LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-12-11 Nr. XIVP-3187(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudėtinių dalių yra „piniginė išmoka už atliktą darbą, nustatyta šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė implikuoja, kad tai būtų išmoka už atskirai su darbdaviu sutarto darbo atlikimą, kuris nebūtinai būtų susijęs su darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, už kurių atlikimą ir mokamas sulygtas darbo užmokestis. Svarstytina, ar toks ir yra projekto tikslas, o jeigu taip – abejotina, ar mokėjimai už papildomus darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl tam tikrų funkcijų (darbo) atlikimo galėtų būti laikomi kaip darbo užmokesčio už priimant į darbą sulygtą ir pareigybės aprašyme numatytą darbą. Galbūt šia nuostata siekiama numatyti galimą tam tikrų skatinamųjų išmokų (premijų), skiriamų paskatinti darbuotoją už veiklos rezultatus, mokėjimą (kas detalizuojama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose). Kita vertus, galima suprasti, kad ši „piniginė išmoka“ yra darbo užmokesčio už darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas sudedamoji dalis, nes ji galėtų būti mokama pagal „darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą“. Šiame kontekste pažymėtina, kad samprata „piniginė išmoka“ yra bendrinio pobūdžio, neatskleidžia šios išmokos paskirties, neaiškus jos santykis su darbo užmokesčio struktūros dalimis ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytomis priemokomis. Siūlome šios išmokos apibrėžtį sukonkretinti, nes tai svarbu ne tik įgyvendinant keičiamo įstatymo normas, bet ir taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančių įstatymų nuostatas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą piniginė išmoka gali būti mokama pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias darbo apmokėjimo sistemos turinį (šioje sistemoje turėtų būti nustatomi ir piniginių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo atvejai). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad iš jo turinio neaišku, kaip reikėtų taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies taisykles.
3. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti šios nuostatos turinį, t. y. reikėtų nurodyti, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo sąlygos išdėstytos aiškiai.
4. Pažymėtina, kad nesuprantamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį kaip 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį santykinį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio pritaikymą (matematinį veiksmą) konkrečių 2 priede nurodytų koeficientų atžvilgiu.
5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, nereikėtų suderinti įstatymo projekto 2 straipsnio 25 ir 26 dalių, t. y. ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalies, kad būtų aišku, kuri kintamoji dalis galioja iki 2024 metų veiklos vertinimo (manytina, kad turėtų būti nurodyta ne iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta, o po 2023 metų veiklos vertinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka nustatyta kintamoji dalis).
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]