Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 13, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 171
STENOGRAMA
2022 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame gegužės 19 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. gegužės 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kviečiu užimti vietas. Sveikinu visus su Vyšyvankos diena ir kviečiu pereiti prie darbinės dalies. Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG*). Kolegos, kreipiuosi į jus dėl skandalingo Laisvės frakcijos nario M. Matijošaičio elgesio ir nuolat keliamų orgijų Seimo viešbučio bute. Kantrybės taurę perpildė, kai ukrainiečių šeima, gyvenanti virš jo, naktį atėjo dar kartą paprašyti, kad nebūtų triukšmaujama ir leidžiama ilsėtis, jiems buvo pagrasinta, kad jie per savaitę bus iškeldinti iš Seimo viešbučio buto. Man nuoširdžiai gėda, nes toks elgesys žemina visų mūsų Seimo narių ir kaip institucijos autoritetą. Kreipiuosi į Valdybą, kad dėl tokio pakartotinio elgesio būtų apsvarstyta ir dėl vidinių Seimo viešbučio gyvenimo taisyklių pažeidimų Seimo narys būtų iškeldintas iš buto. Mažiausiai, ką būtų galima padaryti, bent jau atsiprašyti tos ukrainiečių šeimos, pabėgėlių iš karo zonos. Aš manau, kad toks elgesys yra labai netinkamas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, siūlau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ji nagrinėja Seimo narių elgesį, taip pat ir dėl orgijų. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu išbraukti 1-2 klausimą. Antradienį mes turėjome pakeitimų paketą irgi tokiu klausimu ir kai kurių lydimųjų įstatymų projektų net tie patys straipsniai sutampa, jie dabar komitete bus svarstomi svarstymo stadijoje. Siūlyčiau palaukti, kol tas paketas, antradienį pristatytas aplinkos ministro, pasivys šitą svarstymo stadiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gautas prašymas išbraukti iš darbotvarkės. J. Razma dėl darbotvarkės. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, mes neturime teisės pasisakyti dėl opozicinės darbotvarkės dalies, bet vis dėlto Statutas reikalauja neįrašyti projektų, jeigu dėl jų yra gauta Teisės departamento išvada, kad yra galimas prieštaravimas Konstitucijai. Taip yra su įrašyta Seimo statuto pataisa – 2-7 klausimas. Aš manau, kad mes privalome jį išbraukti tokiu atveju, kol bus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Tik gal galime sutarti, kai ta išvada bus, tada mes galime įrašyti į tą dieną, kai ta išvada bus atsiradusi. Kad taip opozicinės frakcijos valia, taip sakant, nedingtų.
Galbūt aš kreipčiausi į Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vadovą gerbiamą G. Palucką. Ar tikrai mes norime įvesti naują žanrą? Jeigu Seime mes svarstome kokį nors įstatymų paketą, ar dar reikia svarstyti rezoliuciją, kad kokia nors frakcija nepritaria? Jūs šiaip parašėte rezoliuciją, kad jūs nepritariate sveikatos sistemos reformai, nors puikiai suprantate, kad net jeigu rezoliucija būtų priimta, tai nieko nekeistų dėl to įstatymų paketo svarstymo. Kodėl jūs neparašote rezoliucijos dėl kitų projektų, kuriems jūs nepritariate? Ar mes čia taip pradėsime naują viešųjų ryšių žanrą su tuščiu oro drebinimu?
PIRMININKĖ. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir toliau tokiu pavadinimu įstatymo. Žiūrėkite, kolegos, mes čia jau antrą kartą diskutuojame dėl jo nukėlimo, nėra problemos jo santykio su žemėtvarkos vadinamąja reforma. Tiesiog šitame įstatyme yra kitas pavadinimas, tai žemėtvarkos reformos įstatymų pakete reikės įrašyti tą pavadinimą, kuris įrašytas šitame įstatyme, kadangi komitete pavadinimas pasikeitė, ir tiek.
PIRMININKĖ. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Miela Pirmininke, mieli kolegos, Seimo valdybos sprendimu pirmadienį vyks penktasis jubiliejinis Litvakų suvažiavimas. Pasveikinimas jam yra šiuo metu, labai mažas, nedidelis pasveikinimas yra užregistruotas. Pirmiausia jūs visi kviečiami pirmadienį ateiti į suvažiavimą. Tai yra mūsų išeiviai.
Antras dalykas – pasveikinimas. Jeigu į posėdžio pabaigą pavyktų jį priimti, aš būčiau labai dėkingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom. L. Girskienė, po to A. Palionis.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš frakcijos vardu prašau išbraukti 1-2 klausimą iš darbotvarkės, nes vyksta susitikimai su profesinėmis sąjungomis ir, kaip paaiškėjo, dar nėra išdiskutuoti visi šitie pakeitimai.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš bendravardžiui Andriui noriu patikslinti – ne dėl pavadinimo. (Balsai salėje) Ne, ne, Vyšniauskui. Prašom išbraukti dėl to, kad lydimieji įstatymų projektai, pavyzdžiui, Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektas dabar yra svarstymo stadijos, yra 10 straipsnis, o antradienį vėl buvo pateiktas 10 straipsnio pakeitimas. Kad suvienodintume pačias redakcijas ir kad pasivytų tas, kuris po pateikimo, ir kad būtų vienodai iš karto apsispręsta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Gerbiami kolegos, pasiūlymai yra gauti. Pirmiausia informuoju, kad projektą Nr. XIVP-1704, kuris galimai prieštarauja Konstitucijai, pirmiausia turėtų apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir po to jis bus įtrauktas į artimiausią darbotvarkę, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks savo išvadą.
Taip pat norėčiau, kad apsispręstume dėl to, kad projektai Nr. XIVP-1379, Nr. XIVP-1158 ir Nr. XIVP-1659 būtų svarstomi, nors jie nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbų programą. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl gautų pasiūlymų. Yra gautas dviejų frakcijų pasiūlymas išbraukti 1-2 klausimų paketą. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip dėl 1-2 klausimo – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo viso paketo – išbraukimo.
Balsavo 115: už – 58, prieš – 42, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta, išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės.
Dabar yra gautas E. Zingerio prašymas šiandien įtraukti Litvakų kongreso pasveikinimą, tai yra projektas Nr. XIVP-1706. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šio projekto įtraukimui? Dėkoju, kolegos. Pritarta bendru sutarimu. Apsispręskime dėl darbotvarkės balsuodami. Kas pritariate? Ar galime galbūt bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti. Dėkoju, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.08 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1519(2) (priėmimas)
Kadangi 1-2 klausimas yra išbrauktas, iš karto imame 1-3 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1519(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti už. Pirmoji kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mielieji kolegos, iš tiesų labai reikalingas sprendimas. Tai, kas buvo pritaikyta esant pandemijai ir esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, reikėtų pratęsti dabar kylant infliacijai. Nemanyčiau, kad tai turėtų būti laikina priemonė.
Ateityje, po 2024 metų, vertėtų pasvarstyti apie tokį reguliavimą neįskaičiuoti turimo turto į žmonių, kurie siekia gauti socialinę paramą, bendrą krepšelį. Kadangi puikiai žinome, kad disponuoti turimu žemės sklypu ir gauti tam tinkamos naudos iš jo retai įmanoma. Taip pat, paveldėjus turtą su kitais bendrapaveldėtojais, disponuoti juo ir gauti pajamų iš to turto yra sudėtinga. O vienetai turto nulemdavo žmonių socialinės paramos gavimą. Dėl to siūlau pritarti įstatymo projektui ir ateityje svarstyti tokį reguliavimą paliekant tik turimas pajamas, įskaičiuojant į bendrą paramos gavimo sumą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi R. Tamašunienė daug ką pasakė, aš tikrai su viskuo sutinku, ypač tuo neramiu laikotarpiu tikrai galbūt neapkraukime nereikalingu darbu, bet tikrai negalėčiau sutikti su tuo, kad neskaičiuotume piliečio, turinčio Vilniuje žemės, sklypo vertės. Aš suprantu, Rita turi omenyje kaimiškus rajonus, bet, ko gero, grįžkime prie šitos diskusijos po dvejų metų, kai baigs galioti šis procesas. Manau, kaip tik žemė įgauna neįkainojamą kainą, ypač kai kuriuose rajonuose, kurortinėse zonose, ir tai yra vertybė. Tikrai neskaičiuoti jos būtų didelė klaida. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš didžiuojuosi, kad mes praeitoje kadencijoje pasiūlėme šią nuostatą būtent kovido krizės pradžioje, kai buvo formuojama pirma socialinės ekonomikos politikos reakcija į žmonių pajamų netekimą. Ilgai Lietuvoje vyksta diskusija dėl mūsų piniginės socialinės paramos sistemos efektyvumo, mes turime struktūrinę problemą, kad net tie žmonės, kurie turėtų teisę į piniginę paramą, kompensacijas, nepaima jos, ir net dabartinė Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi spręsti piniginės socialinės paramos nepaėmimo problemą. Kol kas žingsnių ta linkme nepadaryta, aš vis dažniau norėčiau tai priminti. Gaila, kad ši nuostata yra paliekama tik laikina, manau, ji puikiai funkcionuoja ir turėtų išlikti, nes mes nevertiname turto tik pirmą kartą kreipiantis dėl paramos. Vadinasi, žmogus piktnaudžiauti šia nuostata iš principo negali.
Čia yra nuostata, kuri skatina net ir pasiturintį žmogų, jeigu jis staigiai susiduria su pajamų netekimu, o kriziniai laikai, kai griūna verslas, šimtais atleidžiami darbuotojai iš valstybės įmonių, jau vyksta šiandien, kai šeimos susiduria su milžiniškos infliacijos pasekmėmis. Tai gali atsitikti bet kam, taip pat ir tam žmogui, kuris Vilniuje turi butą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, taip pat kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir apsvarstyti galimybę tobulinti ateityje, pradedant nuo pavadinimo – išbraukiant žodį „nepasiturintiems“. Mano supratimu, esant didelėms energetikos išteklių kainoms, dideliam energijos išteklių suvartojimui ir mažam efektyvumui tokia priemonė turėtų būti prieinama vidurinei klasei. Ji yra daug taiklesnė, ji yra efektyvesnė ir būtent tokia priemone naudojasi mūsų kaimyninės šalys, Baltijos šalys, Lenkija, ji suteikia galimybę ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir vidurinei klasei pasinaudoti kompensacijomis dėl didelių energijos išteklių kainų ir didelio energijos išteklių suvartojimo. Taip mes sumažintume stigmą ir pasiektume įstatyme numatytus tikslus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, visi motyvai išsakyti. Balsavimas dėl visų projektų numatytas 11 valandą. Judame toliau.
10.14 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo pakeitimo projektą sudaro septyni straipsniai. Nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už kol kas užsirašiusių nėra. Prieš norėtų kalbėti R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Stebina, ko gero, ne vieną teisininką, ne vieną baudžiamosios teisės specialistą, kai yra bandoma iš Baudžiamojo kodekso tam tikras nuostatas perkelti į Lygių galimybių įstatymą, o dar įdomiau, kad jau iškart atsiranda prezumpcija. Kolegoms Seimo nariams, kurie nėra teisininkai ir kurie nėra susidūrę su panašiais atvejais, aš galiu pasakyti, jeigu jūsų darbe atsitiktų įvykis, kai darbuotojas arba bet kuris kitas žmogus, pavyzdžiui, parašytų, kad jūs prie jo priekabiavote, tai ne jis turėtų įrodinėti, kad jūs priekabiavote prie jo, o jūs turėtumėte įrodinėti, kad jūs nepriekabiavote. Ko gero, tai yra antras atvejis Europos Sąjungoje, kai bandoma prastumti, sakyčiau, tokį šlykščiai keistą teisės aktą. Dar įdomesnis dalykas, kad tai teikia Seimo nariai, palaikantys, sakyčiau, tokį demokratinį ir liberalų flangą.
Dar įdomesnis dalykas vakar vyko ir dėl Darbo kodekso. Netgi Darbo kodekse bandoma įrašyti nuostatas, kad psichologinis smurtas, seksualinis smurtas ir kiti panašūs dalykai, susiję su darbo santykiais, būtų traktuojami kaip mobingas. Aš net neįsivaizduoju, kaip atsitiks ir kas tai turės įrodyti.
Kitas dalykas. Mes jau turėjome Lietuvoje, kai vienas mūsų kolega Seimo narys, dirbdamas Lygių galimybių kontrolieriaus institucijoje, priekabiavo prie savo bendradarbio, prie savo kolegos. Tas žmogus turėjo įrodinėti, kad prie jo priekabiavo ir kad kažkodėl jis tapo Seimo nariu. Jūs man pasakykite, kokiu mes čia žingsniu einame? Gerbiamieji, ar jūs įsivaizduojate, ką jūs čia norite įteisinti? Aš suprantu, kad tas įstatymas pereis konvejerį. Aš suprantu, kad niekas čia neskaito ir niekam neįdomu, nes pasakė, dedame pliusą ir balsuojame. Bet patikėkite manimi, kitų metų liepos, rugpjūčio mėnesį mes Lietuvoje turėsime du ar tris skandalus ir turėsime aiškintis dėl netobulo teisės akto. Tikrai kviečiu balsuoti prieš arba susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, kolegos, už suteiktą žodį. Neplanavau agituoti už šį įstatymo pakeitimą, bet, išgirdęs kolegų skleidžiamą netikslią informaciją, tiesiog turiu tai padaryti. Buvo paminėta, kad tai yra pirmas ar antras atvejis Europos Sąjungoje. Tai yra visiška netiesa, nes Europos Sąjungos direktyvos dėl nediskriminavimo darbo santykių srityje labai aiškiai numato įrodinėjimo naštos perkėlimą. Iš esmės tai reiškia, bylose dėl diskriminavimo nukentėjusiam asmeniui užtenka įrodyti prima facie aplinkybes, kad toks atvejis buvo, ir tada kaltinimą gavusiam asmeniui, tiek fiziniam, tiek juridiniam, kyla pareiga įrodyti, kad to nebuvo. Tai yra Europos Sąjungos teisės principas, visų pirma skirtas apsaugoti labiausiai pažeidžiamą konflikto pusę, tai yra žmogų, patyrusį priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą. Todėl labai prašyčiau kolegų neišvedžioti, iš tiesų spręsti ir priimti tokias priemones, jos padėtų tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų niekas čia, matyt, nieko neišvedžioja, bet dėl tų sąvokų apibrėžimo iš tikro yra gana nemažai problemų. Aš įsivaizduoju, jeigu mes kalbame apie seksualinį smurtą, tai šiandien teisinėje bazėje esamų, galiojančių sąvokų yra gana daug ir pakanka kovoti su tuo blogu reiškiniu, apie kurį čia kalbama. Tačiau leiskite man jums priminti keletą tokių dalykų. Prieš keletą metų čia buvo labai plačiai nuskambėjęs toks „Me too“ reiškinys, sugriovęs ne vieno žmogaus gyvenimą. Jūs man pasakykite, kur dabar yra tie žmonės, tos bylos ir visi tie atvejai? Jeigu kažkas kažkur kažkada kažką prieš dešimt metų staiga prisimena, kaip nors pasisako ir žmonėms sugriauna gyvenimus, ir be jokių teisinių pasekmių, man atrodo, su tokiomis sąvokomis ir su jų įrašymu į teisinę bazę reikia elgtis labai labai atsargiai, net, sakyčiau, preciziškai, nes piktnaudžiavimo galimybės ir noras piktnaudžiauti, ypač nuo atvejo praėjus, nežinau, 5, 10 ar tam tikrais atvejais net ir 20 metų, yra tikrai gana didelis. To mes sau leisti negalime. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš šitą įstatymo projektą, nes, pasikartosiu, man atrodo, kad dabar teisinėje bazėje galiojančių sąvokų, apibrėžimų ir įgaliojimų, kaip veikti teisėsaugos institucijoms, kaip užkardyti šitą blogą procesą ir kaip apsiginti tokio reiškinio aukoms, jeigu tokia galimybė yra, yra gana daug, o lygiai taip pat ir dabar galiojančioje teisinėje bazėje, man atrodo, jau yra gana daug galimybių ir piktnaudžiauti esamomis sąvokomis. Mano nuomone, šito įstatymo apibrėžimai tik dar labiau padidina tą galimybę piktnaudžiauti, o ne galimybę šito ydingo, žalingo ir tikrai netoleruotino reiškinio aukoms apsiginti. Todėl aš siūlyčiau arba nepritarti siūlomam įstatymo projektui, arba susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tikrai negirdėjau labai aršių diskusijų svarstymo stadijoje. Pateikimo stadijoje šis įstatymas gana įprasta tvarka buvo svarstomas ir mūsų frakcijoje nekilo ypatingų diskusijų dėl jo. Manau, mes neturime vadovautis tokia senovine logika, kad jeigu nėra mėlynių, nėra ir problemos. Kolegos, problema yra. Mobingo, prievartos, diskriminacijos problemos yra mažiau matomos, jų galbūt nesimato ant kūno, bet jos giliai įstringa žmonių širdyse ir psichikoje, todėl nematau jokios problemos priimti europinį reguliavimą. „Me too“ reiškinys yra iš principo geras reiškinys. Reikia tiktai pavyzdį buvusio „Fox News“ vadovo paimti, kiek nukentėjo nuo jo veiksmų moterų, ir kaip gerai, kad ta istorija iškilo į viešumą ir skriaudėjas buvo nubaustas ir viešumos galiausiai, ir teisminių institucijų. Mes ir čia, Seime, turėjome keletą personažų, švelniai tariant, atitinkančių „Me too“ kriterijus, ir jie sėkmingai pasišalino iš šitos institucijos. Nesuprantu kolegų puolimo prieš teisingumą, prieš silpnesnių žmonių ir, visų pirma, dažniausiai moterų gynimą, nesuprantu. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, apie kokią mes čia Europos Sąjungos teisę kalbame? Jūs man parodykite bent vieną direktyvą, kurioje perkeliama priekabiavimo prezumpcija. Negana to, Europos Sąjunga neturi kompetencijos valstybių narių baudžiamosios teisės srityje. Priekabiavimas, akivaizdu, visose valstybėse tikrai yra ne ūkinis santykis, ne prekių judėjimas, ne asmenų judėjimas, o būtent baudžiamosios teisės dalis. Apie kokią mes čia kalbame Europos Sąjungos teisę?
Kitas dalykas, jeigu būtų Europos Sąjungos teisė, tai tas projektas būtų pažymėtas kaip visi ES projektai, prie numerio pridedant ES raides. Jūs pasižiūrėkite, kur tos raidės šitame projekte? Ir dabar mes esame priversti klausytis tokių kliedesių, kad Europos Sąjunga mus įpareigoja kažkaip iš esmės pakeisti baudžiamojoje teisėje įrodinėjimo naštą. Jūs parodykite Baudžiamajame kodekse bent vieną nusikaltimą ar nusižengimą, kur įrodinėjimo našta būtų perkeliama ant žmogaus, kuris apkaltinamas, pečių. Pasiskaitykite gal bent jau Žmogaus Teisių Teismo nutarimus.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Gerbiama kolege, prieš kaltindama kitus kliedesiais gal pasižiūrėkite, kokį įstatymo projektą svarstome, kad svarstome ne Baudžiamojo kodekso pataisas, o Lygių galimybių įstatymo pataisas. Tik tiek.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai ir replikos yra išsakyti. Balsuosime numatytu laiku – 11 valandą.
10.24 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2). Pasiūlymą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Motyvai. Už kalbėti norėtų J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolegos, labai kviečiu palaikyti šį įstatymo pakeitimo projektą. Neslėpsiu, iniciatyva atėjo iš pačios medikų bendruomenės, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje svarstant sveikatos priežiūros darbuotojos savižudybę. Suprasdama, kad sveikatos priežiūros sritis yra jautri… Aišku, psichologinio smurto tarp darbuotojų, tarp pavaldinių ir vadovų gali pasitaikyti ir pasitaiko ne tik sveikatos priežiūros srityje, bet šią sritį išskirčiau dėl to, kad yra ypatingi santykiai ir labai jautrūs santykiai tarp darbuotojų ir pacientų. Man labai skaudu, kai darbuotojai patys prašo apsaugoti juos įrengiant arba vaizdo stebėjimo kameras, ar bent jau garso įrašymo kameras, nes pasitaiko ir smurto atvejų, nes pacientai nelinkę laukti ar nesupranta, kad paslaugos suteikimas jiems gali užtrukti, kad ne visada jie pagrįstai kreipiasi. Aišku, ir dėl to, kad ypatingi santykiai ir kartais labai jautrūs santykiai, ydingi santykiai klostosi ir kolektyvo viduje, turėtume parlamentinės kontrolės mechanizmą ir prievolę, ką ta situacija spręstume, kad gerintume santykius ir parlamentas būtų įpareigotas gerinti santykius tarp pacientų ir tarp darbuotojų, įstaigų viduje. Manau, kad tai būtų puiki proga, ir prašau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis norėtų kalbėti prieš. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Man labai keista. Faktiškai į atmintinų dienų sąrašą visada įtraukiame kokį nors pozityvą, visuomenėje gerbtiną reiškinį, įvykį ar panašiai. Dabar negatyvą mes iškeliame iki kažkokios pagarbos, į atmintinų dienų sąrašą. Mes to negatyvo galime rasti: ir narkomanų dieną galime minėti, ir alkoholikų dieną galime minėti, ir kokią kitokią galime rasti, tinginio dieną galime paminėti. Kas dabar, kodėl mes čia taip keistai pradėjome mąstyti? Atmintinų dienų sąrašas – lygiai kaip yra garbės pilietis. Dabar į tą kategoriją įtraukiame negatyvą. Aš tikrai negaliu pritarti. Su šiuo blogiu reikia kovoti, o ne jį į atmintinų dienų sąrašą įtraukti ir vos ne garbinti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsavimo metu.
10.27 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841(2). Priėmimo stadija. Sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra.
10.28 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra gauta. Šiame pakeitimo projekte yra du straipsniai. Galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė Seimo narių. Pirmas už kalba J. Razma. J. Razma – motyvai už dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors opozicija po pietų žada pateikti rezoliuciją, kad nepritaria sveikatos sistemos reformai, tikiuosi, kad pritars šiam svarbiam tos reformos projektui, kuriuo būtų duodamas startas centralizuotos greitosios medicinos pagalbos tarnybos įkūrimui. Aš manau, visi dabar matome chaotišką vaizdą, kuris susiformavo, kai greitosios medicinos pagalbos skyriai yra savivaldybių juridiniai asmenys. Vienur privatizuoti, kitur neprivatizuoti. Vienur savivaldybė šiek tiek rūpinasi, kad jie turėtų reikiamą įrangą, automobilių, kitur nelabai. Vienur greičiau atvažiuoja pas žmones, kitur gerokai vėliau.
Manau, šis projektas leis prisiimti esminę atsakomybę Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ta tarnyba tikrai būtų efektyvi, kad kai reikia skubios pagalbos, žmonės tikrai jos sulauktų panašiai efektyviai, nepriklausomai nuo to, ar žmogus gyvena didmiestyje, ar kur nors atokesnėje rajonų vietoje. Tai leis tolygiau išdėstyti brigadas ir nežiūrėti taip savivaldybių ribų. Manau, tikrai čia tik pliusus galime įžvelgti. Pati savivalda neprieštarauja, kad neteks šios struktūros.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad toks tęstinis projektas, tikrai pradėtos derybos, kalbėjimas praeitoje kadencijoje šiandien duoda vaisių. Džiaugiuosi, kad palaikė taip aktyviai, pozityviai visų stadijų metu. Tikiuosi tokio palaikymo ir šiandien. Tikrai Lietuvos gyventojams reikia kokybiškų vienodo standarto greitosios medicinos pagalbos paslaugų. Džiaugiuosi, kad yra sutarimas ir medikų bendruomenėje, tų, kurie teikia tas paslaugas, ir savivaldoje, ir kad Sveikatos apsaugos ministerija turi tą viziją, kaip reikėtų reorganizuoti greitąją medicinos pagalbą. Labai norėčiau, kad iš tiesų ir visi kiti projektai, ir sveikatos priežiūros pertvarkos, kurios yra būtinos ir apie kurias diskutuojame ne vieną dešimtmetį, irgi sulauktų tokio palaikymo. Kviečiu dar kartą palaikyti ir dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, mano įsitikinimu, tai vienas svarbesnių šios kadencijos Seimo darbų. Atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra tik ekonominis projektas, skirtas efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ar valstybės turtą. Tikslas, pagrindinis tikslas yra užtikrinti geresnę paslaugos kokybę asmeniui, investuojant į modernius, šiuolaikiškus pagalbos automobilius, investuojant į darbuotojų kompetenciją, taip užtikrinant, kad paslauga būtų suteikta greitai ir kokybiškai. Todėl, gerbiami kolegos, kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai yra logiški sprendimai, neprieštarauja tam ir opozicija. Seniai reikėjo bendros sistemos, kad nebūtų ten keleto institucijų, kaip yra pasakyta liaudies patarlėje, devynios auklės ir vaikas be galvos. Aš manau, kad šioje sistemoje tikrai bus daug daugiau tvarkos ir efektyvumo, manau, ir finansiškai daugiau mes būsime… racionalesnė bus ši institucija.
Bet lygiai taip pat paraginčiau valdančiuosius ir dėl priešgaisrinės apsaugos tarnybų. Kodėl turi būti savivaldybių, valstybinė priešgaisrinė apsaugos tarnyba? Irgi reikia paimti į vienas rankas. Turi būti viena sistema, ir gerai finansuojama. Čia geras žingsnis, bet po šio žingsnio nesustokite. Tikrai reikalinga viena ir priešgaisrinės tarnybos sistema.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-6.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-1397(2). Priėmimo stadija. Sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIV-194 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-1673(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIV-194 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-1673(2). Norėčiau pakviesti gerbiamąjį Kultūros komiteto pirmininką V. Juozapaitį, kad pristatytų komiteto išvadą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gegužės 18 dieną komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą sujungti Seimo nutarimų projektus Nr. XIVP-1673 ir Nr. XIVP-1674 ir pritarti komiteto siūlomam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIV-194 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ pakeitimo projektui Nr. XIVP-1673(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti šiuo klausimu užsirašiusių neturime. Po svarstymo motyvai. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Taigi balsuosime numatytu laiku.
10.35 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682. Tai yra pateikimas. Aš kviečiu gerbiamąją I. Pakarklytę, kad pristatytų projektą, taip pat kad pristatytų ir lydimąjį. Dėkui.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Sveiki, gerbiami kolegos. Gyvūnų gerovės srityje mes šiandien turime susidariusią paradoksalią situaciją, kai asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį suluošino, kankino, net nužudė, nors ir kitą dieną be jokių kliūčių gali įsigyti naują gyvūną ir tai nebus joks pažeidimas, įstatymai tai leidžia. Vadinasi, jeigu net dėl žiauraus elgesio ir kankinimo buvo konfiskuota, bet ir toliau gali tęstis nevaržomas įsigijimas. Todėl kartu su kolegomis siūlome naują priemonę, tai yra teisės laikyti gyvūną atėmimas arba draudimas laikyti gyvūną. Tokia praktika yra taikoma daugelyje šalių, Europoje mes viena iš nedaugelio valstybių, kuri neturi tokio reguliavimo. Tarkime, kaimyninėje Lenkijoje yra iki dešimties metų taikomas toks draudimas, Estijoje iki penkerių metų, na ir kai kuriose šalyse asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, toks draudimas galioja netgi visam gyvenimui. Tai yra Airija, Austrija, Belgija, Suomija, Vokietija.
Lietuvoje šis reguliavimas yra aktualus dviem aspektais. Vienas aspektas yra kovojant su nelegaliais daugintojais, kur neretai pasitaiko to žiauraus elgesio atvejų ir pakartotinių nusižengimų, bet daugintojui nėra jokių kliūčių vėl įsigyti tų gyvūnų, dauginti ir kankinti. Na ir fiziniams asmenims tai taip pat galiotų ir apsaugotų nuo to pakartotinio žiauraus elgesio. Šis projektas rengtas konsultuojantis tiek su gyvūnų gerovės srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos policija. Ką pastebi nevyriausybininkai? Kai nėra tokio draudimo laikyti gyvūną, dažnai tas ir atsakingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbas nueina perniek, kai nėra apsaugos nuo pakartotinių nusižengimų. Kitas momentas, ką noriu paminėti, kad konfiskuotų gyvūnų išlaikymas yra ir didžiulė našta, finansinė našta valstybei. Tai gyvūnų laikino išlaikymo išlaidos, jų gydymas, teisminiai procesai ir nuolatinė gyvūnų kaita vėlgi pas tuos pačius asmenis. Pagalvokime apie tų atsakingų institucijų motyvaciją, kaip ji atrodo, kai vis pasikartoja tie patys atvejai ir pasidaro tarsi užburtas ratas.
Pagrindiniai aspektai, ko siekiama šiuo nauju reguliavimu. Gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių buvo privalomai konfiskuoti gyvūnai Administracinių nusižengimų kodekso tvarka, galėtų būti taikomas toks draudimas ir pati atsakinga institucija apsispręstų. Jeigu Baudžiamojo kodekso tvarka, tuomet privalomai taikomas laikotarpis nuo dvejų iki dešimties metų. Aišku, į kiekvieną atvejį žiūrima individualiai ir dėl draudimo apimties sprendžia pati institucija.
Ką noriu dar pabrėžti? Dažnai sakoma, kad neva tai atsiranda daug papildomo kažkokio darbo. Pateiksiu jums skaičius, kaip situacija atrodo de facto. 2021 metais buvo konfiskuota apie 170 gyvūnų, iš jų už žiaurų elgesį – 44 atvejai. Na, tai skaičiai per visą Lietuvą nėra dideli, aišku, būtų geriau, kad jų iš viso tokių nebūtų. Dar vieną trumpą pavyzdį norėčiau pateikti, kaip tai atrodo praktikoje. Panevėžyje asmuo pasiėmęs mačetę ir kirsdamas ne mažiau kaip keturis kartus šuniui padarė daugybines gilias kirstines žaizdas galvoje, kaklo, nugaros srityje, kaktos srityje, prakirto kaukolę, todėl gyvūnas žuvo. Tam asmeniui buvo paskirta bausmė – 30 parų areštas, tačiau ar tai apsaugojo nuo pakartotinio gyvūno įsigijimo? Neapsaugojo. Remiantis gyvūnų gerovės organizacijų duomenimis ir internete matome, kad tas asmuo vėl yra įsigijęs gyvūnus ir tai jam yra leidžiama.
Noriu visų paprašyti prisiminti, kad šie metai yra Seimo paskelbti Gyvūnų gerovės metais, tad norėtųsi, kad šiuos metus mes paminėtume ne tik žodžiais, bet ir darbais. Prašau jūsų balsuoti už šiuos du įstatymų projektus ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia G. Paluckas, tačiau jo salėje nematau šiuo metu. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Dėkoju, miela kolege, už kilnius projektus, ypač ta atmintina data kaip Gyvūnų gerovės metai. Norėčiau paklausti dėl jūsų projekte nurodytos ir kitos gyvenamosios vietos. Kaip būtų galima nustatyti? Nes, pavyzdžiui, tas piktavalis gyvūnų nemylėtojas galėtų perkelti kur nors kitur, kur nedeklaruota gyvenamoji vieta, neregistruotas jo turtas, jis kažkur laukuose. Kaip čia galėsite atlikti tyrimą, kaip tai nustatyti galėsite?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui, kolega. Labai puikus ir taiklus klausimas. Ilgai mes ieškojome tos formuluotės, kad ji būtų kuo platesnė. Šiuo atveju yra numatyta, kad tas draudimas taikomas tiek konkrečiam asmeniui, kad ir kur jis būtų, nesvarbu, kur jis laikys, bet ir tam asmeniui, ir jo gyvenamajai vietai, kad apsisaugotume nuo išsisukinėjimo, kai būna, žinote: čia ne aš laikau, čia mano žmona, vyras, kažkas kartu gyvenantis. Vadinasi, galioja tiek konkrečiam asmeniui, kad ir kur jis laikytų, ar sodyboje, ar kur kitur, tiek ir jo gyvenamajai vietai. Aišku, dar detaliau tai aprašyti poįstatyminiuose aktuose reikėtų atsakingoms institucijoms.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Jo salėje nėra. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, čia turbūt kalbate apie visus gyvūnus. Reikėtų tiksliai susitarti, kas yra tas žiaurus elgesys su gyvūnais, nes kai kurie, pavyzdžiui, ūkininkai, laiko tuos gyvūnus maistui ir panašiai. Iš tikrųjų svarbu susitarti dėl traktavimo, nes aš suprantu, šuniuką ar katytę atėmus 2–10 metų, tai tokia čia ir problema, gal ir taip per daug jų laikytojų šiuo metu. Bet jeigu uždrausime žmogui, atsitikus tam tikrai nelaimei, ir traktuosime kaip žiaurų elgesį su gyvūnu, tai faktiškai yra žmogaus gyvenimo sunaikinimas, nes jis gyvena iš tų gyvūnų auginimo. Iš tikrųjų kas, kaip vertins ir ar nereikėtų patikslinti, kad tai kalbama galbūt daugiau apie naminius gyvūnus?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui, kolega, vėlgi už labai taiklų klausimą. Yra neatsitiktinai palikta visi gyvūnai, nes tiek ūkiniai gyvūnai, tiek gyvūnai augintiniai, tiek ir laukiniai gyvūnai, kuriuos laiko zoologijos sodai, – visi gali tą smurtą patirti. Todėl ta sąvoka yra palikta tokia plati. Bet aš atkreipsiu dėmesį, kad šis draudimas taikomas kraštutiniais atvejais, kai gyvūnai jau buvo konfiskuoti. Taip paprastai nei ūkinių gyvūnų, nei gyvūnų augintinių nėra konfiskuojama be priežasties. Tas žiaurus elgesys – įstatyme yra labai konkrečiai surašyti pagrindai, kas yra tas žiaurus elgesys, ir surašyta, už ką yra, gali būti taikomas konfiskavimas ir už ką privalomai taikomas konfiskavimas.
Dar paminėsiu, kad 2021 metais buvo konfiskuota iš viso 170 gyvūnų, iš jų už žiaurų elgesį – 44 atvejai. Vadinasi, mes kalbame tiktai apie tuos pačius kraštutinius atvejus ir jų nėra daug. Aš noriu akcentuoti, kad nėra daug, bet tiesiog jie dažnai yra pakartotiniai. Tokio reguliavimo nebuvimas leidžia tam pakartotinumui vešėti.
Dėl draudimo taikymo apimties pati atsakinga institucija ir nuspręstų, ar taikoma tiktai šuniukams, kačiukams, ar kaip nors kitaip, nes vienas žmogus gali turėti įvairių gyvūnų. Taip kitos šalys ir daro.
PIRMININKĖ. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pratęsiant E. Pupinio klausimą, papjauti kiaulę yra žiaurus elgesys su ta kiaule, bet ją iki šiol turbūt pjovėme ir pjausime, nes valgyti turbūt norėsime.
Nieko blogo, jeigu būtų priimtas toks įstatymas, tiktai žinote, tokie projektai paprastai atsirasdavo kokia nors proga. Dabar lyg ir progos tokios nebuvo, nepagarsėjęs joks atvejis, o šiandien jūs teikiate tą projektą su tokiomis nuostatomis, kurios galiojo turbūt galbūt R. Paksui, dabar pataisėme turbūt net Konstituciją, kad tiktai dešimt metų galiotų. Tad čia sąsajos su dešimt metų kaip sąskambis labai keistai atrodo. Ar manote, kad toks įstatymas veiks, ar tik norėtumėte, kad toks įstatymas veiktų?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, kolega. Įstatymo poreikis atėjo kalbant ir diskutuojant su gyvūnų gerovės srityje veikiančiomis tiek viešosiomis organizacijomis, Maisto ir veterinarijos tarnyba ir policija, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Ką sako VMVT inspektoriai: mes konfiskuojame iš kažkokių asmenų, kurie žiauriai elgiasi, gyvūnus, ką mes matome po kelių mėnesių? Vėl tas fabrikas veikia, vėl žiaurus elgesys ir yra tas pakartotinumo momentas. Tokio reguliavimo poreikis ateina iš praktikos. Kaip ir minėjau, daugelis Europos Sąjungos šalių turi ir kažkaip tas reguliavimas veikia.
PIRMININKĖ. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. (Balsai salėje)
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju, tikrai Ligitą praleidome, bet, tikiuosi, Ligita neužpyks ir paklaus po manęs. Ar negalvojate, kad tai bus toks dvigubas nubaudimas to asmens, kuris prieš tai gavo nuobaudą dėl nepagarbaus, smurtaujančio elgesio su gyvūnais? Man čia suponuoja, galbūt net nežinau, ar tinkamas, ar netinkamas pavyzdys, bet, tarkime: iš tėvų, kurie smurtauja prieš savo vaikus, jų neprižiūri, atimamos tėvystės teisės, tad gal tada uždrauskime dešimt metų nesusilaukti vaikų? Ar galvojate, kad tokia priemonė nepaskatins kaip tik žmonių elgtis kitaip, nes kitą kartą gyvūno turėjimas veikia kaip prevencija, kaip reabilitacija ir keičia žmogaus emocinę ir psichologinę būklę. Ar negalvojate, kad šis įstatymas veiks priešingai?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, kolege. Jūs klausdama ir paminėjote, kad atimta, apribota kažkaip teisė yra, bet šis projektas ir kalba apie tai, kad nėra tokio apribojimo toliau laikyti gyvūnus, net jei žmogus, tarkime, nužudė, ar tai būtų gyvūnas augintinis, ar koks nors kitas, nužudė ne kaip ūkinį gyvūną, čia gerbiamam Viktorui atsakant, o tiesiog kankinimo kažkokiais piktavališkais tikslais.
Tokio reguliavimo nėra. Na, aš nematau, kad tai būtų koks nors dvigubas baudimas, nes tiesiog mes kaip tik užkirstume kelią pakartotiniams prasižengimams, o tam ir yra nustatytas maksimalus laikotarpis – iki dešimties metų. Matant tuos atvejus jau atsakinga institucija, tai, beje, dažniausiai bus teismas, spręs, nes tie patys žiauriausi atvejai paprastai būna sprendžiami teisminio proceso tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia Robertas. Atsiprašau, klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų aš nebuvau užsirašiusi klausti. Trumpai įvardinkite, su kokiomis organizacijomis buvo diskutuotas šitas klausimas. Gal galite?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Su daugeliu gyvūnų gerovės srityje veikiančių organizacijų, nuo gyvūnų gerovės iniciatyvos iki „Gato“, taip pat Kinologų draugija, Felinologų draugija, tikrai platus ratas, nes tos diskusijos vyko (ir konferencija) gerus metus. Ratas yra platus ir tai yra žmonės, kurie iš praktikos ateina ir mato tą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku jau netrukus. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną… Atsiprašau, dar motyvai. L. Jonauskas norėtų kalbėti už. (Balsai salėje) L. Girskienė kalba už.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų sveikintinas pasiūlymas, tikrai palaikysime. Pati domėjausi daug kartų šia sritimi, buvome susitikę su įvairiomis organizacijomis. Labai džiaugiuosi kolegės iniciatyva. Jeigu turėčiau galimybę, būčiau ir pasirašiusi. Sveikinu ir tikrai kviečiu visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Mažeika. Nėra. P. Gražulis norėtų pasisakyti prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pranešėja neatsakė nei į V. Pranckiečio klausimą, nei į kitų Seimo narių klausimus. Žinoma, mes visi prieš, kad būtų kankinami, žiauriai elgiamasi su gyvūnais, nesvarbu, ar jie skirti ūkio reikmėms, ar kam. Bet kad nebūtų prieita prie to, kad jeigu bus skerdžiama kiaulė, tai irgi yra kankinimas, tai yra numarinimas, nebūtų traktuojama kaip žiaurus elgesys ir tam žmogui ar įmonei nebūtų uždrausta auginti gyvulius, kuriuos naudojame maistui. Aš manau, tikrai tie dešimt metų gal dėl to, kad po 18 metų apkaltą, įteisintą Konstitucijoje, dabar jau įrašome, dešimt metų žmogus, apkaltos būdu nušalintas nuo pareigų, negali būti renkamas. Čia kažkaip susieti tie dalykai. Kodėl dešimt metų, kodėl ne penkeri? Man atrodo, jeigu žmogus bus nubaustas administracine ar kita didesne nuobauda, jis pats supras. Manau, tikrai kažkokio laikotarpio nereikėtų, o gal didinti administracines nuobaudas už žiaurų elgimąsi su gyvūnais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.51 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą D. Kreivį į tribūną pristatyti rezervinį 1 klausimą – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1691. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiame Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pats projektas skamba taip: visos specialiosios atsargos turi būti laikomos naftos produktų ir naftos sandėliuose, terminaluose arba saugyklose. Jie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra įrašyti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodytus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus. Valstybės lėšomis kaupiamas specialiąsias naftos produktų atsargas kaupia ir tvarko Lietuvos energetikos agentūra Panevėžio rajone esančiame Subačiaus naftos produktų terminale. Specialiųjų naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas yra strategiškai svarbi energetikos sektoriaus ūkinės veiklos sritis nacionaliniam saugumui užtikrinti. Todėl vykdant šią veiklą labai svarbu užtikrinti nacionalinio saugumo interesų ir strateginio valstybės turto apsaugą. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra numatyta atitinkamų specialiųjų atsargų laikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti specialiųjų naftos produktų atsargų laikymo reikalavimus, kad visos valstybės lėšomis kaupiamos specialiosios naftos produktų atsargos būtų laikomos tik naftos terminaluose, pripažintuose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčia infrastruktūra, ir kad šie terminalai atitiktų teisės aktais nustatytus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos reikalavimus.
Priėmus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, bus užtikrinta, kad valstybės lėšomis kaupiamų naftos produktų atsargų saugojimo paslaugos būtų įsigytos tik iš tų tiekėjų, kurie nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti.
Antra, kad šios atsargos būtų laikomos užtikrinant nustatytus fizinės veiklos apsaugos reikalavimus ir būtų apsaugotos nuo visokių rizikos veiksnių, galinčių sukelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, kokia dabar yra situacija, kur dabar laikoma nafta? Po šio pakeitimo, kiek mes turime tokių objektų, kur mes galėtume laikyti tą naftą? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dabar atsargos, 125 tūkst. tonų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikomos minėtoje Subačiaus bazėje. Po pataisų jos liks ten, kur buvo. Dar 307 tūkst. tonų kaupia „Orlen“ ir mažiau kiti importuotojai. Iš principo situacija nesikeistų, tik mes įrašome, kad būtų tikrai užtikrinta, kad būtent ten ir toliau laikomos atsargos, nes dabar, po dešimties metų, sutartis pasibaigė, kad ją pratęstume ar kad galima būtų laikyti būtent toje pačioje vietoje, reikalingos šito įstatymo pataisos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, būtent tas valstybės nenuoseklumas dėl naftos atsargų saugojimo turbūt ir kelia daugiausia abejonių. 100 mln. litų kainavusias naujutėlaites statines prie Gariūnų (tai ne Subačiuje, kur jos stovi bemaž pusę šimtmečio, jeigu ne daugiau) supjaustė, tiesiog jos liko nereikalingos. Pavedėte atsargas laikyti už gerą mokestį kažkada privatininkams, teikiantiems, sakykime, naftos versle dalyvaujantiems. Vis dėlto čia toks bus galutinis sprendimas, ar jis bus tvarus ilgai, ar vėl nekainuos šimtų milijonų mokesčių mokėtojams? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū Seimo nariui už klausimą. Tikrai neteko pjaustyti jokių talpyklų prie Gariūnų. Ir man esant ministru tikrai mes tuo neužsiimame. Dešimt metų atsargos jau laikomos Subačiaus naftos bazėje. Dešimt metų. Kontraktas dabar baigiasi. Subačiaus bazė, taip, ir sovietmečiu buvo naudojama naftos produktams laikyti, aš nesiginčiju, bet aš kalbu apie paskutinį kontraktą. Remiantis europine praktika, dalis naftos kaupimo atsargų naštos yra natūraliai perkelta ant importuotojų, tokių kaip „Orlen“ ir kiti, „Neste“ ir kiti. Tai irgi yra turbūt standartizuotas veikimas Europos Sąjungoje ir nėra taip, kad kas nors privatiems išdalinta. Jeigu tu importuoji, tu privalai turėti tam tikrą atsargų lygį.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, dabar iš mūsų konteksto, kadangi Ukrainoje, matome, karo atveju tos didelės saugyklos kaip objektai būna apšaudomi ir būna naikinami. Ar jūs turite tokią strategiją, aišku, jos nereikėtų sakyti, kad neišgirstų nedraugiškos jėgos, bet ar turite strategiją, kad būtų mažesnės saugyklos saugiai įrengtos ir panašiai, decentralizuotos po mūsų visą šalies teritoriją? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turbūt vienos… Saugyklas, kaip minėjau, dalį saugyklų turi privatūs tiekėjai. Šiuo atžvilgiu valstybės atsargos yra laikomos vienoje vietoje ir jas lengviau apsaugoti priešraketinės, priešlėktuvinės gynybos priemonėmis, negu išmėtytas po visą Lietuvą, kur atitinkamai būtų baterijų kiekis reikalingas. Čia kaip tik yra ta logika, kad geriau laikyti valstybės atsargas vienoje vietoje.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš manau, kad valstybėje išleidžiame nemažai pinigų, nes konkurencijos nėra, naftos bazė yra privatininkų rankose, yra tik sutartis. Ar tai yra valstybės kapitalas, ar čia yra privatus kapitalas?
Teisingai K. Vilkauskas pasakė, aš suprantu, Mažeikiai, taip, turi didžiulę bazę, bet jos nepakaks. Ji turėtų būti išdėstyta galbūt ir kituose taškuose. Galbūt yra numatyta, jau dabar žemę mes… Žinote, kokia pasidarė brangi žemė, ir jau žinome, kokia situacija energetikos yra, ta strategija. Tai pasakykite dar, yra kokia nors vizija ar nėra?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą pasikartosiu. Pirmiausia į pirmą klausimą. Naftos atsargos yra laikomos Subačiaus, valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta“, bazėje. Valstybinės įmonės.
Dabar dėl atsargų. Atsargos, pasikartosiu, 125 tūkst. tonų atsargų yra kaupiama Subačiuje, 307 tūkst., didžiąją dalį, beveik virš 50 % dar papildomai, laiko „Orlenas“, atitinkamai „Neste“ ir kiti importuotojai. Laikymas vienoje vietoje, mūsų manymu, kaip tik sudaro aukštesnį saugumą tiek fizinės apsaugos požiūriu, tiek karinės apsaugos požiūriu, nes, minėjau, vieno objekto oro gynyba yra kur kas paprastesnė negu išmėtytų po visą Lietuvą daugybės saugyklų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas. Prašau.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Sveiki, su kuo dar nesisveikinau. Tęsiame posėdį. Gal galėtume pereiti prie balsavimo, nes esame tame etape, kai galime balsuoti.
Tradiciškai pradedame balsavimą nuo paskutinio pristatyto klausimo, kol jis dar šviežias, nepamiršome. Tai gerbiamo ministro D. Kreivio pristatytas Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. Kviečiu užimti vietas, gerbiami kolegos, balsuosime.
Rezervinis 1 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1691. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 84, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. birželio 9 d. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dar labai greitai norėtų pristatyti rezoliuciją ir mes galėtume apsispręsti ir dėl jos, o tada tęsti kitus balsavimus.
11.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos pasaulio litvakams“ projektas Nr. XIVP-1706(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos pasaulio litvakams“ projektas Nr. XIVP-1706(2). Kviečiu į tribūną E. Zingerį. Aš manau, mes čia ilgai nesugaišime, pristatys gerbiamas kolega ir galėsime apsispręsti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmadienį ryte jūs esate kviečiami, bičiuliai, į Pasaulio litvakų kongreso penktąjį suvažiavimą. Jis įvyks šiuose rūmuose. Dalyvaus daug Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Europos, Pietų Afrikos atstovų. Prieš jūsų akis yra ši juos sveikinanti rezoliucija apie jų indėlį į Lietuvos valstybės ir pasaulio demokratinių valstybių raidą.
Skaitau paskutinį sakinį: „Kviečia visame pasaulyje gyvenančius litvakus toliau puoselėti ryšius su Lietuva, kur jie visuomet laukiami tūkstančių draugiškų žmonių, pasiruošusių įgyvendinti bendras idėjas.“
Tokia džiugia nuotaika ir teikiama ši rezoliucija sveikinant po įvykusio holokausto Lietuvoje vis gyvuojančius pasaulio litvakus, kurie remia Lietuvos valstybę ir gana efektyviai jai atstovauja kartu su lietuvių išeivių visuomene. Labai jums ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Du Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, puiku, kad pagerbiame litvakus. Mes žinome jų indėlį ir paramą Lietuvai įvairiausiose srityse, tačiau ar jūs negalėtumėte atsakyti, kokios priežastys, kad įstrigo mano siūlymas paskelbti Lietuvos pasaulio teisuolių atminimo dieną? Aš manau, irgi mes nusipelnėme pagerbti pasaulio teisuolius. Mano siūlymas komisijai, ir jūs tai puikiai žinote, jau senokai yra pateiktas. Ar galite atsakyti man į tai?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dar nesu šios komisijos pirmininkas, bet, aš manau, kreipdamasis į gerbiamą P. Kuzmickienę, ji yra šioje salėje, reikia atsakyti, kad ši diena privalo būti toje rezoliucijoje. Jūs matėte, atskira eilutė šioje rezoliucijoje yra padėka dėl litvakų gelbėtojų įamžinimo Jad Vašem. Be jokios abejonės, jūs visiškai teisus, mes tokią dieną privalome turėti. O Vilniuje privalome turėti paminklą, jis pradėtas statyti senamiestyje ir nebaigtas. Aš atsakau jums, kad tokia diena turėtų būti, nes tai yra pasipriešinimo nacių režimui dalyviai, tai yra iškiliausi mūsų žmonės, be jokios abejonės, jiems grėsė mirtis, jų šeimoms grėsė mirtis ir jų kaimynams grėsė mirtis. Jūs visiškai teisus – mes turime įgyvendinti šią dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nori jūsų paklausti gerbiamas kolega A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, labai sveikinu šį renginį ir tikiuosi, kad jūs apsvarstysite taip pat kreipimąsi į Izraelio vyriausybę, į prezidentą dėl didesnės paramos Ukrainai šiame kare.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, jūsų pasakymas yra taiklus. Izraelio pilietinė visuomenė demokratiniame Izraelyje labai aktyviai pati remia Ukrainos valstybę įmanomais humanitariniais klausimais. Dėl ginklų tiekimo klausimo, aš manau, tai yra kontekstas. Jūs esate teisus ir mums reikėtų raginti Izraelį prisijungti prie ginklų tiekimo Ukrainos valstybei. Čia aš patikslinau turbūt tai, ką jūs norėjote pasakyti. O šiaip Izraelio valstybė ir demokratija remia demokratinę Ukrainą visa savo širdimi. Aš pats dalyvavau daugybėje televizijos laidų Izraelio televizijoje. Aš manau, visuomenė puikiai supranta, kad tai yra puolimas prieš bendrą demokratinį pasaulį. Ačiū jums už tą pastabą. Jinai yra labai laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, už pristatymą. Ačiū. Jūs galite užimti savo vietą.
Svarstymo stadijoje diskutuoti nematau užsirašiusių. Einame į priėmimą. Ar yra dėl motyvų norinčių? Yra užsirašiusių tik už kalbėti. Ar norite kalbėti? Gerai. Pirmas tada kalba M. Majauskas. Motyvai už. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Greta padėkos pasaulio litvakams aš noriu trumpai padėkoti ir gerbiamam E. Zingeriui už nenuilstamas pastangas išlaikyti stiprius ryšius su pasaulio litvakų bendruomene, su Izraelio Valstybe kultūros, verslo, mokslo srityse. Mielas kolega, tiesiate tiltus tarp žmonių ir tarp epochų ir esate puikus pavyzdys mums visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas, taip pat užsirašęs už kalbėti, gerbiamas K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat noriu padėkoti Emanueliui, jis yra nenuilstantis kovotojas ir gynėjas. Virš 600 metų istorija, tikrai didelį indėlį įnešė būtent žydų bendruomenė ir litvakai į mūsų ekonominį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas J. Džiugelis norėtų motyvus už išsakyti. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Prisidėdamas prie padėkos Emanueliui, noriu pasakyti, kad visgi rezoliucija yra labai savitikslė ir reikalinga, nes pasaulio litvakai ypač stipriai prisideda prie karo Ukrainoje, ypač humanitarinės pagalbos. Paprastas pavyzdys, prieš tris savaites Klaipėdos litvakų bendruomenė nusiuntė du autobusus, pilnus humanitarinės pagalbos, į Odesą, kur taip pat gyvena plati bendruomenė. Diena iš dienos ši pagalba keliauja į Ukrainą. Todėl rezoliucija yra labai reikalinga ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Motyvai išsakyti. Tada balsuosime priėmimo stadijoje dėl pristatytos rezoliucijos. (Balsai salėje) Balsavimo laikas, galime balsuoti. Balsuojame.
Darbotvarkės 1-9 klausimas, projektas Nr. XIVP-1706(2) – Seimo rezoliucijos „Dėl padėkos pasaulio litvakams“ priėmimas. Rezoliucija be pataisų. Nebuvo pataisų. Taip, kokią pristatė, tokią ir priimame. Balsuojame, ar pritarti pristatytai rezoliucijai „Dėl padėkos pasaulio litvakams“ be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 115: už – 113, prieš niekas nebalsavo, niekas nesusilaikė. Džiaugiuosi, rezoliucija priimta. (Gongas)
11.11 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1399(2)ES (priėmimas)
Toliau keliaujame prie 1-10.1 klausimo. Paketas, kartu ir 1-10.2 klausimas. Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIVP-1399(2). Čia reikės pranešėjo. Aš pakviesiu gerbiamą M. Lingę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, į tribūną. Svarstysime įstatymą pastraipsniui. Buvo pasiūlymų. Gerbiami kolegos, nuo 1 iki 11 straipsnio imtinai nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 12 straipsnio buvo Seimo narių L. Savicko ir L. Kukuraičio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. (Balsai salėje) Gerbiamam L. Kukuraičiui suteiktume žodį. Nėra. Tada L. Savickui. Irgi nėra. Tai gal gerbiamas pirmininkas pakomentuos situaciją. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, taip. Buvo siūlymas, kad profesinio mokymo teikėjas bedarbių priėmimą mokyti vykdo ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tų bedarbių, kurie ateitų iš Užimtumo tarnybos į profesinio mokymo įstaigas. Tą galimybę derinome su įgyvendinančiomis institucijomis, tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek su Užimtumo tarnyba, tiek su Profesinio mokymo įstaigų asociacijos atstovais. Tam buvo pritarta ir siūlome palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors nėra teikėjų, bet komiteto pirmininkas pristatė. Ar yra 29 palaikantys, kad reikia svarstyti? Galime taip laikyti, kad yra? Aš matau, daug linksi galvomis. Ar galime bendru sutarimu šitam pasiūlymui pritarti? Dėkoju. Ar galime visą 12 straipsnį… Aš žiūriu, kad nebūtų daugiau pasiūlymų. Ne, nėra daugiau pasiūlymų. Ar 12 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 21 straipsnis taip pat. Ar galime pritarti 21 straipsniui? Galime. 22 straipsnis. Čia jau dėl 22 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, tai techninis redagavimas. Tikrai atsižvelgėme ir pataisėme.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Čia tiesiog redakcinis Teisės departamento. Dėkoju, pritarta. Tada visam 22 straipsniui galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Dėl 23 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 24 straipsnio nebuvo pasiūlymų, dėl 25 straipsnio nebuvo, dėl 26 straipsnio nebuvo. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūra įveikta. Dabar motyvai. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kolegos. Galiojant dabartinei tvarkai, nemaža dalis nedirbančių asmenų stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškodami darbo vietos, kiti pasirenka variantą laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų.
Šie pakeitimai, mano nuomone, yra esminiai ir labai svarbūs – tai bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo bei tinkamo darbo nustatymo teisinio reguliavimo tobulinimo, paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sąlygų pakeitimo, įstatymo nuostatų papildymo naujomis užimtumo rėmimo priemonėmis, tokiomis kaip atvykimo išmoka ir išmoka darbdaviui, ir daug kitų.
Tikiu, kad parengti įstatymo pakeitimo siūlymai padės geriau derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą pritraukiant išvykusius aukštos kvalifikacijos Lietuvos piliečius ir aukštos kvalifikacijos užsieniečius, paskatins užsienio investuotojus perkelti savo veiklą į Lietuvą, padės spręsti kitus su užimtumo problematika susijusius klausimus. Šie aspektai yra svarbūs Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms, todėl agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi užsirašę kalbėti tiktai už. Ar tikrai norite kalbėti, ar sutinkate?.. (Balsai salėje) Sutinkame, kad nekalbame, visi už. Dėkui.
Gerbiami kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl šio įstatymo. Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1399(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1400(2) (priėmimas)
Dabar lydimasis 1-10.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1400(2). Čia nebuvo pasiūlymų. Ar 1 ir 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir visas projektas. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Tada balsuosime dėl viso projekto. Balsuojame dėl 1-10.2 klausimo – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1400(2). Kolegos, balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119 Seimo narių: už – 113, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1519(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią, 1-2 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1519(2). Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai – visi 122 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 4, 6, 7, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1225(2). Balsuojame dėl Lygių galimybių įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 71, prieš – 17, susilaikė 30. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-4 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-702(2). Balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo, taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 110: už – 87, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 23. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3841(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3841(2). Balsuojame. Priėmimas. Dabar balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už balsavo 111, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-6.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1396(2). Balsuojame. Priėmimas taip pat dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 98, prieš – 2, susilaikė 17. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-6.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1397(2). Balsuojame, priėmimas. Taip pat lydimasis Sveikatos sistemos įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 19. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIV-194 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-1673(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIV-194 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projektas Nr. XIVP-1673(2). Čia yra svarstymas. Čia bus ir svarstymas, ir priėmimas kartu. Dabar balsuojame po svarstymo dėl nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavaduotojo atleidimo iš pareigų“ projekto.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
Keliaujame į priėmimo stadiją. Ar yra norinčių išsakyti motyvus? Tuoj, pažvelgsime. Ne, nėra.
Tiesa, pastraipsniui. Yra du straipsniai – 1 ir 2 straipsniai. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Laikome, kad viskas aišku.
Taigi balsuojame, priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682, Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1682. Ir iš karto lydimasis, čia tik pateikimas, balsuosime po pateikimo, 1-8.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1683. Balsuojame po pateikimo. Pateikė gerbiama I. Pakarklytė. Dabar apsispręsime dėl šių įstatymų projektų, dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 95, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 19. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Taigi dėl pirmojo, 1-8.1 klausimo, siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas arba Kaimo reikalų komitetas. Kokie būtų siūlymai? Matau, rikiuojatės. Vieni iš vietos šaukia, kiti prie mikrofono nueina pasakyti, dabar visus ir išklausysime. Prašom. Per centrinį mikrofoną gerbiamas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Priminsiu, kad politikos gyvūnų klausimais formavimas yra tik nuo 2023 metų perduodamas Aplinkos ministerijai, todėl kol kas tai yra Kaimo reikalų komiteto kompetencija. Neabejoju, kad taip ir turėtų likti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad pagrindiniu komitetu būtų Kaimo reikalų komitetas. Gerai. Dabar J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip bežiūrėtum, bet, man atrodo, daugiau naminių gyvūnėlių rasime mieste pas žmones. Nemanau, kad… (Šurmulys salėje) Čia kalbame apie šuniukus, kates ir taip toliau. Aš manau, kad čia negali kaimas monopolizuoti šio klausimo. O Aplinkos apsaugos komitetas aprėps tiek kaimo, tiek miesto gyvūnėlius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nežinau, jūs greičiausiai nebuvote kaime. Ten irgi šunų ir kačių yra nemažai, tik jie galbūt ne tokie naminiai, šiek tiek sulaukėję. Gerbiama I. Pakarklytė per centrinį mikrofoną. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. Aš irgi siūlyčiau Aplinkos apsaugos komitetą, bet, matau, nuomonės išsiskiria, matyt, teks balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, gal netęskime tos diskusijos. P. Gražulis. Jūs naują siūlymą ar vis dėlto?.. Naują siūlymą? Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš niekada negaliu sutikti su J. Razma, kad dabar gyvūnų, gyvulių miestuose daugiau negu kaime. Klausyk, Jurgi, nesąmonė.
PIRMININKAS. Mes dabar procedūrinius dalykus svarstome, ne turinio klausimus. Gerbiamas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Aš vardan kompromiso. Kadangi gyvūnų yra ir mieste, ir kaime, tai yra visose savivaldybėse, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, matyt, tikrai būtų tas, kuris turėtų būti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas Sauliau Skverneli, ar jūs rimtai siūlote mums Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? (Balsai salėje) Gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš nesupratau, ką norėjo pasakyti gerbiamas Jurgis, ką jis laiko gyvūnėliais?
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, gal baikime replikas, yra… (Balsai salėje) Jūs jau kalbėjote šiuo klausimu per šoninį mikrofoną, aš jūsų klausiau, ar jūs turite naują siūlymą, jūs pasakėte, taip, turiu. Jums buvo sudaryta galimybė pasisakyti per šoninį mikrofoną, jūs pasisakėte, pasiūlymas nenuskambėjo. Aš antrą kartą jums nesuteiksiu dėl šio klausimo žodžio. (Balsai salėje) Taip, aš esu baisus diktatorius, nėra žodžio laisvės man pirmininkaujant, neduosiu jums žodžio. Viskas. Dabar alternatyviai apsispręskime. Yra pasiūlymas: Kaimo reikalų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Gerai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, yra statutinis siūlymas per šoninį mikrofoną. Kas balsuoja už – Aplinkos apsaugos komitetas, kas balsuoja prieš… (Balsai salėje) Gerai, pirmas Kaimo reikalų komitetas. Dar kartą formuluoju siūlymą, atsiprašau. Dabar klausykime. Kas balsuoja už, vadinasi, balsuoja už Kaimo reikalų komitetą, kas balsuoja prieš, vadinasi, balsuoja už Aplinkos apsaugos komitetą, kas susilaiko, balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tegul būna, Seimas nuspręs. Balsuojame. Gerbiami kolegos, aš kviečiu balsuoti rimtai, aš, kaip posėdžio pirmininkas, neagituosiu kaip, bet aš rimtai kviečiu susitelkti ir balsuoti rimtai.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 31, prieš – 61, susilaikė 27. Akivaizdi dauguma už Aplinkos apsaugos komitetą. Sutinkame, gerbiami kolegos? Klausimas išspręstas – šį klausimą svarstys Aplinkos apsaugos komitetas.
Dar gerbiamas A. Vyšniauskas nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti, kad Kaimo reikalų komitetas būtų papildomas, nes dabar yra paketas dar visokių kitų projektų, tai tiesiog kartu.
PIRMININKAS. Ar sutinka? Taip, gerai. Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas bendru sutarimu.
Toliau, gerbiami kolegos, lydimasis yra. (Balsas salėje) Replika po balsavimo? Gerai, prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis, atrodo, jūs neturėtumėte būti toks diktatorius, bet kažkaip tokiu tampate. Aš norėjau dar vieną pasiūlymą, nes tikrai tai yra žiaurus elgesys su gyvūnais, turėtų čia būti tikrai Žmogaus teisių komitetas pagrindinis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia replika po balsavimo, nes Seimas jau apsisprendė. Ne su visais aš griežtas, bet su kai kuriais, gerbiamas Petrai, reikia būti šiek tiek griežtesniam.
Taigi dabar lydimasis, kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso projektas. Nežinau, ar ir čia bus tiek daug ginčų. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Čia akivaizdu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas parašytas – Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Gerai. Viskas, apsisprendėme. Svarstymo data dėl abiejų yra birželio 28 diena. Bendru sutarimu galime? Dėkoju, pritarta. Klausimai išspręsti. Balsavimai visi balsuoti.
11.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1705 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar turbūt keliausime į rezervinius klausimus, nes sutaupėme šiek tiek laiko. Tuo džiaugiamės. Rezervinis 2 klausimas (yra pranešėjas) – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1705. Kviečiu gerbiamą J. Razmą į tribūną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai nedidelis projektas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau, gerbiamas Jurgi, vieną sekundę. Aš prašyčiau pasilikti, nes dėl šitų iškart ir balsuosime, yra balsavimų intervalas. Kol kas mes esame balsavimų intervale, tai jeigu aktualus klausimas, nepabėkite. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo projektu tik būtų pakeičiami Laisvės frakcijos Užsienio reikalų komiteto nario pavaduotojai, bet pasakysiu, kad ta proga buvo kreiptasi į visas frakcijas, pasiteiraujant, ar kitos frakcijos kur nors nenori keisti komiteto narių pavaduotojų, daugiau tokių ketinimų nebuvo. Dėl to yra tik šis labai nedidelės apimties projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Niekas nenori jūsų klausti. Galbūt galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Tada svarstymo stadija. Niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimas. Keliaujame į priėmimą. Motyvų nėra.
Balsuosime. Balsuojame dabar dėl pristatyto Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir narių pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: visi 102 balsavo už. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Seimo savaitės (2022-05-23–2022-05-27) – 2022 m. gegužės 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Toliau rezervinis 3 klausimas. Gerbiami kolegos, vėlgi kviečiu gerbiamą pirmąjį Pirmininkės pavaduotoją J. Razmą į tribūną pristatyti savaitės, prasidedančios gegužės 23 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kita savaitė trumpesnė mums – tik trys posėdžiai. Kaip žinote, sutarėme, kad ketvirtadienį turėsime tik rytinį posėdį, nes po pietų jau reikės ruošti Seimo salę netrukus prasidėsiančiai NATO Parlamentinei Asamblėjai. Antradienio mūsų posėdį siūloma pradėti Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos pasisakymu. Šiomis dienomis yra keletas svarbių sukakčių, susijusių su Baltarusijos įvykiais, ir ta proga mes išklausysime lyderės pasisakymą.
Toliau projektai, kurie pasiekė priėmimo stadiją, – tai Baudžiamojo kodekso, Seimo statuto pataisų, taip pat Diplomatinės tarnybos įstatymo ir lydimųjų priėmimas. Neseniai pareikštos Seimo Pirmininkės ir Ministrės Pirmininkės iniciatyvos dėl apsaugos normalizavimo pateikimas. Taip pat tęsime svarstymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Kalvarijos savivaldybėje, bus kai kurių kitų projektų.
Po pertraukos bus šiek tiek nestandartinis Vyriausybės pusvalandis, per jį aptarsime fizinio barjero prie Baltarusijos Respublikos sienos įrengimo reikalus. Dalyvaus du ministrai: vidaus reikalų ir energetikos. Bus galimybė paklausti, dalyvauti diskusijoje. Po to šiek tiek iš Vyriausybės ateinančių projektų pateikimas.
Ketvirtadienį, kaip minėjau, bus tik vienas posėdis. Jame Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas, kurį šiandien išbraukėme iš darbotvarkės, todėl jo yra tik svarstymo stadija šioje darbotvarkėje. Ir keletas kitų projektų, tarp kurių yra numatytas ir E. Šileikio kandidatūros tvirtinimas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir tam reikalingas slaptas balsavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiamasis A. Nekrošius pirmas klausia. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti klausimą, gal ne tiek susijusį su kitos savaitės darbotvarke, bet apskritai su sesija. Ar planuojama ją pratęsti, ar yra numatyta kokių nors didesnių projektų, kurie galbūt ateis iš Vyriausybės, galbūt bus kokių nors atskirų Seimo iniciatyvų? Ar planuojama tiesiog baigti laiku, ar vis dėlto toks matymas jau yra, nes pasižiūrėję į kalendorių mes turime tik 5 likusias savaites, todėl norėtųsi aiškumo. Labai ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dirbame, man atrodo, racionaliai, tvarkingai ir šiuo momentu nėra nė menkiausio pagrindo kalbėti apie kokį nors sesijos pratęsimą. Žinoma, svarbu, kad mes neužstrigtume su Rinkimų kodeksu, su mero statuso įteisinimu. Bet jeigu viskas vyks, kaip suplanuota mūsų darbotvarkėse, turėtume viską baigti ramiai iki liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Skardžius klausia toliau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš girdėjau, kad jūs teiksite E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, bet turbūt girdėjote, šiandien bent jau mes frakcijoje girdėjome, kad jo šeimoje yra didelė netektis. Tai gal šitą klausimą reikėtų atidėti vėlesniam laikui?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, aš, sužinojęs apie jo skaudžią netektį, pareiškiau užuojautą ir pasiteiravau, ar nereikėtų nukelti to svarstymo, bet tokio atsakymo, kad reikėtų nukelti, nesulaukiau. Jeigu būtų tokių prašymų, be abejo, į juos iš karto atsižvelgtume. Aišku, yra dar klaustukas dėl pažymų, manau, kad kitą savaitę dar diskutuosime tuo klausimu, bet dabar preliminariai yra toks numatymas. Kadangi komitetas išvadą pateikė, kaip ir yra formalus pagrindas svarstyti Seimo posėdyje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, esu įregistravęs pataisą dėl įstatymo, kurio iniciatoriai jūs esate, tai yra dėl faktinio vadovo ar valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui. Aš įregistravau, kad jam būtų suteiktas aukštesnis statusas, tai yra imperatoriaus statusas. Tai kada jūs įtrauksite į darbotvarkę? Manau, kad jūs palaikysite mano projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kai jau net jūs raginate šį projektą įtraukti kuo greičiau į darbotvarkę, mes pagalvosime. Dar bus galimybių papildyti darbotvarkę. Kaip suprantu, jūs nekantraujate čia kuo greičiau paskelbti oficialiai savo reikšmingą pasiūlymą. Manau, kad bus tokių galimybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Palionis klausia paskutinis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, kolega, norėčiau paklausti dėl ateinančio ketvirtadienio darbotvarkės, kur 1-2 klausimas vėl įrašytas, kaip ir šiandien buvo, Žemės ūkio ir maisto įstatymo projektas su visa lydimųjų įstatymų projektų grupe. Bet, kaip ir ryte argumentavau, šią savaitę, antradienį, buvo pristatytas aplinkos ministro paketas, kuris irgi su tais pačiais lydimaisiais įstatymų projektais ir su tais pačiais straipsniais yra dar nesvarstytas. Tikrai būtų logiška, kad ir vienas paketas, ir kitas paketas būtų svarstomi kartu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Visaip gali būti. Gali būti priėmimas kartu, svarstymas kurio nors gali būti ir anksčiau, jeigu jau komitetas yra apsvarstęs. Seniūnų sueigoje mes patvirtinome tokią darbotvarkę, kur šis klausimas yra. Niekas jokių priekaištų nereiškė. Aš taip ir pateikiu. Aš pats negaliu koreguoti pagal rytinį balsavimą. Tokia buvo valia Seniūnų sueigoje ir aš manau, kad čia kokios nors problemos dėl to nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus ir galite užimti… Per šoninį mikrofoną A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Gerbiamas Jurgi, aš norėčiau paklausti. Kaip jūs Seniūnų sueigoje galėjote pritarti tokiam ketvirtadienio darbotvarkės klausimui svarstymo stadijoje, jeigu jis šiandien buvo darbotvarkėje svarstymo stadijoje ir tvirtindami darbotvarkę mes jį išbraukėme?
J. RAZMA (TS-LKDF). Seniūnų sueigoje tie projektai buvo priėmimo stadijoje įrašyti. Bet, suprantama, mes pakoreguojame ir parašome svarstymo stadiją, kadangi šiandien jų neapsvarstėme. Bet projektai Seniūnų sueigos darbotvarkėje buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju, dabar jau tikrai į visus klausimus, kai kuriuos – per šoninį mikrofoną… Čia į tokį keistą žanrą perėjome, bet tiek to, nes laiko sutaupėme.
Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
11.42 val.
Seimo narių pareiškimai
Mes apsvarstėme rytinę darbotvarkę ir rezervinius, dabar galėtume paprašyti pareiškėjų, kurie susiplanavę atlikti pareiškimą iš Seimo tribūnos, tai padaryti. Pirmasis yra gerbiamas P. Gražulis. Prašom į tribūną. Seimo narių pareiškimai.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės, niekaip negaliu pamiršti gegužės 15-osios, Tarptautinės šeimos dienos, ir kaip ji daugiau kaip po 30 metų buvo minima Lietuvoje. Kaip jūs žinote, Šeimų sąjūdžiui nebuvo duotas leidimas surengti Vingio parke mitingą ir paminėti Šeimų dieną. Garbingiausią vietą pasirinko ir ji buvo suteikta homoseksualams. Ne tik buvo barstomi ledai, maitinama saldainiais, gal duodami pinigai, jų susirinko vos pora šimtų. Bet juos pasveikino Lietuvos Prezidentas, juos pasveikino Lietuvos Vyriausybės vadovė, išreiškė didelę pagarbą.
Šeimos, kurios ne kartą protestavo čia, prie Seimo, ir praeitais metais Vingio parke, yra persekiojamos, keliamos bylos lygiai kaip Baltarusijoje arba Rusijoje. Mes juk visi gimę iš tėvo ir motinos. Homoseksualai sukyla prieš savo tėvus, prieš savo motinas. Ir šiandien nepriklausomoje Lietuvoje jiems didžiausia pagarba. Ir didžiausioje paniekoje yra tradicinė šeima. Dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne moterį ir moterį, ir ne vyrą ir vyrą. Tai yra seksualinis iškrypimas ir jį šiandien valdančioji dauguma garbina.
Mielieji, ar jūs galėjote pagalvoti prieš kokius 30 nepriklausomybės metų, kad Lietuva nueis tokiu keliu, kad pamins bet kokias pagrindines ir pamatines vertybes ir kad ta niekšybė taps dorybe, o dorybė taps niekšybe. Man labai gaila, kad šitaip mes pasirinkome tokį kelią. Manau, kad vis dėlto šitam keliui reikia pasakyti „Stop!“. Noriu užbaigti perfrazuotais poeto J. Marcinkevičiaus žodžiais: „Ašara Dievo aky, Lietuva, kur tu eini?“
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada L. Girskienė pranešimą, taip pat yra užsirašiusi. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Sveikinu visus su Vyšyvankos diena, visus ukrainiečius. Šeštadienį, gegužės 21 dieną, švęsime Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Ta proga noriu išsakyti savo nuogąstavimus dėl „mes“ ir „jie“. Seniausias etikos principas – Hipokrato principas – byloja: svarbiausia nedaryk žalos. Pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad šis išmintingas senovės graikų postulatas yra pamirštas. Bet jei tai atleistina eiliniams piliečiams, politikai tam neturi moralinės teisės.
Šiandien vis dažniau girdime ir matome, kad mus, skirtingų tautybių Lietuvos gyventojus, bandoma suskaldyti ir sukiršinti. 2020 metais pirmą kartą tapau Seimo nare, buvau išrinkta Klaipėdos miesto vienmandatėje Marių apygardoje, vienoje daugiatautiškiausių iš visų apygardų. Daugelis rusakalbių klaipėdiečių tuomet taip pat mane palaikė ir patikėjo manimi. Gaudama įvairių tautinių bendrijų laiškų apie patiriamą diskriminaciją ir nepagrįstus kaltinimus, jaučiu pareigą kalbėti apie tai.
Šiais metais Lietuva minėjo 32-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. Kas nors gali pasakyti, kad tai nėra solidus amžius, nors iš tikrųjų trys dešimtmečiai yra nemažas laikotarpis. Atrodė lyg tampame brandesni, išmintingesni. Taigi ir ramesni. Bet iš tikrųjų tai yra netiesa. Įtampa didėja, negeros tendencijos ir suinteresuotos jėgos, skatinančios nesutarimą, destrukciją ir nesantaiką tarp mūsų vieningos ir nedalomos šalies gyventojų, vis stiprėja. Aš tai matau. Aš tam nepritariu. Jaučiu poreikį pasakyti ir perteikti nedviprasmišką žinią visuomenei ir visiems skirtingų tautybių bendrapiliečiams – mes kartu. Lietuva yra mūsų bendri namai. Tai mūsų kraštas, mūsų tėvynė, mūsų vaikų ir anūkų, proanūkių šalis. Deja, kai kurie taip nemano. Negeri žmonės, tarp jų ir kai kurie politikai, jų pavardžių šiandien neminėsiu, propaguoja naratyvus, kad geri esame mes ir blogi – jie. Kažkodėl blogų žmonių vaidmuo ir neigiamos savybės šįkart atiteko Lietuvos rusams, rusakalbėms tautinėms mažumoms, tokiems pat Lietuvos Respublikos piliečiams. Jie kaltinami tuo, kad esą jie yra nelojalūs ir nepatriotiški. Žinoma, pasitaiko visokių nuomonių, tačiau kolektyviai nereikėtų vertinti visų tautinių bendrijų.
Manau, kad tokie kolektyviniai stereotipai, akcentuojantys tautą arba kalbą, yra nesąžiningi. Tai negražu. Negražu mūsų žmonių, mūsų kaimynų, kolegų atžvilgiu. Galų gale mūsų piliečių, mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Kalbame ne apie užsieniečius, ne apie Rusijos gyventojus. Apie savo žmones. Apie tai kalbėti yra labai svarbu.
Mieli kraštiečiai, bendrapiliečiai, daugybės tautinių bendrijų atstovai, klaipėdiečiai, šiandien mums kaip niekada svarbu kalbėti apie vienybę. Nepasiduokime provokacijoms tų, kurie bando mus suskaldyti. Taip, mes skirtingi, mes galime turėti skirtingus požiūrius ir nuomones. Visi turime išmokti suprasti vieni kitus, bendrauti vieni su kitais, gerbti ir girdėti vienas kitą. Tai mūsų kaip demokratinės visuomenės sėkmės garantas.
V. Putino pradėta nepateisinama agresija ir karas prieš Ukrainą, mano tvirta nuomone, yra nusikaltimas, tačiau tai niekam nesuteikia teisės įžeidinėti, suversti atsakomybę Lietuvoje gyvenantiems rusų tautybės piliečiams, o juo labiau rusakalbiams, ir kaltinti juos už tai, kas vyksta. Tai neteisinga. Lietuvos rusakalbiai nerinko V. Putino, jie rinko valdžią Lietuvoje. Neleiskime sukiršinti mūsų tautos tarpusavyje, mes esame viena žemė, viena tauta, viena Lietuva.
Noriu pasveikinti visas Lietuvos tautines bendrijas su Lietuvos tautinių bendrijų diena. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Tai buvo visi Seimo narių pareiškimai. Vyriausybės valanda, kaip ir numatyta, 12 valandą, mes nesusitarėme pakeisti jos laiko. Taigi dabar aš dėkoju visiems už labai efektyvų ir spėrų darbą, sutaupėme kelias minutes, taigi iki 12 valandos darau posėdžio pertrauką. Renkamės 12 valandą, visus ministrus kviesiu į jų tribūną atsakinėti į opozicijos klausimus. Pertrauka.
Pertrauka
12.02 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai atsiprašau, pavėlavau kelias minutes. Matyt, tos sutaupytos 10 dabar išvirto į 12. Pradedame Vyriausybės valandą. Pagarsinsiu, kad nedalyvauja G. Landsbergis, S. Kairys, M. Skuodis, A. Bilotaitė, taigi jiems klausimų neužduokime.
Pirmasis klausia gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimas gerbiamai premjerei. Dėl susidariusios situacijos tiek kelių sektoriuje, tiek statybų sektoriuje, ir į jus turbūt kreipėsi „Šilo“ atstovai. Iš tikrųjų dar pernai savivaldybės kreipėsi, kad bus didžiulė bėda dėl europinių projektų dėl didėjančių kainų, finansavimo. Šiemet mes Biudžeto ir finansų komitete… Kreipėsi prezidentūra, Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas. Paklausus finansų viceministro, ką žada daryti, jis atsakė, kad nemato reikalo ką nors daryti. O ar premjerė mato reikalą ką nors daryti šituose sektoriuose ir kokiai ministerijai pavesite būti atsakingai už šių problemų sprendimą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Už tai, kas vyksta savivaldybėse, negaliu niekam pavesti būti atsakingam, nes atsakingos yra pačios savivaldybės. Aš noriu priminti, kad antradienį buvo priimtas biudžeto patikslinimas ir savivaldybių pajamos padidėjo nei daug, nei mažai, bet beveik 100 mln. eurų. Man atrodo, kad savivaldybės, atsakingos už savo projektų įgyvendinimą, tikrai turi papildomų išteklių ir galėtų peržiūrėti objektų kainas.
Dabar dėl tų objektų, kurie yra įgyvendinami centrinės valdžios. Yra visokių situacijų. Yra objektų, kurių kainos yra jau indeksuotos prieš kurį laiką, tai yra rangovai susitarė su užsakovais ir tie sprendimai yra padaryti. Yra senesnių sutarčių, galbūt mūsų institucijos ten jaučiasi nedrąsios dėl indeksavimo, jeigu indeksavimas nėra numatytas konkrečiai sutartyse, anksčiau pasirašytose sutartyse. Manau, kad tikrai tą problemą išspręsime, nes jokia institucija ignoruoti realybės negali. Bet pirmiausia tai yra asignavimų valdytojų atsakomybė. Finansų ministerija išties čia nelabai turi ką daryti, o aš, kaip Vyriausybės vadovė, tikrai išsiaiškinsiu visus projektus, kai nevyksta dialogas tarp rangovų ir asignavimų valdytojų, ir tikrai sprendimų ieškosiu. (Balsai salėje) Dėl naujų projektų reikia viską įvertinti kontekste, galbūt naujų projektų negalėsime pradėti dabar. Visos alternatyvos yra ant stalo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, po vieną klausimą užduokime, yra tam tikra tvarka. Toliau klausia gerbiamas A. Butkevičius. Ruošiasi J. Sabatauskas, A. Skardžius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Klausimas būtų apie Lietuvos stabilumo 2022 metų programos vertinimą. Tikriausiai jūs stebėjote, aš nežinau, gal neturėjote laiko, vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdį ir buvo šita programa svarstoma. Netgi komiteto posėdžio pradžioje ir komiteto pirmininkas buvo nustebęs, kad tiek Valstybės kontrolė pastabų dar tikriausiai niekada nebuvo pareiškusi nuo nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio, gal nuo kokių 2004 metų, ypač kai įstojome į Europos Sąjungą. Taip pat tikriausiai matėte Europos Komisijos prognozes, Lietuvoje projektuojamas, – didžiausias cikliškai pakoreguoto pirminio deficito didėjimas 2022 metais, palyginus su kitomis šalimis mes jau tampame superlyderiais, net įvertinus, kad praeiti metai buvo labai sėkmingi: fiskaliniai rezervai sukaupti, viršplaninės pajamos ir taip toliau. Vis dėlto ar atnešite kažkokį planą, kaip mes elgsimės ateityje ir kaip gyvensime? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiaip Stabilumo programa ir yra planas ateinantiems laikotarpiams. Taip pat jis bus koreguojamas, natūralu, su kitais sprendimais, kurie bus priimti su kitų metų biudžetu. Natūralu, kad Stabilumo programoje yra įvertinami tie sprendimai, kurie yra jau padaryti.
Dėl kitų sprendimų, kurie bus padaryti, tarkim, dėl minimaliosios mėnesinės algos nustatymo ar viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, tie sprendimai, kurie bus daromi su kitų metų biudžetu, natūralu, bus matomi tuomet, kai tie sprendimai bus priimti.
Šiuo metu Stabilumo programoje atsispindi tie sprendiniai ir tos projekcijos, kurios yra pagal dabar priimtus sprendimus. Rudenį turbūt įvertinus ekonomines projekcijas ir tai, kaip atrodys ekonomika tuo laikotarpiu, galbūt tam tikri papildomi sprendimai galės būti padaryti ir atsižvelgsime į situaciją, kuri bus tuo metu.
Šiuo metu sprendiniai, kurie yra reikalingi šiems metams, yra pasiūlyti tiek su pirminiu biudžetu, tiek su biudžeto korekcijomis, kurios buvo padarytos atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir su tuo susijusias geopolitines ir ekonomines pasekmes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas J. Sabatauskas. Tada A. Skardžius, R. Žemaitaitis, J. Razma. Prašau. Nėra gerbiamo J. Sabatausko. Tada A. Skardžius. Prašau. Jis yra.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas energetikos ministre, tikrai džiaugiuosi Vyriausybės sprendimu, kad nebepirksite dujų iš nedraugiškų ir nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių valstybių, tačiau ar tai neturėjo būti regioninis sprendimas, nes tos dujos galės patekti turbūt į Latvijos Inčukalno saugyklą, galės „Nord Stream 1“ jungtimi ateiti į Lietuvos–Lenkijos jungtį? Taip pat visai dar neseniai prasidėjus karui buvo perkamos dujos nepriklausomybės laivui iš „Novateko“. Galų gale norvegų „Equinoras“ – taip pat jūs negarantuojate, kokios ten suskystintos dujos. Tad mano klausimas būtų, kodėl tai nėra regioninis sprendimas? Aš džiaugiuosi jūsų lyderyste.
Antras mano klausimas, kada apskritai Lietuva nulips nuo dujų adatos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kaip žinote, tiek Latvija, tiek Estija taip pat yra įsipareigojusios nepirkti dujų iš „Gazpromo“.
Kita vertus, šiuo metu Vyriausybėje vakar kaip tik įstatymas buvo patvirtintas ir keliauja į Seimą, kad Lietuvoje negalės būti prekiaujama dujomis iš Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių šalių. Jokios dujos jokiu kanalu, ar tai būtų GIPLʼas, ar tai būtų terminalas, ar tai būtų vamzdis iš Baltarusijos, negalės patekti į Lietuvą.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Toliau klausia…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atsiprašau, dar dėl dujų adatos.
PIRMININKAS. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip tiktai šiuo metu Seime svarstome didžiulį paketą, jis iš esmės atvers plačias duris atsinaujinančiai energetikai. Aš tikiu, kad 2025 metais jau didesnę dalį mūsų suvartotos elektros mes pasigaminsime iš atsinaujinančių šaltinių. Šildymą turime iš biokuro, turbūt visai nedaug lieka iki 2030 metų, kad beveik 100 % elektros jau bus gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Be abejo, turbūt lieka pramonės dekarbonizacija, ir čia šiek tiek ilgesnis procesas. Galima tikėtis, kad tarp 2030–2040 metų dujų kiekis reikšmingai mažės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas R. Žemaitaitis, jis yra. Tuomet J. Razma, A. Nekrošius, V. Targamadzė, K. Vilkauskas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Užsienio reikalų ministrui, bet aš tuomet premjerei norėčiau klausimą. Premjere, vakar Užsienio reikalų ministerijoje, neįvardijo viceministro, bet, kaip aš supratau, lyg ir M. Adomėnas, buvo politinio lygmens pasitarimas apie galimybę taikyti Turkijai sankcijas, jeigu jie blokuos arba stabdys Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO. Kiek jums tai žinoma ir kiek tai yra derinama su jumis? Ar neatsitiks taip, kaip?.. Vakar teko dalyvauti Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovės B. Glaser… jinai aiškiai pasakė, kad bent jau šiuo metu Lietuva turėtų susilaikyti nuo tokių dalykų, kaip padarė su Taivanu. Kaip jūs asmeniškai vertinate šią situaciją ir šią Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai nekomentuoju jūsų gandų ir visų vykstančių darbo susitikimų ministerijose aš neturiu galimybės nei sekti, nei žinoti, nei žiūrėti. Nėra jokios oficialios Lietuvos Vyriausybės pozicijos tuo klausimu. Aš tikiuosi, kad Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO bus sklandus ir greitas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klaustų gerbiamas Jurgis, bet jo nėra. Tada A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas tikriausiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Sovietmečiu Baltarusijoje, Rusijoje dirbo nemažai gyventojų ir ten užsidirbo savo pensiją. Iš tų šalių dabar gauna, gyvendami Lietuvoje, savo pensijas. Tačiau dėl finansinio nestabilumo, dėl tų valiutų nuvertėjimo tos pensijos ženkliai sumažėjo, kyla tokia grėsmė, kad tos šalys net savo tarpvalstybinių įsipareigojimų gali nesilaikyti, vieną dieną tų pensijų žmonės gali negauti.
Mano klausimas toks: ar ministerijos, ar Vyriausybės lygmeniu svarstytumėte planą B, jeigu taip nutiktų, galbūt vertėtų apie tai pagalvoti, jeigu dar nepagalvojote, ir kaip tuos žmones išgelbėti, jeigu ateityje taip nutiktų? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kol kas mes tikrai neturime informacijos, kad… išvis mes ne visą informaciją turime, kas kokias išmokas gauna, tarkime, iš tokios valstybės kaip Rusija. Bet visiems Lietuvos piliečiams, kuriems reikalinga parama, kurie negauna pajamų tiek, kad galėtų pragyventi, yra skiriamos šalpos pensijos, jos dabar augo, mes tą patį taikysime ir žmonėms, kurie kreipsis susidūrę su įvairiomis situacijomis. Bet kokio nors papildomo didesnio apibrėžtumo tikrai šiandien negalime pasiūlyti, nes vyksta karas, Rusija yra agresorė, mes tikrai kokių nors papildomų garantijų čia suteikti nei galime, nei turime. Bet rūpinamės žmonėmis, savo piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje, pagal savo socialinės piniginės paramos sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė. Tada K. Vilkauskas, A. Gedvilas, B. Petkevič. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš norėčiau sveikatos apsaugos ministrui klausimą. Ką jūs galvojate daryti dėl mobingo situacijos Nacionaliniame vėžio institute? Yra gautas ne vienas pranešimas dėl šitos situacijos. Aš tikrinausi su gydytojais, taip, jie patvirtina, kad yra mobingas naudojamas.
Ir antras klausimas dėl dienos chirurgijos. Jeigu anksčiau buvo galima 24 valandas, po naujo pakeitimo dabar negalima laikyti, kai kurie ligoniai yra išrašomi ir naktį, nes gydytojus verčia tai daryti. Jie negali nuvykti ir ne visi gali susimokėti už nakvynę. Kaip šitą klausimą spręsite? Galų gale ne visada yra ir kur susimokėti. Įstatymo projektas yra patvirtintas, bet iki galo realizavimas nesutvarkytas. Kada galvojate tai sutvarkyti? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimus. Visų pirma dėl pirmo. Iš jūsų minėtos įstaigos per pastaruosius metus mes esame gavę, bijau pameluoti, gal 18 ar 19 skirtingų kreipimųsi dėl galimų mobingo atvejų. Pas mus yra sudaryta speciali grupė, ji nagrinėja visus šiuos skundus, tada atitinkamai reaguoja arba perduoda toms institucijoms, kurioms priklauso. Paskutinis minėtas jūsų atvejis taip pat yra nagrinėjamas. Ar tai yra mobingas, gali patvirtinti tik tyrimas, nes, deja, žmonės dažnai maišo psichologinį smurtą, patyčias, mobingą ir kartais vadovo užduotą klausimą, iki kada padarysi užduotį, ar nepadidintą darbo užmokestį taip pat vadina mobingu, bet ne visada tai yra. Tačiau ta problema egzistuoja greičiausiai ir pačioje jūsų minėtoje įstaigoje, kurios pavadinime yra vėžys, matyt, yra įsimetęs tam tikras vėžys, jį, tikiuosi, mes pagydysime. Dabar atitinkamai Vyriausybės lygmeniu bus sprendžiamas ir šitos įstaigos steigėjų klausimas, ir atitinkamai visi kiti. Bet jūsų minėti skundai yra atiduoti ten, kur priklauso, kad būtų nagrinėjami, ir atliekami tyrimai.
Dėl chirurgijos. Matau, kad pastaruoju metu sąmoningai ir nesąmoningai yra skleidžiama netiesa, yra kalbama, kad dienos chirurgijoje yra nustatyta 12 valandų, kad yra problemų. Netiesa – būtent Vakarų šalyse, taip, jau yra pasiektas ir 12 valandų intervalas, pas mus tai yra para. Taigi tikrai visi pacientai, kuriems priklauso turėti stacionarą, jį ir gauna. O tiems, kuriems galima atlikti dienos metu chirurgines paslaugas, ir rekomenduojame, kad tai būtų padaryta, bet tam atitinkamai kai kuriose įstaigose reikia keisti ir darbo organizavimą, reikia pradėti dieną nuo tam tikrų operacijų ir baigti tam tikromis operacijomis. Čia jau yra sveikatos vadybos dalykai. Aš tikrai noriu patiktini, kad judame čia su pokyčiais ir privalome judėti, nes Lietuva yra nepaprastai atsilikusi nuo kitų šalių pagal tai, kiek atlieka dienos chirurgijos paslaugų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamos premjerės. Dabar ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu maisto produktai brangs 20 %, aš noriu paklausti premjerės, ar nebūtų galima pritaikyti jūsų gerojo pavyzdžio, gerosios patirties su centriniu šildymu, kai buvo mažinamas ir kompensuojamas PVM tarifas, kad nereikėtų kreiptis dėl PVM į Europos Sąjungos Tarybą, taip pat atitinkamam laikotarpiui ir kokiu nors procentu ir maisto produktams? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kaip jūs puikiai žinote ar galite nuspėti, mano nuomonė tuo klausimu neturi pagrindo pasikeisti todėl, kad kainas ir toliau nustato rinka, kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti. Tas pridėtinės vertės mokesčio nereguliuojamoms kainoms nustatymas yra didelis skirtumas nuo centrinės šilumos, kadangi centrines šildymo kainas nustato komisija. Tai reiškia, kad sumažintas pridėtinės vertės mokestis 100 % tampa vartotojo nauda. Su kitomis prekėmis, kur kainas nustato rinka, taip nebūna. Jeigu norėtumėte paieškoti pavyzdžių, tai labai toli eiti nereikia. Čia labai dažnai salėje mums yra prikišamas toks priekaištas, tarsi mes nesimokome iš Lenkijos. Ten tų sprendimų buvo priimta ir dėl akcizo kurui, ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, o vis dėlto infliacija kaip 12 %, taip 12 %. Man atrodo, kad čia yra paprasčiausias atsakymas. Tuomet, kuomet yra rinkoje susiklosčiusi tokia nepalanki situacija, kai yra labai daug struktūrinių šokų – žaliavų, trąšų, grūdų ir taip toliau, ir panašiai, tame, kaip pasakyti, drumstame vandenyje tikrai šito mokesčio sumažinimo naudą pasiims ne tos grupės, apie kurias jūs dabar galvojate.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Gedvilas. Ruošiasi B. Petkevič, D. Kepenis, Z. Balčytis. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama premjere, negaliu nepakartoti klausimo, po galais, kaip šitaip gali būti? Niekam jau nebe naujiena, kad statybų apimtis mažėja drastiškai, šiemet išduota 31 % mažiau statybos leidimų, stoja statomi objektai, įmonės išveža darbuotojus į dukterines įmones užsienio šalyse. Renovacijos projektų 80 % konkursų neįvyksta. Jau nekalbant apie tai, kiek išaugusios medžiagų kainos ir koks yra jų trūkumas. O ir Valstybės investicijų programa neatitinka realijų. Ir jūs viešai iš tribūnos tegalite pasakyti, kad viskas gerai ir pokyčių, įsikišimo į sektorių nereikia. Suprantu, kad lauksite, kol viskas baigsis bankrotais ir šis sektorius visai sustos. Negi jūs galite tik pasiskolinti išmokoms bedarbiams ir negalite surasti racionalių sprendimų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kolega, su 5 % deficitu bet kokie racionalūs sprendimai, kuriuos jūs implikuojate, reiškia tik dar didesnį skolinimąsi. Tai štai ką aš jums noriu pasakyti. Ir tai yra mano atsakymas jums. Ir man dar labai įdomu, ar jūsų užrašytame klausimo tekste „po galais“ irgi yra parašyta?
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama B. Petkevič. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Kaip žinote, balandį Europos Komisija patvirtino Lenkijos priemokų programą, skirtą trąšų kainų augimui amortizuoti, iš viso 836 mln. eurų, ir juos ūkininkai gaus kaip tiesiogines išmokas.
Trąšų kainos, kaip žinome, Lietuvos ūkininkams išaugo kelis kartus ir yra tikrai reali grėsmė, kad smulkesni ir vidutinio dydžio ūkiuose dirbantys žemdirbiai gali nebepakelti ne tik trąšų, bet ir kuro kainų augimo naštos. Ką jūs siūlote daryti tiems ūkininkams? Gal ką Vyriausybė yra nusprendusi šiuo klausimu?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Matote, kalbant apie grūdų… Ne tik trąšų ir kuro kainos pakilo, bet pakilo ir pačių grūdų kaina, ir ganėtinai drastiškai, vos ne dvigubai dabar pagal paskutines kainas. Vyriausybės infliacijos valdymo plane yra numatyta, kad mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms būtų užtikrinta galimybė įsigyti pabrangusio maisto. Ši priemonė, mes manome ir aš manau, yra efektyviausia. O gamybos sąnaudos įėjo į realizacijos kainą ir kai kuriuose segmentuose ūkininkai prognozuoja taip pat dar neženklų kainų augimą rudenį, todėl kainos dedamąja tas dalykas susiniveliuos.
O lyginti su Lenkija mes tikrai negalime, pas mus yra kita žemės ūkio struktūra. Ne visada, matyt, korektiška lygintis su šalimis, nes ne visos šalys… Mes paramos programą jau teikėme, dalinome labiausiai nukentėjusiems sektoriams, kad jie tiesiog nebankrutuotų, tai yra paukštienos, kiaušinių ir kiaulienos sektoriams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis, tada Z. Balčytis, L. Girskienė, K. Mažeika. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Klausiu sveikatos ministro. Praėjusių metų gruodžio 1 dieną 194 Pasaulio sveikatos organizacijos narės pasiekė bendrą sutarimą dėl PSO rengiamos tarptautinės sutarties dėl pandemijų prevencijos ir parengties joms svarstymo. Šių derybų pradžiai šių metų kovo 3 dieną pritarė ir Europos Vadovų Taryba. Šios sutarties pagrindu yra perduodamas dalinis Lietuvos kaip valstybės ir sveikatos apsaugos suverenumas Pasaulio sveikatos organizacijai. Valstybė nebeteks lankstumo galimybės, nes, kaip parodė ši pandemija, PSO sprendimai nebūtinai būna geriausi, efektyviausi pandemijos valdymo kontekste.
Kokia jūsų, kaip sveikatos ministro, pozicija šios sutarties atžvilgiu ir dėl valstybės galimybės valdyti situaciją? Pridėsiu prie to, kad mes dabar pirmaujame pasaulyje pagal mirčių nuo COVID-19 pandemijos skaičių. Kada paskelbsite valstybėje ataskaitą apie klaidas, sėkmes ir nesėkmes ir kaip ateityje mes tuos klausimus spręsime? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Visų pirma būtent pandemija tokio masto, kokio nematėme pastarąjį šimtmetį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir ispaniškojo gripo, ir parodė, kad ne tik Pasaulio sveikatos organizacija, bet ir Europos sveikatos organizacijos turi tikrai peržiūrėti savo veiklą, taigi ir labiau viską koordinuoti. Čia kalbama ne apie šiaip kokių nors galių perdavimą, bet būtent apie koordinacinių mechanizmų buvimą. Būtent ši pandemija taip pat rodo įvairius netolygumus ir kaip pasaulis įveikė pandemiją. Galėtų įveikti ir greičiau turėdamas vakcinų, jeigu visame pasaulyje tų vakcinų vienu metu būtų daugiau, jeigu veiktų organizacijos, jeigu sveikatos apsaugos sistemos būtų galingesnės ir sugebėtų duoti atsaką net ir dezinformacijai. Tai buvo parodyta.
Taigi mes palaikome šiuos procesus. Manome, kad Pasaulio sveikatos organizacija iš tikrųjų turi stiprėti, iš tikrųjų jos rekomendacijos turi būti greitesnės, nes šios pandemijos metu nacionalinės vyriausybės, sveikatos apsaugos ministerijos buvo priverstos daryti kai kuriuos sprendimus nacionaliniu lygmeniu. Buvo netolygumų ir tai dar labiau didino visuomenės nepasitikėjimą sprendimais, nes jie matė labai daug skirtingų variacijų. Aš manau, kad tokie dalykai kaip susivienijimas aplink Pasaulio sveikatos organizacijos procesus, Europos institucijų, Europos vaistų agentūros darbas turėtų mums padėti įveikti ateities krizes kur kas efektyviau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas Zigmantas. Norėsite papildyti ar kaip? Ne, viskas gerai. Tada klausimą užduos Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu užduoti klausimą, po galais, žemės ūkio ministrui. Būtų kalbama apie UAB „Šilutės polderiai“ privatizavimo klausimą.
Kaip žinoma, tai yra labai unikalus įrenginys Lietuvoje, niekas aplinkui faktiškai tokių neturi, ir tai yra likę nuo senų laikų. Šis įrenginys reguliuoja vandens lygį potvynių metu. Jis reguliuoja ne tik vandens lygį, bet ir visos ekosistemos. Mes tikrai didžiuojamės labai derlingomis žemėmis toje teritorijoje. Jeigu šio įrenginio nebūtų, faktiškai dešimtys tūkstančių hektarų tiesiog prarastų savo vertę.
Aš manau, kad šis privatizavimo sprendimas, kiek aš žinau, yra atiduotas į Valstybės turto fondą, ko gero, iš tikrųjų yra labai keistas, nes paslaugos yra vienetinės ir privati įmonė iš tikrųjų pabrangins išlaidas, tai yra pabrangins priežiūros kainą. Ar jums neatrodo, kad buvo paskubėta ir kokiu pagrindu vis dėlto buvo priimtas sprendimas? Ar tik noras atsikratyti problemos, ar vis dėlto buvo koks nors racionalus pagrindas dėl šio sprendimo? Mūsų visa Šilutės bendruomenė yra susirūpinusi, kaip čia ateityje bus. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už pagaliau sulauktą klausimą. Šilutės polderių sistema, niekas neginčija, yra unikali ir specifinė Šilutės arba Nemuno deltos dalis. Tačiau jos valdymas, priežiūra nebūtinai turi būti daroma valstybinės įmonės, juolab kad jūsų minėta UAB „Šilutės polderiai“, vertinant darbus, apskritai didžiąją dalį darbų, absoliučiai didžiąją dalį darbų, nevykdė tiesiogiai polderių priežiūros, darė kitus darbus, dalyvavo kelių tiesimo konkursuose. Ne viena ši įmonė, buvusi mūsų pavaldumo, yra pateikta privatizuoti. Mes vertinome pagal unikalias funkcijas, kurios yra valstybės, tai yra negali tų paslaugų atlikti privatus sektorius. Ši įmonė neturėjo kokių nors unikalių kompetencijų, paslaugų, nes polderių priežiūra yra iš esmės tos pačios melioracijos darbai. Vertinant pagal tą kriterijų, ar yra vykdomos svarbios valstybei funkcijos, to kriterijaus ši įmonė neatitiko ir dėl to yra pateikta privatizuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, kol Vyriausybės nariai plačiomis šypsenomis fotografavosi pasipuošę ukrainietiškais tautiniais rūbais, Lietuvoje nuo karo Ukrainoje prieglobstį radusios mamos su vaikais galvojo, iš kur gauti maisto. Atsivertę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinį tinklalapį matome daugybę įvairių priemonių, numatytų karo pabėgėliams, tai yra vienkartinės išmokos įsikurti, priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo kompensacijos vaikams, vaiko pinigai, socialinės pašalpos, būsto nuomos dalies kompensacija, šalpos pensija, išmoka vaikų ugdymui apmokėti ir panašiai. Tačiau nė viena ši išmoka, mano žiniomis, nėra pasiekusi nė vieno karo pabėgėlio, išskyrus maisto davinį, kuris buvo atiduotas vasario pabaigoje–kovo pradžioje ir vienkartinė 100–200 eurų išmoka maisto ir higienos reikmenims įsigyti. Praėjo 3 mėnesiai ir žmonės dar nėra gavę dokumentų, o be jų negali teikti prašymų gauti išmokas, pasinaudoti kitos pagalbos priemonėmis, registruotis nedarbingumo tarnyboje, galiausiai įsidarbinti, nes visur yra reikalingas asmens kodas. Kaip galite pakomentuoti tokią situaciją ir kada pagaliau pinigai pasieks nuo karo Lietuvoje pasislėpusius ukrainiečius?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš gal pakomentuočiau, bet man įdomu, iš kur jūs tokius duomenis imate, nes jeigu jūs duomenis imate iš kažkokių nepatikimų šaltinių, tai tada ir klausimai taip susiformuluoja. Pabrėžti norėčiau kelis dalykus. Norintys įsidarbinti žmonės neturi turėti jokio asmens kodo. Tik užsiregistravęs žmogus iš karto gali gauti Užimtumo tarnybos paslaugas. Šiandien jau yra dirbančių apie 8 tūkst. žmonių ir tikrai ne visi jų dar turi leidimo gyventi Lietuvoje korteles. Čia pirmas dalykas.
Antras dalykas. Socialinę paramą tikrai gauna ne nulis žmonių. Socialinė parama yra pradėta jau dideliam skaičiui žmonių. Aš galėsiu jums patikslinti konkrečius skaičius, kiek jų yra šiandien gaunančių socialinę paramą.
Dabar dėl leidimų išdavimo. Taip, procesas užtrunka ilgiau, negu mes planavome iš pradžių. Galvojome, kad bus apie 24 dienas. Kai kas gauna ir per 24 dienas, bet tiems žmonėms, kurie negauna, atskiros savivaldybės yra pradėjusios finansinę paramą, ją žmonės gali gauti ir neturėdami asmens kodo, ir ją gauna. Čia yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, kad visi žmonės, kurie kreipiasi dėl socialinės paramos į savivaldybes, ją gali gauti iš karto, kai yra priimamas sprendimas. Ne gaunama kortelė, bet priimamas sprendimas. Mano žiniomis, Migracijos departamento duomenimis (vakar buvo kaip tik susitikimas), iš 50 tūkst. karo pabėgėlių, kurie yra Lietuvoje, apie 11 tūkst. liko suteikti korteles, kurios užtikrintų visų paslaugų teikimą, bet iki to laiko savivaldybėse yra individualūs mechanizmai, kurie gali pasiekti karo pabėgėlius, kaip ir higieninė parama higienos paketais ir maisto kortelėmis, lygiai taip pat. Tikrai nėra taip, kad nė vienas žmogus nėra gavęs socialinės paramos. Taip apibendrinti tikrai nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Jau ne kartą esame kalbėję, kad šitas žanras per šoninius mikrofonus nelabai gerai per Vyriausybės valandą, nes visi užsirašo paklausti ir yra laikas, ir eilė, ir visa kita, bet aš labai trumpai duosiu jums replikos teisę, labai trumpai ir toliau nevystysime.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui. Aš pati esu septynis žmones priėmusi ir nė vienas nėra gavęs dokumento, todėl ne iš lubų. Čia iš asmeninės patirties.
PIRMININKAS. Gerai, iš asmeninės patirties. Tvarka, fiksavome. Ačiū, diskusiją baigėme. Visi skaičius išgirdome.
Dabar K. Mažeika užduos klausimą. Toliau ruošiasi S. Tumėnas, L. Nagienė, A. Veryga. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas dviem ministrams, bet vieno iš jų nematau, susisiekimo ministro, tai gal premjerė žinos apie situaciją ir žemės ūkio ministras. Kalbant apie vėžę „Rail Baltica“, situacija yra tokia, kad yra pasirinktos dvi alternatyvos ir jos buvo pristatytos Kalvarijos savivaldybėje, bet situacija ne ta, kad kuri alternatyva geresnė ar blogesnė. Situacija ta, kad tose teritorijose, kur galimai gali būti viena ar kita alternatyva, žemės sklypuose ūkininkai negali deklaruoti pasėlių. Projektas dar nevyksta, situacija dar šakėmis ant vandens rašyta, traktorių nėra, technikos nėra, bet ūkininkai, atėję į savivaldybę, negali deklaruoti ten pasėtų pasėlių, kur pernai galėjo deklaruoti, ir taip toliau. O šiandien situacija nėra žinoma. Savivaldybės specialistai atsisako bendrauti, jie irgi nežino, tai galbūt… Nežinau, kokie sprendimai yra priimti, kuri galbūt alternatyva, nes yra vienas klausimas, kuri alternatyva, ar šešta, ar trečia, ten lyg ir buvo, ministras pristatė?
Kitas dėl deklaravimo. Ar čia klaida, ar čia yra kažkokie sprendimai, kurių dar kažkas nežino, nes pats skambinau į agentūrą, irgi sakė, kad lyg ir yra kažkoks dokumentas, bet jis ministerijoje. Gal galite pasakyti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl tos vėžės, žinote, aš neatmesčiau, kad tas esamas pasirinkimas nebūtinai visiems patiks, bet, matyt, čia ir nėra tikslas, kad būtinai visiems patiktų, bet tai, kad dabar esančių pasėlių negalima deklaruoti ten, kur kada nors galbūt bus vėžė, turiu pasakyti, kad man yra naujiena. Tikiuosi, kad ministras šitą problemą išspręs.
K. MAŽEIKA (DFVL). O alternatyva kokia, žinote, premjere?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai dabar tos alternatyvos nevertinsiu, bus ministras, galės jums pakomentuoti detaliau. Aš žinau, kad vyksta diskusija su kai kuriomis institucijomis, kurios galbūt nėra būtinai patenkintos. Bet čia jeigu viena netiks vieniems, tai kita netiks kitiems.
K. NAVICKAS. Dėl deklaravimo aš tikrai išsiaiškinsiu, kas ten yra, nes vienintelis pakeitimas šiais metais deklaravimo sistemoje yra tas, jeigu tai yra valstybės žemė, tai turi būti dokumentai, leidimas ta valstybės žeme naudotis. Čia tiktai dėl to, bet aš jūsų dar paklausiu apie konkrečius sklypus. Viceministras E. Giedraitis tą klausimą kuruoja. Manau, kad rasime sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, ar galiu dar trumpai pakomentuoti kitą klausimą, kuris prieš tai buvo?
PIRMININKAS. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Turiu duomenų, kad socialinė parama savivaldybėse yra skirta šiandien beveik 18 tūkst. asmenų. Tik norėjau patikslinti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas. Ruošiasi L. Nagienė, A. Veryga, J. Sabatauskas. (Šurmulys salėje) Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kreipiuosi į sveikatos ministrą. Gerbiamas ministre, noriu iškelti rezidentų kvotų ir poreikio problemą. Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija tas kvotas skirsto remdamasi galiojančiomis gydytojų licencijomis, bet tai iškreipia situaciją, nes ir per 70 metų turintys gydytojai gauna tą licenciją. Pasirodo, kad daug jų, kaip sakoma, nebaigia kadencijos, daug anksčiau išeina ir trūksta gydytojų, ypač regionų ligoninėse ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje, tačiau jie neprisikviečia rezidentų. Ar ministerija tai žino ir ar nesirengiama keisti to viso rezidentų problemos sprendimo? Ar nesirengiama?
A. DULKYS. Rengiamės spręsti problemą. Ačiū už klausimą. Matyt, trys tokios pagrindinės kryptys. Visų pirma yra ilginama rezidentūros studijų programų trukmė. Antras dalykas, įvesime tokį minimalų atlikimo trukmės rodiklį, kurio esmė bus ta, kad mažose savivaldybėse, tiksliau, ne mažose, bet kitose savivaldybėse negu Vilniaus ir Kauno, rezidentų ten būtų apie 30 % darbo laiko, toks jų mastas. Šiuo metu Vilniuje ir Kaune dominuoja visi, už Vilniaus ir Kauno ribų yra tik nuo 1 iki 3 % rezidentų. Mėginsime šituo aspektu ir, be abejo, įvesime tokias kaip rezidento mentoriaus funkcijas, kad atsirastų daugiau galimybių mažose gydymo įstaigose tuos rezidentus priimti. Taigi, pakeliui dar, be visa ko, jeigu jau paminėjote rezidentus, tai dirbame dabar ir prie teisės aktų projektų, kad mes padarytume pozityvų pokytį ir rezidentų darbo užmokesčio klausimais. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti, nes man pačiai teko ieškoti kompromiso dėl priimamų rezidentų skaičiaus, kai tokia diskusija buvo iškilusi. Kaip tik norėčiau paneigti tai, ką jūs sakote, kad kaip tik papildomas priėmimo vietų didinimas ir buvo susietas su tomis specializacijomis, kurių mums labiausiai reikia arba reikės. Bet, matot, žmonių pasirinkimai kartais yra kitokie negu valstybės planavimas. Nėra taip, kad planuotume pagal kokias nors esamas licencijas, kaip tik priešingai. Matome specializacijas, kurių trūksta, ir kreipiame pasirinkimus būtent į tas specializacijas, kurių trūksta ir trūks. Bet tos specializacijos nebūtinai yra pirmas pasirinkimas labai dažnai žmonių, kuriems galbūt atrodo, kad būti plastikos chirurgu, pavyzdžiui, yra naudingiau negu, tarkim, gerontologu arba šeimos gydytoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas energetikos ministrui. Vakar mes turėjome Energetikos komisijos posėdį. Buvo kalbama apie proveržio paketą, tai vienas mano klausimas. Prašom pasakyti, dabar bendruomenėms, kurioms yra numatytas mokestis pagal pagamintą elektros energijos kiekį, buvo tikrai džiugu, daug kas iš bendruomenės iš tikrųjų to teisės akto ir laukė… Dabar yra numatyta, kad bus įkurtas administratorius. Administratorius, kuris konkrečiai administruos tas lėšas ir pagal jų pateiktas paraiškas atitinkamai bus skirstomos lėšos. Ar tai, jūsų manymu, yra priimtina? Aš sakyčiau, tai yra savivaldos ir bendruomenės reikalas. Aš manyčiau, kad galėtume galbūt spręsti tuos klausimus per savivaldą?
Antras dar klausimas, susijęs su šituo pačiu mokesčiu: yra numatyta, kad galios šitas mokestis tik priėmus teisės aktus, kai jis įsigalioja tik toms įmonėms, kurios statys vėjo jėgaines, ir tiems parkams, o senesnieji, kurie dabar jau statomi ir kurie anksčiau pastatyti, šito mokesčio nemokės. Kaip, jūs manymu, energetikos ministre?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nuo paskutinio klausimo. Turbūt neteisinga būtų apmokestinti, ne apmokestinti, sakykime, o prašyti antrą kartą pinigų iš tų parkų, kurie veikia, nes jie su bendruomenėmis jau turi sutartis. Nemaža dalis iš jų nutiesė kelius, įrengė įvairių kitų objektų, mokėjo pinigus. Ir turbūt yra teisėti lūkesčiai – atgal įstatymas negalėtų, neturėtų galioti, mes tą klausimą kaip tik esame irgi svarstę, ar galėtų, ar panašiai. Ir tai teisiškai nelabai išeina padaryti.
O pirmas klausimas, atsiprašau, priminkite man pirmą klausimą.
L. NAGIENĖ (DFVL). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl administratoriaus. Irgi turėjome labai daug diskusijų, kaip tai būtų galima geriau padaryti. Ar prie seniūnijos tai būtų galima daryti, ar savivaldybėje, ar centralizuotai. Kad pats procesas vyktų efektyviau ir būtų skaidrus, su aiškiomis taisyklėmis, be jokių skundų, nes seniūnijos lygmeniu galėtų atsirasti įvairių vidinių srovių ir kitų dalykų, buvo nuspręsta, kad paraiškas administruotų centrinė institucija. Bendruomenės vienodomis sąlygomis galėtų teikti be jokių vidinių srovių ir kitų dalykų. Tuo klausimu tikrai mes labai ilgai diskutavome, tarėmės labai plačiai ir, mūsų manymu, šitas sprendimas būtų efektyviausias, greičiausiai ir geriausiai atitinkantis tiek bendruomenių interesus, tiek mūsų teisinę bazę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Veryga. Ruošiasi J. Sabatauskas, V. Bakas, A. Vinkus. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Aš turiu klausimą dviem ministrams. Ekonomikos ir inovacijų ministrės norėčiau paklausti, nes, kaip suprantu, jūsų kuravimo srityje yra Registrų centras. Buvo skelbta, kad gegužės pradžioje turėtų startuoti nuotolinė prekyba receptiniais kompensuojamaisiais vaistais. Šiandien turime gegužės 19 dieną, ir niekas nėra startavę. Kada bus tas startas?
Ir sveikatos reikalų ministro norėčiau paklausti dėl bendradarbiavimo perkant brangius inovatyvius vaistus. Jūs esate ne sykį minėjęs, kad bus ieškoma, kaip pratęsti bendradarbiavimą su Višegrado šalimis, perkant, įsigyjant tuos brangius vaistus. Ką pavyko padaryti? Ar yra kažkokių praktinių žingsnių jau įgyvendinta, ne tik susitikimų, bet ar vyksta kokie nors derinimai valstybės tarnautojų lygiu dėl konkrečių pirkimų? Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Žinokite, turiu pasitikrinti. Iš karto parašysiu komandai, kad paklaustume Registrų centro. Dėkui.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Višegrado kontekste lenkai yra prisiėmę atsakomybę inicijuoti sutarties pratęsimą, nes jis čia dabar kaip tik baigiasi, jeigu neklystu, ir baigiasi, man atrodo, gegužės mėnesį. Esame sutarę, kad jie ir toliau pratęs. Turiu mintyje, konkrečių sutarimų, kažkokių veiksmų ir nėra su Višegrado šalimis. Truputį geriau pajudėję yra su Latvijos ir Estijos sritimi, nes kaip tik dabar buvo naujai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Latvija ir Estija, na, Lietuvos mūsų ta trišalė. Čia jau turime paskyrę ir konkrečius koordinatorius. Viceministras A. Pečkauskas iš mūsų pusės tai kuruoja. Tikimės, kad gal su Baltijos šalimis jau bus tie pirmieji veiksmai.
Labai natūralu, šiuo metu lenkai, matyt, dėl karo reikalų stipriai yra įklimpę, dėl pagalbos Ukrainai, daugelis tų projektų yra truputėlį stabtelėję. Bet, manau, dabar visi kartu kaip tik susitiksime Ženevoje, bus galimybė ir pasitikslinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduotų V. Bakas, bet jo nėra salėje, taip? Tada pakeičiame. T. Tomilinas iš tos pačios frakcijos užduos. Ir tada ruošiasi A. Vinkus. Atsiprašau, J. Sabatauskas turėjo klausti. Viskas. Atsiprašau, kolegos. J. Sabatauskas. Jungiu mikrofoną. Aš buvau paskelbęs, atsiprašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš irgi norėjau klausti dviejų ministrų, bet kadangi ministrės A. Bilotaitės nėra, aš paskui performuluosiu klausimą švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Dabar klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, ne tik man, bet ir medikams, pacientams, pagaliau vilniečiams didelį nerimą sukėlė žinia, kad jūs atsisakote ypač geroje vietoje esančios sanatorijos „Pušyno kelias“. Ir čia aš jau nesuprantu jūsų pozicijos nuoseklumo, nes jūs nuolat kartojate, kad reabilitacijos paslaugos turi būti suteikiamos žmonėms, pacientams kuo arčiau namų. O čia imate ir atimate iš vilniečių tą galimybę turėti tokią reabilitaciją „Pušyno kelyje“. Pagaliau aš prieš 15 ar 17 metų po sunkios operacijos ten atlikau reabilitaciją. Tikrai buvo gerai. Taip pat jūs aiškinate, kad remontas neapsimoka, nes per daug kainuoja. Tada klausimas, kiek iš tikrųjų kainuoja ta renovacija? Pagaliau ten sklypas labai, sakysime, būtų gardus nekilnojamojo turto vystytojams. Tai kam čia jūs tada padedate, ar pacientams, ar vystytojams?
O švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad atsisako vadinamųjų VRM rūmų. Ar derino su jumis? Nepaskelbta, kam atiduoda tą pastatą. Ten tiek kultūros reikmėms, sporto reikmėms, vyksta įvairūs užsiėmimai, pagaliau treniruotės. Ar su jumis derino vadinamųjų VRM kultūros rūmų perdavimą?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Turite galvoje VRM kultūros rūmus Žirmūnuose? Manau, kad tikrai yra derinta. Bus Vyriausybės sprendimas dėl to.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra priimtas Vyriausybės sprendimas tuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada klausimą užduos…
A. DULKYS. Neatsakiau į klausimą. Labai atsiprašau, posėdžio pirmininke. Buvo du klausimai.
PIRMININKAS. Ai, prašom, nes pasirodė, kad… Gerai, prašom.
A. DULKYS. Dviem ministrams buvo. Atsiprašau, neatsakyta. Dėl jūsų minimo objekto buvo tartasi ir kalbėtasi, sprendimai priimti, buvo dalininkų susirinkimas kartu su universitetu, įvertintos visos investicijos, reikalingos šiai ligoninei. Laikas Lietuvoje keisti savo matymą ir daryti skirtumą tarp rekreacijos ir reabilitacijos. Vilniuje esančios ligoninės turi visas bazes tikrai reabilitacijai vykdyti, o ne pasivaikščiojimui po mišką. Šis objektas, šios patalpos nėra lemiamas aspektas. Visi darbuotojai turės darbą ir toliau reabilitacijos paslaugas teiks kitose šios gydymo įstaigos patalpose. O esamos patalpos yra nepatogioje vietoje, bažnyčios teritorija, taigi tikrai reikalauja neadekvačių investicijų ir šiuo metu teikia, daro ligoninei didžiulius nuostolius.
O visoms gydymo įstaigoms taip pat yra palinkėjimas persižiūrėti visas patalpas, visus objektus, neefektyvius ir tik kaip per kiaurą kibirą naudojančius mokesčių mokėtojų pinigus. Taigi ligoninės vadovybė viską suskaičiavo, įtikino dalininkus ir visos reabilitacijos paslaugos bus užtikrintos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, pagaliau klausimą užduos gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami ministrai, turbūt klausimas būtų tinkamiausias vidaus reikalų ministrei, bet užduosiu jums bendrai. Daugelis tarptautinių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, kalbant apie migraciją, užduoda klausimą, kodėl jazidų mažuma nėra traktuojama kiek kitaip ir jiems yra nesuteikiamos prieglobsčio teisės. Tai klausimas, dažnai užduodamas lankantis migrantų stovyklose. Aš trumpai pacituosiu vieną jazidės laišką, nes tokie žmonės turi mažai galimybių prisibelsti iki sprendimų priėmėjų. Tiesiog keletas citatų, jeigu galima: „Mes norime laisvės, mes nesame nusikaltėliai, nesame teroristai, nesame banditai. Mes buvome laikomi čia daugiau nei 6 mėnesius, o tai reiškia, kad nėra gailestingumo, nėra žmogiškumo, jokios vilties, tai yra tikras psichologinio kankinimo būdas. Aš manau, kad visi, kas tiek ilgai yra laikomi, – taip rašoma, – gali sulaukti paskutinio savo atodūsio čia. Mano bendruomenės nariai jazidai, ypač jazidai, negali grįžti į pragarą, kuris vadinamas Iraku.“ Aš paliksiu ministrams laišką, čia yra daugiau informacijos iš „Wikipedijos“ apie jazidus, bet norėtųsi išgirsti oficialią nuomonę, nes Europos šalyse tai yra pakankamas pagrindas suteikti prieglobstį, kiek man žinoma, gal aš klystu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau pakomentuoti, juo labiau kad aš esu susitikusi ir su ponia N. Murad, ją jūs turbūt neabejotinai žinote, mes esame apie tai irgi nemažai kalbėjusios. Tiesą sakant, nėra Europos Sąjungos migracijos teisėje ir mūsų atitinkamuose įstatymuose tokios automatinės sąsajos su tautybe, su tikėjimu ar kuo nors kitu. Vis tiek reikia įvertinti aplinkybes, ar žmogus dėl to patiria persekiojimą, tokiu atveju pagrindo suteikti prieglobstį yra. Aš suprantu žmonių nusivylimą, kai tas prieglobstis nesuteikiamas, bet vis dėlto tokių apibendrinimų turbūt reikėtų vengti. Konkrečias aplinkybes, manau, turi galimybę įvertinti ne tik Migracijos departamentas, bet ir abi apeliacijos instancijos, kurioms dabar yra numatytos galimybės apskųsti ir tas aplinkybes atskleisti, bet tokio automatizmo, mano supratimu, nėra su jokia žmogaus ypatybe. Tikrai stengiamės žiūrėti jautriai, jazidų situaciją, manau, gerai suprantame ir tą jūsų laišką tikrai būtinai įvertinsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Vinkus. Tada ruošiasi R. Šarknickas ir paskutinis gerbiamas J. Razma, nes praleido savo eilę paklausti. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, kaip žinote, sveikatos sistema Lietuvoje veikia pagal privalomojo sveikatos draudimo principą. Gyventojai moka įstatyme nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Pažeidžiamoms gyventojų grupėms: pensininkams, neįgaliesiems, vaikams, studentams, taikoma išimtis – tai suprantama, už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka valstybė iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau dalis gyventojų, kuriai taikoma minėta išimtis, sudaro 52 %, kitaip sakant, išimtis viršija taisyklę. Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų yra daugiau negu asmenų, kurie patys moka draudimo įmokas. Nekalbėsiu apie valstybės ir gyventojų mokamų įmokų skirtumus, nors šie klausimai tarpusavyje susiję. Gerbiamas ministre, kaip vertintumėte šią situaciją, ar tokią situaciją lemia žemas gyventojų pragyvenimo lygis, ar kiti faktoriai?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Na, toks ilgalaikio atstumo klausimas. Žiūrėkime, čia, matyt, pagrindinis principas yra ne taisyklė, ne išimtis. Draudimo, apie kurį kalbate, pagrindinis principas yra solidarumas, čia ir yra mūsų esminis, matyt, susitarimas valstybėje, kad visada dirbantis moka už nedirbantį, jaunas už seną, sveikas už sergantį. Ta grupė iš tikrųjų yra didžiulė. Jeigu pagalvosime apie tai, kad Lietuva 15–20 metų periodu (bent jau taip rodo prognozės) gali tapti net ir seniausia Europos Sąjungos valstybe, vadinasi, mums spaudimas šiuo klausimu ateityje tik didės.
Šiuo metu yra virš 20 grupių, už kurias yra mokama. Ateityje būtų galima diskutuoti apie šių grupių peržiūrą, bet, matyt, ta diskusija turėtų būti labai pasverta ir nepažeidžianti būtent mano minimo solidarumo principo, kad nebūtų iškreipta. Nors nežinau, gal jūsų partijai, jūsų frakcijai, ir galima pagalvoti, pavyzdžiui, peržiūrėti grupę ūkininkų, kurių finansinė padėtis juk keičiasi. Galbūt ateityje galima žiūrėti pagal pajamas, diferencijuoti ir taip toliau, ir panašiai, bet čia jau yra didelio kito klausimo, didelės kokios nors reformos aspektas ir, matyt, reikia gilesnio pokalbio apie tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Klausimas būtų švietimo, mokslo ir sporto ministrei. Į mane kreipėsi Kūno kultūros mokytojų asociacija dėl 2022–2023 metų bendrojo ugdymo programos, kurioje yra fiksuojamos tik 2 savaitinės valandos ir jinai neatitinka 2018 m. spalio 18 d. Kūno kultūros ir sporto įstatymo IV skyriaus 12 straipsnio 2 punkto, nes yra prieštaravimas, kodėl nėra tos 3 valandos, kuri turėtų būti. Tiesiog toks klausimas būtų jums, ar ta 3 valanda atsiras, ar ne? Ačiū jums.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Taip, mes žinome šitą problemą, bet esame apsisprendę eiti palaipsniui. Praėjusiais metais priėmėme net keletą sprendimų, kurie buvo jau dešimtmetį marinuoti, o įstatyme buvo kitaip, ir pradinėse klasėse realiai atsirado trečia fizinio ugdymo pamoka. Taigi tai darome palaipsniui, nes tai yra tikrai nemažos biudžeto lėšos. Tą padarysime ir su kitomis, vyresnėmis, klasėmis, kurioms dabar trečios pamokos nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausimą spės užduoti gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano klausimas ekonomikos ir inovacijų ministrei. Gerbiamoji ministre, gal galėtumėte pasakyti, kada galų gale bus atidaryta Lietuvos atstovybė Taivane? Kokios priežastys lėmė, kad tas atidarymas taip užtruko? Man atrodo, mums būtų buvę aktualu tai atidaryti, kai buvo tas didžiausias pakilimas po Taivano atstovybės atidarymo čia, Lietuvoje, ir tada mūsų atstovai jau galėtų efektyviai rūpintis rinkų atvėrimu mūsų verslui. Kokia ten situacija ir kada mes išgirsime žinią, kad jau?
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui už klausimą. Visų pirma, reikėjo gauti Taivano užsienio reikalų ministerijos oficialų raštą, jog tokią atstovybę mes galime atidaryti. Jis buvo gautas, tiesą sakant, ne taip seniai. Kadangi siunčiame oficialų atstovą – valstybės tarnautoją, turi įvykti konkursas. Taigi realu, jog pagal visas procedūras mes atstovą fiziškai ten galėsime išsiųsti vasaros pabaigoje, rudenį.
Dabar yra kitų dalykų, kurie yra daromi, ir tai nereiškia, jog Lietuva nedirba su Taivanu. Visų pirma, mes jau turime ten ir fizines patalpas, fizinę vietą, fizinį adresą. Šis techninis dalykas, kurio kurį laiką neturėjome, ir tai yra susiję su kai kuriais Taipėjuje esančiais techniniais klausimais, mums neleido oficialiai atidaryti, tačiau tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek Inovacijų agentūra turi kontaktų, bendrauja su konkrečiomis įmonėmis, taip pat su ministerijomis ir oficialiomis agentūromis ir jau yra konkrečių besidominčių įmonių, besižvalgančių tiek investicijų čia, Lietuvoje, tiek konkrečių projektų.
Tačiau noriu pasakyti, jog dienos pabaigoje verslą daro verslas. Ne A. Armonaitė ar koks kitas ministras, ne Taivano ministerijos, o verslas. Verslas turi matyti konkrečius business case, konkrečius projektus ir planus, kad mes pagaliau sulauktume visiškai apčiuopiamų projektų ir apčiuopiamos naudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, numatytas Vyriausybės valandai, kaip ir baigėsi. Dėkoju gerbiamiems ministrams, dėkoju premjerei, visiems klausėjams ir susitiksime vakariniame posėdyje. O rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.