LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-480 19 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant panaikinti teisinę koliziją, kuri išaiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2017-04-05 posėdyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (kaip pagrindinio komiteto) atitinkamų įstatymų projektų kuratorių ir narių 2017-05-05 pasitarime svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-417 (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 7, 8, 12, 14, 15, 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 39, 40, 41, 411, 43, 44, 45, 451, 46, 47, 51, 52, 54, 57, 59 ir 67 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401, 471, 472 ir 531 straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABĮ projektas) ir šio projekto lydintįjį projektą Nr. XIIIP-419 (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CTV projektas). Taigi nustatyta teisinė kolizija tarp Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo (toliau – Akcijų privatizavimo įstatymas), ABĮ projekto, kuriame siūloma įteisinti bešeimininkes akcijas, ir CTV projekto, kuris nustato centralizuotai valdomo valstybės turto veiklas administruojant ir realizuojant bešeimininkes akcijas.
Pagal šiuo metu galiojančio Akcijų privatizavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo būdu, kai akcijos parduodamos tik kitiems šios bendrovės akcininkams, gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad parduodant valstybės (savivaldybės) akcijas minėtu būdu, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimą akcininkas, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita.
CTV įstatymo projektu keičiamo 4 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, organizuodamas pripažintų bešeimininkėmis ir valstybės nuosavybėn perduotų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų realizavimą, pirmiausia jas parduoda Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, o nepavykus šiuo būdu realizuoti akcijų – privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo – VĮ Turto banko duomenimis, valstybė iki 2017 m. balandžio mėn. yra perėmusi teismo sprendimu bešeimininkėmis pripažintas 7 uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, iš kurių: 5 bendrovės nebevykdo veiklos, 1 bendrovė yra bankrutuojanti ir tik 1 vykdanti veiklą, kurioje valstybės akcijų dalis sudaro 0,004 proc. įstatinio kapitalo. Analogiškos būklės uždarųjų akcinių bendrovių akcijos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintą Privatizavimo objektų sąrašą. Įvertinus tokių bendrovių veiklos ir finansinę būklę, pažymėtina, kad akcijų realizavimas, pirmiausia kelis kartus bandant parduoti uždaros akcinės bendrovės akcijas Akcijų privatizavimo nustatyta tvarka, ir tik po jas siūlyti parduoti kitiems bendrovės akcininkams, taptų ekonomiškai neefektyvus, jų realizavimo procedūros būtų apsunkintos ir galėtų pareikalautų neproporcingų privatizavimo institucijų išlaidų ir laiko sąnaudų.
Taip pat siekiant užtikrinti galimybę akcijų pirkėjui už perkamas akcijas atsiskaityti dalimis (etapais), o tuo pačiu ir valstybei siekiant gauti kuo didesnę kompensaciją už laikiną kapitalo netekimą, siūlytina patikslinti Akcijų privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalį. Parengto projekto tikslas – nustatyti ekonomiškai efektyvesnį ir racionalesnį valstybės (savivaldybių) akcijų, įskaitant bešeimininkes, teisinį reglamentavimą, kuris sudarytų sąlygas optimizuoti akcijų pardavimo procesą ir mažiausiomis sąnaudomis gauti didesnės naudos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Lietuvos Respublikos Seimo nariai – Virgilijus Poderys, Artūras Skardžius.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo (pardavimo) teisinį reguliavimą nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis, pagal kurį uždarosios akcinės bendrovės akcininkui suteikiamos teisės parduoti savo akcijas arba jų dalį kitiems bendrovės akcininkams, kurie turi įstatyme nustatytą pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas ar jų dalį. Jeigu bendrovės akcininkai nerealizuoja savo pirmumo teisės, akcininkas gali parduoti akcijas savo nuožiūra. Be to, akcininkas turi teisę perduoti akcijas nesilaikydamas 47 straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždaroje akcinėje bendrovėje yra tik 2 akcininkai, ir vienas iš jų parduoda kitam savo akcijas. Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis taikytinas bet kokioms uždarosioms akcinėms bendrovėms, neišskiriant valstybės (savivaldybių), kaip galimų tokių bendrovių akcininkų. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 1 punktą, valstybei (savivaldybei) priklausančios akcijos kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamos privatizuojant akcijas įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybei ar savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimą nustato Akcijų privatizavimo įstatymas, kurio 19 straipsnyje yra nustatytas privatizavimo būdas – akcijų pardavimas uždarosios akcinės bendrovės akcininkams. Taikant šį privatizavimo būdą, valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančios uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti parduodamos tik kitiems šios bendrovės akcininkams. Be to, taikant šį būdą, gali būti privatizuojamos tik tų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos, dėl kurių privatizavimo bent tris kartus įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta privatizavimo programa, tačiau per šiose programose nustatytą laiką akcijos nebuvo parduotos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad parduodant valstybės (savivaldybės) akcijas minėtu būdu, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimą akcininkas, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita. Nors Akcijų privatizavimo įstatymas numato galimybę pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio teisiniu reguliavimu, realizuojant uždarųjų akcinių bendrovių akcijas Akcijų privatizavimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytu būdu, toks privatizavimas labiau orientuotas į procesus, o ne rezultatus. Pagal šiame straipsnyje nustatytą valstybės (savivaldybių) akcijų pardavimo būdą, įtraukus valstybės (savivaldybės) bendrovių akcijas į Privatizavimo objektų sąrašą, Privatizavimo komisijai patvirtinus akcijų privatizavimo programą, pradinę akcijų pardavimo kainą ir būdą, privatizavimo institucija turi mažiausia 3 kartus bandyti kitais Akcijų privatizavimo įstatymo nustatytais būdais parduoti valstybei priklausančias uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Kiekvieną kartą, nepavykus jų realizuoti, mažinama privatizavimo programoje nurodyta pradinė akcijų pardavimo kaina. Jeigu kelis kartus šių akcijų nepavyksta parduoti, tuomet už paskutinėje bendrovės akcijų privatizavimo programoje nurodytą kainą privatizavimo institucija valstybei priklausančias akcijas pasiūlo įsigyti kitiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams. Jeigu pastarieji savo teisių nerealizuoja, valstybei priklausančias akcijas būtų vėl bandoma realizuoti kitais Akcijų privatizavimo būdais.
Akcijų privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad už atidėtą mokėjimą potencialus pirkėjas moka palūkanas. Palūkanos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis vidutine komercinių bankų palūkanų norma, nuo likusios už privatizavimo objektą mokėti sumos. Visgi praktikoje kyla problemų akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse nustatant minėtąsias palūkanas, kadangi Lietuvos bankas neskelbia vidutinės komercinių bankų palūkanų normos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Akcijų privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti parduodamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka kitiems šios bendrovės akcininkams. Nepavykus akcijų parduoti šiuo būdu, akcijos būtų realizuojamos kitais Akcijų privatizavimo įstatyme nustatytais būdais ir tvarka. Siūlomas pakeitimas sudarys sąlygas esamiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams realizuoti savo pirmumo teises ir užtikrinti veiklą vykdančių bendrovių veiklos efektyvumą. Valstybės (savivaldybių) akcijų uždarosiose akcinėse bendrovėse, ypatingai tose, kuriose valstybė įgyja bešeimininkes akcijas, sudarančias mažą dalį bendrovių įstatiniame kapitale, privatizavimas būtų grindžiamas privatizavimo proceso optimizavimu ir jo kaštų mažinimu, kad akcininkas (valstybė/savivaldybės) gautų didesnę naudą su mažesniais kaštais.
Akcijų
privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlytina
nurodyti, kad palūkanų norma nuo
likusios už privatizavimo objektą mokėti sumos apskaičiuojama Vyriausybės
nustatyta tvarka. Esant tokiam įstatyminiam pagrindui, būtų parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1131 „Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas, kuriame atitinkamai būtų siūloma
nustatyti, kad palūkanų norma lygi
jos nustatymo dieną Lietuvos banko tinklapyje skelbiamai naujausio ataskaitinio laikotarpio paskolų eurais euro zonos rezidentams (ne finansų bendrovėms ir namų
ūkiams) naujų susitarimų palūkanų normai („iš viso“). Akcijų privatizavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies pakeitimas sudarytų
sąlygas aiškesniam ir efektyvesniam privatizuojamų akcijų pirkimo – pardavimo
sutarčių sudarymo ir vykdymo procesui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas verslo sąlygoms ar jo plėtrai tiesioginės įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. Tačiau turės būti pakeistas Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Vyriausybė per įstatymo projekte nurodytą terminą turėtų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos
Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra gauta.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimas“ , „privatizavimo būdas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai: Virgilijus Poderys
Artūras Skardžius