LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

paGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 PAKEITIMO

Įstatymo PROJEKTO NR. XIVP-4288(2)

 

2024-12-18 104-P-75

Vilnius

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, komiteto nariai: Martynas Gedvilas, Laurynas Kasčiūnas, Tomas Martinaitis, Arvydas Pocius, Vytautas Sinica,  Dovilė Šakalienė, Ingrida Šimonytė, Paulius Visockas. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestieji asmenys: Kviestieji asmenys: KAM Teisės  departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius, KAM Ministrės patarėjas ryšiams su Seimu Dovydas Šotland-Juzefovičius, Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas mjr. Mindaugas Milius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       1.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas, 2024-12-11

 

 

 

26

2

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Kartu su pirmuoju projekto variantu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „visais atvejais nustatytas privalomas pagrindinio karinio parengtumo reikalavimas nėra pagrįstas ir tikslingas, nes LŠS vado pavaduotojo, rinktinių vadų ir jų pavaduotojų, koordinuojančių jaunųjų šaulių veiklą, kompetencijai užtikrinti yra pakankamas bazinis šaulio įgūdžių kursas“. Tačiau tiek projekto pirmojo varianto, tiek šio projekto 26 straipsniu teikiami keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies pakeitimai neatliepia šio siekio, nes pagal siūlomą reguliavimą reikalavimas būti baigusiam tik bazinį šaulio įgūdžių kursą būtų taikomas visiems be išimties LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams. Jeigu vis dėlto siekiama šį palengvintą reikalavimą nustatyti tik LŠS vado pavaduotojams, rinktinių vadams ir jų pavaduotojams, koordinuojantiems jaunųjų šaulių veiklą, keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti patikslintos, keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalį papildant trečiuoju sakiniu ir jį išdėstant pvz. taip: „Bazinio šaulio įgūdžio kurso baigimo reikalavimas gali būti taikomas tik tiems LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams, kurių funkcija yra koordinuoti jaunųjų šaulių veiklą“.  Nepatikslinus keičiamo įstatymo, palengvinto reikalavimo įrašymas ne į visų LŠS vado pavaduotojų ir rinktinių vadų pareigybių aprašymus, o tik į tų, kurie koordinuotų jaunųjų šaulių veiklą, būtų negalimas, nes tokie pareigybių aprašymai prieštarautų aukštesnę teisinę galią turinčiam teisės aktui – įstatymui.

 

Pritarti

Pakeisti projekto 26 straipsniu nauja redakcija išdėstomo Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „2. LŠS vado pavaduotojais 3 metams skiriami aukštąjį išsilavinimą turintys ir ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai, kurie ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki jų kandidatūros teikimo yra LŠS nariai, o rinktinių vadais 3 metams skiriami aukštąjį išsilavinimą turintys šauliai, kurie yra ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. LŠS vado pavaduotojais ir rinktinių vadais gali būti skiriami šauliai, kurie turi šiame straipsnyje nustatytą išsilavinimą, nustatytą laiką iki jų kandidatūros teikimo yra LŠS nariai ir yra įgiję pagrindinį karinį parengtumą arba baigę bazinį šaulio įgūdžių kursą, bet nėra profesinės karo tarnybos kariai. Bazinio šaulio įgūdžio kurso baigimo reikalavimas gali būti taikomas tik tiems LŠS vado pavaduotojams ir rinktinių vadams, kurių funkcija yra koordinuoti jaunųjų šaulių veiklą. Jeigu LŠS vadas turi 3 ar mažiau pavaduotojų, bent vienas iš jų turi būti ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos karys, o jeigu daugiau kaip 3, bent 2 iš jų turi būti ne žemesnio kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos kariai. Mokymų centro viršininku 3 metams skiriamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, viešuoju saugumu ar civiline sauga, turintis, ne žemesnio kaip kapitono (kapitono leitenanto) laipsnio profesinės karo tarnybos karys. Mokymų centro viršininku gali būti skiriamas šioje dalyje nustatytą išsilavinimą įgijęs ir veiklos patirtį turintis šaulys bei įgijęs pagrindinį karinį parengtumą arba baigęs bazinį šaulio įgūdžių kursą šaulys, kuris nėra profesinės karo tarnybos karys. LŠS vado pavaduotoju, rinktinės vadu ar mokymų centro viršininku paskirtas asmuo privalo iki savo kadencijos pabaigos sustabdyti savo narystę ir veiklą politinėse partijose, nutraukti narystę ir veiklą politiniuose komitetuose. Rinktinės vado pavaduotojais 3 metams skiriami šauliai, turintys ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 m. įgytą aukštesnįjį arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. LŠS vado pavaduotojo, rinktinės vado ir mokymų centro viršininko, kurie nėra profesinės karo tarnybos kariai, kadencijų skaičius neribojamas.“

 

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Giedrimas Jeglinskas                                                                                                                                                                                                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas