LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 163
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 26 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, turiu paskelbti Seimo nario L. Balsio pareiškimą dėl priėmimo į frakciją. Rašo Socialdemokratų frakcijos seniūnui J. Olekui: „Prašyčiau mane priimti į Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją.“ Pasirašo L. Balsys. Frakcija svarstė šį prašymą, svarstyta ir nutarta pritarti Seimo nario L. Balsio prašymui.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. balandžio 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė pateikta. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, atsiprašau, šįryt nebuvau Seniūnų sueigoje, tai nepasakiau. Mes norime išbraukti iš darbotvarkės 2-4 klausimų bloką, čia trys su dviem lydimaisiais. Šito neteikiame šiandien.
O kitas dalykas, atrodo, kolegė Aušrinė paminėjo. Per daugiau kaip pusę metų komitetai neapsvarstė mūsų po pateikimo pritartų projektų ir tokiu būdu iškrenta šeši liberalų teikiami projektai. Girdėjau, kad pažadą esate pateikę įtraukti į gegužės mėnesio darbotvarkę ir iki tol komitetai apsvarstys. Aš noriu, kad tai būtų viešai patvirtinta, nes ne dėl mūsų kaltės šiandien šeši projektai iškrito iš mūsų opozicinės darbotvarkės.
PIRMININKAS. Taip, jūs girdėjote teisingą pažadą, kad bus įtraukta į darbotvarkę po apsvarstymo komitetuose. (Balsai salėje)
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Šie klausimai jau yra išbraukti iš darbotvarkės, todėl šio klausimo svarstyti nereikia. Kviečiu pritarti darbotvarkei bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.05 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586. Priėmimas. Pranešėjas – D. Kreivys. Kviečiu R. Miliūtę.
Siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu?
5 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Galime, pritardami departamento nuomonei, pritarti bendru sutarimu dėl 5 straipsnio? Pritarta.
6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 10 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
12 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas…
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Argumentų nenorite išsakyti, kodėl nepritarė?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų nepritarė, nes palaikė Lietuvos banko asociacijos nuomonę. Komitetas taip apsisprendė, nes nusprendė pritarti Banko asociacijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti visam straipsniui su komiteto pritarimu ir nepritarimu? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime priimti. Ačiū. 14 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu.
15 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Vadinasi, galite pakomentuoti?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Teikiamo projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo darbuotojai negali turėti neišnykusio ir nepanaikinto teistumo už bet kokių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose neatskleista ir nenumatyta jokia kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo atsakomybė, jeigu paaiškėtų šiame straipsnyje numatyta aplinkybė dėl jo darbuotojo neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.
Be to, vietoj žodžių „bet kokių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą“ įrašytini žodžiai „tyčinių nusikaltimų padarymą“, nes kita nuskalstamų veikų rūšis – baudžiamieji nusižengimai, teistumo nesuteikia.
PIRMININKAS. Ar galime su tokia komiteto nuomone sutikti ir pritarti visam straipsniui? Ačiū, pritarta.
17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis be pasiūlymų. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
20 straipsnis – įstatymo įgyvendinimas ir taikymas. Yra Seimo kanceliarijos… Atsiprašau. 19 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 20 straipsnis – įgyvendinimas ir taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu. 21 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritaria. Galime esant tokiam pritarimui pritarti visam 21 straipsniui?
Vadinasi, turėtume dabar jau balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ačiū pranešėjai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1586(2) priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 2 straipsnio pakeitimo ir IV1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1587(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo straipsnio pakeitimo ir skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1587. Pranešėjas… Pranešėjo, ačiū, nereikia, nes nėra jokių pastabų. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. Ir 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime priimti.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1587(2) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1588(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2c klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1588. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1588) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775(3)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-4775. Buvo likęs tik balsavimas priėmimo stadijoje. Pranešėjas buvo Seimo narys A. Baura. Lieka tik balsuoti dėl projekto. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys.
Reklamos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
10.00 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-781 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1459(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-781 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1459. Taip pat pranešėjas buvo Seimo narys A. Baura. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra. Galime pritarti straipsniui?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, pritariame. Tada balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1459(2) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1214(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1214. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras, tačiau pasiūlymų nėra.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis – žalos atlyginimas. Galime pritarti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 11 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas priimtas (projektas Nr. XIIIP-1214(2)ES). (Gongas)
10.19 val.
Civilinio proceso kodekso papildymo 101 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Civilinio proceso kodekso papildymo 101 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215. Taip pat pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras, tačiau dėl projekto pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje.
Kviečiu pritarti 1 straipsniui. Priimsime pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Niekas neužsirašė dėl motyvų, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai, visi balsavo už. Civilinio proceso kodekso papildymo 101 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Civilinio kodekso 1.111, 1.116 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4c klausimas – Civilinio kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216(2). Taip pat pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir 4 straipsnis, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kalbėti taip pat niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, visi 96 Seimo nariai balsavo už. Civilinio kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1582(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1582(2). Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas, komiteto pirmininkas. Kviečiu.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Po svarstymo, kiek žinau, buvo pritarta šitam ir lydimiesiems įstatymų projektams. Taip pat yra gauta Teisės departamento išvada su redakcine pastaba. Mes komitete to nesvarstėme, nes tai grynai redakcinė nuostata, kuriai, be abejo, pritarėme. Redaguojant galutinę versiją po priėmimo, aš tikiuosi, kad bus pritarta šitam įstatymo projektui, nes jis suderina mūsų statistikos teikimo nuostatas su bendraisiais Europos Sąjungos reglamentais, Eurostato ir kitais. Tai užtikrins kokybiškesnę informaciją ir suderinamumą su kitų šalių pateikiamais duomenimis. Raginu pritarti ir balsuoti dėl šio ir kitų lydimųjų įstatymų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal naują redakciją turėtume apsispręsti dėl 1 straipsnio. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsniui „Įstatymo paskirtis ir taikymas“ galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis – „Oficialios statistikos organizavimo principai“. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. 12 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų taip pat neturime. Galime pritarti bendru sutarimu. 14 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 15 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. 18 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. 19 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Viso įstatymo 2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu.
Kalbėti norinčių neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1582) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso XV skyriaus pavadinimo, 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1583(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso XV skyriaus pavadinimo, 221, 222 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1583. Pranešėjas – taip pat Seimo narys S. Šedbaras. Priėmimas. Tačiau pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis – įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kalbėti dėl šio projekto Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo nariai: už – 91, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1583) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1584(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5c klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1584(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys S. Šedbaras. Pasiūlymų nėra. Du straipsniai. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Kalbėti Seimo nariai taip pat neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1584) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1585(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5d klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1585ES. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Yra du straipsniai. Priimam pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Ir 2 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas 2018 m. birželio 1 d. – galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti priimant visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1585) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577(2)ES. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas, Kaimo reikalų komitetas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimas praeitą antradienį po svarstymo pritarė šiam įstatymo projektui. Priėmimui pasiūlymų nėra gauta. Seimo Teisės departamento pateikta pastaba vakar buvo apsvarstyta, jai nepritarta, nes komitetas nepritarė šių metų kovo 30 dienos posėdžio metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas straipsnis. Galime…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Atmestas. Toliau buvo Seimo nario…
PIRMININKAS. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šitas jau apsvarstytas, atmestas.
PIRMININKAS. Nereikia. Dėkoju pirmininkui.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Siūlau projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. (Balsai salėje) Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, praeitą kartą jau buvo nubalsuota.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų mes turime ištaisyti labai didelę klaidą, kuri buvo padaryta jau įstatymą priėmus, kai pilnamečiai vaikai ir tėvai buvo priskirti į vieną grupę, nors netgi Konstitucijoje yra sakoma, kad pilnamečiai vaikai yra atskiri ir gali atskirai vesti savo gyvenimą ir savo ūkį. Jeigu mes šito nepadarytume, visų tėvų, kurie yra ūkininkai, vaikai iš esmės negalėtų būti ūkininkai. Raginu palaikyti šį įstatymo projektą ir ištaisyti klaidą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, noriu pasitikslinti: čia dėl pataisų ar dėl viso? Dėl viso projekto kalbame, taip?
Aš noriu atkreipti į vieną dalyką dėmesį, jog šiuo metu 3 % stambių ūkininkų valdo maždaug 46,6 % žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje. Tai yra problema. Tai įvardina Europos Sąjunga, tai mes drąsiai galime įvardyti čia, Lietuvoje. Dėl tos priežasties Seimo leidėjų buvo priimtas įstatymas, ribojantis galimybę įsigyti daugiau negu 500 hektarų žemės. Šiandien šiuo sprendimu mes siauriname susijusių asmenų sąvoką ir sukuriame prielaidą apeiti žemės limitus pasitelkus sūnus ar dukras, kurie visiškai nesusiję su žemės ūkiu, jiems užrašant žemės perviršį.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog Teisės departamentas labai aiškiai pasakė, jog Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra daug platesnė susijusių artimų fizinių asmenų sąvoka. Todėl niekaip negaliu palaikyti šio įstatymo projekto, nes jis sukurtų tiesiog palankias sąlygas išimtinai stambiems ūkininkams apeiti nustatytas 500 hektarų ribas.
Man tikrai labai nuoširdžiai gaila, jog valdančioji dauguma nemato žemės užvaldymo problemos ir, užuot kūrusi palankesnes sąlygas smulkiems ūkininkams, toliau kuria palankias sąlygas stambiems ūkininkams stambinti ūkius. Tai yra didelė problema. Man atrodo, kad mes turėtume eiti absoliučiai kita kryptimi.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, nes buvo siūlymas, buvo už ir prieš. Mes užsirašėme pasisakyti dėl siūlymo, o po to dabar pasisako už visą įstatymo projektą už ir prieš. Kodėl nebuvo…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad dabar pasisako dėl viso.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne, ne, gerbiamas Majauskai, aš ne jums kalbu. Aš noriu paklausti Pirmininko.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymas buvo apsvarstytas svarstymo metu, todėl jo dabar svarstyti nereikia.
Motyvai už visą projektą – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Kolegos, man atrodo, mes čia užsiciklinome ir nematome, kaip vyksta realus gyvenimas. Stambaus ūkininko iš kokio nors Šilalės rajono dukra išteka už ūkininko sūnaus Rokiškio rajone. Per abi šeimas sudėjus jie turi per 500 hektarų. Ką, tada viskas? Jūs siūlote šitaip ignoruoti jauną šeimą, kuri atkeliauja į kitą šeimą, tampa ūkininko marčia ar žentu. Negali ištekėti arba tuoktis. Štai ką jūs siūlote, siūlydami atmesti šitą projektą. Jūs matykite, kad gyvenimas yra sudėtingesnis, ir čia nėra dirbtinių būdų įsigyti žemę.
Noriu pasakyti, monarchijų laikais būdavo tyčia ištekinamos dukros, kad įgytų turtą. Šiuo atveju turbūt ne apie monarchinius laikus šnekame. Mes šnekame apie laisvų piliečių visuomenę, kai iš esmės šitas galiojantis įstatymas trukdo sudaryti santuoką vaikams, nes jų tėvų ir uošvių šeimų sudėta žemė viršys 500 hektarų. Tada nutars nekurti šeimos. Iki ko mes prieiname! Aš esu prieš dirbtinius bandymus apeiti įstatymus, bet šioje vietoje jūs bandote suvaržyti laisvus žmones ir reguliuoti jų gyvenimą bijodami, kad peržengs 500 hektarų ribą, kuri natūraliai gali atsirasti. Aš irgi traktuoju, kad prieš Naujuosius metus buvo padaryta techninė klaida – įrašyti uošviai į susijusių asmenų tarpą ir taip apribota žmonių teisė valdyti turtą. Kolegos, galvokime pagal laisvos visuomenės principus ir būdus. Apie tuos žmones galvokime, o ne apie… ir galvokime apie dirbtinius, nesąžiningus apėjimus. Čia nesąžiningo apėjimo nėra. Todėl sakau, balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai stebiuosi kolegos E. Gentvilo pasisakymu ir dar tokiu pakeltu tonu, kad šis įstatymas, jeigu jį priimsime, nesukuria nesąžiningo apėjimo būdų. Kaip tik jis tai palieka, kaip buvo garsiose vieno politiko žemės kaupimo istorijose, kad galės kitų asmenų, kurie gyvena užsienyje, yra broliai, suaugę vaikai ir tikrai neūkininkauja, vardu padaryti didžiulį ūkį, gerokai viršijantį 500 hektarų. Buvo mano pataisos svarstymo stadijoje, kad būtų atskiriama: kai yra suaugęs vaikas, uošvis, brolis ar kt. ir savarankiškai ūkininkauja, tvarka, tada neribokime, jie irgi gali 500 hektarų ūkį atskirą turėti. Bet kitas dalykas – kai neūkininkauja, o tik jo vardu yra daromas didžiulis ūkis. Mes, deja, šios problemos neišsprendžiame ir paliekame taip, kaip yra dabar, apeinant įstatymus. Aš manau, kad tie, kurie mato tas problemas, galėtų kreiptis į Respublikos Prezidentę, kad ji vetuotų tą įstatymą ir pateiktų reikiamas pataisas, nes Kaimo reikalų komitetas, matyt, žiūrėdamas į savo lyderio istoriją, yra nepajėgus šios problemos išspręsti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tiesiog pritardamas kolegų V. Ąžuolo ir E. Gentvilo mintims noriu tikrai pasakyti, kad ne čia yra problema, kolegos. Jūs kalbate, kad ūkininkai yra veltėdžiai, gyvenantys iš lengvatų ir visų kitų gerų dalykų, kuriuos mes jiems lyg ir… jie naudojasi įvairiomis įstatymų spragomis. Jūs visiškai nutolstate nuo realaus gyvenimo. Gerbiamas Jurgi, aš siūlau jums asmeniškai, taip pat paimti kolegą A. Kubilių ir kitus jūsų kolegas, esančius Seime po penkias, šešias kadencijas, turbūt nutolusius nuo žemės toliau negu iki mėnulio – turbūt reikėtų jums patiems pabandyti dirbti tą žemę ir suprasti, kur yra lengvatos ir koks realiai vyksta gyvenimas ant žemės, nes jūsų kalbos mažų mažiausiai pykdo tuos žmones, kurie dabar žiūri šią diskusiją. Aš manau, jūsų pasakymai tikrai yra visiškai ne į temą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai šiandien sunku kalbėti vien todėl, kad galbūt pats įstatymo taisymas, pati taisymo idėja, kad sudarytume galimybes ir ūkininko artimiems žmonėms ūkininkauti… Iš vienos pusės viskas gerai, bet jūs sukėlėte nemažai abejonių vien todėl, kad atmetėte J. Razmos pataisą. Juk jokių problemų ūkininkui įrodyti, kad jis realiai ūkininkauja, nėra. Vien tik tai, kad jis deklaruoja, jau matyti. Kodėl jūs vengiate įrašyti į įstatymą, kad ūkininkas realiai ūkininkauja? Ir nebūtų jokios problemos. Šiuo atveju jūs patys sukėlėte abejonių. Tada savaime pradedi galvoti, dėl ko tai daroma, kam norima sudaryti sąlygas, kad vis dėlto be jokių įrodymų, be jokio deklaravimo, be jokio ūkio registravimo būtų galima turėti giminaičiams papildomų žemės plotų? Jūs patys prisidirbate problemų lygioje vietoje. Buvo galima priimti J. Razmos pataisą ir vienareikšmiškai visiems balsuoti. Šiuo metu jūs sukėlėte problemų, ir dabar tas klausimas nežinia, kaip išsispręs. Savaime suprantama, jūs galite daugumos balsais balsuoti, bet užmesite šešėlį ant viso Seimo. Kam tai daryti? Aš susilaikysiu balsuodamas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Rimkus.
J. RIMKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu visus balsuoti už, nes prieš Naujuosius metus, praeitų metų pabaigoje, įvelta techninė klaidelė labai apsunkino žemės įsigijimą eiliniams piliečiams. Palaikykime ir balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia mes galime aiškintis, kas mato tą realybę ir kas nemato. Iš tikrųjų aš raginčiau kolegą K. Mažeiką pagaliau suvokti realybę, nes toks vaizdas, kad esate labai nutolę nuo realybės ir, atrodo, negirdite ir nematote, ką rašo žiniasklaida, konkrečiai „15min“ yra rašiusi apie jūsų lyderio… (Balsai salėje). O, čia gerai, vadinasi, kažką girdite, matote. Ką rašė „15min“ apie jūsų lyderio R. Karbauskio manipuliacijas, apeinant įstatymą ir išnaudojant įstatymo spragas, ir įsigyjant daugiau žemės per savo vaikus ir kitus gimines, kurie nieko bendro neturi su ūkiu? Aš nežinau, gal jums uždrausta skaityti tą informaciją jūsų lyderio, gal yra taip kontroliuojama visa situacija, tai aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tai, ką siūlė J. Razma, būtų garbingas sprendimas spręsti šitą problemą.
Dabar jūs sprendžiate vieną nedidelę techninę problemą, taip, ją reikėtų spręsti, bet kai jūs nesprendžiate esminės problemos, tai iš tikrųjų atrodo – arba jūs esate visiškai nutolę nuo realybės, arba jums yra taip liepta elgtis ir jūs tiesiog nesate laisvi. Gerbiami kolegos valstiečiai, aš raginu pagaliau tapti laisviems ir balsuoti prie šitą įstatymą, skubiai ieškoti sutarimo ir spręsti iš esmės problemą, o ne vaizduoti, kad tokios problemos iš viso nėra, nes apie ją rašo „15min“, kuris jums sukelia alergiją. Nuo alergijos yra vaistų, o realybės problemas reikia spręsti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 65, prieš – 14, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1585) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai tenka apgailestauti, kad, kaip ir akcentavo Teisės departamentas, priėmus įstatymą padidėtų skaičius fizinių asmenų, kuriems nebūtų taikomi keičiamo įstatymo nustatyti ribojimai įsigyti iš valstybės ne didesnį kaip 300 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą, taip pat ribojimas, kad iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 hektarų.
Praeitoje kadencijoje teko matyti, kaip V. Uspaskichas, kuris papuolė į juodosios buhalterijos bylą… ir kaip šitoje salėje tuo metu esanti dauguma pakoregavo Baudžiamąjį kodeksą, kad V. Uspaskichas išsaugotų laisvę, jeigu, neduok Dieve, teismas būtų pripažinęs jį kaltu. Šiuo atveju nesinorėtų lyginti, bet vis tiek, kai visuomenei kyla abejonių, ar viskas yra skaidru su 500 hektarų, ar nėra apeinamas įstatymas, ar iš tikrųjų yra tas momentas, kad mes siauriname tą susijusių asmenų ratą ir sustipriname įspūdį, sudarome progą opozicijai eskaluoti temą, kad mes vis dėlto traukiamės nuo to skaidrumo ir bandome kažką nuslėpti arba užkirsti kelią išsiaiškinti visas aplinkybes, man atrodo, yra padaryta klaida.
PIRMININKAS. Klaidą padarė Seimas, matyt. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų keista, bet šiandien turiu sutikti su gerbiamuoju P. Urbšiu ir iš tikrųjų atkreipti dėmesį, kad mes einame visiškai kitu keliu, negu turėtume. Šiandien turime labai rimtą problemą, kad nedidelė dalis stambių ūkininkų yra užvaldę beveik 50 % žemės ūkio paskirties žemės ir šiuo įstatymu mes sukuriame papildomas galimybes plėsti tuos ūkius ir mažinti galimybes smulkiems ūkininkams dirbti žemę. Tokia kryptis tikrai yra nepriimtina, mes kreipsimės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydami vetuoti šį įstatymą, ir taip pat kviesime gerbiamą P. Urbšį prisidėti ir pasirašyti šį kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, ypač konservatoriai, su kuriais atsidūrėme skirtingose pusėse, nors esu nuosekliai už tą tyrimą dėl neteisėto bandymo įsigyti daugiau, negu galima. Mes matėme praktikoje vieną atvejį, kai vienas politikas duoda vaikams milijonus eurų, kad vaikai įsigytų žemės ir tokiu būdu apeitų 500 hektarų apribojimą. Dabar išsigąstame to atvejo ir užkertame galimybę bet kam bet kuriuo atveju, teisėtu atveju, per giminystės atsiradimo atvejus, turėti daugiau kaip 500 hektarų kartu sudėjus, nes, matai, tėvas jau turi 500 hektarų. Dėl vieno blogo precedento neperkelkime atsakomybės visiems žmonėms. Todėl aš ir balsavau už. Mes visada buvome prieš apribojimus, prieš tuos vadinamuosius saugiklius. Tai čia, dešinėje pusėje, bandoma įkalti dar vieną saugiklį: aha, tavo tėvas ūkininkas, tai tu niekada nebegalėsi įsigyti žemės. Na, baikime su tais dalykais!
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš nežinau, kas E. Gentvilui šiandien yra atsitikę su klausa, kad jis negirdi. Mes sakėme, kad mes ne prieš, kad realiai ūkininkaujantys suaugę vaikai, uošviai, broliai, seserys galėtų įsigyti iki 500 hektarų, nepaisydami, ar kiti su jais susiję asmenys jau yra tiek įsigiję. Bet realiai ūkininkaujantys. Ir kad toks atvejis kaip tik leistų išvengti tų apėjimų, kurie yra vieno garsaus politiko atveju. Keista, kad jūs to nesuvokiate ir toliau ginate šį landą palikusį įstatymą.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Jurgi, aš tik noriu priminti, kad visos tos netvarkos ir buvo prie konservatorių Vyriausybės. Tos žemės buvo ne tik išdalintos po 500 ir daugiau, bet ir kilnojamos, kas turbūt dar didesnė problema.
Jei kalbame apie problemą jaunųjų ir mažųjų ūkių, tai galbūt kalbėkime apie lengvatą, skatinimą tų, o ne dabar tampykimės tą laiką tikrai nereikalingai. Tikrai noriu konstruktyvios diskusijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusiją baigėme.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIIP-4000. Supainiojote balsavimą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl protokolo. Aš turėjau balsuoti… balsavau už, bet turėjau susilaikyti. Noriu dėl protokolo pasakyti.
10.53 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(5)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4688(5)VK. Pranešėjas – Seimo narys A. Stančikas, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimas praeitų metų rugsėjo 28 dieną pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad dėl gerbiamo kolegos A. Palionio prieš metus pateikto įstatymo buvo gauta labai daug pasiūlymų ir komitetas juos per keletą sykių apsvarstė. Kai kuriais atvejais reikėjo grįžti ir kai kuriuos siūlymus persvarstyti iš naujo.
Be abejo, turiu atkreipti dėmesį į tai, kad būtent ir datos dėl ilgo svarstymo turėtų būti perstumtos. Jei įgyvendinimo data buvo numatyta 2017 m. lapkričio 1 d., tai visi mes suvokiame, kad tikrai ta data seniai yra praėjusi.
Šiandien priimti teikiamas komiteto variantas, jam pritarė Vyriausybė šių metų vasario 8 dieną su tais pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė ir jų pagrindu pateikė savo siūlymų formuluotes.
PIRMININKAS. Svarstome pastraipsniui. Pirmas pasiūlymas yra Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio ir S. Nausėdos. Kas pristatote? K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų buvo pasiūlymas mokėti ne 20 %, o 5 %, nes 20 % yra tikrai palyginti didelė suma. Kai Vilniuje, įsivaizduokime, ar Klaipėdoje hektaras žemės kainuoja milijoną, tai reikės sumokėti 200 tūkst., o po to verslininkui investuoti. Daugelis verslininkų yra parengę šiandien savo projektus, gavę ir bankų finansavimą. Jiems vėl reikės persiderėti. Ta 5 % riba būtų tokia gal žymiai optimalesnė: 5 % didini ir 5 % moki.
PIRMININKAS. Balsuokime, ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma ši pataisa.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas tam nepritarė. Analogiškam pasiūlymui nepritarė komitetas… Kaimo reikalų komitetas…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke. Kai bus pritarta svarstyti, tada.
Balsavo 25 Seimo nariai. Neturime 29, todėl nesvarstome šio pasiūlymo.
Kitas pasiūlymas Seimo nario S. Gentvilo. Pristato… Tada pirmininko prašysime, nes nėra S. Gentvilo, pristatyti S. Gentvilo pasiūlymą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Šiaip šitam pasiūlymui Kaimo reikalų komitetas taip pat nepritarė. Siūlomas teisinis reguliavimas neskatina įsigyti žemės sklypo kaip nuosavybės, nes statyti… Išnuomotuose valstybės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius ir (ar) įrenginius. Čia yra vėl 5 % būtent to skaičiaus, nes vis dėlto tai neskatina įsigyti žemės sklypų, nes atsiranda tam tikras ir piktnaudžiavimas.
PIRMININKAS. Ar turime 29 Seimo narius, pritariančius, kad būtų svarstoma ši pataisa? Nesvarstome – tik 28 Seimo nariai pasisakė už tai, reikia 29.
Toliau kitas pasiūlymas yra Teisės departamento, kuriam komitetas pritarė…
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš dalies. Nes tai yra pritarta Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. išvadų pasiūlymui, teisiniam reguliavimui.
PIRMININKAS. Ir kitus Teisės departamento pasiūlymus aptarkite.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kitas yra pritarti. Toliau. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 11 d. yra siūlymas nepritarti. Šiuo atveju reguliuojama Teritorijų planavimo įstatymu, remiantis kitais įstatymais reguliavimas… Taip pat pareiga laikytis sutarties kilo ir iš Civilinio kodekso nuostatų.
Kitas 2017 m. spalio 11 dienos – pritarti. Kitas irgi spalio 11 dienos – pritarti. Toliau. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui pritarti iš dalies, nes pritarta ir Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. išvadai.
PIRMININKAS. Vyriausybės pasiūlymui komitetas pritarė. (Balsai salėje) Ir bendras komiteto pasiūlymas? Komiteto pasiūlymą perskaitykite. (Balsai salėje)
A. STANČIKAS (LVŽSF). Išnuomotuose kitos paskirties valstybinės žemės sklypuose draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, išskyrus esančius statinius, priklausančius inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, ir rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius daugiau kaip 5 %… Iki 5 % esmė yra, kad statiniai yra susiję su renovacijomis ir tai neturėtų turėti įtakos. Išskyrus atvejus, kai statoma ar rekonstrukcija atliekama Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nurodytoje… (Balsai salėje) Nesupratau.
Toliau. Mokestis, apie kurį mes ir kalbėjome, yra 20 % nuo žemės vertės, jį sumokant prieš pradedant statybas arba išdėstant trejų metų laikotarpiui. Mokestį siūloma mokėti į valstybės iždą.
PIRMININKAS. Siūlau dėl šio klausimo padaryti techninę pertrauką. Ačiū pirmininkui.
11.04 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1949(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1949(2). Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komitetas. Priėmimas.
Pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų pastabų nėra ir komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas straipsnis, 17 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1949) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1759. Pranešėjas – Seimo narys A. Nekrošius. Svarstymas. Kas galėtų vietoj A. Nekrošiaus iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Galime prašyti S. Šedbarą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balandžio 18 dieną komitetas svarstė šį projektą. Iš esmės pastabų ypač daug nebuvo gauta. Buvo viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, buvo dvi, joms nepritarė. Ir komitetas visais dalyvavusiais šešiais balsais už pritarė komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Todėl ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar reikia balsuoti, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė vienbalsiai. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
11.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713(2)VK, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1714(2), Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716(2), Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1717(2), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1718(2) ir Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas, nuo a iki g. Projektai Nr. XIIIP-1713, Nr. XIIIP-1714, Nr. XIIIP-1715, Nr. XIIIP-1716, Nr. XIIIP-1717, Nr. XIIIP-1718, Nr. XIIIP-1719. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1713. Pranešėjas – Seimo narys A. Kupčinskas. Svarstymas. Kalbės dėl visų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Balandžio 18 dieną Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo pakeitimą. Esmė – kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės sąvoka būtų pakeista į „savivaldybės valdoma įmonė“, suvienodinti panašiai kaip ir „valstybės valdomos įmonės“. Esminių pastabų nėra gauta, o komiteto nariai pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nėra.
PIRMININKAS. Dėl lydimųjų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl geriamojo vandens taip pat nėra pastabų. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Korupcijos prevencijos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl korupcijos prevencijos galiu pasakyti, kad irgi nėra pastabų, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Savivaldybių tarybų… tuoj, sekundę, nėra pasiūlymų, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Seimo rinkimų įstatymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu. Irgi pastabų ir pasiūlymų nėra. Šilumos įstatymas. Pastabų nėra. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Valstybei ir savivaldybėms priklausančių…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl Šilumos įstatymo ne ten pažiūrėjau. Yra J. Razmos įstatymo pakeitimo siūlymas, savivaldybės valdomos šilumos tiekėjų akcijos negali būti privatizuojamos.
PIRMININKAS. Gerai, ją svarstysime vėliau, atskirai. Ir Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Siūlomas įsigaliojimas – 2019 m. sausio 1 d., siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį G. Kindurį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kovo 28 dieną svarstė visus pateiktus projektus.
Dabar dėl Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1713. Komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu. O pagrindinis komiteto pasiūlymas yra išbraukti iš 16 straipsnio 221 punktą, kuriuo siūloma savivaldybės tarybai periodiškai svarstyti savo įmonių veiklą.
Svarstydamas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1714, komitetas priėmė tokį patį… iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas yra dėl įsigaliojimo datos.
Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1715. Komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1716. Komiteto sprendimas toks pats – irgi dėl įsigaliojimo datos.
Seimo rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1717. Komiteto sprendimas irgi toks pats – atsižvelgti ir patobulinti dėl įsigaliojimo datos.
Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1718. Komiteto sprendimas iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Seimo nario J. Razmos pasiūlymus.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719. Komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą irgi dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1714 pristatys Seimo narys P. Nevulis.
P. NEVULIS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas balandžio 11 dieną svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Seimo narį A. Kupčinską. Svarstysime pasiūlymus. Dėl 6 straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymas…
PIRMININKAS. Teisės departamento nereikia pristatyti. VVSK pasiūlymas dėl 6 straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Siūloma išbraukti ir papildyti galiojančią redakciją. Palaukite, ne tą.
PIRMININKAS. G. Kindury, galite pristatyti komiteto klausimą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas siūlė savo motyvus, kad netikslinga pildyti įstatymo nuostatos tarybos kompetencija, nes tas reglamentavimas yra perteklinis – savivaldybės taryba ir dabar, remdamasi nuostatomis, vertina ir priima sprendimus dėl savivaldybės įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų, vykdo šių įmonių priežiūrą, sprendžia dėl tikslingumo steigti, reorganizuoti ar likviduoti, atsižvelgdama į tą reikalingumą. Gali kartą per metus ir daugiau. Čia yra siūloma ne rečiau kaip kas ketveri metai. Taigi šita nuostata visiškai nepadės įgyvendinti kontrolės tarnybos siūlymo savivaldybėms atsisakyti nereikalingų įmonių, nes ta savivaldybė dabar pati gali daryti ir, jeigu reikės, ji visada motyvuos taip, kaip nori – ar palikti, ar ne šitą įmonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl šios pataisos. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai įsiklausykite į gerbiamo G. Kindurio argumentus, nes šiandien įstatymas leidžia taryboms įvertinti ūkinę veiklą ir spręsti, ką toliau daryti su ta įmone. Įstatyme yra numatyta tai daryti kartą per metus arba net dažniau. Aš nesuprantu, kas ketveri metai kaip tik pablogina pačią kontrolę. Man atrodo, palikime taip, kaip yra įstatyme, ir tokiu būdu mes tikrai užtikrinsime tą skaidrumą, kurio visi siekiame savivaldoje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Nors buvo minėta, kad savivaldybės gali tai daryti, bet, kaip rodo praktika, vangiai ir vargiai daro. Valstybės kontrolės ataskaita, kuri buvo ne taip seniai paskelbta, apie savivaldybių įmonių veiklą tikrai užduoda labai rimtą klausimą, kaip vykdomas kontrolės procesas savivaldos institucijose tų įmonių, kurios savivaldybėms priklauso. Jeigu įstatyme bus sustiprinta nuostata, tiesiog paryškinta, kuri sakys, kad savivaldybės privalo vis dėlto tokį vertinimą atlikti bent jau kas ketverius metus ir atitinkamai priimti sprendimus, tai niekam blogiau nuo to nebūtų. O tos savivaldybės, kurios tvarkosi geriau, be jokios abejonės, galėtų puikiausiai tai daryti nors ir kiekvieną sekmadienį ir niekas joms nedraustų to daryti. Todėl raginčiau palaikyti Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti.
Balsuosime dėl šios pataisos. Kas balsuoja už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 44, prieš – 24, susilaikė 15. Pataisai pritarta.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tai yra pakeisti datas dviejose vietose. Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. G. Kindurys. Ar jus tenkina pagrindinio komiteto nuomonė pritarti iš dalies?
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl datos? Taip.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl datų.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. G. Kindurys nori kalbėti. Pasižymėkite ir iškart įjungsime.
G. KINDURYS (LVŽSF). Yra klaida. Noriu atkreipti dėmesį – mūsų dabar buvo ir antras pasiūlymas, kuris siejosi su ankstesniuoju. Kadangi balsavome už mūsų pasiūlymą, vadinasi, tarybai neprivalu bus svarstyti kas ketveri metai šitą savivaldybės įmonės veiklą. Reikėjo pritarti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl datos, tegul lieka, bet kur 3 punktas, išbraukiamas 15 straipsnyje įgyvendinimas, nes tas įgyvendinimas (…) būtent 221 punktą. 4 punkte yra paminėta 221 punkto įgyvendinimo stadija, vadinasi, jo nebeliko. Siūlau pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui dėl 15 straipsnio 3 ir 4 punktų pataisymo, tik tada būtų galima balsuoti dėl viso, nes prieštaravimas atsiranda.
PIRMININKAS. Tada jūsų nuomonė negali būti pritarti iš dalies, jūs turėtumėte tada nepritarti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, jie iš dalies… Ta prasme iš dalies taip, kad tik datai, sutinkame su pagrindiniu komitetu, o dėl tų punktų jau balsuota balsuojant dėl 221 punkto, pasisakėme, kad jis nereikalingas Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau Kupčinskai, pritarus pirmajam pasiūlymui, turėtume palikti ir pritarti visam šitam antrajam pasiūlymui. Ar sutinkate su tokia nuomone?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš manau, tada irgi reikėtų balsuoti, nes komiteto nuomonė buvo nepritarti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Jie susiję. (Balsai salėje) Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui būtų nepritarta, tada prieštaravimo nebūtų, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarta, išbrauktas tas punktas, apie kurį kalbama dėl įsigaliojimo, vadinasi, tuomet reikėtų taisyti ir tą.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, Andriau Kupčinskai? Sutinka. (Balsai salėje) Ar dar norite kalbėti, Rimantai Sinkevičiau?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš jau galvojau, kad siūlysiu pertrauką tam, kad suredaguotume įstatymo projektą, nes pritarta pastabai, t. y. pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Bet dabar, panašu, klausimas išspręstas. Galime tęsti svarstymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Suprantame, kad suderinta yra pagal VVSK siūlymą, tokiam siūlymui ir pagrindinio komiteto nuomonei yra pritarta. (Balsai salėje)
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Tada priėmimo stadijoje atitinkamai suredaguosime viską.
PIRMININKAS. Suredaguosite. Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Ar galime pritarti po svarstymo visam projektui? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Aš atsiprašau.
Dėl projektų Nr. XIIIP-1714, Nr. XIIIP-1715, Nr. XIIIP-1716 ir Nr. XIIIP-1717 pataisų nėra. Galime jiems pritarti po svarstymo bendru sutarimu?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Tada dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr. XIIIP-1718…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Yra J. Razmos pataisa. Siūloma, kad savivaldybių valdomų šilumos tiekėjų akcijos negali būti privatizuojamos ir…
PIRMININKAS. J. Razma pristatys pats.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, prašau.
PIRMININKAS. Prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iki šiol įstatyme nebuvo įrašo apie šilumos ūkio įmonių akcijų privatizavimą. Nesuprantama, kodėl teikiamame projekte staiga prireikė tą įrašyti? Ar čia sumanytas koks nors vajus paleisti privatizuoti savivaldybių šilumos įmones? Iš praktikos mes matome, kad tais atvejais, kai tos įmonės yra išnuomotos ir valdomos privatininkų, ten paprastai, imant Lietuvos kainą, vidutiniškai šilumos kaina yra aukštesnė, todėl privataus subjekto įleidimas į šitą ūkį nieko gero neduoda. Todėl aš ir siūlau nekurti čia perdėtų pagundų eiti privatizavimo link, o įrašyti, kad tų įmonių akcijos nėra privatizuojamos, ir išbraukti tą vietą, kur buvo dabar siūloma įrašyti, kad jos privatizuojamos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų laisvosios rinkos idėja sako, kad viską galima privatizuoti ir viskuo laisvai galime disponuoti, tačiau kai kada reali praktika sako ką kita. Mes graudžiai pasimokėme iš privatizavimo, ypač tų savivaldybių verslo struktūrų, kur iš tikrųjų sistema pakankamai gerai reguliuojama, kur nemažai priklauso ir mūsų gyventojų gyvenimas nuo tarifų. Nemačiau nė vienoje vietoje problemų, kad pačios savivaldybės negalėtų tvarkyti savo ūkių, neatiduodamos į svetimas rankas, ir sėkmingai balansuoti tarp socialinių žmonių poreikių ir verslo. Viskas priklauso nuo savivaldybės tarybos ir, manau, tą liniją reikia išlaikyti, nes iš tikrųjų, kaip ir minėjo J. Razma, gali atsirasti tam tikrų pagundų, kai atėjus laikinai valdžiai x gali būti stengiamasi privatizuoti tas įmones, kurios iš esmės turėtų būti neprivatizuojamos, o daugiau kontroliuojamos. Aš siūlau palaikyti J. Razmos siūlymą ir grįžti prie senesnių nuostatų, kad vis dėlto tos savivaldybių įmonės strategiškai yra svarbios, nuo jų priklauso ir gyventojų likimas, ir išlaidos, siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl šios pataisos. Kas nori balsuoti už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas už komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 65, prieš – 5, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas yra valstybės valdymo…
PIRMININKAS. Dėl šio projekto pasiūlymų daugiau nėra. Kviečiu pritarti po svarstymo visam projektui. Bendru sutarimu galime? Ačiū, pritarta. Prašote balsuoti? Balsuojame po svarstymo. Pritarta po svarstymo.
1-10 klausimas, arba Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1719. Pataisų nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Dėkoju Seimo nariui A. Kupčinskui.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl UAB „Lietuvos energija“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkurso stabdymo“ projektas Nr. XIIIP-1519 (svarstymas)
Darbotvarkės 11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl UAB „Lietuvos energija“ dukterinės bendrovės UAB „NT Valdos“ nekilnojamojo turto viešo pardavimo konkurso stabdymo“ projektas Nr. XIIIP-1519. Pranešėjas – Seimo narys E. Gentvilas, Ekonomikos komitetas. Svarstymas. E. Gentvilas. Kas norėtumėte pristatyti iš Ekonomikos komiteto? A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų balandžio 18 dieną svarstė pateiktą įstatymo projektą ir sprendimą priėmė tokį. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto mano paminėto straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 punktuose, yra pateikiami šio sprendimo argumentai ir sprendimas yra toks: atmesti Seimo nutarimo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už atmetimą – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti Ekonomikos komiteto vienbalsį sprendimą atmesti šį siūlymą. Puikiai suprantu politines nuotaikas ir kodėl toks sprendimas atsirado, bet vis dėlto kviesčiau gerbti valdžių padalinimą. Jeigu jau valdančioji dauguma pasitiki Vyriausybe, pasitiki savo ministrais, tai toks sprendimas atmesti šį projektą, šį nutarimą būtų nuoseklus.
Nenuoseklu būtų įstatymais, nutarimais, Seimo nutarimais priiminėti ne tik, ką Vyriausybė ar atskira ministerija, bet uždaroji akcinė bendrovė turėtų daryti. Nes jeigu pasitikime Vyriausybe, konkrečiai jūs, valdančioji dauguma, pasitikite Vyriausybe, pasitikite premjeru, pasitikite finansų ministru, kuris valdo turtą, kurie skiria valdybą, kurie skiria vadovus ir kurie priima komercinius sprendimus, tai man atrodo, kad turėtume nesikišti į jų veiklą ir jų darbą. Jeigu vis dėlto nepasitikime, tai yra būdai ir procesas, kaip išreikšti tą nepasitikėjimą. Man atrodo, kad tai yra vienas iš būdų, bet tai yra nekonstruktyvus būdas išreikšti nepasitikėjimą Vyriausybe.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties kalbėjęs kolega iš dešinės gina savo šeimininko, tai yra partijos pirmininko, šeimos verslą, nes tai susiję su Gervėčių adresu (Nr. 4) naujos mokyklos statyba. Tai yra UAB „NT Valdos“ turtas, kuris yra perstatomas valstybės žemėje.
Mes šiandien skaitydami komiteto arba Teisės departamento išvadą atskirkime du esminius dalykus. Valstybės valdomai UAB perduotas turtas, tai yra griuvenos perduotos, tačiau ta UAB valstybės žemėje, tai yra žemė neperduota. Žemės šeimininkai yra du, žemės kaip valstybės turto, tai yra Seimas ir Vyriausybė. Todėl yra mechanizmas, kaip galima užvaldyti tą žemę. Dabar siūloma leisti užvaldyti valstybės žemę dėl to, kad turi ant tos žemės griuveną, ją nori perstatyti ir užstatyti nepriklausančią eksploatacijai žemę prie tos griuvenos.
Tai labai aiški tvarka, kad ta žemė turi grįžti atgal į Nacionalinę žemės tarnybą ir būti grąžinta teisėtiems savininkams, tai yra 4 tūkst. vilniečių. Mes kalbame apie Vilniaus objektus. O ne taip, kad turiu griuveną ir leidžiu kada nors prie tos griuvenos priskirtame plote daryti, ką norim. Štai kur problema yra! Jūs atsakingi, gerbiami kolegos, esate už valstybės turto valdymą, Seimas. Tai yra Valstybės turto valdymo įstatymo 1 straipsnis. Pasiskaitykite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame už atmetimą. Tie, kas balsuoja už, balsuoja, kad būtų atmesta, tie, kas balsuoja prieš, – kad liktų.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 33, prieš – 49, susilaikė 11.
Neatmesta. Turime paskirti kitą komitetą. A. Palionis siūlo kitą komitetą.
A. PALIONIS (LSDDF). Norėčiau pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Ar pritariame tokiam pasiūlymui, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas… (Balsai salėje) R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau. Į protokolą norėčiau įrašyti, kad mano balsas yra už.
PIRMININKAS. Apie komitetą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėčiau pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą, nes vis dėlto čia yra kalbama apie valstybės resursų naudojimą. Jeigu pirmininkas neprieštarautų.
PIRMININKAS. M. Majauskas pasiūlė papildomą Biudžeto ir finansų komitetą. Ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kaip papildomo komiteto, norėtų reaguoti? Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš nematau reikalo čia Biudžeto ir finansų komitetui reaguoti arba jį siūlyti, bet jeigu toks siūlymas yra, matyt, reikia balsuoti, bet aš pats nepasisakyčiau už Biudžeto ir finansų komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Suprantu, kad bendru sutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetą kaip pagrindinį paskyrėme, o dėl Biudžeto ir finansų komiteto balsuojame. Kas už tai, kad būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, balsuoja už, kas už tai, kad nebūtų paskirtas, balsuoja prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 32, prieš – 44, susilaikė 12. Komitetas nepaskirtas.
Ar svarstymo data būtų gera gegužės 31 diena? (Balsai salėje) Anksčiau reikia? Siūlykite datą. Gegužės 24 diena? Gerai, svarstome gegužės 24 dieną.
11.37 val.
Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540. Pranešėjas – Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pagrindinis projekto tikslas ir uždavinys – suteikti Lietuvos žmonėms konstitucinę teisę į teisinę gynybą ir Konstituciniame Teisme, pateikus Konstituciniam Teismui individualų skundą. Į Konstitucinį Teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves. Konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės. Asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinėmis gynybos priemonėmis.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, matome ne vieną valdančiosios daugumos iniciatyvą keisti Konstituciją dėl R. Pakso. Čia neseniai girdėjome iniciatyvas dėl Seimo narių. Dabar dar viena iniciatyva. Aš suprantu, kad kartais yra poreikis, kartais reikia, bet bent jau demokratinėse valstybėse yra toks sutarimas – Konstitucija yra toks dokumentas, kurį keičiame ir koreguojame, kai tikrai reikia. Galbūt čia vienas iš tų atvejų, galbūt ne, bet nuolatiniai tokie bandymai keisti Konstituciją kelia klausimą, koks jūsų požiūris į Konstituciją? Ar iš tikrųjų tai yra dokumentas, kurį mes turėtume kaitalioti, ar yra toks dokumentas, kurį turėtume gerbti ir stengtis išlaikyti tas tradicijas, kurios yra susiformavusios?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs naivus ar apsimetate? Nes jūs tikriausiai girdėjote, kad šita iniciatyva pirmiausia ateina iš paties Konstitucinio Teismo. Klausimas yra vienas, kad šitokie sprendimai arba šitokios teisės yra garantuojamos iš esmės visose Europos Sąjungos valstybėse. Tai jums atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, kaip tik man ir kelia nerimą tas faktas, kad ateina iš Konstitucinio Teismo, kuris jau vienoje srityje sugebėjo išaiškinti, kažkur mūsų Konstitucijoje parašyta, kad teisėjams atlyginimų niekada negalima mažinti. Būtent taip ir parašyta. Jeigu mes tokiu būdu paleisime teisėkūros procesą, paspartinsime per juos individualius skundus, ar jums neatrodo, kad turėsime daugiau chaoso negu tvarkos? Valstybės kontrolė tą patį sako, kad turėtume stabilizuoti šį procesą, o ne tiesiog jį dar labiau išbalansuoti dėl kokių nors Konstitucinio Teismo dvasių, kurios labai dažnai keičiasi, išaiškinimo. Ar mes nerizikuojame visą šį procesą labiau sujaukti? Taip bus daugiau žalos negu naudos.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš sąmoningai paskaičiau tas sąlygas, kada žmogus turės teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aš manau, tos sąlygos užtikrina, kad kreipimosi kokiais nors nereikšmingais klausimais tiesiog būti negali. Jis turės pereiti visas teisines institucijas, kol galės… ir tik dėl klausimų, kurie liečia jo konstitucines teises ir laisves.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, aš planuoju palaikyti šį įstatymo projektą, ir mūsų frakcija daugiausia tikriausiai palaikys. Ir praėjusioje sesijoje buvo panaši iniciatyva, kuriai, deja, pritrūko Seimo narių palaikymo. Man susidarė toks įspūdis, kad galbūt mes, tie Seimo nariai, kurie palaikome šią iniciatyvą, galėjome parodyti daugiau politinio dėmesio, įtikinti savo kolegas ir suteikti jiems daugiau informacijos. Pavyzdžiui, čia daug kas nuogąstauja, kad bus perkrautas Konstitucinis Teismas, nors iš tikrųjų prieš tai reikės kreiptis į kitų instancijų teismus. Ar jūs vis dėlto pasirengęs padaryti tą politinį darbą tiek valdančiojoje koalicijoje, įtikinti Seimo narius balsuoti, nes mums reikia labai daug balsų, virš 90 balsų, kad pakeistume Konstituciją. Kaip su tuo politiniu dėmesiu? Man atrodo, ankstesnė iniciatyva… vis dėlto ten buvo namų darbai nepadaryti. Dėkoju.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sutinku su jūsų pastaba. Iš tikrųjų tų frakcijų, kurios balsavo už šį pasiūlymą, balsų būtų užtekę, jeigu visi tų frakcijų žmonės būtų dalyvavę balsavime. Kolegos, kurie balsavo prieš, tikriausiai savo nuomonės nepakeis, bet jų balsų ir nereikės šiam sprendimui priimti, užteks tų, kurie palaikė ir tada, jeigu, aišku, pačios frakcijos nepakeis savo nuomonės. Praeitas balsavimas parodė, kad vis dėlto yra pakankamas palaikymas, jeigu vertintume frakcijų dydį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Jis ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla esminis imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ir laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. O ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba dirbtinai pasunkinamas jos įgyvendinimas. Pabrėžtina, kad šios teisės negalima paneigti. Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jis yra laikytinas teismu. Todėl, jeigu teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tai kiekvienas asmuo turi turėti teisę kreiptis ne tik į kitus teismus, bet ir į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Klauskite!
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Ar nemanote, kad atsižvelgiant į šio siūlymo svarbą reikėtų ypatingos skubos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, nes tai yra Konstitucijos pataisa, yra tam tikras reglamentas, kurio mes negalime pažeisti. Todėl aš visiškai sutinku su jūsų citata, viskas yra gerai, tiesiog mes turime įvykdyti tuos Statuto reikalavimus, nes Konstitucijos pataisų priėmimas turi tam tikrą tvarką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, kadangi M. Puidokas liberaliai žiūri, aišku, galima viską leisti valstybėje – kas ką nori, tas tą daro, kas kur nori, ten kreipiasi. Tik reikia turėti omenyje, kad viskas visada kainuoja. Iš tikrųjų kiekvienas Seimo posėdis kainuoja, kiekvienas Konstitucinio Teismo posėdis kainuoja – viskas kainuoja. Ir, savaime suprantama, viskas apmokama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Iš tikrųjų galbūt kai kurias funkcijas geriau atliktų, turėtų atlikti politikai arba paprasti teismai. Aš norėčiau paklausti jūsų, koks poreikis vis dėlto, ar jūs nagrinėjote šitą situaciją, koks poreikis atsirastų ir kokia griūtis Konstitucinio Teismo laukia, jeigu mes tą teisę įgyvendintume? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš jau minėjau, kad į Konstitucinį Teismą būtų galima kreiptis tik tuo atveju, jeigu būtų išnaudotos teisinės gynybos priemonės, t. y. visi kiti teismai pereiti. Mes šnekame apie konstitucines teises ir laisves. Ir jeigu pilietis tų konstitucinių teisių ir laisvių neapgina kituose teismuose, šita galimybė jam būtų paskutinė. Ir tikriausiai… Aišku, dar yra europinės institucijos. Bet kokiu atveju manau, kad tokią galimybę užtikrinti… Aš galiu pasakyti keletą pavadinimų valstybių, kuriose tai yra daroma: Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vokietija ir t. t. Tai yra paprasčiausiai mes einame demokratijos keliu. Manau, šitas sprendimas tik padidins mūsų šalyje demokratijos lygį.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Jeigu būtų priimta ši pataisa, o žmogus, pavyzdžiui, perėjęs visas instancijas iki aukščiausios, gauna neigiamą sprendimą ir skundžia Konstituciniam Teismui, tai šiuo atveju ar būtų atnaujinamas procesas, kur jau yra priimtos nutartys, sprendimai, ar ne, jeigu Konstitucinis Teismas konstatuotų, kad buvo pažeistos jo teisės?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš negalėčiau jums atsakyti į šitą klausimą. Tikriausiai pats Konstitucinis Teismas spręsdamas klausimą nustatys, ar tai iš naujo svarstoma, ar kažkoks sprendimas yra neskundžiamas, ir t. t. Tiesiog nemanau, kad mūsų kompetencija būtų nuspręsti, ką turi nuspręsti Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties jau dešimtmetį parlamente diskutuojama apie individualaus skundo būtinybę, apie galimybes, tačiau tos iniciatyvos kažkaip pasilikdavo tik diskusijų lygmeniu. Tačiau Lietuvai einant demokratinės valstybės keliu turbūt anksčiau ar vėliau vis tiek reikia ryžtis ir individualų skundą, ir tarėjų institutą teismuose… Kaip jūs manote, ar tai atkurtų pasitikėjimą teismais, drausmintų teismus priimant sprendimus ir, be abejo, kokie būtų pagrindiniai lūkesčiai tų besikreipiančiųjų? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Sunku atsakyti, kiek tai pakeistų žmonių požiūrį. Jūs patys žinote, teisme vienas laimi, kitas pralaimi ir tas nepasitenkinimas kurios nors pusės bet kokiu atveju būna. Bet, šnekant apie demokratijos lygį, aš manau, kad individualus skundas Konstituciniam Teismui yra tikrai žingsnis į priekį. Aš tikrai džiaugiuosi, kad šitam Seime, atrodo, pakanka politinės valios tą sprendimą priimti. Ir jeigu mes visi susitelkę, visos frakcijos, kurios palaikome, tą darbą padarysime, tokiu atveju tokią galimybę mūsų piliečiai pagaliau turės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti ir sustiprinti mūsų šalyje demokratiją dėl to, kad manau, kad mūsų valstybės piliečiai tikrai nusipelnė galimybės turėti konstitucinę teisę, kad jų teisės būtų apgintos. Tikrai kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. J. Dagys. Atsiprašau, motyvai prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką tik išgirdome tokį argumentą dėl politinės valios. Tai noriu priminti, kad viena Konstitucijos pataisa dėl šeimos apibrėžimo jau antri metai, nors turi būti balsuojama salėje, nes perėjusi visas svarstymo stadijas, iki šiol nebalsuota. Politinės valios čia neturime. Vadinasi, ta valia yra ganėtinai selektyvi šiuo atveju. Kita vertus, buvo pasakytas argumentas, kad tokia teisė egzistuoja nemažai valstybių, ir aš tikrai manau, kad nėra blogai iš principo tokia galimybė žmonėms pareikšti savo valią, bet tų valstybių nė vienas konstitucinis teismas ir nepriėmė tokio įstatymo, kad teisėjams, užtikrinant jų nepriklausomybę, niekada jokiu pavidalu negalima mažinti algos. Tai reikia žiūrėti, kokios kokybės Konstituciniam Teismui mes žadame pateikti šitą papildomą darbą, kurį jie nori užsikrauti, pagrįsdami savo institucinę valią, ir taip po truputį viską perrašyti, nors tiesioginis atstovavimas turėtų ateiti per Seimą su savomis iniciatyvomis.
O žmonėms tikrai tas nesukels labai didelio entuziazmo, nes Konstitucinis Teismas nėra žmonių tiesiogiai renkamas organas. Jeigu jis būtų tiesiogiai renkamas organas, būtų kitaip. Bet mes deleguojame tuos Konstitucinio Teismo teisėjus, jie pasikeičia, pasikeičia jų sudėtis, traktavimas keičiasi ir t. t., ir panašiai. Neišsprendus tų problemų viduje, manau, tas mechanizmas nieko gero neduos, jis įves daugiau chaoso ir keistų sprendimų, kurių mes paskui nežinosime, kaip įgyvendinti, kaip ne su vienu teisės aktu mes ir dabar darome, nežinome, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus. Jų ir dvasia keičiasi arba jų formuluotės keičiasi ir mes toliau esame aklavietėje.
Tai aš siūlau būti labai atsargiems šiuo atveju su šia iniciatyva. Čia turėtų ir Konstitucinė komisija, ir visi kiti labai drąsiai pažiūrėti, ar mes tikrai pasirengę tokiam dalykui, nes tai tikrai sujauks tik, mano galva, daugiau procesą, o ne padės.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po pateikimo dėl Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
A. Širinskienė – replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, labai dėkui, kad mes žengėme tą žingsnį didesnio piliečių įgalinimo link, užtikrindami jų teisę į teisminę gynybą. Manau, kad Konstitucinis Teismas su tuo didesniu bylų srautu tikrai puikiai susitvarkys ir jis laukia šitos galimybės.
O kolegoms iš dešinės tiesiog tik galėčiau pasakyti, ypač tiems, kurie pasisakėte prieš, kad teisės į individualų skundą neturi iš mūsų kaimynių tik Rusija ir Baltarusija. Tai tikrai kai kuriems iš mūsų labai reikėtų dėl savo vertybių susimąstyti.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas – replika po balsavimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man labai gaila, kad praeitų metų birželio mėnesį balsuojant pritrūko keturių balsų. Nenoriu sakyti, kas nedalyvavo balsuojant, o paskui apsimetė, kad čia nereikšminga buvo, bet aš noriu pasakyti, kad šis projektas skiriasi nuo ano ne tik tuo, kad Seimo kontrolieriai negalės inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet ir dėl šio sprendimo pasekmių. Nepaisydamas to, kas parašyta aiškinamajame rašte, vis dėlto Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad ankstesnis projektas buvo geresnis, nes ten buvo aiškiai pasakyta, kad, laimėjus tą bylą, tai bus teisinis pagrindas atnaujinti procesą tam žmogui. Žmogus galės skųsti tik įstatymo atitiktį Konstitucijai, Vyriausybės nutarimo arba Prezidento dekreto. Jau jis turės būti išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Vadinasi, jis jau per visas teismų stadijas turės būti perėjęs ir jas, tarkime, pralošęs, tik tada – į Konstitucinį Teismą. Po to taisysime įstatymą, taip, bet ar tas žmogus galės atnaujinti procesą? To projekte nėra. Ir tai buvo numatyta koncepcijoje. Šis projektas neatitinka koncepcijos.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamiems kolegoms, kurie čia replikavo dėl Rusijos ir kitko, noriu pasakyti. Rusijoje paplitęs pionieriškas entuziazmas teisėkūrai nėra pats geriausias būdas ir net ne geriausias paveldas, kurį mes turėtume čia įgyvendinti priimdami tokius svarbius sprendimus.
PIRMININKAS. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Norėčiau pasiūlyti, kad Konstitucijos komisija taip pat svarstytų šį pasiūlymą. Jūs norėjote tą patį siūlyti?
Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Nematau kitų pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Skelbiu pertrauką iki 12 val. 10 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, pertraukos baigėsi laikas. 12 val. 10 min. Kviečiu visus vėl užimti darbo vietas ir toliau tęsime posėdį.
12.10 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 3, 4, 5, 7, 9, 10, 11, 15 ir 21 straipsnių pakeitimo ir 81 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1928 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13a ir 1-13b klausimai – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1927 ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1541 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1928. Šiuos abu įstatymus kviečiu pateikti ministrą Ž. Vaičiūną. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia du įstatymų projektus.
Pagrindiniai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projekto tikslai ir numatomos teikiamos pasekmės. Pirmiausia bus paskirtas radioaktyviąsias atliekas perkantis subjektas ir aiškiai nustatytos jo pareigos. Šiuo metu radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkciją laikinai, iki įstatymo nustatyta tvarka bus paskirtas nuolatinis tvarkytojas, pavesta vykdyti valstybės įmonei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai. Dabar galiojanti įstatymo redakcija buvo priimta rengiantis Lietuvoje įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės projektą. Jo atsisakius ir nusprendus, kad branduolinė energetika Lietuvoje nebebus plėtojama, įstatyme nustatyta radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo paskyrimo tvarka nebegali būti įgyvendinta dėl nustatyto sudėtingo perteklinio radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo paskyrimo mechanizmo ir pačių reikalavimų.
Taip pat yra dubliavimo tarp dviejų įstatymų. Šis teisės aktų dubliavimas šiuo metu neleidžia įstatyme nustatyta tvarka paskirti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo.
Antra nauda ir pasekmė – bus optimizuota radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistema. Šiuo metu veikia dvi panašią veiklą vykdančios valstybės įmonės, tai Ignalinos atominė elektrinė ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, kurios tvarko radioaktyviąsias atliekas. Ignalinos atominė elektrinė tvarko apie 99 % Lietuvoje susidarančių atliekų, o RATA surenka atliekas iš smulkiųjų darytojų, t. y. iš mokslo, gydymo įstaigų ir panašiai, ir perduoda jas saugoti Ignalinos atominei elektrinei.
Siekiant optimizuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymą Lietuvoje, parengto įstatymo projektu yra siūloma paskirti konkretų juridinį asmenį, t. y. Ignalinos atominę elektrinę, vykdyti Ignalinos atominės elektrinės ir kitų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų ir kitų radioaktyviųjų atliekų darytojų perduotų atliekų tvarkymą.
Pirma, atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas.
Antra, taip pat įtvirtinti reikalavimai, kurie įpareigotų Ignalinos atominę elektrinę, kaip radioaktyviųjų atliekų tvarkytoją, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad tos apdorotos atliekos būtų saugiai dedamos į saugyklą – atliekyną.
Trečia, šių reikalavimų kontrolę užtikrintų Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Be to, taip pat būtų sumažintas valstybės įmonių skaičius ir sutaupytos valstybės biudžeto lėšos.
Ketvirta, įgyvendinus šiuos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, dėl aiškiai nustatytos atsakomybės tvarkant radioaktyviąsias atliekas, bus atsižvelgta į Tarptautinės atominės energijos agentūros misijų Lietuvoje rekomendacijas dėl aiškesnės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos.
Penkta, projektais taip pat siekiama tikslesnio keleto 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvos – Euratomo direktyvos, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo bendrijoje sistema… Būtent šiuo įstatymu taip pat tikslinamos direktyvos perkėlimo nuostatos į Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą. Pačios direktyvos nuostatos buvo perkeltos dar 2014 metais, bet tikslinti šio įstatymo nuostatas nuspręsta atsižvelgiant į Europos Komisijos išsakytas abejones dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo visiško atitikimo direktyvai. Šie pakeitimai, tikslinantys direktyvos nuostatas, sustiprins radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemos skaidrumą ir efektyvumą.
Iš esmės taip pat papildomai kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio šių projektų įvertinimo. Gavome atsakymą, kad pastabų dėl to nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų dar nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Palionis.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad teisingas yra tas sprendimas, ką jūs dabar pateikėte, tačiau aš turiu truputį tokių abejonių ir norėčiau, kad jūs man jas išsklaidytumėte. Dėl finansavimo. Tai vis tiek bus papildomos lėšos. Dabar į funkcijas įeina (…) ir prižiūri uždarytą atliekyną, deda atliekas į atliekyną ir taip toliau. Vis tiek, ko gero, tam tikrų papildomų lėšų reikėtų, nors čia pat įstatyme yra pažymima, kad pats atliekų turėtojas turėtų mokėti už tas paslaugas, taip?
Ž. VAIČIŪNAS. Taip.
A. DUMBRAVA (TTF). Bet vis dėlto… Antras klausimas. Ar buvo derinta su Atominės elektrinės kolektyvu, buvo su jais apie tai kalbama? Kaip jie į tai žiūri? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už aktualius klausimus. Dėl finansinių poreikių ir išteklių. Iš esmės pirmiausia reikia pabrėžti, kad šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė pagal Branduolinės saugos įstatymą turi licenciją ne tik dėl atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, bet taip pat ir dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo. Papildomos licencijos nereikės.
Dėl pačių kaštų. Iš esmės šiuo metu smulkiųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra atliekamas Ratos ir tam taip pat skiriami finansiniai ištekliai. Priešingai, netgi įgyvendinus pačią reformą ir tolesnius etapus, tikimės sutaupymo, sutaupymo būtent radioaktyvių atliekų tvarkymo kontekste.
Dėl Ignalinos atominės elektrinės – taip, šiuo klausimu kalbėta, ir ne kartą, taip pat kalbėta ir su VATESI. Klausimas iš esmės suderintas ir šie pakeitimai tiesiog suteiktų visišką teisinį aiškumą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Palionis. Ruošiasi J. Liesys.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti. Kai yra pavojingos atliekos, tai jas galima stabilizuoti ir saugoti, ir tam yra specialūs sąvartynai. Radioaktyvių atliekų stabilizuoti, kaip suprantu, neįmanoma, ir tam yra specialios talpyklos, saugyklos. Ir projektuojant Ignalinos atominę elektrinę tos talpyklos tikriausiai buvo suprojektuotos pagal jos naudojamą šerdžių kiekį. Jeigu mes priimame į tas saugyklas ir iš smulkiųjų, tai yra ir iš ligoninių, susidariusias atliekas, kiek laiko užteks valstybei tos talpyklos, kada jinai prisipildys ir mums reikės galvoti, kad reikia ją platinti? Ir kokia tai būtų investicija, jeigu žinote?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Čia turbūt yra ne tik talpyklų klausimas, bet ir apskritai Ignalinos atominės elektrinės techninio pasirengimo. Šiuo metu Ignalinos atominėje elektrinėje yra ir karštosios kameros, tai yra rūšiavimas pačių atliekų. Ir tie objektai, kurie yra suplanuoti ir kurie statomi ne tik panaudotam branduoliniam kurui, kuris yra Ignalinos atominės elektrinės specifika, bet būtent ir smulkiosioms atliekoms. Yra suplanuota, kad tie kiekiai galėtų būti visiškai integruoti ir saugomi Ignalinoje.
Praktine prasme šiuo metu Lietuvoje mes turime iš esmės tris branduolinių radioaktyvių atliekų šaltinius, tai yra Maišiagaloje, kur yra likę iš ankstesnių laikų. Yra projektas, pagal kurį iki 2023 metų ši saugykla bus uždaryta ir maždaug 150 tūkst. kubinių metrų bus perkelta į Ignaliną, taip pat smulkiosios atliekos, kurios yra šiuo metu surenkamos nebūtinai iš įstaigų, bet taip pat tos, kurios randamos aplinkoje, tai yra labai nedideli, minimalūs kiekiai. Iš esmės tai atitinka visus finansavimo poreikius. (Balsai salėje) Aš dabar skaičių nepasakysiu, bet tikrai buvo įvertinta, nes visos atliekos… RATA šiuo metu užsiimta tik tvarkymu, tarpiniu tvarkymu, ir Vilniuje yra kaip tik karštoji kamera kaip tarpinė stotelė. Bet kokiu atveju jos yra vežamos į Ignalinos atominę elektrinę ir ten saugomos nuolat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Liesys. Prašau.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš trumpą klausimą noriu užduoti. Vien todėl, kad dabar keičiasi juridinis asmuo, tai vienas tvarkytojas dirbo, ten priskaldė malkų, jūs dabar perimate viską ir visą juridiką, prisiimate visą atsakomybę, jeigu ten bus pridaryta klaidų, ar ne?
Ž. VAIČIŪNAS. Tai tikrai tiek už Ratą, tiek Ignalinos atominės elektrinės veiklą ir efektyvų darbą atsako Energetikos ministerija. Kaip ir minėjau, įstatymų projektais, be kitų nuostatų, ne tik dėl juridinio asmens perdavimo, taip pat yra numatyti kontrolės mechanizmai, kad pačioje Ignalinos atominėje elektrinėje būtų užtikrintas sklandus šių atliekų tvarkymas, t. y. kad Ignalinos atominė elektrinė, kaip smulkių ir radioaktyvių atliekų tvarkytojas, tas funkcijas atliktų tikrai ne prasčiau, negu buvo daroma, ir kad kontrolės mechanizmai būtų įtvirtinti. Atsakomybė – taip, tenka Energetikos ministerijai ir įstatyme yra tam tikros nuostatos.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Galite atsisėsti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: balsavo 59 Seimo nariai, vienbalsiai 59 pritarė pateiktiems įstatymų projektams.
Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Galime pritarti? Yra pasiūlymų? Jūs siūlote dar kaip papildomą paskirti Energetikos komisiją? A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš siūlyčiau Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų pasiūlymas – Aplinkos apsaugos komitetas. Matau, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš taip pat norėjau pasiūlyti, turbūt mūsų nuomonė sutampa.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas – Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomi. Galime tam pritarti? Galima. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną. Dėkoju.
12.23 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1817 (pateikimas)
Kviečiame pateikti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1817. Ministre Broniau Markauskai, prašom į tribūną. Pateikimas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tiesų dar 1990 metais Seimas priėmė tikrai svarbų žemės ūkiui įstatymą – specialųjį Lietuvos Respublikos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją. Šiuo įstatymu nustatė žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką ir įpareigojo prekybos įmones, kurių metinė apyvarta yra didesnė negu 2,9 mln. eurų, ir supirkimo įmones, kurių apyvarta per metus yra didesnė negu 870 tūkst. eurų, teikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie pradelstus mokėjimus žemdirbiams.
Reikia pripažinti, kad tas įstatymas iš tikrųjų veikia, nes, pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 1 d. duomenimis, pradelstos skolos sudarė 16 mln. eurų, o 2010 metais – tik 4,3 mln. eurų, vadinasi, pradelstos skolos mažėjo. Tačiau pastaruoju metu, naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tos skolos vėl pradėjo augti, ir 2018 m. kovo 1 d. skolos sudarė 862 mln. eurų. Susitikus su socialiniais partneriais, su ūkininkais, su žemės ūkio įmonėmis, buvo įvardinta būtinybė mažinti nustatytą apyvartą prekybos įmonėms ir supirkėjams tam, kad būtų įtraukta daugiau superkančių įmonių ir prekybos tinklų.
Šiuo įstatymo projektu siūloma sumažinti pajamų, nuo kurių apimties priklauso, ar subjektas privalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie pradelsto termino skolas ir dydžius prekybos įmonėms nuo 2,9 mln. eurų iki 1,5 mln. eurų, o žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms, kitiems ūkio viešiesiems subjektams – nuo 870 tūkst. iki 300 tūkst. eurų.
Manome ir skaičiavome, kad dėl to neturėtų labai išaugti biurokratinė našta, nes, mūsų skaičiavimu, šiandien tokių įmonių galėtų būti maždaug apie 45. Aš dar kartą noriu priminti, kad tik ūkio subjektai, turintys pradelstų mokėjimų, tik tokiu atveju, privalo teikti informaciją Mokesčių inspekcijai. Jeigu tokių pradelstų skolų neturi, neprivalo. Skaičiuojame, kad administracinė našta tikrai neturėtų labai išaugti. Prašytume pritarti šio įstatymo straipsnio pakeitimui.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Razma.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, laba diena, gerbiamas ministre. Taip jau yra, kad ši valdančioji dauguma pasižymi rūpesčiu dėl stambių ūkininkų ir jų interesų. Skaitydamas šį įstatymo projektą norėčiau pasitikslinti, ar čia tokia išimtis iš taisyklės ir iš tikrųjų stengiatės apginti smulkius ūkininkus, kuriais naudojasi smulkūs prekybininkai, perkantys jų produkciją? Ar šis įstatymas iš tikrųjų gina smulkius ūkininkus ir palengvins jų situaciją? Jeigu taip, tai kaip?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, tikrai nėra abejonių, kad būtent smulkieji ūkininkai turi daugiausiai problemų, ir ne tik kalbant apie grūdus, pavyzdžiui, bet ir apie pieno pardavimą. Tikrai perdirbimo įmonės dažniausiai piktnaudžiauja dėl santykių su smulkiais gamintojais dėl sutarčių ir dėl atsiskaitymų. Stambūs ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės dažnai išsprendžia tuos klausimus. Šis įstatymo pakeitimas, aš manau, turėtų padėti būtent smulkiems ūkininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, replikuodamas į jūsų buvusį atsakymą abejoju, ar smulkieji ūkininkai sugeba įeiti į tuos prekybos tinklus su savo nedidelėmis apimtimis. Bet mano klausimas būtų, kaip jūs tuos naujus, mažesnius ribinius skaičius nustatėte? Ar pažiūrėjote į lubas ir jie prasišvietė ten? Ar kaip nors jūs modeliavote tuos dydžius?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Atsakysiu į pirmą dalį. Kaip minėjau, tas įstatymas nustato ir tipines pirkimo–pardavimo sutartis, kur yra privalomi terminai. (Balsai salėje) Taip, bet tiek superkančios įmonės, tiek prekybos tinklai tikrai privalo tų tipinių sutarčių laikytis. Ir šiuo atveju kalbama ne tik apie prekybos tinklus, kaip jūs sakote, kad mažieji negali į prekybos tinklus įeiti, bet ir būtent apie supirkėjus tiek grūdų, tiek pieno. Šiuo atveju tai iš tiesų yra susiję ne tik su prekybos tinklais. Mes skaičiavome, kaip minėjau, buvo atliktas administracinės naštos skaičiavimas tiek įmonėms, tiek supirkėjams, tiek prekybos tinklams, kokia gali būti administracinė našta, ir, žinoma, pažiūrėjome ir iš praktinės pusės, sakykime, kiek yra tokių superkančių įmonių. Su prekybos tinklais yra paprasčiau, nes iš tikrųjų įmonių nėra daug ir jų pradelstų skolų pasitaiko rečiau. Superkančių įmonių yra ir daugiau, ir jos dažniau piktnaudžiauja. Iš tikrųjų tas skaičiavimas, aš sakau, kad nebūtų ir per didelė biurokratinė našta, ir praktinę pusę ėmėme. Pažiūrėjome, kiek ir kokios įmonės turi pradelstų skolų ir kurios turėtų tas pradelstas skolas deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Anušauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų, kai svarstėme tą įstatymą, buvo priimtas geras sprendimas, sutvarkė visą sistemą, kaip tik ir buvo nemažai kalbama, kur iš tikrųjų ta riba. Kai gana maža apyvarta, ten labiau atsiranda pusiau asmeniniai santykiai. Galima sakyti, artimi žmonės, vieni parduoda, gerai vieni kitus pažįsta, ir tos problemos, kokie yra santykiai tarp didelių prekybos centrų arba tarp didelių perdirbimo įmonių, visai kitokios. Kas nuo to laiko pasikeitė? Kadangi čia jau galima daryti tokią prielaidą, kad iš tikrųjų norime pastatyti smulkiuosius su dideliais prekybos centrais, didelėmis perdirbimo įmonėmis ir šiek tiek apsunkinti gyvenimą tiems mažiems verslininkams. Kas nuo to laiko pasikeitė? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų pasikeitė. Jeigu atkreipėte dėmesį į skaičius, kad prekybos įmonėms vis dėlto lieka riba apie 1,5 mln., tikrai gana aukšta riba. Visiškai smulkios parduotuvės, įmonės į tą sąrašą nepateks.
Dabar kalbant apie superkančias įmones. Turbūt jūs irgi puikiai žinote, kad rinkoje labai dažnai, vos ne kiekvieną dieną atsiranda naujų arba bankrutuoja, ir tie pusiau asmeniniai santykiai iš tikrųjų… Jūs žinote, ką versle reiškia pusiau asmeniniai santykiai. Atrodo, susitari, bet kitą dieną pasirodo, kad įmonė ar bankrutuoja, ar pasitraukia iš verslo. Manau, kad šiandien tie siūlomi pakeitimai iš tikrųjų yra optimalūs. Ir 300 tūkst. metinė apyvarta superkančiai įmonei yra tokia… Pagaliau mes leidžiame žemyn tą kartelę. Pasižiūrėsime, kaip keisis situacija. Aš manau, su tokiais nedideliais pakeitimais mes už metų, kitų galime vėl ateiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi J. Baublys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dėl administracinės naštos. Skaičiavimuose pateikta, kad apskritai įstatymo projektas palies apie 1 tūkst. prekybos įmonių ir perdirbimo įmonių, iš jų, priėmus įstatymo projektą, susidaro 45 įmonės, kurioms atsirastų pradelsto termino skolų, iš tų labai smulkių – 21 įmonė. Ką tai reikštų, kad atsiradus administracinei naštai, ką tai reikštų toms smulkioms įmonėms? Kad ir nedidelis skaičius – 21.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Kaip aš minėjau, jeigu tiek superkanti įmonė, supirkėjas, tiek prekybos įmonė neturi pradelstų skolų pagal terminus, kurie yra numatyti pirkimo ir pardavimo sutartyje, jiems jokios prievolės teikti informaciją nėra. Tiktai tiems supirkėjams arba prekybos įmonėms, kurios turi pradelstų skolų, yra prievolė teikti tą informaciją. Aišku, tas skaičius – 45 įmonės tikrai gali keistis, nes mes puikiai suprantame, kad šiandien įmonė dirba pelningai ir ji tikrai laiku atsiskaito su žemdirbiais, bet po pusės metų ar po metų situacija gali pasikeisti ir ji gali pradėti neatsiskaityti, ir jau tada jai atsiras prievolė teikti informaciją Mokesčių inspekcijai. Aišku, Mokesčių inspekcija, gavusi tokius skaičius, reaguoja. Mes, pavyzdžiui, turėjome labai neseną atvejį, kai Žemės ūkio ministerijos komisija važiavo į „Obelių“ aliejaus įmonę, kur iš tikrųjų pradelstos skolos yra didelės. Tai yra tikrai gera prevencinė priemonė, kada Mokesčių inspekcija mato, kad atsiranda sunkumų įmonei atsiskaityti už iš žemdirbių supirktą produkciją. Pagaliau ir patiems žemdirbiams, nes mes puikiai suprantame, jeigu laiku negauna žemdirbys pinigų, tai jam ir atlyginimus mokėti, ir kitus atsiskaitymus daryti yra gana sudėtinga. Šiuo atveju ta administracinė našta, mes manome, kad tikrai yra proporcinga tai naudai, kurią mes tikimės gauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia J. Baublys. Prašau, kolega.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs iš dalies jau atsakėte į mano klausimą, kurį norėjau užduoti, tačiau nevisiškai. Kodėl būtent nuo 2,9 iki 1,5, kokiu principu mažinate ir ar tikrai sumažės ta skola? Ar būtent tos 45 įmonės, dabar pradelsusios įsiskolinimus?.. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Ar tose įmonėse, kurios dabar teikia Mokesčių inspekcijai, ten nėra įsiskolinimų? Kiek visa tai duos efekto ūkininkams priėmus šitą įstatymo pataisą? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Kaip jau minėjau, kadangi įstatymas yra priimtas 1999 metais, mes jau tikrai galime pasižiūrėti praktikoje, kad tas įstatymas turėjo aiškiai teigiamą poveikį ir skolos mažėjo. Bet, kaip ir minėjau, pastaruoju metu vėl pradėjo didėti ir analizė rodo, kad būtent smulkieji supirkėjai dažniausiai turi tuos pradelstus mokėjimus.
Sakykim, tie skaičiai, kodėl nuo 2,9 mln. iki 1,5 mln.? Be abejo, buvo daug susitikimų su socialiniais partneriais, su ūkininkais, buvo žiūrima, kokios konkrečios įmonės turi tų pradelstų mokėjimų. Buvo bendrai sutarta, kad mažiname nuo 2,9 mln. iki 1,5 mln. eurų. Tikrai tikimės, kad tai turėtų padėti mažinti tas skolas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar išklausysime nuomonių.
A. Palionis. Ar galime?..
A. PALIONIS (LSDDF). Aš atsisakau, nes prieš nėra.
PIRMININKĖ. Prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti. Prašau balsuoti po pateikimo dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 71 Seimo narys: vienbalsiai 71 pritarė pateiktam įstatymo projektui.
Siūlomi komitetai. Kaimo reikalų komitetas. Ar turite kitų pasiūlymų? Kitų pasiūlymų nėra. Ir siūloma svarstyti (tuoj pat, vieną minutę, pasitiksliname) gegužės 29 dieną. Ačiū už bendrą pritarimą.
12.37 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3480(2)VK (pateikimas)
Vėl kviečiu gerbiamąjį ministrą B. Markauską. Prašome pateikti Žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3480. Prašau.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, iš tiesų dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė ir Vyriausybė nedaug prisidėjo prie šių įstatymų projektų rengimo. Įstatymo projektas yra parengtas dar vadovaujantis Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės pasiūlymu. Darbo grupei Generalinė prokuratūra nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba dažnai pagrįstai kreipiasi į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo teisme ir jai galėtų būti suteikti įgaliojimai pagal kompetenciją pačiai ginti viešąjį interesą.
Pirminis šio įstatymo pakeitimo projekto variantas buvo Seimo grąžintas tobulinti, buvo teikiamas ir patobulintas įstatymo projektas. Vyriausybė pakartotinai 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 232 Seimui pateikė patobulintą įstatymo projektą ir Seimo Teisės departamentas pateikė dėl to projekto pastabas.
Siūlomų pakeitimų esmė yra tokia. Pirma, įtvirtinti galimybę Nacionalinei žemės tarnybai, kaip pagrindinei valstybinės žemės valdytojai, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja srityje. Kadangi valstybės institucija negali teisme ginčyti savo sprendimų, Nacionalinei žemės tarnybai tokia teisė būtų suteikta tik tais atvejais, kai neteisėtus sprendimus priimtų savivaldybė ar kita įstatymu nustatyta institucija.
Taip pat tiesiogiai įstatyme nurodyti, kad tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į prokuratūrą. Iš tikrųjų praktikoje taip ir vyksta šiuo metu. (Balsai salėje)
Šiuo metu nustačiusi pažeidimus Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į prokuratūrą prašydama kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, taip ilgėja viešojo intereso gynimo procesas ir yra netaupiai naudojami žmogiškieji ištekliai. Kadangi aš pats domėjausi, kodėl 2014 metais Seimas grąžino tobulinti šį įstatymą, tai noriu priminti, kad iš tiesų tada Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija dėl tuometinės vadovybės ir Seimas, matyt, nesiryžo Nacionalinei žemės tarnybai pavesti šios funkcijos. Todėl, matyt, nesiryžo Nacionalinei žemės tarnybai pavesti šios funkcijos ir to įstatymo atidėjimas užsitęsė beveik ketverius metus. Šiandien mes iš tikrųjų manome, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė dirba tinkamai, neseniai konkurso būdu buvo priimtas naujas pavaduotojas, kuris tikrai išmano žemės klausimus. Iš tikrųjų, prokuratūros nuomone, kad daugeliu atveju pati Nacionalinė žemės tarnyba, nesikreipdama į prokuratūrą, galėtų ginti viešąjį interesą ir gerokai sutrumpinti proceso terminus. Prašytume pritarti šiam įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs taip viską išsamiai pasakėte, gerbiamasis ministre, kad niekas iš kolegų nenori klausti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Dėkoju. Bendru sutarimu. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Galime pritarti. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Dėkoju.
12.41 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 1, 2, 3, 5, 9, 11, 111, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1946 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1946. Kviečiu ministrą A. Verygą pateikti mano ką tik paminėtą įstatymo projektą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamu įstatymo projektu yra siekiama spręsti keletą problemų, viena iš jų plačiau aptarinėjama, tai yra gimdymas namuose. Bet yra sprendžiama ir keletas kitų, šiuo metu esamų problemų, tai pirmiausia nepakankamas bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių kompetencijos reglamentavimas. Taip pat slaugytojų teisių ir pareigų teikti prieinamas, kokybiškas paslaugas pacientams ribojimas; pacientų lūkesčių saugiai, gaunant sveikatos priežiūros specialisto, akušerio priežiūrą gimdyti namuose, namų aplinkoje, kur joms labiausiai priimtina susilaukti naujagimio, įtvirtinimas bei nepakankamas slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Kokios vis dėlto yra teisinės prielaidos ir rekomendacijos, kurios perkeliamos į šiuos projektus? Pirmiausia tai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos plėsti ir stiprinti strateginį slaugytojų ir akušerių vaidmenį, taip pat įgyvendinama Nacionalinės slaugos politikos gairėse ir Gairių įgyvendinimo plane numatyta slaugos politikos krypties „Slaugos kokybės ir pacientų saugos gerinimas“ 1.1. uždavinio „Įstatyminiu lygmeniu suteikti slaugytojams daugiau teisių ir atsakomybės, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinant slaugos paslaugų kokybę“ priemonė „Parengti Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projektą“. Taip pat Vyriausybės vienas iš darbų, tai yra slaugytojų profesinės kompetencijos išplėtimas, suteikiant slaugytojams daugiau teisių ir atsakomybės asmens sveikatos priežiūros paslaugų srityje, išplėstinės praktikos slaugytojų ir jų teikiamų slaugos paslaugų reglamentavimas.
Taip pat yra gauta daug nevyriausybinių organizacijų prašymų įteisinti gimdymo priežiūros paslaugas namuose. Buvo sudaryta mano įsakymu darbo grupė, kuriai buvo pavesta įvertinti tokio reglamentavimo galimybes ir sąlygas. Remiantis šiomis rekomendacijomis buvo parengti teisės aktų projektai.
Kokie yra pagrindiniai tikslai? Pirmiausia įstatymo projekte visa apimtimi integruoti išplėstinės praktikos slaugytojo sąvoką. Taip pat numatyti, kad bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Taip pat suteikti teisę bendrosios praktikos slaugytojams teikti skubią medicinos pagalbą, esant gyvybei pavojingoms būklėms, teikti medikamentinę pagalbą. Taip pat leisti akušeriams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti gimdyvei gimdymo priežiūros paslaugas namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių. Leisti akušeriams skirti ir išrašyti vaistus ar vaistinius preparatus, kurių sąrašą ir šių vaistų skyrimo sąlygas taip pat nustato sveikatos apsaugos ministras, bei įtvirtinti slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymo principus.
Kaip ir minėjau, įstatymo projektą rengė darbo grupė, kurioje tikrai dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, bet kas mums yra labai svarbu, taip pat dalyvavo ir šių sričių ekspertai, tai yra akušeriai, ginekologai ir kiti specialistai, kurių kompetentinga nuomonė buvo labai svarbi rengiant šiuos teisės aktus.
Dabar kokios priemonės būtų įtvirtinamos? Įstatymo 1 straipsnis yra papildytas nurodant, kad įstatymo paskirtis yra nustatyti ne tik bendrosios praktikos slaugytojų ar akušerių, bet ir išplėstinės praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymą.
Taip pat įstatymas yra papildytas nuostata, kad bendrosios praktikos slaugytojų, išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių kompetenciją nustato ministras. Taip pat numatyta teisė slaugytojams teikti medikamentinę pagalbą skubiosios medicinos pagalbos atvejais, esant gyvybei pavojingoms būklėms, ministro nustatyta tvarka. Akušeriams suteikta teisė išrašyti vaistus, kurių sąrašas yra patvirtintas ministro įsakymu.
Taip pat įstatyme išplėstos akušerių teisės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti gimdyvei gimdymo priežiūros paslaugas namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių. Įstatyme įteisinta gimdymo priežiūros paslauga namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių, ir nustatytas šios paslaugos teikimo modelis. Suteikus tokią teisę akušeriams teikti gimdymo priežiūros paslaugą gimdyvės namuose, bus parengta šios paslaugos teikimo reikalavimai ir apibrėžtos sąlygos, kuriomis tokia minėta paslauga būtų suteikta.
Tokias paslaugas galėtų teikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją, suteikiančią teisę teikti gimdymo priežiūros paslaugas namuose, dirbantis akušeris. Sutartį dėl minėto paslaugų teikimo pacientė su asmens sveikatos priežiūros įstaiga sudarytų vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis dėl informuoto paciento sutikimo.
Yra numatyta ir daugybė kitų sąlygų, tai yra ir transporto suplanavimas, ir atstumas. Tas laikas, per kurį būtų galima nugabenti gimdyvę iki gimdymo namų arba iki sveikatos priežiūros įstaigos, turėtų būti ne daugiau kaip 30 minučių kelio nuo namų. Ir kitos būtinos sąlygos.
Dar papildomai ką norėčiau paminėti, tai iš tiesų gimdymas namuose vyksta ir šiuo metu. Iš tikrųjų niekas šalia nestovi, gimdyvė gali apsispręsti ir nevažiuoti į gimdymo įstaigą, ir yra visiškai niekaip nuo to neapsaugota. Tokiu atveju gimdant ir išsivysčius komplikacijai, tada padėti būtų iš tikrųjų sudėtinga. Mes negalime ignoruoti tokio fakto, kad apskritai toks reiškinys egzistuoja. Tai yra bandymas atliepti tos visuomenės dalies lūkesčius ir tokiems gimdymams suteikti kvalifikuotą priežiūrą, prieš tai labai rimtai įvertinus riziką.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Ar jūs sutiktumėte? Yra labai daug norinčių paklausti. Manau, kad atsakant į klausimus tikrai bus visos galimybės toliau pateikti jūsų išsamią informaciją.
Pirmoji klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi M. Majauskas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, iš principo turbūt pritardama ir įstatymo pateikimui, ir tai galimybei, kad šeima, mama galėtų apsispręsti, kur gimdyti, ir pasirinkti tas aplinkybes, man atrodo, kad čia teisingas ėjimas. Tuo labiau, kaip ir pats minėjote, tokia praktika egzistuoja.
Bet aš turiu keletą klausimų. Ar jūs turite duomenis, kiek yra kokių nors nelaimingų atvejų Lietuvoje, kada gimdymai namuose baigėsi nesėkmingai ar nevisiškai sėkmingai? Kokios patirtys yra kitose Europos Sąjungos valstybėse? Taip pat truputėlį daugiau gal galėsite praplėsti, galbūt kolegos irgi klaus, kaip veiks praktiškai? Kaip jūs ir minėjote, lyg tai šeima neprivalomuoju būdu turės naudotis akušerių ar ten ligoninės siunčiamu ekipažu, ar galimybe persikelti į ligoninę. Ar tai vis dėlto bus privaloma, ar ne? Koks bus santykis su vadinamosiomis pribuvėjomis ir profesionaliais medikais?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų Lietuvoje tokių nesėkmingų arba tragiškų atvejų tikrai nėra daug. Tai yra pavieniai atvejai. Apie kiekvieną tokį atvejį paprastai mes išgirstame ir iš žiniasklaidos, nes kūdikių mirtingumas Lietuvoje yra ypač mažas. Tai yra tikrai pavieniai atvejai. Nepaisant to, kaip ir sakiau, vis tiek toks reiškinys egzistuoja, ir gimdymo be priežiūros namuose rizika yra didesnė. Net ir su priežiūra ta rizika vis tiek yra didesnė, dėl to aš neatsitiktinai minėjau, kad būtinas informuotas sutikimas. Vadinasi, supažindinta šeima privalomai turėtų sutikti su visa galima rizika. Praktikos tikrai iš įvairių šalių yra surinktos pačios įvairiausios. Procentas, kiek šeimų apsisprendžia gimdyti įvairiose šalyse, yra tikrai labai skirtingas – nuo 4 % iki nesiekia 1 %. Matyt, priklauso nuo tradicijų. Tikrai pačių įvairiausių yra situacijų.
Dėl transporto. Be abejo, privalėtų būti tos sąlygos išpildytos, nes čia jau nėra pasirinkimo klausimas. Jeigu jau mes suteikiame tokią galimybę, specialistai įvertina, tai ir atstumas, ir laikas turi būti įvertintas, ir tikrai tas transportas numatytas, suplanuotas, nes, priešingu atveju, aš manau, kad niekas nesiims tokios rizikos ir joks specialistas nesutiks taip rizikuoti.
Šiuo atveju mes apie pribuvėjas iš viso nekalbame, nes jos yra ne sveikatos sistemos darbuotojos. Mes jų niekaip negalime nei reguliuoti, nei reglamentuoti. Žmonės, kurie ateina pabūti su mama, padėti psichologiškai, vadinamosios dūlos ar kiti pagalbininkai… Tai tiesiogiai nėra kažkokia sveikatos priežiūra. Mes reglamentuojame tiktai mūsų sistemos darbuotojų veiklą, t. y. konkrečiai akušerių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar galėtumėte šiek tiek papasakoti apie tai, kiek kainuotų tokia paslauga, jeigu tai būtų mokama paslauga, už ją reikėtų papildomai susimokėti suprantant, kad yra daug įvairiausių rizikų, susijusių su gimdymu namuose, todėl reikalingos, matyt, įvairios papildomos paslaugos ir tam tikras mobilumas tų paslaugų. Ar esate įvertinę, kiek vienas gimdymas namuose gali kainuoti, kas ir kaip už tai mokėtų?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kol kas tokio įvertinimo nėra, nes pati tvarka iki galo nėra visiškai parengta, nes ne visos aplinkybės yra įvertintos, kur būtų galima suskaičiuoti kaštus. Šalininkų teigimu, toks gimdymas kainuoja pigiau negu sveikatos priežiūros įstaigoje, nes šiuo atveju dalyvauja iš esmės vienas žmogus, t. y. akušerė. Gydymo įstaigoje mes kalbame jau ir apie patalpas, ir apie visą komandą, ir apie infrastruktūrą. Bet kokiu atveju tai būtų pigiau negu tai, ką valstybė sumoka už gimdymą, sakykim, ar gimdymo priežiūrą gydymo įstaigoje.
Iki šiol nėra diskusija baigta, kokiu būdu ir kaip tas kompensavimas ar mokėjimas vyktų, nes yra noras, kad tai būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Mano manymu, tai vis dėlto yra ne ta paslauga, kurią reikėtų iš to biudžeto kompensuoti. Jeigu jau vis dėlto šeima apsisprendžia, kad ji nori kažko papildomo, negu garantuoja valstybė, mano supratimu, ir turėtų už tai susimokėti – tiek už tą transportą, tiek už papildomas paslaugas, bet konkretaus skaičiavimo šiandien dar nėra padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Razma.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš planuoju palaikyti šitą įstatymo projektą. Tik norėčiau pasiteirauti vieno dalyko. Jūs truputėlį apie tai kalbėjote pristatydamas, bet aš vis dėlto norėčiau, kad dar kartą sudėtume tuos akcentus. Akivaizdu, kad yra žmonių, kurie nori gimdyti namuose, jaučiasi ten saugiau. Bet vis dėlto sveikatos apsauga turi užtikrinti, kad tas gimdymas namuose būtų saugus, kad dalyvautų kvalifikuoti žmonės. Kaip mes tai užtikrinsime? Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų du aspektai yra labai svarbūs. Pirmiausia tikrai ne bet kam tokia teisė būtų suteikta. Gali ar negali moteris gimdyti namuose prižiūrint akušerei, spręstų vis dėlto gydytojas, kuris įvertintų situaciją. Tik tokiu atveju, jeigu nėštumas nėra komplikuotas, nėra jokių didelių rizikų, tik tokiu atveju būtų leidžiama tai daryti. Tada jau akušerė įvertintų ir namų aplinką, ir pasirengimą, ir su ta mama kartu dalyvautų pasirengiant. Kalbame, kad vis dėlto tai darytų tik asmens sveikatos priežiūros specialistas. Nekalbame apie jokius kitus specialistus, na, „specialistus“, kurie galbūt norėtų būti šalia. Niekas jiems to daryti nedraus, gali būti ir visokių psichologinių pagalbininkų, nežinau, čia fantazijos reikalas, bet šiuo atveju mes kalbame apie asmens sveikatos priežiūros specialistą, kuris turi tam ir kompetenciją, ir kvalifikaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Olekas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs pats minėjote, kad pagal dabartinę sistemą, numatančią iš esmės tik gimdymą ligoninėje, yra geri rodikliai ir jais džiaugiamės. Bet dabar, kai įstatymu įteisinsime gimdymą namuose, tarsi pasakysime, kad tai yra taip pat gana saugus variantas, ir tiesiog duosime ženklą, kad gali rinktis šį būdą. Ar iš tikrųjų mes galime prisiimti atsakomybę dabar tai darydami, jeigu bus vis dėlto tokių tragiškų atvejų, kai dėl gimdymo namuose nebus spėta suteikti skubios pagalbos? Jūs pats sakote, kad numatote tik 30 minučių kelio reikalavimą.
Antras dalykas, jeigu toks poreikis ryškės, didės spaudimas akušeriams, kad to imtųsi. Ar apklausta, kiek akušerių yra linkusios prisiimti tokią atsakomybę ir įteisinti galimybę dalyvauti gimdant namuose?
PIRMININKĖ. Laikas, pone Jurgi!
J. RAZMA (TS-LKDF). Todėl aš turiu daug abejonių ir nelabai būčiau linkęs prisiimti atsakomybę už jūsų…
PIRMININKĖ. Trumpas atsakymas, nes laikas baigėsi.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Dėkoju. Kiek žinau, akušeriai patys klausia, tai nėra didelis skaičius. Jeigu teisingai pamenu, berods, apie 4 % sutiktų imtis tokios praktikos. Bet ir šeimų, norinčių gimdyti tokiu būdu, yra labai nedaug. Aš manau, kad ta proporcija yra daugiau mažiau adekvati. Ką reiškia prisiimti ar neprisiimti atsakomybės? Šiandien, niekaip nereglamentuodami šios tvarkos, mes jau prisiimame atsakomybę už tai, kas bet kokiu atveju vyksta namuose. Kaip minėjau, norima, kad ši paslauga taptų saugesnė. Tikrai tai netaps masiniu reiškiniu, nes nė vienoje šalyje netapo masiniu reiškiniu. Tai bus iš esmės išskirtiniai dalykai, kurie šiuo atveju bus reglamentuoti. Pacientų teisių ir žalos įstatymu bus apsaugoti tiek gimdantys, tiek personalas, teiksiantis tokią praktiką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas bus labai panašus. Gal jūs galėtumėte vienu sakiniu pasakyti, kodėl mums reikia įstatymu įteisinti gimdymą namuose? Nereikalauja jokie tarptautiniai aktai. Mūsų patirtis rodo, kai buvo leidžiama gimdyti anoje Lietuvoje, prieškarinėje Lietuvoje, rodikliai buvo daug prastesni. Jeigu net Didžiosios Britanijos hercogienė gali atvykti, pagimdyti ligoninėje ir po kelių valandų vykti į namus, taip turbūt brangindama savo išnešioto vaisiaus sveikatą ir gyvybę… Ar negalime pasiūlyti žmonėms kitų sąlygų? Ligoninėse sudaryti dar artimesnę namų sąlygoms aplinką, suteikti akušerėms privilegijų, sutinku su teisių išplėtimu, kad joms galima priimti gimdymą…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas! Prašome atsakyti vienu sakiniu.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai, atsiprašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Pagrindinė priežastis, aš jau minėjau – šitas reiškinys ir šiandien vyksta. Aš jau sakiau, kad nėra jokių šansų stovėti prie kiekvienos nėščiosios, kuri gali apsispręsti ir imti gimdyti namuose. Tada jau yra nebe laikas vertinti ir riziką ir padėti jai specializuota pagalba. Iš tikrųjų tai vyksta ir tikslas yra suteikti tam reiškiniui daugiau saugumo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Nustatytas laikas klausimams baigėsi. Dėkojame jums. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, pasaulis vystosi, atsiranda tam tikrų naujų tendencijų, su kuriomis mes daug metų kovojome, daug metų siekėme, kad visos gimdyvės gimdytų saugiai gimdymo namuose, bet atsirado naujų tendencijų ir čia, aišku, priešintis yra beprasmis dalykas. Todėl galbūt ir reikėtų reglamentuoti aiškiai, suteikti tokią teisę akušeriams. Asmeniškai aš niekada neapsiimčiau priimti gimdymo namuose ir nerekomenduočiau šeimoms. Čia buvo labai gerai paminėtas Didžiosios Britanijos princesės atvejis. Bet manyčiau, kad galima pritarti po pateikimo, toliau diskutuosime.
Aš įsivaizduočiau tokį modelį, kad jeigu norima gimdyti namuose, tai turi būti paskaičiuojami visi kaštai, kurie bus, be abejo, didesni negu valstybės krepšelis. Bet valstybė, matyt, tą krepšelį turėtų atiduoti, o žmogus turėtų primokėti tą sumą, nes vis dėlto saugumo požiūriu turės budėti žymiai daugiau medikų kažkur netoliese arba gimdymo skyriuje, kad greitai suteiktų pagalbą. Dėl receptų išrašymo vėl pritariu. Tik akušeriams, jeigu bus suteikta teisė kai kuriuos receptus išrašyti, tai akušeris galės tik labai svarbiam ratui. Galbūt būtų galima leisti kai kuriuos vaistus išrašyti ir slaugytojoms su aukštuoju išsilavinimu, universitetiniu. Tokių dabar tikrai atsiranda. Po pateikimo siūlau pritarti ir po to diskutuosime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš, sutikdamas su kolegos pasakymu dėl kompetencijų išplėtimo slaugytojoms ir akušerėms, niekaip negaliu sutikti su tuo pavyzdžiu dėl to, kad kažkas nori, tai pabandykime priimti įstatymą. Štai dabar atsivertęs tinklalapį skaitau, kiek yra norinčių apvogti BMV, išplėšti vairą ar žibintus. Tai nepradedame mes priiminėti įstatymų, kad jeigu labai reikia to vairo, tai pasiimkite. Gerbiami kolegos, mes pasiekėme didžiulių dalykų – kūdikių, gimdyvių mirtingumas ženkliai sumažėjo, Lietuva gali didžiuotis tuo, kad mes saugiai priimame gimdymus. Taip, atsitinka nelaimių, kažkas nespėja atvykti laiku ir priimame (…) pagalbą įvairiai. Bet dėl kelių žmonių ambicijų ar noro pasakyti, kad ne, aš nevažiuosiu į sveikatos priežiūros įstaigą, o gimdysiu namie ir pas mane čia atvažiuokite!.. Taip, aš galiu sau leisti susimokėti, bet tas neatima galimybės, kad kažkam kitam prireiks to greitosios pagalbos automobilio ir turi būti (…). Aš manau, kad iš tikrųjų mes šia prasme turime kalbėti apie saugų gimdymą ir vaikui, ir gimdyvei. Tokia saugi vieta yra būtent gimdymo namuose, kur, dar kartą pakartosiu, galima suteikti daugiau namų aplinkos, daugiau teisių akušeriams ir tokiu būdu saugiau priimti gimdymą. Todėl aš kviečiu nepritarti būtent dėl šio aspekto teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, apsispręsime balsuodami. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projekto, kurį ką tik ministras pateikė ir dėl kurio išgirdome jūsų nuomones.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 57, prieš – 6, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomas komitetas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti birželio 19 dieną. Ar galime pritarti tokiam pasiūlymui? Galime. Dėkoju.
Gerbiami Seimo nariai, darbotvarkės 1-17 klausimas – Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – yra nukeliamas į gegužės pradžią.
Dabar replika po balsavimo, nes norime jau pradėti Vyriausybės valandą. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, labai trumpai. Aš sakyčiau, gerbiamas ministre, yra tokių žmonių, kurie nori ir kosmose gimdyti. Tai galime mes jiems išnuomoti laivą ir dar kosmonautą. O dar yra, kurie nori ir po vandeniu gimdyti arba vandenyje, tai povandeninį laivą ir personalą išnuomokime. Man atrodo, kad nesivaikykime tų madų. Tikrai šis įstatymas, manau, komitetui užteks valios, bus atmestas svarstymo stadijoje.
13.05 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji. Pradedame Vyriausybės valandą, kuriai kviečiu pirmininkauti A. Nekrošių. Dar noriu pranešti, kad atsiprašo, bet Vyriausybės valandoje negali dalyvauti premjeras S. Skvernelis, nes šiuo metu susitinka su Moldovos premjeru. L. A. Linkevičius lankosi Briuselyje, o V. Šapoka – forume, vykstančiame Bulgarijoje.
Visi kiti ministrai yra čia, dėkojame, kad jie atvyko. Atsiprašome, kad šešiomis minutėmis vėliname Vyriausybės valandą, atitinkamai tiek laiko ją pratęsime.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, kolegos. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Ruošiasi A. Armonaitė… E. Gentvilas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas šiandien švietimo ministrei. Jis paveja mus po mūsų rytinio frakcijos posėdžio, kuriame aš ministrei uždaviau klausimą, ar tiesa, kad Vytauto Didžiojo universitetas, besijungiantis su Lietuvos edukologijos universitetu, už šį sujungimą prašo 50 mln. eurų iš struktūrinės paramos. Ministrė pasakė, kad tai yra blefas, tačiau mane pasiekė informacija, kad ta suma iš tikrųjų yra blefas, nes tai yra ne 50 mln., o tik 49 mln. eurų.
Gerbiama ministre, ar jūs manote, kad mes esame iš tikrųjų tokie naivūs, kad jūs galėsite ateiti ir apmulkinti mus, sėdėdama frakcijoje ir apsimesdama, kad nežinote tų skaičių? Ir aš dabar tada paklausiu to paties klausimo, kokio klausiau ryte. Ką jūs galvojate, ar yra tikslinga šiems dviem universitetams skirti 49 mln. eurų? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Ką pasakiau ryte, tą galiu pakartoti ir dabar. Universitetų jungimasis tikrai yra ne vien pačių universitetų reikalas. Tai yra visos valstybės atsakomybė ir tai yra viena iš pačių reikšmingiausių vykdomų pertvarkų. Investicijos, kurias teikia universitetai, kas buvo pristatyta ne kartą ir komitete, tris ir daugiau kartų viršija šiuo metu iki 2020 metų aukštajam mokslui numatytas galimybes, todėl kiekvieno universiteto, ir šio universiteto, planas jau tikslinamas trečią kartą, jei ne daugiau. Kitą savaitę vyks susitikimas, kuriame dalyvauja ir Seimo nariai, turi būti numatytos tik tos investicijos, kurios yra aiškiai pagrįstos – besijungiantys universitetai turi įrodyti labai konkrečius rezultatus, kurie turi būti pasiekti. Viena yra universitetų pateikti siūlymai, kita yra realios valstybės galimybės ir investicijos, kurios turi būti pagrįstos. Šiandien universitetai pagrindimo nėra pateikę.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau klausti premjero, bet dabar paklausiu energetikos ministro. Kalba apie Astravo atominę elektrinę, incidentas, spėjamas gaisras vasario mėnesį, vėl tyla ir t. t. Šiek tiek aprimo ir mūsų Energetikos komisijos pakomitečio veikla, mažiau gauname informacijos iš ministerijos ar iš diplomatų tuo klausimu. Kaip dabar vyksta stebėsena? Ar tai yra tik ministerijos pavaldumo interesų srities lygis, ar į Vyriausybės lygį pakeltas procesas, kad nevyktų štai tokie dalykai? Kažkas įvyksta, mes po poros mėnesių turime baltarusiams įrodinėti, kad mes žinome. Kiek nuoseklus ir nuolatinis yra šis monitoringas, kuris Lietuvai, kaip žinome, archisvarbus yra? Jūs, kaip energetikos ministras, vis tiek orientuojatės, tai ir prašytume Seimui pateikti informaciją, kaip vyksta nuolatinė stebėsena.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Stebėsena vyksta. Atsakomybė, be abejo, yra ir Vyriausybės lygiu, yra tiek ir Energetikos ministerijos, tiek ir Užsienio reikalų ministerijos. Kiek tai susiję su šituo incidentu, kuris galimai vyko vasario mėnesį, tos patvirtintos informacijos neturime. Jos kreipėmės pagal Užsienio reikalų ministerijos tvarka numatytas procedūras. Kiek tai susiję su paties proceso monitoringu, turiu omenyje, vienas iš tikslų yra tarptautinė priežiūra šio projekto, kaip žinote. Šiuo metu yra atliekami vadinamieji streso testai, kaip tik yra penkių žingsnių tam tikri etapai. Šiuo metu yra vertinama, projekto peržiūros grupė jau patį vertinimą atliko, yra rengiamos išvados. Tame procese dalyvauja ir mūsų Atominės energetikos inspekcija, jos atstovas. Tai yra 15 Europos Sąjungos šalių, Europos Komisijos prižiūrimas procesas. To streso testo proceso rezultatai, išvados bus pateiktos šių metų birželio mėnesį. Tai yra tiek, kiek tai susiję su streso testo procesu.
Kiti dalykai, kaip ir iki šiol yra neatsakyti klausimai dėl nepilnos vadinamosios SEED misijos, tai yra Tatenos misija. Tuos klausimus toliau keliame, tarptautinės projekto priežiūros klausimus keliame tiek Europos Sąjungoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visais įmanomais formatais.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Olekas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti aplinkos ministrui. Duomenys rodo, kad praėjusiais metais užsieniečiai buvo nupirkę apie 7 tūkst. hektarų miško. Patikslinti duomenys yra didesni kaip 15 tūkst., tačiau čia statistiniai duomenys gali neatitikti.
Mano būtų toks klausimas. Pats laikas atėjo įvesti saugiklius, nes mes vieną dieną pajusime, kad mūsų miškai atsidurs vieno žemgrobio, ne žemgrobio, bet miškininko, kuris nusipirks visus mūsų miškus… Nedarykime klaidų, kurias padarė žemės ūkyje pirkdami žemę. Matote, kiek dabar visokių saugiklių įvedame, kiek komisijų kuriame. Aš bijau, jei mes nieko nedarysime, po metų laiko bus didžiausia čia netvarka šitais klausimais.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš nemanau, kad visi užsieniečiai turi būti raupsuoti ir negali eiti į mišką. Iš esmės saugiklis, kuris veikia, kuris nėra teisinis saugiklis, bet miškovaldos saugiklis, yra tas, kad pas mus labai smulki yra miško valda. Tie interesai, apie kuriuos jūs kalbate, kurie gali kelti grėsmę ar kelti rūpestį, yra susiję su didelių masyvų, didelių plotų pirkimu vienu pirkimu. Kol kas, kad būtų masinis pirkimas, mes nematome. Skirtingai nuo žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, miškų didesnis plotas nėra blogai. Ta prasme, kad vienas valdytojas turi didesnį plotą, nėra blogai, nes ekspertai tą patį sako, apie ką mes turbūt ir turėjome diskusiją. Jeigu yra mažas miško plotas, tarkim, 3 hektarų, iš esmės vienos šeimos viena karta gali pasinaudoti jo medienos ištekliais. Tada pats tas visas sklypas kaip ir praranda savo miško vertę bent jau 30–40 metų. Turint didesnius… Jeigu būtų didesnių sklypų valdytojai, tada galima labiau miškotvarką subalansuoti. Iš tikrųjų sprendimo nėra. Kiek yra pagrįstas nuogąstavimas, jūsų pasakytas, aš kol kas jo nematau, bet jeigu bus daugiau argumentų, informacijos arba matysime, kad tai tikrai didėja, grįšime į Seimą ir tikrai kalbėsime apie tai.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi L. Talmontas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš taip pat noriu užduoti klausimą aplinkos ministrui. Mano klausimas būtų toks. Kiek tiksliai jūs žinote, kas vyksta valstybinėje įmonėje Lietuvos miškų urėdija, nes jūsų pateikti duomenys apie direktoriaus atlyginimą ir įmonės skelbiami tinklalapyje nesutampa? Mano klausimas būtų: ar su jūsų žinia per valdybą turbūt buvo paskirtas toks atlyginimas ir koks yra iš tikrųjų atlyginimas, kokia yra pastovioji dalis ir kokia yra kintamoji? Ačiū.
K. NAVICKAS. Aš ten detalių nežinau, nes tikrai netikrinu tinklalapio ir ministro įsakymo atitikimo. Tai yra kitų žmonių darbas. Noriu pasakyti, kad nuolatinė dalis vadovo yra paskirta tokia, kaip numato valstybinių įmonių vadovų atlyginimas, strateginę reikšmę turinčių. Ir yra, atsižvelgiant į įstatymą, kintamoji dalis. Kadangi tai buvo reorganizuota įmonė, ne nauja įsteigta, kuri veikė kaip miškotvarkos institutas, bet neveikė kaip miškų urėdija, tai buvo dviprasmybė šitoje vietoje suprasti dėl tos kintamosios dalies. Mes esame gavę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimą, kaip tokiais atvejais reikia skaičiuoti, tai taip ir buvo, kad pagal valdybos rekomendaciją kintamoji dalis buvo nustatyta.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi G. Steponavičius.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamojo žemės ūkio ministro. Iš pradžių noriu padėkoti ministrui už jo darbą, pradėjo neblogų dalykų, bet gyvenimas yra gyvenimas, nieko nepadarysi. Mano klausimas toks.
Gerbiamasis ministre, valstybė melioracijai skiria nemažai lėšų, aišku, jų nepakanka, bet yra toks klausimas. Kyla kita problema. Daug ūkininkų dabar atlieka dirvožemių analizes ir ryškėja, kad yra labai padidėjęs rūgštingumas. Mes čia visi suprantame, ne visi, specialistai, kodėl taip vyksta – organikos mažai, trąšų pilame, organikos nėra, didėja rūgštingumas. Ar negalvoja ministerija, kad reikia arba sudaryti kokį nors fondą ir remti tą programą, kad mažėtų rūgštingumas, arba kompensuoti ūkininkams? Aš noriu išgirsti jūsų nuomonę.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už gerus žodžius, ačiū už klausimą. Mums, Žemės ūkio ministerijai ir man, kaip išmanančiam tą sritį, tai kelia nerimą, nes prisimename laikus, kada buvo labai daug kalkinami laukai. Normos yra didžiulės, apie 60 tonų į hektarą, ir pakankamai brangiai kainuojanti procedūra. Pastaraisiais metais ūkininkai tik savo jėgomis, savo lėšomis bando tą darbą atlikti. Žinoma, kad to nepakanka. Dirvos vėl pradėjo rūgštėti, ypač Vakarų regione.
Aišku, yra galimybė, nedidelė galimybė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti paramą, bet tikrai to nepakanka, ir mes norėtume, kad skiriant melioracijai lėšas būtų galimybė kompensuoti ir laukų kalkinimą. Bet žinant, kad pastaruosius penkerius metus kasmet melioracijai yra skiriama 10 mln., kai poreikis yra maždaug 34–40 mln., tai šiandien kalbėti ir apie dirvų kalkinimą būtų labai sudėtinga.
Ūkininkai, kurie pažangiai ūkininkauja, kalkina, bet, kalbant apie smulkiuosius, jiems šiandien tokia investicija yra sunkiai prieinama. Aš tikiuosi, kad naujas ministras taip pat tą problemą, taip sakant, turės prieš akis ir tikrai ras išeitį. Žinote, mes dabar steigiame, tiksliau, rengiame, bus pateikta Seimui melioracijos fondo idėja. Galbūt galima būtų galvoti, kad iš to fondo dalis lėšų galėtų būti kalkinimui naudojama, bet čia ateities sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti gerbiamosios švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės.
Vakar Vyriausybėje savivaldybių atstovams pristatėte švietimo kokybės regionuose situaciją ir, be kita ko, parodėte, kad dalyje savivaldybių ugdymo kokybė, arba mokinių pasiekimai, yra, sakykim taip, žemiau plintuso. Tai ne nauja informacija, apie tai labai iškalbingai kalbėjo Valstybės kontrolė savo praėjusių metų išvadoje, EBPO ekspertai tai baksnoja.
Bet mane šiek tiek nustebino, gerbiamoji ministre, jūsų pasakymas, kad jūs pačioms savivaldybėms paliksite tą padėtį spręsti, neva pasakydama, kad jūs neturite svertų. Bet šalia to yra mokyklų tinklo taisyklės, kurios labai aiškiai pateikia kokybinius parametrus dėl minimalaus klasių komplektų skaičiaus, dėl mokinių skaičiaus. Mano klausimas, ar jūs pakeliate rankas ir nuleidžiate kovoje su didesniais kokybės iššūkiais, ar visgi būsite ryžtingi (ši Vyriausybė) ir padarysite sprendimus, kurių praeitoje kadencijoje kartelė buvo nužeminta?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Mokinių pasiekimų situacija tikrai yra tokia, kuri verčia visus susirūpinti. Aš noriu patikslinti, aš tikrai taip nepasakiau, kad visa atsakomybė tenka savivaldybėms. Atvirkščiai, susitikimas su merais buvo organizuotas siekiant perteikti situaciją ir pakviesti sutelkti priemones. Be jokios abejonės, valstybės lygmeniu reikalingi sprendimai, kuriuos priima Seimas, Vyriausybė ar ministerija. Bet netolygumai tarp savivaldybių rodo ir skirtingas savivaldybių priemones ir pastangas. Tiesiog matydami, kad savivaldybės taip pat turi įvairių įrankių ir galimybių paskatinti švietimo kokybę, apie tai ir kalbėjome.
Ministerija pristatė siūlomas priemones valstybės lygmeniu, ir manome, kad tik kartu su savivaldybėmis, nežiūrėdami į jas kaip į ūkininkus ir steigėjus, kurie tik administraciškai rūpinasi mokyklomis, mes galime pakeisti situaciją. Toks dialogas tikrai yra labai reikalingas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi G. Skaistė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiami ministrai, mano klausimas K. Navickui – aplinkos ministrui. Žinau jus kaip tikrai labai tvirtą žaliųjų vertybių ir aplinkosauginių vertybių šalininką, žinau jūsų nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei ir dėl kovų su sovietine sistema, būtent tų pirmųjų aplinkosauginių kovų. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokia yra jūsų pozicija, politinė pozicija, dėl Zabieliškio sąvartyno plėtros. Mes puikiai žinome, kad jo plėtra faktiškai garantuos tokius pajėgumus, kad visas papildomas atliekas būtų galima jame laidoti, bet ar tai nėra pertekliniai pajėgumai? Ir vis dėlto kas tada vyks su kur kas pažangesnėmis šiukšlių šalinimo formomis, tokiomis kaip rūšiavimas, bioskaidžių atliekų atskyrimas, galų gale deginimas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Kalbant apie atliekų tvarkymo hierarchiją, visi puikiai žinome, kad pirmas ir geriausias būdas yra atliekų vengimas. Antras yra rūšiavimas, perdirbimas ir t. t., ir t. t. Sąvartynai, jūs labai teisingai pasakėte, yra paskutinėje hierarchinėje vietoje, ir reikia turėti mintyje, kad įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus sąvartynuose bus galima šalinti ne daugiau kaip 10 % visų atliekų. Iš esmės turi keistis mūsų atliekų tvarkymo sistema, ir šiandien, turint dešimt regioninių sąvartynų, vienuolika regioninių sąvartynų, tas klausimas kaip tik persvarstomas.
Kalbant konkrečiai apie Zabieliškio sąvartyno plėtrą, buvimą, reikia remtis ir ekonominiais dalykais, tiksliau, ne ekonominiais, bet išeitiniais dalykais. Negaliu vertinti šiandien per tą prizmę. Manau, kad tokia apimtimi, kuria jis numatytas plėstis, tai nėra būtinybės, nes jeigu 2020 metais Kauno regione pradės veikti atliekų deginimo įrenginys, atliekų kiekis nuo dabar šalinamų beveik 67 %, turėtų mažėti iki 10 %. Šitas skirtumas yra didžiulis. Kaip sakau, negaliu vertinti konkrečiai dalykų, nes žinau, kad Lapių sąvartynas jau beveik pilnas. Kiek yra Zabieliškyje laisvos vietos, čia jau techniniai dalykai, kurių nekomentuosiu.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Armonaitė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Aš jūsų prieš gerą pusmetį klausiau apie automagistralės ties Kaunu rekonstrukciją, kalbant apie Kleboniškio tiltą ir kas ten bus daroma. Atsakymas buvo, kad bus daromi srautų tyrimai ir priimami kažkokie kiti sprendimai. Jie buvo priimti, vasario mėnesį buvo paskelbta, kad bus atskirti tranzitiniai srautai nuo miesto vidinių srautų. Miesto vadovų reakcija buvo nevienareikšmė. Jų nuomone, srautų pasiskirstymas ir kelio plotis, kuris jiems bus skirtas, yra neadekvačiai paskirstytas. Taip pat buvo keliama problema dėl terminų, kurie buvo įvardinti, kada bus projektavimas, kada ranga ir kada prasidės konkretūs darbai. Norėčiau paklausti dėl šitų aspektų.
Kitas dalykas, ar yra priimti kokie nors konkretūs sprendimai dėl finansavimo, nes pinigai tikrai yra labai nemaži, ar tai bus tiesiog einamosios išlaidos iš Kelių plėtros programos, iš tų pačių pinigų, kurie ir taip yra skiriami, ar yra kokie nors Vyriausybės sprendimai dėl papildomų lėšų, nes numatyta, kad Europos Sąjungos lėšos nebus tam skiriamos?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Nuo praėjusio karto, kai jūs klausėte, nemažai darbo buvo padaryta. Buvo atlikti srautų tyrimai, buvo atlikta ir techninės būklės analizė abiejų magistralės tiltų.
Dėl srautų abejonių iš miesto, kiek man yra žinoma, nėra. Yra vienareikšmis sutarimas dėl paties projekto. Yra visiškas sutarimas.
Dėl terminų. Mes numatome maksimalius terminus. Jeigu pavyks projektavimas taip, kaip mes planuojame, kad gali pavykti, tai jau kitų metų pirmą ketvirtį bus pradėtos pirmosios atramos gaminti naujo Kleboniškių tilto statybai ir vėliau, kai tas tiltas bus pastatytas, maždaug per 12–14 mėnesių, tada bus griaunamas Kleboniškio tiltas ir toje vietoje statomas dar vienas naujas tiltas, kuris turės papildomas keturias juostas, taip sprendžiant klausimo (…) per upę. Taigi yra visiškas Kauno miesto šio projekto palaikymas. Reikia pasakyti, kad tikrai bus didelis projektas Lietuvos kelių mastu.
Dėl finansavimo, tai klausimas yra dar atviras, nes tos lėšos turi būti numatytos kitų metų biudžete, tai bent jau tai daliai, kuri bus skirta Kauno projektui, mes prašysime padidinti KPP lėšų biudžetą, nes kitu atveju taip išeitų, kad Kauno projektas atimtų tiesiog iš visų kitų projektų gana nemažas lėšas. Kadangi tai tikrai svarbus valstybei projektas, įvertinus, kaip minėjau, ir techninę būklę, ir apkrovimą tos magistralės, mano nuomone, jį būtina daryti. Ir iš ekonominės pusės jį būtina daryti. O finansavimo klausimas yra atviras. Ir, kaip jūs teisingai pasakėte, ES lėšų ne daugėja, o mažėja, „Via Baltica“ suvalgo visas Europos Sąjungos lėšas, o naujiems tokiems projektams, deja, jų nėra.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Mano klausimas skirtas sveikatos ministrui A. Verygai. Šiandien prie Seimo vėl mitinguos medikai, jau antrą kartą šiais metais. Labai dažnai, kai mes aptariame medikų mitingą, dėmesys yra skiriamas medikų atlyginimams. Vis dėlto medikai reikalauja ne tik didesnio dėmesio savo darbo užmokesčiui, bet atkreipia dėmesį ir į neefektyviai valdomą sveikatos apsaugos sistemą, į didžiausią stacionarių lovų skaičių Europoje, į besidubliuojančios įrangos pirkimą, į per didelį valstybinių gydymo įstaigų skaičių. Norėčiau paklausti, kas yra daroma, kad vis dėlto būtų optimizuotas tas tinklas, nes Švietimo ir mokslo ministerijos pavyzdys pertvarkant universitetus ar norint pertvarkyti universitetus yra ganėtinai geras: atlaisvinti resursų dėstytojų atlyginimams ir kokybei. Galbūt ir sveikatos apsaugos srityje reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Aš pasigendu dėmesio sveikatos sistemos efektyvinimui. Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų labai teisingas priekaištas, ir iš medikų bendruomenės, tik aš ne kartą jiems patiems esu sakęs, kad pasigendu jų aiškios pozicijos, nes mes esame už tinklo optimizavimą ir tam rengiamės. Tos diskusijos vyksta jau ir dabar, ir su merais yra kalbamasi, ir yra gerų pavyzdžių kai kuriose savivaldybėse, kur gydymo įstaigos yra susijungusios ir tas modelis veikia, funkcionuoja. Ir medikų yra tikrai labai skirtingų nuomonių. Matyt, vieni, kurie šiek tiek išmano ar domisi sveikatos vadyba, tikrai tokią tinklo optimizavimo idėją palaiko, bet yra tokių, kurie visiškai kitą nuomonę turi. Medikų sąjūdyje, kai jų buvo paklausta, jie sakė, kad čia yra demokratija, mes galime visokių nuomonių turėti. Aš tiesiog sakau, kad nėra vienalytė ta iš jų ateinanti nuomonė ir labai vienalytis supratimas, kaip turėtų būti. Mes rengiamės, kai kurios paslaugos jau yra centralizuotos, vadinamoji klasterių sistema funkcionuoja ir jau duoda didesnį saugumą. Bet nereikėtų galvoti, kad tas tinklo optimizavimas bus vykdomas dėl to, kad būtų sutaupyta pinigų atlyginimams, nes tinklo optimizavimas pinigų taupyti neleis. Iš esmės jų daugiau sistemoje neatsiras, bet efektyviai veikiančios įstaigos, galėdamos užsidirbti tuos pinigus iš paslaugų, galės ir atlyginimą mokėti. Vien dėl to tas tinklas turi būti efektyvesnis. Tikrai mes tinklo pertvarkos idėją pristatysime ir politikams, ir paskui platesnei bendruomenei, aišku, tikimės, kad bus palaikymas tų žmonių, kurie šiandien reikalauja. Tikimės, kad nepersigalvos.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamas ministre, prieš kurį laiką, galbūt prieš mėnesį, į mane kreipėsi žmogus dėl vienkiemio. Jo vienkiemyje gana sudėtinga situacija – labai kinta įtampa, genda buitiniai prietaisai. Mes kreipėmės į ministeriją, ministerija persiuntė tą raštą į Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos skyrių, bet jokio domėjimosi, jokio suinteresuotumo nerodo ta inspekcija. Labai norėčiau paprašyti, kad jūs ją paragintumėte. Aš galėsiu duoti to žmogaus pavardę, vardą, kad tikrai imtųsi tų žingsnių ir ką nors darytų.
Klausimas sulig šituo. Dar užpraeitą kadenciją ministras A. Sekmokas (galbūt dar seniau) žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta, vienkiemiai bus sutvarkyti, nebus tų įtampų svyravimų, žodžiu, viskas bus gerai, yra parengta tam tikra programa, bet, matyt, ta programa gal neveikia. Kokia dabar yra situacija? Labai ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl jūsų konkretaus atvejo tikrai prašyčiau duoti informaciją. Aš manau, kad taip, tai yra Valstybinės energetikos inspekcijos prievolė ir užduotis tokius dalykus patikrinti, ar tai yra faktinė situacija.
Kalbant apie įtampų svyravimą, be abejo, yra du dalykai. Vienas dalykas – klausimas, ar čia yra vadinamieji mikrotrūkiai? Tokių dalykų, be abejo, turime suprasti, kad mes negalime užtikrinti buitiniams vartotojams pačių aukščiausių standartų, kokie taikomi pramonėje, bet tiekimo sutrikimo problemos turi būti sprendžiamos, ypač jeigu jos kartojasi sistemiškai, kaip ir šiuo atveju, kurį jūs minėjote.
Kalbant apie ESO, jis turi kaip ir atskirą paslaugų portfelį. Šiuo atveju, jeigu kalbame apie buitinius vartotojus, būtent apie elektros tiekimą, pastaruoju metu yra pasiekta nemažai pažangos, kad tiek tiekimo sutrikimų būtų mažiau, tiek jų pašalinimo laikas būtų greitesnis. Ne veltui tą tiekimo sutrikimą taip pat įtraukėme ir į naują strategijos projektą, nes tai yra esminis dalykas. Dar yra daug vietų ir miškingų teritorijų, kuriose tiekimo patikimumas nėra pakankamas.
Galbūt reikėtų konkretų atvejį pažiūrėti, ar tai sistemiškai kartojasi, bet, kaip minėjau, tikslas yra, kad tiekimo sutrikimų skaičius iki 2020 metų sumažėtų mažiausiai 25 %, 2030 metais – 50 %. Be abejo, tai yra ir pačių vartotojų informavimas. Tai yra kompleksinė problema, bet ją sprendžiame žingsnis po žingsnio. Galiu pasidžiaugti, kad jau turime tą sistemą. Beje, kai anksčiau vartotojai, nutrūkus elektros tiekimui, skambindavo į ESO teiraudamiesi, kada bus atkurtas tiekimas, ta paslauga buvo mokama. Šiuo metu yra automatiškai visi vartotojai informuojami apie tiekimo nutraukimą. Be abejo, labai svarbus dalykas yra pačių vartotojų interesas, kad ESO turėtų pačius kontaktinius duomenis – telefonus, elektroninio pašto adresus. Tokiu atveju ta sistema šiandien veikia.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi R. Martinėlis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, sveikinu jūsų pasiryžimą pagaliau įvesti į apyvartą Lietuvoje alkoblokus. Tačiau ar pritrūko ryžto, ar čia buvo kokio nors kito užkulisinio poveikio jums, kad nesiryžote? Nes dabar jūs siūlote taikyti tik prasižengusiems, kurie vairavo neblaivūs, antialkoholinį variklio užraktą. Kodėl nesiūlote to, kas yra daugelyje kitų valstybių, prevencinę priemonę taikyti privalomai visose transporto priemonėse, kuriomis vežami keleiviai, bei sunkiasvoriuose sunkvežimiuose ir, aišku, automobilio pavėžėjimo pasidalinimo paslaugas teikiančiuose automobiliuose, ypač po to paskutinio tragiško įvykio praėjusį šeštadienį? Tuo labiau kad ne pirmą kartą taip atsitinka, kai neblaivūs vairuotojai ima „CityBee“ automobilį ir padaro avariją. Kas trukdė jums pasiūlyti platesnį spektrą? Tai padėtų maksimaliai pašalinti riziką, kad keliuose siautėtų neblaivūs vairuotojai.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai taikliai pastebėjote. Noriu jus informuoti, kad dabar rengiami įstatymų pakeitimai ir ministerijoje yra darbo grupė, kuri renka informaciją, kokie pakeitimai turėtų būti padaryti. Iš tiesų tie dalykai, ką jūs minėjote, ar tarpmiestinio vežimo, vaikų vežimo autobusuose, sunkvežimiuose ir kitur, yra diskusija įvesti tuos alkoblokus. Jau mes turime ne vieną gerą pavyzdį Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniuje irgi buvo nupirkti nauji autobusai su alkoblokais. Taigi net ir be raginimų, ir be įstatymo, pačios įmonės, norėdamos apsisaugoti nuo tokių problemų, tą daro. Susitikime su „CityBee“ ir kitos bendrovės, kuri vykdo tokią pačią veiklą Lietuvoje, atstovais sužinojome, kad „CityBee“ jau eksperimentuoja su alkoblokais, ieško tokio varianto, kuris ir neatbaidytų keleivių, kad nebūtų per daug sudėtingas techninis sprendimas, kad žmonės jau net nenorėtų į pavėžėjimo paslaugos automobilius sėsti, bet kartu užtikrintų, kad neblaivūs žmonės nesėstų į automobilius, nes jų pačių reputacijai tai yra didžiulė žala. Lygiai taip pat ir su jais diskutuojama, kokie pakeitimai turėtų būti padaryti įstatyme, kad atsakytume į pirmą klausimą, kad girti nesėstų prie vairo, antra, kad tokios progresyvios paslaugos mes nesužlugdytume ankstyvoje stadijoje, kai jinai Lietuvoje tik pradėjo augti. Taigi apibendrinant – tikrai apie tuos dalykus yra mąstoma ir pasiūlymuose tai atsispindės. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui dėl stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Tai labai reikšmingas įvykis Lietuvai. Dėl stojimo į EBPO buvo daug abejonių, diskusijų, daug klausimų. Noriu paklausti, kas buvo tokio esminio padaryta per pastaruosius metus dėl sėkmingo rezultato, dėl sėkmingo stojimo į EBPO?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. J. Razma, girdžiu, džiaugiasi, aš taip pat norėčiau padėkoti. Reikšmingiausias dalykas, kad pozicija ir opozicija čia dirbo kartu. Svarbiausi darbai, žinoma, buvo valstybės valdomų įmonių pokyčiai, ypač atranka, nepriklausomų narių kelios naujos, sakykim, institucijos, nors jos yra tik įkurtos, bet taip pat labai svarbūs žingsniai, kurie buvo labai greitai įgyvendinti. Žinoma, labai svarbus buvo Žemės įstatymas, kurį taip pat priėmė absoliuti Seimo dauguma. Gegužės 3 dieną yra numatytas aptarimas, kur, manau, galėsime detaliau aptarti tą darbą, kuris buvo nuveiktas stojant į EBPO. Pristatys tiek Ministras Pirmininkas, tiek užsienio reikalų ministras. Faktas tas, kad sulaukus pozityvaus sprendimo Lietuvai taip pat reikia labai gerai pagalvoti, kaip išnaudoti mūsų tą įstojimą į EBPO. Jau buvo bandymų kelti, aš manau, nereikalingas diskusijas dėl buvimo EBPO kainos, bet kartu reikia labai gerai pagalvoti, kaip išnaudoti ir toliau tęsti tas struktūrines reformas, kurios gali būti peržiūrėtos, rekomenduotos EBPO ekspertų, kaip nuolat palaikyti tai, kad jie atvyktų į Lietuvą, vertintų Lietuvos pažangą vienoje ar kitoje srityje. Aš manau, kad iš to stojimo Lietuva tik laimės.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi J. Baublys.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas švietimo ministrei ir galbūt turės ką pridėti ministras R. Karoblis. Apie krašto gynybos modulį.
Dar praeitos kadencijos Seimo buvo tokios iniciatyvos, kad jaunuoliai, suprasdami geopolitinį sudėtingą kontekstą, norėtų daugiau žinių ir informacijos apie krašto gynybą mokyklose. Pagal apklausą 68 % išreiškė trūkumą informacijos apie krašto gynybos strategijas, apie neginkluotą pasipriešinimą ir panašius dalykus. Kiek man yra žinoma, nuo 2017 metų lyg ir yra galimybė mokyklose pasirinkti.
Mano klausimas būtų, kiek mokyklų pasirenka, kiek jos turi galimybių tai daryti, ar jos turi galimybes galbūt samdyti (čia nevisiškai tinkamas ir tikslus žodis), pasitelkti ekspertus iš šalies? Kaip būtų galima paskatinti mokyklas imtis tos iniciatyvos, ypač jeigu moksleiviai jaučia trūkumą tokios informacijos ir žinių?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kartu su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, taip pat aktyviai bendradarbiaujant ir su Šaulių sąjunga yra parengtas, kaip jūs ir minėjote, pasirenkamas dalykas mokyklose. Ar tokį dalyką nori pasirinkti, sprendžia pati mokykla, žinoma, ir moksleiviai, ir mokytojai, visa bendruomenė.
Negalėčiau dabar jums tiksliai pasakyti skaičiaus mokyklų, kurios yra pasirinkusios, bet tikrai galėtume surinkti tokią informaciją. O kad tas bendradarbiavimas, susitikimai tiesiogiai su Lietuvos kariais, kariūnais turi labai teigiamą ir gerą ne tik įspūdį, bet ir poveikį stiprinant mūsų jaunosios kartos pilietiškumą, nacionalinio saugumo svarbos suvokimą, kokia tai yra plati ir svarbi sąvoka, tai tikrai veikia. Ypač esame dėkingi NATO kariams, atvykusiems iš kitų valstybių, kurie irgi lankosi Lietuvos mokyklose. Ačiū.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Ministrė kaip ir sudėliojo visus subjektus. Mes irgi džiaugiamės, kad ši programa buvo pasirašyta, buvo suderinta. Iš tikrųjų vienas iš klausimų, kaip jūs minėjote, mokytojų parengimas, jų žinios. Tikrai aktyvios yra atsargos karininkų asociacijos, Pulkininkų asociacija ir panašiai. Žmonės gyvena visoje Lietuvoje.
Aišku, klausimas yra pedagogikos pagrindai. Ateityje turėsime išspręsti, kad būtų bent minimalūs kursai, galbūt pasitelkiant Karo akademiją, galbūt tam tikras kitas mokyklas, bet to irgi reikia. Jaunieji šauliai – irgi vienas iš aspektų, kuris yra svarbus. Tai yra gana stabilus skaičius, ypač rajonuose, apskrityse, kuo galima pasidžiaugti.
Galbūt yra viena problemėlė, bet bendra, būdinga visiems pasirenkamiems dalykams ir užklasinei veiklai, tai yra mokinių, kurie gyvena kaimuose, atvažiavimo organizavimas, nes paprastai pradinukai yra sudedami su vyresniaisiais ir vyresniesiems nelieka laiko. Bet klausimas, tikiuosi, po truputį bus išspręstas. Turbūt iš centro, iš Vilniaus visko negalima surikiuoti, tai turbūt mokyklų ir savivaldybių švietimo skyrių klausimai. Labai tikiuosi, kad bendromis jėgomis tikrai tas klausimas įsivažiuos.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Ruošiasi R. Šarknickas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą.
Gerbiamas ministre, daug kalbama apie smulkių ir šeimos ūkių rėmimą. Nuo gegužės 1 dienos pradedamos rinkti paraiškos smulkiems ūkiams remti. Pagal taisykles parama skiriama tik tuo atveju, jei ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. ir ne didesnis kaip 8 tūkst. eurų. Jūsų 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu buvo perskaičiuotos produkcijos standartinės vertės, ir faktiškai jos visos padidėjo. Taigi dauguma ūkininkų, kurie rengėsi dalyvauti šioje programoje, tiesiog negali ja pasinaudoti. Pavyzdžiui, smulkus ūkis, laikantis tris karves ir turintis 5 hektarus kviečių, jau tampa už šios ribos – viršija 8 tūkst. eurų. Sakykite, ar nemanote, kad peržiūrėjus šias vertes reikėjo pakelti ir tam tikrą kartelę, t. y. padidinti ekonominį dydį, kad galėtų dalyvauti šioje programoje? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aišku, mes privalome perskaičiuoti tuos dydžius, nes keičiasi ir supirkimo kainos, ir kaštai. Mes turime tai daryti. O dabar, jeigu mes keltume kartelę, sakykime, ne 8 tūkst., o 9 tūkst. padarytume, tai turbūt… Puikiai žinome, kad dėl šios priemonės yra tikrai didelė konkurencija, t. y. kad visada paraiškų yra daugiau, negu yra pinigų. Šiuo atveju, kadangi kartelė lieka 8 tūkst., vadinasi, tą paramą gaus patys smulkiausi. Kartelės pakėlimas tik išplėstų pareiškėjų ratą ir dar daugiau negautų tos paramos. O turbūt puikiai žinome, kad yra kita priemonė – investicijos į žemės ūkio valdas. Taip, ten yra ne šimtaprocentinis finansavimas, bet ten yra parama iki 50 tūkst., ir yra siekis, kad jau šiek tiek prakutę ūkininkai siektų šios paramos.
Smulkių ūkių (tai yra šimtaprocentinė parama iki 15 tūkst.), kaip aš minėjau, konkurencija yra didžiulė, ir mes planuojame, kad per kitą šaukimą galės dalyvauti tik tie, kurie 2014–2020 metų laikotarpiu nebus gavę paramos, kad vėl du kartus negautų.
Žodžiu, taip, yra populiari priemonė, ir mes siekiame, kad tą paramą gautų patys smulkiausi.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi E. Pupinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Švietimo ministrei būtų klausimas. Mes dažnai kalbame, daug metų kalbame apie sveikatą, apie sveiką mokinį, einantį į mokyklą, ir dažniausiai virš 20 metų, kai padaugėjo literatūros, knygų, padaugėjo ir stuburo sveikatos problemų mokiniams, ir ta tendencija ne mažėja, o didėja, čia gal daugiau būtų toks kaip pasiūlymas tarp retorinio klausimo… Ar Švietimo ir mokslo ministerija, skirdama valstybės lėšas vadovėliams kurti, pirkti, galėtų sudaryti privilegiją, kad tiekėjas pateiktų sukurtų vadovėlių, uždavinių PDF versijas viešam naudojimui? Turėdamos PDF versijas, mokyklos, mokiniai, tėvai patys galėtų pagal poreikį spausdintis tam tikros temos medžiagą arba tiesiog viską turėtų planšetėse ir nereikėtų nešiotis kilogramų knygų. Taip būtų iš principo greičiau išspręsta ar sprendžiama problema. Taip yra nemažai kitų šalių. Ar mes tai galėtume teikti ir Lietuvoje?
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena. Dėkoju už klausimą. Dėl vadovėlių leidybos. Prasideda vienas iš didžiausių darbų, t. y. ugdymo turinio peržiūra, taip pat yra peržiūrimi, be jokios abejonės, ir vadovėlių leidybos reikalavimai. Nes ir šiandien viešojoje erdvėje keliauja daug pasipiktinimo iš tėvų ir švietimo bendruomenės dėl įvairių vadovėlių. Ir ką tik gavau laišką, kad kažkas kažkokį sakinį perskaitė pratybose, nors pratybos nėra reglamentuotos ir nėra privalomos mokykloms, bet, be jokios abejonės, ką jūs teisingai klausėte ir siūlote, jau ir šiandien daugelis naujai leidžiamų vadovėlių turi skaitmeninę formą. Taip pat bendradarbiaujame su leidėjais, kaip ateityje suvokiant, kaip keičiasi pasaulis, kuo daugiau informacinių išteklių, kurie yra reikalingi mokymui, ugdymuisi, būtų pateikiami būtent skaitmenine forma. Šiandien turime dvi tokias platformas, tai yra „Ugdymo sodas“ ir „E. mokykla“, kur jau galime rasti daug mokymo medžiagos, pateiktos būtent tokiu būdu.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Turbūt tema jau žinoma – apie etatinį apmokėjimą. Iš tikrųjų vakar taip pat buvo nemažos diskusijos ir buvo išsakyta daug nuogąstavimų. Galimas variantas, jeigu bus pateikti teisės aktai, tai jie bus pavėluotai pateikti. Aišku, galimas variantas, kad bus tęsiamos sesijos tam, kad būtų priimti įstatymai, tačiau daugelis sako, galbūt būtų galima gerai pasirengti ir atidėti bent metams etatinio apmokėjimo mokyklose įvedimą. Jūs galite garantuoti, kad jeigu nesuspėsime, atidėsime ar čia forsuosime, ar iš tikrųjų gerai pasirengsime ir bet kokiu atveju nestartuosime su etatiniu apmokėjimu? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš suprantu, kad gal opozicijai ir norisi atidėti kai kuriuos sprendimus, susijusius su švietimo pertvarka, bet tik noriu priminti, kad diskusijos dėl etatinio apmokėjimo vyko ne tiktai vakar. Jos vyko jau visus metus. Važinėjome po įvairias savivaldybes, tikrai tai yra labai sudėtingas, labai jautrus klausimas, nes liečia mokytojų atlyginimą. Kiekvienas mokytojas nori suprasti, kaip tai keisis nuo rugsėjo 1 dienos. Kiekvienas mokyklos vadovas taip pat nori suprasti. Teisės aktų projektai yra parengti. Šiandien jie yra pateikti derinti. Vyriausybė svarstys ateinantį trečiadienį. Tikrai reikalingos ir pozicijos, ir opozicijos sutelktos jėgos, kad sprendimai Seime įvyktų dar gegužės mėnesį ir etatinis apmokėjimas sėkmingai pasiektų mokyklas rugsėjį.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Miliūtė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamas susisiekimo ministre, aš vėl iš tos pačios alkoblokų operos. Jūsų idėja dėl alkoblokų nuomotuose automobiliuose yra puiki, šauni, palaikoma, tačiau, kaip jūs galvojate, ar nežlugs patogus verslas – sėdu ir važiuoju dėl to, kad pabrangs tų automobilių nuoma? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai jums ačiū už klausimą. Panašų klausimą šiandien jūsų kolega jau uždavė. Dėl pabrangimo aš mažiau bijočiau, nes alkobloko savikaina, palyginus su automobilio savikaina, visa tai išdėliojant per naudingo tarnavimo laikotarpį, tikrai nebus reikšmingi skaičiai. Tikrai mes bandėme skaičiuoti. Nepanašu, kad tai turėtų atbaidyti klientus. Susitikime su šių bendrovių vadovais buvo išreikšta kita abejonė, tiksliau, ne tai, kad abejonė, – jie dėl alkoblokų nesiginčija, jie jau alkoblokus testuoja, žiūri, kurį variantą iš tų alkoblokų pasirinkti, nes kai kurie iš jų tiesiog labai nepatogūs naudoti. Kaip techniškai tai spręsti, kiek turėti tų vamzdelių, kuriuos pūsti, nes kiekvienas sėdantis žmogus turi turėti savo vamzdelį vien dėl higienos dalykų ir panašiai, pasirinkti tokį variantą, kuris neatbaidytų klientų, taip paprastai kalbant. Mes to sprendimo su jais ieškome ir, kai bus įstatymų pakeitimai, turėtų tai atsispindėti. Tikrai stengsimės, kad to perspektyvaus ir tikrai progresyvaus verslo, kuris Lietuvoje stipriai vystosi, neuždarytume.
PIRMININKAS. R. Miliūtė atsisakė. Iš eilės tada J. Razma. Ruošiasi S. Jovaiša.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipiuosi į kultūros ministrę. Gerbiamoji ministre, kokia yra teisinė ir praktinių veiksmų situacija su tuo Lukiškių memorialo projektu? Ar yra baigtos procedūros paskelbiant ir fiksuojant nugalėtoją? Kokie yra tolesni žingsniai, kaip jūs įsivaizduojate jų turinį ir pagal laiką kaip tai gali būti išdėstyta?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Deja, į visą klausimą negalėsiu atsakyti, nes Kultūros ministerija, kaip žinote, vykdė tik dalį funkcijų, t. y. Vyriausybės pavedimą organizuoti kūrybines dirbtuves, kurių metų būtų atrinkta geriausia idėja memorialui Lukiškių aikštėje. Galiu pasakyti, kad šis pavedimas mūsų įvykdytas ir formaliai buvo atsakyta, pateikta informacija apie laimėtoją, gavus iš Vyriausybėje suformuotos darbo grupės memorialui įamžinti Lukiškėse…
Mūsų darbas atliktas balandžio mėnesį ir kamuoliukas šiuo metu yra Vilniaus savivaldybėje. Tas klausimas turėtų būti Vilniaus savivaldybei. Kiek žinau iš bendros informacijos, šiuo metu rengiamas laimėjusios idėjos techninis projektas ir jis bus teikiamas Kultūros paveldo departamentui tiesiog, įvairioms institucijoms, kad būtų užsitikrinta, ar šis projektas atitinka visus paveldosauginius reikalavimus. O toliau Vilniaus miestas planuoja turbūt įgyvendinti šią idėją, jeigu atitiks reikalavimus, o jeigu ne, čia jau kitas klausimas.
Kiek žinau, paraleliai keliama iniciatyva iš Seimo. Viską pamatysime, jeigu Seimas priims sprendimą įstatymu įteisinti vienokio ar kitokio memorialo atsiradimą Lukiškių aikštėje, tai tokie sprendimai bus vykdomi. Palaukite ir pasižiūrėsime, kaip toliau vystysis.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, aš į jus noriu kreiptis. Pradėsiu nuo to, kad nuoširdžiai užjaučiu dėl to, kad jūs buvote įsipainiojęs į tokį nemalonų politinį voratinklį, ir sveikinu, kad priėmėte, nors ir pavėluotai, tokį sunkų sprendimą. Jūs tarsi sau rezervavote dar vieną mėnesį su trupučiu, tai kokius pagrindinius darbus, kokius fundamentalius projektus galbūt jūs siūlysite ar norėsite sutvarkyti per tą daugiau nei vieną mėnesį, per tą laiką, kai jūsų dalyvavimas būtinas? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Norėti galima rezervuotis ar mėnesį, ar du, žinote, ta rezervacija nuo nieko nepriklauso. Aš šiandien tikrai esu suinteresuotas, kad kuo greičiau atsirastų naujas ministras, kad premjeras teiktų ir Prezidentė patvirtintų. Iš tikrųjų turime gana nemažą bėdą, nes Lietuvoje gegužės 21 dieną vyks labai didelis renginys, t. y. „AgroBalt“ paroda, kartu bus Europos Komisijos komisaro V. P. Andriukaičio platforma „Maisto švaistymas“, kur dalyvaus ir FAO generalinis direktorius, ir kokie 20 Europos Sąjungos ministrų. Trečią dieną vyks tradicinis susitikimas „Kinija+16“. Iš tikrųjų mes dėjome daug pastangų, kad Lietuvoje tas renginys įvyktų. Žinoma, labai negražiai atrodys, jeigu nebus ministro, sakykim, esamo, kad ir tokioje situacijoje, jei nebus paskirtas naujas. Čia yra pagrindinė priežastis. Žinoma, aš labai tikiuosi ir norėčiau, kad kuo greičiau ta procedūra būtų atlikta, bet turime tokią bėdą.
Jeigu kalbėtume apie darbus, tai taip pat žinoma, kad didžiausias darbas yra Žemės ūkio ministerijoje pradėta reforma, yra išdalinti lapeliai, labai norėtųsi, kad ji būtų užbaigta. Bet čia yra tik, sakykim, pašaliniai dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau iš sąrašo nematau norinčių paklausti, nes jų nėra salėje. Taip, daugiau klausiančių nėra. Skelbiu baigtą Vyriausybės valandą. Ačiū ministrams už atsakymus.
Kartu baigiame ir rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.