LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 14, 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-10-27 Nr. XIIIP-1205
Vilnius
Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, tekiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, Nemuno žemupio polderiuose ir privačiuose vidaus telkiniuose“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Projekto nuostatose nustatomi nauji draudimai (pavyzdžiui, valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, leidžiama tik specializuotoji seliavų, upinių nėgių, stintų ir ungurių žvejyba, o kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba draudžiama) ūkio subjektams užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aiškūs motyvai, kuriais remiantis siūloma apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį žvejybos reglamentavimo priemonės (tarp kurių yra ir žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose bei tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas) nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras; žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis“. Be to, pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas žuvų išteklių naudotojai neturi teisės gauti nuostolių atlyginimo, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Įvertinus šias keičiamo įstatymo nuostatas bei aiškinamajame rašte nurodytus teikiamo projekto tikslus, manome, kad projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad valstybė, keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas ar apskritai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta, tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti inter alia Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio ir įgytų teisių apsaugą. Konstatuota ir tai, kad jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, keičiant tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra keičiamas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo.
Pagal keičiamo įstatymo nuostatas ūkio subjektas, siekiantis užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y., jis turi turėti leidimą šiai veiklai vykdyti, turi būti įgijęs teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, kuri suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu ne trumpiau kaip 5 ir ne ilgiau kaip 10 kalendorinių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatose neturėtų būti nustatyta nuostolių kompensavimo tvarka ūkio subjektams, kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo prarastų galimybę užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma apriboti verslinę žvejybą tam tikroje Baltijos jūros priekrantės dalyje ir nustatyti, kad „Verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių draudžiama, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalis žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones (tarp kurių yra ir žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose bei tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas, priekrantės žvejybos barų ribų nustatymas) nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projektu siūlomas nustatyti verslinės žvejybos apribojimas Baltijos jūros priekrantėje laikytinas ne žvejybos reglamentavimo priemone, o verslinės žvejybos, kaip ūkinės veiklos, apribojimu. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas žuvų išteklių naudotojai neturi teisės gauti nuostolių atlyginimo, jeigu galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių, todėl atkreiptinas dėmesys į šios išvados 1 pastaboje pateiktą Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose neturėtų būti nustatyta nuostolių kompensavimo tvarka tiems ūkio subjektams, kuriems pagal keičiamo įstatymo nuostatas 3 kalendoriniams metams yra suteiktos perleidžiamosios teisės naudoti verslinės žvejybos įrankius žvejybai tuose priekrantės žvejybos baruose, kuriuose projektu siūloma apriboti tam tikrų rūšių žuvų verslinę žvejybą, ir kurie dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo prarastų galimybę žvejoti kitų rūšių žuvis nei stintos, strimelės ir grundalai.
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013) konstatuojamosios dalies 19 įtraukoje nurodoma, kad valstybės narės turi sudaryti lengvatines sąlygas priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams, 2 straipsnio 5 dalies f punkte be kita ko nurodoma, kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką padedama užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį nuo žvejybos veiklos priklausomiems asmenims, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus, o 2 straipsnio 5 dalies i punkte – kad vykdant bendrą žuvininkystės politiką propaguojama priekrantės žvejybos veikla, atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius aspektus. Mūsų vertinimu, aptariamoje projekto nuostatoje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojama verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje, nedera su minėtomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatomis.
3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje siūloma panaikinti įstatyme nustatytą išimtį, kuria leidžiama vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį perdirbti, parduoti ar supirkti. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 299 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybės už draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti uždraustos žvejybos metu sužvejotų šviežių žuvų ir tų rūšių žuvų, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, naudojimo nuostatų pažeidimą, tačiau šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad 299 straipsnio 3 dalis netaikoma, kai vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų kiekis yra leistinas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi, manome, kad kartu su projektu reikėtų teikti ir Administracinių nusižengimo kodekso 299 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų naikinama išimtis, nustatanti, jog administracinė atsakomybė netaikoma, kai perdirbamas, parduodamas ar superkamas vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistinas kiekis.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
1) įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas atskiros eilutės centre;
2) projekto 1 straipsnio pavadinime brauktina formuluotė „1 dalies“;
3) projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj skaičiaus „3“ įrašytinas skaičius „14“;
4) projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
5) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.
5. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų (atitinkamai ir projekto 4 straipsnio 2 dalies) nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
6. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti tam tikrus verslinės žvejybos apribojimus vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį žvejybos reglamentavimo priemones jūrų vandenyse nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – Aplinkos ministras, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]