 dieną.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už pristatytą komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti gerbiamą P. Kuzmickienę, kuri pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl kai kurių lydimųjų.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mūsų komitetas balandžio 10 dieną svarstė šį projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Haase pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl kai kurių lydimųjų.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 316, 330 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3409, kuriam pritarė bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 5174, 560, 5601 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3407, kuriam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visos komitetų išvados pristatytos. Dabar pereiname prie diskusijos. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys kolegos. Pirmasis kalbės A. Anušauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog priminsiu pagrindinius principus, kodėl ši karo prievolės reforma atsirado.
Prieš pusantrų metų detaliai buvo aptariamos krašto apsaugos galimybės, kokias reikėtų turėti norint sparčiai didinti karinį rezervą, didinti šauktinių skaičių palaipsniui, bet kad vis dėlto jisai turėtų didėjimo trajektoriją. Buvo pasiūlyti pakeitimai, kurių absoliuti dauguma gulė į šiuos įstatymų projektus. Svarstymų metu jie šiek tiek pakoreguoti, bet esminis dalykas, kurį noriu pabrėžti, tai yra mažinamos išimtys, kurių buvo gana gausu, netarnauti Lietuvos kariuomenėje, nepatekti į šaukiamųjų sąrašus. Tai nereiškia ir dabar, kad 100 % potencialūs šauktiniai pateks į karius, be abejonės, taip nebus, nes yra įvairių reikalavimų, kurie kaip ir buvo, taip ir išliko, pavyzdžiui, sveikatos reikalavimai. Bet išimčių, kad net ir sveikatos patikros nereikės atlikti, sumažėjo.
Antras dalykas, pagrindinis, aš manau, irgi labai svarbus, kad vis dėlto orientuojamasi į šaukimą nuo 18 metų, iš karto po mokyklos baigimo. Aš manau, kad tai yra esminis principas, kuris sumažins, ko gero, galimybes jau vėliau, jeigu šaukimas būtų organizuojamas vėliau, potencialiam studentui apriboti savo galimybes, pavyzdžiui, aukštojoje mokykloje. Šiuo atveju, šalia tų 2,5 tūkst. studentų, kurie jau šiuo metu pagal seną įstatymą tarnauja ar krašto apsaugos savanoriais, ar jaunesniųjų vadų kursuose, šios galimybės pagal įstatymą bus dar labiau išplėstos. Žinoma, tam reikalingas finansavimas, žinoma, tam reikalinga papildoma infrastruktūra, bet visi pokyčiai, kurie pagal šį projektą prasidėtų nuo 2025 metų sausio mėnesio, orientuoti į palaipsnį šauktinių skaičiaus didinimą keičiant Principinės kariuomenės struktūros įstatyme numatytus skaičius. Dabar yra įrašyti maksimalūs, bet norint juos pasiekti, krašto apsaugai reikės gerokai pasistengti, nes reikia ne tik infrastruktūros, reikia ir daugiau parengtų instruktorių, kurie galėtų atlikti mokymus. Rezultatas būtų toks, kad po penkerių metų mes turėtume gerokai didesnį rezervą – bene apie 50 tūkst. rezerve esančių karių. Be abejo, kariuomenės skaičius išaugtų irgi, aš manau, reikšmingai.
Dar vieną dalyką norėčiau pabaigoje paminėti. Būtent iš šauktinių yra kviečiami jaunuoliai tarnauti profesinėje karo tarnyboje. 60 % visų, pasirenkančių profesinę karo tarnybą, yra būtent ką tik atlikę karinę prievolę. Taigi kviečiu visus palaikyti šiuos įstatymų projektus pagal Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlytą poziciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Ąžuolą. Ruošiasi P. Saudargas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš kaip tik kviesiu balsuoti prieš tas visas nesąmones. Buvęs ministras A. Anušauskas darė parlamentinę kontrolę Biudžeto ir finansų komitete. Jūs, specialistai, atėję iš ministerijos, tiesiai šviesiai pasakėte: visuotinis šaukimas ir šauktinių skaičiaus drastiškas didinimas yra žala Lietuvos gynybai. Žala.
Ką dabar darome? Žingsnis po žingsnio į visuotinį. Studentus reikia prikirpti, jaunuolių kuo daugiau prikirpti, išimčių kuo daugiau nukarpyti. Jo, pavarykime, padarykime didesnę žalą, nes čia reikia piaro prieš rinkimus. Tiems, kurie balsuos, rūpi gynyba, jie labai nori ginti valstybę, tai juos labai jaudina ir rūpi. Jūs čia žiauriai gerai pasipiarinsite, bet jūs darote žalą, pasak kariškių. Jie komitete tiesiai šviesiai pasakė: to negalima daryti.
Kaip dabar atrodome finansiškai? Ministras bandė šiek tiek pasakyti, kad dėl finansų ten yra blogai, nes turime tiek daug skylių aplinkui, kad tos skylės dar yra nesutvarkytos. Apie tą kuo didesnio skaičiaus suginimą reikėtų net nešnekėti, nes daugiau žalos padarysime. Ne, varome, reikia.
Paimkime šaulius. Šauliai prašo duoti jiems daugiau įrangos, to, ko jiems reikia. Tik duokite, žmonės nori būti pasirengę, nori turėti įrangą, ko reikia gynybai. Ne, šauliams špygą. Patrupiname patrupiname kažką truputį, apsimetame, kad mums rūpi. Žmonėms, kurie yra motyvuoti, mes neskiriame to, ko reikia, nes pasakome: nėra pinigų.
Einame toliau. Priėjo iki tokios nesąmonės, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, dabar… Buvo nustatytas konkretus terminas, kiek praėjus po ligos išgijimo galima jau juos šaukti. Kokio nupušimo reikia būti, kad tą terminą sumažintum dešimt kartų! Jau krašto apsaugos srityje turėjome atvejų, kai žuvo kiti kolegos, kai psichikos ligomis sergantys žmonės pridarė bėdų. Dabar sakome: ne, masiškai juos suvarykime, kad kuo daugiau tokių bėdų atsitiktų. Kas atsitinka politikų galvoms, kad priima tokius sprendimus ir tai daro?
Dabar pažiūrėkime į finansus. Ką tik buvo klausimas dėl valstybės rezervo. Aišku, buvo uždaras posėdis. Tenai pasiklausius yra ne baisu, o ten yra tragedija. Galiu paminėti tik vieną punktą – mažiausius mūsų šalies gyventojus. Rezervo mes jiems turime lygiai 1 dienai. Lygiai 1 dienai. Kai tu matai tokius dalykus… Ir ten aiškino: žinote, ten pinigų nėra, ne, mes neturime, mes nerandame kelių milijonų, kad tą rezervą padidintume, kad, pavyzdžiui, ta grupė mūsų pačių mažiausių turėtų rezervo ne 1 dienai. Ne, nėra. Mes sieksime gal 2027 metams, 2028 metams. Nežinau, gal 2030 metams. Ir nieko tai nejaudina. Kai tu pamatai skaičių – rezervas 300 tūkst. žmonių. Palaukite, Lietuvoje šiaip beveik 3 mln., kodėl mes skaičiuojame 300? 2,5 mln. nereikalingi tuo metu taps? Sakome, nėra pinigų, bet dabar visuotiniam šauktinių, studentų suvarymui, jaunuolių suvarymui mes rasime pinigų, be problemų.
Juokingiausia tai, kad mes neturime, nei kas juos ruoš, nei kas jai rūpinsis, nei kur juos apgyvendinsime, netgi to mes neturime, bet šou reikia daryti. Reikia šiurpinti visus jaunuolius, kad jie varytų kuo greičiau į užsienį. Bėkite į užsienį kuo greičiau, nes jus čia mes imsime, negalėsite net studijuoti. Kam mes tai darome? Mes patys žlugdome savo gynybą.
Aišku, dabar vorele balsuos ta pusė puikiai, liepia, reikia, gal atsiras keli žmonės, kurie to nedarys. Dar vienas veikėjas ateis, pasakys, kaip gerai. Bet juk pats, ministre, žinai, kaip su finansais ten yra ir kas ten dedasi. Gerai, varykite, varykite, mielieji!
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsiprašau, po šito demagogijos pliūpsnio turiu kai kuriuos dalykus paaiškinti. Pirma, šita reforma yra grįsta kariniu patarimu. Pirmiausia, tai yra iš kariuomenės atėjęs projektas ir tai nėra visuotinis privalomas šaukimas, apie ką čia buvo šnekėta, tai yra ribinių skaičių didinimas ir galimybių atlikti karinę tarnybą didinimas, ir išimčių mažinimas. Taigi, tikrai neklaidinkite žmonių. Antra. Kai jūs buvote Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valstybinis Šaulių sąjungos biudžetas buvo 2,5 mln., šiandien yra 12,5 mln., mes padidinome Šaulių sąjungos biudžetą penkis šešis kartus. Mielas Valiau, bent jau, žinote, nepraleiskite progos patylėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Saudargas diskutuos. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia pradėkime nuo to, kam mes visa tai darome. Akivaizdu, kad turime pereiti prie visuotinės gynybos principo, Ukrainos pamokos mums tai pirštu prikišamai rodo, kad visi, visa visuomenė, visa šalis turi būti pasiruošusi priešintis ir tikrai turime jau seniai išeiti iš nedidelės profesionalios kariuomenės ribų, vadinasi, plėsti šaukimą.
Dabar konkrečiai apie šaukimo plėtimą. Šiandien frakcijoje diskutavome, ar yra išimtys, ar galės, tarkime, didelio meistriškumo sportininkai, ar galės iš tikrųjų negalintys atlikti, šeimai patekus į tam tikrą socialinę situaciją ir taip toliau, žmonės išvengti tarnybos. Taip, galės, bus prie ministerijos speciali komisija, kuri nagrinės kiekvieno gyvenimo atvejį, ir galės būti padaryta išimtis.
Kaip galima atlikti tarnybą ir netampant šauktiniu. Pirmas dalykas, krašto apsaugos savanorių pajėgos tikrai yra įveikiamas dalykas ir studijuojantiems, ir dirbantiems. Žinau net labai aukštas pareigas užimančių žmonių, turinčių rimtus verslus ir taip toliau, kurie yra krašto apsaugos savanoriai. Aš, kaip kovinis šaulys, keletą metų turėjau džiaugsmo kartu su KASPʼo kariais treniruotis ir matyti pratybų dažnumą, intensyvumą, kaip viskas vyksta. Norint tai įmanoma suderinti.
Kitas aspektas – vėlgi būrio vadų mokymai, kur savaitgaliais teko ir šitą dalyką lankyti, įmanoma net ir studijuojant rimtus mokslus savaitgaliais, šeštadieniais suderinti šį procesą ir tapti paruoštu kariu. Atėjau į tribūną ne tik agituoti už esamą variantą, bet pasiūlyti dar keletą idėjų, kurias aš visada radęs progą siūlau. Dar tik svarstymo stadija, sako kolegos, gal ir pats registruok. Yra NSGK kolegos, kurie gilinasi, domisi, ir aš pasiūlysiu keletą variantų. Galbūt mes galėtume tų alternatyvų plėsti ir daugiau, tai yra ne kaip tam kariui išvengti tarnybos, bet kaip atlikti, kas jį paruoštų kitoje terpėje, nebūtinai kariuomenei ir nebūtinai Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Pavyzdys yra ta pati Šaulių sąjunga. Tikrai galėtume pripažinti tam tikrą kursą kaip, tarkime, yra bazinis šaulių įgūdžių kursas, kolektyvinis šaulių įgūdžių kursas, juos sudėjus, dar šaudymo įskaita, ir tada laikai egzaminus kariuomenėje taip, kaip visi – dalyvauji bendrose pratybose, išlaikai egzaminus, duodi priesaiką. Ir aš manau, kad būtų paruoštas karys taip, kaip ir kitoje sistemoje.
Dar kitas variantas – tiesiog įgalinti verslą. Kodėl tam tikros įmonės negalėtų užsiimti karių rengimu? Kaip jos tai darys, kaip jos tą karį suformuos – ne mūsų reikalas. Jeigu žmonės nori tokiu būdu atlikti karinę tarnybą, tai yra ne atlikti karinę tarnybą, bet pasiruošti ginti tėvynę kitais būdais, kodėl mes negalėtume atverti durų ir tokiu būdu padaryti sistemą lankstesnę ir patiems jaunuoliams patrauklesnę, pavyzdžiui, įgalinę tai daryti verslą. Vėlgi – egzaminavimas turėtų būti valstybinis, kariuomenės. Tu ateini į kariuomenę, išlaikai tam tikrus egzaminus, parodai savo įgūdžius. Jeigu tu atitinki kriterijus, koks skirtumas, kaip tu tuos įgūdžius gavai, gal tu jau gimei viską mokėdamas.
Tai mano tokia eretiška mintis – akcentuoti egzaminavimą, bet kaip tas būsimas karys priėjo iki tų žinių, kompetencijų ir įgūdžių, galbūt galėtume atverti dar plačiau duris tokiems, nebūtinai grynai kariuomenės atsakomybei. Tokiu būdu mes tikrai padarytume sistemą dar gerokai patrauklesnę, lankstesnę ir netgi valstybei pigesnę. Labai ačiū, kviečiu pamąstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Gerbiami kolegos, kadangi yra labai daug pataisų, tai dėl jų apsispręsime per kitą balsavimą nuo 12 val. 20 min.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808 (pateikimas)
O dabar norėčiau pakviesti ministrą D. Kreivį, kad pristatytų darbotvarkės 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3808. Tai yra pateikimas. Ir prašyčiau P. Saudargą, kad pakeistų mane, toliau pirmininkautų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Ir nežinau, iš pradžių gal galima paleisti videofilmą?
PIRMININKĖ. Sekundėlę.
Rodomas videofilmas
Energetikos sektorius visame pasaulyje išgyvena milžinišką pokyčių metą. Esame liudininkai virsmo, kuris iš esmės keičia, kaip gaminame, perduodame ir vartojame energiją.
Mūsų iššūkis aiškus – jau jaučiame klimato kaitos padarinius ir turime imtis veiksmų dabar, kad išsaugotume Žemę ateities kartoms. Įsivaizduokite netolimą Lietuvos ateitį, kuomet elektros energijos poreikis išaugęs šešis kartus, o jį užtikrins atsinaujinantys šaltiniai. Tai paversti tikrove gali tik naujovės, išmanus energetikos sistemos valdymas, nauji energijos šaltiniai ir kaupimo būdai. Visa tai tam, kad namai būtų šviesūs ir šilti, o verslas konkurencingas.
Lietuva siekia visiškos energetinės nepriklausomybės, tai reiškia, kad visą mums reikalingą energiją siekiame pasigaminti Lietuvoje. Pirmasis žingsnis – elektra. Jau per artimiausius kelerius metus pagaminsime jos tiek, kiek suvartojame. Ši transformacija atvers Lietuvai naujas galimybes. Vietinė energijos gamyba reiškia mažesnes elektros kainas vartotojams ir verslui. Gausūs atsinaujinančios energijos ištekliai sudarys sąlygas įmonėms augti, pritrauks užsienio investuotojus ir skatins žaliojo kuro baterijų gamyklų ir duomenų centrų kūrimąsi. Tai sukurs naujas darbo vietas, ypač regionuose, kuo arčiau energijos gamybos. Energetikos ministerija nuosekliai dirba įgyvendinama šiuos tikslus ir kurdama palankias sąlygas atsirasti naujajai energetikai.
Tai daugiau nei tik žingsnis į priekį. Tai šuolis į ateitį, kurioje kiekvienas iš mūsų atlieka svarbų vaidmenį kuriant klestinčią ir tvarią Lietuvą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai svarbu, kaip pasakyta trumpo videofilmo pabaigoje, kad mes visi kartu kuriame tvarią savo aplinką, kuriame tvarią energetinę savo šalies nepriklausomybę. Noriu pateikti strategiją, kuri yra svarbiausias ne tik valstybės energetikos sektoriaus dokumentas, bet ir visos valstybės strateginis dokumentas. Mes turime keletą esminių iššūkių. Vienas iš jų yra pereiti prie klimatui visiškai neutralių energijos šaltinių, o tai reiškia, kad elektros energija taps pagrindine energijos nešėja. Taip pat visiškai atsisakysime viso iškastinio kuro.
Antras (turbūt svarbiausias) komponentas yra mūsų saugumas, mūsų energetinis saugumas, tinklo saugumas. Taip pat reikia atminti, kad, vystantis atsinaujinančiai energetikai, kadangi pati atsinaujinančios energetikos generacija yra labai nestabili, tinklo stabilizavimui ir saugumui taip pat bus reikalingos didelės investicijos.
Padarėme nemažai per 30 metų. Kartu visi vykdėme nuoseklią energetinę politiką, įgyvendindami vis naujus strateginius projektus. Pirmas buvo Būtingės terminalas (jis buvo atsakas į Rusijos šantažą), vėliau pasistatėme Klaipėdos SGD terminalą, nusitiesėme jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat dujų jungtį su Lenkija (GIPLʼą), o šildymo sektoriuje pradėjome naudoti nuosavą biokurą ir šiandien daugiau negu 80 % visos šilumos mes gaminamės patys.
Kokie yra pagrindiniai tikslai iki 2050 metų? Tai, pirmiausia, turime tapti visiškai energetiškai nepriklausomi ir pasigaminti visą reikalingą elektros energiją patys. Pradėsime jau, artėsime prie šio tikslo jau 2027 metais, tačiau dekarbonizuojantis, einant žaliuoju kursu, elektros energijos reikės vis daugiau, todėl nuosekliai turėsime didinti jos gamybą tiek iš saulės, vėjo, iš kitų šaltinių, kartu vystydami ir infrastruktūrą, kartu sudarydami sąlygas pramonėje atsirasti imliai energetikai ir ne mažiausią dėmesį skirdami energetikos sektoriaus konkurencingumui, kad būtų užtikrintos pačios geriausios kainos mūsų vartotojams.
Žaliasis kursas yra mums, kaip šaliai, didelė galimybė. Matome žemėlapyje, kad Šiaurės šalys ir Pietų šalys turės didžiulį energetinį perteklių, žaliosios energijos perteklių, kai visa Centrinė Europa bus nepritekliuje. Kadangi didžiuliai pramonės centrai yra sutelkti būtent Centrinėje Europoje, jiems reikės didžiulio kiekio tiek elektros energijos, tiek vandenilio. Pavyzdys yra toksai, pavyzdžiui: Lietuva pagal strategiją 2050 metais planuoja pasigaminti apie 74 teravatvalandes elektros energijos. Didžioji dalis, be abejo, bus sunaudojama viduje. Tuo tarpu Vokietijos vartojimas yra apie 3 tūkst. 300 teravatvalandžių elektros energijos, kurią dabar daugiausia gauna iš iškastinio kuro. Kad suprastume, koks yra mūsų potencialas, matome šioje skaidrėje. Baltijos šalių rinka (energijos rinka) yra bendra ir potencialas yra milžiniškas: 25 gigavatai yra vien jūros potencialas, sausumos vėjo (…) gigavatų, saulės, vandenilio produktų. Baltijos šalys turi žymiai daugiau energijos generavimo potencialių pajėgumų, negu gali sunaudoti, todėl tai yra (gali būti) geras šaltinis ne tik užsitikrinti savo žaliąjį kursą, energetinę nepriklausomybę, bet kartu turėti ir ekonomiškai naudingą energetinių produktų pardavimą Centrinei Europai.
Atsižvelgdama į būtinus pokyčius, Energetikos ministerija atliko daug studijų: ir vandenilio, ir tinklų vystymo, ir šilumos sektoriaus transformacijos, ir bendrą energetikos sektoriaus transformacijos studiją. Kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų atsinaujinančių išteklių laboratorija yra atliktas modeliavimas. Matome, išnagrinėjus tris scenarijus, tai yra klimatui neutralios energetikos scenarijų, vandenilio gamybos regionui scenarijų ir žaliosios energijos produktų scenarijų, buvo parengtas integruotas vidutinis kelrodžio scenarijus, kuris (matote skaidrėje) užtikrina optimalų santykį tarp energetinės ir elektros energijos priklausomybės lygio nuo importo ir sutaupomo emisijų dydžio, taip pat numatomas vandenilio ir vandenilio produktų eksportas. Būtent šiuo scenarijumi yra pagrįsta šiuo metu teikiama Energetinės nepriklausomybės strategija. Šis scenarijus numato esminius pokyčius mūsų energetikoje per ateinančius 26 metus. Prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje bus pagaminama apie 74 teravatvalandės elektros energijos, dabar turime apie 13. Pagrindinis elektros energijos šaltinis bus vėjas, kuris pagamins apie 47 teravatvalandes elektros energijos per metus, 9,5 pridės saulės elektrinės, jeigu bus priimtas sprendimas, 11 taip pat galėtų pridėti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai. Vartojimas. Didžiausias pokytis bus vandenilio elektrolizėje, čia bus potencialiai suvartota iki 35 teravatvalandžių elektros energijos. Ryškesnis augimas numatomas transporto ir pramonės sektoriuose. Čia dekarbonizavimui reikės tikrai reikšmingo elektros energijos kiekio.
Energetikos transformacijai ir būtiniems pokyčiams pasiekti reikalinga infrastruktūros pertvarka ir plėtra. Ją suskirstėme į tris pagrindinius etapus, ko reikia kiekviename etape, kad galėtume pasiekti transformacijoje iškeltus tikslus. 2030 metais toliau tęsime darbus. Iki 2030 metų vystysime vėjo, saulės elektrines, reikia sėkmingai pabaigti jūrinio vėjo projektus, taip pat pabaigti jungtį „Harmony Link’ą“ į Lenkiją. 2040 metais bus potencialiai priimti sprendimai: galės pradėti veikti moduliniai branduoliniai reaktoriai, taip pat atsiras papildomų jungčių ir toliau plėsis jūros energetika.
Matome, kokie pajėgumai turėtų atsirasti kiekvienoje iš potencialių energijos generavimo šaltinių srityje, kiek saulės, kiek vėjo, kiek elektrolizės, baterijų ir taip toliau. Taip pat yra gana aiškūs skaičiai, kokie turėtų būti 2030 metais, kad galėtume išvystyti visą savo potencialą ir pasiekti dekarbonizavimo tikslus. Vėjas auga nuo 1,4 iki 4,5 gigavato, sausumos vėjo ir saulės plėtros skaičiai yra ne mažiau įspūdingi: sausumos vėjo 2030 metais turėtume išvystyti apie 4,5 gigavato. Šiandien artėjame prie 1,4, metų gale turbūt bus apie 1,8 gigavato, tai iki 2030 metų tą skaičių turėsime dar padvigubinti. Saulės elektrinių plėtra taip pat yra gana sparti.
Vandenilis yra kertinė visos ekosistemos dalis. Be vandenilio mes negalime šnekėti apie atsinaujinančios energetikos plėtrą, nes vandenilis yra tos dujos, ta medžiaga, kuri leidžia surinkti perteklinę elektros energiją, kuomet vėjas pučia ir saulė šviečia, ir panaudoti tada, kada jų nėra. O taip pat iš vandenilio galima gaminti produktus, kurie reikalingi dekarbonizuoti pramonę, transportą ir kitas sritis.
Labai svarbus strategijos komponentas yra elektros energijos lankstumo šaltiniai. Jie leis užtikrinti, kad tuomet, kai nebus atsinaujinančios energijos generacijos, mes turėtume sukaupę gana reikšmingą kiekį energijos. Čia prisidėjęs ir penktasis agregatas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, tam numatoma toliau plėtoti baterijų parkus. Matome, nuo dabar turimų 200 megavatų 2030 metais turėsime pasiekti beveik 1,5 gigavato. Elektrolizė ir vandenilio gamyba bei išvestinių produktų, tokių kaip sintetinio metanolio ir kitų produktų, gamyba – vienas iš svarbiausių komponentų. Šilumos gamyba, panaudojant šilumos siurblius, sezonines šilumos talpyklas, taip pat bus vienas iš svarbiausių energijos lankstumo šaltinių.
Keletas žodžių apie branduolinės energetikos perspektyvą. Modeliavimas ir studijos parodė, kad, turint savo energijos gamybos portfelyje apie 15–20 % branduolinės energetikos, užtikrinama pati žemiausia kaina mūsų vartotojams, tiek žmonėms, tiek pramonei, tačiau, kuomet kalbama apie branduolinę energetiką, turime turėti omenyje, kad tai nėra tie patys reaktoriai, kuriuos planavome kažkada statyti ar kurie šiuo metu veikia Europoje, tai yra nauji ketvirtosios kartos naujos technologijos reaktoriai, kurie tiktai dabar pradeda atsirasti. Šiuo metu Amerikoje „TerraPower“ įgyvendina vieną iš pirmų projektų Vajomingo valstijoje, kai reaktorius yra aušinamas natriu, apsaugos zonos riba – 600 metrų. Matysime, kaip seksis, todėl į strategiją įrašėme apibrėžimą, pasiryžimą, kad iki 2028 metų priimtume reikalingus sprendimus, kaip galime toliau vystyti šitą energetiką Lietuvoje.
Taip pat labai svarbi sritis yra bendruomeninė energetika. Dekarbonizacijos nauda, kad prie jos energetinio saugumo galėtų prisidėti visi mūsų šalies gyventojai, visi žmonės. Šiuo metu turime beveik 107 tūkst. gaminančių vartotojų. Planuojama, kad jų kiekis augs beveik iki 300 tūkst. gaminančių vartotojų.
Kita tema, apie kurią kalbame strategijoje, yra energijos efektyvumo didinimas, nes pigiausia elektra yra sutaupyta energija. Matome, kad mūsų energijos vartojimas, įgyvendinant įvairius projektus tiek pramonėje, tiek statybų sektoriuje, tiek apšiltinant senus pastatus, keičiant šilumos mazgus, turi pasiekti beveik 20 % taupymą, netgi daugiau – maždaug iki 30 % taupymą, tai yra nuo 65 teravatvalandžių iki 51.
Šilumos sektoriaus ateitis. Vėlgi centrinis šildymas buvo ir išliks mūsų esminiu šildymo komponentu. Matome, kad nuo 2030 metų iki 2050 metų judėsime nuo 90 % iki 100 % šitoje atsinaujinančios energetikos dalyje, o individualaus šildymo reikšmingai mažės sunaudojamos energijos kiekis, nes pereisime prie efektyvių naujos kartos biokuro šilumos siurblių, taip pat vis stropiau šiltinsime savo namus.
Labai svarbi yra mūsų ekonomikos plėtra. Turint pakankamą kiekį elektros energijos, galima užtikrinti, kad turėsime nemažai investicijų į mūsų pramonę, taip pat nemažai panaudosime energijos išteklių ir dekarbonizuodami esamas pramonės šakas, tokias kaip „Orlenas“, „Achema“, „Akmenės cementas“. Taip pat tikimasi pritraukti investicijų į duomenų centrus, gynybos pramonę ir kitas sritis.
Transporto sektoriuje atsinaujinančios energetikos dalis pagal galutinį transporto energijos suvartojimą turėtų nuo 15,8 % 2030 metais augti iki 90 % 2050 metais, o elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės jau 2030 metais turėtų sudaryti 15 % transporto ir toliau augti.
Energetinis saugumas yra, kaip minėjau, šitos strategijos kertinis komponentas. 2025 metų pačioje pradžioje sinchronizuosimės su kontinentine Europa, stiprinsime toliau perdavimo ir skirstymo tinklą. Turbūt labai svarbus komponentas, kad esant krizinei situacijai mūsų tinklas būtų atsparus ir parengtas bet kokiam galimam konfliktui. Vėlgi strategijoje apie šituos dalykus kalbama ir jau dabar dirbame su fizinių objektų apsauga – nuo galimų provokacijų iki dronų ir kitų dalykų. Taip pat kalbant apie saugumą ne mažiau svarbi dalis yra rezervinė galia tam, kad esant nenumatytiems atvejams neturėtume tokių momentų, kai neturime elektros ir turime tinklo blackout’us ir taip toliau.
Kokios yra socioekonominės naudos? Noriu pabrėžti, pirmiausia, vien todėl, kad mums nereikės importuoti energetinių išteklių, 2050 metais 6,3 mlrd. eurų pasiliks Lietuvoje. Dar panaši suma galėtų atsirasti eksportuojant iš elektros energijos gaminamus aukštesnės pridėtinės vertės produktus – sintetinį metaną, vandenilį ir kitus produktus. Augimas vien įgyvendinant strategiją galėtų siekti iki 11 % BVP ir būtų papildomai sukurta iki 140 tūkst. darbo vietų.
Kaip matome, 2025 metais jau turėtume pasiekti elektros energijos gamybos lygį, kurį turėjome iki mūsų atominės elektrinės uždarymo – 2025 metais mes pasieksime beveik 9,9 teravatvalandes. Nuo 2021 metų beveik 153 % auga generacija. Galiu tiktai patikslinti, kad ta balta linija, kuri yra tarp mėlynos vartojimo linijos iki spalvotų gamybos linijų, yra 5 mlrd. eurų, vadinasi, 5 mlrd. eurų mes sumokėjome užsienio elektros gamintojams per dešimtmetį.
Baigiu jau. Matome, strategijoje yra labai daug skyrių, poskyrių. Aš tikiuosi, Seimo nariai turės galimybių su jais visais susipažinti. Pabaiga. Norime turėti Lietuvą, kuri visiškai apsirūpins žaliąja energetika už prieinamą kainą, kad dar dalį jos galėtume ir eksportuoti. Tai dėkui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam ministrui už pristatymą. Jis šiek tiek išsitempė, matyt, dėl prezentacijos, bet vis tiek sudarykime sąlygas bent dviem žmonėms paklausti, nors laikas ir baigėsi. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas. Jo nėra, tai neklausia. Gerbiamas A. Skardžius. Taip pat jo nėra, neklausia. K. Adomaitis paklaus. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Dėkui, ministre, už pristatymą. Aš gal reflektuosiu į paskutinę skaidrę, kur jūs parašėte „žalia energetika už prieinamą kainą“. Tiesą sakant, būtent to kainos dėmens labiausiai pasigendu pristatyme. Aš teiravausi dar per pristatymą, atrodo, energetikos strategijos, kuris čia buvo Seime, mūsų Konstitucijos salėje, kokia… Vienas klausimas, taip, kokia iš tiesų bus elektros energijos kaina? Jūs ir tuomet per pristatymą anksčiau pateikėte gana gerus skaičius, nors tokį platų rėžį, bet, tiesą sakant, matant tą kiekį investicijų, branduolinės energetikos statybas, baterijų kiekius, kurie atkeliauja, nėra tokio, kaip sakyti, neatrodo labai išsamiai pagrįsti tokie geri lūkesčiai. Galbūt reikėtų atsakyti ne tik, kokia elektros kaina bus, bet ir elektros perdavimo kaina, elektros tinklų išlaikymo kaina? Kaip mes visa tai… kiek mums visa tai kainuos, kalbant apie galutinį vartotoją?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš nuo paskutinio klausimo. Jeigu… Dekarbonizacijos niekas neatšaukė ir neatšauks, vadinasi, tai, kas yra parodyta, vienokiu ar kitokiu būdu turėsime įgyvendinti. 2050 metais visa energetika taps elektros energetika, iškastinio kuro neliks, 2050 metai, todėl investicijos į generaciją, į vandenilį, išvestinius produktus bus privalomos. Mūsų elektros generacija augs nuo 13 iki 74 teravatvalandžių elektros energijos. Investicija į tinklus ir jų krūvis, tenkantis 1 kilovatvalandei, mažės dėl didelės elektros energijos kainos… dėl didelio elektros energijos kiekio, kuris bus perduotas šitais tinklais.
Noriu pabrėžti, kad mes šiandien Lietuvoje turime vienus stipriausių tinklų Europoje. Kodėl? Todėl, kad mes buvome BRELLʼo žiede ir srautai, kurie buvo numatyti ir kurie sukosi žiede, buvo iki 3,5, iki 4 gigavatvalandžių, buvo numatytas srautas per tinklus. Plius papildomai į tinklų plėtrą investavome europines lėšas dėl sinchronizacijos. Taigi taip, papildomų investicijų reikės, bet elektros energijos kiekis, kuris prasisuks per tinklus, bus kur kas didesnis, todėl tinklų išlaikymo kaina 1 kilovatvalandės bus mažesnė.
Kalbant apie elektros energijos pačią kainą, kaip ir minėjau praeitą kartą, yra detalūs skaičiavimai, atlikti modeliavimai su naujausiais superkompiuteriais Amerikoje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje. Aiškiai sakoma: įskaičiavus visos Europos pokyčius, kurie yra Europoje, dekarbonizaciją, visus produktus, kurie yra Europoje, kaina Lietuvoje turėtų būti vidutiniškai 6 centai už kilovatvalandę 2030 metais. Tai yra tokia kaina, kokia turi būti. Tai reiškia, kad dabartinė kaina dar apie 30 % turėtų mažėti.
PIRMININKAS. Dėkui, kolegos, mes labai išsiplėtėme ir vėluojame. Dar mums, žinokite, yra keletas pateikimų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Aš tuojau duosiu dar paskutiniam paklausti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Duokite.
PIRMININKAS. Gerbiamai L. Nagienei, bet aš noriu pasakyti, kad mes labai vėluojame, nes dar Karo prievolės įstatymo bus labai daug pataisų, dar du pateikimai, mes tiesiog nespėjame. Gerbiama L. Nagienė paskutinė ir viskas, baigiame.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pirmiausia norisi paklausti, kas rengė šitą strategiją ir kiek tai kainavo, būtent parengti?
Antras momentas, pratęsiant Kasparo mintį dėl tinklų. Jūs kalbate apie tinklus, kurie yra „Litgrido“ ir panašiai, tai aš suprantu. Bet vidiniai tinklai, mūsų ESO, čia mes kalbame, nes čia atsilieps tai kainai, kad šiandien dar negali prisijungti.
Ir pagrindinis dėl branduolinių, mažų branduolinių reaktorių. Prašom pasakyti, dabar matau, 2028 metai, numatyta, kad būtų priimtas sprendimas, jūs ten savo grafiką pasiėmę, sprendimas būtų priimtas. 2023 metais jau atlikta studija. Tai gal galite pakomentuoti, kaip mes planuojame, kur planuotume ir panašiai? Šitoje jūsų pateiktoje strategijoje skaitau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mes šiandien (nuo paskutinio klausimo) neturime, kur, kaip, kas. Šiandien, matome, technologijos tik pradeda judėti link brandos. Todėl konkrečiai pasakyti negalime, jas reikia stebėti, domėtis kaštais, domėtis technologijomis tam, kad 2028 metais galėtume priimti sprendimą. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas dėl skirstymo tinklo. Perdavimo ir skirstymo tinklas yra neatsiejamas, nes per jį patenka galutiniam vartotojui, todėl didesnis elektros energijos kiekis, prasisukantis per tinklą, mažins elektros kainą 1 kilovatvalandės ir tinklų išlaikymo.
Dar buvo vienas klausimas. (Balsas salėje) Ministerija.
L. NAGIENĖ (DFVL). Nieko nekainavo?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne. Aišku, prieš tai aš minėjau, kad buvo studijų padaryta.
PIRMININKAS. Nepereikime prie tarpusavio tęstinio dialogo. Dėkui gerbiamam ministrui. Ačiū už pristatytą tikrai rimtą strategiją. Bet čia tik pateikimas, dar turėsime ir komitetuose ilgus svarstymus, ir kitas stadijas. Dabar, gerbiami kolegos, dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerai. Balsuosime iš karto balsavimo lango metu, dar kol kas nebalsuosime. (Balsai salėje) Tuoj bus, už kelių sekundžių.
12.19 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3658 (pateikimo tęsinys)
Dabar dėl pridėtinės vertės mokesčio gerbiamas R. Šarknickas. Pateikimo tęsinys. Projektas Nr. XIVP-3658. Gerbiamas R. Šarknickas į tribūną. Dar turėsime du pateikimus, tada grįšime prie Karo prievolės įstatymo. Gerai? Ir tada jau balsavimai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Šiaip šiuo klausimu gal labiau tiktų kiekvienam Seimo nariui, kuris dirba savo srityje, kiekvienas turime savo komitetus, komisijas ir panašiai, bet neseniai buvo ir protestas, mitingas prie Vyriausybės dėl PVM’o lengvatų sugrąžinimo prašymo. Turbūt visi girdime, kad kiekvieną mėnesį įvairios žiniasklaidos priemonės praneša apie uždaromas kavines, restoranus dėl lengvatos panaikinimo. Bet aš daugiau skirčiau dėmesio būtent maitinimo įstaigoms, jos iš tikrųjų turi labai daug problemų. Gresia rimta bėda valstybėje, kad vasarą nemažai maitinimo įmonių atsisakys dalyvauti konkursuose. Būtent maitinimo įstaigos atlieka paslaugas ligoninėse, mokyklose, senelių namuose.
Mano tikslas ir prašymas, kad bent jau iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų atkurta 9 % lengvata nuo šių metų liepos 1 dienos, kad iki 2026 metų maitinimo įstaigos galėtų grąžinti skolas, paimtus kreditus, už patirtą žalą per kovido pandemiją.
Tai tiek trumpai būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Dabar jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Gerbiamas L. Slušnys pirmas. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kaip visuomet tokie pasiūlymai yra tikrai mieli ir patrauklūs. Jau neminėsiu, kaip toks pasiūlymas siejasi su Lietuvos judėjimu link kuo didesnio tų pačių kavinių, maitinimo įstaigų ir greitojo maisto restoranų saugumo užtikrinimo. Neaiškinsiu irgi, kad pasiūlymas ypač nekoreliuoja su vaikų sveikata, nes didžiausia nauda gaunama būtent greitojo, nelabai sveiko maisto restoranuose.
Paklausiu ko kito. Jeigu taip rūpinatės kavinių verslu, tai noriu pasiteirauti, ar sutiksite, kad tiek pat, kiek nubrauksite pajamų iš biudžeto, mes galėsime mažiau skirti kultūros sričiai? Ką rinksitės: pigesnį maistą ar didesnes pajamas kultūros darbuotojams, kad jie galėtų susimokėti už tą maistą? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prašom. Kultūros žmonės taip pat eina valgyti ir taip pat naudojasi paslaugomis. Bet aš akcentavau, kalbėjau apie maitinimo įmones, kurios teikia tas paslaugas.
Dėl gynybos. Ji taip pat gali turėti problemų, nes maitinimo įstaigos būtent irgi atliks šias funkcijas. Vakar Vyriausybė patvirtino 3 % gynybai būtent iš tų lėšų, kurios bus dengiamos, tai padidintas akcizas degalams, tabakui ir alkoholiui. Man atrodo, jau iš ten tų lėšų yra, bet mes turime maitinimo įstaigų problemų dėl tų pačių panaikintų lengvatų.
Mano prašymas tiesiog, kad atsidurtų Biudžeto ir finansų komitete ir svarstytumėte. Gali būti gal ne 9 %, gal 10 %. Na, surastume tą kompromisą, kuris yra iš tikrųjų verkiant reikalingas. Čia ne iš piršto laužta, bet tiesiog dabar situacija rodo. Aš pats lankiausi ir mokyklose, ir ligoninėse, tai, patikėkite, situacija yra tikrai labai bloga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs vertinate kitą medalio pusę? Čia visada yra sakoma: jeigu čia padarysime lengvatą, tai iš kultūros ir švietimo. Nu, šiek tiek veidmainiškai skamba. Bet kaip jūs vertinate, kad bankams – nulinis PVM’as, nė 1 cento PVM’o nereikėtų mokėti? Tenai šimtus milijonų galima surinkti. Loterijoms. Nusiperkate loterijos bilietą prie kasos – nulinis PVM’as, nereikia nieko mokėti. Pagalba verslui. Nusiperkate draudimą, pavyzdžiui, savo brangiai mašinai – nulinis PVM’as, nieko nereikia mokėti.
Tai kodėl valdantieji tų sričių nemato, ten nulinis PVMʼas labai gerai, šimtai milijonų nesumokami, bet dėl maitinimo kažkokia didelė blogybė, kad tas PVMʼas būtų mažesnis? Kad ir kaip ten būtų, juk viskas susiję su galimybe įsigyti ir pavalgyti, ar tai būtų ligoninės, mokyklos. Ar mes Vilniuje matome užsidarančių maitinimo įstaigų? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, čia kiekvienos partijos turbūt yra politinė valia daryti savo, kaip sakyti, sprendimus. Aš negalėčiau atsakyti už juos. Bet pamenant… Jeigu būtų Lietuvos valstybinis bankas, nacionalinis, tai gal tada gerai išspręstų šį klausimą. Taip padarė kaimynai lenkai ir viskas greitai buvo išspręsta. Taip būtų gerai. Dėl kitų dalykų, kad bankams taikomas nulinis ir panašiai, turėtų adekvačiau viskas atrodyti valstybės mastu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pauliau, už suteiktą galimybę paklausti gerbiamą Robertą. Gerbiamas Robertai, čia įdomios kolegų pastabos buvo apie visa tai, iš kur imsite lėšų kultūrai, ir kitos pastabos įdomios. Nepraeis nė pusė metų, jūs būsite valdančioji dauguma ir reikės peržiūrėti biudžetą, iš kažkur imti lėšų, jūs galimai būsite kultūros ministras, kaip čia pastebėjo. Ar nesigailėsite, kad dabar atsisakote lėšų papildomai surinkti ir paskui bus biudžeto deficitas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, nesigailėsiu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Dabar klausia gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia mano klausimas, kiek yra kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomas lengvatinis tarifas maistui, konkrečiai restoranams? Kitas mano klausimas, kiek bankrutavo tokių įmonių, sakysime, nuo pandemijos laikotarpio, kurios, jūs sakote, pasiėmė kreditus? Ir paskutinis. Ar nemanote, kad kai kuriose sveikatos įstaigose, mokyklose tie tiekėjai, kurie tiekia maistą, ir mes matome, kokios kokybės yra maistas… Ar mes negalvojame pirmiausia apie kokybę? Man tai yra labai svarbu – kokybiškas maistas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš pritariu jūsų trečiam klausimui. Dėl to 9 % panaikinimo mes matome, kokia kokybė tada ateina į valgyklas. Į tai irgi reikia atsižvelgti, nes kai viskas brangu, tai pradeda taupyti produktų sąskaita ir panašiai, kad sumokėtų atlyginimus virėjams, už komunalines patalpas būtų apmokama, už nuomą ir panašiai. Priminkite pirmą klausimą. Europos Sąjungoje. Domėjausi keliomis valstybėmis, aš tik noriu pasakyti, kad tai yra specifinis dalykas, būtent šiai šakai praktiškai daugelyje pasaulio valstybių lengvata yra taikoma, nes maistas yra reikalingas kiekvieną dieną, ir čia yra toks specifinis dalykas.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinį klausimą užduos gerbiamas V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pasiūlymas tikrai geras. Ir aš kalbėjau, kaip buvo priimami visi įstatymų projektai, susiję būtent su šituo pasiūlymu, ką jūs kalbėjote, kad tos PVM lengvatos naikinimas per ankstyvas, akivaizdžiai matosi pasipylę straipsniai dėl bankrotų, matosi savivaldybių nuogąstavimai, kad reikia skirti kur kas daugiau pinigų dėl maitinimo organizavimo, nes viskas pabrango. Kaip galvojate, ar tie kolegos, kurie šiandieną prisidengdami, kad čia, žinote, yra didžiausia nauda didiesiems restoranams, greitojo maisto restoranams, šitą įstatymo projektą – kuris yra priimtas, visos šitos pataisos, kurios įsigaliojo, dar ir panaikinta yra pataisa – priėmė negalvodami, kad Lietuvoje veikia ne tik didieji restoranai, bet ir smulkusis verslas. Šiandien matau, pavyzdžiui, kad šeimos restoranas, veikiantis Kėdainiuose, papildomai mokesčių, panaikinus šią lengvatą, turi mokėti 6–7 tūkst. eurų per metus, per mėnesį, atsiprašau. Ar tas nematymas smulkiojo verslo arba tų sričių, apie ką jūs kalbate teikdamas šitą projektą, nėra valdančiųjų demonstruojamas nejautrumas ypač tiems, kurie veikia regionuose ir yra maži? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už aktualų klausimą, kuris svarbus Lietuvos regione, ne tik Vilniuje. Šiaip praeidami Gedimino prospektu galime pamatyti ne vieną uždarytą patalpą, tai jau akivaizdu, kad reikia spręsti šią problemą. Bet ta problema su maitinimo įstaigomis, pabrėžiu, akcentuoju, yra dar didesnė grėsmė, kad nebus, kas dalyvauja konkursuose. Tiesiog mano prašymas būtų atkreipti dėmesį į tai, ir iš tikrųjų kuo greičiau. Ačiū.
Dar norėčiau pabaigai pasakyti gerbiamam L. Slušniui. Nekultūringai elgiatės prikaišiodamas kultūrą, nereikia žodžiu „kultūra“ mėtytis tokiais dalykais, kai valstybėje yra problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pateikimą. Dabar nuomonės už. Gerbiamas V. Ąžuolas, bet jo nėra. O kur gerbiamas V. Ąžuolas? Atsisako. Tada prieš – gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmiausia pasakysiu, kad išties visos lengvatos, kurias mes jau ne pirmą kartą bandome dėl maitinimo įstaigų, visą laiką yra susijusios su tuo pačiu, tai yra mes iš kažkur turėsime tuos pinigus paimti. Vienoje vietoje mes svarstome, iš kur paimti gynybai daugiau lėšų, svarstome, kaip padidinti karo pramonei reikalingą biudžetą iki 3 %, ir staiga kitoje vietoje mes ramiausiai nubraukiame 150 mln. ir sakome, kad taip mes kažką išgelbėsime.
Jeigu mes 9–10 % sumažinsime kainą maisto patiekalo, kuris dabar kainuoja 15 eurų ir kainuos galbūt 14 eurų, iš tiesų žmogus nieko nepajaus. Pagrindinis principas, kurį aš siūlau, vis tiktai ateityje ir dabar galvoti didinti žmonių pajamas, o ne ieškoti kažkokių landų, skylių, pro kurias paskui tiktai gauname didesnius nuostolius valstybei, silpniname savo valstybę ir, tiesą sakant, didiname netgi savo vaikų nutukimo sąskaita, nes didžiausią naudą gauna greito maisto restoranai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už atsirado norintis kalbėti gerbiamas V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kai ponas Linas kalba apie tam tikrus dalykus, kad reikia žiūrėti, iš kur paimsime ir visa kita, reikėtų kalbėti skaičiais. Jūs pažiūrėkite, koks buvo PVM’o surinkimas praėjusiais metais tame sektoriuje ir koks šiais metais bus, kai šitos lengvatos nėra. Jūs kalbėkite apie šešėlį ir kitus dalykus.
Kai kalbate apie nutukimą ir kitus dalykus, čia yra kalbama ne vien tiktai apie greito maisto restoranus, kaip jūs bandote klausimus suvulgarinti, bet apie kur kas platesnį maitinimo sektorių ir sveiką maitinimą mokyklose, kuris šiandien yra brangesnis. Savivaldos merai, kurių, tiesą sakant, jūs turite daug ir gal dėl to neturite tos informacijos, šiandien skundžiasi, kad iš savo biudžeto, nes jie turi iš kažkur pinigų sugeneruoti, turi kur kas didesnius pinigus skirti maitinimui organizuoti.
Taigi šiek tiek statistikos, mažiau emocijų ir mažiau gąsdinimo, ir mažiau šito klausimo vulgarinimo. Todėl pasisakau ir pats balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Dabar primenu, kad turime balsavimo langą ir galėsime apsispręsti dėl šio projekto balsuodami.
Atkreipiu dėmesį, kad dabar balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3658, kurį ką tik pateikė gerbiamas R. Šarknickas. Prašome balsuoti.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 34, prieš – 27, susilaikė 34. Taigi projektui nėra pritarta.
Dabar balsuojame, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Kas balsuoja už, – tai grąžinti tobulinti, kas prieš, – tai atmesti. Alternatyvus balsavimas: ar tobulinti, ar atmesti. Čia standartiškai balsuojame alternatyviai.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 42, prieš – 55. Taigi atmesta.
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808 (pateikimo tęsinys)
Dabar gal pabandykime dėl Energetinės nepriklausomybės strategijos. Ministro buvo pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Balsuojame dėl Energetinės nepriklausomybės strategijos po pateikimo.
Užsiregistravo 96, balsavo 94: už – 71, prieš – 1, susilaikė 22. Taigi, po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, NSGK ir Energetikos ir darnios plėtros komisija. Ar gerai, ar dar papildomų norime? Gerai.
Gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš prašau mano balsą įskaityti už, nespėjau…
PIRMININKAS. Jūsų balsą už įskaitome dėl protokolo. Gerai. Gerbiamas R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Dėl komitetų šiaip pagal Statutą…
PIRMININKAS. Galite šiek tiek garsiau per mikrofoną?
R. LOPATA (LSF). Dėl komitetų. Jeigu žiūrėtume paraidžiui Statutą, šitas klausimas priklausytų Ateities komitetui kaip pagrindiniam komitetui, bet turbūt vėl kils ginčų, tai kaip papildomas komitetas.
PIRMININKAS. Ateities komitetas kaip papildomas komitetas? Gerai. Ar galime dėl komitetų bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Gerai, dėkoju, bendru sutarimu dėl komitetų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Matyt, galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame… (Balsai salėje) Pas mane siūloma, kad rudens. (Balsai salėje) Tai pavasario? Gerai, pavasario. (Balsai salėje) Be datos, tai kaip sugebėsite su komitetais sudėlioti. Be datos, gerai? Pavasario sesijoje. Sutariame, gerai.
12.35 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, rimtas klausimas, grįžtame prie Karo prievolės įstatymo. Čia bus daug pasiūlymų, mums reikės labai dirbti. Prašau susiklausymo. Gerbiamą komiteto pirmininką turbūt kviečiu į tribūną. Mes svarstysime… (Balsai salėje) Jeigu liks laiko, paskui tada pateikimas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, bet Karo prievolės įstatymas yra anksčiau darbotvarkėje. (Balsai salėje) Todėl aš paaiškinu gerbiamam A. Mazuroniui. Labai atsiprašau, kad jūsų pateikimo dar neišleidome į tribūną, bet paaiškinu: kadangi mes priėjome balsavimo langą, todėl galime tęsti Karo prievolės įstatymo svarstymą. Aš prašyčiau kantrybės, jeigu liks laiko, aš šį posėdį… (Balsai salėje) Gerbiamas Andriau, betgi aš aiškiai sakau: taigi mes priėjome balsavimo langą ir galime toliau svarstyti Karo prievolės įstatymą. Tai įstatymas, kuris jau buvo nagrinėtas, akivaizdu, kad prioritetas. Labai atsiprašau.
Gerai, gerbiami kolegos, dabar yra toks aspektas, kad yra Švietimo ir mokslo komiteto nemažai pasiūlymų dėl 5 straipsnio, dėl 6 straipsnio ir kitų, kurie visi yra susiję tarpusavyje su išimtimis. Gerbiamas komiteto pirmininkas A. Žukauskas sutinka, kad juos galima svarstyti vienu kartu, vienu balsavimu.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, mes sutinkame, kad būtų vienu balsavimu įtrauktos tos išimtys dėl gerai besimokiusių sportininkų, muzikantų ir šokėjų.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate, kad tai būtų galima svarstyti vienu balsavimu ir dėl to apsispręsti? Taip, išskyrus vieną, dėl kurio yra pritarta iš dalies. Tai mes tą apsvarstysime. Gerbiamas A. Mazuronis per šoninį mikrofoną nori kažko.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi toks apėmęs lengvas nesąžiningumo jausmas, kad jūs taip ignoruojate mūsų paskutinį klausimą, priėjęs iki jo, ir tiesiog piktybiškai neleidžiate pateikti, tai šituo klausimu mes frakcijos vardu prašytume pertraukos iki kito posėdžio. (Plojimai)
PIRMININKAS. Šiuo klausimu? Gerai, tuoj balsuosime dėl pertraukos. Bet aš noriu, kad jūs man pasakytumėte, kur yra piktybiškumas? Kadangi nebuvo balsavimo langas, todėl sudarėme sąlygas gerbiamam R. Šarknickui pateikti įstatymą. Dabar yra balsavimo langas, grįžtame, svarstome visus klausimus, dėl kurių yra pasiūlymų. Gerai, balsuojame dėl pertraukos. Iki kito posėdžio buvo siūlymas. Pertrauka iki kito posėdžio. Balsuojame.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 31, prieš – 54, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio. Labai gaila. Tai dabar tada yra keletas lydimųjų, kurie dar nebuvo pateikti. Kadangi čia yra skirtingos stadijos, jau mes buvome svarstymo stadijoje, o čia yra pateikimo stadija, kurioje reikia pateikti įstatymus, tai, matyt, gerbiamą ministrą pirmu klausimu kviestume.
12.39 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5.17 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (ir taip toliau) ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3831. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties teikiame naują principinę kariuomenės struktūrą. Aš gal per daug nesiplėsiu. Be jokios abejonės, labai svarbu, kad yra integruojama divizija į mūsų principinę kariuomenės struktūrą. Turime ir kuriame mūsų lietuvišką pėstininkų diviziją. Taip pat papildome savo pajėgumus artilerijos pulku. Bus formuojamas Karaliaus Mindaugo tankų batalionas, taip pat Inžinerijos bataliono struktūra bus pakeista į pulko struktūrą ir daug kitų dalykų. Be jokios abejonės, visas divizijos kūrimas susijęs su papildomu finansavimu, dėl jo turėsime apsispręsti šį mėnesį. Kai kuriuos dalykus dėl divizijos formavimo pradėsime šiais metais, kai kuriuos dalykus, aišku, darysime dar kelerius metus į priekį: tiek vidutinio ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimas, tiek tankų bataliono laipsniškas kūrimas, tiek dar papildomų pėstininkų kovos mašinų įsigijimas. Tai ir įgalinimas, ir dvikryptis sunkinimas, kurie bus be galo svarbūs, kuriant lietuvišką diviziją.
Taip pat noriu pabrėžti, kad įkuriama Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Kibernetinė gynybos valdyba, ta vadinamoji Cyber Command, kas rodo, kad mūsų kariuomenė pereina į kibernetinio saugumo dėmenį. Irgi be galo svarbu, kad principinėje kariuomenės struktūroje mes numatome ribinius skaičius, susijusius su mūsų šauktiniais. Dabar siūlomame projekte planuojame nustatyti tokius ribinius skaičius, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius per metus būtų nuo 4 tūkst. 240 iki 7 tūkst. 40. Aišku, pagal mūsų krašto apsaugos sistemos poreikius tas šaukimas būtent remiantis šiais ribiniais skaičiais ir bus modeliuojamas. Matyt, jisai bus tikrai daug didesnis, nei buvo šiais metais. Pagal mūsų galimybes tą šauktinių skaičių didintume, nes turime instruktorių, infrastruktūrą.
Prašyčiau tikrai pritarti šiam projektui. Be abejo, jo įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs ir su dabar svarstoma šaukimo reforma. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori klausti gerbiamas A. Skardžius, bet nematau, kad labai norėtų klausti, ar ne? Tada gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs nustatote ribinius privalomosios pradinės tarnybos karių skaičius. Bet jaunuolių skaičius kiekvienais metais gali kisti, ar ne? Palyginkime, kiek turėjome šaukiamojo amžiaus jaunuolių, galinčių atlikti krašto apsaugos tarnybą, prieš penkerius metus ir kiek turime dabar. Ar nemanote, kad galėtų būti kitoks skaičius? Yra tendencija galbūt mažėti. Kodėl aš klausiu? Mes dabar matome ženklų moksleivių, studentų skaičiaus mažėjimą. Kodėl būtent taip prisirišote prie skaičių?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Laima, be abejo, mes suinteresuoti dėl įvairių priežasčių didinti šauktinių skaičių. Kaip rodo net ir sociologinės apklausos, piliečių santykis su ginklais, treniruotės, mokymai didina ugnį širdyje ir valią priešintis. Čia paradoksas. Ne tik valia priešintis, ginti tėvynę traukia prie ginklo, bet net ir buvimas su ginklu, treniruotės ugdo žmogaus gynybinę valią priešintis. Tai yra be galo be galo svarbu.
Kodėl anksčiau buvo tokie skaičiai? Todėl, kad buvo labai daug išimčių ir nebuvo tiek takelių pareigai atlikti. Ta šaukimo reforma, kurią mes svarstysime naujame posėdyje, tęsime svarstymą, susijusi su tuo, kad mažėja išimčių ir daugiau galimybių atlikti pareigą tėvynei, įgyti įgūdžių. Tada norinčiųjų tapti karinio rezervo arba integralia kariuomenės dalimi skaičius augtų. Aš suprantu, jūs siejate su demografija, bet pritraukimą ribojo dabar egzistuojantis šaukimo modelis, kuris buvo pagrįstas loterijos principu. Dėl naujos šaukimo reformos, kuriai, aš tikiu, mes pritarsime, mažėja loterijos principas, mažėja neteisingumo principas, daugėja takelių, galimybių pareigai atlikti. Tarkime, jeigu tavo specialybė yra reikalinga kariuomenei, sakykime, gydytojas instruktorius, tu per 3 mėnesius galėsi atlikti pareigą ir jau būti kariniame rezerve. Čia labai geras dalykas, toks lankstus dalykas, ar ne? Taip pat galėsi atlikti Krašto apsaugos savanorių pajėgose pagal tradicinį šaukimo modelį ir daug kitų dalykų. Taip mes išplėsime šauktinių skaičių, net ir esant dabartinei demografinei situacijai. Be abejo, išplėsime pagal poreikį, pagal galimybes juos parengti, pagal infrastruktūros dalykus ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, NATO finansavimo standartą Lietuva atitinka: skiriame ne 2 %, o beveik 2,8 %, tai pasiekėme tą lygį. Bet aš noriu užduoti kitą klausimą: ar profesionalus kariškis gauna atlyginimą, atitinkantį NATO standartus? Klausimas: vokietis atvažiuoja į Lietuvą brigadoje dirbti ir mūsų lietuvis profesionalus karys, ar jie gaus vienodą atlyginimą?
Ir tada kitas klausimas. Jei jūs didinate šauktinių skaičių beveik dvigubai, nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst., tai dabar išeina taip, kad mūsų kariškiai negauna NATO standartus atitinkančio atlyginimo, bet šauktiniams išleisime labai daug pinigų. Kodėl taip darote?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmiausia, be abejo, Vokietija ir Lietuva yra dvi skirtingos šalys, turinčios skirtingas galimybes. Be jokios abejonės, vokiečių karys, aš dabar tų skaičių neturiu, matyt, turi didesnį atlyginimą. Tačiau noriu pasakyti, kad per šią kadenciją du kartus Seime ir krašto apsaugos sistemos iniciatyva didinome ir atlyginimus, ir socialines garantijas. Be abejo, tai nėra finišas ir mes tą turėsime daryti. Jeigu mes pritarsime papildomam gynybos finansavimui, mes tą ir darysime. Čia reikia subalansuoti kelis dalykus, tiek karių socialinę, materialinę gerovę, tiek lygiai taip pat mums reikia didesnės kariuomenės, reikia visuotinės gynybos, reikia daugiau karių arba Lietuvos piliečių, turinčių įgūdžių. Ne visi jie eis į kariuomenę. Jokiu būdu! Kai kurie iš jų liks kariniame aktyviajame rezerve ir tiesiog bus reguliariai, bet fragmentiškai kviečiami į pratybas, kai kurie eis į mūsų kuriamas komendantūras ir panašiai. Tai čia yra daugiakryptis procesas. Aš suprantu, kad galima į vieną kryptį susitelkti, bet reikia visomis kryptimis dirbti. Dabar tik noriu patikslinti, kad nėra dvigubinama automatiškai, nes numatomi ribiniai skaičiai ir kiekvienais metais Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su krašto apsaugos sistema tvirtins tų metų ribinius skaičius. Matyt, yra tiktai grindys ir lubos, tai čia taip reikia suprasti. Tai nebūtinai reiškia, kad iškart judėsime link lubų. Judėsime laipsniškai. Tikslas – judėti laipsniškai. Aš irgi noriu, kad būtų interesas, kad judėtume greičiau, bet kiek leis galimybės, tiek judėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas pagal rangą pirmasis Lietuvos patriote Laurynai Kasčiūnai, jūs čia kalbate apie saugumą, kibernetinį ir kitą, tačiau, kaip mes žinome, imigraciją tai Briuselis mums nurodo, kaip ir ką daryti, o nacionalinių valstybių saugumas, kibernetinis ir susijęs su dirbtiniu intelektu, – nacionalinių valstybių saugumas. Kaip čia yra, jei tos koordinacijos nebus? Tai dėl to paties dirbtinio intelekto Graikijai dzin, kitiems dzin, o kaip kitos valstybės? Jeigu bus tokia palaida bala ir skylėta Europos Sąjunga, tai kokie bus rezultatai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs pasisakote už federacines kibernetines pajėgas. Aš taip supratau, ar ne, gerbiamas Valdemarai? Aš nesu tikras, ar tokiu keliu mums reikia judėti, bet kad Lietuva yra viena iš lyderių kibernetinio saugumo srityje, tai galiu patvirtinti. Net ir PESCO formatu mes vadovaujame tam tikrai grupei. Ką tik Austrija prie mūsų prisijungė, pasirašiau pats su Austrijos gynybos ministre susitarimą, latviai prisijungė. Taip, mes čia turime gerą vardą, turime gerą patarimą, vaidmenį, galbūt pavyzdį, kaip tą galima daryti, ir mes paskui save traukiame šalis, rodydami, kad va šita kryptimi reikia judėti. Tai gal, aš sakyčiau, reikėtų kibernetines pajėgas integruoti ne taip mechaniškai, dirbtinai per kažkokį viršvalstybiškumą, bet rodant, kad tai yra pajėgumas, kuris turi būti plėtotinas, per pavyzdį judant į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar paskutinis klausia gerbiamas V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbant apie tai, ką jūs šiandien pristatote, ir vertinant partinį susitarimą, tai apskritai partinis susitarimas gynyboje taip uoliai yra vykdomas, priešingai nei kiti susitarimai, kad net jau pradedame diskutuoti apie tuos dalykus, dėl kurių nesame susitarę. Kaip galvojate, vis tiek tai yra diskusijos, jos viešojoje erdvėje atsiranda, kad visuotinis šaukimas, didesnis finansavimas, vienokia gynyba, kitokia gynyba. Daug dalykų nebuvo aptarta, kai partijos buvo susėdusios ir kalbėjosi prie stalo. Ar jūs, kaip ministras, galvojate, kad galbūt verta vėl sugrįžti ir kalbėti apie galbūt platesnį susitarimą, nes pradedame Seimo posėdžių tribūnoje kalbėti apie tuos dalykus, apie kuriuos jau esame kalbėję.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Viktorai. Tikrai geras klausimas. Vis dėlto, kai kalbame apie šį konkretų projektą, aš manau, jis visiškai atitinka susitarimo tekstą, jo dvasią, nes ten yra rašyta: „ribinių skaičių didinimas, esant šauktinių galimybei“. Tai atitinka, tas tik tai ir numato.
Lygiai taip pat mes turime įgyvendinti tą, ką partijos sutarė dėl aktyviojo karinio rezervo didinimo. Mes turime iki 2030 metų pasiekti 50 tūkst. Be šauktinių skaičiaus didinimo tą bus sunku padaryti, tai yra orientuota į tai, ką partijų susitarime mes esame numatę. Tačiau, kalbant jau, sakykime taip, tik nesu tikras, ar dabar yra tas laikas daryti naują susitarimą, ar reikėtų po rinkimų daryti naują susitarimą. Pasižiūrėkime. Tikrai yra keletas sričių, kur reikėtų pagalvoti. Vis tiek nemažai darbų yra nuveikta dėl komendantūrų (čia galima pridėti ranką) ir gynybos finansavimo. Aš manau, kad būtų galima kalbėti bent jau apie 3,5 % kartelę kaip tam tikrą siekiamybę artimiausiais metais. Jeigu mums pavyks susitarti per birželį iki 3 %, manau, reikia ieškoti būdų, kaip judėti link 3,5 %. Tai yra numatyta ir naujoje Užsienio reikalų ministerijos patvirtintoje transatlantinių santykių strategijoje. Kas yra labai svarbu, tiek ir mums leistų pakelti mūsų pajėgumus dar aukščiau, bet 3,5 % reiškia, kad tu gynybai išleidi 0,01 % daugiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Jūs suprantate, kodėl tai yra svarbu rodant mūsų didžiausiam strateginiam partneriui, kad mes darome tiek, kiek jie, o gal net ir šiek tiek daugiau. Tai čia mano svajonė – 3,5 % ne tik susitarime, bet ir praktikoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. To ir palinkėsime. Dėkoju, ministre, atsakėte į visus klausimus. Dabar už – gerbiamas V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, noriu jums pasakyti, kokį istorinį sprendimą mes čia šiandien priimame. Tankų bataliono steigimas yra įvykis, žinokite, čia nėra toks paprastas daiktas, tai yra sunkiosios kavalerijos tradicijas tęsiančio padalinio sukūrimas. Nuo XVI amžiaus Lietuvos husarai – viena geriausių kavalerijų pasaulyje. Štai mes dabar husarams, kurių pavadinimas nėra naujas, suteikiame realią ginkluotę – tankus. Bet tai turi ir vieną labai svarbų praktinį aspektą, nes tų tankų mes dar kurį laiką neturėsime, bet mums reikia pasiruošti, išmokti tokią techniką ir įvaldyti, ir remontuoti. Todėl reikia priimti tokius sprendimus ir atlikti parengiamuosius darbus. Siūlau balsuoti už sunkiąją kavaleriją.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų man gynyboje veidmainystė labai patinka, nors ačiū ministrui už nuoširdų atsakymą, labai gerai atsakėte. Vokietija gynybai skiria mažiau nuo bendrojo produkto negu Lietuva, mes skiriame daugiau, tai yra faktas, bet kai kalbame apie profesionalių kariškių atlyginimus, tai pasirodo, kad vokiečių karys gaus NATO standartus atitinkantį atlyginimą, o lietuvis negaus. Vadinasi, nesvarbu, kiek mes gynybai didiname, politikai nusprendžia kitaip, kad mūsų kariškiai yra kažkokie trečiarūšiai ir jie NATO standartus atitinkančio atlyginimo neturi gauti.
Tada einame toliau. Kariškiai komitete labai gerai pasakė: drastiškas šauktinių didinimas yra žala gynybai. Taip, nes profesionaliems kariams nesugeba mokėti atlyginimo pagal NATO standartus, o mes šauktiniams išleisime šimtus milijonų. Finansų ministerija labai gerai pasakė: kiek šimtų milijonų kainuos drastiškas šauktinių skaičiaus didinimas? Gal duokime jiems, profesionaliems kariams, tuos pinigus ir turėkime stiprų ratą profesionalių karių? Ne, mes to nedarysime, eisime ir toliau šou darysime. Už tokį įstatymą tikrai negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Informuoju, kad pratęsiu balsavimo langą, kol bus apsvarstytas šitas klausimas ir dėl jo balsuota. Daugiau, matyt, nespėsime. Dabar apsispręskime balsuodami dėl Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų (ir taip toliau) ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3831. Balsuojame dėl ką tik pateikto įstatymo.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 91, prieš – 1, susilaikė 11. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Gerbiami kolegos, daugiau mes šiame posėdyje pateikimų nebespėsime padaryti, nes du Seimo nariai yra užsirašę padaryti pareiškimus. Kviečiu D. Kepenį į tribūną. (Balsai salėje) Bet aš pakviečiau gerbiamą D. Kepenį jau į tribūną. (Balsai salėje) Aš pakviečiau jau į tribūną gerbiamą D. Kepenį.
12.54 val.
Seimo narių pareiškimai
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, na, stebime, kaip vyksta raganų medžioklės puota. Va ką tiktai, praeitą savaitę, mes girdėjome, kaip buvo linčiuojama Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė A. Martišiūtė-Linartienė, šiandien matome jau kitą, šiuo atveju Vytauto Didžiojo universiteto profesorę B. Obelenienę, kuri, matai, išdrįso pateikti dėl žinomos Gyvenimo įgūdžių programos savo pasiūlymą – 2 valandų kursą apie lietuvišką šeimą, apie jos vietą valstybės gyvenime ir tai, kas turėtų būti daroma su lytiniu švietimu. Bet už tai jinai dabar tapo persekiojama ir tai jau vyksta ne pirmą mėnesį.
O kas toliau? Žiūrėkite, kaip gražiai sutampa šitie persekiojimai kartu su tuo, kad jau dabar revizuojami įvairių rašytojų muziejai, jau dabar apskritai revizuojami mūsų rašytojai, poetai, ką dabar reikėtų, ko gero, išmesti, nes gimsta nauji poetai, kurie veda jau naująją politiką – tą genderistinę, tą globalistinę. Toks dabar bus mūsų valstybės kelias. Bet ar jūs nepastebėjote, aš čia klausiau savo jaunųjų kolegų, ar tu prisimeni tokį žodį „chungveibinas“? Ne, sako, neprisimenu. Taigi beveik prieš 60 metų Kinijoje įvyko kultūrinė revoliucija, kurios požymiai absoliučiai panašūs į tai, kas dabar vyksta Lietuvoje. Pamenate čia, Seime, kai kurių mūsų jaunųjų juokdarių orgijas, jie siautėjo po Seimą ir buvo čia įleisti, darė, ką nori. Aš manau, jeigu jie čia būtų gavę į sprandą nuo Seimo narių, nors jie čia kabinėjosi ne prie vieno, kitą dieną jau būtų atėję jų draugeliai ir mes čia būtume turėję tą konfliktą, nuo kurio ir Kinijoje viskas prasidėjo. Matai, jaunieji kultūrinės revoliucijos dalyviai Kinijoje buvo paleisti absoliučiai ir darė, ką norėjo, su tais žmonėmis, kurie gynė tuo metu Kinijoje buvusias tradicijas. Reikėjo įleisti, matai, naująją tvarką į Kiniją. Per šią revoliuciją žuvo milijonai žmonių, nes Mao Dzedunui reikėjo atkeršyti savo politiniams neprieteliams.
Mes dabar tą patį stebime Lietuvoje. Prasidėjo viskas štai nuo kultūros žmonių persekiojimo. Dar laimė, kad nėra to pavadinimo „kultūrinė revoliucija“, bet tai, ką jie daro, yra persekiojimas mūsų kultūros žmonių, mūsų rašytojų, poetų, tų žmonių, kurie yra atsakingi. Tiek profesorė A. Martišiūtė-Linartienė, tiek kita profesorė B. Obelenienė – jos tvirtai jau daug metų gina lietuvių kultūrą, lietuvių šeimą. Šitie veikėjai, naujojo pasaulio kūrėjai, kurių įkvėpėjas, aišku, yra ne kas kitas kaip toksai žinomas veikėjas dėdulė, kurio dėka… (Balsas salėje) Nesunku surasti čia. 75 metams visi šitie to tikėjimo veikėjai nepripažinti… Dabar aiškiai matome, kad jų vaikai ir anūkai tęsia tą kultūrinę revoliuciją. Mes visi šiandien turime pasakyti stop!
Aš ketvirtadienį pakviečiau B. Obelenienę ateiti čia į konferenciją ir papasakoti, kas ir ką daro čia su ja. Įsivaizduojate, šiandien gaunu žinutę: nebegaliu ateiti, nes spaudimas yra 180 ir labai bijau dėl savo sveikatos. Lygiai tas pats įvyko aną savaitę, kai kalbėjome… Sėdi kolegė Seimo narė, kuri taip pat dalyvavo, ir mes girdėjome, kad jau, pasirodo, ir vienas, ir kitas žmogus nuo įtampos ne tik suserga – miršta! Ką mes dabar čia darome? Mes dabar tokiu būdu jau žudome savo žmones, varome į neviltį, varome į depresijas, kad kiti bijotų.
Tai nebijokime, nebijokime, neleiskime nei kultūrinės revoliucijos, nei chungveibinų judėjimo, nes jisai ateina kaip tas baisus šliaužiantis perversmas. Laikykimės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl vedimo tvarkos gerbiamas A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas pirmininke, noriu aiškiai pasakyti, kad jūs piktnaudžiaujate jums patikėta pirmininko teise ir vaidinate čia atsisėdęs į pirmininko vietą šikantį katiną. Jūs pažeidėte visas Statuto normas, jūs neleidote mums pateikti įstatymo projekto, dėl kurio per praeitą plenarinį posėdį buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio. Jūs uždarėte šitą posėdį, neleidote mums pateikti. Jūs paminate opozicijos teises, eilinį kartą važiuojate buldozeriu ir parodote, kad jums yra nusispjauti į visus etikos ir procedūrų dalykus. Aš jus įspėju, kad popietinėje dalyje mes prašysime frakcijos vardu dėl visų klausimų pertraukos iki kito posėdžio ir galėsime važiuoti tų pertraukų traukiniu tiek, kiek jūs norite, tiek, kiek jūsų arogancija, pasipūtimas ir per didelis pasitikėjimas savimi jums leidžia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui už repliką, bet, tiesą sakant, aš nelabai suprantu jūsų logikos. Aiškiai išdėsčiau logiką: kadangi yra prasidėjęs balsavimo langas, mes tęsiame jau pradėtą svarstyti klausimą, tai yra Karo prievolės įstatymą. Jūsų pateikimas… (Balsai salėje) Aš būčiau jus pakvietęs padaryti pateikimą, bet jeigu jūs išeisite iš salės, tai to negalėsime padaryti, tai yra jūsų teisė apsispręsti, su kuo jūs esate – ar su šikančiais katinais, ar su posėdžiaujančiais parlamentarais.
Gerbiamas V. Ąžuolas dabar pareiškimą darys. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Eilinį kartą vėl sulaukėme džiugios naujienos – smulkusis verslas šį kartą. Dešimtys tūkstančių smulkiojo verslo atstovų tapo staiga skolingi ir skolingi už ką – už kovidinį laikotarpį. Už kovidinį laikotarpį, kai politikai apribojo jų galimybę dirbti ir užsidirbti, ir išlaikyti savo šeimas, savo verslą. Atrodė viskas gerai. Politikai skyrė po kelis šimtus eurų išmokų pragyventi tą kovidinį laikotarpį ir visi buvo ramūs. O šiandien – labą dieną – už tą laikotarpį turi susimokėti tūkstančius eurų skolos.
Kodėl taip atsitiko? Socialinių reikalų ministrė, puikiai žinome, kaip myli smulkųjį verslą, kaip myli stambų ir kaip myli smulkųjį. Stambiam verslui – įvairiausių nuolaidų, kuo daugiau lengvatų ir kitų dalykų, smulkųjį verslą – prismaugti.
Pažiūrėkime į tai iš mokesčių reformos perspektyvos. Mokesčių reforma: stambiam verslui virš 200 mln. lengvatų pelno mokesčio, smulkiajam verslui daugiau mokesčių ir papildomų, kaip sakant, suvaržymų. Kas įdomiausia, kad nepavyko su mokesčių reforma tie dalykai, tai stambiam verslui ištraukė, atskirai priėmė, dabar pavadino karo mokesčiu, kaip sakant, gynybos mokesčiu ir prismaugimą to smulkiojo verslo vis tiek atneša. Pažiūrėsime, kaip politikai už tai balsuos.
O ką šioje situacijoje dėl kovidinio laikotarpio turėjo daryti socialinės apsaugos ir darbo ministrė? Ji, žinodama šią problemą, kad tos skolos data sukapsi kaip tik dabar, po kelerių metų nuo kovido visų suvaržymų, turėjo atnešti nutarimą, kuriame būtų aiškiai parašyta, kad smulkusis verslas už tą laikotarpį, kai politikai suvaržė jo galimybę dirbti ir užsidirbi, neturi mokėti mokesčių už tuos mėnesius, ir tai būtų buvę teisinga. Taip, gal būtų tai kainavę keliasdešimt milijonų, bet tai nėra tokia didelė bėda, kai buvo iššvaistyta šimtai milijonų. Bet ministrė to nepadarė. Dabar „Sodroje“ totalus chaosas. Žmonės eina aiškintis, kas čia vyksta. Gauna iš „Sodros“ grasinančius laiškus. Žinoma, tuoj pat prasidės išieškojimai iš tūkstančio smulkiųjų verslininkų ir kiti dalykai.
Aš tik noriu priminti praėjusį laikotarpį, kai valstiečių Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą tam tikrą papildomą paramą teikti tik smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms kovidiniu laikotarpiu. Valdantieji liberalai ir konservatoriai atėję iš karto pirmomis dienomis – ne, ne, tas ribas reikia praplėsti, duoti ir stambiam verslui. Tai kainavo šimtus milijonų ir pinigų tada atsirado, o šiandien, kai reikia nubraukti tuos mokesčius smulkiajam verslui, pinigų nebėra.
Taigi, valdantieji aiškiai parodė, kurį verslą aptarnauja. Aišku, kad stambųjį. Smulkieji verslininkai, žinokite, šie politikai viską padarys, kad tik jus prismaugtų.
PIRMININKAS. Dėkui už pareiškimą.
Dabar galėtume svarstyti darbotvarkės 1-12 klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3806, bet nėra pateikėjo.
Tuomet skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.