LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196
24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-09-05 Nr. XIVP-1914

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindą: „jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“. Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, pažymėtini šie probleminiai jo aspektai.

1.1. Projekte numatytas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindas būtų taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems dvigubą (daugybinę) pilietybę, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka (t. y. tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dvigubą (daugybinę) pilietybę turi Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu). Asmenys, turintys tik Lietuvos Respublikos pilietybę (nesvarbu, kokiu būdu ji įgyta), taip pat asmenys, dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys kitais Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję bet kuriuo kitu būdu, negalėtų jos netekti aptariamu pagrindu. Taigi projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdą ir turimą kitos valstybės pilietybę, būtų traktuojama skirtingai nei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą; šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. vasario 6 d. ir kiti nutarimai). Pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, vertinant, ar skirtingas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas, būtina įvertinti asmenų, kuriems jis taikomas, teisinės padėties skirtumus.

Mūsų nuomone, kriterijai, pagal kuriuos projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nurodyta piliečių kategorija pilietybės netekimo aspektu išskirta iš kitų Lietuvos Respublikos piliečių (kitos valstybės pilietybės turėjimas ir tam tikras Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdas – ji suteikta išimties tvarka), konstitucinio pagrįstumo požiūriu vertintini nevienodai.

Pažymėtina, kad asmuo, netekęs vienintelės turimos Lietuvos Respublikos pilietybės, liktų asmeniu be pilietybės. Seimas 2013 m. gegužės 9 d. priimtu įstatymu yra ratifikavęs Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo, kurioje įtvirtintas Susitariančiųjų Valstybių įsipareigojimas nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu dėl tokio netekimo jis taptų asmeniu be pilietybės (8 straipsnio 1 dalis). Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas pasinaudojo joje numatyta išlygos galimybe (8 straipsnio 3 dalis) ir pareiškė, kad Lietuvos Respublika išsaugo teisę pripažinti asmenį netekusiu pilietybės (neatsižvelgiant į tai, kad jis taps asmeniu be pilietybės) Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 6 punktuose numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindais ir sąlygomis (t. y. jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, arba paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta). Laikantis šio Lietuvos Respublikos tarptautinio įsipareigojimo, asmenims, turintiems tik Lietuvos Respublikos pilietybę, projekte numatytas naujas jos netekimo pagrindas negalėtų būti taikomas, taigi šių asmenų teisinė padėtis pilietybės netekimo aspektu iš esmės skiriasi nuo dvigubą (daugybinę) pilietybę turinčių asmenų teisinės padėties, todėl skirtingas nurodytų asmenų kategorijų traktavimas aptariamu atžvilgiu būtų konstituciškai pagrįstas.

Tačiau pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietybės, kaip piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe, turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo: pilietybės turėjimas, nesvarbu, kuriuo iš įstatyme nustatytų būdų ji įgyta, suponuoja vienodą piliečių teisinį statusą ir yra prielaida turėti visas piliečio teises ir laisves, vykdyti nustatytas pareigas, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymėtina, kad atitinkamas principas yra įtvirtintas ir Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje: „Lietuvos Respublikos pilietybė yra lygi neatsižvelgiant į jos įgijimo pagrindą.“

Konstitucinio Teismo aktuose pilietybė apibrėžiama kaip nuolatinis politinis teisinis asmens ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų kylančiu tarpusavio pasitikėjimu, gynyba bei asmens ištikimybe tai valstybei (1994 m. balandžio 13 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimai). Aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalį, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau ja naudodamasis jis turi paisyti Konstitucijos (2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas).

Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius su piliečio nelojalumu valstybei siejamus pilietybės netekimo pagrindus, tačiau, paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir atsižvelgiant į Lietuvos valstybės tarptautinį įsipareigojimą nepripažinti asmens netekusiu pilietybės, jeigu jos netekęs jis taptų asmeniu be pilietybės, tokie pagrindai turėtų būti taikomi visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie kartu yra ir kitos valstybės (kitų valstybių) piliečiai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kokiu pagrindu turi dvigubą (daugybinę) pilietybę. Mūsų nuomone, projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.

1.2. Projektu keičiamo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo formuluotės yra teisiškai netikslios ir turėtų būti tobulinamos, arba turėtų būti pateikiamos kai kurių projekte vartojamų terminų apibrėžtys, kuriomis būtų atskleistas jų teisinis turinys. Nepatikslinus projekto formuluočių, taikant siūlomą nustatyti naują pilietybės netekimo pagrindą praktikoje kiltų esminių neaiškumų arba apskritai būtų neįmanoma jo taikyti.

1.2.1. Apibrėžiant asmenį, kuriam būtų taikomas projektu siūlomas naujas pilietybės netekimo pagrindas, ir veiksmus, kurie lemtų pilietybės netekimą, projekte pavartota tokia gramatinė konstrukcija, pagal kurią nurodyti veiksmai nėra susieti su tuo asmeniu ir galėtų būti atlikti bet kurio kito asmens; šią dviprasmišką konstrukciją reikėtų pakeisti taip, kad pilietybės asmuo netektų tik dėl savo veiksmų (pavyzdžiui, „jeigu <...> asmuo savo veiksmais kelia grėsmę <...>“, ar pan.).

1.2.2. Neaišku, kokie būtent veiksmai turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“; šiuos veiksmus reikėtų sukonkretinti. Be to, formuluotę „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“ siūlytume pakeisti siauresnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumo interesams“ (arba „nacionalinio saugumo interesams“, ar pan.), nes sąvoka „valstybės interesai“ yra labai plati, ir abejotina, ar grėsmė bet kuriems valstybėms interesams galėtų būti pakankamas pagrindas tokiam sunkiam teisiniam padariniui kaip pilietybės netekimas kilti.

1.2.3. Neaišku ir tai, kokius konkrečius veiksmus ar veiklą reikėtų vertinti kaip valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių bei valstybių sąjungininkių saugumui, „palaikymą“, taip pat kokio regiono valstybės ir kokios valstybės sąjungininkės turimos omenyje.

1.2.4. Reikėtų sukonkretinti ir neaiškią formuluotę „pažeminus Lietuvos valstybės vardą“ (apskritai abejotina, ar atskiro piliečio veiksmais įmanoma pažeminti Lietuvos valstybės vardą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ši formuluotė gramatiškai nedera su konstrukcija „jeigu <...>“.

1.2.5. Svarstytina, ar kuo konkrečiau ir aiškiau apibrėžiant asmens veiksmus (veiklą), galinčius sukelti tokį sunkų teisinį padarinį kaip pilietybės netekimas, kartu neturėtų būti nurodytas ir tam tikras būtinas šio asmens subjektyvus santykis su tais veiksmais, t. y. ar nereikėtų nustatyti, kad tie veiksmai turėtų būti sąmoningi, tyčiniai ar pan.

1.3. Projekte nenumatytas joks pilietybės netekimo siūlomu nauju pagrindu įgyvendinimo mechanizmas: nesiūloma nustatyti, kas ir kaip inicijuotų piliečio veiksmų (veiklos) tyrimą, koks valstybės pareigūnas ar institucija turėtų kompetenciją įvertinti tuos veiksmus (veiklą) ir priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nurodytu pagrindu, kaip šis sprendimas galėtų būti skundžiamas, ir kt. (plg., pavyzdžiui, su Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 3, 4 punktais, 33 straipsnio 3, 5 punktais ir 34 straipsniu). Mūsų nuomone, esminiai tokio teisinio mechanizmo elementai turėtų būti nustatyti būtent Pilietybės įstatyme, o ne poįstatyminiu lygmeniu.

2. Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad šio projekto tikslas yra papildyti Pilietybės įstatymą nauju Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindu (nauju šio įstatymo 24 straipsnio 7 punktu), pagal kurį pilietybės būtų netenkama dėl tam tikrų nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmens veiksmų; jokie kiti pakeitimai aiškinamajame rašte nepaminėti. Tačiau palyginus projekto tekstą su galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsniu matyti, kad projekte nėra numatyti pilietybės netekimo pagrindai, kurie nustatyti galiojančio Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 ir 9 punktuose („paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus“ ir „jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą“). Projekto lyginamajame variante nėra pažymėta, kad projektu siūloma pripažinti šiuos punktus netekusiais galios (šių punktų nuostatos nėra perbrauktos, jų apskritai nėra, taigi projekto lyginamasis variantas parengtas ne galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos pagrindu). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu iš tiesų yra siekiama atsisakyti nurodytų dviejų pilietybės netekimo pagrindų, todėl šiuo aspektu projekto nevertiname.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teisės technikos taisykles, pildant įstatymo straipsnį nauju punktu, nereikia viso straipsnio išdėstyti nauja redakcija, užtenka pateikti naujojo punkto tekstą, taigi vertinamu projektu Pilietybės įstatymo 24 straipsnis galėtų būti papildytas 10 punktu (žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 145 punktą).

3. Siūlytume projekte numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]

V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]