Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 212
STENOGRAMA
2022 m. spalio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, sveiki susirinkę, pradedame spalio 11 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kalba ir atsakymai į Seimo narių klausimus
Gerbiamieji kolegos, pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas yra generalinės prokurorės N. Grunskienės pasisakymas ir atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus. Kviečiu generalinę prokurorę į tribūną. Klausimui skiriame maždaug pusvalandį. Prašau.
N. GRUNSKIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Visų pirma noriu padėkoti už suteiktą galimybę informuoti jus apie dabartinę prokuratūros situaciją ir esminius iššūkius, kuriems įveikti labai tikiuosi jūsų palaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos IX skirsnyje „Teismai“ visas 118 straipsnis skirtas prokuratūrai, įpareigojant ją įstatymų nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus, klausyti tik įstatymų. Taigi prokurorui kaip teisinės sistemos daliai valstybė suteikia didelius įgaliojimus, taip pat suteikia didelę atsakomybę. Tačiau tam, kad įvykdytų savo funkcijas, prokuratūra turi turėti tinkamas galimybes, o čia susiduriame su tam tikrais sunkumais, kuriuos norėčiau šiandien paminėti.
Pradėsiu nuo personalo klausimų. Šiandien turime 607 prokurorus, pernai tarnybą paliko 22, šiemet – jau 20 prokurorų. Bendrai – 42. Per šį laikotarpį priėmėme tik keturis naujus prokurorus. Daugiau priimti naujų prokurorų negalime, nes to neleidžia iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos gana kukliam darbo užmokesčiui ir vis didėjančios prokuratūros skolos, metų pabaigoje gręsiančios priartėti prie 0,5 mln. eurų. Kad prokuroro darbas tapo visiškai nepatrauklus jaunesniems specialistams, matome ir iš to, kad šiais metais nesurinkome pakankamo skaičiaus norinčių laikyti egzaminus į prokurorus ir egzaminas neįvyko. Ir tai labai didelė problema, nes tarnybą baigusių prokurorų nepakeičia jauna profesionalų karta. Šiuo metu nėra nė vieno jaunesnio nei 30 metų prokuroro. Iš kiek daugiau kaip 600 prokurorų mažiau nei 8 % yra nuo 30 iki 40 metų amžiaus, 47 % sudaro prokurorai, kurie yra 41–50 metų amžiaus, ir beveik tiek pat – vyresni nei 50 metų amžiaus. Per artimiausius penkerius metus, suėjus pensiniam amžiui, darbą prokuratūroje baigs beveik 7 % dabar dirbančių prokurorų. Bet šis skaičius, tikėtina, gali būti ir didesnis, nes dalis vyresnių prokurorų išeina anksčiau dėl sveikatos priežasčių.
Dar viena priežastis, dėl kurios prokuratūra artimiausiais metais gali prarasti geriausius darbingo amžiaus prokurorus, – sparčiai didėjantis atotrūkis tarp prokurorų, teisėjų ir net kai kurių specializuotų tarnybų pareigūnų, tyrėjų darbo užmokesčio.
Viešumoje tenka girdėti kalbas, neva prokurorams algos buvo didintos vos prieš keletą metų. Mačiau visiškai neaišku kuo pagrįstą lentelę, neva prokurorų algos nuo 2008 metų padidėjusios kone dvigubai. Noriu atsakingai pareikšti, kad tai nėra tiesa. 2018 metais įsigalioję Prokuratūros įstatymo pakeitimai iš esmės tik grąžino per 2008 metų krizę sumažintą darbo užmokesčio lygį ir leido jį šiek tiek padidinti tik apylinkių prokurorams. Po šių Prokuratūros įstatymo pakeitimų prokurorų darbo užmokestis šiek tiek priartėjo prie teisėjų darbo užmokesčio, tačiau 2019 m. sausio 1 d. apylinkių teismų teisėjams darbo užmokestis buvo ženkliai padidintas. Tad šiuo metu prokuroro darbo užmokestis yra visiškai nekonkurencingas darbo rinkoje ir mažesnis nei to paties lygmens teisėjų.
Priminsiu, kad prokurorai, kitaip nei teisėjai, neturi teisės gauti piniginio atlygio už budėjimus savaitgalį ar kitu ne darbo metu, norinčių budėti neturime. Kita problema – negalima pasiūlyti deramo piniginio atlygio prokurorams už vadovaujamas pareigas. Už simboliškai didesnį darbo užmokestį pasiūlome ženkliai didesnę atsakomybę ir kelis kartus didesnį darbo krūvį. Todėl vis dažniau atrankose į vyriausiojo prokuroro pareigas sėkmės atveju sulaukiame dviejų kandidatų, o kartais ir nė vieno. Dabartinė sistema, turimas biudžetas prokuratūroje lemia ir neadekvačiai mažą kitų prokuratūros darbuotojų darbo užmokestį – informacinių technologijų, buhalterijos, komunikacijos bei kitų skyrių vyriausieji specialistai neuždirba nė 1 tūkst. eurų į rankas. Dokumentų valdymo darbuotojų atlyginimas nesiekia 700 eurų į rankas. Tad ar galime stebėtis, kad į paskelbtus darbo konkursus neatsiliepia niekas, o tarp dirbančiųjų vis daugiau tų, kurie susiranda naujus darbus arba jų dairosi?
Negaudama adekvataus biudžeto, net ir labai griežtai taupydama, atsisakydama tam tikrų išlaidų, prokuratūra negali užtikrinti prokurorams bei kitiems darbuotojams tokių darbo sąlygų bei darbo priemonių, kurios yra įprastos daugelyje kitų valstybės institucijų. Negalime tinkamu periodiškumu atnaujinti kompiuterinės bei kitos darbuotojų funkcijoms vykdyti būtinos įrangos, transporto. Negavome finansavimo, būtino siekiant visa apimtimi įvykdyti Valstybės saugumo departamento rekomendacijas dėl darbo vietų, darbo su slaptais, tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais. Tarptautiniu mastu labai aukštai vertinamiems specialistams negalime leisti dalyvauti solidžiuose forumuose ir konferencijose užsienyje, nes neturime lėšų jų komandiruotėms.
Prokuratūrai pavesta funkcija pranešėjo apsaugos srityje, tačiau finansavimą jai viešinti po ilgų prašymų galbūt gausime tiktai kitais metais, nors įstatymas galioja jau beveik trejus metus.
Dalis pastatų ir patalpų reikalauja esminio ir neatidėliotino atnaujinimo, tačiau negaudami tam finansavimo esame priversti išleisti didžiules sumas už jų šildymą ar dalinį remontą tam kartui, o tai yra visiškai neracionalu. Konkretūs pavyzdžiai, kuriuos parsivežiau iš vizito Klaipėdos krašte. Tauragėje esančios prokuratūros pastatas idealiai tinka norint grįžti į 1990-uosius, tačiau sunku pavadinti tinkamomis darbo sąlygomis, kai žiemą užšąla vandentiekis ir bet kuriuo metu gali iškristi lango stiklas. Kiek buvo prašyta pinigų pastato remontui – atsakymas neigiamas. Šilutėje byra čerpinis stogas. Valytoja įpareigota stebėti orus ir rinkti vandenį, kad lyjant nesusidarytų balos patalpose. Ten pat išgirdau iš darbuotojų apie savarankiškai jau užkaltas skyles, kad per jas į serverinę nepatektų balandžiai. Po ilgų prašymų šiais metais gavome lėšų tik įlūžusio stogo Kėdainių prokuratūroje remontui. Ar tokios darbo sąlygos yra adekvačios ir motyvuoja sunkiai ir atsakingai dirbti?
Noriu pabrėžti, kad prokuratūra, suprasdama sudėtingą situaciją, taupo daug ko atsisakydama ir ieškodama kitų sprendimų. Man pradėjus dirbti generaline prokurore, 2020 metų pradžioje prokuratūros skola buvo 1 mln. 800 tūkst. eurų, tačiau per metus sugebėjome sutaupyti beveik 800 tūkst. 2020–2021 metais panaikinome 12 vadovų pareigybių. 2019–2020 metais buvo atleisti 26 darbuotojai, panaikinta 18 etatų. Tai leido per metus sutaupyti beveik 156 tūkst. eurų. Prokuratūra atsisakė ir Turto bankui perdarė 20 pastatų, kurių bendras plotas daugiau kaip 4 tūkst. kv. metrų. Anksčiau šio turto išlaikymas kainavo apie 155 tūkst. eurų per metus. Tačiau šie taupymai sprendimų neišgelbėjo, ypač atsižvelgiant į tai, kad neplanuotai atsiranda didžiulių ir nenumatomų papildomų išlaidų.
Šiais metais teko sumokėti beveik 90 tūkst. eurų bankui už tai, kad esame atidarę depozitinę sąskaitą piniginiams užstatams ir laikino nuosavybės teisių apribojimo metu paimtiems pinigams. Deja, bet apie nuo šių metų pradžios apmokestintą paslaugą nebuvome informuoti laiku, todėl prokuratūrai skirtame biudžete šios išlaidos nebuvo numatytos. Nieko naujo nepasakysiu paminėdama keliolika kartų išaugusias sąskaitas už elektrą bei daugelį būtinų mūsų veiklai paslaugų. Itin brangiai prokuratūrai kainuoja ir išskirtiniai rezonansiniai ikiteisminiai tyrimai. Apie juos kalbama ne tik Lietuvoje – jie yra pristatomi ir užsienyje kaip Lietuvos lyderystės pavyzdžiai.
Noriu trumpai priminti, kad prasidėjus karui Ukrainoje kovo 1 dieną pradėjome ikiteisminį tyrimą pagal tris universalios jurisdikcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Taip pat nuo pirmųjų kovo dienų kartu su mūsų nacionaline nare Eurojuste ėmėmės iniciatyvos dėl jungtinės tyrimo grupės sudarymo. Pirminiais šios grupės nariais tapo būtent Lietuvos prokurorai su kolegomis iš Lenkijos ir Ukrainos. Šiuo metu Jungtinės tyrimo grupės sudėtyje jau yra šešios valstybės ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras. O poryt Hagoje numatoma pasirašyti susitarimą su Rumunija ir svarstyti memorandumo pasirašymą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Į Ukrainą gegužės mėnesį buvo išvykusios dvi prokurorų ir pareigūnų bei ekspertų grupės. Jos dalyvavo Kijevo ir Charkovo srityje atliekamuose tyrimo veiksmuose, įvykio vietų apžiūrose. Turint nepakankamą biudžetą, reikėjo aprūpinti išvykstančius prokurorus viskuo, kas būtina, siekiant užtikrinti jų saugumą karo sąlygomis. Paminėtina, kad Lietuvai susidūrus su staigiai padidėjusiais nelegalios migracijos srautais būtent prokuratūra pasiūlė sprendimus, kurie leido apsaugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir kitas valstybės institucijas nuo jų veiklos paralyžiavimo ir sutaupė šimtus tūkstančių eurų, kurie būtų išleisti neefektyviems procesiniams veiksmams. Taip pat paminėtinas priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske ikiteisminis tyrimas. Dėl jo nuolat turime bendradarbiauti su partneriais užsienyje, o tai susiję su ženkliai padidėjusiomis išlaidomis procesinių dokumentų vertimui ir komandiruotėms.
Dar vienas išskirtinis tyrimas yra atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir žmonių kankinimo Baltarusijoje. Jis taip pat reikalauja ne tik didesnio dėmesio ir kompetencijų, bet ir išlaidų, ypač vertimams.
Galėčiau dar ne vieną valandą iš šios tribūnos kalbėti apie visai valstybei reikšmingus ikiteisminius tyrimus ir lietuvių vaidmenį tarptautiniame organizuotame nusikalstamume, bet šiandien… viešai prokuratūrai deleguojamus pačius įvairiausius klausimus nuo valstybės saugumo iki krūmų sodinimo. Nors prokuratūra yra viena svarbiausių institucijų valstybėje užtikrinant piliečių esminių teisių ir laisvių apsaugą, tačiau tokio požiūrio pasigendame iš valdžios institucijų. Deja, susipažinę su teikiamu valstybės tarnybos reformos projektu turėjome konstatuoti, kad siūlymas prokuratūrą įtraukti tik į antrąjį numatomų pokyčių etapą, skirtingai nei teismus ir atskirai nuo jų, šiurkščiai pažeistų daugybę tarptautinių rekomendacijų, kuriose vienareikšmiškai akcentuojama, kad visi klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu, turi būti nagrinėjami ne atsiejamai, atsižvelgiant į šių teisingumo sistemų dalyvių bendrumą.
Europos Tarybos Bordo deklaracijoje, Europos Tarybos Ministrų Komiteto, Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos sprendimuose ir dokumentuose nuolat deklaruojama, jog prokuroro statusas turi būti užtikrintas panašiai kaip teisėjo, nes abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje ir yra tos pačios profesijos atstovai, turintys gauti vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. Manytume, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų skirtumas neturėtų viršyti 5–10 %. Deja, šiuo metu aptariamo valstybės tarnybos reformos projekto rengėjai neatsižvelgia į tarptautinius dokumentus ir nepaaiškina, kodėl reformuojant darbo užmokesčio sistemą prokurorai atskiriami nuo teisėjų, tačiau jungiami prie statutinių pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ir karių.
Priminsiu, kad prokuratūra nebėra statutinė institucija, o prokurorai nebėra statutiniai pareigūnai jau beveik 20 metų, nuo 2003 metų. Pagal viešai pateiktą informaciją, antruoju etapu reformuojamiems statutiniams pareigūnams jau kitąmet be reformos bus skirta 26 mln. eurų daugiau tik jų darbo užmokesčiui didinti, o iš viso vidaus reikalų sričiai bus skirta beveik 95 mln. eurų daugiau nei šiemet.
Mano pastaba yra tik dėl nenuoseklumo skirstant valstybės biudžetą ir vienodų reformos sąlygų. Nesuprantame, kokiais duomenimis pagrįstas teiginys valstybės tarnybos reformos aiškinamajame akte, neva teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs, palyginti būtent su prokurorų atlyginimais. Faktinė situacija šiandien: prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų, o apylinkių prokurorų netgi ženkliai mažesni nei apylinkės teismų teisėjų.
PIRMININKAS. Gerbiama prokurore, eikite link pabaigos, jeigu galima.
N. GRUNSKIENĖ. Taip, supratau. Tuo atveju, jeigu įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimų koeficientams prokurorų pareiginės algos koeficientai liktų nepakeisti, šis skirtumas taptų itin ženklus, demotyvuojantis ir skatinantis palikti tarnybą prokuratūroje.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad prokuratūra kaip institucija neturi teisėkūrinės iniciatyvos teisės. Labai apmaudu. Tačiau manau, būtų naudinga mūsų valstybei, kaip tai praktikuojama kitose valstybėse, kad prokuratūros nuomonė bent būtų išklausyta, nors ir nepritariama jai.
Apmaudu, kad apie Teisingumo ministerijos parengtą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą ir keliasdešimt su juo susijusių projektų, kartu teiktų pakeitimų, sužinojome tik Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pakvietus mus dalyvauti posėdyje ir likus labai neilgam laikui iki jo priėmimo.
Pasinaudodama proga noriu padėkoti Seimo nariams, kurie išgirdo mūsų perspėjimus dėl neadekvačios lengvatos nuteistiesiems iki gyvos galvos, galintiems kelti pavojų Lietuvos gyventojams. Nemenku išbandymu prokuratūrai tapo be gilesnės diskusijos, įstatymu neįsteigus specialaus fondo ir nenumačius jam papildomų lėšų finansuoti šią papildomą funkciją, priskirta pareiga administruoti išteisinamiems asmenims priteistas išlaidas už gynybą ir jas išmokėti.
Ir dar vien naujiena – šių metų spalio 1 dieną Teisingumo ministerijos inicijuoti Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimai, numatantys naują valandinį – 20 valandų sulaikymo apskundimo terminą, kai net Konstitucijoje numatytas sulaikymo terminas yra 48 valandos. Dėl to padvigubėjo budėjimų prokurorams, tačiau papildomas finansavimas ir vėl nebuvo numatytas.
Taupydama laiką dar kartą dėkoju už suteiktą galimybę ir už jūsų dėmesį. Mielai atsakysiu į jūsų pateiktus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimai kaip ir Vyriausybės valandos numatyta tvarka. Pirmasis klausia D. Kepenis. Ruošiasi V. Bakas. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama prokurore, jūs čia išvardijote daug svarbių savo darbo aspektų. Bet, kaip matote, tai pusei, kuri šiandien iš esmės sprendžia mūsų visų klausimus, nelabai rūpėjo tie klausimai.
Aš noriu pasidomėti, kaip jums sekasi prižiūrėti pagrindinį mūsų Lietuvos įstatymą – Konstituciją? Štai girdime, kad širdies ir kraujagyslių specialistai skambina pavojaus varpais, žmonės kasdien miršta nuo širdies ligų kaip kare, tačiau ministras A. Dulkys nemato problemos ir oficialiai, ministerijos nuomone, nepritariančius vadina penktakolonininkais, nors Konstitucija leidžia žmonėms reikšti savo nuomonę. Buvęs premjeras A. Kubilius oficialiai Vyriausybės politikai nepritariančius vadina siekiančiais to paties, ko nori Kremlius. Kembridžo žodyne žodis „propaganda“ reiškia vienpusiškos nuomonės skleidimą, nepriimant kitos nuomonės.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
D. KEPENIS (LVŽSF). Ar jums, kaip prokurorei, neatrodo, kad A. Kubiliaus pasisakymai ir politika akivaizdžiai turi propagandos elementų? Kokių priemonių žadate imtis, kad antidemokratinė, antikonstitucinė veikla būtų stabdoma? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkui už klausimą. Norėčiau priminti, kad prokuratūra organizuoja, kontroliuoja ikiteisminius tyrimus. Jeigu būtų pareiškimų, kad užsiima propaganda vieni ar kiti asmenys, tokius pareiškimus prokuratūra tikrina ir, esant pagrindui, yra pradedami ikiteisminiai tyrimai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Bakas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama prokurore, ačiū už jūsų pranešimą. Visada labai įdomu jūsų klausytis… (N. Grunskienė: „Ačiū.“) …ir aš tikrai jus patikinu, jeigu Seimo nariai matytų, mato jūsų parašą, kalbant apie įstatymų projektus, tai iš tiesų mes į jį reaguojame. Jūs esate svarbi pareigūnė… (N. Grunskienė: „Ačiū.“) …ir jeigu būtų įmanoma, pavyzdžiui, labiau įsitraukti į teisėkūros procesą, leistų ištekliai, aš manau, tų nesusipratimų, apie kuriuos jūs kalbėjote, dėl Bausmių vykdymo kodekso, mes išvengtume. Galbūt verta Generalinei prokuratūrai skirti žmones, kurie stebėtų tą teisėkūrą, aš neabejoju, kad mes tikrai reaguotume. Bet mano klausimas, čia toks pasiūlymas, klausimas būtų, šiaip daug turiu klausimų…
N. GRUNSKIENĖ. Atsiprašau, jeigu galima, tada mes labai norėtume iš anksto sužinoti apie tokius projektus, nes sužinome vos ne paskutinę minutę.
PIRMININKAS. Kolegos, klausimas, o po to atsakymas.
V. BAKAS (DFVL). Aš prieisiu, prokurore. Noriu paklausti, jūs minėjote, kad prokurorų atlyginimas yra mažesnis nei teisėjų atlyginimas.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
V. BAKAS (DFVL). Aš šį savaitgalį bendravau su vienu apylinkės teisėju, jis sako, kad gauna 1 tūkst. 600 eurų. Kokia gi dar ta mažesnė prokuroro alga? Kiek gauna pradedantysis prokuroras?
Ir antras klausimas – korupciniai nusikaltimai, dėl kurių valstybė BVP praranda apie 5 mlrd. Koks čia yra prokuratūros dėmesys? Nes tai pinigai, kuriuos mes prarandame ir kurie galėtų būti skirti būtent ir prokurorų atlyginimams. Kai aš matau, pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. BAKAS (DFVL). …kaip prokurorai kai kuriose bylose eina taikyti, korupcinėse bylose susitaikymus rašyti, ar ne, tai man šiek tiek nesuprantama, kaip galima taip elgtis, nes tai yra pavojingi nusikaltimai. Tai kaip čia prokuratūrai sekasi, ar jūs galėtumėte apibūdinti?
PIRMININKAS. Ačiū, supratome klausimą.
N. GRUNSKIENĖ. Norėčiau pradėti nuo pirmo klausimo. Nuo prokurorų atlyginimų. Tai pradedantysis prokuroras apylinkės prokuratūroje negauna 1 tūkst. 500 eurų į rankas. Jeigu dabar neklystu, apylinkės teismo teisėjo koeficientas yra 16,2, jeigu neklystu, gali būti truputį paklaida, apylinkės prokuroro – 13 ir po kablelio dar kažkiek yra. Tai tikrai kur kas mažesnis atlyginimas. Vėlgi reikėtų dar žiūrėti į darbo stažą. Jeigu prokuroras turi darbo stažą, jo atlyginimas bus didesnis. Lygiai taip pat, jei ir teisėjas turi darbo stažą, jo atlyginimas bus didesnis. Tikrai šiandien galiu pasakyti, kad prokurorų atlyginimas tikrai yra mažesnis, ypač apylinkės prokuratūros prokurorų.
Dėl korupcinio pobūdžio bylų. Tokių bylų mes tikrai turime, bendradarbiaujame, dirbame su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tikrai dedamos pastangos, kad šie nusikaltimai, šios nusikalstamos veikos būtų įrodomos. Turime visokių teismų sprendimų, turime išteisinamųjų nuosprendžių. Skundžiame juos ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Turime visokios praktikos. Gyvename demokratinėje valstybėje, bet pastangas dedame tikrai dideles.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas iš dviejų dalių: viena dalis – biudžetinė, įvertinus tą tragišką pastatų būklę, kaip jūs minėjote, ir Tauragėje, ir Kėdainiuose. Ir tai, kad jau spalio pradžioje jums trūksta lėšų ne tik procesinėms išlaidoms, bet ir energetiniams ištekliams, ryšiams ir net atlyginimams. Ar kitų metų biudžete, jau šiemet yra pristatytas Seime, įvertinta ta jūsų būklė ir numatyti pinigai?
Ir antra dalis yra susijusi su jūsų pareigūnų išvyka į Ukrainą. Jūs labai aktyviai nuo pat karo pradžios ėmėtės tyrimų ir su tais keliasdešimt vaikų, kurie buvo atgabenti į Lietuvą, dėl galimo jų, tiek to, kvalifikavimo nesakysiu, jūs žinote, apie ką aš kalbu.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir taip pat dėl to, kad pareigūnai, tai yra prokurorai, išvyko be jokio draudimo, nes nė viena draudimo firma nesutiko jų apdrausti.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiandien žuvus prokurorui, ar yra kokia nors numatyta kompensacija kaip statutiniams pareigūnams?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Gal pradėsiu nuo pirmo klausimo. Gal kitų metų biudžete mums yra numatyta truputį daugiau lėšų, beveik 600 tūkst. eurų, tačiau šias lėšas mes panaudosime šių metų skolai padengti. Jeigu bus priimtas toks biudžetas, mes turėtume gauti 600 tūkst. daugiau nei šių metų biudžetas, bet mes juos panaudosime padengti skolai.
Dėl prokurorų, kurie vyko į Ukrainą. Taip, vyko dvi grupės, prokurorai, per drąsiai pasakysiu, turėjo draudimą, bet turistinį draudimą, kuris, sakykime, jeigu koja gal pakryptų, išsisuktų, bet jeigu prokurorai būtų nukentėję nuo skeveldros, jeigu būtų nukentėję nuo karo veiksmų, jokio draudimo prokurorai neturėjo. Tokiu atveju Prokuratūros įstatyme yra, kad gali būti atlyginta prokurorui žuvus, bet aš nežinau, kaip tai vertintų, kad kitoje šalyje. Čia reikėtų labai padiskutuoti šituo klausimu ir pasižiūrėti, bet prokurorai vyko turėdami tik turistinį draudimą, jokio kito draudimo jie neturėjo, nes nė viena kompanija jų nedraudė.
O dėl trečio klausimo, dėl vaikų, tai šiuo metu visi vaikai buvo grąžinti į Ukrainą, nes ir Ukrainos pozicija buvo tokia, kad jiems būtų geriau išvykti, ir mūsų tarnybos. Tai buvo bendru sutarimu. Buvo ne vienas susitikimas, pasitarimas ir pabendravimas, buvo priimtas, manau, tinkamas sprendimas vaikų atžvilgiu ir vaikai sėkmingai pasiekė Ukrainą. Tačiau ikiteisminis tyrimas tebevyksta, yra išsiųsti teisinės pagalbos prašymai. Laukiame atsakymų, kai kuriuos jau esame gavę, vertiname. Tyrimas nėra nutraukiamas ir jis tebevyksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama generaline prokurore, visų pirma noriu padėkoti už jūsų darbą, savalaikę reakciją į įvykius, informacijos suteikimą ir palinkėti stiprybės, taip sakant, iškentėti valdant dabartinei Vyriausybei. Esu susipažinęs su apgailėtina finansavimo situacija ir nesitiki, kad Vyriausybė reaguotų į jūsų jau viešą šauksmą.
Taip pat noriu jūsų paklausti apie lyčių lygybę prokuratūroje. Štai atsivertus rekvizitai.lt matome, kad vidutinis moterų atlyginimas yra 2 tūkst. 544 eurų, tuo tarpu vyrų – 3 tūkst. 225. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl toks didelis atlyginimų skirtumas prokuratūroje ir ką jūs kaip moteris galvojate apie tai?
Pasinaudodamas proga ir suprasdamas esamą situaciją, noriu jus pakviesti į Darbo partijos frakciją detalesnei diskusijai aktualiais klausimais, kuriuos jūs šiandien keliate. Labai ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už pakvietimą, tikrai dalyvausiu, jeigu nurodysite datą, kada. Atsakant dėl lyčių lygybės, noriu pasakyti, kad pas mus tikrai yra beveik 50 % moterų, 50 % vyrų, gal 49 % ir 51 %, tačiau atlyginimus visi gauna vienodus. Galbūt taip yra todėl, kad skirtingose grandyse vyrų dirba daugiau, bet visi atlyginimus gauname tikrai vienodus, jokios lyčių nelygybės prokuratūroje tikrai nėra. (Balsai salėje) Galbūt. Norėčiau pasakyti, kad ir stažas, kitas dalykas, galbūt specializuotuose padaliniuose dirba daugiau vyrų ir jų atlyginimas yra didesnis, nes jų yra aukštesnė pozicija. Taip pat ir vadovų pas mus vyrų yra daugiau, nes moterys nelabai noriai pretenduoja užimti vadovaujančias pareigas, tačiau atlyginimai, tikrai galiu garantuoti, ir prokurorams, ir prokurorėms yra vienodi.
PIRMININKAS. Dėkui. P. Gražulio nėra, tai klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama prokurore, išties savo klausimu aš pratęsiu kolegos J. Sabatausko klausimą. Kas mane šokiravo, tai mūsų vertybių politikos guru G. Landsbergis ir teisingumo ministrė kovo mėnesį viešai pasakė, kad vyksta prokurorai ir finansavimas bus numatytas išimtinai iš biudžeto, tai yra iš valstybės biudžeto. Tai dabar jūs atsakykite, ar jie melavo, nes vertybių politikos guru G. Landsbergis pasižadėjo viešai tuometinėje laidoje. Aš labai gerai prisimenu tą jo interviu, kuriame pasakė, kad viskas bus iš valstybės biudžeto. Ar automobiliai buvo apmokami, bilietai buvo apmokami skiriant papildomą finansavimą iš biudžeto, tai yra iš Užsienio reikalų ministerijos arba iš Teisingumo ministerijos? Koks yra teisingumo ministrės indėlis į prokuroro išvykimą į Ukrainą? Kiek kartų susitiko teisingumo ministrė ir kiek kartų apie tai diskutavo? Tai yra labai labai svarbus dalykas.
Dėl skolų jūs čia pasakėte šokiruojantį dalyką, nes sveikatos sistemoje mes prieš dvi savaites iškėlėme klausimą ir Sveikatos ministerija šių metų skoloms skiria papildomą finansavimą. Ar teisingumo ministrė deda bent kokias pastangas, kad iki šių metų gruodžio 1 dienos…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …iš dabartinio biudžeto grąžintų skolą?
N. GRUNSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Noriu pasakyti, kad mes nesame pavaldūs teisingumo ministrei, todėl mes neaptarinėjame tų klausimų.
Dėl vykimo į Ukrainą aš nežinau, kas melavo, kas nemelavo. Aš tų pasisakymų nesu girdėjusi, tačiau noriu pasakyti, kad jokio papildomo finansavimo tam nesame gavę. Galbūt. Šiuo metu, kadangi mes priklausome jungtinei tyrimo grupei, Eurojustas mums skiria finansavimą, tad prokurorų vykimo, bent jau mikroautobusu, kuriuo važiavo antra grupė prokurorų ir tyrėjų, dalis buvo padengta iš Eurojusto lėšų.
Dar noriu patikslinti, kad šiuo metu yra perkama įranga naudojant Eurojusto lėšas, tačiau Eurojustas mums apmoka tiktai tą dalį, išskyrus PVM. PVM lieka prokuratūros kaip ir našta. Šiuo metu mes turime vieną pirkimą, kur 1 tūkst. 700 eurų liko prokuratūrai, nes Eurojustas PVM nedengia.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Nagienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama prokurore, iš tikrųjų nusikaltėlių didžiausia svajonė – silpna prokuratūra.
N. GRUNSKIENĖ. Taip.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dabartiniai valdantieji liberalkonservatoriai tą daro labai įnirtingai kiekvienais metais su jūsų biudžetu. Pavyzdys: Užsienio reikalų ministerijai kitų metų biudžetas didinamas 50 mln. – 50 %. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui biudžetas didinamas 20 mln., vien algoms kelti 6 mln. O jūsų biudžetas didinamas 0,6 mln.
Klausimas: kaip dar žadate taupyti? Ar regioniniuose padaliniuose atleisite žmones? Ką dar atleisti? Elektrą išjungsite, mašinas atimsite? Ką dar darysite? Kur jūsų yra grindys, kiek iš jūsų galima tyčiotis ir kaip jus pribaigti? Kaip galvojate, koks jūsų likimas kitais metais?
N. GRUNSKIENĖ. Labai skaudu, kad prokuratūrai neskiriama dėmesio, kiek kitiems, bet noriu patikinti, kad prokuratūra dirbo ir dirbs taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų tiktai papildysiu atsakymą. Gerbiama prokurore, noriu pasakyti, kad jūsų darbuotojai lygiai taip pat yra drausti nuo nelaimingų atsitikimų, tik bendrąja prasme – taip, kaip ir visi darbuotojai, tai yra jie sumoka socialinio draudimo mokesčius. Atsitikus bėdai, tikrai jie neliktų šiandien – bent kažkokia parama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būtų mokama. Čia bendrąja tvarka, norėjau tik pasakyti.
Mane domina, prašau pasakyti, kiek darbo užmokesčio padidėjimui jums kitiems metams yra numatyta? Ar yra numatyta, be šitų skolų grąžinimo, kur jūs sakote, turite skolų, ar yra padidinimui numatytos biudžete lėšos?
Kitas. Kiek yra laisvų etatų? Kiek man žinoma, teko dabar neseniai kalbėtis su prokuratūra, ji sako, atleidžia darbuotojus, išeina į užtarnautą pensiją ar išeina iš tarnybos, galbūt teisingiau, ir niekas nieko nebepriima ir net neleidžia priimti. Kaip iš tikrųjų yra? Ar tai yra jūsų tiesiog toks normatyvas ir užtenka tiek darbuotojų, ar čia vien tiktai negalite priimti dėl to, kad trūksta biudžete pinigų? Ačiū.
N. GRUNSKIENĖ. Supratau. Ačiū už klausimą. Dar kartą paminėsiu, kad pradėjus vadovauti prokuratūrai paveldėjau 1 mln. 800 tūkst. skolą. Per metus pavyko sutaupyti beveik 800 tūkst. Vyriausybė mums skolai padengti skyrė 1 mln. su trupučiu, kad mes galėtume išsimokėti bent jau atlyginimus. Šiais metais mums buvo skirta 1 mln. darbo užmokesčiui papildomai, tačiau tas 1 mln. kitų metų biudžetui jau nebėra numatytas. Vadinasi, mums lieka tas pats biudžetas, kurį mes turime. Todėl dar kartą pakartosiu: taip, išėjo 42 prokurorai per porą metų, priėmėme tiktai keturis – negalime sau leisti priimti daugiau, nes neturėsime iš ko išmokėti atlyginimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama prokurore, laikas baigėsi. Ačiū už jūsų poziciją, už atsakymus į klausimus. Taip pat ačiū Seimo nariams.
N. GRUNSKIENĖ. Labai ačiū už suteiktą galimybę pristatyti prokuratūros poziciją. Ačiū, kad išklausėte. Geros visiems dienos. Viso geriausio!
PIRMININKAS. Dėkui.
14.35 val.
Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936(2)ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Atitikties vertinimo įstatymo 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 3 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas siūlo pritarti iš dalies. Gal galime pritarti komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 ir 6 straipsnių pastabų, pasiūlymų taip pat nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto kalbėti nėra norinčių. Apsispręsime balsuoti skirtu laiku.
14.36 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Baudžiamojo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Iš trijų straipsnių. Nuo 1 iki 3 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime šiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
16.37 val.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo Nr. I-1057 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1850. Pranešėjas – A. Navickas.
Yra visokių pataisų ir pasiūlymų. Bet kokiu atveju dėl jų tada balsuotume balsavimo intervale, nes yra visokių pasiūlymų. Jeigu dėl to, bet jeigu ne dėl to, A. Kubilienei žodis. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos dėl šio projekto. Yra pateikta pataisa. Norėtume, kad ją apsvarstytų.
PIRMININKAS. Kolege, žiūrėkite, gal mes padarome taip. Jeigu bet kokiu atveju reikės balsuoti dėl ko nors, balsuokime balsavimo intervale ir apsispręskime. Jūs, kaip opozicijos atstovė, puikiai žinote Statuto normą, kad pakanka, atrodo, tiktai trečdalio… (Balsai salėje)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš nelabai suprantu, kodėl čia toks selektyvus pasirinkimas. Paprastai yra taip daroma…
PIRMININKAS. Mes bet kokiu atveju dabar nesvarstysime ir nebalsuosime dėl šito, nes yra pataisų.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Bet aš prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Kai mes grįšime į balsavimo intervalą, tuomet ir apsispręsime. (Balsai salėje)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). O kodėl dėl kitų jūs taip nedarote, tiktai dėl šito įstatymo? Juolab kad čia nėra nieko baisaus, yra pateikta pataisa.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, nėra skirtumo, vis tiek bus pertrauka. Jūs prašote pertraukos iki…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Gerai, supratau. (Balsai salėje) Gerai, galime ir dabar balsuoti, jeigu jūs tiktai norite. Esmės tai nekeičia, kai opozicija siūlo balsuoti, bet kokiu atveju esmės tai nekeičia. Apsispręskime dėl pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki kito posėdžio, nes už balsavo 20, prieš – 10, susilaikė 9. Tiktai patikslinu, kad opozicijai prašant užtenka penktadalio nuo balsavusių dėl pertraukos. Nei dabar, nei vėliau tikrai nebūtų problemos tą pertrauką paimti.
Gerai, kolegos, padarėme dėl vieno klausimo pertrauką. Dabar einame toliau.
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – taip pat susijęs Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektas. Dėl jo yra pastaba. Tai dėl visko spręsime per balsavimo intervalą. Darbotvarkės 2-5 klausimui buvo pritarta.
14.40 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132 (pateikimas)
Dabar 2-6 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir kitų asmenų bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas. Kviečiu ministrę M. Navickienę į tribūną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio įstatymo projektą. Teikiamo projekto tikslas yra nustatyti, jog 2023 metais Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas bazinis dydis, taikomas biudžetinėse įstaigose dirbančiųjų pareiginėms algoms apskaičiuoti, pasieks 186 eurus. Palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, 181 euru, 2023 metais šis dydis didės 2,8 % – tai didžiausias bazinio dydžio pokytis nuo 2009 metų. Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių pareiginės algos, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai palies virš 200 tūkst. Lietuvos darbuotojų. Atlyginimai šiems žmonėms padidėtų nuo 23,5 iki 161,2 eurų – nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, virėjo iki aukštesnes kvalifikacijas turinčių A lygio darbuotojų. Trumpai tiek apie šį įstatymo projektą. Džiaugiuosi, kad dėl šio bazinio dydžio padidinimo yra sutarta su Lietuvos profesinėmis sąjungomis, esant sudėtingoms aplinkybėms vertinu tą socialinį dialogą kaip tikrai pavykusį. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, kaip jūs vertinate tą faktą, kad nuo 2009 metų, kai buvo sutarta ir sumažinta po to, nuo 183 pagal dabartinius skaičiavimus turėtų būti, tada sumažinta… Dabar mes pagaliau perkopsime 186, bet per tą patį laiką vartojimo kainų indeksas padidėjo 55 %. 55 % padidėjo. Gal galite suskaičiuoti, kiek procentų per tą laiką padidės bazinis dydis? Mes ką tik turėjome generalinę prokurorę, ji skundžiasi dėl sudėtingos situacijos, dėl to, kad mes neturime… Bet ta sudėtinga situacija susidaro dėl to, kad valstybė nesugeba adekvačiai kelti tų pačių bazinių dydžių ir kitų dydžių, nepaisant to, kad masiškai… nežinau, kaip pavadinti, kokiais dydžiais didėja kainų indeksai. Ar jūs šiuo atveju manote, kad tai yra adekvatu – 55 %…
PIRMININKAS. Laikas.
V. GAPŠYS (DPF). …su tais 3 eurais, kuriais jūs padidinate?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolega, 5-iais. Bet jeigu jau kalbame apie retrospektyvą, žiūrėkite, man atrodo, atlyginimų bendra išraiška susideda iš kelių dalykų – ne tik iš bazinio dydžio, bet ir iš minimalių koeficientų, iš kolektyvinėse sutartyse sulygtų atlyginimų dydžių, sektorinių sprendimų. Mes matėme, kad atlyginimų augimas šiemet siekia dviženklį skaičių. Atlyginimų augimas savaime yra tikrai, kaip pasakyti… mes fiksuojame ir netgi daugiau surenkamų įplaukų, negu planuojame į „Sodrą“, nes atlyginimai auga gana sparčiai.
Dabar kalbant apie bazinį dydį, kaip ir sakiau, jeigu mes galvotume, kad tai yra vienintelė atlyginimų dedamoji, tai turbūt būtų vienas aspektas. Bet nepamirškime, kad, nors bazinis dydis ir auga vienaženkliu skaičiumi, bet įtakos prasme jisai padaro tikrai gana didelę įtaką. Tarkime, jeigu darbuotojas yra aukščiausios kvalifikacijos, turi A kategoriją, aukštąjį išsilavinimą, tai dėl bazinio dydžio ir minimalių koeficientų padidinimo jo atlyginimas į rankas gali padidėti virš 100 eurų, tarkime, 120 eurų. Man atrodo, tai yra gana ženklu. Todėl siūlyčiau vertinti kompleksiškai visų instrumentų įtaką žmonių atlyginimui ir turėti omeny tai, kad šis didėjimas yra didžiausias, kokį esame turėję nuo 2009 metų. Ir sutarta su profesinėmis sąjungomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pasiūlymą, ačiū už tokį projektą. Mums teko kartu su jumis dirbti opozicijoje prie valstiečių ir mes su jumis kažkada buvome registravę 193 eurų bazinį dydį. Kaip jūs manote, ministre, jeigu aš tokį užregistruočiau, ar šį kartą sulaukčiau jūsų palaikymo?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Remigijau, man atrodo, kad reikia daryti vieną žingsnį vienu metu. Šiandien mes su jumis abu kartu galime jau pasidžiaugti, kad bazinis dydis didėja istoriškai didžiausiu dydžiu. Plius nepamiršti, kad yra minimalių koeficientų kėlimas, jo įtaka žmonių atlyginimams yra irgi tikrai gana didelė. Šiandien aš sakyčiau, kad ypač tokio ekonominio neapibrėžtumo situacijoje reikia vertinti visą kontekstą, kuris lemia atlyginimų augimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas. Jo salėje nematau. O. Leiputės taip pat. L. Nagienę matau. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama ministre, pasakote – mes dabar padidiname, bet mes tik sugrąžiname tai, kas kažkada buvo atimta. Jūs tikrai esate neteisi sakydama, kad nuo 2009 metų mes dabar šitiek didiname darbo užmokestį. Jau grąžinome išmokas tiems, kurie nebuvo gavę, tai yra senatvės pensijas. Dar negrąžinome ir už ypatingas sąlygas, valstybinių pensijų nesame grąžinę, tai dar skola yra likusi.
Bet mano klausimas. Šiandien girdėjome prokuratūros generalinę prokurorę. Kaip jūs manote, tiek valstybės tarnyba, tiek dabar ir generalinė prokurorė pasakė: mes tampame nepatrauklūs, nes mūsų darbo užmokestis ne toks adekvatus kaip privačiame sektoriuje. Ką turėtume daryti ir kaip turėtume spręsti tuos klausimus? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aš vis dėlto norėčiau akcentuoti, kad yra didžiausias didinimas nuo 2009 metų. Galiu priminti ir 2020 metų situaciją, kuomet bazinis dydis buvo padidintas 1 euru. Tada mes su profesinėmis sąjungomis neturėjome sutarimo, kad tai yra pakankamas dydis didinti darbuotojų darbo užmokestį. Dabar, šiandien, mes turime sutarimą, kad tai yra adekvatus ir pakankamas dydis didinti darbo užmokestį.
Aš norėčiau paminėti keletą skaičių, kad būtų iliustratyviau, kaip didėja kai kurių sektorinių darbuotojų darbo užmokestis šiomis biudžeto projekcijomis. Pavyzdžiui, į rankas atlyginimai mokytojams augs nuo 87 iki 129 eurų, kultūros ir meno darbuotojams – iki 124 eurų, statutiniams pareigūnams – iki 121 euro, gydytojams – nuo 160 iki 180 eurų, slaugytojams – nuo 85 iki 100 eurų, rezidentams – iki 160 eurų. Minimalios algos įtakos čia kartoti jau turbūt neverta, ji kyla 84 eurais.
Aš manau, kad tikrai įvertindami sudėtingą ekonominę situaciją ir tai, kad dėl bazinio dydžio yra susitarta, galėtume visi drauge kaip parlamentarai sutarti, kad turime tam tikrais pasiekimais ir galimybėmis pasidžiaugti drauge.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už jūsų gerą širdį, kaip Petras sakė. Mano klausimas būtų dėl paties bazinio dydžio ir galbūt jo pakeitimo, nes Valstybės tarnybos įstatyme, kuris, ačiū Dievui, neperėjo toks ir gal nepereis, gal jį reikės tobulinti, buvo numatyta skaičiuoti valstybės tarnautojams pagal vidutinį darbo užmokestį. Ar jūs negalvojate, kad bazinis dydis per lėtai auga atlyginimų atžvilgiu? Ar negalvojate, kad galima būtų pereiti prie vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Turbūt galimybes, suteikiamas valstybės tarnybos reformos… galėsime grįžti prie tos diskusijos ir diskutuoti tada, kai ji bus pateikta, bet iš principo, man atrodo, esamoje situacijoje mes vis dėlto turime vertinti instrumentų visumą, ką mes turime ir dėl bazinio dydžio, ir dėl minimalios mėnesinės algos, ir dėl minimalių koeficientų, kad galėtume išlaikyti tinkamą atotrūkį tarp kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą dirbančių žmonių užmokesčio. Na, tarkime, jeigu mes bazinį dydį didintume tokiu pat procentu ar tokiu pat pagreičiu kaip minimalią mėnesio algą, kai bazinis dydis didėtų 27 eurais, reikėtų maždaug 650 mln. eurų. Suprantame, kad vis dėlto iš šios situacijos, kokioje esame dabar, tos sanklodos, kaip atrodo darbo užmokesčio fondas, mums reikia visus tuos tris instrumentus naudoti ir siekiant tam tikro socialinio teisingumo atlyginimų politikoje, ir adekvačiai vertinant valstybės galimas investicijas į kiekvieno instrumento indeksavimą arba dydžio didinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš gal irgi pratęsiu tą pačią temą, nes iš tikrųjų mums visiems ji yra labai aktuali. Jūs, ministre, taip pat paminėjote, kad „Sodros“ biudžetas surenkamas netgi gausiau, negu planavote, ir tai rodo, kas dedasi rinkoje. Tai rodo, kad sparčiau auga atlyginimai dėl darbuotojų trūkumo ir visų kitų dalykų. Tiek vidutinė, tiek minimali alga, patvirtinta kaip tik. Auga tikrai gana sparčiai ir atsižvelgiant į tai, kokia situacija yra rinkoje. Ar nemanote, jeigu mes neatsižvelgsime į rinkos tendencijas ir bent jau nepasistengsime taikyti, na, į kažkokį vidurkį infliacijos augimo kontekste, atsitiks taip, kad kvalifikuoti darbuotojai tikrai pabėgs į privatų sektorių ir specialistų, iš tiesų dirbančių ir taip reikalingų valstybės tarnyboje, tiesiog neliks? Ar vis dėlto nereikėtų mums žiūrėti į vidutinį metinį infliacijos augimo tempą ir tada daugiau apie jį stengtis didinti bazinį dydį?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad būtent ta galimybė netekti darbuotojų valstybės tarnyboje arba jų motyvacija trauktis į privatų sektorių yra tik viena, nors ir svarbi, atlyginimų dedamoji. Yra ir kitų dedamųjų, tokių kaip kvalifikacija, motyvacija, kiti dalykai, kurie yra svarbūs darbo vietoje.
Šiuo atveju aš labai kviesčiau į diskusiją būtent dėl valstybės tarnybos reformos ir šios reformos apimties bei aprėpties. Reformai įgyvendinti mes papildomai biudžete esame numatę apie 19 mln. eurų. Tas problemas, kurias jūs įvardinate, spręsti reikia. Ar reikia susieti su kitu rodikliu, šiandien kol kas aš nemanau. Manau, kad atlyginimus turime kelti bet kuriuo atveju, kaip ir bazines išmokas, kaip pensijas, ar yra infliacija, ar infliacija yra mažesnė, kad palaikytume ir perkamąją galią. Na, tiesiog ekonomikos augimas suteikia daugiau galimybių žmonėms. Taigi, aš manyčiau, apie viešojo sektoriaus darbuotojų trūkumą, iššūkius geriausia mums būtų diskutuoti valstybės tarnybos reformos apimtimi, nes tai apima ir kitus labai svarbius aspektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. Dabar dėl motyvų už kalbės M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Išties, matyt, šie metai yra tam tikra istorinė riba. Ir tikrai yra liūdna matyti gerbiamą A. Sysą, kuris daugiau negu 10 metų kalbėjo ir laukė šios dienos, kai pagaliau tai, kas buvo 2009 metais, pasivys ir pralenks bazinį dydį, keliant jį. To nepavyko padaryti nemažai vyriausybių ir seimų. Šiandien yra tas momentas, kai ne tik pasivejama, bet ir gerokai, bent jau 3 eurais, tas bazinis dydis bus didesnis, negu buvo.
Šiais metais tas didėjimas, kai toks didelis neapibrėžtumas, yra, na, rekordinis. Per visą tą laikotarpį 5 eurais nebuvo didinta. Turėjome įvairių situacijų, įvairių ekonominių laikmečių, bet 5 eurai – toks padidėjimas… Jis, aišku, lems ir darys įtaką atlyginimų dydžiui. Tikrai įvairiai, net ir 100 eurų kai kas pajus tą padidėjimą.
Tai išties svarbus momentas ir tikrai kviesčiau palaikyti ir gerbti susitarimą su profesinėmis sąjungomis, su socialiniais partneriais, kurie yra pritarę tokiam didinimui, ir palaikyti šį sprendimą. O ar tie dydžiai tais eurais gali didėti taip, kaip užsimanome, turime suprasti, kad padidinimo 1 euru kaina iš esmės yra daugiau negu 25 mln. Tikrai Vyriausybės pasiūlymas yra subalansuotas ir įvertintas, ir sutartas su socialiniais partneriais, todėl palaikykime ir mes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai noriu pasveikinti konservatorius, kurie pagaliau ryžosi ištaisyti savo klaidas, padarytas prieš 13 metų. 13 metų vis registravau įstatymą, kad bent jau būtų pasiektas ikikrizinis lygis. Džiaugiuosi, kad pagaliau tas Rubikonas pereitas. Bet, gerbiami kolegos, šiandien infliacija yra 20 %. Bazinį dydį mes didiname 2 %. Aš suprantu, kad yra koeficientai ir viskas. Gerbiu profsąjungų ir gerbiamos Monikos susitarimą – rašalai dar nenudžiūvo, bet kodėl aš pasisakau prieš? Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nepriimtas ir gali būti, kad jis nebus priimtas, bet šitas įstatymas jau priderintas prie valstybės tarnybos, ar mes neskubame, nes tai yra lygiagretūs procesai? Aš suprantu, jeigu mes kalbame tik apie bazinį, bet čia ką tik prieš tai kalbėjo prokurorė. Prokurorė įrašyta į tą pirmą sąrašą, kurio atlyginimų tvarka nekeičiama. Ji bus keičiama antrame etape, nors ji iš tribūnos čia pasakė, kad jie nestatutiniai, jau 20 metų nestatutiniai. Ar mes girdime, ką sako generalinė prokurorė? Ar paprasčiausiai buldozeriu važiuojame ir nekreipiame į tai dėmesio? Jeigu toks požiūris į prokuratūrą Lietuvoje, manau, kad ne patys geriausi popieriai. Todėl sveikindamas, kad pagaliau susivokėte, kad buvote pridarę baisių dalykų ant Lietuvos, ir siūlote didesnį (ačiū profsąjungoms, kurios turbūt spaudė ministrę ir toks dydis atsirado), bet negerbti kitų struktūrų ir priimti įstatymą, kuris turės įtakos ir valstybės tarnybai, ne pats geriausias dalykas. Todėl aš nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkui. Apsispręsime balsuodami vėliau.
14.57 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10 ir 11 straipsnių bei 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142 (pateikimas)
Dabar bus 2-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo įstatymas. Prašau gerbiamą ministrę vėl pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Pristatau Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo priedų pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos koeficientus siekiant didinti mažiausiai uždirbančių biudžetinėse įstaigose darbuotojų pajamas ir užtikrinti teisingą apmokėjimą už kvalifikuotą darbą. Didinami įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatyti minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kad, nuo 2023 m. sausio 1 d. nustačius padidėjusią minimalią mėnesinę algą iki 840 eurų ir bazinį dydį padidinus 5 eurais iki 186 eurų, kvalifikuotų darbuotojų minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį. O siekiant atliepti poreikį sudaryti galimybę biudžetinėms įstaigoms didinti pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius aukštos kvalifikacijos specialistams, taip pat didinami ir maksimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, taip užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą.
Dabar apie minimalius koeficientus. Juos didiname maždaug vidutiniškai apie 0,5 koeficientinio dydžio, būtų apie 9–12 %. Žinodami, kad metinė vidutinė infliacija 2023 metais yra laukiama apie 7 %, tai A ir B lygio pareigybių maksimalius koeficientus didinti 0,5 koeficientinio dydžio – apie 121 eurą, įvertinus bazinio dydžio padidinimą, C lygio – 0,4 koeficientinio dydžio, apie 99 eurus, įvertinus bazinio dydžio padidinimą. Ten buvo A ir B lygis, o kur dabar įvardinau, buvo C lygis. O maksimalius koeficientus siūlome padidinti nuo 11 iki 16 %, vidutiniškai apie 350 eurų, įvertinus bazinio dydžio padidinimą. Tokiu būdu atlyginimai, kurie yra gaunami skirtingų kvalifikacijų darbuotojų, augtų maždaug nuo 98 eurų iki 169 eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikinu, kad nepamiršote mažas pajamas gaunančių valstybės tarnautojų, padidinus minimalų. Mano keletas klausimų. Vienas, tai koks yra tarpas tarp minimalios ir mažiausio valstybės tarnautojo gaunamo atlyginimo? Ir kitas. Kaip siejasi su Valstybės tarnybos įstatymu, kad priemokų suma negali viršyti 30 %, kai Valstybės tarnybos įstatyme jūs ten suteikiate vadovui teises, taip sakant, į kairę ir į dešinę, ir ne 30 % didinti. Ar tai nebus stabdis įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kai bus Valstybės tarnybos įstatymo svarstymas, tada galėsime padiskutuoti plačiau, kaip koreliuoja šios dvi situacijos. Dabar konkrečių žirklių aš jums pasakyti negaliu, tik galiu paminėti pavyzdžius, kaip kyla. Taip, aš galiu paminėti nebent, kaip atrodo minimalius koeficientus turinčių žmonių, tarkim, A lygio, atlyginimo kėlimas ir tų, kurie turi maksimalius. Jeigu yra A kategorijos darbuotojas, kuris, na, gerai, tarkim C kategorijos darbuotojas, paprasčiausią darbą dirbantis ar vairuotojas, ar slaugytojo padėjėjas, turintis minimalius koeficientus, dėl šio sprendimo ir bazinio dydžio įtakos jo atlyginimui būtų 98 eurai, jeigu jau turėjo maksimalius koeficientus ir tiktai dėl bazinio dydžio, tai alga didėtų 39 eurais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių paklausti. Už kalbės V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai sunki finansinė situacija susiklostė Lietuvoje, nes biudžetinių darbuotojų nereikia supriešinti su kitose srityse, versle dirbančiais darbuotojais su iš biudžeto gaunančiais, nes kiekvieno giminaitis, ar sesuo, ar anūkė dirba, ar dukra. Kas čia yra blogiausia, tai šalutinis poveikis svarstant šiuos klausimus, kai Lietuvoje yra supriešinama. Ir tas kiekvienas antklodės traukimas į savo pusę, bet reikia žiūrėti bendrai – ir biudžetinėms, ir visiems kitiems turi būti atlyginimų kilimas ne evoliucinis, nes jau ta evoliucinė pramiegota, čia prisipažįsta, kad daug klaidų padarė, ir prokurorė pasakė, kad jie buvo pamiršti kiek metų ir ant kolapso ribos yra, bet reikia revoliuciniais metodais didinti atlyginimus ir biudžetą, reikia skolintis, kol galima pasiskolinti. Iki 2024 m. sausio 1 d. galima skolintis papildomai, reikia skolintis, nes dabar čia pateiktas biudžetas – tai tik ašaros. Patikėkite mano žodžiu, ką aš sakiau ir apie infliaciją, kad bus 50 %, taip yra, ir vasario mėnesį bus kolapsas, todėl didinkime biudžeto išlaidas, skolinkimės, kol mes neprivedėme Lietuvos iki kracho. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
15.04 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145 (pateikimas)
Dabar kviečiu taip pat M. Navickienę pristatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą ir susijusius projektus. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą galbūt šiek tiek detaliau, su keliomis skaidrėmis. Kalbant apie prognozuojamas 2023 metais „Sodros“ biudžeto pajamas, jos yra planuojamos 9 % didesnės, negu laukiamos šiemet. Galime įvertinti ir tai, kad pagal 8 šių metų mėnesius, mes taip pat matome, kad ir 2022 metais turėsime gana ženklų pajamų augimą. „Sodros“ 2023 metų biudžeto projektas yra parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų rugsėjo mėnesį ir šiuo projektu siūlome patvirtinti 2023 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Taigi, pajamų ketinama surinkti 6 mlrd. 652 mln. eurų ir išlaidų turėsime 6 mlrd. 416,3 mln. eurų, o pajamos viršys išlaidas beveik 236 mln. eurų. 2023 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms įtaką darantys veiksniai yra šie: didėjantis šalies darbo užmokesčio fondas, dėl ko yra surenkama daugiau įmokų, bei didesni valstybės biudžeto bendrosios pensijos dalies asignavimai.
Kalbant apie „Sodros“ biudžeto išlaidas, 13,5 % didesnės, negu šiemet laukiama, ir didžiausią dalį „Sodros“ išlaidų kaip ir visada sudaro socialinio draudimo pensijos, joms yra numatoma skirti beveik 4 mlrd. 911 mln. eurų – 13,4 % daugiau, nei laukiama 2022 metais. Taip pat prognozuojama, kad ligos socialinio draudimo išmokos sieks 511,8 mln. eurų ir bus apie 40,1 mln. eurų, arba 8,5 % didesnės nei 2022 metų atitinkamos išlaidos. Šios draudimo rūšies išlaidos sudarys apie 8 % visų išlaidų. Taip pat motinystės socialinio draudimo išmokoms 2023 metais numatoma panaudoti 476,5 mln. eurų, tai yra apie 68 mln. eurų daugiau nei 2022 metais.
Šios eilutės išlaidos sudaro apie 7,4 % visų fondo biudžeto išlaidų, ir čia dėl Europos Sąjungos perkeltos direktyvos vaiko priežiūros atostogų, įtraukiant neperleidžiamų ir tėvams naudojantis abiem vaiko priežiūros atostogomis, šeimoms, nes bus skiriama didesnė išmokų suma, tai biudžete papildomai tam yra numatyta 31,4 mln. eurų. Taip pat nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti beveik 354 mln. eurų, arba 5,5 % laukiamų visų išlaidų. Šios išlaidos taip pat bus didesnės nei 2022 metais dėl dviejų dalykų: dėl augančio darbo užmokesčio fondo, nuo kurio ir priklauso socialinio draudimo išmokos, bei dėl Finansų ministerijos prognozuojamo pagal raidos scenarijų nedarbo lygio padidėjimo vienu procentiniu punktu – iki 6,8.
Išlaidos pensijų draudimui 2023 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Taigi šios išlaidos didės apie 580 mln. eurų ir vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo 2023 metų didės apie 12 % ir pasieks 575 eurus. Šiaip vidutinė senatvės pensija pasieks 542 eurus.
Čia turbūt šioje skaidrėje svarbu paminėti, kad po atliktos reformos mes dalį „Sodros“ perviršio galime skirti spartesniam individualiosios pensijos dalies indeksavimui, tad 2023 metais būtent tokiam spartesniam indeksavimui mes esame numatę apie 120 mln. eurų. Turbūt yra dar svarbu pasakyti, kad po reformos yra siekis kuo labiau glaudinti mokėtų įmokų ir gaunamų išmokų vertę, gaunamos pensijos, nes šiandien dar vis yra apie 60 % įtakos bendrajai pensijai iš bazinės pensijos dalies ir tik 40 % iš individualiosios. Siekis yra pasiekti bent 50 ir 50 santykį, kad žmogaus mokamos įmokos turėtų didesnę reikšmę.
Šioje skaidrėje matomas retrospektyviai vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos augimas. 2021 metais – 10 %, 2022 metais – 11,1 %, 2023 metais – 17,8 %. Jeigu kalbėtume apie vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją su būtinuoju stažu, taip pat dinamika yra pateikta šiose skaidrėse.
Motinystės socialinio draudimo išlaidas didins geresnės sąlygos derinti šeimą ir darbą. Jau minėjau, kad 31,4 mln. eurų bus skiriama Lietuvos šeimoms, kurios susilaukia vaikų ir pasinaudoja vaiko priežiūros atostogomis abu iš tėvų.
Svarbu tai, kad planuojamas teigiamas 2023 metų rezultatas. Numatomas teigiamas 2023 metų rezultatas sudarys beveik 236 mln. eurų.
Labai svarbu net ir šiuo metu kalbėti apie tai, kad visi sprendimai, susiję su socialinio draudimo lėšomis, turėtų būti tvarūs. Prioritetą taip pat turime išlaikyti rezervo kaupimui ir nuosekliam rezervo didinimui. Matome, kad laukiama Rezervinio fondo 2022 metų vertė yra apie 1 mlrd. 293 mln. 2023 metų prognozė pagal Finansų ministerijos raidos scenarijų, jei bus taip, kaip mes planuojame, pervesti į Rezervinį fondą galėsime per 300 mln. eurų. Rezervas tuomet pasiektų 1 mlrd. 600 mln. eurų. Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad visos socialinio draudimo rūšys planuojamos subalansuotos.
Dar keli aspektai apie lydimuosius projektus. Kartu su „Sodros“ biudžeto projektu yra teikiami du lydimieji įstatymų projektai. Vienas iš jų – Valstybinio socialinio draudimo. Ir Nedarbo socialinio draudimo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu sprendžiama problema, kai už kai kuriuos asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, socialinio draudimo įmokas perveda ne asignavimų valdytojai, o jiems pavaldžios įstaigos. Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Dabar nustatyta, kad už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis socialinio draudimo įmokas galėtų sumokėti tik valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. O siūlome nustatyti, kad įmokas galėtų pervesti ne tik asignavimų valdytojai, bet ir jų įgaliotos įstaigos ar institucijos.
O antruoju projektu yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino, kad „Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 % šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Siūlome nustatyti, kad socialinio draudimo baudos skiriamos taikant Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą baudų skyrimo tvarką. Nuostata leidžia baudas individualizuoti atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą, kaltę, kaltės formą ir rūšį, dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą. Į Teisės departamento pastabas atsižvelgsime svarstymo komitetuose metu.
Na, o Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimas. Nuo 2022 metų rugpjūčio Užimtumo tarnyboje yra du statusai registruotiems asmenims. Tai yra darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir bedarbio statusas. Statusas turi įtakos skiriamai nedarbo socialinio draudimo išmokai. Siūlome nustatyti, kad teisė į nedarbo draudimo išmoką yra siejama su bedarbio statuso įgijimo diena. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirma klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiama ministre, išties nenuneigiamas dėmesys socialinei politikai. Vertindami tiek valstybės biudžetą, tiek socialinio draudimo biudžetą matome, kad jūs tai darote. Per 76 % „Sodros“ biudžeto yra skiriama pensijoms, jos indeksuojamos ir bazinė dalis, stebina, kiekvienam didės po 20,37 euro. Pagal teikiamo įstatymo 7 straipsnį individualioji socialinio draudimo pensijos dalis indeksuojama ir tam bus skiriama 120 mln. Jūs minėjote, kad numatoma galvoti apie santykį, kuris būtų bent jau 50. Prašom pasakyti, ar nesvarstėte galimybės jau dabar artėti prie to santykio ir indeksavimui skirti didesnę sumą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Na, esame tikrai tiek su „Sodros“ atstovais, tiek su įvairiais ekonomistais daug dirbę ir taręsi, kaip galėtų atrodyti tas sklandus perėjimas, kad nebūtų, na, kažkoks pernelyg radikalus žingsnis, kad neturėtų įtakos, nes vis dėlto yra tam tikro neapibrėžtumo, jį matome ir šiandien ekonomikoje. Tai yra pasirinktas toks tvarus pereinamasis laikotarpis rodikliui pasiekti ir, man atrodo, jo reikėtų laikytis.
Na, o pervedama suma taip pat yra aptarta mūsų pensijų reformoje, kad galima iki 75 % perviršio naudoti spartesniam individualiosios pensijos dalies indeksavimui, bet lygiai taip pat reikia labai stipriai vertinti ir ekonomikos aplinkybes tam, kad galėtume atidėti dalį perviršio į rezervą. Todėl tikrai atsakingai tariamės ir su „Sodros“ specialistais, kiek būtent šiemet galėtume skirti individualiosios pensijos dalies spartesniam indeksavimui. Na, tai vis dėlto yra ženklus, apie 15 %, spartėjimas su tais 120 mln. eurų, todėl šiemet siūlytume, įvertinę visas aplinkybes, likti prie tokio mechanizmo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, tikrai neturėjau progos atsisėsti ir pasižiūrėti daugiau, tik kiek informacijos išstudijavau iki praeitos savaitės trečiadienio. Gerbiama ministre, čia žmonės kalba apie pašalpas ir visa kita, bet aš noriu užduoti kitą klausimą. Spalio 1 dieną bedarbių Lietuvoje buvo 142 tūkst., tai yra 5,3 % mažiau gyventojų, negu rugpjūčio mėnesį buvo bedarbių skaičius. Bet tuo momentu pagal Statistikos departamentą ir Vyriausybės informaciją, ką jūs teikiate, iš Lietuvos išvyko virš 30 tūkst. gyventojų, tai sudaro 20 % daugiau, negu buvo planuota. Tai reiškia, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nedarbo lygis padidėjo 13 %.
Dabar kitas dalykas. Jeigu rugpjūčio mėnesį išvykimas yra toks didelis ir 13 % yra didesnis, tokiu atveju išeina, kad 24 % žmonių, 27 tūkst. žmonių, realiai įėjo į nedarbo rinką. Dabar jūs atsakykite. Jūs planuojate perspektyvą, kad surinksite daugiau į biudžetą pinigų, planuojate, kad įmonės…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …atleis apie 7 % Lietuvos gyventojų, taip kalba ir Lietuvos bankas, kad toks bus nedarbo lygis. Kaip jūs planuojate surinkti „Sodros“ biudžetą, jeigu planuojami atleidimai sieks apie 7 %? Aš jūsų biudžete nematau nė vieno sakinio, nė vieno skaičiaus apie tai.
PIRMININKAS. Laikas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Na, visos projekcijos bet kurio biudžeto, įskaitant ir „Sodros“ biudžetą, turi nuo kažkokių prielaidų atsispirti. Mūsų prielaidos yra būtent iš Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio raidos scenarijaus, jis yra pateiktas, jame mes vertiname nedarbo augimą maždaug 1–7 % nuo dabar esančių 6 %. Kokias nors kitas prielaidas dabar vertinti, kaip suveiks paramos verslui mechanizmai, kokie bus galutiniai atleidimai, ar mes kaip nors išsiskirsime iš konteksto regione – tokių indikacijų šiandien mes dar neturime. Galime atsispirti nuo tų skaičių, kurie šiandien yra, jie buvo vertinami formuojant visus biudžetus, įskaitant ir šį. Mūsų vertinimu, būtent Finansų ministerijos pateiktas nedarbo augimas ir daro įtaką papildomoms lėšoms, mano pateiktoms nedarbo išmokų gavėjų sąraše. Kitų patikimų skaičių, nuo kurių galėtume atsispirti, mes šiandien tiesiog neturime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, mes žinome galingą skaičių magiją, kad skaičius galima sudėlioti ir vienaip, ir kitaip ir galima turėti ir minusinį deficitą, ir teigiamą. Čia aš dabar ne apie skaičius, bet čia, ko Remigijus iš principo klausė, nes ir sunku prognozuoti, ir sunku pasakyti.
Jūs sakėte, kad subalansuotos draudimo rūšys. Mano klausimas. Įmokos savarankiškai dirbantiems nepasikeitė. Visados dėl jų ligos ir motinystės draudimas turėdavo šiokį tokį minusiuką. Kodėl šiandien jūs teigiate, kad viskas subalansuota ir netgi yra pliusas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog tikrai pasitikiu „Sodros“ specialistų teiktomis ataskaitomis ir biudžeto projekcijomis, kuriose tas dalykas yra konstatuojamas. Neturiu pagrindo dvejoti, kad visos draudiminės rūšys, įskaitant šią, turės teigiamą balansą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiama ministre, dėkui už išsamų pristatymą. Norėčiau pratęsti kolegės Rimos klausimo dalį šiek tiek apie tą kryptį dėl individualios ir bendrosios. Kaip skiriasi pensijų indeksavimo procentai žiūrint į būsimų 2023 metų biudžeto projektą, kokią dalį sudarytų bendroji dalis ir kaip atrodys su individualiąja? Tiesiog ar tie skirtumai ryškėja, ar tai daugiau ateities klausimas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Taip, ateinančiais 2023 metais esame numatę, kad bazinė dalis bus indeksuota apie 9 %, o individualioji – apie 15 %. Tas skirtumas yra išlaikomas. Man atrodo, kad yra labai svarbu į tą pusę pagal galimybes kiekvienais metais ir eiti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Kukuraitis. Jo salėje nematau. Tokiu atveju – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų dabar kalbant apie rezervą gal galite įvardinti, kokio dydžio rezervą mes turėtume iš viso sukaupti, kad ramiai, jeigu ateis krizė, turėtume iš ko mokėti, nebūtų taip, kaip 2008 metais rezervo nebuvo likę, kad nereikėtų mažinti išmokų?
Kitas klausimas. Dabar tą rezervą mes įdarbiname, ar uždirba rezervas ir kur mes jį laikome? Šiandien, žinome, yra labai rizikinga, kokia yra situacija, kaip mes elgiamės su rezervu? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj, bandau atsiversti.) Kol kas mūsų projekcijos dėl rezervo buvo numatytos iki 2025 metų. Jeigu kalbėtume apie laukiamą 2023 metų rezultatą, apie 1 mlrd. 600 mln. yra ir piniginė išraiška kartu su investuotu turtu. Šiuo atveju tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija yra įsipareigoję, kad šios lėšos priklausytų jų investicinei dispozicijai. Kaip tos lėšos yra investuojamos, turbūt geriausia būtų kreiptis į Finansų ministeriją, kad būtų į šitą klausimą atsakyta. Realiai tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija yra atsakingos institucijos už tai, kad rezervinės lėšos, tiek turimas turtas būtų administruojami atsakingai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, leiskite jums trumpai priminti senus gerus laikus, kai praeitą kadenciją darėme sprendimą dėl bazinės pensijos perkėlimo į biudžetą iš „Sodros“. Jeigu mano atmintis nemeluoja, jūs rėmėte tą sprendimą. Tada mes kalbėjome ir su Finansų ministerija, ir su kitais, kad tai būtų pagrindas sparčiau didinti bazinę pensiją, o ne lėčiau būtent tam, kad spręstume skurdo problemą, būtent tam, kad iš tiesų būtų naudojami ne tik „Sodros“ resursai, bet ir kitų mokesčių pajamos siekiant išspręsti mūsų skurstančių pensininkų problemą. Ar tikrai pasirinktas kelias, kai bazinė pensija yra didinama lėčiau nei individualioji, yra teisingas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad buvo teisingas sprendimas su pensijų reforma išspręsti mažą pensijų bazę, ir mes tą padarėme. Suvienodinę bazinės pensijos gavimą žmonėms, kurie turi nuo mažiausio iki 30 metų stažą, ir tą vienų metų efektą patyrę, kai mes mokame iš karto mažiau mažų pensijų priemokų, ir kitų problemų, mes turėjome išspręsti momentiškai, valingai vieną mažų pensijų problemą ir tą padarėme.
Sprendimas nebuvo labai populiarus. Buvo visokių pamąstymų tuo požiūriu, bet mes tikrai matėme, kad negalime tęsti adekvačios formulės indeksavimo, kol atotrūkis yra toks milžiniškas ir mažiausias pensijas gaunantys žmonės visada turi gyventi iš kažkokių papildomų mažiausių pensijų priemokų. Man atrodo, šio sprendimo priėmimas, kurį mes drauge priėmėme su pensijų reforma, šiandien jau leidžia daryti kitus ilgalaikius sprendimus didinant mokamų įmokų ir išmokų ryšį ir spartinant būtent individualiosios pensijos dalies indeksavimą. Pensijos auga visiems pensininkams, bet turėti glaudesnį ryšį mes valstybėje, matyt, turime skatinti, kad žmonės jaustų mokamų įmokų didesnę vertę.
PIRMININKAS. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar už kalbės M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Praėjusią savaitę toks diktatorius A. Lukašenka uždraudė didinti kainas. Nepraėjo savaitė ir to pavyzdžio įkvėpta pasijuto Prezidento patarėja. Ji kaimynų pavyzdžiu stebisi, kodėl neįmanoma sustabdyti maisto prekių kainų augimo čia, Lietuvoje.
Bet jeigu grįžtume į realybę, tai nuoseklus pajamų didinimas – kryptinga šios Vyriausybės strategija – yra tas kelias, kuris padeda švelninti infliacijos pasekmes, Rusijos sukelto karo pasekmes ir tampa tokiu apsauginiu skydu nuo visų šių negandų. Būtent ir šis biudžetas signalizuoja, kad pažeidžiamiausių grupių augančios pajamos padės kurti saugumo lygį. Ne tik vykdomi įsipareigojimai, bet ir dar didesne dalimi galima prisidėti, kad tos pajamos augtų, pensinės pajamos. Praėjusiais metais vidutinė pensija augo apie 50 eurų, o šiemet ji jau viršija 60 eurų didėjimą.
Visos tos priemonės, taip, kaip subalansuoti draudiminiai biudžetai, taip, kaip kaupiamas rezervas, kaip auga įvairios išmokų, išlaidų sumos, kurios yra tikrai numatytos „Sodros“ biudžete, išties kurs saugumo jausmą šiais neapibrėžtumo laikais. Kviečiu visus palaikyti šį biudžetą, tokį, kokį pateikė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Mano pareiga yra tiesiog įspėti sprendimų priėmėjus. Šiandien aš nepalaikysiu tikriausiai „Sodros“ biudžeto, bet mano pareiga yra įspėti. Jeigu atiduodi pirštą, nukirs ir ranką. Jeigu atiduodame bazinę pensiją, bazinės pensijos perspektyvas valstybės biudžetui ir pasakome, kad mums nereikia jos auginimo iš kitų mokesčių, pasiimkime mokesčius kitoms reikmėms, tai mes užprogramuojame skurdo tarp pensininkų didėjimą. Mes užprogramuojame labai didelį pensijų atotrūkį ir taip toliau.
Niekas nedraudžia mums toliau stiprinti individualiosios pensijos dalies įtakos, jinai stiprėja natūraliai, nes žmonių algos yra skirtingos, žmonių įmokos yra skirtingos. Jūsų sprendimas dėl stažo, pavyzdžiui, gerbiama ministre, mane tenkina ir aš už jį balsavau, tačiau aš kalbu visai apie kitus dalykus. Aš kalbu apie tai, kad mes priėmėme strateginį sprendimą visi kartu, kad bazinę pensiją finansuojame iš biudžeto ir tam naudojame ne tik „Sodros“ pinigus, kad skurdo būtų mažiau. Tam naudojame pinigus iš akcizų, iš GPM’o, iš PVM’o, iš visko. Tačiau šiandien tas sprendimas yra nebetęsiamas, šiandien kaip ir yra nulenkiama… Tai yra šiandien yra susitaikoma su tuo, kad pinigai nueina kitoms reikmėms, o pensininkams, jų bazinės pensijos auginimui pinigų yra skiriama mažiau. Turėsime tokį precedentą, galbūt jau turėjome jį, ir ateityje turėsime ir tai ilgainiui formuos daugiau problemų negu sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuodami vėliau.
15.30 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131 (pateikimas)
Taip pat dar kviečiu ministrę pristatyti Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Ir perduodu pirmininkavimą gerbiamam A. Mazuroniui.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kad ir kokias problemas programuotų kolegos, pensijos dar taip sparčiai niekada nebuvo indeksuojamos. O pristatyti dabar jums norėčiau Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Pensijų anuitetų fondo biudžetas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2023 metų biudžetą – 12,179 mln. eurų pagrindinės veiklos įplaukas ir išlaidas, 12,226 mln. eurų investicinės veiklos įplaukas ir išlaidas. Taip pat patvirtinti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti 2023 metais skirtą atskaitymą 2,5 % vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Taip pat patvirtinti valstybės perskolinamos paskolos, skirtos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms 2023 metais dengti, dydį iki 148 tūkst. eurų. Priėmus ir patvirtinus įstatymo projektu teikiamus Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklius, bus užtikrinta „Sodros“ kaip anuitetų mokėtojo veikla. Tiek trumpai.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ori senatvė. Šiandien šita ori senatvė… Tie, kurie ėjo ir tikėjosi gauti geras išmokas, padidintas išmokas, būtent gaudami pensijų anuitetą, labai šituo nusivylė. Nusivylė, nes žinome, kad vieneto vertė yra kritusi. Tai mano klausimas paprastas. Prašom pasakyti. Pirmiausia administravimo išlaidų 2,5 % bus atskaičiuojama ir jums visą laiką dar trūko, ir skolindavomės iš valstybės biudžeto. Tai viena. Kiek dabar skolinsitės, nes praėjusiais metais buvo nepanaudota. Jeigu mes pažiūrime antrojo ketvirčio rezultatus, mes matome, kad nuostolis yra didžiulis. Tai kaip dabar šiais metais, 2023 metais, ar įvertinote, kad gali būti lygiai taip pat irgi nuostolis? Ir įvertinus, kad vieneto vertė irgi gali taip pat kristi. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš galbūt norėčiau pasakyti, pirmas dalykas, kad skolintis neplanuojama, planuojamas tik skolos grąžinimas. Dėl svyravimo visgi mes turime suprasti, kad yra trumpalaikiai laikotarpiai, ir vertinti reikėtų ilgalaikę perspektyvą tam, kad galėtume matyti per ilgesnį laiką sukauptą žmonių vertę. Lygiai taip pat turėti minty, kad yra ir saugikliai dėl tų paties išsiėmimo ir kitų dalykų. Bet atsakant į klausimą dėl skolų, tai jų papildomų nėra planuojama, yra planuojamas 148 tūkst. eurų grąžinimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Sysas. V. Ąžuolo nėra. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, galbūt ne iš 2023 metų, o iš dabartinės anuitetų veiklos. Kadangi iš informacijos mes žinome, kad II pensijų pakopa turėjo didelį verčių kritimą, ypač konservatyvūs fondai, tai ar anuitetai, kuriuos dabar administruoja „Sodra“, nenukentėjo? Juk vis tiek rinka ta pati. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dabar anuitetų, šių metų anuitetų ataskaitos aš neturiu. Dėl procento, ar galėjo turėti kokią nors įtaką, galėsime pasidomėti ir atsakyti jums raštu, kokia yra situacija, arba komitete, tačiau bet kuriuo atveju, net jeigu trumpalaikė įtaka anuitetams ir egzistuoja, aš visgi labai kviečiu vertinti ilgąjį laikotarpį ir bendresnį vaizdą, kuriame šis laikotarpis yra tik viena iš dedamųjų.
A. SYSAS (LSDPF). Bet reikšminga.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, ne be reikalo užklausiau. Jeigu pažiūrėtume, gerbiamas Algirdai, 2022 metų antrojo ketvirčio ataskaitą, už pusmetį mes turime didžiulį nuostolį, vieneto vertė yra ženkliai kritusi. Aš kalbu apie tuos asmenis, kurie jau yra pasirašę anuitetą, kurie gaus išmokas ir gauna kiekvieną mėnesį. Dėl to man rūpi šiandien, kad tie žmonės bent gautų garantuotą išmoką, kuri ir buvo skirta. Dabar jų išmoka kiekvieną mėnesį krenta. Tikrai labai svarbu, kad ministrė susirūpintų, kaip mes spręsime tą klausimą, nes Lietuvos bankas sako, negalime tiksliai pasakyti, kiek laiko bus tas kritimas. Gali būti metai, gali būti dveji ir nežinosime, kokia situacija. Todėl iš tikrųjų reikėtų dar kartą peržiūrėti ir spręsti klausimą dėl II pensijų pakopos reformos, nes šiandien situacija yra labai sudėtinga ir tikrai yra nepatenkinta dalis žmonių, pasirašiusių anuitetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto – numatytu darbotvarkėje metu.
15.37 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124. Pranešėjas – A. Dulkys. Ir lydimasis 2-10.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš pradžių keletą žodžių apie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusias priežastis.
Rengimą paakino Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kuris pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 metų ir vėlesnių metų teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl paslaugų teikimo sudarymo procesą organizuoti taip, kad sutartys būtų pasirašytos ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Turiu pažymėti, kad 2022 metais teritorinių ligonių kasų ir įstaigų sutarčių pasirašymo procesas buvo baigtas, jei neklystu, balandžio 15 dieną.
Taigi, Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra optimizuoti teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl paslaugų teikimo sudarymo procesą, pamėginant atsisakyti papildomos vertės nesukuriančių procesų. Prieš rengiant šį projektą buvo išanalizuoti teisės aktai, visi procesai, susiję su PSDF planavimu ir paskirstymu. Priminsiu, kad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas šis procesas apima šešis etapus – tai visų pirma biudžeto projekto parengimą, derinimą su PSD taryba, pateikimą Seimui, Vyriausybei.
Antrame etape mes įtvirtiname rodiklių patvirtinimo įstatymu. Na, trečias ir ketvirtas etapai, tai yra trečiasis, patvirtinto PSD fondo biudžeto išlaidų straipsniuose numatytų lėšų paskirstymo pagal smulkesnius išlaidų straipsnius ir šio lėšų paskirstymo derinimas su PSD taryba. Ketvirtame numatytas suderintų su PSD taryba išlaidų programoms ir kitoms privalomojo sveikatos draudimo išlaidoms paskirstymo derinimas su Sveikatos apsaugos ministerija. Penktame etape išlaidų paskirstymą jau tvirtina Ligonių kasos direktorius savo įsakymais. Ir šeštasis – jau sutarčių pasirašymas. Taigi išanalizavus šitą sutarčių sudarymo procesą pastebėta, kad viena iš priežasčių, galinčių pailginti mūsų šitą liniuotę, yra tam tikri būtent pertekliniai derinimai. Duosiu vieną kitą pavyzdį. Pavyzdžiui, pareiga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų paskirstymą teikti PSD tarybos nuomonei gauti. Toks pritarimas ir teikimas yra pertekliniai, nes iš esmės fondo biudžetas yra paskirstytas atitinkamų metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, jo projektą teikia pati Sveikatos apsaugos ministerija, dėl jo PSD taryba taip pat pateikia išvadą. Taigi šis pavyzdys, perteklinis derinimas, pailgina sutarčių pasirašymo procesą apie 2, 3 savaites.
Kitų metų patvirtinto PSD fondo biudžeto lėšos naujoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gali būti skiriamos tik tuomet, kai yra patvirtintos šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos bei bazinės kainos. Dėl šių bazinių kainų tvirtinimo Sveikatos draudimo įstatyme taip pat yra nustatyti tam tikri pertekliniai derinimai. Pavyzdžiui, vadovaudamasis įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, sveikatos apsaugos ministras tvirtina paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką, atsižvelgdamas į tai, kad bazinės kainos yra skaičiuojamos pagal šią metodiką ir negali būti kitokios, negu yra apskaičiuotos. Kreipimasis į PSD tarybą dėl nuomonės apie apskaičiuotas kainas yra tikrai netikslingas, juo labiau kad taryba galėtų teikti savo siūlymus dėl pačios kainų skaičiavimo metodikos ir tai būtent ir galėtų lemti bazinių kainų dydį.
Taip pat vertinant funkcijas ir procesus buvo atkreiptas dėmesys į dar keletą smukesnių papildomos vertės nesukuriančių funkcijų. Galiausiai, atsižvelgiant į visa tai, ką išdėsčiau, kas daugiau dar nurodyta aiškinamajame rašte, įstatymo projektu yra siekiama atsisakyti būtent mano minėto trečio ir ketvirto sutarčių sudarymo proceso, kitais žodžiais, projektu siekiama būtent atsisakyti vertės nekuriančių nuostatų, susijusių su pertekliniais biudžeto lėšų paskirstymo ir kainų tvirtinimo procesais, koreguoti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos funkcijas, susijusias su bazinių kainų ir jų nustatymo metodika, nustatant, kad taryba teikia nuomonę sveikatos apsaugos ministrui dėl bazinių kainų metodikos, na ir nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF, apmokėjimo tvarkas ir būdus, Ligonių kasos teikimu, tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Ir, kaip minėjau, keletas neaktualių nuostatų.
Taigi priėmus šitą įstatymo projektą būtų greičiau tvirtinamos bazinės kainos, atitinkamai greičiau galėtų būti šioms paslaugoms skiriamos PSDF lėšos ir greičiau būtų sudaromos sutartys.
Dabar apie 2023 metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Planuojama, kad 2023 metų biudžeto įplaukos iš viso turėtų sudaryti kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų, taip, mes peržengėme tą simbolinę 3 mlrd. eurų ribą, tai yra didėja apie 260 mln. eurų, arba 9,3 %. 124 mln. eurų, arba 48 %, augimo papildomų lėšų numatoma skirti PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų kainoms didinti, siekiant taip bent iš dalies kompensuoti energetinių išlaidų brangimą, MMA didinimą, šakos kolektyvinės sutarties nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio didinimu, įgyvendinimą, 81 mln. eurų, arba 31 %, augimo papildomų lėšų numatoma skirti PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų plėtrai ir naujoms paslaugoms, 52 mln. eurų papildomų lėšų numatoma skirti vaistų, medicinos pagalbos, ortopedijos techninių priemonių prieinamumui užtikrinti. Prognozuojama, kad gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestis 2023 metais turėtų augti vidutiniškai apie 8 %.
Taigi sveikatos priežiūros srityje numatoma visų pirma gerinti prieinamumą pacientams patekti pas šeimos gydytoją, sudaryti galimybę gauti platesnį paslaugų spektrą, plėsti šeimos gydytojų komandą įsteigiant papildomų slaugytojų, atvejo vadybininkų, terapeutų, akušerių etatų, taip pat sudaryti galimybę pacientui gauti daugiau paslaugų arčiau namų, siekiant, kad medicininės reabilitacijos paslaugas pacientai gautų arti gyvenamosios vietos ir kuo anksčiau. To padėtų išvengti tolesnės reabilitacijos siuntimai. Taigi numatomi medicininės reabilitacijos pirmojo etapo paslaugų finansavimo ir jo didinimo pokyčiai.
Taip pat svarbu sudaryti galimybes vaikams, turintiems raidos sutrikimų, gauti paslaugas arčiau namų, geresnės kokybės, patogesniu būdu, dienos stacionare. Taip pat svarbus naujų vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų įvedimas, apimčių didinimas.
Taip pat, be abejo, sieksime užtikrinti intensyvesnę sergančiųjų psichikos ligomis priežiūrą ambulatorinėje grandinėje, stiprinant pirminės psichikos sveikatos priežiūros grandį, teikiant naujas paslaugas, didinant paslaugų įkainius, tobulinant, be abejo, taip pat ir skubiosios pagalbos skyrių finansavimą.
Vaistų kompensavimo srityje pagrindinis mūsų problemų kakliukas tai yra inovatyvūs vaistai, technologijų vertinimas ir jų patekimas į kompensavimo sistemą. Tikimės, kad čia taip pat tos investicijos turėtų padėti. Didinsime ir kompensuojamųjų medicinos priemonių kiekį, ypač cukriniu diabetu sergantiems pacientams, ir atitinkamų naujovių imunoprofilaktikos dalyje.
Aš, matyt, čia save sustabdau. Daug detalių mes, matyt, dar aptarsime ir Sveikatos reikalų komitete. O dabar, matyt, jūsų klausimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Kaip minėjote, ministre, kitų metų biudžete numatyta 9,3 % daugiau pajamų negu praėjusiais metais. Kaip jūs manote, ar užteks tos sumos sveikatos sektoriaus algoms, NPD, MMA pokyčiams, sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimams, energetinių išteklių kompensavimui ir visų kitų paslaugų kainų brangimui? Ar planuojama didinti sveikatos priežiūros paslaugų kainų balo vertė atitiks realias paslaugų kainas? Ir kaip su valstybės draudžiamų asmenų įmokomis? Čia numatytas tiktai 1,4 % didėjimas.
A. DULKYS. Labai daug triukšmo, nesu garantuotas, kad girdėjau viską iš jūsų ilgo klausimo. Matyt, augančio to pajamų padidėjimo viskam, ką jūs čia išvardinote (aš taip net rankas išskėčiau), tikrai negali užtekti, nes juk visą laiką paskui mus keliauja, mums į nugarą kvėpuoja mūsų praeities sprendimai, su tuo aš, kaip ministras, dabar susiduriu. Mes matome, kai sakome, įskaičiavome į paslaugos kainą štai tokį, tokį ir tokį dalyką, o paskui paaiškėja, kad gydymo įstaigos naudoja pačioms aktualiausioms problemoms, nes jos kažkada anksčiau negavo pakankamai tų išteklių. Matyt, atsakant į jūsų klausimą, ne, mums šito padidėjimo negali užtekti. Mes planuojame tam naudoti ir rezervus, prie PSDF sukauptus, ne tokius ir mažus. Taip, paslaugų kainų didinimas įvairiose srityse taip pat yra numatomas. Čia, kaip ir kalbėjau dėl vaistų politikos, mes irgi turime tam tikrą kakliuką, kad mūsų ligonių kasos nespėja skaičiuoti ir nespėja tų visų kainų pateikti į mūsų gyvenimą.
Bandau čia save stabdyti. Atsiprašau, jeigu kažko būsiu neišgirdęs. Atsakysiu jums arba asmeniškai, arba komitete pasitikslinsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Veryga.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kiek vėlgi prabėgom spėjau peržiūrėti tą pateiktą biudžetą, biudžeto rezervas – 511 mln. Praeitais metais – 330 mln. Iš tų 330 mln. vėlavome atsiskaityti su darbuotojais kovidinius pinigus, reikėjo daryti bent tris komiteto posėdžius, prašyti. Iš tų pačių 330 mln. nebuvo padidintas koeficientas ir nebuvo padidinti įkainiai. Iš tų pačių 330 mln. absoliučiai nebuvo skirta gydymo įstaigoms įsigyti būtiną aparatūrą. Dabartiniame biudžete vėl aš matau tuos pačius skaičius. Kartu jūs sakote, kad reikia optimizuoti, reikia siekti, stengtis ir taip tuo atveju rajonines ligonines palikti už ribų. Tas pats Radviliškyje, tas pats Kelmėje. Mes su jumis, ministre, šnekėjomės. Kaip jūs manote, ar 511 mln. rezervas nėra gėdingas ir kam jūs jį planuojate naudoti, jeigu jau kovido nebėra? Kam tuos pinigus jūs planuojate panaudoti?
A. DULKYS. Labai ačiū, jūsų klausimas labai geras, kaip visada, labai teisingas. Mėginu atsakyti taip, tuoj išvardinsiu, kam mes jį naudosime. Kadangi negalime mąstyti tiktai apie šiuos metus, kitų metų periodą, mes mąstome dar ir turėdami omenyje mažiausiai 2025 metus. Aš labai jaudinuosi dėl 2025 metų, nežinau, apie kokį rezervą čia stovintys žmonės kalbės tą dieną, nes matau daugybę problemų ir reikalų, kas tą rezervą suvalgys.
Ne, aš nesutinku su jumis, kai jūs sakote, kad mes nesirūpinome gydymo įstaigų iškeltais klausimais dėl energetinių išteklių kompensavimo. Mus pasiekė tada vienos, dviejų įstaigų prašymai ir klausimai, kad 2020 ir 2021 metais paslaugų kainos nevisiškai dengė COVID-19 stacionaro paslaugas. 2022 metų paslaugų kainos buvo geros. Gavę šitą signalą mes rūpinomės ne šitų kelių įstaigų klausimu, mes atlikome ilgiau, bet sistemiškai patikrinome visus skaičius. Spalio mėnesį, aš jau esu pasirašęs įsakymą, per 60 įstaigų visoje Lietuvoje iš rezervo gaus būtent 44 mln. kompensaciją dėl energetinių COVID-19 stacionaro paslaugų. Dėl kovido taip pat iki spalio 1 dienos yra perskaičiuoti, lapkričio mėnesį jau turėtų pasijausti… Lapkričio mėnesį Ligonių kasa dar kartą ims visus skaičiavimus, mes norime pasižiūrėti, nes dabar atlikome skaičiavimus neįtraukdami tų paskutinių pačių didžiausių kainų, kurios buvo pasiekusios. Lapkričio mėnesį mes patikrinsime, kas darosi su energetiniais dalykais, ir, jeigu reikės, lapkričio mėnesį dar kartą perskaičiuosime paslaugų kainas. Noriu pasakyti, kad neužmirštumėme, visų biudžetinių įstaigų, įskaitant ir ligonines, laukia ir bendras Vyriausybės sprendimas, nuo lapkričio iki kovo mėnesio bus, kaip sako, tos sąskaitos, tikėtina, geresnės.
Na, dėl rezervo. 2022 metų rezervu mes dar turime apmokėti COVID-19, tai yra 23,5 mln. Apie 5 mln. jau apskaičiavome, gali būti, kad reikės dar plius 3, tai apie 8 mln. numatome skirti būtent komunalinėms paslaugoms, ryšiams, maitinimui kompensuoti, taip pat vaistams. Kolektyvinės šakos sutarčiai – 36,4 mln., 44 mln. aš jau paminėjau. Iš viso prognozuoju, kad apie 150 mln. rezervo iš tų minėtų 500 mln. mes jau dabar panaudosime 2022 metų poreikiams. 2023 metais mums, jau dabar skaičiuoju, gali reikėti arti 300 mln. eurų visiems šitiems sudėliotiems dalykams. Kadangi atsakymo laiką aš jau tikriausiai viršijau, čia tiesiog save sustabdau.
PIRMININKAS. Ir stipriai.
A. DULKYS. Komitete detaliau pasakysime, kas ten išeina.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga. Aš tik primenu, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
A. VERYGA (LVŽSF). Sunkiai su ta minute. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš kelis klausimus turiu. Pirmiausia dėl PSD tarybos. PSD taryba pritarė biudžetui, kuriame buvo numatyta faktiškai beveik 12 % didesnis PSDF’o biudžeto augimas. Kaip iš Vyriausybės išėjo beveik 70 mln. mažesnis PSDF’o biudžetas, apie kurį PSD taryba nežino nieko? Aš ne vieno nario klausiau, jie negirdėjo apie jokius mažinimus. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Vargu ar medikų darbo užmokesčio didinimas pasivys infliaciją. Šiemet jisai ženkliai atsiliko nuo jos, ar nebijote medikų protestų dėl to?
Dar vienas klausimas. Kodėl augančios energetinės išlaidos yra dengiamos iš PSDF’o, o ne iš valstybės biudžeto, kaip tai buvo kovido pandemijos metu, kai buvo dengiamos papildomos išlaidos?
Paskutinis klausimas yra susijęs su rezervu. Kodėl jūs dedate tas lėšas, kurias jūs paminėjote, į rezervą, o ne į išlaidas ir aiškiai neįvardijate, kur jūs jas planuojate panaudoti? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Atsakyti 2 minutės.
A. DULKYS. Pirmininke, turiu keturis klausimus. Gerai, tvarka, kaip sakoma, opozicija išradinga – į vieną klausimą keturis. Matyt, gal pradėsiu nuo aktualiausio, jūs man priminsite, jeigu aš užmiršiu.
Visų pirma dabar dėl PSDF biudžeto projekto. Taip, PSD tarybai buvo teiktas projektas, kuriame pajamų ir išlaidų balansas buvo 3 mlrd. 117 mln. eurų, tai buvo 11 % daugiau. PSD taryba pritarė tam projektui ir suformavo, priėmė savo nutarimą, nuomonę, kad jeigu šito projekto tolesnio derinimo ir svarstymo metu būtų siūloma mažinti šio biudžeto lėšas, tokiam pasiūlymui ji nepritartų, atitinkamai – jeigu didintų, tai pritartų. Nuomonė buvo, ir ministerija gavo, ir Vyriausybė gavo, tačiau atsitiko tai, kas atsitiko.
Vyriausybė, jau svarstydama viską ir žiūrėdama holistiškai, savo ruožtu reaguodama į Europoje kilusią energetinę krizę ir siekdama palengvinti mokesčių mokėtojams, įmonėms finansinę naštą, priėmė sprendimą kartu su pagrindinių šalies biudžetų projektais teikti įstatymų keitimo projektus dėl mokesčių, tarp jų ir dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo. Tai reiškia, tie atidėjimai reiškia, kad mokesčiai bus sumokėti 2024 metais. Tada „Sodra“ atitinkamai atnaujino 2022–2025 metų sveikatos draudimo įmokų sumas ir galiausiai mes turime šiais metais sumažėjusį biudžetą apie 70 mln. eurų. Bet labai noriu atkreipti dėmesį, kad 2024 metais 80 mln. eurų bus atitinkamai daugiau. Taigi pinigai niekur iš planetos nedingo, tiesiog perskirstyti tarp metų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Kadangi įstatymų projektų blokas iš dviejų įstatymų projektų, dar leisime paklausti dviem likusiems Seimo nariams.
A. DULKYS. Jaučiu, kad aš dar neatsakiau. Aš jums į kitus klausimus atsakysiu rytoj.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ne taip seniai nagrinėjome įstaigų pirmojo pusmečio finansinę situaciją. Tikriausiai džiaugiamės, kad įstaigų, kurios turi finansinių problemų, faktiškai neliko, bet augantys energetiniai kaštai tikriausiai paveiks įstaigas ir antrojo pusmečio rezultatai gali būti kur kas blogesni. Nors praeitą savaitę išvažiuojamajame posėdyje Alytuje matėme, kad nemažai įstaigų jau ruošiasi įveikti šitas problemas – pasistatė saulės elektrines ir panašiai, bet ką vis dėlto jūs, ministre, darote ir kokių galimybių suteikia kitų metų biudžetas ir rezervas, sukauptas gana nemažas, spręsti tas sveikatos priežiūros įstaigose iškylančias problemas? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jis panašus į kolegos. Dar kartą primenu, kad šiais metais rudenį mes perskaičiavome paslaugų įkainius. Tai sudarė galimybę išdėlioti 12 mln. eurų, buvo iš karto dėliojama jau nuo sausio 1 dienos į paslaugos kainą dėl galimų energetinių pokyčių, 5 mln. eurų jau dabar yra apskaičiuoti. Lapkričio mėnesį, kaip ir minėjau, skaičiuosime papildomai ir matysime, kokią situaciją turime.
Šie mūsų perskaičiavimai automatiškai suponuoja, jau dabar žinome, kad 2023 metais plius 20 mln. eurų eina pagal tai, ką esame suskaičiavę dėl energetikos kompensavimo. Jeigu lapkričio mėnesį dar ką nors pakeisime, tai mums automatiškai vėl turės poveikį ir 2023 metais. Kadangi rezervą turime, jis, kaip sakoma, yra sukauptas, tai tikrai juo ir pasinaudosime. O kadangi jūs užsiminėte čia ir apie saulės elektrines, taip, reikia žiūrėti holistiškai, per kitų ministerijų inicijuojamas priemones. Mes taip pat skatiname ir tarpininkausime gydymo įstaigoms, kad reikia visuose šiuose mechanizmuose taip pat dalyvauti, o ne tik laukti, kad kažkas atneš ant lėkštutės su mėlynais krašteliais. Tai tiek, matyt.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, tvirtinant naują biudžetą būtų pravartu sužinoti, ar gydymo įstaigos gavo žadėtą papildomą finansavimą, tų lėšų, kurias jos išleido pagal teisės aktus kovodamos su kovidu, dėl priemokų gydytojams už papildomą riziką, už papildomą darbą? Aš norėčiau klausti ir dėl Vilniaus Santaros klinikų, ir kitų įstaigų. Sumos buvo susidariusios įspūdingos.
O antras dalykas, ar išties keisis gydytojų darbo apmokėjimo kokybė? Kadangi sveikatos paslaugų kokybė labai priklauso nuo gydytojo atlygio. Nes dabartinė sistema, kai už pirmą apsilankymą yra mokama, už pirminį, o po to jau gydytojas turi neva nemokamai teikti paslaugas. Būčiau labai dėkingas už atsakymą. Ačiū, gerbiamas ministre.
A. DULKYS. Jūs kaip tik ir paminėjote vieną iš įstaigų, kuri inicijavo tą žinutę, kad 2020–2021 metais paslaugos kaina buvo ne visai sukalkuliuota. Noriu pasakyti labai objektyviai, aš tai sakydamas nekaltinu buvusių vadovų ar buvusios Vyriausybės, įsivaizduoti, kad 2019 metais skaičiuojant 2020 metų paslaugų kainas ar 2020 metų pradžioje galvojant apie 2021-uosius, nežinant, kaip čia bus valdoma pandemija, tai yra neįmanoma padaryti.
Bet mes šias žinutes gavome, perskaičiavome, ir jūsų minėta įstaiga, ir visos kitos, apie 60 įstaigų Lietuvoje, gauna kompensacijas už 2020–2021 metų COVID-19 stacionaro ligos, sakykime, tuos skirtumus. Ir ne tik Santaros, bet ir dar 60 įstaigų, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo su teigiamu rezultatu, ar su neigiamu. Mes sprendžiame ne neigiamą kažkieno rezultatą, mes sprendėme problemą – neteisingą paslaugos kainą, kaip sako. Išsprendėme ją visiems sistemiškai, kaip ir turėtų būti sprendžiami visi klausimai.
Dabar dėl darbo užmokesčio. Tikrai nemėgstu nei paklodės tampymo, nei kai bandoma ministrus pateikti, čia kartais esu girdėjęs salėje, kad štai ministras nesugebėjo kažko išsikovoti. Lyg Vyriausybė ne viena ir lyg kiekvienam ministrui turi rūpėti tik savo srities darbuotojai. Man atrodo, mes stengiamės tuos lūkesčius subalansuoti.
Nesileisiu į detales, bet gal atkreipsiu dėmesį, kad 2023 metais būtent gydytojai turi didžiausią pajamų augimą, palyginti su visomis kitomis profesijomis, ar tai būtų mokytojai, ar tai būtų kultūros ir meno darbuotojai, ar tai būtų statutiniai darbuotojai. Jų pokytis yra pats didžiausias. Bet aš jo nenoriu pateikti kaip lenktyniavimo.
Dėl kovido mes atsiskaitėme. Dėl priedų čia jūs truputėlį sumaišėte. Stacionaro paslaugos yra vienas dalykas, darbas sudėtingomis sąlygomis yra kitas dalykas. Viskas yra atsiskaityta ir buvo jau seniai atsiskaityta. Nėra jokių skolų dėl priedų kovoje su kovidu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žinote, valdžios keičiasi, bet sveikatos politika iš esmės tęsiasi. Jeigu pasižiūrėtume, kiek per dešimtmetį auga PSDF biudžetas, tikrai galime pasidžiaugti, kad šiais metais, kitais metais pagaliau tas biudžetas viršys jau 3 mlrd. eurų. Turime tikrai didelį rezervą. Jis, kaip ir minėjo kolega Aurelijus, neturi būti saugomas tam, kad pasigirtume, bet turėtų būti naudojamas, jeigu atsiras dar didesnių problemų. Tikrai džiaugiuosi, kad Sveikatos ministerija, Vyriausybė nelaukia, kol bus matomos ženklios įstaigų skolos dėl augančių energetinių išteklių, sprendžia tą problemą dabar, renka tiek ministerija, tiek komitetas duomenis ir, jeigu ta problema didės, vėl, kaip girdėjome iš ministro, bus galvojama indeksuoti įkainį. Aš tikrai manyčiau, kad komitete dar apsvarstysime ir kitus klausimus. Aš labai norėčiau, kad galbūt ne iš biudžeto, bet iš PSDF rezervo būtų išspręsta problema ir dėl vaistų kompensavimo ne tik asmenims virš 75 metų, bet ir asmenims nuo 65 metų, nes iš esmės išėjus į pensiją, gaunant socialinę pašalpą, jeigu žmogus nedirba, tai pajamos nuo 65 iki 75 metų nedidėja, žmogus turi tokias pačias pajamas, tai kodėl mes apsisprendėme kompensuoti žmonėms už vaistus be priemokų nuo 75 metų. Šitą problemą, manau, irgi yra galimybė spręsti, bet tikrai džiaugiuosi, kad esant tokiai sudėtingai ekonominei situacijai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …karui, mes gana efektingai visi kartu su opozicija sprendžiame sveikatos sistemoje iškylančias problemas.
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Prašyčiau tikrai pritarti PSDF biudžetui ir džiaugtis tuo, ką turime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar jūsų prašymas bus išgirstas, išgirsime iš A. Verygos, jis pasisakys prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Nežinau, ką mes čia taip efektingai sprendžiame, kaip pirmininkas sako, aš manau, kad mes čia jokio efekto nedemonstruojame, nes biudžetas auga iš esmės dėl gyventojų sumokamų įmokų. Čia niekuo dėti nei jūs, nei opozicija, nereikia čia kažkokių nuopelnų prisiimti. Aš noriu priminti praėjusios kadencijos dabartinės premjerės man klausimą, koks buvo užduotas: gerbiamas ministre, jūs, turėdamas, rodos, ten 300 mln. buvo rezerve, kažin ar ne kokiai pandemijai ruošiatės, ar kam čia jūsų ruošiatės, kodėl nenaudojate tų pinigų medikų darbo užmokesčiui didinti ir panašiai? Tai kai aš šiandien girdžiu ministrą, kuris sako, mes naudosime tam ir anam, ir trečiam, tai aš noriu paklausti, kurių galų mes PSDF tvirtiname Seime? Juk šiaip jame ne šiaip sau yra eilutė, skirta asmens sveikatos priežiūrai, kitiems dalykams, paslaugoms apmokėti ir taip toliau, jeigu pasilikęs 0,5 mlrd. ministras, tai jau ne 300 mln., o 0,5 mlrd., su jais elgsis kaip sugalvojęs vidury kelio, ar ne, ir jau čia jokio Seimo pritarimo, atsiklausimo jam iš viso nebereikės. Aš žiūriu į jūsų pusę ir klausiu, kas pasikeitė nuo praėjusios kadencijos, kad jūs dabar darote pusantro karto blogiau, negu darėme mes, ir sakote, kad čia yra supergerai ir mes čia supergerai kažką išsprendžiame? O blogiausias dalykas, kuris, matau, yra šiame biudžete ir susijęs su valstybės biudžetu, tas, kad išaugusias energijos kainas dengs iš PSDF. Va čia yra didžiausia bėda, nes kovido metu Vyriausybė vis dėlto išaugusias išlaidas dengė iš valstybės biudžeto, o ne iš PSDF. Vėliau tik, kai jau buvo atšaukta tam tikra situacija, karantinas, aš dar klausiau dėl atlyginimų ir priedų, tai ministras sakė, jokių problemų. Tai visgi aš matau problemų ir susilaikysiu balsuodamas dėl šio biudžeto.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymų projektų visiškai netrukus.
16.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2113 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2113. Pranešėjas – finansų viceministras G. Norkūnas.
G. NORKŪNAS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo nariai. Vyriausybė šių metų spalio 5 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, juo siūloma patvirtinti 2021 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su rinkiniu yra teikiama ir informacija apie valstybės skolą. Teikiamas 2021 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, atlikus centrinės valdžios sektoriaus subjektų ir visų valdžios valdymo lygių, tai yra centrinės, vietinės, socialinių ir kitų fondų, subjektų ataskaitų konsolidavimo procedūras. Tai yra iš viso 3 tūkst. 462 subjektai. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas bei sąnaudas.
2021 metais konsoliduotas turtas sudarė 68,7 mlrd. eurų ir buvo 7,5 mlrd. eurų, arba 12 %, didesnis nei 2020 metais. Įsipareigojimai sudarė 31 mlrd. eurų ir, palyginus su 2020 metais, padidėjo 2,8 mlrd. eurų, arba 10 %. Per 2021 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė padidėjo 10 % ir ataskaitinių metų pabaigoje sudarė 28 mlrd. eurų, arba 41 % viso viešojo sektoriaus turto vertės. Lyginant su 2020 metais, grynojo turto vertės 2021 metais padidėjimą lėmė valstybinės žemės sklypų ir laisvos valstybinės žemės, kurią Nacionalinė žemės tarnyba valdo patikėjime teise, pervertinimas pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis.
Prie Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio yra teikiama ir informacija apie valstybės skolą. Valstybės skola 2021 metų pabaigoje buvo lygi 24,5 mlrd. eurų. Tai sudarė 44,3 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu per 2021 metus sumažėjo 2,3 procentinio punkto ir 2021 metais nominaliąja išraiška valstybės skola padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 6,4 %. Vyriausybės skolinimosi kaštai mažėjo, skolos valstybės vardu valdymo išlaidos 2021 metais sudarė 346,5 mln. eurų. Efektyvi palūkanų norma už skolą valstybės vardu mažėjo apie 0,8 procentinio punkto – nuo 2,1 (2020 metais) iki 1,4 (2021 metais). Savivaldybių nekonsoliduotoji skola per metus sumažėjo 53,6 mln. eurų ir 2021 metų pabaigoje sudarė 555 mln. 800 tūkst. Socialinės apsaugos fondų nekonsoliduotąją skolą – 140 tūkst. eurų – sudarė Finansų ministerijos suteikta paskola pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti.
Valstybės kontrolė atliko Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir valstybės kontrolierius, matyt, paaiškins savo išvadą, pristatys ją. Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo dėl praėjusių metų Nacionalinio ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre.
Į tribūną kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską, kad pateiktų Valstybės kontrolės nuomonę šiuo darbotvarkėje numatytu labai svarbiu klausimu.
M. MACIJAUSKAS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šiandieną pristatau pagrindinių mūsų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių audito išvadas ir ataskaitas.
Šių valstybinių auditų tikslas – pranešti, ar ataskaitose pateikti skaičiai rodo tikrą ir teisingą vaizdą, kuris būtinas jums svarstant ir priimant sprendimus. Deja, bet mūsų surinkta, išanalizuota ir įvertinta informacija rodo, kad dalis ataskaitų duomenų vis dar nepatikimi. Dėl Nacionalinio ir Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių reiškiame neigiamą nuomonę. Nustatyti finansinių ataskaitų iškraipymai yra reikšmingi ir paplitę, todėl jos neparodo tikro ir teisingo vaizdo. Disponavimui visais reikšmingais atžvilgiais teisinga informacija reikalingas Finansų ministerijos metodinis vadovavimas ir ataskaitų rinkinių konsolidavimo sprendimai, padėsiantys įstaigoms supaprastinti apskaitos procesus, sumažinti klaidų mastą ir turėti teisingus finansinės apskaitos ir ataskaitų duomenis.
Toliau pristatysiu kiekvieną iš išvadų. Taigi, teikiu išvadą dėl 2021 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Kaip ir dėl 2020 metų rinkinio, reiškiame neigiamą nuomonę. Rinkinyje pagal konsolidavimo schemą turėjo būti konsoliduoti 3 tūkst. 462 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenys. Visas reikšmingas klaidas lėmė klaidos žemesnio konsolidavimo lygio ataskaitose. Audito metu negalėjome patvirtinti per 7 % ilgalaikio turto ir tokios pat dalies trumpalaikio turto teisingumo, ir beveik 3 % įsipareigojimų teisingumo. Kartu su Nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Jos duomenys visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi. Skolindamasi 2021 metais Vyriausybė laikėsi nustatytų skolinimosi limitų.
Kalbėdamas apie valstybės skolą atkreipiu jūsų dėmesį, kad Vyriausybė 2022 metų antrąjį ketvirtį planavo parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, kuri apimtų ir optimalaus skolos lygio apibrėžimą, buvo planuojama ilguoju laikotarpiu jį pasiekti. Dabar jos tikimės ateinančių metų pirmojoje pusėje. Manytume, šiuo metu, kai skolintis išskirtinėmis sąlygomis tenka daugiau, turėti skolos valdymo strategiją būtų ypač aktualu. Tiek apie Nacionalinį ataskaitų rinkinį ir valstybės skolą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Išklausėme tiek finansų viceministrą, tiek ir… Artūrai, klausti norėjote? (Balsai salėje) Prašom, dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turbūt visi girdėjome, ką valstybės kontrolierius pasakė, kad valstybėje yra klastojami duomenys ir finansinės ataskaitos duomenys nėra patikimi. Didelis klastojimo mastas. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal galime užduoti klausimų valstybės kontrolieriui? Nes tai ne šiaip koks nors pareiškimas, tai labai rimtas nacionalinės grėsmės aspektas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Artūrai. Kai Seimo statutas bus pakeistas arba Seimo statuto 225 straipsnio 3 dalis ir kai bus numatyta tokiame žanre užduoti klausimus, tai ir darysime. Kol Statutas nepakeistas, išklausome pranešimų, ir šitie ataskaitų rinkiniai keliauja diskusijos komitetuose.
16.17 val.
Atitikties vertinimo įstatymo Nr. VIII-870 1, 2 ir 5 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-1936(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kadangi jau balsavimo intervalas, pradedame balsavimą. Pirmas klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, darbotvarkės 2-2 klausimas – Atitikties vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai, visi 106 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Baudžiamojo kodekso 250, 251 ir 252 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1795. Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai, visi 108 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl darbotvarkės 2-4 klausimo, įstatymų bloko, buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio. Dėl darbotvarkės 2-5 klausimų bloko jau apsisprendėme.
16.19 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-2132. Balsavimas po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – balsuojate kitaip.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 106, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Kaip papildomus siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.20 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 10 ir 11 straipsnių bei 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2142 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2142. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių, visi 113 balsavo už.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomus siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą, Švietimo ir mokslo komitetą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje) Komitetą. Atsiprašau. Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.21 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2143, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2144, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2145 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2 ir 2-8.3 klausimų paketas – įstatymų projektai Nr. XIVP-2143, Nr. XIVP-2144, Nr. XIVP-2145. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – arba prieš, arba susilaikote, arba nedalyvaujate balsavime.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Ar galime apsispręsti dėl komitetų? Per šoninį mikrofoną V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tikrai paspaudžiau raudoną, turėjau paspausti žalią, prašom įskaityti už.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl protokolo ištaisysime jūsų klaidą. Kaip pagrindinį dėl visų trijų įstatymų projektų siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl projekto Nr. XIVP-2143 kaip papildomus siūloma skirti Audito komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl projekto Nr. XIVP-2144 kaip papildomą siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir dėl projekto Nr. XIVP-2145 kaip papildomą siūloma skirti taip pat Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Visus tris įstatymų projektus siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.28 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2131. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kaip nors kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 103, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Papildomais komitetais siūloma skirti Audito komitetą bei Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 15 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.24 val.
2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2124, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11, 21, 25 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2125 (pateikimo tęsinys)
Kiti klausimai, dėl jų turime apsispręsti, 2-10.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2124, 2-10.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2125. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kaip nors kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 77, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 39. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinį dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Papildomais komitetais dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2124 siūloma skirti Audito bei Biudžeto ir finansų komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Tai buvo paskutinis klausimas. Atsiprašau, svarstymo data abiejų įstatymų projektų – lapkričio 15 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Tai buvo paskutiniai įstatymų projektai, dėl kurių turėjome apsispręsti per šį balsavimo intervalą. Su džiugesiu galiu pasakyti, kad visi klausimai, kurie toliau yra likę darbotvarkėje, nereikalauja balsavimo, tai yra kito balsavimo nebus, tiesiog reikės išklausyti. Toliau įvairiausių ataskaitų rinkinių svarstymas bus tęsiamas komitetuose.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2112 (pateikimas)
Tęsiame darbotvarkės klausimus. Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2112. Pranešėjas – finansų viceministras G. Norkūnas.
G. NORKŪNAS. Vyriausybė šių metų spalio 5 dieną pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir pateikė Seimui nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūloma patvirtinti šį rinkinį. Jį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir valstybės finansinių ataskaitų rinkinys. Į valstybės biudžetą iš viso surinkta 10,7 mlrd. eurų pajamų, neskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, ir tai yra 1 mlrd. 81,8 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota. Planas įvykdytas 111,2 %. Lyginant su 2020 metais, pajamų surinkta beveik 2 mlrd. 78 mln. eurų daugiau, o tai sudaro 23,9 %. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos buvo gauta 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai yra pajamų planas įvykdytas 84 %. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis – 4,7 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis – 2,2 mlrd. eurų, akcizai – 1 mlrd. 700 mln., pelno mokestis – 1,2 mlrd. eurų.
Dėl 2021 metais galiojusių keturių pagrindinių mokesčių lengvatų ir specialiųjų sąlygų biudžetas neteko 2,4 mlrd. eurų pajamų. Iš jų dėl taikytų PVM lengvatų biudžetas neteko 335,5 mln. eurų, dėl taikytų akcizų lengvatų – 432,7 mln. eurų, pelno mokesčio – 338,5 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 1 mlrd. 309,2 mln. eurų pajamų.
Valstybės biudžeto išlaidos sudarė 14,8 mlrd. eurų, iš jų Europos Sąjungos paramos – 1,9 mlrd.
PIRMININKAS. Gerbiamas viceministre, atsiprašau. Kolegos, jeigu galima, pašnekesius šiek tiek kažkur… Labai didelis šurmulys, nieko negirdėti. Atsiprašau. Prašau, viceministre, tęsti.
G. NORKŪNAS. Ačiū. Europos Sąjungos lėšų nepanaudota 1 mlrd. 256 mln. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidos gautas pajamas 2021 metais viršijo 2 mlrd. 111,4 mln. eurų, nevertinant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų ir šiomis lėšomis vykdomų programų išlaidų. 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme buvo numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis pajamas viršys 4 mlrd. 177,9 mln. eurų.
2021 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas konsolidavus centrinės valdžios ir jos kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas už 2021 metus. Iš viso 556 subjektai. Į šį rinkinį yra įtraukta informacija apie valstybės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų straipsnių pakeitimus, 2021 metų veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Visas valstybės konsoliduotasis turtas, nurodytas finansinės būklės ataskaitoje, sudarė 54,1 mlrd. eurų ir buvo 4,8 mlrd. eurų, arba 10 %, didesnis nei 2020 metais. 2021 metais valstybės konsoliduotieji įsipareigojimai sudarė 30 mlrd. eurų ir buvo 2,6 mlrd. eurų, arba 9 %, didesni nei 2020 metais.
Valstybės grynojo turto vertė sudarė 17,7 mlrd. eurų ir buvo 0,8 mlrd., arba 5 %, didesnė nei 2020 metais. Valstybės grynojo turto vertės padidėjimą lėmė valstybinės žemės sklypų ir laisvos valstybinės žemės, kurią valdo Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise, pervertinimas pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis.
Šiuos rinkinius Valstybės kontrolė taip pat auditavo ir pateikė savo išvadas, kurias kontrolierius ir pristatys. Po pateikimo prašom priimti svarstyti Seimo nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre. Į tribūną kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską išsakyti Valstybės kontrolės pastabas.
M. MACIJAUSKAS. Dėl 2021 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio reiškiame neigiamą nuomonę. Pakartosiu, neigiama nuomonė reiškia, kad nustatyti iškraipymai yra reikšmingi ir paplitę finansinėse ataskaitose, todėl jos neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie valstybės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos klaidos, lemiančios reikšmingus iškraipymus, kartojasi ne pirmi metai, negalime patvirtinti mokesčių pajamų ir su jomis susijusių gautinų ir mokėtinų sumų teisingumo, neteisingai registruojamas atidėjinys giluminiam atliekynui rengti, žemės vertės duomenys Aplinkos ministerijoje nepatikimi.
Antri metai iš eilės konstatuojame, kad valstybės prisiimti įsipareigojimai finansuoti daugiabučių namų modernizavimą ir atnaujinimą bei analogiški įsipareigojimai nenurodyti ataskaitose nei kaip atidėjiniai, nei kaip neapibrėžtieji įsipareigojimai. Ši informacija svarbi ne tik dėl ataskaitų teisingumo, bet ir reikalinga planuojant ateinančių metų biudžetus.
Kitas pastebėjimas. Valstybės įmonių valdomas valstybės turtas, kuris įmonėms neteikia ekonominės naudos, antri metai valstybės ataskaitose parodomas skirtingai. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdoma 3 mlrd. eurų vertės valstybės žemė ir keliai pagal valstybės ataskaitas – ne ilgalaikis materialusis, o finansinis turtas, bet valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdomi medelynai ir miško žemė pateikti kaip ilgalaikis materialusis turtas.
Finansų ministerija tokią situaciją įvardija kaip atskleidžiančią ekonominius nelogiškumus, kylančius iš kitų ekonominius santykius reguliuojančių teisės aktų. Vis dėlto vadovaujantis VSAFAS, parengtais pagal tarptautinių apskaitos standartų nuostatas, tokie nelogiškumai turi būti atskleisti, bet nėra finansiniame ataskaitų rinkinyje.
Taip pat nustatėme, kad konsoliduotieji finansinių ataskaitų rinkiniai parengiami anksčiau nei įstaigų rinkiniai, kurie konsoliduojami; konsoliduojami įstaigų finansiniai duomenys, kurie dar nėra baigti rengti ir nėra patvirtinti įstaigos vadovo; į konsolidavimo sistemą pateikti duomenys skiriasi nuo viešai skelbiamų ataskaitų rinkinių duomenų. Nesilaikoma nustatytų terminų: tik pusė iš 556 viešojo sektoriaus subjektų 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinių duomenis į Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą pateikė nustatytu laiku, tai yra iki kovo 15 dienos. O jau 2023 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių ataskaitų rinkiniai turės būti teikiami dar anksčiau – iki kovo 1 dienos.
Taigi būtina diegti įstaigose realiai veikiančią kontrolės sistemą, kad konsoliduoti būtų teikiami galutiniai įstaigos vadovo patvirtinti duomenys, o metodinis vadovavimas vidaus kontrolės ir finansinės apskaitos klausimais būtų atliekamas laiku ir sistemiškai.
Prie kokybiškos apskaitos informacijos parengimo neabejotinai prisideda šios funkcijos centralizavimas, tačiau Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras 2021 metais tvarkė mažiau nei pusės suplanuoto skaičiaus įstaigų finansinę apskaitą, o ir pakankamas kokybės lygis dar nėra pasiektas.
Dėl 2021 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę, nes nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų 3,5 % asignavimų neatskleista tikroji ekonominė klasifikacija. Ataskaitose neparodytas įstaigų, vykdančių projektus, darbuotojų darbo užmokestis, atsargų įsigijimai ir panašiai. Įgyvendinus mūsų dar 2016 metais teiktas rekomendacijas, šios problemos nebeturėtume, nes būtų užtikrintas pakankamas lankstumas Vyriausybei ir institucijoms vykdyti biudžetą. Matome, kad esminiai biudžetų valdysenos pokyčiai reikalingi išsprendžiant valstybės tarnybos reformos klausimus. Tai pasiekti galima Vyriausybei kuriant ir įgyvendinant vidutinės trukmės biudžeto taisykles. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Tiek šiuo 2-13 klausimu – dėl projekto Nr. XIVP-2112, tiek prieš tai buvusiu 2-12 klausimu – dėl projekto Nr. XIVP-2113. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. O papildomais komitetais siūloma skirti visus kitus Seimo komitetus. Svarstymo data – lapkričio 15 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2114. Pranešėjas – finansų viceministras G. Norkūnas. Prašau.
G. NORKŪNAS. Vyriausybė spalio 5-ąją pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2021 metų metinių ataskaitų rinkinį. Rinkinį sudaro šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys, fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė savo išvadą, ją kontrolierius pristatys.
2021 metų pabaigoje Rezervinio fondo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 412,4 mln., iš jų – 369,8 mln. fondo banko sąskaitoje, o 42,5 mln. – Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti banko sąskaitoje.
Palyginti su 2020 metais, pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 55,4 mln. eurų. Tam įtakos turėjo iš valstybės biudžeto skirtos lėšos, daugiausia už gautus į valstybės biudžetą dividendus.
2021 metų pabaigoje grynąjį turtą sudarė 47,8 mln. ir jis buvo 0,7 mln. eurų didesnis nei 2020 metais. Per 2021 metus Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukas sudarė 57,4 mln. eurų ir tai dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, pajamų, gautų pardavus valstybinės žemės sklypus, aukcione parduoto nekilnojamojo turto pajamų, lėšų, gautų privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, bei lėšų, gautų pardavus valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės turtą. 2021 metų fondo valdymo išlaidas sudarė 1 mln. 930 tūkst. eurų.
Prašom priimti svarstyti Seimo nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre.
Į tribūną kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską pristatyti Valstybės kontrolės išvadą dėl ataskaitų rinkinio.
M. MACIJAUSKAS. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai teisingi. Auditoriai teikia besąlyginę nuomonę. Pastabų neturime.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau.
Kitas darbotvarkės… Atsiprašau, pagrindiniu komitetu dėl šio klausimo siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Biudžeto ir finansų komitetas. Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2111. Į tribūną kviečiame sveikatos ministrą A. Dulkį.
A. DULKYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, tvirtinant Lietuvos Respublikos 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį noriu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus. 2021 metais iš viso buvo surinkta beveik 2,7 mlrd. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. 2021 metų pajamų planas viršytas 4 %, gauta 107 mln. eurų daugiau įplaukų, nei buvo planuota. Praėjusių metų šio biudžeto išlaidos pagal prisiimtus įsipareigojimus sudarė beveik 2,5 mlrd. eurų ir neviršijo gautinų pajamų. Išlaidų planas vertinant skirtas biudžeto ir rezervo lėšas įvykdytas 97 %.
2021 metų PSDF biudžetą veikė du neigiami išorės veiksniai. Pirmas – karantinas ir ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos ir antrasis – ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos nuo 2021 metų liepos mėnesio. Karantino laikotarpiu iki 2021 metų liepos mėnesio iš PSDF biudžeto lėšų buvo mokami vadinamieji kovidiniai priedai gydymo įstaigų darbuotojams. 2021 metais panaudotų lėšų suma sudarė 98,1 mln. eurų. Kadangi šiam tikslui buvo panaudotos ne tik planinės, bet ir pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies lėšos, PSDF biudžeto tikslinimo metu panaudotos rezervo lėšos buvo atkurtos valstybės biudžeto lėšomis, tam tikslui iš valstybės biudžeto skiriant 37,2 mln. eurų.
2021 metais sveikatos draudimo sistema susidūrė su dar vienu iššūkiu – migrantų krize. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui teko papildoma finansinė, o sveikatos draudimo sistemos dalyviams papildoma administracinė našta – neteisėtų migrantų sveikatos priežiūrai skirta suma sudarė 0,5 mln. eurų. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Valstybės sienos apsaugos 2021 metų rugsėjo mėnesį pasirašytą finansavimo sutartį, 2021 metais didžioji dalis šių išlaidų kompensuojamos Europos Komisijos skirtomis lėšomis. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likutį sudarė 88,1 mln. eurų, faktinis biudžeto rezervas sudarė beveik 335 mln. eurų, panaudota rezervo lėšų suma – iš viso 61 mln. eurų ir gruodžio 31 dieną rezervo likutis sudarė 274 mln. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Į tribūną kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską pristatyti Valstybės kontrolės matymą šiuo klausimu.
M. MACIJAUSKAS. Atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditą, teikiame besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
Dėl ūkinių operacijų registravimo, nukrypstant nuo apskaitos standartų, fondo finansinėse ataskaitose 42 mln. eurų nepagrįstai padidintos fondo pagrindinės veiklos kitos pajamos ir atitinkamai socialinių išmokų sąnaudos. Dėl apskaitos tvarkymo trūkumų negalima patvirtinti 5,6 mln. eurų iš fizinių ir juridinių asmenų gautinų sumų už fondui padarytą žalą teisingumo, jas administruojant žalos išieškojimo informacinė sistema neužtikrina apskaitai tvarkyti reikalingų duomenų atsekamumo. Negalime įvertinti, kokia dalis iš 7 mln. eurų iš užsienio šalių gautinų sumų už Lietuvoje suteiktas paslaugas šių šalių draustiesiems dėl ilgiau nei vieneriems metams atidėtų mokėjimų apskaitoje turėtų būti priskirti ilgalaikiam finansiniam turtui. Dėl minėtų apskaitos trūkumų šalinimo pateikėme rekomendacijas, joms įgyvendinti Valstybinė ligonių kasa suplanavo priemones, susijusias su gautinų sumų administravimui naudojamų informacinių sistemų plėtra.
Praėjusiais metais konstatavome, kad nuo 2020 metų kovo mėnesio sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF pinigais tvarka, dar vadinama vienos dvyliktosios principu, kuria siekta COVID-19 laikotarpiu užtikrinti įstaigų finansinį tvarumą, yra nesuderinta su Sveikatos draudimo įstatymu. Ministerija planavo svarstyti tvarkos nesuderinamumo panaikinimo klausimą, tačiau apmokėjimas fondo pinigais už planuotas suteikti paslaugas taikytas iki šių metų spalio mėnesio. Iš PSDF biudžeto už 2021 metais suplanuotas suteikti sutartyse numatytos apimties paslaugas sumokėta 120 mln. eurų, 2020 metais – 200 mln. eurų.
Yra teigiamų pokyčių įgyvendinant Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas. Pakeistos ir praktikoje taikomos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, kad pažeidžiamų grupių asmenims, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, pacientų priemokos dengiamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Pradėjo veikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų įtraukimo ir išbraukimo iš kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais apmokamų paslaugų sąrašo sistema, užtikrinanti paslaugų kompensavimą, atsižvelgiant į jų teikimo kainas ir objektyviai įvertintas fondo galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Dėl šio klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Kaip papildomus siūloma skirti Audito komitetą bei Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2116. Pranešėjas – socialinių reikalų ir darbo viceministras V. Šilinskas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pasistengsiu trumpai ir aiškiai, neidamas į labai dideles detales, nes bus galima su konkrečiais skaičiais susipažinti.
2021 metai „Sodros“ biudžetui buvo geri, pajamos didėjo apie 500 mln., tai yra daugiau negu 10 %, ir pasiekė beveik 5,5 mlrd. eurų. Planas viršytas, gauta 102 % planuotų pajamų, nes augo apdraustųjų skaičius apie 30 tūkst. ir jų pajamos. Eurostatas skelbia, kad 2021 metais atlyginimai Lietuvoje augo sparčiausiai Europoje. Pajamas sudarė: apie 56 %, natūralu, draudėjų ir apdraustųjų pajamos, bet reikšmingą dalį, apie 40 %, sudarė biudžeto lėšos, apie 2 % sudarė savarankiškai dirbančiųjų pajamų įmokos. Dalis nedidelė, bet šita dalis augo virš 20 %.
Išlaidos augo mažiau negu pajamos, 5,6 %, beveik iki 5 mlrd. eurų. Kodėl? Mažėjo nedarbo draudimo išmokos, nors vidutinė išmoka augo iki 382 eurų, bet buvo 10 tūkst. mažiau nedarbo draudimo išmokų gavėjų, taip pat mažėjo ligos draudimo išmokų, nes žmonės tuo metu gavo su kovidu susijusias subsidijas ir nebuvo draudžiami iš ligos draudimo išmokų. Didžiąją dalį išlaidų, natūralu, sudarė pensijos, virš 75 %. Vidutinė senatvės pensija su stažu augo daugiau kaip 10 %. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos sudarė 7,5 % išlaidų, augo virš 5 %. Daugiausia, virš 70 %, išlaidų sudarė vaiko priežiūros išmokos, kurias gavo beveik 40 tūkst. asmenų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išlaidos siekė apie 30 mln. ir sudarė sąlyginai nereikšmingą dalį, vos 0,6 % visų išlaidų. Fondo veiklos sąnaudos buvo apie 90 mln., arba 1,8 % visų fondo išlaidų. Didžioji dalis, virš 70 %, natūralu, buvo darbo užmokestis.
Visos socialinio draudimo rūšys buvo subalansuotos, rezultatas teigiamas. Virš 500 mln. eurų buvo perversta į rezervą. Dėkoju. Prašom priimti, svarstyti ir patvirtinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre. Į tribūną dar kartelį kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską pristatyti Valstybės kontrolės matymą.
M. MACIJAUSKAS. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2021 metų konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais teisingas. Dėl jo pareiškėme besąlyginę nuomonę. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje nustatėme reikšmingų neatitikčių, todėl mūsų nuomonė sąlyginė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2021 metais, nespėjusi atlikti būtinų programinės įrangos pakeitimų, taikė tą patį kaip ir 2020 metais apskaitos standartą, neatitinkantį ūkinių operacijų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, registravimo būdą. Dėl to duomenys – apie 63,4 mln. eurų gautinų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 60,3 mln. eurų šių išmokų permokų, nurodyti finansinėse ataskaitose, nėra patikimi.
Galima pasidžiaugti konstruktyviu tarpinstituciniu dialogu ieškant sprendimų audito metu keltais klausimais. Finansų ministerija, įvertinusi kylančius klausimus dėl socialinių išmokų apskaitos, taikant kaupimo principą, numato parengti tik šių išmokų apskaitai skirtą standartą. O Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – peržiūrėti socialinio draudimo išmokų atidėjinių ir įsipareigojimų skaičiavimo tvarką ir tikslinti apskaitos politiką. Tai svarbūs žingsniai gerinant apskaitos kokybę ir atskleidžiant planuojamą fondo rezultatą pagal socialinio draudimo rūšis.
Stebimi teigiami pokyčiai įgyvendinant Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas. Yra priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, jais numatyta valstybės biudžeto pinigais finansuoti socialinės paramos požymių turinčias socialinio draudimo išmokas ir kompensuoti kaupiamųjų pensijų įmokų nurašytas skolas.
Taip pat 2022 metų PSDF biudžete pirmą kartą suplanuotos subalansuotos įmokos ir išmokos pagal socialinio draudimo rūšis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Šiuo klausimu pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomus siūloma skirti Audito bei Biudžeto ir finansų komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Pritarta. Labai dėkui.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2117. Pranešėjas – V. Šilinskas, viceministras.
V. ŠILINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Garantinio fondo rezultatuose matysite, kad pajamos labai didelės ir išlaidos beveik 0,5 mlrd. eurų. Bet turėkite omenyje, kad tai daugiausia susiję su tuo, kad per šį fondą buvo dalinama kovido parama. Atmetus šias lėšas, Garantinio fondo pajamos buvo apie 28 mln., o išlaidos – apie 11 mln. eurų. Todėl Garantinio fondo lėšų likutis metų gale viršijo 100 mln. eurų ir buvo taip pat teigiamas. Taip pat prašytume patvirtinti nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Į tribūną vėlgi kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską pristatyti Valstybės kontrolės poziciją.
M. MACIJAUSKAS. Teikiama išvada dėl Garantinio fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pareiškiame besąlyginę nuomonę, o dėl finansinių ataskaitų rinkinio – sąlyginę. Sąlyginę nuomonę lėmė finansinėse ataskaitose neteisingai atskleisti fondo pinigų srautai.
2021 metais buvo tęsiamas dviejų priemonių, skirtų COVID-19 padariniams švelninti, finansavimas iš Garantinio fondo: išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims ir subsidijų darbdaviams darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas. Užimtumo tarnybai, atsakingai už šių išmokų skyrimą, rekomendavome peržiūrėti išmokoms taikomų vidaus kontrolės priemonių efektyvumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Šiuo klausimu pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkui. Kaip papildomus siūloma skirti Audito bei Ekonomikos komitetus. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūlome svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
16.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2118 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2118. Pranešėjas – viceministras V. Šilinskas. Prašom.
V. ŠILINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos buvo apie 28 mln., o išlaidos tik apie 8 mln., nes buvo gana nedaug žmonių atleidimų ne dėl darbuotojo kaltės. Lėšų likutis galų gale padidėjo daugiau kaip 20 mln. ir sudarė 115 mln. eurų. Taip pat prašome pritarti Seimo nutarimo projektui ir patvirtinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkinį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar jūsų ataskaitų rinkiniui siūlys pritarti ir Valstybės kontrolė, išgirsime tuojau pat iš valstybės kontrolieriaus M. Macijausko.
M. MACIJAUSKAS. Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Dėl Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę, dėl Finansinių ataskaitų rinkinio – sąlyginę. Auditoriaus nuomonė sąlyginė, nes nuo fondo administravimo pradžios, tai yra 2017 metų, praktikoje nebuvo įgyvendinamos teisės aktų nuostatos dėl iš šio fondo mokamų išmokų perskaičiavimo tais atvejais, kai valstybiniame registre apie darbuotojus buvo patikslinti duomenys, turintys įtakos paskirtų išmokų dydžiui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl neįdiegtų programinės įrangos funkcionalumų neturėjo galimybės atsekti registre atliktų pakeitimų. Įgyvendindama audito metu teiktą rekomendaciją, valdyba atliko būtinus programinės įrangos pakeitimus ir skirtų išmokų perskaičiavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Dėl šio klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Audito komitetą. Galime pritarti? Galime. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti? Galime. Malonu, kad ir J. Jarutis pritaria.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962 (pateikimas)
Šia džiugia nata einame prie paskutinio šiandien darbotvarkės 2-19 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1962. Pranešėjas – viceministras M. Šiurkus.
M. ŠIURKUS. Labą vakarą, gerbiami Seimo nariai. Teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu, jam šių metų rugpjūčio 31 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinį. Aktualiausias klausimas – tai Pensijų anuitetų fondo veiklos pradžia 2020 m. liepos 1 d., todėl šis 2021 metų fondo ataskaitų rinkinys yra pirmasis metinių ataskaitų rinkinys, parengtas už visus finansinius metus. Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinį kiekvienais metais audituoja ir audito išvadą pateikia Valstybės kontrolė. Noriu paminėti, kad Valstybės kontrolė dėl ataskaitų rinkinio pateikia besąlyginę nuomonę. Siūlome, kviečiame pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Ar taip pat kvies pritarti ir Valstybės kontrolė, tuojau pat išgirsime iš valstybės kontrolieriaus M. Macijausko, jį paskutinį kartą šiandien kviečiame į šią tribūną.
M. MACIJAUSKAS. Taigi gegužės mėnesį pateiktoje audito išvadoje dėl Pensijų anuitetų fondo 2021 metų ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę. Fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. Baigdamas pristatymą priminsiu šiemet atlikto pensijų sistemos vertinimo rezultatus. Jie rodo, kad nėra tinkamo pensijų socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšio, pajamų pakeitimo norma pernelyg ženkliai skiriasi, tai neskatina trauktis iš šešėlio, neskatina skaidrios veiklos, neteikia pasitenkinimo pensijų sistema. Esama pensijų sistema kuria kažin ar pagrįstus socialinės paramos lūkesčius, papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose vis dar menkai prisideda prie bendro rezultato, o informacija apie jo realią naudą dalyviams nėra vertinama ir skelbiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau.
Dėl šio klausimo pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Audito komitetą, Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas.
16.58 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš skelbdamas registraciją dar noriu paskaityti balsų skaičiavimo grupės sudėtį. Ryte buvo perskaityta šiek tiek netiksliai, dabar yra pakoreguota. Balsų skaičiavimo grupę sudaro: J. Baublys, Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Bukauskas, Darbo partijos frakcija, I. Pakarklytė, Laisvės frakcija, A. Palionis, Lietuvos regionų frakcija, V. Rakutis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, S. Skvernelis, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, S. Tumėnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, K. Vilkauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.
Šia džiugia nata ir skelbiame paskutinę šiandien registraciją.
Užsiregistravo 39 Seimo nariai.
Skelbiame spalio 11 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.